Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-07-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1137-112/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-07-10Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-03-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-10
Bylos Nr.
2A-1137-112/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05195-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
I. S.
Atsakovas
A. P.

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1137-112/2015

Teisėja Milda Valiulytė (Proceso Nr. 2-06-3-05195-2014-8)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 76.4; 78.2.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. liepos 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Albina Pupeikienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. S. ieškinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. R., L. R., V. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, kad A. S. neegzistuoja ir nėra nepilnamečio vaiko tėvas, ir panaikinti gimimo liudijime įrašą, kuriame nurodyti duomenys apie vaiko tėvą. Prašė pripažinti atsakovą A. P. ieškovo biologiniu tėvu ir įrašyti įraše duomenis apie tėvą. Priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovui po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki 2014-12-31. Priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą ieškovui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-01-01 iki ieškovo pilnametystės. Priteisti iš atsakovo ieškovui išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus 5 213,16 Eur bei priteisti iš atsakovo 818,58 Eur papildomų sveikatos priežiūros išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas prašė ieškinio dalį dėl išlaikymo skolos priteisimo ir reikalavimo priteisti iš atsakovo 818,58 Eur papildomų sveikatos priežiūros išlaidų atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino ieškovo I. S. gimimo liudijime 1997-03-04 įrašo Nr. 328 duomenis apie tėvą – „A. S.“. Nustatė, kad atsakovas A. P. yra ieškovo I. S. tėvas. Priteisė ieškovui I. S. iš atsakovo A. P. 1 460,13 Eur išlaikymo sumą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2014-04-24 iki ieškovo pilnametystės 2015-02-22, 2160 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir 318,58 Eur papildomų sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui I. S. iš atsakovo A. P. 2006,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisė atsakovui A. P. iš ieškovo I. S. 173,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Įskaitė šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas ir priteisė ieškovui I. S. iš atsakovo A. P. 1832,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisė Valstybei iš atsakovo A. P. 118 Eur žyminio mokesčio.

Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo tėvystės pripažinimą bei DNR ekspertizės išvadą, pripažino atsakovą ieškovo I. S. tėvu ir panaikino ieškovo gimimo liudijime įrašą apie tėvą A. S.. Atsakovui pripažinus reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, teismas jį tenkino.

Dėl išlaidų, susijusių su sveikata, teismas nurodė, kad šios išlaidos pagrįstos. Pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog tai buvo būtina ir ortodontinis gydymas nėra tik dėl estetinių priežasčių. Priteisė pusę patirtų išlaidų – 318,58 Eur. Teismas, įvertinęs tai, kad pažyma apie 1000 Eur už aparato reguliavimą nėra aiški, pusės nurodytų išlaidų nepriteisė.

Reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo už 3 metus teismas sumažino atsižvelgdamas į ieškovo motinos neveikimą ir delsimą kreiptis, į tai, kad ieškovas jau tapo pilnametis, o atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, į tai, kad iš atsakovo priteista suma periodinėmis išmokomis bei sveikatos priežiūros, bylinėjimosi išlaidos sudaro nemažą sumą. Pažymėjo, jog priteisus visą įsiskolinimą būtų pažeisti atsakovo nepilnamečių vaikų interesai ir jo šeimai tai būtų sunkiai pakeliama našta.

Teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-08 sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo ir papildomo išlaikymo priteisimo ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovui išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus – 5213,16 Eur ir 818,58 Eur papildomų sveikatos priežiūros išlaidų. Prašo priteisti ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Nesutinka su teismu, jog 1 000 Eur išlaidos, patirtos dantų aparato priežiūrai, yra nepagrįstos. Ieškovas vykdė teismo reikalavimą teikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinį. Pateikus pažymą, teismas nesiūlė pateikti papildomų rašytinių įrodymų ar paaiškinimą, nevykdė CPK 203 straipsnio reikalavimų. Mano, kad gydytojo laisva forma išrašyta pažyma yra pakankama gydymo faktui įrodyti. Nesutinka su teismu, jog šias išlaidas ieškovas turėtų pasidengti pats, nes pažyma pateikta likus truputį daugiau nei mėnesiui iki jo pilnametystės, nes įstatymas numato tėvų pareigą teikti išlaikymą ir esant pilnamečiam, jei jam reikalinga parama (CK 3.194 str. 3 d.). Teigia, jog ieškovui reikalinga parama, jis mokosi vidurinėje mokykloje, todėl negali sudaryti tinkamų sąlygų savo sveikatos vystymuisi. Įvertinus ieškovo materialinę paramą, prašo iš atsakovo priteisti 500 Eur dydžio paramą dantų aparato priežiūrai. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad vien tai, jog ieškovo motina delsė kreiptis į teismą dėl alimentų, eliminuoja ieškovo teisę gauti išlaikymą. Mano, kad teismas, sumažindamas įsiskolinimą iki 2160 Eur, pažeidė nepilnamečių vaikų lygybės principą. Įvertinęs atsakovo gaunamas pajamas, nurodė, kad kitiems savo nepilnamečiams vaikams skiria po 193 Eur išlaikymą. Ieškovui skiriamas išlaikymas žymiai mažesnis, nors gyvenimas Italijoje yra brangesnis nei Lietuvoje. Mano, kad teismas neužtikrino būtiniausių ieškovo poreikių. Teismas visiškai nevertino motinos šeiminės padėties, pajamų dydžio, be to, nevertino ir ieškovo poreikių. Pažymėjo, kad ieškovas ir taip sumažino įsiskolinimo sumą, ją skaičiuodamas ne pagal Italijoje nustatytą minimalią algą, o pagal Lietuvoje nustatytą minimalią algą. Kadangi ieškovas gyvena Italijoje, todėl atsakovas kartu su motina privalėtų teikti po 600 Eur išlaikymo kas mėnesį. Teismas, priteisdamas tik 60 Eur, iš esmės nusprendė, kad ieškovo motina turi teikti 90 proc. išlaikymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Dėl papildomo išlaikymo nurodė, kad pateikta pažyma neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Nors teismas prašė, tačiau pažymos originalo nepateikė. Sutinka su visais teismo argumentais dėl šios pažymos neaiškumo. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad teismas pagrįstai įsiskolinimą sumažino įvertinęs ieškovo motinos neveikimą, nes ji pradėjo teisminį procesą. Ieškovo pateikti duomenys apie motinos materialinę padėtį neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Duomenų apie ieškovo poreikius byloje nėra pateikta. Atsakovas taip pat nurodė, kad nustačius kitam asmeniui tėvystę, pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra tinkamai užtikrinama. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas iš atsakovo, net ir nustačius tėvystę, kadangi ieškovo motinai sukūrus šeimą ir su sutuoktiniu išvykus į Italiją, jis materialiai rūpinosi vaiku. Įsiskolinimą būtų galima priteisti tik tuo atveju, jei būtų duomenų, kad motinos sutuoktinis vaiku nesirūpino. Priteisus įsiskolinimą už 3 metus, ieškovui nepagrįstai būtų suteiktos sąlygos praturtėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pažymėtina, kad kolegija svarstė būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgusi į tai, kad šalių reikalavimai yra išdėstyti procesiniame dokumente, jie yra aiškūs ir argumentuoti, šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėtina rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

Dėl papildomų išlaidų priteisimo

Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai pateiktą pažymą vertino kritiškai ir nepriteisė 1000 Eur papildomų sveikatos išlaidų. Ieškovas teismui pateikė italų kalba surašytą pažymą apie 1000 Eur išlaidas už aparato reguliavimą (t. 1, b. l. 167–169). Ši pažyma surašyta ranka ir nepatvirtinta jokiu įstaigos antspaudu. Nurodyta, kad ši suma susidarė už 10 vizitų už aparato reguliavimą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog pateikta pažyma kelia nemažai abejonių dėl jos tikrumo ir pagrįstumo. Be to, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog vien pažymos išrašymas nesuponuoja išvados, kad ieškovas patyrė tokias išlaidas. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad jis pats ar jo motina yra sumokėję nurodytą sumą iki ieškovo pilnametystės. Atmestini apelianto argumentai, jog šią sumą buvo galima priteisti remiantis tuo, jog iš pažymos aišku, jog paslauga yra ar bus suteikta būtent ieškovui. Toks aiškinimas nepatvirtina faktiškai patirtų išlaidų fakto. Apelianto argumentai, susiję su paramos išlaikymu pilnamečiam vaikui, nevertintini, nes jie nėra susiję su ieškinio reikalavimais. Neįrodžius patirtų išlaidų fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pusę šios sumos kaip papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai (CPK 178 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai nepriteisė viso įsiskolinimo už 3 metus, kaip tai numato įstatymas, o jį sumažino. Teigia, kad priteista suma neužtikrino net būtiniausių vaiko poreikių. Be to, pažeistas lygiateisiškumo principas.

Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. B.-K., bylos Nr. 3K-3-239/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. K. v S. K., V. R, bylos Nr. 3K-3-596/2013). CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Minėta, kad vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento, tačiau sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo priteisimo iš biologinio tėvo, kuris tėvu įrašytas tik nustačius tėvystę teismo sprendimu, būtina įvertinti, ar gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas asmuo iki tol teikė vaikui išlaikymą. Atsakovas teigia, kad iki tol vaikui išlaikymą teikė ieškovo motinos sutuoktinis, todėl jo išlaikymas buvo tinkamai užtikrintas.

Nagrinėjamu atveju į vaiko gimimo liudijimą tėvu buvo įrašytas neegzistuojantis asmuo. Vadinasi, joks asmuo vaikui išlaikymo neteikė. Atsakovas taip pat išlaikymo neteikė. Atsakovas po atliktos tėvystės nustatymo ekspertizės pripažino reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, taip pat pripažino ir pareigą išlaikyti vaiką bei sutiko su reikalavimu priteisti 1 100 Lt papildomų išlaidų (t. 1, b. l. 153). Pradinį ieškinį dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo pareiškė ieškovo motina I. R. jų sūnui iki pilnametystės likus mažiau nei vieneriems metams. Iki tol jokių reikalavimų atsakovui nereiškė. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovo išlaikymas buvo tinkamai užtikrintas. Tačiau nesant duomenų, kad iki tol ieškovui buvo teikiamas išlaikymas tėvo, įrašyto į vaiko gimimo liudijimą, todėl teismas pagrįstai priteisė išlaikymą. Pažymėtina tai, kad atsakovas šio reikalavimo ir neskundė. Ginčas yra dėl to, ar pagrįstai teismas sumažino išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus. Nesutiktina su atsakovu, jog sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo priteisimo ar jo sumažinimo, reikšmės turi tai, kad ieškovą iki tol išlaikė motinos sutuoktinis. Priteisiant išlaikymą, būtina vertintini ieškovo poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo motinos šeiminė padėtis – ištekėjusi ir augina vieną nepilnametį vaiką. Iš pateiktų pajamų mokesčių deklaracijų matyti, kad ieškovo motinos pajamos yra gaunamos iš akcinių bendrovių ar panašių bendrasavininkų (nurodyta pagal pateiktą vertimą). 2011 m. deklaruota gautų pajamų suma –39 965 Eur, 2012 m. – 5 235, 2013 m. – 9 915 Eur. Kokias pajamas iš viso gauna ieškovo motinos šeima, duomenų nėra pateikta. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovo motinos vardu registruota viena motorinė transporto priemonė, nekilnojamojo turto jos vardu neregistruota. Tačiau šie duomenys neleidžia teigti, kad ieškovo motina neturi turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, kuris galimai registruotas sutuoktinio vardu. Gerą ieškovo motinos materialinę padėtį patvirtina jos delsimas 17 metų kreiptis dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Atsakovas yra vedęs ir augina du nepilnamečius vaikus, jo 2014 m. gaunamos pajamos sudarė 32 594 Lt, jo sutuoktinės – 3 503,16 Lt (t. 1, b. l. 56, 57). Atsakovas kaip bendrąją jungtinę nuosavybę turi butą, už kurį turi įsiskolinimą, garažą bei žemės sklypus (t. 1, b. l. 34–55).

Įvertinus abiejų tėvų pateiktus duomenis apie šeiminę bei materialinę padėtį, konstatuotina, kad ieškovo motinos materialinė padėtis yra geresnė, todėl turėjo galimybę ieškovui teikti didesnį išlaikymą nei atsakovas, tai patvirtina ir aplinkybė, kad 17 m. neprireikė atsakovo teikiamo išlaikymo. Be to, ieškovas šiuo metu yra pilnametis ir gali pats prisidėti prie savo išlaikymo. Nesutiktina su apeliantu, jog teismas, iš atsakovo priteisdamas mažesnį išlaikymą, nei jis gali skirti savo kitiems vaikams, nesilaikė nepilnamečių vaikų lygybės principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–303/2008; 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-419/2010). Kaip jau nustatyta, atsakovo turtinė padėtis yra sunkesnė nei motinos, be to, jis išlaikyti turi du nepilnamečius vaikus, o ne vieną. Duomenų apie ieškovo kokius nors specifinius poreikius, buvusius 3 metus iki jo pilnametystės, nėra pateikta. Šios aplinkybės leido teismui nukrypti nuo lygių galimybių principo priteisiant išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėtina tai, kad teismas nuo šio principo nenukrypo paskaičiuodamas išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki ieškovo pilnametystės. Nesutiktina su apeliantu, jog priteisto įsiskolinimo dydis visiškai neužtikrino ieškovo minimalių poreikių. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiskolinimas priteisiamas už 3 praėjusius metus iki ieškinio padavimo dienos (CPK 3.200 str.). Byloje nustatyti faktai patvirtina, kad ieškovo poreikiai iki kreipimosi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo patenkinti. Nesutiktina su ieškovu, kad jo motinos delsimas kreiptis dėl išlaikymo nesudarė pagrindo mažinti įsiskolinimą. Kaip jau minėta, ši aplinkybė suponuoja išvadą, jog ieškovas iki tol buvo tinkamai aprūpintas, todėl jo interesai nebuvo iš esmės pažeisti. Priteisto įsiskolinimo už trejus metus sumažinimas taip pat nepažeidžia ieškovo, dabar jau pilnamečio, interesų. Šios aplinkybės leido pagrįstai mažinti įsiskolinimo dydį. Be to, teismas visiškai tinkamai įvertino atsakovo materialinę padėtį ir jam tenkančią naštą pagal teismo sprendimu priteistas sumas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad viso prašomo įsiskolinimo priteisimas ne tik pažeistų atsakovo nepilnamečių vaikų interesus, bet ir būtų sunkiai pakeliama našta atsakovo šeimai. Todėl atsižvelgdama į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino įsiskolinimo už trejus metus dydį, priteistas įsiskolinimas yra adekvatus atsakovo išlaikomų nepilnamečių vaikų skaičiui, faktinėms bylos aplinkybėms ir šalių turtinei padėčiai (CK 1.5 str.).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo naikinti ar keisti, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas atsiliepimu prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių patirtas išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjos Irma ČuchrajAlbina Pupeikienė