- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-311-267/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02489-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Audronė Alčauskienė Civilinė byla Nr. 2A-311-267/2011
NUTARTIS
2011 m. birželio 7 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo pakeitimo, dalyje dėl išlaikymo K. Š. priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, civilinėje byloje Nr. 2-130-671/2011, iškeltoje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
Ieškovė L. Š. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama: 1) nustatyti tėvystę ir pripažinti atsakovą A. P. K. Š. tėvu; 2) priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki sūnaus pilnametystės; 3) paskirti L. Š. tvarkyti uzufrukto teise sūnaus išlaikymui A. P. mokamas lėšas; 4) priteistą vaiko išlaikymui sumą indeksuoti kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nurodė, kad ji su atsakovu nuo 1997 metų draugavo ir gyveno kartu kaip šeima. Jiems kartu gyvenant, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K.. Gimus sūnui, atsakovas palaipsniui ėmė girtauti, negrįžti į bendrus namus, prasidėjo nesutarimai. Kuomet sūnui suėjo 3 metai, ieškovė išsikraustė gyventi atskirai. Atsakovas tik keletą kartų skyrė vaikui lėšų. Šiuo metu ieškovė yra bedarbė, jos pajamos – tik socialinė išmoka. Nurodė, kad turi dar vieną sūnų, kuris yra Šiaulių universiteto studentas, ir taip pat jos išlaikomas, nes jo tėvas yra miręs. Vaikams reikalingi drabužiai, maistas, mokymosi priemonės, be to, reikia mokėti paskolą, mokesčius, pirkti kurą. Ieškovei padeda mama, giminaičiai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pareiškė, kad atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, sumažina prašomo priteisti išlaikymo dydį, ir prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį.
Atsakovas su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad ieškovė teisingai nurodė visas aplinkybes ir jas patvirtino. Paaiškino, kad nuo 2007 metų jis yra įregistravęs ūkininko ūkį ir gauna pajamas tik iš žemės ūkio. Sutiko su ieškovės prašoma priteisti 350 Lt suma vaiko išlaikymui. Prašė ieškinį tenkinti.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad ginčo tarp šalių nėra, todėl prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.
Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) pripažino atsakovą A. P. K. Š. tėvu; 2) priteisė iš atsakovo A. P. materialinį išlaikymą sūnui K. Š., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 litų nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Priteistą vaiko išlaikymui sumą nusprendė indeksuoti kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskyrė L. Š. tvarkyti uzufrukto teise sūnaus K. Š. išlaikymui mokamas lėšas; 4) iš atsakovo A. P. priteisė į valstybės biudžetą 640 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei 293,55 Lt nesumokėtą žyminį mokestį ir proceso išlaidas.
Teismas nusprendė, kad ieškinyje ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo tėvystės patvirtino DNR ekspertizė. Todėl konstatavo, kad atsakovas A. P. pripažintinas vaiko K. Š. tėvu. Teismas, vadovaudamasis proporcingumo principu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, nusprendė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymui suma 350Lt nėra didelė ir gali užtikrinti tik minimalius vaiko poreikius. Teismas pažymėjo, kad atsakovas su ieškiniu sutiko. Todėl priteisė išlaikymą vaikui po 350 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-08-01 iki vaiko pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė.
Atsakovas A. P. Šiaulių apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo pakeitimo, dalyje dėl išlaikymo K. Š. priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų perskirstymo. Prašo sumažinti priteistą išlaikymo dydį sūnui iki 200 Lt kas mėnesį. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, teismas neišsiaiškino visų svarbių bylai aplinkybių, klaidingai vertino surinktuosius įrodymus. Todėl neteisingai, palankiai tik ieškovei ir priešiškai atsakovui, taikė teisės normas, nustatančias tėvų pareigas vaikams, įskaitant ir pareigą juos išlaikyti.
2. Apelianto nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, taip pat netyrė ir nepagrindė realių vaiko poreikių, bei ieškovės indėlio į vaiko išlaikymą. Todėl teismas nenustatė, kad iš valstybės paramos gyvenanti ir studijuojantį sūnų išlaikanti ieškovė negali skirti 350 Lt K. Š. išlaikymui, tačiau tokią sumą priteisė iš atsakovo. Tokiu būdu, nenurodęs sprendimo motyvų, teismas be pagrindo atleido ieškovę nuo pareigos išlaikyti sūnų.
3. Apelianto nuomone, teismas nevykdė pareigos savarankiškai aktyviai rinkti reikalingus įrodymus byloje, neužtikrino atsakovo procesinių teisių įgyvendinimo, nes tinkamai neišaiškino teisės naudotis advokato pagalba. Dėl šių procesinių pažeidimų byloje liko nenustatyta reikšminga aplinkybė, kad atsakovas turi ir išlaiko dar vieną mažametį vaiką.
4. Apelianto nuomone, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Todėl, kad 293,55 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisė vienašališkai iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. Š. prašo palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovės nuomone, tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių ( pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant geresnio išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Todėl tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tai suponuoja, kad tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
2. Ieškovės nuomone, visos abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovas iki šiol neteikė jokio išlaikymo sūnui, neprisidėjo prie sūnaus auklėjimo, ugdymo, nors tėvystę pripažino. Todėl atsakovas negali vertinti, kiek lėšų reikia skirti bent minimaliai patenkinti vaiko būtinuosius poreikius. Ieškovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsakovui priteista mokėti sūnaus išlaikymui mažiau nei pusė šios sumos.
3. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai išaiškino visas atsakovo teises, tik apeliantas nepanorėjo jomis pasinaudoti. Teismo posėdžio metu teismas išsiaiškino, kad atsakovas augina dar vieną sūnų, tačiau ieškovė mano, kad ši priežastis apelianto neatleidžia nuo pareigos tinkamai išlaikyti ir sūnų K. Š..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai taikė teisės normas, nustatančias tėvų pareigas vaikams, įskaitant ir pareigą juos išlaikyti, taip pat neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, netyrė ir nepagrindė realių vaiko poreikių, bei ieškovės indėlio į vaiko išlaikymą.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 10-14, 18, kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007; kt.). Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Iš Registrų centro pažymos matyti, kad apeliantas kartu su tėvais valdo 37 ha žemės sklypą, vidutinė rinkos vertė 102369 Lt, kuriame jam priklauso 15 ha, t. y. didžioji sklypo dalis. Šiame žemės sklype A. P. ūkininkauja ir gauna iš šios veiklos pajamas. Ieškovė gauna 797,81 Lt dydžio socialinę pašalpą (109 b. l.), turi kreditorinių įsipareigojimų (16000 Lt gyvenamojo namo paskola (21 b. l.), kas mėnesį mokant po 208 Lt, 21026,60 Lt vartojimo kreditas būsto remontui (30 b. l.), kas mėnesį mokant po 340 Lt), kurių dėka užtikrina vaiko poreikį turėti būstą. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22). Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Kolegija, remdamasi tuo kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliantas, turėdamas nekilnojamo turto (žemės sklypą, kuriame ūkininkauja) ir būdamas darbingas gali teikti 350 Lt dydžio išlaikymą savo sūnui K. Š.. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo šalių sūnui priteistino išlaikymo dydžio klausimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio kriterijus, tinkamai nustatė ir ištyrė šalių ginčui dėl išlaikymo dydžio išspręsti reikšmingas aplinkybes.
Apeliantas teigia, kad teismas nevykdė pareigos savarankiškai aktyviai rinkti reikalingus įrodymus byloje, todėl neužtikrino atsakovo procesinių teisių įgyvendinimo.
Aiškindamas CPK 376 straipsnio teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad šiomis proceso teisės normomis teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas R. A. v. A. A. byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D., bylosNr. 3K-3-79/2006). Pirmosios instancijos teismui ieškovė pateikė 2010-09-14 Telšių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir rūpybos skyriaus pažymą apie pajamas (5 b. l.). Kolegija pažymi, kad iš pažymos matyti, jog ieškovės materialinė padėtis yra sunki. Atsakovas jokių duomenų apie savo materialinę padėtį pirmosios instancijos teismui nepateikė. Teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju, nors apeliaciniame skunde ir keliamas teismo aktyvumo klausimas, t. y. kad teismas turėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus įrodinėtinoms bylos aplinkybėms nustatyti, tačiau apeliaciniame skunde šis teiginys nepagrįstas pirmiau išvardytomis aplinkybėmis (nepilnamečių, nedarbingų, paramos reikalingų asmenų gynimu). Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą kaip nepagrįstą. Atmesdama apeliacinį skundą teisėjų kolegija atsižvelgia į faktines bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo A. P. prašymu pakeisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinėje instancijoje atsakovas nedalyvavo, skundą palaikė tik jį atstovaujantys asmenys – mama S. P., advokatas A. J..
Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi 293,55 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisė vienašališkai iš atsakovo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį pilnai, vadovaudamasis LR CPK 93 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.