Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-175-834/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-03
Bylos Nr.
1-175-834/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28103-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Civilinis ieškovas
D. V.
Kaltinamasis
A. Z.
Advokatai
Rimantas Prėskienis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-175-834/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28103-2022-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.3.2;2.1.14;2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei,dalyvaujant prokurorėms Žanetai Žalėnaitei, Rūtai Šipkauskienei,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. atstovei pagal įstatymą A. V. ir įgaliotam atstovui advokatui Rimantui Prėskieniui,

nedalyvaujant Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje, iš dalies naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM programą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z. ( A. Z. ), a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2016-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str.1 d., galutinė bausmė 8 MGL -301.28 eurų bauda;

2. 2017-06-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirti 10MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per 6 mėnesius;

3. 2022-09-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., subendrinus bausmes vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., galutine bausme - laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. Z. 2022-07-26 apie 21.00 val. būdamas vaikų žaidimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį D. V. į dešinę žandikaulio pusę dėl ko jis prarado sąmonę, po ko tyčia sudavė dar du smūgius į žandikaulio sritį, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D.V. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Z. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog nepamena datos, bet atsimena, jog buvo su sūnumi lauke. Jo sūnus užsinorėjo į vaikų žaidimų aikštelę, jie atėjo. Ten jau buvo A.U. ir D.V.. Jis ( kaltinamasis ) pradėjo kalbėtis A.U., o D.V. sėdėjo iš galo, su juo net niekas nekalbėjo. Po kurio laiko D.V. pradėjo jį (kaltinamąjį) įžeidinėti, nors jo net nepažįsta. Jis ( kaltinamasis) atsisuko ir paklausė, kas jis toks ir kodėl lenda į pokalbį, nes juo niekas nekalba. Jis pradėjo keiktis, įžeidinėti. Jis ( kaltinamasis) jam sake, kad jis jo nepažįsta ir kad taip nesakytų. Jis ( nukentėjusysis) nenusiramino, pradėjo šokinėti ir sakyti, kad jam užvoš. Pripažįsta, kad trenkė D. V. vieną kartą iš dešinės rankos į kairio žandikaulio sritį, kad jis nusiramintų, nes nukentėjusysis pradėjo stotis ir šokinėti ant jo. Nukentėjusysis yra tokio pat ūgio ir sudėjimo. Kai nukentėjusysis pradėjo ant jo šokinėti, jis ( kaltinamasis) jam trenkė vieną antausį, kad nusiramintų. Nukentėjusysis neprarado sąmonės, tik atsisėdo atgal. Jis ( kaltinamasis) prie jo prisėdo ir jie kalbėjosi apie 20 min. Tą vakarą dar nekartą buvo susitikę. Pripažįsta, kad trenkė, tačiau tai buvo ne trys smūgiai, o vienas. Labai gailisi , kad taip padarė, nes neturėjo taip elgtis. Su nukentėjusiojo tėčiu tą vakarą buvo susitikę. Jis jam pasakė, kad trenkė tik antausį ir tik dėlto, kad ant jo sūnus šoko. Jam nukentėjusiojo tėvas atsakė, kad žino ir trenkė į kairę akį, pataikė į akies obuolį, pradėjo bėgti kraujas, jis krito. Jis ( nukentėjusiojo tėvas) pakėlė ir sudavė dar porą smūgių. Po kažkurio smūgio jis prarado sąmonę. Atsikėlė kraujo baloje, viską užfiksavo nuėjo namo, o kitą dieną atsidūrė ligoninėje. Nesikreipė į policiją dėl sumušimo, nes pagalvojo, kad tuo metu su juo atsiskaitė. Priėmė tai, kaip atsiskaitymą, nes jis irgi kaltas, kad sudavė antausį. Turtinę žalą pripažįsta, neturtinės nepripažįsta. Jam atrodo, kad jis labiau išgyveno ir patyrė. Pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi. Jeigu nebūtų išprovokuotas, to nepadarytų.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė A.V. paaiškino, jog ieškinį padavė dėl asmeninių išgyvenimų, nes patyrė didžiulį stresą. Savo vaiką tokios būklės mate pirmą kartą. Kai sūnus atėjo namo iš karto nuėjo į tualetą, paskui į vonią. Sėdėjo ir drebėjo. Jis paklausė kas nutiko, pasakė, kad jį labai pykina. Išgąsdino būklė, jie nuvažiavo į Santariškes, paguldė stebėjimui. Jis nesiorientavo aplinkoje ir kliedėjo. Užmigo su vaistais. Jis pradėjo klausinėti kas atsitiko. Žino, kad jam sudavė ir jis buvo praradęs sąmonę. Jis nėra smulkaus kūno sudėjimo, yra aukštas ir jai keista, kad jis buvo tokios būklės. A. sake, kad jam sudavė du kartus. Nuskausminamuosius pirko, į Santaros klinikas vyko automobiliu, pylė degalus, už automobilio stovėjimą mokėjo. Prašo 600 Eur neturtinės žalos, jos pačios būklės pinigais neįvertinama, nes iki šiol gydosi. Nukentėjusys turi migreną, dažnai skauda galvą didžiulis stresas, vaiko būklei reikėjo laiko atstatyti, su atmintmi buvo problemos. Tuo metu buvo vasara, tai vyko savigyda namuose, jis ilsėjosi. Pirmą savaitę gėrė vaistus nuo skausmo, nes skaudėjo žandikaulį. Kartais jam svaigsta galva. Jai stebint vaiką ir pačiai reikėjo raminamųjų. Nesitikėjo, kad gali kas nors sužaloti vaiką, jos pačios būklė pablogėjo dėl didelės nervinės įtampos. Tai yra bendras civilinis ieškinys. Savo ir sūnaus moralinę žalą vertina per pusę.

Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasarą atvažiavo D. su draugais ir pasakė, kad jam sudavė A. Z.. Sūnus iš išvaizdos atrodė sveikas, tačiau skundėsi galvos svaigimu, pykinimu. Matėsi, kad nesiorientavo, painiojo įvykius. Jie buvo žaidimų aikštelėje, D. pradėjo kalbėti A. kažką negero. Sūnus prisikabino, tačiau A. Z. galėjo ateiti ir jam pasakyti. Sūnus paties momento neatsimena, tik sako, kad buvo A.. Iš liudytojų žodžių žino, kad sūnus prisikalbėjo. Dabar sūnus periodiškai skundžiasi galvos svaigimu. Iki smūgio nebuvo, kad skųstusi. Po ligoninės turėjo ramybės būsenoje būti dvi savaites. Žmona sūnaus gydymu užsiėmė, todėl tiksliai nežino ar vaistus vartojo. Jo brolis su žmona vežė sūnų į ligoninę su brolio mašina. Kam reikia važiuoti, tas moka už degalus. Jis įtaria, kad sūnaus išsireiškimai buvo dėl anksčiau nagrinėjamos bylos.

Liudytojas A. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai nepamena kelinta diena buvo, bet jie su D. V. sėdėjo vaikų žaidimų aikštelėje. Atvažiavo A. Z. paspirtuku su vaiku. Privažiavęs priėjo prie jų ir pradėjo jį ( liudytoją) užgaulioti visokiais žodžiais. D. V. jį apgynė, klausdamas A. Z. kodėl taip kalba. Jis papasakojo visa istoriją, kodėl taip sako. D. V. jį pavadino ožiu, jis ( kaltinamasis ) supyko, pakvietė savo sūnų, tačiau jis nenorėjo eiti namo. A. Z. stovėjo už D. ir trenkė jam tris kartus į galvą ir žandikaulio sritį. Jiedu su D. atsitraukė. D. negalėjo pasakyti žodžio kartojosi. Jis ( liudytojas) suprato, kad kažkas negerai ir nuvedė pas tėvus. Jis matė tris smūgius. D. po smūgio nukaro galva, paskui jis atsigavo ir jie išėjo. Nukentėjusysis buvo nugara į kaltinamąjį. Jis

( liudytojas ) pirmą smūgį matė akies kraštu, tačiau jis buvo girdimas. Dabar praėję daug laiko, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2022-08-17 apklaustas kaip liudytojas A. U. parodė, kad 2022 m. liepos 26 d. maždaug apie 17.00 val. susitiko su D. V. (toliau – D.) ir tiesiog leido laiką, žaidė telefonais, buvo susitikę su kitais draugais. Kai draugai išvažiavo, nusprendė su D. nueiti pasėdėti prie vaikų žaidimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), gatvės tiksliai nepamena, bet jam rodos, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į vaikų žaidimo aikštelę nuėjo kažkur po 20.00 val. Būnant vaikų žaidimo aikštelėje kartu su D., pastarasis pamatė, jog atvažiavo elektriniu paspirtuku kartu savo vaiku A. Z. (toliau – A.). Tada D. jo paklausė, ar tenai A. Z.. D. atsakė, kad taip, tai jis. Turbūt A. tai išgirdo ir priėjo prie jų. Kai A. prie jų priėjo, pradėjo iš karto iš jo šaipytis, negražiai kalbėjo jo atžvilgiu, keikė necenzūriniais žodžiais. A. su juo pradėjo ginčytis, todėl D. jį pradėjo ginti ir pasakė A. „ko tu prie jo pristojai“. Į tai A. D. atsakė: „tegul jis į mane žiūrėdamas pasako kaip iš tikrųjų buvo“. A. tai turėjo omeny dėl vagystės iš garažo, kur vyksta teismai. D. tada paprašė A., kad jis papasakotų, kaip buvo, ir pasakė, kad jis jam jau pasakojo apie tai. Tada A. pradėjo D. pasakoti, kad jis nekaltas, kad jie, tuo tarpu ir jis. Kai D. ir A. bendravo, D. jam pasakė, jog jis yra skundikas. Dėl ko A. supyko ir jie tarpusavyje pradėjo žodžiais konfliktuoti. Tada A. D. pasakė, kad tuoj jis nuves sūnų ir tuoj atvažiuos ir jie pakalbės. Tada A. pakvietė sūnų ir jo paklausė, ar jis nori nuvažiuoti pas mamą. A. sūnus nenorėjo, pasidarė irzlus, nes, kaip suprato, nenorėjo eiti iš vaikų žaidimo aikštelės ir toliau nuėjo žaisti. Tada pamatė, kad A. apėjo D. ir jo žvilgsnis jam nelabai patiko. Tada pradėjo dairytis aplinkui, nes suprato, kad kažkas bus negerai, bet aplinkui, išskyrus juos, nieko nebuvo. Tuo metu, kai jis apsisuko pasižiūrėti ar yra žmonių su tikslu kviesti pagalbą, nes suprato, jog kažkas gali įvykti, išgirdo smūgį ir stenėjimą. Atsisukęs pamatė, kad D. sėdėjo, o jo galva buvo pasilenkusi atgal ir jis stenėjo. Paskui, kai D. sėdėjo su nukarusia galva, A. jam iš šono sudavė dar du kartus rankos kumščiu į žandikaulio sritį. Iš karto po tų smūgių D. bandė atsistoti, o paskui jis jam padėjo atsistoti. Tuo metu A. toliau rėkė ant D., o paskui A. D. siūlė smogti jam į galvą. Paskui jis padėjo atsistoti D. ir jį atsitraukė nuo A. bei padėjo jam išeiti iš žaidimo aikštelės. Jis su D. išėjo iš vaikų žaidimo aikštelės, o A. tenai pasiliko. Daugiau jie jo nematė. Nori pasakyti, kad asmeniškai matė, kaip A. du kartus rankos kumščiu sudavė D. į žandikaulio sritį, kai jis sėdėjo ant suoliuko. O pirmas smūgį, mano, A. sudavė irgi rankos kumščiu į galvos sritį jam irgi sėdint ant suoliuko. Šio smūgio jis nematė, nes buvo atsisukęs, bet mano, kad į galvos sritį, nes D. po smūgio porai sekundžių prarado sąmonę. A. D. sudavė dešinės rankos kumščiu bendrai 3 smūgius, vienas į galvos sritį ir du į žandikaulio sritį. Mano, kad A. sumušė D., kadangi jis jį užstojo, neleido A. jo įžeidinėti, nes tikrai šaipėsi iš jo. Taip pat mano, kad A. sumušė D. dar dėl to, kad jis (D.) pavadino A. skundiku. Kitos priežasties nežino. Taip pat nežino, ar tarp A. ir D. buvo ankščiau įvykę konfliktai ar ne. Galės parodyti vietą, kur buvo sumuštas D.. Daugiau nieko paaiškinti neturi. ( 1 t., b.l.123–126)

Iš byloje esančio apklausos protokolos matyti, kad 2022-09-30 pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis nukentėjusysis D. V. parodė, kad pats prisimena tą dalį, kai buvo su draugais prie vandens telkinio - „prūdo“. Jie nusprendė nueiti su draugu į žaidimų aikštelę. Kai nuėjo į aikštelę, toliau nieko neprisimena. Draugas sakė, kad jis atėjo, pradėjo klausinėti, išėjo taip, kad jis jį išprovokavo ir sudavė jam į galvą, į žandikaulio sritį, tada jis atsijungė ir sudavė dar du smūgius, bet jis jau nieko neatsimena. Datos, kada buvo prie „prūdo", neprisimena, vietovė (duomenys neskelbtini). Draugas su kuriuo buvo - A. U.. Jam sudavė vieną į galvą A. Z.. Nelabai jį pažįsta, jis tiesiog yra iš to paties kaimelio, kur ir jis. Jam jo vardą ir pavardę pasakė A. U.. Iki to atvejo apie jį nieko nežinojo. Jam į galvą sudavė kumščiu, į dešinę žandikaulio pusę. Paskui kai jis atsijungė, parkrito, jis jam sudavė dar du kartus, labiau į žandikaulio vidurį. Pirmas smūgis buvo į žandikaulio pusę dešinėje ir dar du smūgiai į žandikaulį jam atsijungus. Atsijungė - reiškia, kad prarado sąmonę. Apie tuos dar du smūgius jam pasakė draugas A. U.. Po smūgių jam dvi dienas skaudėjo, buvo sunku orientuotis ir kalbėti apie 2-3 dienas. Taip pat atmintis buvo sutrikusi 2-3 dienas. Po to kai atsibudo, jis neatsiminė, kas įvyko. Tik tai, jog jie nuėjo iki žaidimų aikštelės. Net pirmo smūgio neprisimena. Kai jam sudavė pirmą smūgį, buvo nusisukęs. Neatsimena visai nieko, tik kad važiavo į ligoninę. Tada atsibudus ryte jam skaudėjo galvą ir žandikaulį, klausė mamos, kas įvyko. Skausmą atsimena, bet paties smūgio ne. Smūgio neatsimena, nes buvo nusisukęs, prisimena skausmą. Jis jį jautė tris dienas. Kaip viskas įvyko, jam papasakojo draugas, kuris viską matė. Jis ir pats prisiminė kai kuriuos momentus, kai jis jam papasakojo. Dėl ko buvo suduotas smūgis, kiek prisimena, buvo jį šiek tiek išprovokavęs. Jis atėjo ir pradėjo klausinėti apie tai, ar jis žino, kokie jie yra blogi, kokie jie, jo draugai, yra „daunai" ir t.t. Jam atsakė atgal ir jis supyko. Z. buvo su sūnumi ir kaip draugas jam sakė, jog Z. sūnui pasakė, „palauk aš tave nuvesiu namo ir ateisiu su tavim išsiaiškinti". Tuo metu tai išgirdęs nusisuko į draugą, o Z. atėjo ir sudavė tą smūgį, tada jis atsijungė ir sudavė dar du. Čia gal minutės reikalas. Su Z. nedraugiškai kalbėjo, jis atėjo ir pradėjo ant jų „varyti“. Tai jis (Z.) pradėjo visą konfliktą. Jis pradėjo juos nervuoti, kad jie patys tai darytų. Tai buvo trumpas konfliktas. Į prokurorės klausimą atsakė, kad Z. keikėsi ir bandė pažeminti jo draugą. Jis iš pradžių klausė jo, ar jis žino kokie jie yra „dalbajobai", „daunai" ir ar jis žino, ką jie blogo padarė. Ką Z. sakė dar be tų jau jo minėtų žodžių, koks tau skirtumas, neprisimena. Kai jis jo paklausė, pasakė, koks tau skirtumas, jis atsakė, kad jam labai yra skirtumas ir viskas. Bet šitą žino iš savo draugo. Konflikto metu jam atrodo, kad jis pasakė žodį skundikas, dabar prisiminė. Pasakė, nes jis yra girdėjęs iš kaimelio gandus, kad jis skundikas. Jis savo draugus buvo paskundęs, dėl to išgarsėjo kaimelyje ir tai, matyt, jį sunervavo. Apie ką paskundė, nežino. Jam tiesiog sakė, kad jis yra skundikas, kitų aplinkybių nežino. Po įvykio pakitimų ant savo veido nematė. Nebuvo nieko, nei mėlynės, tik skausmas. Į įgaliotos atstovės adv. Anos Ustinovič klausimą atsakė, kad kreipėsi į medikus iš karto, valandos bėgyje važiavo į Santariškes, gulėjo vieną dieną, nustatė smegenų sutrenkimą. Skausmas truko 2-3 dienas. Nelabai pilnas sąmoningumo jausmas truko apie 4 dienas. Į teisėjo klausimą atsakė, kad dabar jau nėra jokių pasekmių. Į įgaliotos atstovės adv. Anos Ustinovič klausimą atsakė, kad su tuo asmeniu po įvykio neteko bendrauti, jokio kontakto neturėjo. Tik iš tolo jį matė. Turės materialinių pretenzijų, norėtų žalos atlyginimo. Į prokurorės klausimą atsakė, kad kai sulaukė smūgio, sėdėjo ant suoliuko, draugas sėdėjo priešais. Z. stovėjo jam iš dešinės. Tada po tų žodžių savo sūnui, kad ketina jį parvesti ir ateiti su jais išsiaiškinti, jis jį apėjo ir sudavė pirmą smūgį. Jis smūgį sudavė tarsi būdamas jam už nugaros. Daugiau klausimų nėra. (1 t., b.l.75–77)

Iš byloje esančio 2022-07-27 protokolo-pareiškimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d. Protokole-pareiškime pareiškėjas D. V. nurodė, kad 2022-07-26 apie 21 val., (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas D. V., gim. (duomenys neskelbtini), patyrė galvos traumą, buvo pristatytas į Santariškių vaikų ligoninę. D. V. galimai sumušė A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l.6–8)

Iš byloje esančio 2022-08-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta ir užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra vaikų žaidimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). Vaikų žaidimo aikštelė aptverta segmentine tvora. Į žaidimo aikštelę patenkama pro atidarytus vartelius. Vaikų žaidimo aikštelė yra įrengta pievoje, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Aikštelėje yra įvairus inventorius (treniruokliai, supynės), taip pat yra staliukas ir suoliukai. Aikštelės danga - žolė, smėlis. Prie tvoros, dešinėje pusėje stovi stalas ir du suolai. Stalas ir suolai yra mediniai, dažyti rudos spalvos dažais, kojos metalinės Stalas ir suoliukai įbetonuoti į žemę. Viename suoliuke trūksta vienos lentos. (1 t., b.l.34–39)

Iš byloje esančios 2022-09-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2674/2022 (01) matyti, kad D. V., gim. (duomenys neskelbtini), 2022-07-27 VUL Santaros klinikoje nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, tačiau objektyvių medicininių požymių, kurie tai patvirtintų nekonstatuota, išorinių galvos sužalojimų nenustatyta, todėl kūno sužalojimų ir sveikatos sutrikdymo masto nustatyti nėra galimybės. Patvirtinus galvos traumavimo faktą fizinio skausmo sukėlimo galimybė neatmetama. (1 t., b.l.87)

Iš byloje esančio 2022-10-18 teismo medicinos specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistas J. M. Paliulis į tyrėjos klausimą ar galvos sutrenkimas (galvos smegenų sukrėtimas) laikytinas sveikatos sutrikdymu, jeigu taip, kokiam sutrikdymo mastui atitinka, atsakė, kad pagal tyrimui pateiktuose medicinos dokumentuose esančius duomenys, kaip nurodyta išvados 1-5 punkte, objektyvių medicininių požymių, kurie patvirtintų galvos smegenų sukrėtimo diagnozę nekonstatuota ir išorinių galvos sužalojimų nenustatyta, todėl diagnozuotam galvos smegenų sukrėtimui patvirtinti esamų medicininių duomenų nepakanka ir kūno sužalojimų bei sveikatos sutrikdymo masto nenustatyta. (1 t., b.l.94–95)

II. Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. Z. kaltė, jog jis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. V. visiškai įrodyta.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-534-397-2014).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Z. neneigė sudavęs nukentėjusiajam vieną smūgį iš dešinės rankos į kairio žandikaulio sritį. Tačiau nurodo, jog buvo išprovokuotas, paties nepilnamečio, kadangi nukentėjusysis pradėjo jį įžeidinėti. Nors kaltinamasis A. Z. teigia, jog sudavė tik vieną smūgį, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia liudytojo A. U. parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog buvo suduoti trys smūgiai. Nors teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas liudytoju nurodė, jog nevisas aplinkybes pamena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tačiau esmines aplinkybes nurodė, jog buvo suduotas vienas smūgis, po to dar du smūgiai. Motyvuotai paaiškino, jog pirmą smūgį matė akies krašto tačiau iš garso suprato, jog tai buvo smūgis. Liudytojas būdamas įspėtas dėl atsakomybės nurodė, jog kaltinamojo neapkalba, sako tiesą, todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. U. parodymais. Iš specialisto išvados matyti, jog D. V. 2022-07-27 VUL Santaros klinikoje nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė ( 1 t., bl.87). Todėl teismas vertindamas minėtus duomenis, daro pagrįstą išvadą, kad fizinis sąlytis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo – kaltinamasis aktyviais fiziniais veiksmais panaudojo smurtą prieš nepilnametį nukentėjusįjį D. V.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti, nurodo, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad <...> būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-788/2017). Nagrinėjamu atveju matyti, jog po smūgio D. V. skundėsi pykinimu, galvos svaigimu. Taip pat iš liudytojų parodymų matyti, jog po įvykio nukentėjusysis skundėsi galvos skausmu. Kas leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog fizinis skausmas buvo sukeltas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kaltinamojo pagrindiniai kaltės įrodomumo šaltiniai yra nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą parodymai, liudytojų parodymai, kurie pagrindžia, jog fizinis sąlytis tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo toks, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, kas atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Taigi teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. Z. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

III. Dėl bausmės individualizavimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas , jog sudavė tik vieną smūgį. Nurodė, jog gailisi, blogai pasielgė ir neturėjo taip daryti. Todėl teismo vertinimu nėra pagrindo A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia, jog asmuo yra teistas ( 1 t., bl.l. 175–182), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t.bl.1169–171). Kaltinamasis yra dirbantis.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teismas, vertindamas kaltinamojo asmenybę, charakterizuojančius duomenis pagrįstai mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų vieną iš švelnesnių bausmės rūšių bausmės rūšių – laisvės apribojimą. Nors kaltinamasis praeityje yra teistas, tačiau už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką teisiamas pirmą kartą. Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, jog nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių. Nors atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvo pripažinta, bet kaltinamasis gailėjosi dėl įvykusios situacijos, pripažino, jog neturėjo suduoti smūgio, nors kaip teigė ir jautėsi provokuojamas, neginčijo turtinės žalos dėl gydymo. Todėl įvertinus visus šiuo charakterizuojančius duomenis bausmės trukmė nustatytina žemesnė nei sankcijos vidurkis.

A. Z. 2022 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Bausmė nėra atlikta. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrintina su 2022 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis.

IV Procesiniai klausimai

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomoji priemonė panaikintina.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo nepilnamečio D. V. LR BPK 55 str. pagrindu, įgaliota atstove buvo paskirta advokatė Ana Ustinovič. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiajam nepilnamečiui paskirtas advokatas Rimantas Prėskienis. Byloje gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina advokato suteiktas paslaugas bei jų išlaidų dydį – 323,33 Eur (2 t., b.l. 49–52). LR BPK 55 str. 4 d. nustato, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Šiuo atveju nors valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam D. V., patyrė išlaidų, tačiau, įvertinus tai, kad įgalioti atstovai byloje dalyvavo siekiant, kad nukentėjusiojo nepilnamečio interesai būtų tinkamai ginami, taip pat ir atsižvelgiant į tai, kad atstovo advokato dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, nors yra dirbantis, tačiau turi išlaikytinių, augina nepilnametį vaiką, taip pat į tai, jog iš kaltinamajam yra pareikšti civiliniai ieškiniai, šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

V. Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti

Laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, saugoma su bylos medžiaga, paliktinos saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

VI. Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 109–110), kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 99,85 EUR žalą dėl nukentėjusiojo gydymo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b.l. 71). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo A. Z. veiksmų nukentėjusysis dėl jam sukelto fizinio skausmo nuo 2022-07-27 iki 2022-07-28 buvo gydytas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo A. Z. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.). Taip pat yra įstatyminis pagrindas priteisti palūkanas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-11-303/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo D. V. įstatyminė atstovė A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos ( 1 t., bl.l.101–102) ir prašo priteisti 57,79 turtinės žalos ir 600 eurų neturtinės žalos. Civiliniame ieškinyje nurodo, jog dėl įvykio ji , vaiko motina, patyrė turtinę žalą, o jos sūnus D. V.-neturtinę žalą. Posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, jog patyrė asmeninių išgyvenimų, patyrė didžiulį stresą, pirmą kartą savo vaiką matė tokios būklės. Pirko nuskausminamuosius, į Santaros klinikas vyko automobiliu, pylė degalus, taip pat mokėjo už automobilio stovėjimą.

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala.

Taigi, žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą prašo priteisti jos turėtas išlaidas, susijusias su sūnaus gydymu. Nurodo, jog gydymosi metu buvo perkami vaistai “Nalgesin“, , kurie kainuoja 4,8 Eur, Diclac“, kurių kaina 7,99, Be to, 3 kartus teko vykti automobiliu į Santariškių ligoninę , nuvažiuota 192 km., sunaudota 20 litrų dyzelino ( 1 l kaina, 1,80 eur., viso 36 eurai, 6 eurai sumokėti už automobilio stovėjimo aikštelę prie ligoninės ir 3 eurai už stovėjimą prie teismo. Nurodo, jog dėl sūnaus sužalojimo patyrė 57,79 eurų turtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis buvo gydomas Santaros klinikose. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Iš liudytojo bei atstovės pagal įstatymą paaiškinimų bei specialisto išvadoje nurodomos gydymo stacionare istorijos ( 1t.b.l.87) matyti, jog nukentėjusysis skundėsi galvos skausmais, todėl akivaizdu, jog buvo vartojami vaistai nuo skausmo. Taip pat matyti, jog nukentėjusysis buvo gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą patyrė turtinę žalą susijusią nukentėjusiojo gydymu, tai vaistų pirkimu, kelionės išlaidas susijusias dėl vykimo į gydymo įstaigas, į teismą nepilnamečio vaiko apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Prašoma turtinė žala priteistina iš kaltinamojo.

Nukentėjusiojo D. V. atstovė pagal įstatymą A. V. prašo atlyginti ir patirtą neturtinę žalą, kurią įvertina 600 eurų sumai. Civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl sumušimo sūnus patyrė stiprų fizinį skausmą, nes skaudėjo gyvybiškai svarbi kūno dalis -galva. Jį pykino, jautėsi apsvaigimas, silpnumas. Buvo patinęs žandikaulis ir skaudėjo, buvo sunku valgyti. D. V. vartojo vaistus nuo galvos skausmo, pirmą savaitę po ligoninės buvo labai mieguistas, pasireiškė atminties sutrikimų požymių. Prasidėjus mokslo metams galvos skausmai stiprėjo, jaučia nuovargį, pablogėjo dėmesio koncentracija. Posėdžio metu ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė. Nurodė, jog sūnaus ir savo moralinę žalą vertina per pusę. Stebint vaiką ir jai pačiai reikėjo raminamųjų. Nesitikėjo, kad kas gali sužaloti jos vaiką.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamasis A. Z. savo nusikalstamais veiksmais D. V. sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiajam D. V. dėl šio įvykio teko kreiptis į medikus, buvo gydomas dėl smegenų sukrėtimo.

Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė įvairius nepatogumus, svaigo galva, pykino, buvo gydomas ligoninėje, vartojo vaistus nuo skausmo , taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog smurtiniai veiksmai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbų organą galvos sritį. Kaip matyti iš paaiškinimų pablogėjo atmintis, po įvykio skundėsi galvos skausmais, taigi šios visos aplinkybės akivaizdžiai pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis fizinį skausmą sukėlė nepilnamečiui. Pastebėtina, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-347-976/2018, Nr. 2K-83-788/2019, 2K-205-719/2020) priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą nurodo, jog patirtą turtinę žalą vertina per pusę su sūnumi, kadangi ir ji pati jautė stresą, jos pačios būklė neįvertinama pinigais, nes iki šiol gydosi. Tačiau pastebėtina, jog teismui nepateikia, jokių duomenų pagrindžiančių, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą lankėsi gydymo įstaigose, vartojo vaistus. Teismas atsižvelgia ir į padarytos turtinės žalos dydį taip pat ir į kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, kad yra darbingo amžiaus, sveikas, atsižvelgiant į tai, kaltinamasis turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo nepilnamečio D. V., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą A. V., patirti išgyvenimai dėl sukelto fizinio skausmo, vertintini 400 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Z. ( A. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 10 ( dešimčiai) mėnesių, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2022 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 ( šešių) mėnesių ir neatlikta laisvės apribojimo bausme ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 9 ( devyniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais saugomas su bylos medžiaga, palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. Z. 99,85 EUR ( devyniasdešimt devynis eurus 85 eurocentus ) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai Ž. Liauksmino g. 6, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. atstovės pagal įstatymą A. V. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. Z. nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą A. V. naudai 57, 79 eurų (penkiasdešimt septynis eurus, 79 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajam D. V. atstovaujamam atstovės pagal įstatymą A. V., 400 ( keturis šimtus ) eurų neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atmesti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė