- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- A-759-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00093-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti pareiškėjui 9 000 Eur neturtinės žalos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, apgyvendinimo kameros buvo perpildytos. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, veidrodžio, spintelės daiktams susidėti, apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų, pasivaikščiojimai gryname ore tik po 1 valandą vietoje 8 valandų, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi, pastato sienose, konstrukcijose buvo asbesto, kamerose nebuvo sąlygų rūbų plovimui ir džiovinimui, duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę, tik 15 minučių, dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens, nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, tik po vieną rulonėlį per mėnesį, nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, sporto, kultūros renginių, tiekiamas maistas buvo atšalęs, nekaloringas, tik apie 1300–1500 kcal., patalynė buvo nešvari, čiužiniai susidėvėję, nedezinfekuojami, netinkamai buvo aprūpinamas patalyne, dalies patalynės negaudavo, ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais buvo ribojami, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašė už kalinimo laikotarpį nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. spalio 3 d. priteisti 9 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,73 kv. m iki 23,10 kv. m. Kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos per langus bei duris. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių TI vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Nurodė, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis jam priklausančiomis priemonėmis, nebent pats jų atsisakė. Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę. Nurodė, kad Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos. Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo nurodė, kad Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Dėl tardymo izoliatoriuje suteikiamų pasimatymų nurodė, kad įstaigoje pareiškėjo buvimo laikotarpiu prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus nei iš pareiškėjo, nei iš kitų asmenų nebuvo gauta.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas Šiaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. spalio 3 d. Nagrinėjamu laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. 24, 27, 38, 41, 49, 50, 56, 91, 92, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų. Pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,73 kv. m iki 23,10 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Iš atsakovo pateiktų 2019 m. kovo 1 d. pažymos Nr. 60/09-7966 bei 2017 m. birželio 1 d. san. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-168 teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą).
7. Teismas įvertino tai, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.
8. Dėl sąlygų apgyvendinimo kamerose teismas vadovavosi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis.
9. Teismas nustatė, jog Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 62/08-8 nurodyta, kad daugelyje kamerų 2016 m. buvo atliktas remontas; Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. pažymoje Nr. 62/08-2 nurodyta, kad daugelyje kamerų 2017 m. buvo atliktas remontas; Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 8 d. pažymoje Nr. 62/08-12 nurodyta, kad 2018 metais 49 kamerose ar kitose patalpose buvo atlikti įvairūs statybos bei remonto darbai, santechnikos, elektros darbai, kiti darbai.
10. Vadovaudamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamento 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-447 (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 3 d.); 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d.); 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.); 2018 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA-8930 (patikrinimas atliktas 2018 m. gruodžio 5 d.); 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d.) nustatytais pažeidimais teismas konstatavo, kad Šiaulių TI, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12, 14, 16, 39 punktų reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis yra kur kas didesnis nei 1,50 m. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir teismų praktiką, nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Dėl karšto vandens apgyvendinimo kamerose teismas vadovavosi HN 134:2015 18 punktu. Nurodė, kad karšto vandens privalomas tiekimas į apgyvendinimo kameras HN 134:2015 ar kituose teisės aktuose nėra numatytas.
13. Dėl pagalbos iškvietimo mygtuko, radijo taško kameroje įrengimo teismas vadovavosi Taisyklių 14.4, 2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad Šiaulių TI kamerose privalėjo būti įrengtas pagalbos iškvietimo mygtukas, bet taip pat pažymėta, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala.
14. Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos ir deratizacijos teismas pažymėjo, kad byloje yra atsakovo pateikti Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos parengti patalpų higienos-dezinfekcijos planai. Teismas atsižvelgė į NVSC Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-552 (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d.); 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d.); 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akto Nr. PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.); 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akto Nr. PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.) duomenis. Teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis negalima konstatuoti, jog nagrinėjamais konkrečiais atvejais Šiaulių TI, pažeisdamas HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
15. Dėl naudojimosi dušu teismas vadovavosi HN 134:2015 28 punktu, atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad kiekvieną kartą einant praustis duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes 2 prausimosi patalpose įrengti kiekvienoje po 8 dušo ragelius. Į dušą suimtieji vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, ne rečiau kaip kartą per savaitę. Teismas atsižvelgė į NVSC Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-552 (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d.); 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akto Nr. PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.) duomenis. Teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis negalima konstatuoti, jog Šiaulių TI, pažeisdamas HN 134:2015 28 punkte numatytus reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl nelaikytina, kad Šiaulių TI netinkamai užtikrino HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę.
16. Dėl tualetinio popieriaus kiekio teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtinta Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma, kurioje numatyta, kad vyrams išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo 1 mėnesiui ir kt. Pareiškėjas neneigė, kad šį reikalavimą Šiaulių TI vykdė, todėl pareiškėjo argumentai dėl didesnio kiekio tualetinio popieriaus išdavimo vienam mėnesiui atmesti kaip nepagrįsti.
17. Dėl patalynės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnio 2 dalimi, HN 134:2015 41, 42, 43 punktais. Teismas atsižvelgė į NVSC Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-145 (patikrinimas atliktas 2017 m. gegužės 11 d.); 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-100 (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d.); 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-2772 (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 10 d.); 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-132 (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d.) duomenis. Teismas nurodė, kad iš esančių byloje įrodymų negalima daryti išvados, jog Šiaulių TI pažeidė HN 134:2015 41, 42, 43 punktus.
18. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Taisyklių 21 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu. Teismas nustatė, kad Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 nustatyta kasdien vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir nuteistiesiems, o nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą – du vienos valandos trukmės pasivaikščiojimai per dieną; Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 nustatyta kasdien dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems, o nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą – du pasivaikščiojimus per dieną, kurių bendra trukmė – ne mažiau kaip trys valandos; Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta kasdien dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė nuteistiesiems; nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą – du pasivaikščiojimus per dieną, kurių bendra trukmė – ne mažiau kaip trys valandos; laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems bausmių vykdymo kodekso 73–75 straipsniuose nustatyta tvarka. Iš NVSC Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akto Nr. PA-3528 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d.) nustatė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog bendrojo naudojimo pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, tvarkingi.
Šalies argumentai
19. Pareiškėjas nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui. Tačiau teismas pažymėjo, jog minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Tai iš esmės pripažino ir pats pareiškėjas. Teismas konstatavo, kad HN 134:2015 reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
20. Dėl sąlygų skalbti ir džiovinti rūbus teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsniu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu, HN 134:2015 40, 24 punktais. Teismas nustatė, kad skalbimo organizavimą Šiaulių TI reglamentuoja 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 4 punktas numato, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai suimtiesiems (nuteistiesiems), išduodama patalynė ir rankšluosčiai bei darbo rūbai skalbiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nutiestųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai. Nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos apatinių bei viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą įstaiga skalbia viršutinius drabužius ne trumpiau kaip 3 mėnesius, jei suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius.
21. Iš NVSC Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akto Nr. PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.) teismas nustatė, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos. Lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po nusiprausimo duše. Šiaulių TI laikomi asmenys turi teisę naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis. Asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių centralizuotam skalbimui sudaryta sutartis su skalbykla UAB „Šiaulių skalbykla“. Viršutiniai rūbai nemokiems suimtiesiems/nuteistiesiems skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį. Teismas konstatavo, kad HN 134:2015 reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.
Atsiliepimas
22. Teismas pažymėjo, jog atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad asbesto pastato konstrukcijose nėra. Pateiktuose Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose taip pat nėra nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatų konstrukcijose yra asbesto. Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, taip pat įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijas tokių duomenų nenustatyta.
23. Dėl maisto teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatomis, nurodė, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintus valgiaraščius. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius atliko maisto produktų atitikties higienos, laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimus, kurių metų esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis energinės vertės maistas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė. Teismui nepateikus tokio pobūdžio įrodymų, negalima konstatuoti, kad Šiaulių TI neužtikrino, kad būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.
Atsiliepimas
24. Dėl užimtumo teismas vadovavosi Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu. Pažymėjo, jog atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad suimtųjų socialinis ir teisinis švietimas Šiaulių TI sprendžiamas šiais būdais: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta (galimybė asmeniui nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve (biblioteka, žiniasklaida, televizija ir kt.), Šiaulių tardymo izoliatoriuje veikia biblioteka, joje periodiškai atnaujinamos knygos, yra užsakomi Lietuvos dienraščiai, savaitraščiai); religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija. Nustatė, kad Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.1/01-88 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, nenurodė, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.
Žemesnės instancijos teismas
25. Dėl ilgalaikių pasimatymų teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo duomenų patvirtinančių tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. spalio 3 d. kreipėsi su prašymu į Šiaulių TI administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais suteikimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI nebuvo gauta nei pareiškėjo, nei kitų asmenų prašymų suteikti jiems ilgalaikį pasimatymą. Šiaulių TI saugumo valdymo skyriaus 2019 m. vasario 26 d. pažymoje Nr. 60/09-7433 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. spalio 3 d. iš suimtojo D. M. nebuvo gauta prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus. Pats pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių kada, kokiu laikotarpiu, su kokiais asmenimis jam buvo nesuteikti ilgalaikiai pasimatymai. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, kad Šiaulių TI nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į ilgalaikį pasimatymą su artimaisiais skundžiamu laikotarpiu ir tai yra pakankamas pagrindas neteisėtų veiksmų konstatavimui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.
26. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorijų įrašais, padarė išvadą, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.
27. Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
28. Atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį, periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei tai nustatyta. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgta į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (HN pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl, įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus.
III.
29. Pareiškėjas D. M. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo prašo tenkinti jo skundo reikalavimą.
30. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pilnai ir tinkamai neišnagrinėjo bylos. Teismas pripažino, kad neturtinė žala jam buvo padaryta, kadangi pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista. Todėl pareiškėjas nesutinka, kad nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigas.
31. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog būnant Šiaulių TI pareiškėjas ir kiti asmenys buvo sukandžioti blakių ar kitų kenkėjų, dėl ko teko kreiptis į Šiaulių TI medicinos ekspertus. Taip pat buvo nešamas čiužinys dezinfekcijai. Kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus galima rasti pirmosios instancijos teismo sprendime.
32. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo dvasinius ir psichinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
33. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
34. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas aplinkybės, kad buvo sukandžiotas blakių, pirmosios instancijos teismui apskritai nenurodė.
35. Įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu nustatytus pažeidimus atsakovas mano, kad pažeistos teisės pripažinimas yra pakankamas apginti pareiškėjo pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos jį laikant Šiaulių TI laikotarpiais nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. spalio 3 d. netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.
37. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog Šiaulių TI, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12, 14, 16, 39 punktų reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nepripažintos pagrįstomis ir įrodytomis, netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo tenkinti jo skundą ir priteisti jo prašomą neturtinės žalos atlyginimo sumą (9 000 Eur). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo bylos ir nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
40. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).
41. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinio skundo turinį, akcentuotina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų pareiškėjo kalinimo sąlygų ir neturtinės žalos kompensavimo būdo nustatymo turėtų būti pripažintos neteisingomis, byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės ir iš naujo.
42. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais, t. y. nenurodoma, į kokius konkrečius pareiškėjo pateiktus įrodymus nebuvo atsižvelgta, kokios konkrečios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados buvo nepagrįstos.
43. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant pareiškėjo kalinimo sąlygas.
44. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).
45. Įvertinus šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų.
46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kad jis ir kiti asmenys buvo sukandžioti blakių ar kitų kenkėjų.
47. Pažymėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
48. Šiuo atveju pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių dėl blakių ir kitų kenkėjų sukandžiojimų. Šių aplinkybių pareiškėjas visiškai nesusiejo su konkrečiai jo patirtais pažeidimais, be kita ko, nurodydamas, kad buvo sukandžioti kiti asmenys.
49. Be to, byloje pateikti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos parengti patalpų higienos-dezinfekcijos planai bei NVSC patikrinimo aktai patvirtina, jog Šiaulių TI kenkėjų nuolatinis stebėjimas ir naikinimas yra vykdomas.
50. Todėl šie pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai, kad pareiškėjas ir kiti asmenys buvo sukandžioti blakių ar kitų kenkėjų, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju konstatuoti pažeidimą.
51. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimo priteisti jam 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagristų argumentų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu jo teisių gynimo būdu.
52. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.
53. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.
54. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
55. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).
56. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad dėl pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus), jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
57. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. M. (D. M.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.