Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012 m. spalio 23 d. atsakovė R. V. pateikė teismui priešieškinį į ieškovo D. V. pareikštą ieškinį. Priešieškinyje atsakovė nurodė, jog santuokos metu, ji nuoširdžiai tikėjo, jog santuokinis gyvenimas bus darnus, pagrįstas abipuse pagarba ir supratimu. Ieškovo polinkis alkoholiniams gėrimams, nerūpestingumas šeimai pasireiškė vos sudarius santuoką. Atsakovė teigė, jog jai besilaukiant sūnaus, ieškovas kiekvieną vakarą grįždavo po darbo, sėsdavo prie televizoriaus ar kompiuterio ir gerdavo alų. Naujagimio reikiamų daiktų įsigijimo bei kitus rūpesčius spręsdavo viena. Gimus sūnui, ieškovas D. V. tapo rūpestingesnis, skyrė daugiau laiko atsakovei ir vaikui, tačiau tai truko neilgai. Atsakovė teigė, jog sūnus ieškovui pabodo, kaip ir anksčiau, vakarais gerdavo alkoholinius gėrimus, sūnui susirgus juo nesirūpindavo. Atsakovė priešieškinėje teigė, kad 2012 m. gegužės mėnesį atsakovas prieš ją naudojo smurtą : neblaivus spyrė į koją, suko rankas, grasino uždaryti vaiką kitame kambaryje, o atsakovei sulaužyti šonkaulius, tuomet ji su vaiku išbėgusi į koridorių išsikvietė policijos pareigūnus, kurie suėmė ieškovą ir išvežė į policijos komisariatą. Priešieškinėje pateikiami įrodymai iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apie šį ieškovo išpuolį ( I t., b.l. 102-103). Atsakovė manė, kad ieškovui tai bus pamoka ir kitą dieną nuvykusi į policiją parašė prašymą, dėl ieškovo paleidimo. Tačiau jis ir toliau nuolat smurtavo. Atsakovė R. V. teigė, kad priešingai, nei nurodė ieškovas savo ieškinyje, ji nors ir turėdama mažas pajamas, nuolat mokėdavo už komunalines paslaugas, pirkdavo šeimai maistą, į ieškovo sąskaitą pervesdavo pinigines lėšas, kurių dėka ieškovas apmokėdavo asmeninį savo kreditą. (I t., b.l. 106-110). Atsakovė R. V. pateiktame priešieškinėje teismo prašė atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o nesant galimybės- atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovo D. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui mokamą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo : po 1479, 49 Lt sūnaus M. V., gim. 2009 m. lapkričio 11 d., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi paliekant teisę atsakovei R. V. su sūnumi gyventi šeimos bute bei nustatyti laikiną uzufrukto teisę į ieškovo priklausantį butą, adresu : (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nutraukti ieškovo D. V. ir atsakovės R. V. 2008 m. vasario 14 d. sudarytą santuoką dėl D. V. kaltės. Iš ieškovo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atsakovei. Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus M. V. gyvenamąją vietą su mama, atsakove R. V.. Priteisti iš ieškovo D. V. išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 1479,49 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Dalijant santuokos metu įgytą turtą, esantį bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisti atsakovei R. V. 2/3 dalis turto, o ieškovui D. V. priteisti 1/3 dalį turto. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe, ieškovui natūra priteisti : 1000 Lt vertės televizorių ,,Samsung“ LE40R81BX LCD, 1500 Lt vertės spintą, 1000 Lt vertės stalą, 4000 Lt vertės virtuvinį komplektą, 2000 Lt vertės orkaitę, 200 Lt vertės garų surinktuvą, 150 Lt vertės galąstuvą su virtuviniais peiliais- viso turto kaina yra 9850 Lt. Dalinant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe, atsakovei natūra priteisti 400 Lt vertės dulkių siurblį. Priteisti iš ieškovo 6250 Lt kompensaciją atsakovei už natūra tenkančią mažesnę turto dalį. Priteisti iš ieškovo D. V. 16500,3 Lt kompensaciją atsakovei už asmeninių prievolių vykdymą, pasinaudojant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir taip sumažinant bendrą turtą. Ieškovą įpareigoti gyventi skyrium paliekant atsakovei teisę su sūnumi gyventi šeimos bute bei nustatyti uzufrukto teisę į ieškovui priklausantį butą iki sūnus sulauks pilnametystės. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes- ,,V.“ ir ,,V.“. Priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2013-02-18 VTAS teismui pateikė išvadą dėl mažamečio M. V. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kita pagal ieškovo D. V. ieškinį ir atsakovės R. V. priešieškinį. Vaikų teisių apsaugos skyriaus inspektorė apsilankė ieškovo ir atsakovės gyvenamoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Nepilnametis M. V. rastas namuose, tačiau pakalbėti su juo nepavyko, nes berniukas tik pradeda kalbėti, kalba labai neaiškiai, kalbose naudoja lietuvių, rusų, lenkų kalbų žodžius. VTAS kreipėsi į Vilniaus lopšelio-darželio ,,Vėjelis“, kurį lanko nepilnametis ir į UAB ,,Laisvės prospekto šeimos klinika“, kuri vykdo nepilnamečio sveikatos priežiūrą, administracijas. Vilniaus lopšelio-darželio ,,Vėjelis“ administracija nurodė, jog abu tėvai rūpinasi sūnaus priežiūra, domisi ugdymo pasiekimais ir pažanga. UAB ,,Laisvės prospekto šeimos klinikos“ administracija nurodė, jog nepilnamečio tėvo nėra mačiusi, sūnaus slauga, poreikiais rūpinasi mama. Atsižvelgiant į tai, VTAS pateikė išvadą, jog abu tėvai turi dalyvauti nepilnamečio M. V. auklėjime ir ugdyme. VTAS nurodė, jog ieškovo D. V. ieškinio reikalavimas iškraustyti sutuoktinę iš jam priklausančio buto, kai tik sutuoktinė susiras gyvenamąją vietą, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius po teismo sprendimo, gali prieštarauti nepilnamečio sūnaus interesams.

2013-07-22 teismo posėdžio metu ieškovas D. V. savo ieškinį palaikė, kad santuoka būtų nutraukta dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, padalinti turtą taip, kaip nurodė ieškinyje. Ieškovas sutinka pats grąžinti kreditą, kurį pasiėmė dar nesant santuokoje. Atsakovė R. V. teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu ir palaikė savo priešieškinį, kuriame prašė teismo santuoką nutraukti, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, padalinti bendrai įgytą turtą bei priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymą, gyvenamą plotą (uzufruktą).

Ieškovas 2012-06-21 kreipėsi į teismą , prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nurodydamas, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas: niekada nerodydama teigiamų jausmų ieškovui, dėl visko priekaištaudamas, provokuodama konfliktus ir pabrėždamas, kad sutuoktinis turi išsikraustyti š buto. Jeigu neišsikraustys, sutuoktinė dės visas pastangas, kad sutuoktinis būtų suimtas ilgam laikui. Nurodė, kad dėl to bendras jų gyvenimas tapo nebegalimas.

Atsakovė 2012-10-25 pateikė priešieškinį prašydama nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nurodydama, kad ieškovas žiauriai elgiasi su sutuoktine, ieškovas turi polinkį alkoholizmui, kad 2012-06-09 jį iškvietė policijos pareigūnus, nes ieškovas girtas smurtavo šeimoje. Ir tik norėdama išsaugoti šeimą, susitaikė su ieškovu, dėl to prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. LR CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai).

LR CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su sutuoktiniu arba šeimos nariais; arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovui ar atsakovei užtenka įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad ieškovas ar atsakovė yra kaltas dėl santuokos iširimo ( LR CK 3 knygos Šeimos teisės komentaras psl.131). Išklausius ieškovą ir atsakovę, ištyrus visą bylos medžiagą, aplinkybių, nurodytų LR CK 3.60 str. 3 dalyje, kurioje įstatymu yra nurodyta, kokiais atvejais preziumuojama sutuoktinio kaltė ir jos atskirai įrodinėti nereikia, nebuvo nustatyta (LR CPK 178 str.). Teismas įvertina vienkartinį ieškovo smurto atsakovės atžvilgiu atvejį, kuomet kaltininkui ir nukentėjusiai susitaikius buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuomet ieškovas pripažino savo kaltę ir nurodė, kad taip įvyko tik dėl įsivažiavusio žodinio konflikto, kad jį išprovokavo sutuoktinės kaltinimai (t.1 b.l. 102-103).

Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove R. V..

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu šalys susilaukė sūnaus M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)), kuris gyvena kartu su motina R. V. ieškovui D. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovas teikdamas pirminį ieškinį neprieštaravo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas nustato nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamąją vietą su atsakove vaiko motina.

Kadangi nepilnametis vaikas M. V. gyvena ieškovui vaiko tėvui D. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, teismas nustato nepilnamečiam vaikui M. V. a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į ieškovo – vaiko tėvo D. V. a.k. (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini) iki M. V. pilnametystės (LR CK 3.86 str.2 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str.).Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). LR CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimo santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų ir gynimo apsaugos principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus-teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 1000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Ieškovas ir atsakovė dirba. Ieškovo pajamos viršija atsakovės pajamas. Šalių nepilnametis sūnus yra 4 metų amžiaus. Berniukas iš esmės sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovas ir atsakovė kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į nepilnamečiam vaikui nustatyto uzufrukto teisę gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, priteisti iš ieškovo D. V. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui M. V. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina R. V..

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra. Vaikas myli abu tėvus. Nepilnamečiam vaikui nustatyta uzufrukto teisė į tėvo butą. Dėl paminėto nesprendžiamas ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas.

Dėl santuokinio turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimus kreditoriui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui pagal 2007-02-27 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/02/260B vykdo ieškovas D. V. a.k. (duomenys neskelbtini) vienasmeniškai kreditavimo sutartyje su banku nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jam priklausanti 246/675390 dalis žemės sklypo yra ieškovo D. V. asmeninė nuosavybė, kuri įsigyta iki santuokos sudarymo 2007-02-21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Šis turtas tarp sutuoktinių nedalintinas (LR CK 3.89 str., 3.90 str.).

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai.