Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-57-304/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-12
Bylos Nr.
1-57-304/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00268-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Staševičienė
Kaltinamasis
L. J.
Advokatai
Kazys Bitaris
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-57-304/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00268-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.23.2.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 2.3.6.4.5.1. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 12 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė,sekretoriaujant Viktorijai Stanienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Dariui Stulpinui,

dalyvaujant kaltinamajam L. J.,jo gynėjui advokatui Kaziui Bitariui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,198 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią neteisėtai laikė prie savęs, striukės kišenėje, ir 2020-01-01, apie 20.00 val., atsinešęs pas R. R., adresu - (duomenys neskelbtini), nenustatytą kiekį šios narkotinės medžiagos platino J. J. duodamas jam rūkyti šios medžiagos, susuktos į suktinę, o likusią dalį - ne mažiau kaip 0,198 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įsidėjo vėl į striukės kišenę bei šią narkotinę medžiagą toliau neteisėtai laikė prie savęs iki 2020-01-01, 22.25 val., t. y. kol policijos pareigūnai ties pastatu, adresu - (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą - 0,198 g kanapių (antžeminių dalių) iš jo paėmė.

Kaltinamasis L. J. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2019 metų gruodžio mėn. pabaigoje, buvo Klaipėdoje. Su draugais žaidė boulingą Klaipėdos viešbutyje. Po kiek tai laiko sugalvojo nueiti į Klaipėdos autobusų stotį iš taksisto nusipirkti alkoholio. Tai galėjo būti nuo 22.00 val. iki 23.00 val. Stotyje priėjo prie stovėjusio taksi automobilio. Jame sėdėjo nepažįstamas taksistas, apie 40 metų amžiaus. Jo pasiteiravo, ar turi parduoti alkoholinių gėrimų. Jis pasakė, kad turi ir pardavė jam brendžio vieną butelį 0.5 litro talpos. Tada jis jo sugalvojo dar paklausti, ar turi marichuanos. Taksistas pasakė, kad reikės palaukti ir jis kažkur išvažiavo, o paskui sugrįžo panašiai po 15 minučių į tą pačią vietą, kur jis jo ir laukė. Taksistas jam padavė folijos paketėlį sakydamas, kad "žolės" čia yra 1 gramas. Už paketėlį sumokėjo 15 eurų. Nusipirktą "žolę" įsidėjo į striukės kišenę. Nusipirktos "žolės" tada nerūkė ir niekam nepasakojo, kad jos turi. Grįžo su tais pačiais draugais namo ir nusipirktą "žolę" laikė iki 2020-01-01 panašiai 20.00 val. striukės kišenėje. 2020-01-01 buvo pas draugą R. R., (duomenys neskelbtini), lauke prie namo. Iš pusės Klaipėdoje nusipirktos žolės buvo pasidaręs suktinę, kurią buvo sumaišęs su tabaku. Lauke stovėdamas kalbėjosi su broliu J. J. ir kitais jaunuoliais kurių nepažinojo. Kaip tik tuo metu sugalvojo surūkyti turėtą suktinę su marichuana. Rūkydamas suktinę pasiūlė jos parūkyti ir savo broliui J. J. Broliui davė parūkyti turėtą suktinę iš geros širdies, jokio tikslo platinti "žolės" neturėjo. Panašiai po dviejų valandų apie 22.00 val., jis, brolis J. J. ir dar kažkas ėjo link miesto, kai prie jų sustojo policijos pareigūnai ir pas jį atlikę kratą, surado nesurūkytos "žolės" dalį kišenėje. „žolę“ rūkė pirmą kartą. Tai buvo jo pirmas susidūrimas su narkotinėmis medžiagomis. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Viskas iš smalsumo. Už anksčiau padarytus administracinius pažeidimus visas baudas yra sumokėjęs. Turi du vaikus kuriuos išlaiko. Dalyvauja Samariečių bendrijoje. Padeda tiems, kam reikia pagalbos. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Savo elgesį vertina blogai. Gailisi, kad taip pasielgė. Prižada daugiau nevartoti ir neplatinti narkotinių medžiagų. Prašo skirti švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltinamajam L. J. įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, be jo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų teismo posėdžio metu, kurie aprašyti aukščiau, įrodo ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

Iš ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo L. J. parodymų matyti, jog visos aplinkybės, kurias nurodė pirminės apklausos metu, yra teisingos, tačiau nori patikslinti, jog jis tikrai tikslo platinti narkotinę medžiagą neturėjo. Praėjus jau nemažai laiko po įvykio jis mano, kad galėjo broliui nesiūlyti parūkyti, o galbūt brolis pats jo paprašė, todėl ir padavė. Jis sutinka, kad suktinę su marihuana jis padavė broliui, tačiau nesutinka, kad tai buvo platinimas. Jis marihuaną policijos pareigūnams padavė pats. Kai pareigūnai paklausė, ar jis turi neleistinų daiktų ar narkotinių medžiagų, jis iškart iš striukės kišenės ištraukė turėtą marihuaną ir padėjo ant policijos automobilio variklio dangčio, tuomet policijos pareigūnai pasakė, kad įsikištų ją atgal į kišenę ir tuomet jie jį patikrino bei tą pačią marihuaną išėmė jam iš kišenės (b. l. 154-156). ?

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. P. parodė, jog jis 2019-12-31 buvo pas pažįstamą R. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ten buvo dar toks G. ir jo draugai L. J., J. J. ir dar dvi merginos – A. ir V., kurių pavardžių nežino. Tą vakarą jis ten būdamas vartojo daug alkoholinių gėrimų bei rūkė paprastas cigaretes. Buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl buvo taip, kad užmigdavo ir vėl atsibusdavo, tačiau, kad būtų kas nors rūkęs marihuaną - nepastebėjo. Taip pat marihuanos jam niekas nesiūlė rūkyti. Tą vakarą, kiek pamena, pasiliko miegoti pas R. ir kitą dieną, jau galėjo būti 2020-01-01, jis su merginomis bei J. ir L. išėjo į miestą, kur prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Iškart nesuprato dėl ko ir kas atsitiko, nes pats ir tuomet buvo dar neblaivus. Kad L. būdamas pas R. turėjo ar rūkė ir dar kam nors būtų davęs rūkyti marihuanos - jam nebuvo žinoma. Kad L. su savimi turėjo marihuanos, sužinojo tik po kelių dienų iš kitų asmenų (b. l. 29).???

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. J. parodė, kad jam yra išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš brolį, tačiau jis sutinka papasakoti apie tai, kad jis buvo pas R. R. 2020-01-01, gal apie 20.00 val., kai pastebėjo, kaip jo brolis L. J. rūko marihuaną, jis jam pats pasiūlė jos parūkyti. Jie bendrai ją surūkė. Niekam daugiau nedavė. Brolis L. buvo užsiminęs, kad liaudiškai vadinamos "žolės" buvo nusipirkęs prieš kelias dienas Klaipėdoje. Jis pats "žolės" buvo jau rūkęs anksčiau būdamas Olandijoje, taip pat dar jos buvo įsigijęs Rainių kaime. Apie tai, kad brolis L. J. su savimi turėjo "žolės" kišenėje, kai prie jų privažiavo policijos pareigūnai, jis nieko nežinojo (b. l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. J., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog šis įvykis buvo maždaug prieš pusmetį, tikslios datos nepamena, vakare, jau sutemus. Vieno pažįstamo, pravarde "Ž.", namuose, Telšiuose, netoli parduotuvės "Voveraitė", adreso nežino, jis, brolis L. J. ir R. P. rūkė marihuaną, kurią pasiėmė iš brolio L. J. Pas "Ž." susirinko ne visi iškart, pirmiau atėjo jis ir R. P., o maždaug po dvidešimties minučių atėjo brolis L. J. Iš kur brolis gavo marihuanos - nežinojo. Prieš marihuanaos rūkymą, šių patalpų savininkas "Ž.", jis, L. J. ir R. P. vartojo alkoholinius gėrimus. L. J. išgėrė tik truputį. Parūkę marihuanos, jis, L. J. ir R. P. išėjo namo, prie Mažosios bažnytėlės juos visus tris sulaikė policijos pareigūnai ir paklausė, ką turi nelegalaus. Jie policijos pareigūnų paklausė, kas tai yra, ir policijos pareigūnai išvardino: šaunamieji ginklai, narkotinės medžiagos, peiliai ir kiti. Brolis pasakė, kad turi ir iš striukės kišenės išėmė marihuaną, supakuotą į foliją, ir padėjo ant policijos automobilio variklio dangčio. Policijos pareigūnai liepė jo broliui įsidėti marihuaną atgal į kišenę ir brolis įsidėjo atgal į kišenę. Tada pareigūnai apsimovė pirštines ir patys iš brolio kišenės išėmė marihuaną bei padėjo ant automobilio variklio dangčio, paskui patikrino jį ir R. P., bet nieko nerado. Paskui juos visus tris sulaikė ir policijos automobiliu nuvežė į policiją, o maždaug po dviejų valandų nuvežė į Telšių ligoninės Priėmimo skyrių, kur padarė šlapimo tyrimą. Jo ir R. P. šlapime buvo rasta marihuanos, o brolio - ne. Jis už marihuanos vartojimą buvo nubaustas bauda. Atsakydamas į prokuroro klausimus, J. J. paaiškino, jog šis įvykis galėjo būti iki 2020-01-03 dienos. Marihuaną visi trys rūkė lauke, prie įėjimo į "Ž." patalpas. Susuktą marihuaną rankose turėjo brolis ir jis iš brolio ją pasiėmė. Brolis jam marihuanos pats nesiūlė. Brolis turėjo tik vieną marihuanos suktinį ir jį visi trys rūkė. Tą kartą rūkė ne pirmą kartą, 4 paskutinius metus gyveno Olandijoje ir ten parūkydavo "žolės", todėl iškart suprato, kad iš brolio pasiėmė marihuaną. Paskutinį kartą prieš tą įvykį marihuaną rūkė ne vėliau kaip 2019-12-20 Olandijoje. Rūkė jis, brolis ir R. P. Kodėl apklausos metu policijoje sakė, kad rūkė tik jis su broliu - nepamena (b. l. 41-43).??

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. K. parodė, jog jis 2020-01-01, apie 21 val., Telšių OVS budėtojo nurodymu kartu su kolege E. Š. vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini) nes gavo pranešimą, kad vaikinai lytiškai santykiauja su nepilnametėmis merginomis. Vykdami į įvykį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, pastebėjo gatve einančius apibūdinimą atitinkančius asmenis. Sustoję prie jų, pradėjo klausinėti, ar turi kokių nors draudžiamų daiktų ar narkotinių medžiagų, jei turi, kad nedelsiant pateiktų. Pamena, kad vienas iš vaikinų, kurio vardo ir pavardės nepamena, iš striukės kišenės ištraukė narkotinių medžiagų, nurodydamas, kad tai yra "žolė". Ar jis nurodė tam vaikinui įsidėti tą narkotinę medžiagą atgal į kišenę - nepamena. Nors tas vaikinas ir pateikė narkotines medžiagas, jis vis tiek atliko to vaikino asmens kratą, norėdamas įsitikinti, ar šis neturi daugiau draudžiamų daiktų. Po to jis pildė asmens kratos protokolą į jį įrašydamas, kad pas tą asmenį rado narkotinių medžiagų. Pamena, kad tuos vaikinus pristatė į Telšių AVPK aplinkybėms išsiaiškinti (b. l. 46).

Iš akistatos, atliktos tarp liudytojų J. J. ir R. P., metu liudytojas J. J. nurodė, kad R. P. kartu su juo ir jo broliu L. J. marihuanos nerūkė, bei paaiškino, kad apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis buvo susijaudinęs ir dėl to galėjo suklysti. Įvykis buvo seniai, todėl tiksliai nepamena visko. Gerai apmąstęs tos dienos įvykius, suprato, kad galėjo netiksliai nurodyti, jog marihuaną rūkė ir R. P. (b. l. 59-60).

Iš asmens kratos (asmuo, kuriam atlikta krata - L. J.) metu išorinėje, kairėje, striukės užtraukiamoje kišenėje, rastas folijos rutuliukas, kurio viduje buvo rasta galimai augalinės kilmės narkotinė medžiaga - marihuana (b .l. 75-80).???

Iš 2020-03-02 Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro Specialisto išvados Nr. IBPS-V-559415-20 matyti, jog žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš vieno folijos lankstinuko (paketas 463933), 2020-01-01 rasta ir paimta asmens kratos metu pas L. J., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,198 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,0 % (b. l. 100-103).

Iš 2020-01-01, 22.12 val., neblaivumo patikrinimo alkotesteriu matyti, kad L. J. nustatytas 0,18 promilės neblaivumas (b. l. 130).

Iš 2020-01-01 po siuntimo atlikti medicininę apžiūrą VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje, gautas išrašas, jog J. J. (gim. (duomenys neskelbtini) šlapime rasta marihuanos (THC) (1 t., b. l. 113-114).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis L. J., pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jos parodymą patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

L. J. narkotinės medžiagos įgijimo, disponavimo aplinkybės įrodytos byloje esančia medžiaga.

Dėl veikos kvalifikacijos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtintomis rekomendacijomis su vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais kanapių (antžeminės dalys) nedideliu kiekiu yra laikomas ne daugiau 5g kiekis, o amfetamino nedidelis kiekis iki 0,2 g, didelis - iki 20 g.

Kaltinamasis L. J. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę ir psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti bei dalį narkotinės medžiagos perdavė broliui J. J., šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 str.1 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis L. J. padarė sunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažintina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. J. anksčiau neteistas (1 t. 135-138 b. l.), administracine tvarka baustas tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t. 135-138 b. l.), baudos sumokėtos. Psichiatrinėje įstaigoje negydytas ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas. Jis supranta padaręs savo gyvenime klaidą ir dėl to labai gailisi. Kaltinamasis nuo 2020 m. kovo 24 d. dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) pareigose. Jam yra paskirtas atsakingas darbas, vairuoti tralą – vilkiką. Darbdavio jis apibūdinamas kaip ramiu, draugišku, nekonfliktišku ir pareigingu bei patikimu darbuotoju, kuris paskirtas užduotis įvykdo laiku ir kruopščiai. Taip pat nuo 2018 m. spalio 18 d. L. J. yra Lietuvos Samariečių bendrijos Telšių skyriaus narys ir aktyviai dalyvauja savanorio statuse vykdomuose projektuose. Vykdant socialinį projektą „Telšių atiduotuvė", jis geranoriškai suorganizavo transporto priemonę, kurią pats ir vairavo, konteinerių atsivežimui į Telšius. Dažnai savanoriškai veiklai L. J. aukoja ir savo išeigines dienas. Kaltinamasis turi ir nepilnamečius vaikus E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra šešeri ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam yra 14 m. L. J. teikia kiekvieną mėnesį vaikams po 200 Eur išlaikymo bei taip pat nemažai laiko leidžia su jais kartu.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas įvertina tai, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo vietą, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Visos anksčiau aptartos aplinkybės lemia mažesnį nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Taip pat įvertintina tai, kad laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam paskyrimas už sunkų nusikaltimą, padarytą byloje nurodytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik už KET pažeidimus, psichiatrinėje įstaigoje gydytas nėra, narkologinėje įskaitoje neįrašytas. Dirbantis, dalyvauja savanoriškoje veikloje, augina nepilnamečius vaikus. Tai rodo, kad kaltinamojo pavojingumas nėra didelis. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamojo atskyrimas nuo darbo, visuomenės, vaikų gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1d. padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Pagal šiuo metu galiojančią BK 75 str. redakciją už sunkaus nusikaltimo padarymą bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas.

Nustatyta, kad kaltinamasis L. J. yra jauno amžiaus, neteistas. L. J. padarydamas šį nusikaltimą neteisėtai disponavo narkotinių medžiagų kiekiu, ženkliai mažesniu, nei nustatyta viršutinė 5 g nedidelio kiekio riba ir jo veika nenustatyta, kad būtų ne vienkartinio pobūdžio. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, prisipažino visiškai ir taip nekliudė operatyviam bylos išnagrinėjimui.

Galiojanti teisminė praktika apie bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat teisminė praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir švelnesnės negu sankcijoje numatytos bausmės skyrimo plačiai išdėstyta ir įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-259/2011, Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-268-942/2017).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017, buvo išspręstas klausimas dėl BK 54 str. 3 d. taikymo skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d. Už sunkaus nusikaltimo padarymą, atsižvelgus į bylos aplinkybes skiriant bausmes buvo taikytos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir pvz. baudžiamojoje byloje Nr. 1-128-557/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendis.

Anksčiau minėtos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo L. J. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. L. J. padaryta veika nėra nevienkartinio pobūdžio, iš anksto apmąstyta ir suplanuota. Kaltinamajam sankcijoje numatytos net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės skyrimas, teismo nuomone, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Priešingai, paskyrus realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę neteistam, jaunam, socialiai pilnai nesubrendusiam asmeniui ir nesuteikiant progos pasitaisyti, gali įtakoti jo gyvenimą neigiama linkme, todėl kaltinamajam L. J. už nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. padarymą, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir bausmė švelnintina, paskiriant L. J. švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje, trumpalaikis laisvės atėmimas - areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ str. atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką kaltinamajam L. J. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-01-01 22:00 val. iki 2020-01-02 14 val. 56 min. (1 t. 164-166 b. l.).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą L. J. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus pakeistina į suėmimą (BPK 119, 122, 139str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. DVD+R diskas, laikomas byloje užklijuotame voke (prisegtame prie galinio bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

2. Po objektų tyrimo gautas vokas su tyrimo objekto pakuotėmis, saugomas Telšių apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, ir 0,074 kanapių (antžeminių dalių), saugomas PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2d., 5 d. 1p., 313 str., teismas,

nusprendė:

L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti trumpalaikį laisvės atėmimą - areštą septyniasdešimt penkioms (75) paroms, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu L. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę penkiasdešimties (50) parų arešto bausmę, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką kaltinamajam L. J. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-01-01 22:00 val. iki 2020-01-02 14 val. 56 min. 1 (vieną) dieną.

L. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

DVD+R diską, laikomą byloje užklijuotame voke (prisegtame prie galinio bylos viršelio), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Po objektų tyrimo gautą voką su tyrimo objekto pakuotėmis, saugomą Telšių apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, ir 0,074 kanapių (antžeminių dalių), saugomą PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių, Mažeikių, ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Judita Staševičienė