Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-04-26 · Civilinė byla Nr. e2A-1465-467/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-26
Bylos Nr.
e2A-1465-467/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17183-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1465-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17183-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 2.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, naudojimosi uzufrukto objektu tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. V. ir prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3244-131/2014 priteisto išlaikymo sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), dydį, sumažinant jį iki 120 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų; įpareigoti atsakovę kas ketvirtį teikti ieškovui rašytinę ataskaitą apie sūnaus išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, kartu pateikiant prekių ir paslaugų įsigijimą patvirtinančius dokumentus; nustatyti ieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką; nustatyti naudojimosi uzufrukto objektu tvarką, įpareigojant atsakovę trečiųjų asmenų atsivedimui į ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą gauti ieškovo rašytinį sutikimą. Ieškinyje nurodė, kad teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš ieškovo priteistas išlaikymas vaikui po 700 Lt (202,73 EUR) per mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Šalių sūnui iki vaiko pilnametystės nustatyta uzufrukto teisė į ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą. Teismas, priimdamas sprendimą tuo metu, konstatavo, kad minimalios mėnesinės algos (1 000 Lt) dydžio suma per mėnesį yra pakankama vaikui išlaikyti. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas iš ieškovo priteisė didesnę sumą vaiko išlaikymui. Paskutiniu metu pablogėjo ieškovo sveikatos būklė, sumažėjo jo pajamos, atsirado įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Ieškovui yra diagnozuota epilepsija, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, paskutiniu metu ligos simptomai pasireiškia ypač ryškiai. Dėl pablogėjusios sveikatos ieškovas nuolat patiria papildomų išlaidų vaistams ir specialistų paslaugoms apmokėti. 2014 m. balandžio 1 d. ieškovui nustatytas 90 proc. darbingumo lygis. Ieškovas buvo priverstas prašyti darbdavio dirbti pusę darbo dienos. Nuo 2014 m. gruodžio 1 d. ieškovo darbo laikas sutrumpintas iki 4 val. per dieną, o atlyginimas sumažintas iki 1 710,53 Lt (495,40 EUR) per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Šiuo metu ieškovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 377 EUR per mėnesį. Tuo tarpu sprendimo priėmimo metu ieškovas gaudavo beveik 463,39 EUR atlyginimą. Dėl prastos sveikatos ieškovas neturi galimybių dirbti papildomo ar ieškotis geriau apmokamo darbo. Be to ieškovas moka 100 EUR per mėnesį įmoką bankui už suteiktą būsto paskolą, vienas moka už butui teikiamas komunalines paslaugas, iki šiol moka draudimo įmokas už atsakovę ir šalių vaiką. Neturėdamas galimybės iš savo pajamų vykdyti visų finansinių įsipareigojimų, ieškovas yra priverstas pinigus skolintis iš savo motinos. Be to po teismo sprendimo priėmimo ieškovas tapo skolingas atsakovei 700 EUR išlaikymo įsiskolinimo, turi sumokėti atsakovei kompensaciją už teismo sprendimu jam priteistą didesnę turto dalį. Tuo tarpu atsakovė yra visiškai sveika, darbingo amžiaus, turi aukštąjį išsilavinimą, neturi kreditorinių įsipareigojimų. Įdėjusi pastangų, galėtų gauti didesnes pajamas. Šalims, net ir gyvenant viename bute, nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovas pageidauja nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį ieškovas pasiimtų vaiką 17 val. iš darželio ar kitos jo buvimo vietos Vilniuje ir grąžintų vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.; kas antrą savaitgalį paimtų vaiką šeštadienį 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos Vilniuje, grąžinant vaiką sekmadienį 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą, švenčių dienas šalys praleistų su vaiku kas antrais metais pakaitomis, ieškovas praleistų su sūnumi vasaros atostogas iki 14 dienų nepertraukiamai, atostogų laiką ir trukmę suderinant prieš du mėnesius iki jų pradžios, iš ieškovo priteistą mėnesinę įmoką mažinant proporcingai atostogų dienų skaičiui, ieškovui įsipareigojant apie negalėjimą pasiimti vaiką informuoti atsakovę iki susitikimo su vaiku pradžios. Bute, kuriame gyvena šalys, yra įrengtas tik vienas atskiras kambarys, kitas kambarys sujungtas su virtuve, per jį patenkama į vonią. Atsakovė su vaiku gyvena atskirame kambaryje, ieškovas – pereinamame. Kai namuose būna atsakovės svečių, ieškovas neturi galimybės ilsėtis. Atsakovės svečiai neretai lieka pas ją nakvoti. Atsižvelgiant į tai, prašė nustatyti naudojimosi uzufrukto objektu tvarką, numatant, kad atsakovė turi teisę atsivesti į butą trečiuosius asmenis tik gavusi rašytinį ieškovo sutikimą.

Atsiliepimas

Atsakovė R. V. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo sprendimo, kuriuo iš ieškovo priteistas išlaikymas vaikui, iki ieškinio pateikimo teismui praėjo vos trylika mėnesių. Sūnaus poreikiai nesumažėjo, šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Vaikas turi raidos sutrikimų, yra linkęs dažnai sirgti. Vaikui augant, pradėjus lankyti mokyklą, jo poreikiai didėja. Epilepsija ieškovui diagnozuota dar vaikystėje, todėl tai nėra nauja aplinkybė, pabloginusi ieškovo padėtį. Priimant 2014 m. kovo 3 d. teismo sprendimą, apie ieškovo sveikatos būklę buvo žinoma. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas jau įvertino ir tai, kad ieškovo turtui nustatytas uzufruktas. Ieškovo sveikatos būklė neriboja jo darbingumo. Ieškovas sveikatos tyrimus atlieka privačioje gydymo įstaigoje, kas rodo, jog lėšų nestokoja. Atsakovės žiniomis, ieškovas dirba pilną darbo dieną, gauna tą pačią kaip anksčiau ar net didesnę algą. Ieškovas turi galimybę baigti pradėtus mokslus ir ieškotis geresnio darbo. Tikėtina, kad ieškovas dalį atlyginimo gauna nelegaliai, perduoda lėšas mamai, o ši jas jam perveda neva paramai suteikti. Atsakovė savo nedarbo laikotarpį išnaudojo persikvalifikavimui, įsidarbino pagal naują specialybę. Atsakovė nemoka mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas, nes ieškovas nesumokėjo jai kompensacijos už jam priteistą didesnę turto dalį ir išlaikymo vaikui įsiskolinimo. Ieškovas nesugeba pasirūpinti sūnumi, todėl ji prieštarauja bendravimo tvarkai, kuomet sūnus šventes ir atostogas praleistų su ieškovu. Atsakovė siūlė bendravimo tvarką, pagal kurią lyginę metų savaitę pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, o nelyginę metų savaitę antradienį ir ketvirtadienį ieškovas paima vaiką 17 val. iš darželio ar kitos jo buvimo vietos Vilniuje ir grąžintų į gyvenamąją vietą 20 val.; apie negalėjimą pasiimti vaiką ieškovas turi informuoti atsakovę ne anksčiau kaip para iki susitikimo su vaiku pradžios, taip pat, vaikui susirgus, turi kas antrą kartą imti nedarbingumo pažymėjimą. Kadangi namuose lankosi tik žmonės, padedantys atsakovei prižiūrėti vaiką ir nakvoti pasilieka dėl vaiko priežiūros poreikio, jie ieškovui jokių nepatogumų nesukelia, todėl naudojimosi uzufrukto objektu tvarka nenustatytina. Ji neproporcingai apribotų atsakovės teises.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad, šalių vaiko teigimu, jam viską perka mama, o tėtis neperka nieko, nenori kartu žaisti, geria alų. Tėvai vis aiškinasi santykius. Skyrius pažymėjo, kad neprieštarauja reikalavimui dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios, nustatytos, atsižvelgiant į vaiko dienos ritmą ir abiejų tėvų pasiūlymus. Kadangi išlaikymui skirtos lėšos gali būti naudojamos tik vaiko poreikiams tenkinti, o teismų praktikoje pripažįstama išlaikymą teikiančiojo teisė kontroliuoti išlaikymo lėšų panaudojimą, ieškovas turi pateikti įrodymus, kad vaikui skirtos lėšos galėjo būti panaudotos kitiems tikslams.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė ieškovo D. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. V. tvarką. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovas prašo sumažinti priteistą vaikui išlaikymą, motyvuodamas pablogėjusia savo sveikatos būkle ir dėl to sumažėjusiomis pajamomis. Iš į bylą pateiktų įrodymų teismas nustatė, jog nuo 2014 m. gruodžio mėn. ieškovas dirba po 4 val. per dieną, šiuo metu jo darbingumas yra sumažėjęs 45 proc. Teismas sprendė, jog sveikatos būklė nėra pagrindas, dėl kurio gali būti sumažintas priteistas vaikui išlaikymas, jei dėl jos nepablogėjo ieškovo finansinė padėtis. Ieškovas įrodymų apie nuolatines išlaidas, patiriamas dėl sveikatos būklės, nepateikė, o keletas vaistų kvitų nėra tinkamas įrodymas. Ieškovas gauna 377 EUR per mėnesį darbo užmokestį, jam taip pat mokama 111,40 EUR per mėnesį netekto darbingumo pensija. Taigi iš viso ieškovo pajamos per mėnesį sudaro 488,40 EUR. Vidutinis ieškovo darbo užmokestis per metus iki teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo per mėnesį sudarė 1 942,50 Lt (562,59 EUR) neatskaičius mokesčių. Patikslintame ieškinyje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ieškovas nurodė, kad gauna 1 400 Lt (405,47 EUR) darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Duomenų apie papildomas ieškovo tuo metu gautas pajamas byloje nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad dabar, lyginant su teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo metu ieškovo gautomis pajamomis, ieškovo pajamos yra 82,53 EUR (488,40 - 405,47) per mėnesį didesnės. Nors ieškovas teikė įrodymus apie tai, kad moka vaiko gyvybės draudimo įmokas, paskolą už būstą, kas blogina jo materialinę padėtį, tačiau teismas nustatė, jog šios aplinkybės nėra naujos ir buvo žinomos priimant sprendimą, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir priteistas išlaikymas vaikui. Teismas pažymėjo, jog už vaiką mokamų draudimo įmokų suma per mėnesį – tik 3,46 EUR, todėl nelaikytina turinčia reikšmingos įtakos ieškovo turtinei padėčiai. Be to draudimo sutarties sudarymas ir įmokų pagal ją mokėjimas nepriskirtinas būtiniems vaiko poreikiams ir gali būti tenkinamas turint papildomų lėšų. Taip pat teismas atmetė ieškovo argumentus dėl jo įsiskolinimo K. I., nustatęs, jog motinos pavedimus ieškovas beveik kas mėnesį gauna jau nuo 2013 metų, gaudavo ir teismo sprendimo priėmimo metu. Dėl gaunamos paramos ieškovo turtinė padėtis negali būti laikoma pasunkėjusia. Be to iš į bylą pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, jog ieškovas turi pervedamas sumas grąžinti, mokėti palūkanas už paramą ir kad tarp ieškovo ir jo motinos sudaryta paskolos sutartis. Savo prastą turtinę padėtį ieškovas argumentavo ir į bylą pateiktais įrodymais apie mokėjimą už butui teikiamas paslaugas, tačiau teismas juos atmetė motyvuodamas tuo, jog, jei atsakovė jai priklausančių mokėti komunalinių mokesčių nemoka, ieškovas, sumokėjęs jos dalį turi teisę ją iš atsakovės prisiteisti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pajamos nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikui, nesumažėjo, netgi pagerėjo. Teismas nustatė, jog atsakovės pajamos nuo teismo sprendimo priėmimo padidėjo apie 137 EUR per mėnesį. Palyginęs ieškovo ir atsakovės pajamas teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo metu ir šiuo metu, teismas padarė išvadą, kad abiejų šalių pajamos padidėjusios, jų padidėjimo skirtumas, atsižvelgiant į nustatytas kiekvienos iš šalių pajamų proporcijas, nėra esminis ir negali būti pagrindu išlaikymo dydžiui keisti. Atsakovė vaiko poreikių padidėjimo neįrodinėjo. Tačiau teismas sprendė, jog augančio vaiko poreikiai nuolat didėja. Šalių vaikas jau eina į parengiamąją klasę, o mokyklinio amžiaus vaiko išlaikymas, jo kasmetinis paruošimas mokyklai, perkant mokyklinius reikmenis, reikalauja daug lėšų. Šalių vaikui reikalingi tyrimai dėl raidos sutrikimų, psichologo ir logopedo pagalba, specialus ugdymas. 2014 m. birželio 3 d., t.y. jau po sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, nustatyti dideli vaiko specialieji ugdymosi poreikiai. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę teikti sūnaus išlaikymui teikiamų lėšų panaudojimo ataskaitas, kartu pateikiant išlaidas patvirtinančius įrodymus, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi motinos valdžią sūnaus atžvilgiu. Teismas taip pat nustatė maksimalią ieškovo ir nepilnamečio šalių sūnaus bendravimo tvarką, atsižvelgęs į atsakovės pateiktą grafiką, taip pat įvertinęs bendravimą švenčių metu. Teismas atmetė ieškovo prašymą dėl naudojimosi uzufrukto objektu tvarkos nustatymo, kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovė, įgyvendindama uzufrukto suteiktas teises, pažeistų ieškovo teises.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas D. V. apeliaciniu skundu prašo sprendimą dalyje dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo panaikinti ir ieškinį šioje dalyje tenkinti. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, priteisiant vaikui išlaikymą, apelianto pajamas sudarė 405,47 EUR dydžio darbo užmokestis. Tuo tarpu jo būtinosios išlaidos siekė vidutiniškai 142 EUR per mėnesį. Apeliantas neturėjo jokių galimybių minėtų išlaidų išvengti ar jas sumažinti, kadangi visu civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo teisme laikotarpiu, o taip pat ir nutraukus santuoką jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute uzufrukto teise gyvena atsakovė bei jų nepilnametis sūnus. Priteisus 202,73 EUR dydžio išlaikymą vaikui, apeliantas savo pragyvenimui iš gaunamo darbo užmokesčio galėjo skirti tik 60,74 EUR per mėnesį, bet to pragyvenimui nepakanka. Priimant 2014 m. kovo 3 d. teismo sprendimą, ieškovo sveikatos būklė neribojo jo galimybių dirbti papildomai ar ieškotis kito geriau apmokamo darbo, tačiau 2015 m. rugpjūčio 13 d., nustačius tik 55 proc. darbingumo lygį, ieškovas prarado bet kokias galimybes dirbti papildomai ir gauti tokio dydžio pajamas, kurių pakaktų bent jau svarbiausiems jo poreikiams. Šiuo metu ieškovas iš 488,4 EUR dydžio pajamų savo pragyvenimui gali skirti tik 143,67 EUR. Be to jis patiria pastovias papildomas išlaidas vaistams, kuriuos privalo vartoti (pirkti) nuolat. Teismo apskaičiuota 23,71 EUR suma vaistų įsigijimui yra pakankamai didelė asmeniui, kuris privalo pragyventi už 143 EUR per mėnesį. Byloje pateikti apelianto banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog ieškovo motina K. I. finansiškai remia ieškovą ir tik dėl šios paramos apeliantas turėjo galimybę gauti savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas bei už jas sumokėti privačioje gydymo įstaigoje. Priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovė savo poreikiams per mėnesį galėjo skirti vidutiniškai 245 EUR, šiuo metu atsakovė savo poreikiams gali naudoti 295,11 EUR, o apeliantas - 143,27 EUR. Taigi šiuo metu apelianto pragyvenimui skirta pinigų suma per mėnesį siekia 49 proc. atsakovės savo poreikiams per mėnesį disponuojamos sumos. Be to atsakovė yra sveikas ir darbingas žmogus, turintis galimybę tobulėti, siekti karjeros ir ateityje gauti dar didesnes pajamas. Tuo tarpu apeliantas (ieškovas), kurio darbingumas šiuo metu yra tik 55 proc., prarado bet kokias galimybes gauti didesnes darbines pajamas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaikui dėl jo sveikatos būklės nepakanka šiuo metu jam teikiamos paramos.

Atsiliepimas

Atsakovė R. V. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikui, praėjo vos 13 mėnesių ir šiuo laiku nei vaiko poreikiai, nei šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Apeliantas prie vaiko priežiūros prisideda minimaliai, o dėl jo pastoviai sudaromų kliūčių atsakovė su vaiku net buvo priversti išsikelti iš savo gyvenamosios vietos. Epilepsija atsakovui nustatyta dar vaikystėje, apie ją buvo žinoma priimant sprendimą, kuriame nustatytas vaiko išlaikymo dydis, tuo tarpu kitų žymių pablogėjimų jis nenurodė. Be to teismas teisingai nustatė, jog ieškovo darbingumo sumažėjimas nepablogino jo gaunamų pajamų, priešingai – jos dar padidėjo. Apeliantas galėtų baigti mokslus, kuriuos šiuo metu yra sustabdęs, ir taip susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau to nedaro. Tiek atsakovės, tiek ir liudytojų parodymai patvirtina, jog ieškovas dirba visą darbo dieną, tuo tarpu formalus darbo dienos sutrumpinimas jo paties prašymu nėra pagrįstas. Nors darželyje yra teikiamos minimalios logopedo ir psichologo paslaugos, jos nėra pakankamos, tačiau atsakovė neturi galimybių įgyti vaikui tokias privačias paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė atsakovės pateiktus papildomus įrodymus – vaistų pirkimo kvitus, M. V. epikrizę, pranešimus apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo D. V. apeliacinio skundo ribose – ieškovui skundžiant teismo sprendimą tik dalyje, kurioje atmestas ieškinio reikalavimas dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl neapskųstoje dalyje teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai iš esmės sudaro pagrindą skundžiamam teismo sprendimui dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui sumažinimo panaikinti ir šioje dalyje ieškinį tenkinti.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškinio dalykas yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t.y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Bylos duomenys tvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3244-131/2014 buvo nutraukta ieškovo D. V. ir atsakovės R. V. santuoka, jų nepilnamečio sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš ieškovo priteistas 700 Lt (202,73 EUR) kasmėnesinis išlaikymas vaikui iki jo pilnametystės, iki vaiko pilnametystės nustatyta vaiko uzufrukto teisė į ieškovo butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškiniu nagrinėjamoje byloje ieškovas D. V. pirmosios instancijos teismo prašė sumažinti priteistą iš jo išlaikymą nepilnamečiam sūnui nuo 202,73 EUR iki 120 EUR per mėnesį mokamų periodinių išmokų, motyvuodamas tuo, kad jo (ieškovo) dabartinė finansinė padėtis, lyginant su priimto sprendimo metu buvusia padėtimi, yra žymiai blogesnė. Pirmosios instancijos teismas su ieškovo motyvais ir argumentais nesutiko, įvertino juos ieškovo nenaudai ir šioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog ieškovo finansinė padėtis ne tik kad nepablogėjo, bet net ir pagerėjo, lyginant su sprendimo priėmimo metu buvusia finansine padėtimi. Todėl vien jo darbingumo sumažėjimas, teismo vertinimu, nėra pagrindas sumažinti priteistą išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia išvada iš esmės nesutinka.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. ieškovo darbingumas yra pripažintas sumažėjęs 45 proc. (jis darbingas tik 55 proc.). Jam diagnozuota epilepsija bei vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Dar 2014 metų pabaigoje ieškovas yra kreipęsis į darbdavį dėl darbo laiko sutrumpinimo, motyvuodamas pablogėjusia sveikata. Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovas pateikė į bylą išrašus iš medicininių dokumentų, darbdaviui adresuotą prašymą leisti dirbti puse etato, 2014 m. lapkričio 28 d. UAB „Geras mūras“ pažymą apie tai, kad nuo 2014 m. gruodžio 1 d. ieškovo darbo laikas įmonėje sutrumpintas iki 4 val. per dieną, mokant 1 710,53 Lt atlyginimą. Be to byloje yra duomenys apie ieškovo medikų pagalbai išleistus 560,40 EUR bei gydymuisi pirktus vaistus.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esančiais įrodymais ieškovas pagrindė aplinkybes, kad dėl sveikatos būklės jo galimybės dirbti bei užsidirti yra ženklai ribotos. Šiuo metu ieškovas dirba tik 4 valandas per dieną. Nors atsakovė šią aplinkybę ginčija, iš esmės teismui jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Be to, nors pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino, jog ieškovo pajamos, lyginant su 2014 m. kovo 3 d. sprendimo priėmimu padidėjo, teismas nepagrįstai šių pajamų nevertino, atsižvelgdamas į ieškovo sveikatos būklę bei realiai pragyvenimui reikalingą lėšų sumą. Vien medikų išvados apie ieškovui diagnozuotą epilepsiją ir depresiją bei to pasėkoje nustatytas tik 55 proc. darbingumo lygis akivaizdžiai rodo, kad ieškovo padėtis nėra tokia pati, kaip priimant teismo sprendimą, kuriuo iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui. Kaip teisingai nurodo apeliantas, sprendimo priėmimo metu jo pajamas sudarė 405,47 EUR dydžio darbo užmokestis. Tuo tarpu jo būtinosios išlaidos siekė vidutiniškai 142 EUR per mėnesį (100 EUR įmoka bankui už buto paskolą ir vidutiniškai 42 EUR dydžio jam tenkančių komunalinių mokesčių dalis). Priteisus 202,73 EUR dydžio išlaikymą vaikui, apeliantas savo pragyvenimui iš gaunamo darbo užmokesčio galėjo skirti tik 60,74 EUR per mėnesį. Padidinti šią sumą, ieškovas turėjo galimybę susirasdamas geriau apmokamą darbą, tačiau šiuo metu tokios galimybės jis nebeturi, t.y. to padaryti neįmanoma dėl iš esmės pablogėjusios jo sveikatos būklės. Taigi šiuo metu ieškovas iš 488,4 EUR dydžio pajamų (377 EUR darbo užmokestis, 111,40 EUR netekto darbingumo pensija) savo pragyvenimui apytiksliai gali skirti 143,67 EUR. Tačiau iš šių lėšų jis taip pat turi būtinybę pirkti vaistus, nes byloje esanti medikų išvada tvirtina apie pastovų poreikį vartoti medikamentus. Be to pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovui mamos iš esmės kas mėnesį pervedami papildomi pinigai yra jo paties gaunamos pajamos. Tokią išvadą pagrindžiančių dokumentų byloje nėra, jų nepateikė ir atsakovė, todėl teismo išvada šioje dalyje iš esmės yra grindžiama prielaida ir niekuo nepagrįstais atsakovės samprotavimais. Todėl ieškovo iš motinos gaunami pinigai (kaip parama ar paskola nėra teisiškai aktualu) nagrinėjamu atveju negali būti įtraukiami į papildomas reguliarias ieškovo pajamas.

Tuo tarpu, aptariant atsakovės finansinę situaciją ir galimybes gauti didesnes pajamas, pažymėtina, jog informacijos apie atsakovės negalėjimą daugiau dirbti bei užsidirbti byloje nėra. Priešingai, kaip matyti iš turimų duomenų, anksčiau atsakovės darbo pajamas sudarė 287 EUR per mėnesį, dabar – 424 EUR per mėnesį. Tai reiškia, jog atsakovė turi visas galimybes tobulėti bei gauti didesnį atlyginimą ar dirbti papildomai, ką atsakovė pripažįsta ir daranti.

Nors byloje atsakovė iš esmės nekėlė klausimo dėl padidėjusių vaiko poreikių, teismas tokius poreikius pripažino padidėjusiais dėl vaiko amžiaus bei papildomų išlaidų sveikatos būklei. Atsakovas šios išvados iš esmės neginčija ir teisėjų kolegija neturi pagrindo ja abejoti, nors byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančios išvados ir rodo, kad vaiko sveikatos būklei pakanka ugdymo įstaigoje teikiamų paslaugų, papildomų paslaugų poreikis nenustatytas. Duomenų apie realias papildomas išlaidas vaikui byloje nepateikta, tuo tarpu ateityje joms atsiradus, atsakovei nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą, siekiant padidinti priteistą išlaikymo dydį.

Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių vaiko išlaikymui per mėnesį iš esmės yra reikalinga 289,62 EUR suma, atitinkanti bent jau minimalią mėnesio algą, yra pagrįsta ir atitinka teismų formuojamą praktiką. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs abiejų tėvų turtinę padėtį, padarė nepagrįstą išvadą, kad ir jų galimybės teikti išlaikymą vaikams yra lygios. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tame tarpe ir apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai, neginčijamai tvirtina, kad ieškovo sveikatos būklė ir turimas tik 55 proc. darbingumas ženkliai apriboja jo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti žymiai didesnes pajamas, taigi tuo pačiu apriboja ir jo galimybę teikti nepilnamečiam vaikui tokio dydžio išlaikymą kaip ir ieškovė, kas buvo konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendime. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinę padėtį ir vadovaudamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalimi ir 3.201 straipsnio 1 dalimi, daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui iš ieškovo priteista 202,73 EUR suma mažintina iki 120 EUR per mėnesį, kadangi tik tokio dydžio išlaikymą ieškovas yra pajėgus teikti šiuo metu, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir gaunamas pajamas. Dėl to skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, sumažinant iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį iki nurodytos sumos (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Pakeitus apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas už ieškinį turėjo sumokėti 84 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 85 str. ). Ieškovas sumokėjo 31 EUR žyminio mokesčio, kitos dalies sumokėjimas jam buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo. Po apeliacinio teismo nutarties patenkinti ieškovo reikalavimai už kuriuos mokėtinas žyminis mokestis sudaro 53 EUR, todėl ši suma iš atsakovės priteistina valstybės naudai.

Pagal bylos duomenis ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 31 EUR. Patenkinus apeliacinį skundą ši suma ieškovui priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti: sprendimą dalyje, kurioje netenkintas ieškovo D. V. ieškinys dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį tenkinti – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimu iš D. V. priteistą nepilnamečiui vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 202,73 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis sumažinti iki 120 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo D. V. į valstybės biudžetą priteista 22 EUR žyminio mokesčio.

Priteistą iš R. V. į valstybės biudžetą 31 EUR žyminio mokesčio sumą padidinti iki 53 (penkiasdešimt trijų) EUR.

Priteisti iš atsakovės R. V. ieškovo D. V. naudai 31 (trisdešimt vieną) EUR žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė