Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. V., jo gynėjai advokatei Stanislovai Šulcaitei,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. P., jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. ir nukentėjusiojo Ž. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – areštu 65 (šešiasdešimt penkioms) paroms;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį – areštu 57 (penkiasdešimt septynioms) paroms;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – areštu 52 (penkiasdešimt dviem) paroms;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį – areštu 52 (penkiasdešimt dviem) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, L. L. paskirtos bausmės už idealiąją sutaptį sudarančias veikas dėl plėšimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei neteisėto asmens dokumentų įgijimo ir laikymo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir subendrinta bausmė paskirta areštas 65 (šešiasdešimt penkios) paros. Ši subendrinta bausmė ir bausmė, skirta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta areštas 70 (septyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, L. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-06-23 iki 2011-07-07 išbūtas laikas prilygintas 15 (penkiolikai) arešto parų ir įskaitytas į paskirtą bausmę.

Arešto bausmė L. L. paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžia nustatyta nuo L. L. sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.

A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. U. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-08-02 iki 2012-08-20 išbūtas laikas.

Laisvės atėmimo bausmė A. U. paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d.

M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir 20 MGL (2600 Lt) bauda, kuri Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-05 nutartimi pakeista 10 parų areštu, prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant pagal BK 180 straipsnio 1 dalį skiriamos bausmės dalį, ir galutinė bausmė M. D. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas M. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-07-27 iki 2012-08-20 išbūtas laikas.

Laisvės atėmimo bausmė M. D. paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d.

M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu 55 (penkiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, M. B. laikinajame sulaikyme nuo 2011-07-27 iki 2011-07-29 išbūtas laikas prilygintas 2 (dviem) arešto paroms ir įskaitytas į paskirtos bausmės laiką.

Arešto bausmė M. B. paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžia nustatyta nuo M. B. sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.

M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, M. L. laikinajame sulaikyme nuo 2011-08-01 14.30 val. iki 2011-08-02 16.30 val. išbūtas laikas prilygintas 2 (dviem) arešto paroms ir įskaitytas į paskirtą bausmę.

Arešto bausmė M. L. paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžia nustatyta nuo M. L. sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.

R. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, paskirtos R. V. auklėjamojo poveikio priemonės – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai ir elgesio apribojimai.

R. V., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 85 straipsniu, paskirta 70 (septyniasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį. R. V. įpareigotas šią auklėjamojo poveikio priemonę įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. V., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, skirtas elgesio apribojimas 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą elgesio apribojimo terminą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti ar registruotis darbo biržoje ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, paskirtos A. P. auklėjamojo poveikio priemonės – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai ir elgesio apribojimas.

A. P., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 85 straipsniu, paskirta 70 (septyniasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį. A. P. įpareigotas šią auklėjamojo poveikio priemonę įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, paskirtas elgesio apribojimas 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą elgesio apribojimo terminą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti ar registruotis darbo biržoje ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Nuosprendžiu priteista nukentėjusiajam Ž. L.: iš L. L. – 9200 Lt (devyni tūkstančiai du šimtai litų) turtinei žalai atlyginti; solidariai iš L. L., A. U. ir M. B. – 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti; solidariai iš L. L., R. V., A. P., M. D., A. U., M. L. ir M. B. – 490 Lt (keturi šimtai devyniasdešimt litų) turtinei ir 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo Ž. L. civilinis ieškinys dalyje dėl negautų pajamų ir papildomų išlaidų, kurias jis patyrė dėl nusikalstamų veikų, atlyginimo paliktas nenagrinėtu. Pripažinta Ž. L. teisė į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiu priteista nukentėjusiajam D. A. solidariai iš L. L., R. V., A. P., M. D., A. U. ir M. B. 260 Lt (du šimtai šešiasdešimt litų) turtinei ir 6250 Lt (šeši tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. A. civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų atlyginimo palikta nenagrinėta. Pripažinta D. A. teisė į šios civilinio ieškinio dalies patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., A. P., M. D., M. L., M. B., A. U. ir L. L. nuteisti už tai, kad bendrais tyčiniais veiksmais, veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, laikotarpiu nuo 2011-06-11 23.50 val. iki 2011-06-12 1.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 300 metrų nuo automobilių stovėjimo aikštelės prie „A. b.“, Š, puldami iš krūmų vienu metu, panaudodami fizinį smurtą prieš D. A. ir Ž. L., suduodami tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam Ž. L. muštines žaizdas kairiajame antakyje ir pakaušyje, kraujosruvas veide ir krūtinės kairėje pusėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimą, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta Ž. L. sveikata, o nukentėjusiajam D. A. padarydami kraujosruvą galvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimą nosies srityje, nosies kaulų lūžį, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta D. A. sveikata, pagrobė iš Ž. L. striukę 300 litų vertės, batus 190 litų vertės, automobilio „Mercedes Benz C200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius, be to, užpuolimo metu D. A. į krūmus išmetė rankinę, 350 litų vertės, piniginę, 100 litų vertės, kurioje buvo 40 litų, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, Lietuvos studento pažymėjimas, išduoti D. A. vardu, bevertės „D. b.“ ir AB „S“ mokėjimo kortelės, buto raktai, taip padarė Ž. L. 490 litų turtinę žalą, D. A. – 490 litų turtinę žalą, po to M. B., A. U. ir L. L., tęsdami nusikalstamus veiksmus, veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasinaudodami pagrobtais automobilio užvedimo rakteliais, pagrobė Ž. L. priklausantį automobilį „Mercedes Benz C200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 9500 litų vertės, iš automobilio pagrobė Ž. L. rankinę, 200 litų vertės, piniginę, 50 litų vertės, kurioje buvo 100 litų, bevertės AB „S.“, UAB „M. b.“, AB „D. N.“ bankų mokėjimo kortelės, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, išduoti Ž. L. vardu, bevertės nuolaidų bei vizitinės kortelės, akiniai nuo saulės, 50 litų vertės, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 5310“,, 100 litų vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Huawei U8500“, 700 litų vertės, pirštinės, 25 litų vertės, beverčiai buto raktai, taip padarė Ž. L. 10725 litų turtinę žalą.

L. L. nuteistas už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką bei veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent, nuo 2011-06-12 1.50 val. iki tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, S. parke, apie 250 metrų nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padegė automobilio sėdynes ir sudegino iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), prie „A. b.“, pagrobtą Ž. L. priklausantį automobilį „Mercedes Benz C200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 9500 litų vertės, kuriame buvo Ž. L. mobilaus ryšio telefonas „Nokia 5310“, 100 litų vertės, beverčiai buto raktai, taip padarė Ž. L. 9600 litų turtinę žalą.

Be to, L. L. nuteistas už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones, o būtent, nuo 2011-06-11 23.50 val. iki tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, pasinaudojęs pagrobtais Ž. L. priklausančio automobilio rakteliais, įsibrovė į automobilį „Mercedes Benz C200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę – AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Ž. L., taip pat tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo elektronines mokėjimo priemones: AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. A. vardu.

Be to, L. L. nuteistas už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, tai yra, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė asmens dokumentus, o būtent, nuo 2011-06-12 1.50 val. iki tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, automobilių stovėjimo aikštelėje prie „A. b.“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė svetimus dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus Ž. L. vardu, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos studento pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus D. A. vardu.

Nuteistasis A. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-20 nuosprendį ir paskirti bausmę, švelnesnę, nei 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Skunde nurodo, kad su priimtu nuosprendžiu nesutinka, nes teismas jo atžvilgiu paskyrė per griežtą bausmę ir neatsižvelgė į visas jo asmenines savybes. Nurodo, kad BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sankcijoje minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai, todėl mano, kad galėjo būti skirta trumpesnė nei paskirta 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo ir teismo metu prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalto bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodo, kad apiplėšime nebuvo pagrindinis asmuo, nereikalavo daiktų ir jų negrobė, todėl prašo į tai atsižvelgti ir sutrumpinti paskirtą bausmę.

Nukentėjusysis Ž. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir R. V. ir A. P. pripažinti kaltais pagal LR BK 180 str. 1 d. ir paskirti griežtas laisvės atėmimo bausmes pagal LR BK 180 str. 1 d. numatytą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašo iš nuosprendžio M. L., M. B. ir L. L. pašalinti jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei paskirti griežtas laisvės atėmimo bausmes pagal LR BK 180 str. 1 d. numatytą laisvės atėmimo bausmę, A. U. ir M. D. paskirti griežtesnes laisvės atėmimo bausmes pagal LR BK 180 str. 1 d. numatytą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nukentėjusysis prašo solidariai iš visų nuteistųjų priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nukentėjusysis Ž. L. nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas nuosprendžiu nuteistiesiems skyrė nepagrįstai švelnias bausmes.

Nurodo, kad M. D. iki nusikalstomos veikos padarymo jau teistas 3 kartus, iš jų du kartus už analogiškus nusikaltimus, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, nusikalto per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, daug kartų baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės, nukentėjusiojo teigimu, rodo M. D. polinkį daryti nusikalstamas veikas, todėl, atsižvelgiant į jo polinkį daryti nusikalstamas veikas, nenorą mokytis iš praeityje padarytų klaidų, taip pat į tai, kad jis buvo aktyvus nusikaltimo organizatorius bei vykdytojas, nusikaltimo metu prieš jį ir kitą nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą ir siekė užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, teismas paskyrė jam per švelnią laisvės atėmimo bausmę.

Nurodo, kad A. U. jau buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, ir tai taip pat rodo A. U. polinkį daryti nusikalstamas veikas, nenorą mokytis iš praeityje padarytų klaidų. Pažymi, kad A. U. nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos bei atsisakė atsiprašyti nukentėjusiųjų, todėl teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nuoširdų gailėjimąsi ir atsiprašymą bei nepagrįstai paskyrė per švelnią laisvės atėmimo bausmę.

Tvirtina, kad teismas, M. L. paskirdamas 45 parų areštą, taip pat paskyrė per švelnią bausmę, kadangi M. L. taip pat buvo aktyvus nusikaltimo organizatorius bei vykdytojas, nusikaltimo metu prieš jį ir kitą nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, siekė užvaldyti turtą. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis nukentėjusiajam D. A. atlygino padarytą žalą, tačiau jis neatsižvelgė į tai, kad M. L. žalos neatlygino jam – Ž. L..

Nurodo, kad teismas, M. B. paskirdamas tik 55 parų areštą už apysunkio nusikaltimo padarymą, paskyrė per švelnią bausmę, kadangi M. B. taip pat buvo aktyvus nusikaltimo organizatorius bei vykdytojas, nusikaltimo metu prieš jį ir kitą nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, siekė užvaldyti turtą, nesistengė ir neatlygino padarytos materialinės ir moralinės žalos.

Ž. L. teigimu, L. L., pripažintam kaltu net už 4 nusikalstamas veikas pagal LR BK 180 str. 1 d., 187 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., paskirta itin švelni 70 parų arešto bausmė. Nurodo, kad L. L. buvo aktyvus nusikaltimo organizatorius bei vykdytojas, nusikaltimo metu prieš jį ir kitą nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, siekė užvaldyti jam ir kitam nukentėjusiajam priklausiusį turtą, veikdamas grupėje su kitais nuteistaisiais, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą pagrobė jam priklausiusį lengvąjį automobilį, o vėliau šį automobilį sunaikino visuomenei pavojingu būdu.

Nukentėjusiojo nuomone, teismas nepagrįstai R. V. ir A. P. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie aktyviai dalyvavo apysunkio nusikaltimo vykdyme, t. y. jie kartu su kitais nuteistaisiais planavo nusikalstamą veiką (užpuolimą, sumušimą, apiplėšimą), buvo aktyvūs nusikaltimo dalyviai, t. y. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, juos saugojo, kad kiti nuteistieji galėtų pagrobti Ž. L. priklausantį automobilį, neatlygino ir nesistengė atlyginti padarytos materialinės bei moralinės žalos.

Taip pat nurodo, kad teismas jam priteisė nepagrįstai mažą 5000 Lt neturtinę žalą. Tvirtina, kad nusikalstamos veikos metu jis patyrė stiprų fizinį smurtą, t. y. jam buvo daug kartų suduota smūgių kojomis į galvą, veidą, krūtinę, kojas, po nusikaltimo gydėsi 3 dienas Šiaulių ligoninėje ir dar beveik dvi savaites ambulatoriškai namuose. Nusikaltimo metu nuteistieji tiek iš jo, tiek iš kito nukentėjusiojo tyčiojosi, žemino, nuolatos grasino nužudyti, dėl to jis patyrė stiprią psichologinę traumą, atsirado suicidinės mintys, o po 5 dienų nuo nusikaltimo įvykdymo dienos bandė šias mintis realizuoti.

Nuteistasis M. D. atsiliepime į nukentėjusiojo Ž. L. skundą nurodo, kad teismas nenustatė, jog jis buvo nusikaltimo organizatorius ar vykdytojas, nenustatė, kad jis, siekė užvaldyti svetimą turtą. Tvirtina, kad jo veiksmai darant nusikaltimą buvo antraeiliai, dėl ko, jo nuomone, jam buvo paskirta atitinkama bausmė ir ji neturėtų būti didinama. Taip pat nurodo, jog nesutinka su neturtinės žalos didinimu Ž. L. ir nesutinka su skundo teiginiu, jog niekas nesistengė atlyginti padarytos žalos. Nurodo, kad prieš teismą ir teismo metu artimieji norėjo Ž. L. geranoriškai atlyginti žalą, bet su tuo nesutiko pats Ž. L. ir laukė galutinio teismo sprendimo.

Teismo posėdyje nuteistasis A. U. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo Ž. L. skundą atmesti. Nuteistieji M. D., M. L., M. B., L. L. prašė nukentėjusiojo Ž. L. skundą atmesti, jų gynėjai advokatai prašė Ž. L. skundą atmesti, o nuteistojo A. U. skundą tenkinti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės R. V. dėl skundų paliko spręsti teismui, jo gynėja advokatė prašė Ž. L. skundą atmesti, o nuteistojo A. U. skundą tenkinti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. prašė nukentėjusiojo skundą atmesti, jo gynėja advokatė prašė Ž. L. skundą atmesti, o nuteistojo A. U. skundą tenkinti. Prokuroras teismo posėdyje prašė nuteistojo A. U. ir nukentėjusiojo Ž. L. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusiojo Ž. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis A. U. ir nukentėjusysis Ž. L. nuosprendžio dalies dėl L. L., R. V., A. P., A. U., M. D., M. B. ir M. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., o L. L. ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. neskundžia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama paduotų apeliacinių skundų ribose. Apeliantai nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo neginčija ir kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia, tačiau nuteistasis A. U. nesutinka su, jo manymu, jam paskirta per griežta bausme, o nukentėjusiojo Ž. L. nuomone, visiems nuteistiesiems yra paskirtos per švelnios bausmės, baudžiamoji byla R. V. ir A. P. atžvilgiu nutraukta nepagrįstai bei jam (Ž. L.) priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistųjų nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal jiems inkriminuotus straipsniu bei paskyrė teisingas bausmes. Tačiau, kolegijos manymu, apylinkės teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiojo Ž. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl L. L., A. U., M. D., M. B. ir M. L. paskirtų bausmių

Teismas skiria bausmes pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. LR BK 54 str. 2 d., 91 str. yra numatytos aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti skiriant bausmę.

Apylinkės teismas laikėsi įstatymo reikalavimų ir išsamiai motyvuodamas paskyrė bausmes. Parinkdamas sankcijoje numatytas bausmės rūšis, A. U. ir M. D. – laisvės atėmimą, o L. L., M. B. ir M. L. – areštą, teismas motyvavo, kodėl skyrė būtent tokias, o ne kitas įstatymo sankcijoje numatytas bausmes. Teismas skirdamas bausmę tinkamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus bei stadiją, anksčiau taikytų poveikių priemonių veiksmingumą, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. U., M. D., M. B. ir M. L. pripažinti kaltais padarę tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą (BK 180 str. 1 d., 11 str. 4 d.), L. L. pripažintas kaltu dėl keturių tyčinių apysunkių nusikaltimų (BK 180 str. 1 d., 187 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 11 str. 4 d.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. L., M. B., M. L. nusikalto pirmą kartą, M. D. skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas ketvirtą kartą ir nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o A. U. nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas antrą kartą. Atsižvelgdamas į tai, teismas savo sprendimu M. D. ir A. U. pripažino recidyvistais (BK 27 str. 1 d.). A. U., M. D., M. B., L. L., L. L. bausti administracine tvarka. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas A. U., M. D., M. B., L. L., L. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad plėšimas įvykdytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas L. L. bausmę, įvertino tai, kad jis teisiamas pirmą kartą (BK 55 str.), nevedęs, nedirbantis, yra jauno amžiaus ir už visas jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrė arešto bausmę. Bausmės dydį už plėšimą, įvertinęs L. L. veiksmus bendrame nusikaltime (smurtavo prieš abu nukentėjusiuosius, sudavė kiekvienam iš jų 2–3 smūgius koja į veidą ir užvaldė Ž. L. turto už 11215 Lt, o D. A. turto – už 490 litų), esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir dviem sunkinančioms aplinkybėms, nustatė didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 str. 3 d.). Parinkdamas bausmių dydžius už kitus tris nusikaltimus teismas atsižvelgė į dėl šių nusikaltimų nustatytą L. L. atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, įvertino padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, ir nustatė arešto bausmes, artimas vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atskirų bausmių ir subendrintos bausmės rūšį ir dydį, teisėjų kolegijos manymu, tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydį ir paskyrė L. L. tinkamą ir teisingą bausmę.

Teismas, skirdamas M. B. arešto bausmę ir nustatydamas jos dydį už plėšimą taip pat įvertino anksčiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis, vedęs, augina mažametį vaiką, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią ir į 2 lengvinančias aplinkybes, į M. B. vaidmenį bendrame nusikaltime – smurtavo prieš vieną iš nukentėjusiųjų, jį pastūmė, spyrė koja, užvaldė Ž. L. turto už 11215 Lt, o D. A. turto – už 490 litų, ir nustatė didesnę arešto bausmę už vidurkį, kuri, kolegijos nuomone, teisinga ir pagrįsta.

Skirdamas arešto bausmę ir nustatydamas jos dydį M. L. teismas įvertino anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, mokosi, pedagogų charakterizuojamas teigiamai, lengvinančia aplinkybe be prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi pripažino ir tai, kad jis iki bylos išnagrinėjimo teisme savo noru atlygino nukentėjusiajam D. A. padarytą 1500 litų turtinę ir neturtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), taip pat atsižvelgė į jo vaidmenį bendrame nusikaltime – du kartus spyrė vienam iš nukentėjusiųjų, užvaldė Ž. L. turto už 490 Lt ir D. A. turto už 490 litų, į dvi jo atsakomybę lengvinančias ir dvi sunkinančias aplinkybes bei nustatė arešto bausmės dydį, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Ši bausmė, kolegijos nuomone, atitinka įstatymo reikalavimus, nuteistojo asmenybę, todėl yra teisinga ir pagrįsta.

Skirdamas laisvės atėmimo bausmes M. D. ir A. U. ir nustatydamas jų dydį teismas įvertino tai, kad jie yra recidyvistai – padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą teistumams neišnykus, o M. D. – ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai rodo jų polinkį daryti nusikalstamas veikas, taip pat tai, kad abu bausti administracine tvarka. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad jie niekur nedirbo, nebuvo registruoti darbo biržoje, nevedę, į jų atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, į jų vaidmenis bendrame nusikaltime – M. D. smurtavo prieš abu nukentėjusiuosius suduodamas jiems smūgius rankomis ir kojomis, užvaldė Ž. L. turto už 490 litų ir tokios pačios vertės D. A. turtą, A. U. sudavė 5–6 smūgius rankomis vienam iš nukentėjusiųjų ir užvaldė Ž. L. turto už 11215 Lt, o D. A. turto – už 490 litų, ir skyrė M. D. laisvės atėmimo bausmę, artimą bausmės vidurkiui, o A. U. – šiek tiek didesnę, nei bausmės vidurkis, kurios, kolegijos manymu, yra pagrįstos ir teisingos. Kolegija atmeta nuteistojo A. U. apeliacinio skundo prašymą sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi, kaip minėta anksčiau, jam paskirta bausmė yra tik šiek tiek didesnė nei sankcijos vidurkis (BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų (BK 61 str. 3 d.)) ir atitinka BK 61 str. 2 d. reikalavimus, kurie nustato, kad skiriamos bausmės dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Šiuo atveju buvo nustatytos viena A. U. atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl teismas, įvertinęs ir kitus BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, pagrįstai jam skyrė bausmę, labai mažai viršijančią sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija pažymi, kad teismas, paskirdamas L. L. 70 parų areštą, M. B. 55 parų areštą, M. L. 45 parų areštą, A. U. laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams, o M. D. subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę 3 metams 6 mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo griežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes, kadangi teismas tinkamai įvertino nukentėjusiojo Ž. L. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios liečia kaltinamųjų asmenybes, jų kaltę, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kiekvieno iš jų veiksmus bendrai darant nusikalstamą veiką. Iš nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad visi nuteistieji pagrįstai buvo pripažinti kaltais bendrais veiksmais įvykdę plėšimą ir nebuvo nustatytas šio nusikaltimo organizatorius, t. y. asmuo, kuris būtų kaltinamuosius subūręs, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų veiksmus. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė BK 24 str. 4 d. nustatytos bendrininkavimo rūšies buvimo, todėl atmetami Ž. L. skundo motyvai, jog teismas, skirdamas bausmes, privalėjo atsižvelgti į tai, kad M. D., M. L., M. B., L. L. buvo aktyvūs nusikaltimo organizatoriai.

Dėl R. V. ir A. P. baudžiamosios atsakomybės

Pirmosios instancijos teismas atleido R. V. ir A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. ir jų atžvilgiu bylą nutraukė. Spręsdamas kausimą dėl bausmės paskyrimo R. V. ir A. P. ar jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis bei nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes (LAT Nr. 2K-46/2009).

Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šiuo konkrečiu atveju R. V. ir A. P. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą būdami nepilnamečiais. Jie nusikalto pirmą kartą, nuo pat pirmos apklausos prisipažino padarę inkriminuotą nusikaltimą, pirmosios instancijos teisme šie kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiųjų ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (2 t., 177–179, 200 b.l., 3 t., 30–32, 5 t., 48, 49 b. l.), byloje nėra duomenų, kad po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo jie būtų įvykdę kitų nusikalstamų veikų ir jų atžvilgiu būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, administracine tvarka nebausti. Aptartos aplinkybės, kolegijos manymu, sudarė apylinkės teismui pakankamą pagrindą manyti, jog R. V. ir A. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, šiuo konkrečiu atveju buvo visos sąlygos taikyti R. V. ir A. P. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti šiuos kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje ir aktyviai joje dalyvaujant, neatlygino padarytos žalos šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia R. V. ir A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo.

Dėl nukentėjusiojo Ž. L. neturtinės žalos atlyginimo

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nukentėjusiojo Ž. L. civilinį ieškinį dėl 160000 Lt neturtinės žalos tenkino iš dalies, ir priteisė Ž. L. 5000 Lt. Apylinkės teismas, nustatydamas Ž. L. padarytos neturtinės žalos dydį, nurodė atsižvelgiąs į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo septyni kaltinamieji ir nukentėjusieji, būdami užpulti ir mušami septynių kaltinamųjų, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų – baimę, pažeminimą ir sukrėtimą, dėl jiems padarytų sužalojimų buvo nedarbingi, jautė fizinį skausmą, taip pat į tai, kad Ž. L. fizinė sveikata dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo po įvykio buvo pilnai atstatyta ir jo fizinei sveikatai neliko neigiamų liekamųjų reiškinių, teisingumo, į protingumo ir sąžiningumo principus. Vis dėlto, kolegijos nuomone, priteisdamas tik 5000 Lt neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, lemiančias priteistinos neturtinės žalos dydį, o būtent: padaryto nusikaltimo aplinkybes ir jo pavojingumą, kilusius padarinius, žalą padariusių asmenų kaltę, taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacinėse nutartyse išreikšdamas savo poziciją dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių, yra aiškiai pasisakęs, jog sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką bent iš dalies jau patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis.

Skundžiamo nuosprendžio turinio motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Ž. L. klausimą, sureikšmino aplinkybę, kad nukentėjusiajam po įvykio fizinė sveikata buvo visiškai atstatyta ir neliko neigiamų liekamųjų reiškinių, tačiau visiškai nevertino to, kad kaltininkų smurtiniai veiksmai buvo itin brutalūs – septyniese, puldami vienu metu iš krūmų, užpuolė du nukentėjusiuosius, sudavė kiekvienam nukentėjusiajam po nenustatytą skaičių smūgių, smūgiavo kojomis į veidą, kojomis spardė ir gulinčius ant žemės, ir tai neabejotinai rodo, kad tik atsitiktinai nukentėjusysis Ž. L. išvengė rimtesnių sužalojimų. Jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir akivaizdų dvasinį sukrėtimą ir emocinį diskomfortą, nes buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, buvo laikinai sutrikdytas jo darbingumas, sumažėjo bendravimo galimybės. Be to, pažeminimą ir dvasinį diskomfortą nukentėjusysis neabejotinai jautė ir tada, kai po sumušimo su jį sumušusiais asmenimis turėjo ieškoti pamestus jo automobilio raktelius, taip pat tuo metu, kai jis buvo išrengtas pagrobiant jam priklausančius drabužius – batus ir striukę, žemintis prašant, kad jo ir kito nukentėjusiojo daugiau nemuštų siūlant už tai atlygį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino nukentėjusiojo patirtų nepatogumų dėl padaryto nusikaltimo – gaišto laiko įsigyjant naujus dokumentus, naujos buto spynos keitimo laiko, netekus automobilio atsiradusių susisiekimo problemų (1 t., 39–40, 50, 61 b. l.). Todėl, esant šioje apeliacinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – muštinė žaizda kairiajame antakyje ir pakaušyje, kraujosruvos veide ir krūtinės kairėje pusėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimas, ir šiuos sužalojimus nuteistieji padarė dėl menkaverčio preteksto, tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, kurie buvo nukreipti į nukentėjusiųjų pasipriešinimo palaužimą siekiant juos savanaudiškai apiplėšti, suduodant nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, matyti, kad nukentėjusysis Ž. L. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir akivaizdų dvasinį sukrėtimą ir emocinį diskomfortą, nes buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, buvo laikinai sutrikdytas jo darbingumas, sumažėjo bendravimo galimybės, be to, dėl patirtos galvos traumos gydėsi ligoninėje, ir atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-375/2010, 2K-249/2010; 2K-190/2010, 2K-136/2008), kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam Ž. L. neturtinės žalos atlyginimas padidintinas iki 15 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą praktiką, taiso žemesnės instancijos teismo padarytą klaidą padidindamas nukentėjusiajam Ž. L. atlygintinos neturtinės žalos dydį ir apylinkės teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiajam Ž. L. solidariai priteistą iš nuteistųjų L. L., R. V., A. P., M. D., A. U., M. L., M. B. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 15 000 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.