- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-140-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00158-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- M. A., V. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą dėl antstolės Terezos Gersimovič veiksmų, suinteresuotas asmuo M. A. ir V. A., kuria skundas atmestas ir nustatė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas S. P. padavė skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų, kuriuo prašė pakeisti 2014 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu dėl turto arešto Nr. 0412001491 pakeitimo Nr. 3.5.-S024032 nustatytą 311/611 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vertę bei nustatyti, kad šio turto vertė yra 36 854,15 EUR; antstolei atsisakius pakeisti 311/611 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vertę į 36 854,15 EUR sumą, paskirti pakartotinę ekspertizę šio turto vertės įvertinimui. Nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolė nutarė pakeisti Turto arešto aktų registre įregistruotą 2012 m. kovo 1 d. turto areštą, nustatant pareiškėjui priklausančio turto vertę 76100 EUR. Pareiškėjas nesutinka su tokiu jam priklausančio turto įkainojimu, prašydamas pakeisti turto arešto akto duomenis apie jo areštuoto turto vertę nustatant, kad areštuoto turto vertė yra tapati Nekilnojamojo turto registre nurodytai turto vertei arba paskirti pakartotinę ekspertizę. Antstolė 2015 m. vasario 5 d. patvarkymu skolininko skundo netenkino.
Antstolė Tereza Gerasimovič 2015 m. vasario 5 d. patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir persiuntė jį nagrinėti Šalčininkų rajono apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas M. A. asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas prieštaravimus dėl turto įkainojimo teikia siekdamas vilkinti išieškojimo procesą. Nesuprantama pareiškėjo pozicija, siekti, kad antstolis skolininko turtą parduotų už ženkliai mažesnę kainą. Teigia, kad pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina, o teisingas turto įkainojimas yra antstolio tiesioginė pareiga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų r. apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo S. P. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog nustatant areštuoto turto vertę, antstolė atsižvelgė tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus, šių interesų pusiausvyros ir savo, kaip antstolio, pareigos nustatyti objektyvią areštuoto turto vertę nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde remiasi subjektyviais, nepatvirtintais samprotavimais bei ta areštuoto turto verte, kuri nustatyta masiniu būdu ir buvo pakeista atliekant individualų turto vertinimą. Taip pat pažymėjo, kad vertė, su kuria nesutinka pareiškėjas, nustatyta eksperto, turinčio specialių žinių ir atitinkamą kvalifikaciją, išvada. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti antstolės 2014 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą Nr. 3.5.-S024032, kadangi jis pateiktas praleidus skundo pateikimo terminą, o šio termino atnaujinti pareiškėjas neprašo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. P. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2015 m. sausio 30 d. patvarkymą Nr. 3.5.-S002515, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0045/12/00358. Apelianto nuomone, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą nepažeidė teisės normų. Skundžiama nutartis priimta neatsižvelgus į pareiškėjo skunde nurodomus argumentus. Apeliantas pažymėjo, kad nesutinka su antstolio nustatytu jam priklausančio turto įkainojimu, kadangi Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta 36854,15 EUR vertė laikytina teisinga ir objektyvi. Tuo tarpu pakartotinės ekspertizės nustatyta daugiau kaip du kartus didesnė turto kaina neatitinka realios kainos ir yra aiškiai per didelė. Apelianto nuomone, atliekant pakartotinę ekspertizę nebuvo tinkamai atsižvelgta į rinkos ekonomines sąlygas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo abejonių dėl antstolio parinktų ekspertų kompetencijos. Dėl neobjektyviai įkainoto turto bus užvilkintas vykdymo procesas, kadangi akivaizdžiai per didelė turto kaina apsunkis turto realizavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Skolininkas atskirąjį skundą argumentavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, nutartį priėmė neatsižvelgęs į pareiškėjo argumentus.
Nesutikdamas su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, išnagrinėjęs antstolės Terezos Gerasimovič veiksmus, įkainojant areštuotą pareiškėjo turtą, konstatavo, jog savo pareigos objektyviai nustatyti areštuoto turto vertę jį nepažeidė, t.y. atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.
Apelianto teigimu, antstolės nustatyta pareiškėjui priklausančio areštuoto turto vertė (76100 EUR) akivaizdžiai per didelė, šiuo atveju nustatytina Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė (36854,15 EUR). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.
Pažymėtina, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 str., kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 str. nustatyta tvarka. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.
Nagrinėjamu atveju apelianto nuomone, turtas turėtų būti įkainotas pagal VĮ registrų centro nustatytą masiniu turto vertinimo būdu nustatytą mažesnę kainą, kadangi įvertinus turtą per brangiai bus vilkinamas vykdymo procesas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl areštuoto turto vertės nustatymo antstolis skyrė dvi ekspertizes: 2013 m. spalio 21 d. patvarkymu Nr. 3.5.-S025349 – išieškotojo iniciatyva, 2014 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu Nr. 3.5.-S025972 – skolininko (pareiškėjo) iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog turtas įvertintas kvalifikuotų ekspertų, turinčių specialių žinių bei atlikus individualų turto vertinimą, taigi antstoliui nebuvo teisinio pagrindo abejoti eksperto išvadomis. Tuo tarpu apelianto argumentai, jog abi ekspertizės atliktos neobjektyviai, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių įrodymų, nėra pakankamas pagrindas abejoti reikiamą kvalifikaciją turinčio eksperto nustatyta turto rinkos verte.
Apeliacinės instancijos teismas be kita ko pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-215/2014). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, o vykdymo proceso tikslas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą per se nepakankamas pateisinti vykdymo proceso dalyvių turtinių interesų pažeidimą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą atmesti.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.