Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

1. Apeliaciniame skunde prašoma jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y., jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas arba, kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, arba kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Kartu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos duomenis, nenustatė būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šis apeliacinio skundo prašymas netenkintinas.

2. Apeliantas prašo išreikalauti (užklausti) iš policijos vaizdo medžiagą, padarytą body kameromis, kuris įrodytų, jog nusižengimą padarė policijos pareigūnai, o ne jis. Nors apeliantas savo nekaltumą grindžia ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau prie skundo prideda tik šio nutarimo dalį. Apygardos teismas pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiamas tik apelianto administracinės atsakomybės klausimas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4¹ dalį, o ne pareigūnų veiksmų teisėtumo įvertinimas.

3. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, D. M. buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, taip pat ir teisė teikti įrodymus, jis su protokolu susipažino ir jį pasirašė. Apylinkės teismas, vadovaudamasis 2020 m. gruodžio 8 d. Teisėjų tarybos rekomendacijomis dėl teismų funkcijų vykdymo karantino metu, 2020 m. gruodžio 23 d. el. paštu papildomai apeliantą informavo ir pasiūlė jam el. paštu pateikti savo nuomonę, ar jis sutinka, kad 2020 m. gruodžio 30 d., 8.30 val. (kaip ir buvo informuotas surašytame jam administracinio nusižengimo protokole; b. l. 14), teismo posėdis būtų organizuojamas rašytinio proceso tvarka (jam nedalyvaujant); bei išaiškino, jog tokiu atveju jis turi galimybę savo paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo pateikti teismui el. paštu, jeigu nesutinka ar prieštarauja, gautų el. paštu nuorodą į vaizdo ir garso konferenciją (b. l. 16). Dėl apelianto nurodomų aplinkybių (išreikalauti vaizdo įrašą, pateikto minėto nutarimo dalies), pažymima, kad nepriklausomai nuo to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo, ar nedalyvavo teismo posėdyje, proceso šalys turi teisę bylą nagrinėjančiam teismui teikti įrodymus. Kadangi apeliantas, kuris apie teismo posėdį buvo informuotas ir atskiru pranešimu dėl posėdžio organizavimo rašytinio proceso ar vaizdo konferencijos būdu, atsakymo teismui nepateikė, jokių duomenų apie tai, kad dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti teismo posėdyje taip pat teismui nepateikė, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą D. M. nedalyvaujant.

4. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikto skundo argumentais, bylos medžiaga, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir naikinti ar keisti šio teismo priimtą nutarimą.

5. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Nusižengimo padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, įvestas visuotinis karantinas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su vėlesniais pakeitimais). Pabrėžtina, kad esant ekstremaliai situacijai, kuri paskelbta kilus grėsmei gyventojų sveikatai, pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas kelia didesnę grėsmę tiek gyventojų, tiek pačių pareigūnų sveikatai, tokie veiksmai yra pavojingesni, nei padaryti įprastomis sąlygomis.

6. Nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnams gavus pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio triukšmo, garsiai grojusios muzikos, trukdymo kaimynams ilsėtis, atvykus nurodytu adresu ir paskambinus į 42 buto duris, atidarius D. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, suprantama, jog iškilo pagrindas nustatyti apelianto tapatybę. Tokiu atveju policijos pareigūnai turėjo teisę pareikalauti, kad apeliantas pateiktų jiems asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir prisistatytų. Vis dėlto, kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 6-7), tokio reikalavimo asmuo nevykdė. Apeliantas tvirtina, kad pareigūnai jokių teisėtų reikalavimų nesakė. Tačiau iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad D. M. neprisistatė ir nepateikė asmens dokumento, į klausimą, ar jis čia gyvena, taip pat neatsakė ir pakeltu tonu paklausė, ko jiems čia reikia; kai vyrui paaiškino, kad bute garsiai groja muzika ir dėl to kaimynai negali nakties metu ilsėtis, vyras atsakė, kad jokio triukšmo nėra; viso pokalbio metu D. M. elgėsi agresyviai, garsiai rėkė, pradėjo grasinti, kad juos atleis iš darbo ir jie neturi teisės prašyti iš jo dokumentų, kadangi jis ne savininkas minėto buto, tačiau nurodyti kas yra buto savininkas D. M. nenorėjo; D. M. išėjęs į laiptinę pradėjo garsiai rėkdamas reikalauti, kad vyr. patrulis J. A. prisistatytų ir pateiktų savo dokumentus; J. A. prisistatė du kartus ir parodė savo tarnybinį pranešimą, tačiau jis ir toliau elgėsi agresyviai jų atžvilgiu, garsiai rėkė laiptinėje, tuo savo veiksmais trikdydamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį; asmens buvo pareikalauta nerėkauti ir netriukšmauti laiptinėje, tačiau jis ėmė elgtis dar agresyviau, išsitraukęs mobilaus ryšio telefoną pradėjo vyr. patruliui J. A. pavojingai mosikuoti priešais veidą, todėl panaudojant fizinę prievartą asmuo buvo sulaikytas ir jam buvo uždėti antrankiai. Pabrėžtina, kad pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį policijos pareigūnų nurodymai, susiję su jų tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. Taip pat įvertinus pranešėjo M. K., kaimyno D. V. pareiškimus dėl (duomenys neskelbtini) keliamo triukšmo, garsiai grojamos muzikos, rėkavimų, kurie kartojosi sistemingai bei bendrojo pagalbos centro pranešimo duomenis, alkotesterio pažymą, nustatyta, kad D. M., būdamas neblaivus, gyvenamosiose patalpose nakties metu garsiai rėkė, triukšmavo, taip trikdydamas asmenų ramybę bei poilsį, ekstremalios situacijos metu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti ar pateikti asmenybę patvirtinantį dokumentą, netriukšmauti ir nerėkauti. Toks apelianto elgesys yra nustatytas byloje surinktais įrodymais ir jis vertintinas kaip atitinkantis ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtį.

7. Nagrinėjamu atveju, būtina pažymėti, kad pareigūnai nelaikytini suinteresuotais asmenimis. Tiek iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio, tiek iš šios nutarties argumentų matyti, jog apeliantui nepalankų sprendimą lemia byloje surinktų įrodymų visuma, o ne tik jo manymu vaizdo įrašas, kuris nepridėtas prie bylos, o pirmosios instancijos teismo proceso metu nebuvo net reiškiamas prašymas dėl įrašo išreikalavimo. Policijos pareigūnai tą pačią dieną po įvykio surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė esmines įvykio aplinkybes. Iš apelianto pateiktos Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimo dalies (b. l. 29-30) matyti, kad ne apeliantas dėl galimai netinkamų policijos veiksmų kreipėsi, o V. R., kurio bute buvo apeliantas, ir tik 2020 m. lapkričio 26 d. Taigi matyti, kad policijos pareigūnai tarnybinius pranešimus surašė gerokai anksčiau negu V. R., pas kurį viešėjo apeliantas, beje, karantino metu, kreipėsi į policijos padalinį dėl galimai netinkamų policijos pareigūnų veiksmų nagrinėjamo įvykio metu, todėl tarnybiniuose pranešimuose, fiksuodami esmines įvykio aplinkybes, policijos pareigūnai neturėjo jokio pagrindo aplinkybes pateikti šališkai, atspindint jas kuo palankiau sau, priešingai nei teigia apeliantas, pastarieji niekaip negalėjo žinoti, kad apelianto galimai draugas, pas kurį jis viešėjo, teiks skundą ir Imuniteto skyriaus pareigūnai atliks patikslinimo veiksmus. Pažymėtina, kad pateikta tik nutarimo dalis, tačiau matyti, kad apelianto prašomas vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas ir vertinamas policijos įstaigoje tiriant V. R. skundą dėl pareigūnų veiksmų – vaizdo įraše jokie pareigūnų neleistini veiksmai neužfiksuoti. Dėl to V. R. taip pat buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4¹ dalį ir šiuo metu byla nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme (administracinio nusižengimo bylos Nr. A18.-73-1078/2021; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tad, atsižvelgiant į šioje pastraipoje išdėstytas aplinkybes, anksčiau nurodyti apelianto argumentai atmestini kaip nepasitvirtinę.

8. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti ar bylą grąžinti nagrinėti iš naujo nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, D. M. apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.