- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-1343-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- D. G.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Cirulienės ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-393/2013 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei V. M., trečiasis asmuo A. M., dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad V. M. vardu registruotas turtas - 7004 vnt. AB „Lietuvos telekomas“ akcijų buvo mirusiojo V. M. ir V. M. bendroji jungtinė nuosavybė; pripažinti, kad V. M. vardu registruotas turtas - 1,00 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo mirusiojo V. M. ir V. M. bendroji jungtinė nuosavybė; pripažinti, kad VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas turtas – (duomenys neskelbtini) esantys statiniai: 27 kv. m pirtis, 51 kv. m viralinė, 18 kv. m ūkinis pastatas, 8,59 kv. m pavėsinė, 3 kv. m pavėsinė, 59,14 kv. m lieptas į ežerą buvo mirusiojo V. M. ir V. M. bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė nurodė, kad nurodytas turtas įgytas V. M. ir V. M. santuokoje ir yra jų bendra jungtinė nuosavybė, nepaisant to, kad jis įgytas atsakovės vardu. Jis paveldimas pagal įstatymą, todėl dalis turto priklauso ieškovei ir jos broliui A. M., jiems turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad akcijos, žemės sklypas ir ginčo statiniai yra jos asmeninė nuosavybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino; pripažino, kad V. M. vardu registruotas turtas –7004 vnt. AB „Lietuvos telekomas“ akcijų buvo mirusiojo V. M. ir V. M. bendroji jungtinė nuosavybė; pripažino, kad V. M. vardu registruotas turtas – 1,00 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo mirusiojo V. M. ir V. M. bendroji jungtinė nuosavybė; pripažino, kad VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas turtas – (duomenys neskelbtini) esantys statiniai: 27 kv. m pirtis, 51 kv. m viralinė, 18 kv. m ūkinis pastatas. 8,59 kv. m pavėsinė, 3 kv. m pavėsinė, 59,14 kv. m lieptas į ežerą buvo mirusiojo V. M. ir V. M. bendroji jungtinė nuosavybė; priteisė iš V. M. 2000 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei D. G. ir 27,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovė ir V. M. susituokė 1998-05-21, V. M. mirė 2009-12-30. Iš 2012-01-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (papildomo) matyti, kad ginčo turtas neįtrauktas į paveldimo turto sąrašą. 1999-08-23 pirkimo–pardavimo sutartimi V. M. įsigijo iš Lietuvos telekomo 7004 akcijų už 7004 Lt. 2001-05-11 sutartimi J. A. perleido V. M. 1 ha žemės, teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą, esančią (duomenys neskelbtini), kuris 2001-10-18 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kartu su kitais bendrasavininkiais. 2002-03-05 žemės sklypas atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir įregistruotas V. M. vardu. 2010-06-07 savavališkos statybos aktas patvirtina, kad statiniai pastatyti V. M. esant gyvam, tik neužregistruoti: lieptas statytas 2009 m. vasario – kovo mėnesiais, pirtis - 2005 m. rugpjūčio mėn., lauko virtuvė - 2008 m. lapkričio mėn. Tai patvirtina ir antstolio 2011 m. sudarytas turto apyrašas. Statinių projektai buvo parengti V. M.. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog žemės sklypas atsakovės, paneigia pirties projektas, 2004-07-07 sutikimas. Teigti, kad ginčo žemės sklypo buvo neatlygintas sandoris pagrindo nėra, nes sutartyje nenurodyta. Liudytojai A. K. ir G. B. patvirtino, kad dėl sklypų atidalijimo tarėsi su V. M. ir jie visi pirko savo žemės sklypo dalis. Iš 2012-03-21 Lazdijų rajono apylinkės teismo įsiteisėjusios nutarties matyti, kad ginčo statiniai, dėl kurių buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir byla buvo užvesta teisme dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo buvo baigta ieškinį paliekant nenagrinėtą, ieškovei pateikus prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, nes atsakovė V. M. pašalino savavališkos statybos padarinius – pateikė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2012-01-12 išduotą rašytinį pritarimą statinio, esančio (duomenys neskelbtini) projektui Nr. RPP-14-120112-00001. Taip pat atsakovė 2012-03-06 pateikė žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, t.y. atsakovė gavo statybą leidžiantį dokumentą. Todėl teigti, kad ginčo statiniai buvo nugriauti ir vėl atstatyti ir tai atsakovei kainavo apie 10000 Lt nėra pagrindo, nes statiniai nebuvo griaunami, buvo tvarkomi tik dokumentai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokie darbai ar medžiagos kainavo 10000 Lt. Nors atsakovė teigė, kad kai ji pirko telekomo akcijas, V. M. neturėjo santaupų, tačiau iš taupomosios knygelės kopijos matyti, kad tai duomenys yra 1994-09-22, santuoka buvo sudaryta 1998-05-21, o akcijos pirktos 1999-08-23. Atsakovės teiginius, kad V. M. pas ją atėjo neturėdamas jokio turto, paneigia jos pačios prie atsiliepimo į ieškinį pateikta 1995-08-17 sutartis, iš kurios matyti, kad V. M. ir S. M., nutraukdami santuoką pasidalijo turtą ir V. M. pagal sutartį atiteko mūrinis garažas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis ir mediena sodo nameliui (durys, langai, grindys, lubos, gegnės ir lotos). V. M. 50 procentų darbingumas nustatytas nuo 2006-02-06, jis dirbo iki mirties ir turėjo ženkliai didesnes pajamas nei V. M.. Iš 1999-12-16 sutarties matyti, kad V. M. parduodant jos turėtą vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) savivaldybei, pinigai už parduodamą butą bus sumokėti tik tuomet, kai ji atsiskaitys už buto šildymą, karštą ir šaltą vandenį bei apmokės kitas buto eksploatacines išlaidas. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo turtas yra jos asmeninė nuosavybė, įrodymų visuma patvirtina, kad visas ginčo turtas įgytas santuokos metu, V. M. turėjo pastovias pajamas ir prisidėjo prie turto išlaikymo ir gausinimo. V. M. įgytos akcijos 1999-07-07 iš „Lietuvos telekomas“ turėjo darbuotojų akcijų statusą, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 43 str. 3 d., pasibaigus akcijų perleidimo apribojimo terminui, darbuotojos akcijos laikomos paprastosiomis akcijomis. Akcijų perleidimas ribojamas ne ilgesnį kaip trejų metų terminą, o jam pasibaigus, jos tampa paprastosiomis akcijomis. Atitinkama nuostata buvo ir 1994-07-05 minėto įstatymo redakcijoje, todėl atsižvelgiant į tai, kad jos pirktos santuokos metu, jos pripažintinos bendrąja jungtine nuosavybe. Teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą įsigyta ir nuosavybės teisė į ginčo sklypą atkurta santuokos metu, todėl ginčo žemės sklypas yra bendroji jungtinė nuosavybė V. M. ir mirusiojo V. M.. Mirusiajam V. M. priklausė 50,64 kv. m bendrojo ploto gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai esantys (duomenys neskelbtini). 3/8 dalys šio turto paveldėtos. Šioje žemės valdoje mirusiojo V. M. ir V. M. santuokos metu taip pat buvo pastatyta pirtis, viralinė, ūkinis pastatas, pavėsinės, lieptas į ežerą. Šie statiniai pastatyti mirusiojo V. M. ir V. M. santuokos metu, jie pripažintini bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal CK 5.13 str., palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais jei jų yra. Todėl mirusiojo V. M. ir V. M. santuokos metu įgytas ginčo turtas pripažintinas jų bendrąja nuosavybe ir paveldimas pagal įstatymą išduodant ieškovei ir trečiajam asmeniui papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė V. M. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 30-36) prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų A. K. ir G. B. parodymais. Remiantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis apeliantei buvo perleistos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, priklausiusį J. S., valdytą (duomenys neskelbtini). Notarės patvirtintoje perleidimo sutartyje nėra nurodoma, apie piniginį atsiskaitymą, šalių valia nustatyta kaina, taip pat nėra patvirtintas pinigų perdavimo ir/ar gavimo faktas. Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino fakto, kad apeliantė ar jos sutuoktinis V. M. perdavė pinigus ir pardavėja būtų juos priėmusi. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-10-08 sprendime Nr. 59-14298 yra nurodyta, kad turtas yra atkurtas nuosavybės teise, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Todėl vertinant aplinkybes, kad A. K. nuosavybės į išlikusį turtą perleidimo sutartyje nedalyvavo, o G. B. nurodo, kad „mes sumokėjom klaipėdiškei pavardės nepamenu pinigus", bet nepatvirtina fakto, kad pinigus mokėjo teisės perleidėjai, šių liudytojų parodymai šališki, jie bando patvirtinti menamus sandorius ir pinigų perdavimo momentus, nepateikdami jokių įrodymų.
2. Teismas visiškai nevertino pateiktų dokumentų, kad ieškovė 2010-06-01 pateikė skundą dėl savavališkos statybos, ko pasėkoje 2010-06-07 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė savavališkos statybos aktą. 2010-06-09 Inspekcija raštu Nr. 2D-6641-(14.29) nurodė likviduoti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę iki 2010-09-15. Apeliantei nespėjus sutvarkyti dokumentų dėl finansinės padėties, buvo pradėta nagrinėti civilinė byla, kurioje ieškovė parašė atsiliepimą, kuriuo palaikė Inspekcijos ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-358-393/2011 ir prašė nugriauti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę savo lėšomis. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, pasikeitus įstatymui, buvo gauti leidimai. Ieškinyje yra nurodytas ginčo turtas egzistavęs V. M. mirties dieną, tačiau pačios ieškovės reikalavimu nugriautas, ir tik apeliantės asmeninėmis lėšomis pastatytas naujai. Teismas visiškai ignoravo ir apeliantės pateiktus dokumentus bei sąskaitas dėl patirtų išlaidų šių pastatų statybos leidimų gavimui, projektų rengimui, vien dokumentacijos sutvarkymui sunaudota 10000 Lt. Ieškovė norėdama pripažinti ginčo statinius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. M. ir V. M. turėjo prisiimti proporcingą dalį tenkančių išlaidų už savavališkos statybos padarinių pašalinimą bei statybvietės sutvarkymą, o po to galėjo pretenduoti į turto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau ieškovė D. G. pati pritarė šio turto nugriovimui, todėl neliko turtinio vieneto, neliko teisių į jį, nes atsiradęs turtas pastatytas 2012 metais, t.y. 3 metai po V. M. mirties. Mirusysis nei lėšomis, nei neatlygintinu darbu neprisidėjo prie ginčo pastatų statybos, nes šie pastatai buvo nugriauti ir perstatyti jau jam mirus. Todėl ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas kaip neįrodytas, nepagrįstas, nes nėra ieškovės nurodyto ginčo objekto.
3. Teismo sprendimas dalyje dėl AB „Lietuvos telekomas“ akcijų pripažinimo V. M. ir V. M. jungtine nuosavybe neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, teismui ieškovė pati pateikė VP portfelio išrašą. Akcijos buvo įgytos už apeliantės asmenines lėšas, todėl V. M. nei sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, nei vėliau nereiškė kitokios valios, apeliantės asmeninės nuosavybės neginčijo. Be to, pagal tuo metu galiojusį CK rašytinis sutuoktinio sutikimas ir/ar atsisakymas bei kitoks valios išreiškimas nebuvo reikalingas. Todėl traktuotina, kad mirusysis akcijų pirkimo–pardavimo sandorio neginčijo, o ieškovė, žinodama ir susipažinusi su pirmos instancijos teismui pateiktu VP portfelio išrašu, kas patvirtina, kad sąskaita yra V. M. asmeninė sąskaita, klaidino teismą, norėdama nepagrįstai praturtėti.
4. Teismo sprendimas neatitinka teisingumui keliamų reikalavimų ir iš esmės pažeidžia LR CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo bei sąžiningumo principus, teismas netinkamai taikė CPK 185 str. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su apeliantės asmeninių lėšų turėjimu, pardavus butą, gavus neatlygintinai teisę į išlikusį turtą, įsigijus darbuotojo akcijas, kurios po to tapo vertybiniais popieriais, teismui pateikti dokumentai ir įrodymai neįrodo, kad mirusysis V. M. prieštaravo ir/ar kitokiu būdu ginčijo jos asmeninės nuosavybės teise valdomą asmeninį turtą, t.y. neužginčijo įstatymo nustatytais terminais - per 1 metus jos sudarytų sandorių, todėl pripažino jų teisėtumą, įvertino jos asmeninių lėšų svarbą, gerbė sąžiningumo principus, neturėjo tikslų nepagrįstai praturtėti.
5. ieškovės atstovės pateiktos bylinėjimo išlaidos yra akivaizdžiai padidintos, viršijančios LR Teisingumo ministro rekomendacijose nustatytus dydžius.
Atsiliepimas
Ieškovė D. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 43-49) prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013-04-04 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, įsigyta ir nuosavybės teisė į šį žemės sklypą atkurta V. M. santuokos su mirusiuoju V. M. metu. Kad žemės sklypas įgytas atlygintinai, kas turi esminę reikšmę pripažįstant turtą bendrąja jungtine nuosavybės teise, patvirtina byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai, tuo metu galiojusios LR santuokos ir šeimos kodekso nuostatos. Apeliantė klaidina teismą teigdama, kad tariamai dalis ginčo statinių buvo nugriauti ir po mirusiojo V. M. mirties pastatyti naujai. Nors civilinėje byloje Nr. 2-358-393/2011 Inspekcija ieškiniu prašė nugriauti savavališkos statybos statinius, tačiau ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi statiniai buvo ne nugriauti, o tik patikslinta projektinė dokumentacija, todėl statiniai nebuvo nugriauti ir jokie nauji statiniai nebuvo pastatyti po V. M. mirties. Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikta nutartis civilinėje byloje Nr. 2-358-393/2011. Nors apeliantė priešieškinio nereiškė dėl tariamai patirtų išlaidų priteisimo ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau nėra jokių įrodymų, jog apeliantė patyrė išlaidų. Apeliantė asmeninių lėšų akcijų įgijimo dienai neturėjo, už asmeninį parduotą butą pinigus gavo jau po akcijų įgijimo, mirusiojo V. M. darbo užmokestis iki pat mirties buvo didesnis nei apeliantės, todėl laikytina, kad akcijos yra bendroji jungtinė nuosavybė. 2010-04-22 antstolio sudarytame Turto apyraše vykdomojoje byloje Nr. 0127/10/01167 kaip palikėjo V. M. turtas nurodytas visas šiame ieškinyje aukščiau nurodytas turtas, kurį prašoma pripažinti jungtine mirusiojo V. M. ir V. M. nuosavybe. V. M. teismine tvarka ginčijo antstolio S. V. veiksmus ir prašė panaikinti sudarytą Turto apyrašą, tačiau Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-11-11 nutartimi V. M. skundas atmestas, todėl antstolio 2010-04-22 sudarytas Turto apyrašas laikytinas teisėtu ir jame nurodyti duomenys nėra nuginčyti. V. M. prašymu atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-293-780/2010 Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011-05-27 nutartimi 2010-03-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-293-780/2010 panaikino ir priėmė naują nutartį - pareiškėjos D. G. prašymą leisti jai priklausančią paveldėti V. M. turto dalį priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą atmesti, tačiau kaip minėta, pats antstolio S. V. 2010-04-22 sudarytas Turto apyrašas nebuvo nuginčytas, atnaujinus procesą civilinėje byloje tik buvo konstatuota, jog D. G. priėmė palikimą ne pagal turto apyrašą, o pateikusi pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui, todėl, ieškovės manymu, antstolio S. V. 2010-04-22 sudarytu Turto apyrašu galima vadovautis kaip netiesioginiu įrodymu, papildomai patvirtinančiu, kad šiame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas turtas priklausė mirusiajam V. M. ir V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė teismui pateikė advokato išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).
Byloje kilo ginčas tarp ieškovės, mirusio V. M. įstatyminės įpėdinės - palikėjo dukters ir atsakovės - palikėją pergyvenusios sutuoktinės - dėl paveldimo turto dydžio.
Ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, kad atsakovės vardu įregistruotas turtas: 1999-07-07 įgytos AB „Lietuvos telekomo“ 7004 akcijos už 7004 Lt, 2001-05-11 sutarties dėl teisės į nuosavybės teisių atstatymą pagrindu 2001-10-08 Alytaus viršininko administracijos sprendimu atkurtos nuosavybės teisės atsakovei į 1 ha žemės sklypą, bei pastatyti statiniai (pirtis, viralinė, ūkinis pastatas, 2 pavėsinės, lieptas į ežerą) įgyti atsakovės ir ieškovės tėvo V. M., mirusio 2009-12-30, santuokos metu, todėl pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., byla Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-491/2009).
Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis.
Dėl akcijų ir teisės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą įgijimo
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymų vertinimu bei išvada dėl 1,00 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 7004 vnt. akcijų pripažinimo mirusiojo V. M. ir atsakovės V. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Apeliantės teiginiai, kad jai teisė į nuosavybės teisių atkūrimą perleista neatlygintinai, nepagrįsti. 2001-05-11 sutartyje (b. l. 27) apie teisių perleidimą nėra jokios informacijos apie dovanojimą (neatlygintinumą), todėl nei patvirtina, nei paneigia apeliantės teiginių. Todėl ši aplinkybė gali būti įrodinėjama kitais leistinais įrodymais, negali būti aiškinama atsietai, neatsižvelgiant į įrodymų visumą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, įgyta ir nuosavybės teisė į šį žemės sklypą atkurta V. M. santuokos su mirusiuoju V. M. metu. Aplinkybė, kad ši teisė įgyta atlygintinai iš dalies patvirtina liudytojų A. K. ir G. B. parodymai, taip pat apeliantė 2013-03-21 teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad jos nesieja giminystės ryšiai su šią teisę perleidusia J. A., todėl labiau tikėtina, jog įgyta atlygintinai. Teisėjų kolegijai liudytojų A. K. ir G. B. parodymai nekelia abejonių, vertintini kaip netiesioginiai įrodymai, neprieštarauja kitiems įrodymams byloje.
Apeliantės argumentai dėl AB „Lietuvos telekomas“ akcijų įgijimo už apeliantės asmenines lėšas atmestini. Apeliantės asmeninės lėšos už jos iki santuokos turėtą ir santuokos metu parduotą butą gautos jau po akcijų įgijimo. Pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3. 88 str. 1 d.), todėl nepriklausomai nuo to, kad vienas iš sutuoktinių dėl tam tikrų priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio ar gavo mažesnes pajamas, nepaneigia kito sutuoktinio lygių teisių į bendrai užgyventą turtą. Apeliantės argumentai dėl byloje esančio VP portfelio išrašo netinamo vertinimo atmestini, nes neįrodo, kad šis turtas pirktas už apeliantės asmenines lėšas ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl šio turto įgijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Tiek akcijos, tiek teisė į nuosavybės teisių atkūrimą įgyta santuokoje, iki 2000 m. CK redakcijos įsigaliojimo, todėl pagal LR santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Dėl ginčo statinių įgijimo
Apeliantė teigdama, kad ji, šalindama savavališkos statybos padarinius, nugriovė ginčo statinius ir perstatė iš naujo, nepateikė tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Byloje esantys 2010-04-09 statinių išdėstymo planas, kadastro bylos statinių suformavimui duomenys apie pirties, viralinės, ūkinio pastato, liepto, 2 pavėsinių, statybos laikotarpį nurodant atitinkamai 2005 - 2009 m., 2010-06-07 savavališkos statybos akto duomenys, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-03-21 nutartis (1 t. b. l. 43-47, 129-131, 2 t. b. l. 14) patvirtina tai, kad ginčo statiniai buvo pastatyti iki palikėjo V. M. mirties (2009-12-30), t.y. iki santuokos pabaigos (CK 3.50 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo statiniai - pagalbiniai pastatai yra tame pačiame 1 ha žemės sklype, kuriame yra gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu 1A11m ir šulinys „Š“, kurių savininkais viešame registre nuo 2004 m. įrašyti abu sutuoktiniai ir dėl kurių paveldėjimo ginčo tarp šalių nėra. Šie duomenys iš dalies patvirtina aplinkybę, kad statinius sutuoktiniai siekė įgyti bendrojon jungtinėn nuosavybėn.
Iš nekilnojamojo turto registro išrašo (b. l. 37-40) matyti, kad ginčo statiniai apmatuoti, pažymėti žemės sklypo plane, nekilnojamojo turto registre pažymėti 2010-04-09, t.y. vos praėjus 3 mėnesiams po atsakovės sutuoktinio V. M. mirties. Iš apeliantės procesinių dokumentų turinio, paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad apeliantė neginčija aplinkybės, jog ginčo statiniai buvo pastatyti santuokoje su palikėju, savavališkos statybos padariniai pašalinti ne nugriaunant statinius, o atsakovei gaunant atitinkamus leidimus bei projektinę dokumentaciją, todėl nėra pagrindo konstatuoti jų statybos neteisėtumo. Apeliantės argumentai dėl savavališkos statybos akto neįvertinimo nepakankami ir nesudaro pagrindo spręsti dėl jų sukūrimo statybos būdu apeliantės nurodytomis aplinkybėmis ir jos nurodytu laiku – 2012 m. (CPK 178 str.). Apeliantės teiginiai, kad ginčo statiniai neišlikę natūroje, niekaip nepablogins apeliantės turtinės padėties, o dėl jos patirtų 10 000 Lt išlaidų jų dokumentacijos sutvarkymo rašytinių ir kitų leistinų įrodymų byloje nėra pateikta, dėl to priešieškinio byloje nepareikšta.
Nekilnojamojo turto registro 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies nuostatas statinys gali būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre po to, kai jis nustatyta tvarka kompetentingų institucijų pripažintas tinkamu naudoti. To paties įstatymo 24 straipsnio 2 nustato, kad pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Jeigu asmuo, teisėtai pastatęs pastatą, bet neįregistravęs jo ir nuosavybės teisės į jį miršta, pastato registraciją ir nuosavybės teisę į jį administracine tvarka turi teisę atlikti jo įpėdiniai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadą dėl ginčo statinių sukūrimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio
CPK 98 str. straipsnyje reglamentuojamas išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Rekomendacijose nustatyti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai.
Apeliantės argumentai dėl Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių viršijimo atmestini. Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai pasisakė dėl priteistinų išlaidų dydžio pagrįstumo, atsižvelgė į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant ieškinį, teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, iš apeliantės priteistos 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidos ieškovei neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Teisėjų kolegijos nuomone, teisinio pagrindo jų sumažinimui nėra.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų apeliacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra, ir apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Teisėjų kolegijai 2013-06-26 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą iš esmės ir išėjus priimti procesinio sprendimo, 2013-07-09 ieškovė į bylą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme bei dokumentus, patvirtinančius jos turėtas 1600 Lt išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo vadovaujantis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme netenkintinas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.