- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-985-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01392-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- A. D.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.5.19Turto areštas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.5.21.5Kitos priverstinio vykdymo priemonės
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio N. A. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1925-217/2017 pagal ieškovo A. D. (teisių perėmėja įpėdinė A. S.) patikslintą ieškinį atsakovui (antstoliui) N. A. dėl žalos atlyginimo ir turto arešto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. D. 2017 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2017 m. birželio 5 d. bei 2017 m. lapkričio 27 d. patikslino, ir kuriame teismo prašė priteisti iš atsakovo N. A. 149,58 Eur turtinės žalos atlyginimą, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti 2/11 dalies jo buto, adresu (duomenys neskelbtini) areštą, nušalinti antstolį nuo pareigų ribotam laikui bei perskaičiuoti vykdymo išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad į jo sąskaitą, esančią Swedbank, AB Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. birželio 10 d. ir 2016 m. birželio 13 d. pavedimais grąžino permokėtą pajamų mokestį, atitinkamai - 139,31 Eur ir 149 Eur. 2016 m. birželio 13 d. ir 2016 m. birželio 14 d. šios lėšos, atitinkamai 136,78 Eur ir 147,11 Eur, iš ieškovo sąskaitos buvo pervestos į antstolio N. A. depozitinę sąskaitą. Pagal 2016 m. liepos 14 d. antstolio N. A. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo gražinta 226,23 Eur, negražinta suma 57,66 Eur. 2017 m. gegužės 11 d. į jo sąskaitą, esančią AB „Luminor“ banke, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo pervesti 103 Eur permokėto pajamų mokesčio ir 2017 m. gegužės 12 d. iš šios sąskaitos į antstolio N. A. depozitinę sąskaitą buvo pervesta 79,51 Eur, pinigai negražinti. Dar 12,41 Eur sudaro kitos išlaidos (pažymų išsiėmimai ir kt.). Laikė, jog bendra turtinė žala ryšium su neteisėtais antstolio N. A. veiksmais sudarė 149,58 Eur, kadangi antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Sąskaitoje esančios lėšos yra beveik vienintelis jo pragyvenimo šaltinis (gaunamos pensijos dydis - 121 Eur). Be to antstolis areštavo ne tik pinigines lėšas gaunamas į sąskaitas, bet ir nepagrįstai papildomai areštavo 2/11 dalį ieškovo buto adresu (duomenys neskelbtini), tai yra areštavo turto daugiau nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti bei paskaičiavo gerokai per dideles vykdymo išlaidas. Antstoliui šiurkščiai pažeidus įstatymus, ieškovui buvo padaryta didelė moralinė žala dėl to jis patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo ribojamos daugiau negu numatyta įstatymuose. Neteisėti antstolio veiksmai sukėlė jam sveikatos pablogėjimą, nemigą, teko naudoti papildomus vaistus, skolintis pinigus maistui ir vaistams; 2 kartus buvo gydomas ligoninėse, todėl prašė priteisti iš atsakovo neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis N. A. 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. atsiliepimais į ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti, priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodė, kad antstolis atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, civilinėje byloje Nr. 2-4525-631/2015 dėl 1 210 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo išieškotojos UAB „Litmontažas“ naudai. Vykdymo proceso metu iš ieškovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank į atsakovo depozitinę sąskaitą 2016 m. birželio 13 d. buvo pervesta 136,78 Eur, o 2016 m. birželio 14 d. - 147,11 Eur, iš viso 283,89 Eur. Lėšų nurašymo metu duomenų, kad į jas negali būti nukreiptas išieškojimas arba iš jų turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka atsakovas nebuvo gavęs. Atsakovas, gavęs duomenų, jog nurodyta mokesčio permoka buvo grąžinta dėl su darbo santykiais susijusių pajamų, 2016 m. liepos 13 d. priėmė patvarkymą dėl lėšų grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad iš ieškovo gautų 283,89 Eur pajamų, remiantis CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, yra pagrindas atlikti 57,66 Eur išskaitą, o likusią dalį - 226,23 Eur grąžinti ieškovui. Lėšos buvo grąžintos 2016 m. liepos 14 d.. Iš ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Luminor bankas, į atsakovo depozitinę sąskaitą 2017 m. gegužės 12 d. buvo pervesta 79,51 Eur, duomenų, kad iš šių lėšų negali būti atlikta išskaita, atsakovas nebuvo gavęs. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl 12,41 Eur turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis ar kitais įrodymais, todėl nėra pagrindo jį tenkinti. Ieškovas, siekdamas įrodyti patirtus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, medicininius dokumentus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kokią nors atsakovo nusikalstamą veiką. Atsakovas vykdymo procese nepadarė jokių pažeidimų, kurie sudarytų prielaidas ieškovo reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimui, o ieškovas nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių priešingai. Vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo bei siekdamas užtikrinti teismo sprendimo ir išieškotojo reikalavimų patenkinimą, antstolis areštavo ieškovo nekilnojamąjį turtą - butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į išieškotiną sumą ir turto vertę (7.646,00 Eur) areštavo 2/11 dalis buto. Ieškovas su turto arešto aktu ir areštuoto turto apimtimi buvo supažindintas, tačiau jokių pagrįstų prieštaravimų dėl pritaikyto arešto apimties nepateikė. Areštas buvo pritaikytas pagrįstai, ieškovas priešingų aplinkybių nenurodė ar kitokių įrodymų nepateikė.
Trečiasis asmuo asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2017 m. birželio 17 d. pateikė atsiliepimą ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriame prašė pašalinti iš civilinės bylos trečiąjį asmenį – asociaciją Lietuvos antstolių rūmus. Nurodė, jog ieškovo reikalavimas atlyginti žalą pateiktas apdraustajam arba draudikui – antstoliui N. A. arba UADBB „Colemont draudimo brokeris“, o ne draudėjui – Lietuvos antstolių rūmams. Todėl šios bylos išsprendimas neturės įtakos Lietuvos antstolių rūmų teisėms ir pareigoms.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovo A. D. ieškinį atsakovui (antstoliui) N. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei arešto panaikinimo, atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 149,58 Eur turtinės žalos atlyginimą, antstoliui nepagrįstai šios sumos negrąžinus, kadangi antstolis neteisėtai padarė išskaitas iš pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), nesilaikius CPK 668 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ieškovo sąskaitoje esančios lėšos yra beveik vienintelis jo pragyvenimo šaltinis (gaunamos pensijos dydis - 121 Eur). Savo reikalavimą ieškovas grindė Swedbank sąskaitos išrašais, remiantis kuriais teismas nustatė, kad į ieškovo sąskaitą 2016 m. birželio 10 d. VMI pervedė 139,11 Eur ir 2016 m. birželio 13 d. 149 Eur gyventojo pajamų mokesčio permoką, iš ieškovo sąskaitos 2016 m. birželio 13 d. antstolis nuskaitė 136,78 Eur ir 2016 m. birželio 14 d. 147,11 Eur, o 2016 m. liepos 14 d. grąžino atgal į sąskaitą 226,23 Eur. Iš ieškovo pateiktos pažymos apie pajamas teismas nustatė, kad ieškovui Jonavos rajono savivaldybė moka 102 Eur socialinę pašalpą. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. sausio mėnesio pašalpa nebuvo mokama. Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriaus pažymos ir VSDFV duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2015 m. spalio 6 d. buvo registruotas darbo biržoje, laikotarpiu kuriuo buvo atliktos išskaitos ieškovui buvo mokama nedarbo draudimo išmoka. Kiti ieškovo pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina jo piniginių lėšų nuskaitymą, pasiėmimą, tačiau ginčo laikotarpiu jis pats iš sąskaitos pasiėmė 2016 m. gegužės 12 d. – 83,22 Eur, 2016 m. gegužės 12 d. įmokėjo 2,61 Eur, 2016 m. birželio 27 d. pasiėmė 231 Eur ir 2016 m. liepos 14 d. – 223 Eur. Iš AB „Luminor“ banko išrašo teismas nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija į ieškovo sąskaitą 2017 m. gegužės 11 d. pervedė 103 Eur permokėto pajamų mokesčio, iš kurio 2017 m. gegužės 12 d. antstolis į savo depozitinę sąskaitą nuskaitė 79,51 Eur .
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad nors skolininkas antstolio veiksmus laiko neteisėtais, prieštaraujančiais CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytai tvarkai, tačiau pagal CPK 736 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Antstolis 2016 m. birželio 20 d. gavęs ieškovo skundą dėl nuskaičiuotų lėšų paskirties, 2016 m. liepos 14 d. grąžino į Swedbank esančią ieškovo sąskaitą 226,23 Eur, t. y. 80 proc. sumos nuo nuskaičiuotų 288,11 Eur, todėl įstatymo nepažeidė. Dėl 2017 m. gegužės 12 d. nuskaičiuotų 79,51 Eur iš ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Luminor banke, teismas nustatė, kad į atsakovo depozitinę sąskaitą antstolis negavo duomenų, kad iš šių lėšų negalėtų būti atlikta išskaita pagal CPK 739 straipsnį, todėl laikė, jog negali būti laikoma, kad šios lėšos išskaičiuotos neteisėtai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių jo turėtas 12,41 Eur išlaidas pažymoms išimti ir kt., šioje dalyje ieškovo reikalavimą laikė nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 straipsnis).
Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad ieškovas šį ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybe, jog dėl nepagrįstai ir neteisėtai pasisavintų visų tuo metu buvusių jo sąskaitose pinigų, nepaliekant jam, kaip neįgaliam žmogui (50 procentų darbingumas), maistui ar vaistams, jis patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo ribojamos daugiau negu numatyta įstatymuose. Tokie antstolio veiksmai sukėlė jam sveikatos pablogėjimą, nemigą, teko naudoti papildomus vaistus, skolintis pinigus maistui ir vaistams; 2 kartus buvo gydomas ligoninėse. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė 2017 m. rugpjūčio 10 d. pažymą dėl gydymosi, 2017 m. lapkričio 16 d. medicinos dokumentų išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.105-107) bei neįgaliojo pažymėjimą, tačiau sveikatos problemos konstatuotos daugiau kaip po metų nuo ginčo įvykių ir jokių duomenų, kad jo susirgimams ar elgesiui turėjo įtakos atsakovo veiksmai nepateikė. Atsižvelgdamas į paties ieškovo pateiktą VSDFV pažymą, kuri patvirtina, jog 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais ieškovas be nuskaičiuotų pinigų turėjo ir kitų pajamų – gavo nedarbo draudimo išmokas, teismas sprendė, kad pagrindo teigti, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą nėra.
Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo dėl turto arešto panaikinimo teismas nurodė, kad ieškovas su turto arešto aktu ir areštuoto turto apimtimi buvo supažindintas, prieštaravimų dėl pritaikyto arešto apimties nepateikė, todėl sprendė, kad turto areštas ieškovo turto daliai buvo pritaikytas pagrįstai ir tinkamai. Teismas laikė, jog ieškovo teiginiai, kad turtas buvo areštuotas daug didesnei sumai nei skola, yra nepagrįsti jokiomis objektyviomis bylos aplinkybėmis.
Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nustatė, kad atsakovas šioje byloje turėjo 1 452 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašė priteisti iš ieškovo, o ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nurodė, kad atmetus ieškinį priešingos šalies bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovo, tačiau teismas atsižvelgdamas į priteistinų išlaidų dydį (1 452 Eur) bei ieškovo turtinę padėtį (neįgalus, gaunama neįgalumo pensija 121 Eur) ir tai, kad nebaigtas skolos išieškojimas pagal vykdomąją bylą, į ieškovo tinkamą procesinį elgesį ginant savo teises ir procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, priežastis, dėl kurių atsirado bylinėjimosi išlaidos, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais atsakovo patirtų išlaidų iš ieškovo atsakovui nepriteisė (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas buvo susijęs išskirtinai su vykdymo procesu ir antstolio atliktų veiksmų teisėtumu bei pagrįstumu, todėl antstoliui, turinčiam aukštąjį teisinį išsilavinimą ir veikiant išskirtinai vykdymo veiksmus reguliuojančių norminių aktų bei įstatymų pagrindais, nebuvo būtinybės turėti atstovą šioje byloje dėl teisinės pagalbos bei patirti papildomas išlaidas. Be to, byla nebuvo sudėtinga, praktiškai išnagrinėta per vieną teismo posėdį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas antstolis N. A. prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta nepriteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 1 452 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat atsakovo patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kurioje numatyta, kad antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl antstolių vykdomų funkcijų, todėl teismo argumentai, jog atsakovui nebuvo būtinybės turėti atstovą šioje byloje, yra visiškai nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylos nesudėtingumo, kaip pagrindo nepriteisti atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, yra visiškai nepagrįstos. Teismas neįvertino aplinkybės, jog byloje buvo keliami klausimai ne tik dėl antstolio atliktų veiksmų pagrįstumo, tačiau ir dėl neturtinės žalos priteisimo, kas sąlygojo specialių materialinių teisės normų išmanymo ir taikymo būtinybę. Ieškovas procese taip pat buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko - advokato. Teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė pripažinti išlaidas neatitinkančiomis būtinumo kriterijaus atsižvelgiant vien į bylos sudėtingumą, be to, šioje byloje ieškovas tikslino pareikštą ieškinį, atsakovo atžvilgiu reiškė reikalavimus tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovo atstovas į parengiamuosius ir teismo posėdžius vyko tris kartus. Taip pat pažymėjo, kad ieškovo turtinė padėtis negali būti pagrindu atmesti atsakovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Laikytini nepagrįstais pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentai, jog bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos remiantis teisingumo ir sąžiningumo principais, priešingai, ieškovui pareiškus nepagrįstą ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismui nusprendus nepriteisti atsakovo patirtų išlaidų, minėti principai buvo pažeisti. Būtent atsakovui nepagrįstai buvo apribota teisė į su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis, jo aplinkybės bei byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir realios.
Atsiliepimas
Ieškovo A. D. teisių perėmėja įpėdinė A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo (apelianto) antstolio N. A. apeliacinio skundo netenkinti ir 2017 m. gruodžio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jos naudai visas su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusias išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas bei nekeistinas. Taip pat teismas teisingai įvertino visas aplinkybes apie tai, jog atsakovui nebuvo būtinas atstovas, nes byla nebuvo sudėtinga ir buvo susieta išskirtinai su antstolio teisine veikla ir visai nebuvo reikalo didinti bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo (antstolio) reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nustatytu, kad ieškovas A. D. 2017 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2017 m. birželio 5 d. su patikslintu ieškiniu, kuriuose teismo prašė priteisti iš atsakovo N. A. 149,58 Eur turtinės žalos atlyginimą, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti 2/11 dalies jo buto, adresu (duomenys neskelbtini) areštą, nušalinti antstolį nuo pareigų ribotam laikui bei perskaičiuoti vykdymo išlaidas. Atsakovas antstolis N. A. 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. atsiliepimais į ieškovo patikslintus ieškinius prašė teismo ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, arešto panaikinimo, pareikštą atsakovui antstoliui atmetė ir nusprendė nepriteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad byloje nagrinėti ieškovo reikalavimai buvo susiję išskirtinai tik su vykdymo procesu ir antstolio atliktų veiksmų teisėtumu bei pagrįstumu, todėl antstoliui, turinčiam aukštąjį teisinį išsilavinimą, nebuvo būtinybės turėti atstovą šioje byloje dėl teisinės pagalbos bei patirti papildomas išlaidas. Atsižvelgdamas į ieškovo turtinę padėtį, į jo procesinį elgesį bei į priežastis, dėl kurių atsirado bylinėjimosi išlaidos, sprendė, jog atsakovo patirtos išlaidos iš ieškovo atsakovui nepriteistinos pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nesutikdamas su šia skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atsakovas (antstolis) pateikė byloje nagrinėjamą apeliacinį skundą.
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 93 ir 98 straipsniai.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti būtinumo tiesiogiai pasisakyta tik sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjekto naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad spręsdamas šį klausimą teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidines administravimo galimybes ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir viešajam interesui bei kt. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).
Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Nepriteistos išlaidos, kaip išlaidavimo nuostoliai, liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
Apeliantas, atsižvelgdamas į asmens teisę vesti civilinę bylą per advokatą, apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada dėl antstoliui nepriteistų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimai buvo susijęs išskirtinai tik su vykdymo procesu ir antstolio atliktų veiksmų teisėtumu bei pagrįstumu, todėl jam advokato teisinė pagalba nebuvo reikalinga ir būtina, jam nesuprantama, todėl turi būti panaikinta, o jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme priteistinos.
Bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų specifika yra ta, kad antstolis yra teisinį išsilavinimą turinti bylos šalis, gerai išmananti sritį, kurioje dirba. Be to, pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 7 punktą bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų antstoliams gali atstovauti antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą. Kita vertus, konstatavus, kad antstolis kiekvieną civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turėtų vesti tiesiogiai pats arba per antstolio padėjėją, būtų žymiai apsunkintas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas. Be to, bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų vedimas reikalauja ne tik šias funkcijas tiesiogiai reglamentuojančių materialiosios ir proceso teisės normų, bet ir specialiųjų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą teisme, bei šių normų taikymo praktikos išmanymo. Dėl to, nesuteikiant teisės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas, būtų ribojama antstolio teisė būti atstovaujamu. Net ir pripažinus, kad antstolio (antstolių) kontoros vidinių žmogiškųjų resursų valdymas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant, be kita ko, į galimus teisminius ginčus dėl antstolio vykdomų funkcijų, šių ginčų skaičius iš esmės yra sunkiai prognozuojamas, nes jis priklauso ne tik nuo antstolio darbo krūvio vykdant funkcijas, bet ir nuo asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti vykdant šias funkcijas, iniciatyvos ginčijant antstolio veiksmus teismine tvarka.
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl antstolių vykdomų funkcijų. Tai reiškia, kad tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis. Atsižvelgdamas į bylos nesudėtingumą, į nedidelę ginčo sumą, į tai, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo teisinį pagrindą ne apskritai nepriteisti atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o tik spręsti dėl jų, kaip iš dalies nepagrįstų, sumažinimo.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šioje nutartyje nurodytomis teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir dėl to netinkamai išsprendė atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl šią pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį pakeičia, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu priteisimo tenkindamas iš dalies – t. y. priteisdamas iš ieškovo teisių perėmėjos įpėdinės atsakovo naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Patenkinus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą – iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisus atsakovui bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą, atsakovui iš ieškovo teisių perėmėjos įpėdinės priteistinas bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 605 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą (2018 m. sausio 12 d. PVM sąskaita faktūra). Šių išlaidų atlyginimas atsakovui priteistinas iš ieškovo teisių perėmėjos įpėdinės (Rekomendacijų 7, 8.10 punktai, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 4,10 Eur. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo teisių perėmėjos A. S. (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti – panaikinant šio sprendimo dalį, kuria nuspręsta bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo A. D. nepriteisti, ir šioje dalyje priimant naują sprendimą – priteisti atsakovui antstoliui N. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. D. teisių perėmėjos įpėdinės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Kitą Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui antstoliui N. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. D. teisių perėmėjos įpėdinės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 (šešis šimtus penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo A. D. teisių perėmėjos įpėdinės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,10 Eur (keturis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidas. (Ši suma mokėtina į biudžeto surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėju nurodant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodą – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.