Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl A. S. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus nėra, apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija tik savo kaltės įrodytumą dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto 130 straipsnio 1 dalyje, taip pat keliamas paskirtos nuobaudos – baudos dydžio parinkimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).

6. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos.

8. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

9. Apeliantas savo kaltę dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ginčija, teigdamas, jog iškart po eismo įvykio jis neįžvelgė padarytos materialinės žalos ir manė, kad eismo įvykio nebuvo, todėl buvo įsitikinęs, jog neprivalo apie tai pranešti policijos pareigūnams. Anot skundo autoriaus, dėl tokių jo veiksmų jis neturėjo būti baudžiamas už pasišalinimą iš eismo įvykio.

10. Aukštesnysis teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Byloje esantys duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (3-4 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (5, 6 b. l.), paties A. S. paaiškinimai (3, 24 b. l.), fotonuotraukos (8-15 b. l.), raštas dėl žalos padarytos gamtai (18 b. l.) bei kita byloje esanti medžiaga patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas ne tik pažeidėjo teisėtai disponuotas, bet ir svetimas turtas, tačiau jis iš įvykio vietos pasišalino. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad pažeidėjas iš tiesų padarė jam inkriminuotus ATPK pažeidimus. Nors, kaip minėta, pats A. S., ginčidamas savo atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tvirtina, kad neįžvelgė padarytos materialinės žalos, šiuos jo teiginius paneigia byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausantis automobilis „Opel Astra“ pakibęs ant piliakalnio šlaito, juo padarytos aiškios slydimo žymės, taip pat apgadinta transporto priemonė, kas įrodo, jog buvo kontaktas su kitais objektais, kurie atitinkamai turėjo būti paveikti, padarant žalą. Tai, kad iš tiesų buvo padaryta žala gamtai patvirtina 2016 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros raštas (18 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iškart po eismo įvykio pažeidėjas turėjo ir galėjo suprasti, jog įvykio metu jis apgadino savo automobilį bei piliakalnį, ir tokiu būdu padarė žalą gamtai, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Nežiūrint to, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus A. S. sąmoningai ir tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

11. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atmestinas apelianto teiginys, jog jis pasišalino iš įvykio vietos, kadangi nuėjo ieškoti pagalbos, jog nukeltų automobilį nuo kalno šlaito. Pažymėtina, jog nurodytos aplinkybės pažeidėjo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neeliminuoja. Byloje nėra duomenų, kad A. S. būtų grįžęs į įvykio vietą su kitais asmenimis ar būtų iškvietęs avarinę tarnybą. Be to, minėtų aplinkybių jis nenurodė savo pirminiame paaiškinime. Priešingai, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, jog po įvykio paliko automobilį, nes turėjo reikalų, apie įvykį jokioms tarnyboms nepranešė (3 b. l.). Taigi, versija, kad po įvykio paliko automobilį ne siekdamas pasišalinti iš įvykio vietos, o norėdamas surasti pagalbą, atsirado vėliau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl tai vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu ištirti duomenys patvirtina A. S. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl šioje dalyje panaikinti jo atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, netenkintinas ir apeliacinio skundo prašymas švelninti atitinkama dalimi jam paskirtos baudos dydį. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda A. S. paskirta įvertinus visas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas prisipažino dėl pažeidimų, kas lengvina jo atsakomybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat, nustatyta jo viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įvertinus šias aplinkybes, t. y., esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, laikytina, kad A. S. už teisės pažeidimus paskirta administracinė bauda – 900 Eur, artima minimaliai baudai, numatytai sunkiausio inkriminuoto ATPK straipsnio sankcijoje ir minimali šios normos sankcijoje numatyta privaloma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nelaikytina per griežta nuobauda. Taigi, paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, atitinka ir ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, jos subendrintos tinkamai, vadovaujantis įstatymu.

11. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. S. skundą atmesti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.