- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- 2-36-446/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00994-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- R. M.
- Išvadą teikia
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Petras Simėnas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui R. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-471/2010 priteisto išlaikymo iš atsakovo R. M. dukrai G. M. dydį, priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimą dėl dukters išlaikymo sumažino, prašė priteisti iš atsakovo periodines išmokas kas mėnesį po 170 Eur.
Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį keletą metų, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra Gabija. 2010 metais jie išsiskyrė, nuo to laiko ji viena augina, auklėja ir rūpinasi dukra. Iki šiol ji iš atsakovo dukters išlaikymui gaudavo po 87 Eur, tačiau dukra paaugo, jai 15 metų, išaugo jos poreikiai rūbams, avalynei, higienos reikmėms ir mokyklinėms prekėms. Ji pati dirba ne pilnu etatu, uždirba 180 Eur per mėnesį, mokosi Kelmės profesinio rengimo centre, nori įgyti konditerės specialybę, todėl dukrai negalinti skirti pakankamai lėšų, kad būtų patenkinti jos poreikiai. Be savo atlyginimo, jos šeimos pajamas papildo iš valstybės gaunama kas mėnesį 15 Eur išmoka vaikui, 50 Eur vienkartinė išmoka mokyklinėms reikmėms įsigyti. Ji su dukra gyvena jos mamai priklausančiame nuosavame name kaime, namų valdos sklype, mamai padedant, užsiaugina daržovių, laiko vištas. Pagal galimybes ją finansiškai paremia ir mama, gaunanti 120 Eur socialinę pašalpą. Jos įsitikinimu, atsakovo materialinė padėtis ženkliai geresnė, jis dukra visiškai nesirūpina, jos neaugina ir neauklėja, todėl galėtų skirti didesnę dalį lėšų nei ji, t. y. 170 Eur, dukters išlaikymui. Gaunant mažą išlaikymą iš vaiko tėvo – atsakovo, jai vienai išlaikyti dukrą sunku, todėl ji prašo padidint priteistą išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinį pripažino ir paaiškino, kad jis šiuo metu dirba Belgijoje, jo mėnesinis atlyginimas siekia 1400-1500 Eur. Kitų išlaikytinių jis neturi, šalyje, kurioje jis šiuo metu gyvena, brangus pragyvenimo lygis, be to, jis materialiai paremia pasiligojusiai, niekur nedirbančiai savo mamai. Ieškovės sumažintą išlaikymo sumą dukrai, kas mėnesį po 170 Eur jis sutinka mokėti, šiuo metu jis tokią pinigų sumą turės galimybių mokėti. Kitokiu būdu išlaikymo dukrai neteikia, pastaruoju metu jos neaplanko, dovanų nedovanoja.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius – institucija, teikianti išvadą byloje, - teismui pateikta išvada (32-33 b. l.) ir šios institucijos atstovas teisme patvirtino, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl išlaikymo padidinimo atitinka nepilnamečio vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. 2010 m. sausio 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-471/2010 buvo priteistas išlaikymas nepilnametei G. M. iš atsakovo R. M. po 300 litų, kas sudaro 86,88 Eur, kas mėnesį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės (6 b. l.). Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaikų poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.
Šalys įrodymų, patvirtinančių savo turtinės padėties pablogėjimą ar padėties pagerėjimą, nepateikė. Tačiau nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo septyneri metai, akivaizdu, kad vaikui augant vaiko poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Ieškovės dukrai paaugus padidėjo ne tik išlaidos jos maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, bet ir išlaidos būstui, elektrai, vandeniui, už ką tenka apmokėti ieškovei. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios. Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 380 Eur. Taigi, atsakovo teikiamas išlaikymas – 87 Eur -suma mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą dukrai atsižvelgiant į padidėjusius dukters poreikius ir Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį vaiko išlaikymo dydį.
Kadangi atsakovas ieškinį pripažįsta, teismo posėdžio metu nurodė, kad jo gaunamas atlyginimas 1400-1500 Eur per mėnesį, kitų išlaikytinių jis neturi, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas turi galimybių dukrai, kurią augina ir auklėja viena ieškovė, kas mėnesį skirti 170 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ieškinys tenkintinas, iš atsakovo vaikui priteisiant ieškovės reikalaujamas periodines išmokas kas mėnesį (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui padidinimo kreipėsi 2016 m. spalio 3 d., todėl išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo tos dienos (CK 3.200 straipsnis).
Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu), priteistinas iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 30 Eur (170-86,88=83,12x12x3%=29,92). Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 4,21 Eur (1 b. l.), priteistinos taip pat iš atsakovo.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą (25 b. l.), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (64 b. l.), šioje byloje yra 135,20 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsniu, CPK 259, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti 2010 m. sausio 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-471/2010 priteistą nepilnametei G. M. išlaikymo dydį. Priteisti iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuo 2016 m. spalio 3 d. iki vaiko pilnametystės.
Nustatyti, kad nepilnametės G. M. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina R. R., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. M. 169,41 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 41 euro centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 135,20 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 20 euro centų) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.