Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Aidai Pogojienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B. , gim. (duomenys neskelbtini), a. k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje;

V. R. , gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas

2009 m. lapkričio 6 d. Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinta 8 MGL, t. y. 301,20 Eur (1 040 Lt) bauda, kuri priverstinai išieškota 2019 m. kovo 29 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

M. B. ir V. R. 2019 m. lapkričio 17 d., apie 4.40-4.43 val. viešoje vietoje – prie baro-kavinės „Pegasas“, esančio Mažeikiuose, Žemaitijos g. 20, įėjimo, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, (M. B. girtumą nusistatyti atsisakė, o V. R. nustatytas 1,77 prom. girtumas), veikdami kartu, M. B. vieną kartą koja įspyrus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vyriškiui į ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kūno vietą, ranka sudavus vieną smūgį į galvą, o V. R. kaire ir dešine rankomis sudavus po vieną smūgį S. K. į veidą, dėl ko nugriuvusiam nukentėjusiajam Sigitui K. M. B. įspyrė dešine koja, V. R. dešine ranka sudavus vieną smūgį nukentėjusiajai Š. Š. į veidą ir du smūgius dešine ranka sudavus nukentėjusiajam S. D. į veidą, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems S. K. ir Š. Š. fizinį skausmą, o V. R. savo veiksmais nukentėjusiajam S. D. padarė apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas akių srityse, padarydamas nukentėjusiajam S. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Apklaustas kaip kaltinamasis, M. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis paaiškino, kad tą dieną išėjęs iš kavinės „Pegasas“, būdamas gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, įvykdė nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas. Dėl visko sutinka ir labai gailisi. Momento, kad atsisakė tikrintis neblaivumą, neprisimena. Susitaikė su visais nukentėjusiaisiais, atlygino žalas, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Apklaustas kaip kaltinamasis, V. R. taip pat visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir parodė, kad kavinėje „Pegasas“, būdamas girtas, sukėlė muštynes, aplinkybių neprisimena. Susitaikė su visais nukentėjusiaisiais, žalas atlygino, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamieji visiškai pripažino padarę nusikalstamas veikas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji ir prokurorė. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų M. B. ir V. R. prisipažinimo, jų kaltę įrodo nukentėjusiųjų S. D., S. K., Š. Š., liudytojų G. B., V. G., A. K., M. P. ir V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.

Alkotesterio „Drager“ pagalba kaltinamajam V. R. nustatytas 1,77 prom. girtumas (1 t., b. l. 198).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė viešoje vietoje, prie baro „Pegasas“, Mažeikiuose, kur buvo ir kiti asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir sutrinkti įrodymai, kurie buvo patikrinti teisiamajame posėdyje patvirtina, jog kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes viešoje vietoje – prie baro-kavinės „Pegasas“, esančio Mažeikiuose, Žemaitijos g. 20, įėjimo, veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiesiems S. K. ir Š. Š. fizinį skausmą, o V. R. savo veiksmais nukentėjusiajam S. D. padarė apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas akių srityse, padarydamas nukentėjusiajam S. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. bendrais veiksmais atliko BK 284 straipsnyje uždraustus nusikalstamus veiksmus, kurie teisingai kvalifikuoti ikiteisminio tyrimo metu.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas.

Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai inkriminuojamos kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013, 2K-63-648/2016).

Nustatytų aplinkybių visetas leidžia pripažinti, kad kaltinamojo V. R. nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kuri padaryta idealiąją sutaptimi, kvalifikuota teisingai, nes nukentėjusiajam S. D. savo veiksmais jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, tai patvirtino ne tik nukentėjusieji, bet ir liudytojas G. B., kuris atvyko kartu su kaltinamaisiais į šokius, jis nurodė, jog matė, kaip muštynių metu kaltinamasis V. R. trenkė ir S. D. kumščiu į galvą du smūgius. Teismas pripažįsta, kad veiką, numatytą BK 284 straipsnyje kaltinamieji padarė bendrais veiksmais, kurie dėl nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudoto fizinio smurto laikomi įžūliais. Toks veiksmų vertinimas pateikiamas teismų praktikoje, kur nustatyta, kad fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje laikytinas įžūliu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-445/2013), dėl tokių kaltinamųjų veiksmų kilo padariniai – įžūliu elgesiu buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis, nukentėjusiesiems sutrikdyta sveikata. Kilusius padarinius patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, pačių kaltinamųjų nuoširdus prisipažinimas, byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

IV. Dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame, BK 38 straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017). Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido kaltinamajam, taip pat kad yra nustatytos kitos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji be jokios dingsties sukėlė muštynes viešoje vietoje ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti ir tai, kad nukentėjusiųjų veiksmai taip pat turėjo įtakos tokiam nusikalstamam kaltinamųjų elgesiui. Akivaizdu, kad didžiausią įtaką nusikalstamų veikų padarymui turėjo alkoholis, nes tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji bei liudytojai, (išskyrus M. P.), buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 17 d. miesto stebėjimo kameromis užfiksuoto vaizdo prie naktinio klubo „Pegasas“, esančio adresu Mažeikiai, Žemaitijos g. 20, muštynes pradėjo kaltinamasis M. B., kurį pradžioje tramdė kaltinamasis V. R., laikė jį apkabinęs, neleido eiti konfliktuoti su kitais asmenimis. Vaizdo įrašas leidžia teismui spręsti, kad tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji turėjo galimybę užbaigti konfliktą, tačiau, būdami neblaivūs, įsivėlė į muštynes. Vaizdo įraše matyti, kaip ten esantys asmenys stumdosi, V. R. 04.43.08 val. trenkia kairės rankos kumščiu vieną smūgį ir dešinės rankos kumščiu vieną smūgį S. K., kuris nukrenta ant žemės, tada S. D. užšoka ant V. R. jam iš nugaros, o V. R. jį numeta ant žemės. M. B. nugriuvusiam ant žemės S. K. dešine koja spiria 04.43.17 val., vyriškiai vėl apsistumdo, S. D. trenkia dešinės rankos kumščiu M. B. į galvą (iš nugaros), M. B. pargriūna. S. D. prispaudžia prie automobilio G. B., prie jų prieina Š. Š. 04.43.49 V. R. trenkia dešinės rankos kumščiu Š. Š. į veidą ir du smūgius dešinės rankos kumščiu trenkia S. D. į veidą, kuris, po suduotų smūgių, nukrenta ant žemės.

Teismas, atidžiai išanalizavęs nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinktus įrodymus, kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų asmenybes, jų netinkamą santykį į visuotinai priimtas elgesio taisykles bei įstatymais nustatytas normas, daro išvadą, jog kaltinamiesiems, kurie praeityje yra ne kartą teisti, bausti administracine tvarka ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio valstybėse, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu šioje byloje nesudarys galimybės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas pripažįsta, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė neatsitiktinai, jų antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios anksčiau, ką rodo ankstesni teistumai bei baustumai administracine tvarka. Akivaizdu, kad kaltinamasis V. R. linkęs daryti teisės pažeidimus, atsainiai žiūri į nustatytas normas, ką patvirtina ir faktas, jog jis nesistengė atlyginti 2009 m. lapkričio 6 d. Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos gana nedidelės – 1 040 Lt (306,63 Eur) baudos, kuri priverstinai buvo išieškoma beveik 10 metų ir bauda priverstinai išieškota tik 2019 m. kovo 29 d., dėl ko kaltinamasis turi neišnykusį teistumą. Kaltinamasis M. B. taip pat ne kartą teistas, tame tarpe net 4 kartus už viešosios tvarkos sutrikdymą, tačiau išvadų nepadarė, todėl teismas pripažįsta, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamiesiems paskiriant bausmes.

V. Bausmės skyrimas

Kaltinamųjų M. B. ir V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nurodytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis M. B. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors girtumas jam alkotesterio pagalba nebuvo nustatytas, nes kaltinamasis M. B. po įvykio atsisakė pasitikrinti girtumą, tačiau tokią išvadą teismas daro įvertinęs bylos aplinkybes, paties kaltinamojo paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus (2019 m. spalio 22 d. vaizdo įrašo medžiagą, vyriausiojo patrulio A. B. 2019 m. lapkričio 17 d. Tarnybiniame pranešime Muštynės nurodytas aplinkybes ir kt.).

Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį kaltinamiesiems M. B. ir V. R., teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, siekdamas užtikrinti, kad paskirta bausmė būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013, 2K-68-942/2016).

BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas visų pirma turi apsispręsti dėl skirtinos bausmės rūšies, o jos dydžio klausimas pradedamas spręsti nustačius bausmės rūšies vidurkį įstatymo sankcijoje. Būtina vertinti, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kiekvienos aplinkybės reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017).

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam M. B., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, dirba užsienio valstybėje pagal darbo sutartį, praėjus vos keletui dienų po nusikalstamos veikos padarymo su nukentėjusiaisiais sudarė taikius susitarimus ir atlygino padarytas žalas, vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta 41 straipsnyje, bus įgyvendinta paskyrus kiek didesnę, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta minimali, baudą. Teismas sprendžia, kad prokurorės pasiūlyta bausmės – laisvės apribojimo – taikymas paneigtų bausmės paskirtį ir būtų neadekvati padarytai veikai, kaltinamojo geranoriškam elgesiui netrukus po padarytos veikos (turima omenyje susitaikymas su nukentėjusiaisiais ir žalos atlyginimas). Teismo įsitikinimu, materialinė sankcija turės didesnį poveikį kaltinamajam ir bus naudingesnė visuomenei, reikalaujanti mažiau sąnaudų vykdant bausmę.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė – bauda mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. lapkričio 17 d. 05.10 val. iki 2019 m. lapkričio 18 d., 16.22 val. – 2 (dvi) dienos, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio pagrindu prilygintos 4 (keturių) MGL baudai, ir laikytina, kad kaltinamasis yra sumokėjęs 200 Eur baudos dalį.

Paskirtą baudą kaltinamasis įpareigotinas sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti Telšių apylinkės teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Kaltinamasis įspėtinas, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2, 4 dalys, 23 straipsnio 2 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam V. R., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčines, baigtines nusikalstamas veikas, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nusikalstamos veikos padarytos idealiąją sutaptimi, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, o taip pat į tai, kad teistumas nėra išnykęs už daugiau kaip prieš 10 metų padarytą nusikalstamą veiką, į tai, kad dirba užsienio valstybėje pagal darbo sutartį, praėjus vos keletui dienų po nusikalstamos veikos padarymo su nukentėjusiaisiais sudarė taikius susitarimus ir atlygino padarytas žalas, vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta 41 straipsnyje, bus įgyvendinta nubaudžiant kaltinamąjį už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, padarymą laisvės atėmimo bausme, mažesnės trukmės nei sankcijose nustatytas bausmės vidurkis. Teismas sprendžia, jog taikyti švelnesnės bausmės (BK 62 straipsnis), nei numato baudžiamasis įstatymas, kaltinamajam negalima, atsižvelgiant į aukščiu išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, neišnykusį teistumą.

Paskirtos bausmes subendrintinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 1 punkto pagrindu apėmimo būdu ir nustatytina galutinė bausmė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažintina 1/3.

Įvertinus kaltinamojo pastangas tuoj po nusikalstamų veikų padarymo atlyginti padarytas žalas nukentėjusiesiems, o taip pat tai, kad jis iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje atlygino Teritorinės ligonių kasos pareikštą 312,02 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 19, 35), paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio (BK 75 straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 10 punktas; redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.). Teismas pripažįsta, jog toks įpareigojimas gali įtakoti kaltinamojo elgesio korekciją ir padėti ateityje nedaryti teisės pažeidimų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžia kaltinamiesiems skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu iš miesto stebėjimo kamerų, esanti voke, prisegtame prie 1 tomo galinio viršelio, paliktina saugoti kaip baudžiamosios bylos medžiaga. Nukentėjusiojo S. D. medicininių dokumentų nuorašai (16 lapų), esantys voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio, grąžintini nukentėjusiajam (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti 90 MGL, t. y. 4 500 Eur bauda.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 60 MGL, t. y. 3 000 Eur baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 17 d., 05.10 val., iki 2019 m. lapkričio 18 d., 17.32 val. – 2 (dvi) dienas, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio pagrindu prilygintas 4 (keturių) MGL baudai, ir laikyti, kad kaltinamasis yra sumokėjęs 200 Eur baudos dalį.

Paskirtą baudą įpareigoti sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir Telšių apylinkės teismo raštinės tarnautojui pateikti banko kvitą. Kaltinamąjį įspėti, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje ir nubausti;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtas bausmes subendrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 1 punkto pagrindu apėmimo būdu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 10 punktą ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 17 d., 06.15 val., iki 2019 m. lapkričio 18 d., 16.22 val. – 2 (dvi) dienas.

Kardomąją priemonę iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu iš miesto stebėjimo kamerų, esančią voke, prisegtame prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

Nukentėjusiojo S. D. medicininių dokumentų nuorašus (16 lapų), esančius voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio, grąžinti nukentėjusiajam.

Išaiškinti kaltinamajam M. B., kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka