- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- B2-2607-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02912-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Trečiasis asmuo
- G. A., L. P.
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tas Anas“, tretieji asmenys G. A., L. P. įmonė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą UAB „Tas Anas“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Projektų plėtros biuras“. Nurodo, kad ieškovas su atsakovu sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT033713 (2006-05-26) ir lizingo sutartis Nr. LT030063 (2006-03-15), LT033714 (2006-05-26), LT036033 (2006-07-14), pagal kurias ieškovas įsipareigojo atsakovui perduoti naudoti ir valdyti sutartyse nurodytą turtą, su sąlyga, kad atsakovas sutartyse numatytai terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai. 2007-09-21 taro ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta sutartis dėl papildomo finansavimo Nr. LT060730. atsakovas savo prievoles vykdė netinkamai, t.y. vėlavo mokėti įmokas pagal sutartis, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, reikalaudamas per 14 dienų apmokėti įsiskolinimą. Kadangi atsakovas įsiskolinimo nepadengė, ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį. Tačiau liko nepadengtas 140 891,83 Lt įsiskolinimas pagal sutartis, negražintas suteiktas finansavimas pagal papildomo finansavimo sutartį – 436 728,47 Lt. Taip pat ieškovas patyrė nuostolius iš turto pardavimo – 1 178 380,27 Lt, ieškovas turi teisę reikalauti mėnesinių palūkanų – 1 708 932,31 Lt, be to, ieškovas patyrė papildomais išlaidas 35 541,55 Lt. Todėl bendra ieškovo reikalaujama suma 3 500 474,43 Lt.
Tretysis asmuo G. A. prašė atsakovui iškelti bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Vermosa“. Nurodė, kad pastaroji reikalavimo teisės perleidimo sutartimi iš pradinio kreditoriaus E. E. yra perėmusi 996 894,12 Lt dydžio reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovo skola trečiajam asmeniui sudaro 994 494,12 Lt.
2012-02-01 teisme gautas trečiojo asmens G. A. pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo, kartu buvo pateiktas atsakovo pareiškimas, jog pastarasis neprieštarauja ieškinio atsiėmimui.
Tretysis asmuo L. P. įmonė prašė atsakovui iškelti bankroto bylą , administratoriumi paskirti UAB „Bankrotų administravimas“. Nurodė, kad pastarasis yra atsakovo kreditorius, turintis 6 000 Lt reikalavimo teisę į atsakovą.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su ieškovo reikalaujama suma nesutinka, mano jog ji dirbtinai padidinta siekiant atsakovui iškelti bankrotą. Pažymi, jog nėra nei vieno iš Įmonių bankroto įstatyme pažymėtų formalių pagrindų, kuriais galima būtų atsakovui iškelti bankroto bylą. Įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 290 875,79, tuo tarpu turtas 4 576 395 Lt. Be to, netgi padidinus pradelstų įsipareigojimų sumą 1 105 766,74 Lt dydžio suma, t.y. skolas dėl kurių vyksta ginčai teisme, pradelstų įsipareigojimų suma neviršytų pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonė yra nemoki. Atsakovo finansiniai dokumentai patvirtina pelningą bendrovės veiklą 2011 metais. Dėl trečiojo asmens G. A., atsakovas pažymi, jog šiuo metu yra nagrinėjamas ginčas teisme pagal atsakovo UAB “Tas Anas” ieškinį G. A. ir E. A. dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiu. Taip pat dėl trečiojo asmens L. Poniškaičio reikalavimo teisės atsakovas nurodė, kad reikalavimas dėl 6 000 Lt sumos šią dieną yra ginčijamas teisme. Todėl trečiųjų asmenų pareiškimai negali būti tenkinami.
Atsakovui UAB „Tas Anas“ atsisakytina kelti bankroto bylą.
Dėl trečiojo asmens G. A. pareiškimo.
CPK 139 str. numato galimybę ieškovui atsiimti ieškinį, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, vėliau ieškinį atsiimti galima tik esant atsakovo sutikimui ir ne vėliau kaip iki pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo byloje yra atsakovo sutikimas dėl ieškinio atsiėmimo ir remiantis LR CPK 139 str. 1 d., trečiojo asmens G. A. prašymas dėl ieškinio atsiėmimo tenkintinas ir ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Dėl bankroto bylos iškėlimo.
CPK 1 str. 1 d. nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 str. 3 d. įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Byloje yra sprendžiamas bankroto bylos UAB „Tas Anas“ iškėlimo klausimas. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, kurios veikla sudaro galimybę sukurti darbo vietas, interesus. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1522/2011). Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-29 nutartis, priimta byloje Nr. 2-182/2009; 2009-06-11 nutartis, priimta byloje Nr. 2-754/2009; 2009-06-25 nutartis, priimta byloje Nr. 2-759/2009). Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Tas Anas“ grindžiamas neatsiskaitymu su ieškovu, t.y. tuo pagrindu, jog įmonė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų.
Šiuo atveju ieškinys gali būti tenkinamas ir bankroto byla įmonei gali būti iškeliama, tik nustačius abi įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas – negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstų skolų sumos viršijimą pusės į balansą įrašyto turto vertės. Pastaroji sąlyga gali būti nustatyta, tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės ekonominę finansinę būseną. Tik nustačius turto vertę, galima daryti išvadas apie faktinę ir juridinę įmonės mokumo arba nemokumo būseną. Tik tinkamas įstatyme nustatytų reikalavimų laikymasis ir atlikimas užtikrina galimybę tiksliai nustatyti realią įmonės finansinę būseną ir priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą iškelti arba atsisakyti iškelti įmonei bankroto bylą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal UAB „Tas Anas“ 2011-12-01 balanso duomenis įmonės turtas sudaro 4 576 395 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 425 184 Lt. Iš byloje esančios 2011-12-01 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „Tas Anas“ per finansinius metus gavo 98 137 Lt pelną. Iš pateiktų teismui kreditorių ir debitorių sąrašų matyti, kad įmonės pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 290 875,79 Lt, tuo tarpu debitorinės skolos sudaro - 918 920,44 Lt. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad atsakovas biudžetui neskolingas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nurodė, jog atsakovas skolingas 1 079,49 Lt, tačiau atsakovas atsiliepime nurodė, jog skola Valstybinio socialinio draudimo fondui jau padengta.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad įmonė būtų sustabdžiusi ar nutraukusi savo veiklą.
Kaip nurodyta aukščiau iš įmonės pateikto balanso matyti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (290 875,79 Lt) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (2 288 197,5 Lt) (LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Taip pat atsižvelgus į aplinkybę, kad įmonė per praėjusius finansinius metus gavo 98 137 Lt pelną, turi 918 920,44 debitorinių skolų, įmonės ilgalaikis turtas sudaro 807 487 Lt, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo UAB „Tas Anas“ nemokumo būklę.
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą nurodydamas, jog atsakovas pastarajam skolingas 3 500 474,43 Lt pagal lizingo sutartis. Tačiau atsakovas atsiliepime nurodė, kad minėta suma yra nepagrįsta ir su ja nesutinka. Teismas pažymi, kad įmonės kreditoriaus sąvoka išaiškinta ĮBĮ 3 straipsnyje, pagal šią normą įmonės kreditoriumi laikomas asmuo, kuris turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. ĮBĮ 5 straipsnio ketvirta dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo pridėti jo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t.y. ši norma įpareigoja kreditorių patikimai įrodyti reikalavimo į skolininką teisę, kadangi bankroto bylos kėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisė ir dydis, kitaip tariant skolininko atsakomybė, nenustatinėjama. Ginčijamas kreditorinis reikalavimas, jo dydis gali būti nustatinėjamas ir tvirtinamas tik iškeltos bankroto bylos eigoje (ĮBĮ 26 str.). Bylos šalių pozicija rodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo dėl skolos sumokėjimo yra ginčas. Jo įstatymo nustatyta tvarka neišsprendus, nėra galimybių nustatyti, ar ieškovas turi į atsakovą piniginio reikalavimo teisę ir kokio dydžio ta teisė yra. Kaip minėta, bankroto bylos kėlimo stadijoje kreditorinio reikalavimo teisė negali būti nustatinėjama, todėl, esant dėl jo ginčui, negali būti pagrindu bankroto bylai dėl įmonės nemokumo iškelti (Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-16/2004). Taip pat formuojama praktika, jog teismas turi atsisakyti kelti bankroto bylą tais atvejais, kaip bankroto bylos iškėlimo klausimas priklausytų būtent nuo kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, kaip skolininkas kreditoriaus meilavimą ginčytų, o kreditorius negalėtų patekti pakankamų įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimą (Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1279/2011). Paprastai kreditorinių piniginių reikalavimų dydis laikomas nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismo įsakymu, taip pat dokumentais, rodančiais skolininko skolos pripažinimą ir pan. jeigu skolininkas piniginę prievolę ginčija, reikalavimo dydis turi būti sprendžiamas iš esmės bendra ieškininės teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje, bet ne bylos pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje, todėl vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant neapibrėžtam jo dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bylai iškelti (Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-196/2006). Todėl ieškovo nurodoma suma, kurią anot ieškovo atsakovas pastarajam skolingas, nevertintina sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą.
Byloje nėra duomenų apie LR Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. numatytų pagrindų egzistavimą bei teismas jų nenustatė. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą prielaidą, kad nėra LR Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. nustatytų sąlygų iškelti UAB „Tas Anas“ bankroto bylos, todėl UAB „Tas Anas“ bankroto bylą kelti atsisakytina.
Teismas pažymi, kad ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ turi galimybę ginti savo teises kitais, t.y. LR CK 1.138 str., nustatytais būdais.
Atmestinas atsakovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi teismas nustatė, jog įmonės finansinę būklę galima vertinti iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. ir LR CPK 290-291 str., teismas
nutarė:
Atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „Tas Anas“ (į.k. 124351724, adresas (duomenys neskelbtini)).
Nutartis dalyje dėl bankroto bylos iškėlimo per dešimt dienų nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.