Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyrius prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo nutarimą ir palikti galioti Komisijos nutarimą. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad stende pateikta informacija neturi jokio skatinamojo aspekto ir negali būti vertinama kaip reklama, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 10.2 ir 12 punktus. Apeliantas, remdamasis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 punktu, Taisyklių 4.1 punktu, Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6.16 punktu, nesutinka su teismo nutarimu ir mano, jog užfiksuotame reklaminiame stende daugiau informacijos yra pateikta ne apie statinį, o apie statytoją/rangovą, nėra aiškiai nurodyto statinio pavadinimo, o didžioji stendo dalis reklamuoja UAB „Autokausta“. Taip pat, remdamasis Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 4 punktu, apeliantas nurodo, jog šiame įstatyme nenumatyta išlygų, susijusių su Reklamos įstatymo, ATPK ar savivaldybių tarybų tvirtinamų išorinės reklamos įrengimo taisyklių taikymu ir laikymusi, todėl Statybos įstatyme įvardintam stendui su informacija turi būti taikomi visi Reklamos įstatymo ir Taisyklių reikalavimai. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir Taisyklių 4.1 punkte pateiktą išorinės reklamos sąvoką, Statybos įstatyme nurodyta iškaba yra išorinė reklama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

D. S. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB ,,Autokausta“ direktoriaus pavaduotoju komercijai, neužtikrino, kad reklaminis skydas su užrašu ,,Autokausta“ nebūtų įrengtas be patikrinto ir patvirtinto reklamos įrengimo projekto, taip pat atliekantiems patikrinimą įgaliotiems pareigūnams nepateikė patvirtinto reklamos projekto. Kauno apygardos administracinis teismas bylą D. S. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, jog įrengtame stende pateikta informacija neatitinka reklamos sąvokos, kadangi ji neturi skatinamojo aspekto.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir jų nekartoja. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege (iš lot. – nėra nusikaltimo, nėra bausmės be įstatymo), Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N6-1313/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 10, 2007 m.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo stendas buvo įrengtas statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pagrindu. Statybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 3 punkte (redakcija galiojusi veikos padarymo metu) buvo numatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus. To paties straipsnio 4 punkte numatyta rangovo pareiga įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą statinį, išskyrus atvejus, kai statomi nesudėtingi statiniai ar atliekamas statinio paprastasis remontas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 59.15 punkte. Pažymėtina, kad šiuose teisės aktuose nėra numatyta jokių detalesnių reikalavimų privalomam pastatyti stendui. Įvertinus anksčiau paminėtas administracinės atsakomybės taikymo nuostatas, darytina išvada, jog šiuo atveju teisės aktuose nustačius pareigą įrengti stendą su informacija apie statomą statinį ir tiesiogiai nenumačius jam konkrečių reikalavimų, negalima šios nuostatos aiškinti plečiamai ir reikalauti iš teisinio santykio dalyvių, kad jie laikytųsi kitiems teisiniams santykiams reglamentuoti skirtų teisės aktų nuostatų.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jos naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarimą D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.