- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- 2-2087-896/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20672-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- Z. V.
- Atsakovas
- I. A.
išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei A. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsakovei I. A. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Z. V. teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašė sumažinti nepilnamečiams vaikams B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį nustatant mokėti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, todėl vaikams Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalių sutarta 144,81 Eur (500 Lt) išlaikymo suma turėtų būti mažinama.
Turtinės padėties pasikeitimą ieškovas grindė tuo, kad šalims sudarant taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi, jis gaudavo pajamas iš savo individualios įmonės veiklos, nors įmonės veiklos apimtys mažėjo, tačiau ieškovas tikėjosi, kad įmonė veiks pelningai, tačiau nuo 2013 metų pabaigos ieškovo Z. V. įmonės veiklos sąnaudos viršijo pajamas, veikla tapo nuostolinga, todėl ieškovas įmonės veiklą sustabdė, ieškovo teigimu, šiuo metu atkurti įmonės veiklą (medienos apdirbimas, pervežimas) taip, kad įmonė gautų pelną, nėra ekonominių sąlygų. Nuo 2014 m. sausio 1 d. oficialaus įmonės veiklos sustabdymo įmonė atleista nuo prievolės teikti deklaracijas ir ataskaitas. Ieškovas taip pat nurodė, kad gyvena kaimo vietovėje – (duomenys neskelbtini), kur susirasti darbą nėra galimybės, todėl nuo 2014 m. sausio 1 d. ieškovas faktiškai yra bedarbis, tačiau negali gauti bedarbio pašalpos, nes jo vardu registruota individuali įmonė, ieškovo manymu, likviduoti įmonę neracionalu, tikisi įmonės veiklą atnaujinti pagerėjus ekonominėms sąlygoms. Taip pat nurodė, kad jokių pajamų negauna, gyvena išlaikomas savo pensininkės motinos iš jos turimų santaupų, šalių nepilnamečiai vaikai taip pat išlaikomi ieškovo motinos V. V. – iš jos gautas lėšas ieškovas skiria nepilnamečių vaikų išlaikymui.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog, jo manymu, esminė priežastis, dėl kurios jis kreipėsi į teismą dėl nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydžio sumažinimo, yra jo turtinės padėties pablogėjimas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jau nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo nutraukta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, Z. V. teigė, jog yra sustabdyta jo individualios įmonės veikla, o jis neturi darbo ir pajamų, todėl ieškovas, atsakovės manymu, nepagrįstai teigia, jog jo turtinė padėtis po 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties priėmimo pablogėjo. Be to, yra susidaręs 1785,62 Eur išlaikymo įsiskolinimas, todėl nesutinka, kad būtų sumažintas nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis. Taip pat teigė, jog po 2013 m. lapkričio 5 d. nutarties priėmimo, išaugo vaikų poreikiai, vaiko lanko ugdymo įstaigas, būrelius.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, nors ieškovas savo reikalavimą grindžia savo pablogėjusia turtine padėtimi, tačiau iš nurodytų motyvų matyti, jog jis savo darbinę veiklą nutraukė žinodamas, jog turi mokėti išlaikymą vaikams, be to, ieškovas nepateikė įrodymų apie jo dėtas pastangas įsidarbinti, gauti didesnes pajamas. Ieškovas savo nepilnamečiams vaikams turėtų mokėti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos, būtinos vaikams vystytis.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje išvadą palaikė. Taip pat nurodė, jog ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad, žinodamas apie savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, dėjo pastangas įsidarbinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta I. A. ir Z. V. sudaryta taikos sutartis, kurios 1 p. šalys susitarė, kad Z. V. teiks išlaikymą sūnui B. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 500 Lt (penkis šimtus litų) nuo 2013-08-01 iki vaiko pilnametystės, ir išlaikymą dukrai J. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 500 Lt (penkis šimtus litų) nuo 2013-08-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų, skirtų vaikų išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriama vaikų motina I. A..
Bylos rašytiniais dokumentais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atleista nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo (b. l. 28, 29). AB Lietuvos pašto 2015-07-31 pažymoje apie pinigų perlaidas nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2014-08-08 iki 2015-06-04 Z. V. siuntė pinigų perlaidas, mokėjimo paskirtyje įvardijamas kaip alimentai, skola byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 1900 Eur (b. l. 8-9). Antstolės B. Č. 2015-12-03 pažymoje Nr. S-3686 pažymima, kad antstolės kontoroje nuo 2014-02-04 vykdomame išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojime 2015-12-01 duomenimis yra susidariusi 1785,62 Eur Z. V. išlaikymo vaikams skola (b. l. 34). I. A. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas sudaro vidutiniškai per mėnesį gaunamas 257,74 Eur darbo užmokestis (b. l. 35, 45, 46). Z. V. vardu registruotos nuosavybės teisės į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l.40, 41-42), I. A. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (b. l. 43). Z. V. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio iki 2015 m. gruodžio iš VSDFV biudžeto nebuvo mokamos pensijos, kompensacijos ir pašalpos (b. l. 48). Z. V. nuo 2000-02-04 yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas, nuo 2010-07-01 (duomenys neskelbtini) savininkas (b. l. 49). VSDFV duomenų bazėje nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) darbuotojo Z. V. laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 fondo biudžetui atliekamus atskaitymus nuo darbuotojo darbo užmokesčio (b. l. 50). J. V. lanko šokių klubą (duomenys neskelbtini) (b. l. 64-65), B. V. lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), Kauno karatė klubą (duomenys neskelbtini) (b. l. 66).
Byloje taip pat pateiktas V. V. sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-07-21 (b. l. 18, 19).
Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, taip pat turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.
Teikdamas ieškinį, ieškovas rėmėsi aplinkybėmis, kurias nustačius gali būti keistinas vaikų išlaikymo dydis – pablogėjusia turtine padėtimi dėl ieškovo (duomenys neskelbtini) veiklos sustabdymo. Ieškovas nurodė, kad, sustabdžius įmonės veiklą, nuo 2014-01-01 jis faktiškai yra bedarbis, tačiau negali gauti bedarbio pašalpos, nes jo vardu registruota įmonė, be to, ieškovo teigimu, susirasti darbą jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nėra galimybės.
Ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo teismo procesiniu sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį dėl to, kad, pablogėjo jo turtinė padėtis, privalėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą. Ieškovas įrodymų, pagrindžiančių esminį jo turtinės padėties pablogėjimą nepateikė, ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo pastangas susirasti jo gebėjimus atitinkantį darbą ir gauti pajamas, užtikrinančias galimybę teikti savo nepilnamečiams vaikams reikiamo dydžio išlaikymą. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl ieškovas, vertindamas, kad jo turtinė padėtis nėra pakankamai gera, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jo nepilnamečiai vaikai faktiškai buvo išlaikomi ieškovo motinos V. V., iš kurios santaupų ieškovas mokėjimo išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, o šiuo metu minėtas asmuo nebeturi galimybės remti ieškovą ir išlaikyti ieškovo nepilnamečius vaikus, kadangi ieškovas negali savo įstatyminės pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus perkelti kitiems asmenims.
Įvertinus ieškovo ir atsakovės gaunamas pajamas, matyti, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Todėl tiek ieškovas tiek atsakovė turėtų vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigos prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga.
Spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, teismas visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų šiuo metu iš atsakovo nepilnamečiams vaikams yra priteistas po 144,81 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui, vertinant ir atsakovės dalį kiekvienam vaikui tenkanti išlaikymo suma yra 289,62 Eur. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (nuo 2016-01-01 – 350 Eur). Ieškovas prašo sumažinti priteistą išlaikymą, tačiau sudėjus tiek ieškovui, tiek atsakovei tenkančias dalis vaikų išlaikyme gaunama suma yra mažesnė už numatytą minimalios mėnesinės algos dydį (350 Eur). Priteisto išlaikymo sumažinimas iki 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose ir prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams.
Teismas nenustatė svarbių ir reikšmingų faktinių aplinkybių, kad po 2013 m. lapkričio 5 d. priimtos teismo nutarties iš esmės pakito ieškovo turtinė padėtis, kas, atitinkamai, sudarytų prielaidas ieškovo išlaikymo pareigos savo nepilnamečiams vaikams sumažinimui. Todėl jo ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Šioje byloje atsakovė nepateikė įrodymų dėl patirtų išlaidų rengiant atsiliepimą, byloje advokato paslaugomis nesinaudojo. Todėl ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos jai iš ieškovo nepriteistinos.
Byloje susidarė 4,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 2), kurios, ieškinį atmetus, priteistinos valstybei iš atsakovo. Kreipdamasis į teismą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ieškovas turėjo sumokėti 32,26 Eur žyminį mokestį (CPK 85 straipsnio 6 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau byloje nėra duomenų apie ieškinio apmokėjimą žyminiu mokesčiu. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinas 32,26 Eur žyminis mokestis, todėl iš viso iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 36,90 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo Z. V. ieškinį atmesti.
Priteisti iš Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 36,90 Eur (trisdešimt šeši eurai 90 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.