Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I2-979-281/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03165-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1; 55.1.3 (S)

2020 m. kovo 31 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. V. teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2019-08-08 sprendimą Nr. (10.12) VPE-SP5-1621 ir įpareigoti atsakovą – VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti H. L. V. įpėdiniams 1 973,83 Eur neišmokėtą sumą (b. l. 1–2).

Paaiškino, kad ginčijamu sprendimu VSDFV Vilniaus skyrius nusprendė nemokėti pareiškėjai H. L. V., mirusio (duomenys neskelbtini), negautos socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, nes pareiškėjos prašymas pateiktas praleidus kreipimosi dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo terminą. Pareiškėjos sutuoktiniui H. L. V., vadovaujantis Valstybinių draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymu, turėjo būti išmokėta 2 946,05 Eur dydžio senatvės pensijos kompensuojamoji suma per du kartus, t. y. 33 proc. šios sumos turėjo būti mokama 2016 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį ir 67 proc. – 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį. Senatvės pensijos kompensuojamoji suma nepagrįstai išdėstyta į tris dalis ir paskutinę dalį numatyta išmokėti tik 2018 m. kovo mėn.

Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja nežinojo, jog VSDFV yra neišmokėjusi jam visos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos iki (duomenys neskelbtini) mirties. Pareiškėja 2019 m. gegužės mėn., tvarkydama savo mirusio sutuoktinio dokumentus, atsitiktinai rado 2016-05-09 VSDFV sprendimą dėl H. L. V. apskaičiuotos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos. Nedelsdama pareiškėja 2019-05-29 kreipėsi su prašymu į VSDFV Vilniaus skyrių, kad būtų pateikta pažyma apie jos mirusiam sutuoktiniui neišmokėtas išmokas. VSDFV Vilniaus skyrius 2019-06-28 raštu atsisakė išduoti tokią pažymą, o ginčijamu 2019-08-06 sprendimu atsisakė išmokėti sutuoktiniui neišmokėtą senatvės pensijos kompensuojamąją dalį.

VSDFV darbuotojai pažeidė gero administravimo principą, nes neinformavo pareiškėjos, kad jos (duomenys neskelbtini) mirusiam sutuoktiniui yra likusi neišmokėta 1 973,82 Eur suma, sustabdę mokėjimus nepaaiškino, kaip pareiškėjai inicijuoti procesą šiuo klausimu, kokius dokumentus pateikti. Pareiškėja dar sutuoktinio mirties dieną – (duomenys neskelbtini), lankėsi VSDFV dėl finansinės pagalbos vyro laidotuvėms, taip pat pareiškėja 2017 m. VSDFV sprendė ir sau aktualius klausimus, tačiau niekas iš VSDFV darbuotojų neinformavo pareiškėjos, kad ji turi teisę į mirusiajam sutuoktiniui neišmokėtą pensijos kompensuojamąją dalį.

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–20).

Paaiškino, kad H. L. V. 2010-2011 metais buvo mokama sumažinta pensija dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo pagal Socialinio išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Nuo 2015-08-01 įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, pagal kurio nuostatas senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama 2016-2018 metais, 2016 metais išmokama 33 proc., 2017 metais – 33 proc. ir 2018 metais – 34 proc. senatvės pensijos kompensuojamosios sumos. Pareiškėjos sutuoktiniui H. L. V. apskaičiuota 2 946,02 Eur senatvės pensijos kompensuojamoji suma ir numatyti jos mokėjimo dydžiai 2016-2018 metais.

Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), dėl to jam liko neišmokėta dalis pensijos kompensuojamosios sumos – 1 973,83 Eur. Pareiškėja prašymą dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, priklaususios H. L. V., išmokėjimo VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2019-07-19, t. y. pasibaigus Valstybinių draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytam terminui. Teisės aktai nenustato pareigos VSDFV teritoriniams skyriams informuoti mirusių pensijų gavėjų paveldėtojus apie mirusiajam asmeniui priklaususias, bet neišmokėtas kompensuojamąsias sumas. Liudijimas apie sutuoktinio palikimo priėmimą išduotas pareiškėjai 2018-09-18, taigi pareiškėja iki 2018-12-31 turėjo teisę ir galimybę kreiptis į VSDFV teritorinį skyrių dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, priklaususios mirusiajam H. L. V., išmokėjimo, tačiau to nepadarė ir kreipėsi į atsakovą tik 2019-05-29.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išmokėti jos sutuoktiniui priklaususią senatvės pensijos kompensuojamąją dalį, teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti atsakovą – VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti 1 973,83 Eur senatvės pensijos kompensuojamąją dalį.

Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2016-05-09 sprendimu Nr. PE-SP16-12583 nusprendė apskaičiuoti H. L. V. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kompensuojamąją sumą, t. y. 2 946,02 Eur. Šiuo sprendimu nutarta mokėti H. L. V. senatvės pensijos kompensuojamąją sumą Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytais terminais ir dydžiais: 2016 m. birželio mėn. – 972,19 Eur, 2017 m. kovo mėn. 972,19 Eur, 2018 m. kovo mėn. – 1 001,64 Eur.

Pareiškėja 2019-05-29 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama išduoti pažymą apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą. VSDFV Vilniaus skyrius 2019-06-28 atsisakė išduoti pareiškėjai pažymą, argumentuojant, kad H. L. V. iki jo mirties liko neišmokėta 1 973,83 Eur, tačiau senatvės pensijos kompensuojamoji dalis gali būti išmokėta asmenims, kurie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios dalies kreipėsi ne vėliau kaip iki 2018-12-31. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių pasibaigus nustatytam terminui, atsakovas 2019-06-28 raštu atsisakė pareiškėjai išduoti pažymą apie H. L. V. neišmokėtas išmokas.

Pareiškėja 2019-07-19 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama išmokėti H. L. V. priklausančią senatvės pensijos kompensuojamąją sumą – 1 973,83 Eur, kuri liko neišmokėta jam mirus. VSDFV ginčijamu 2019-08-08 sprendimu Nr. (10.12) VPE_SP5-1621 nutarė nemokėti pareiškėjai H. L. V. negautos socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, nes pareiškėjos 2019-07-19 prašymas pateiktas praleidus kreipimosi dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo terminą (prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2018-12-31).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), kurio paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjos sutuoktiniui H. L. V. 2010-2011 metais mokėta sumažinta senatvės pensija, dėl to, pagal Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui turėjo būti kompensuojamas pagal šį įstatymą perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio pokytis ir ši apskaičiuota kompensavimo suma mokama pagal Kompensavimo įstatyme nustatytą tvarką.

Asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, turi teisę gauti šio Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą senatvės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybinės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos (Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Taigi mirus asmeniui, kuriam Laikinojo įstatymo pagrindu buvo sumažinta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, jo turto paveldėtojai turi teisę gauti kompensuojamąją sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėja atitinka Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir turėjo teisę gauti senatvės pensijos kompensuojamąją sumą, apskaičiuotą H. L. V..

Tačiau teismas pažymi, kad teisė gauti senatvės pensijos kompensuojamąją sumą, apskaičiuotą mirusiam asmeniui, nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinta nustatyta tvarka bei terminais. Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 2-4 dalyse (nuostatos redakcija, galiojusi 2016-05-09 sprendimo dėl kompensuojamosios sumos apskaičiavimo H. L. V. priėmimo metu) buvo įtvirtinta, jog senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama 2016–2018 metais, 2016 m. II-ojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokama 33 procentai senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, 2017 m. I-ojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokama 33 procentai senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, 2018 m. I-ojo ketvirčio paskutinį mėnesį išmokama 34 procentai senatvės pensijos kompensuojamosios sumos. Teismas nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais teiginiais, kad pensijos kompensuojamoji suma H. L. V. turėjo būti išmokėta per du kartus, nes, kaip matyti pagal 2016-05-09 sprendimo priėmimo metu galiojusias Kompensavimo įstatymo nuostatas, pensijos kompensuojamoji suma turėjo būti išmokama per tris kartus 2016-2018 metais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja nepateikė duomenų, kad toks sprendimas, priimtas H. L. V. atžvilgiu būtų ginčytas ar panaikintas.

Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka perėjo mirusio asmens turtas, senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2017 m. I-ojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2017-01-31. Jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2017-01-31, bet ne vėliau kaip iki 2018-12-31, senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo kreipimosi dienos. Taigi asmuo, pageidaujantis, jog jam būtų išmokėta paveldėta senatvės pensijos kompensuojamoji suma, turėjo prievolę pateikti prašymą dėl minėtos sumos išmokėjimo vėliausiai iki 2018-12-31.

Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja dėl H. L. V. priklaususios pensijos kompensuojamosios dalies išmokėjimo į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi tik 2019-07-19, taigi praleidusi Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą kreiptis dėl tokios sumos išmokėjimo iki 2018-12-31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje galutinis terminas, iki kurio turi būti pateikiamas prašymas neišmokėtos pensijos daliai išmokėti , laikomas naikinamuoju ir toks terminas negali būti atnaujinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-11-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1386/2014, 2015-01-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-143/2015, 2015-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1967-756/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad apie H. L. V. neišmokėtą senatvės pensijos kompensuojamąją dalį pareiškėja nežinojo ir tik 2019 m. rado sprendimą dėl tokios kompensuojamosios dalies nustatymo H. L. V., teisiškai yra nereikšmingos.

Teisės aktai neįtvirtina pareigos VSDFV ar jos teritoriniams skyriams pranešti apie paveldėtą mirusiajam asmeniui neišmokėtą senatvės pensijos kompensuojamąją dalį. Pagal Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, kai jie Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, mokėjusiai senatvės pensiją mirusiajam, pateikia VSDFV nustatytos formos prašymą dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam, išmokėjimo, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją ir paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi matyti, kad būtent tas asmuo, kuriam paveldėjimo tvarka pareina mirusiojo asmens turtas, šiuo atveju – pareiškėja, turi pateikti prašymą ir nurodytus dokumentus, juos pateikti nustatytu terminu – iki 2018-12-31, siekiant gauti mirusiajam asmeniui neišmokėtą pensijos kompensuojamąją dalį. Todėl argumentai, kad VSDFV darbuotojai turėjo informuoti pareiškėją apie teisę gauti H. L. V. neišmokėtą pensijos kompensuojamąją dalį, nepagrįsti.

Nurodytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas prašymams pateikti iki 2018-12-31 yra naikinamasis, pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi po 2018-12-31 galutinio termino, todėl VSDFV Vilniaus skyrius ginčijamu 2019-08-08 sprendimu pagrįstai atsisakė išmokėti pareiškėjai H. L. V. priklausiusią valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamąją sumą.

Todėl pareiškėjos ginčijamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2019-08-08 sprendimas Nr. (10.12) VPE-SP5-1621 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, jo naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Kadangi pirmasis pareiškėjos reikalavimas dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo netenkintinas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti H. L. V. įpėdiniams 1 973,83 Eur neišmokėtą sumą. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos I. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas Blinstrubis Mefodija Povilaitienė Gediminas Užubalis