- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-285-569/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- G. P.-Č., T. Č.
- Ieškovas
- A. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. P.-Č. ir T. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1307-797/2015 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams G. P.-Č. ir T. Č. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su dviem ieškiniais, prašydamas priteisti iš atsakovų G. P.-Č. ir T. Č. skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovams buvo suteikęs paskolas, kurių jie negrąžino. Buvo iškeltos dvi civilinės bylos, kurios išnagrinėtos dokumentinio proceso tvarka ir ieškiniai patenkinti. Bylose buvo pareikšti atsakovų prieštaravimai, kuriuose G. P. – Č. nurodė, kad ji nėra skolinga ieškovui, kadangi A. S., kuris yra jos tėvas, atleido ją nuo prievolės grąžinti jo paskolintą 15 000 Lt sumą, šiuos pinigus padovanodamas. Atsakovas T. Č. nurodė, kad ieškovui nėra skolingas, kadangi ieškovas jį nuo prievolės grąžinti jo paskolintą 7 000 Lt sumą yra atleidęs, šiuos pinigus padovanodamas. Po prieštaravimų pareiškimo, teismas 2015-01-21 nutartimi sujungė dvi civilines bylas Nr. 2-916-641/2015 ir Nr. 2-1307-797/2015 į vieną, paliekant bylos Nr. 2-1307-797/2015.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 3 d. galutiniu sprendimu 2014-12-04 ir 2014-12-08 preliminarius sprendimus pakeitė: priteisė ieškovui A. S. solidariai iš atsakovės G. P. – Č. ir T. Č. 6371,64 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6371,64 Eur sumą nuo 2014 m. vasario 10 d. iki paskolos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6371,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 47,78 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės G. P. – Č. valstybei 206,39 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 5,29 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą; iš atsakovo T. Č. priteisė valstybei 206,39 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 5,29 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
3. Teismas konstatavo, kad atsakovai G. P.-Č. ir T. Č. pagal paskolos raštelius turėjo pareigą grąžinti paskolos davėjui 22 000 Lt sumą sutartyje nustatyta tvarka iki 2012 m. vasario 10 d.
4. Pateiktas raštelis teismui kėlė abejonių jo, kaip įrodymo, patikimumu, atsižvelgiant į jo formą, į tai, kad jis iš viršaus ir apačios lapas yra nuplėštas, parašytas skirtingais šratinukais, pagrindinis tekstas, kur yra minimas paskolintų pinigų dovanojimas, yra parašytas ne ieškovo, o atsakovės ranka mėlynu šratinuku, ieškovo vardas, pavardė, parašas - juodu šratinuku, raštelis yra be datos.
5. Teismas vertino, kad ekspertams nepateikus išvados dėl įrašų laiko, o teismui abejojant dovanojimo raštelio, kaip įrodymo, patikimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis nedovanojo pinigų, o parašas gali būti paimtas iš kito dokumento, laikytinos labiau tikėtinomis, nei atsakovų.
6. Teismo vertinimu tai, kad skolos dokumentų originalus į bylas (paskolos raštelius) pateikė ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl skolų priteisimo, todėl paskolos sutarčių buvimas pas ieškovą, teismui dovanojimo raštelį vertinant nepatikimu, keliančių didelių abejonių įrodymu, atleidžiančiu nuo prievolės įvykdymo, leidžia teismui spręsti, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovas yra atleidęs juos nuo prievolės įvykdymo.
7. Kadangi atsakovai pripažino, jog paskolos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovui iš atsakovų teismas jas priteisė solidariai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu atsakovai G. P.-Č. ir T. Č. prašo panaikinti 2015 metų gruodžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo galutinį sprendimą; priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo A. S..
8.1. Teismas neteisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neobjektyviai, neišsamiai ir nevisapusiškai tyrė ir vertino įrodymus byloje ir pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę.
8.2. Teismo padaryta išvada, kad pinigų dovanojimo raštelis, kuris nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, yrą nepatikimas, o ieškovo A. S. nurodytos aplinkybės, kad jis nedovanojo pinigų, o parašas gali būti paimtas iš kito dokumento, laikytinos labiau tikėtinomis nei atsakovų, neteisinga.
8.3. Ekspertizės išvados kategoriškai atsakė į svarbiausius ekspertizės klausimus, t. y. ar dovanojimo raštelyje įrašą „A. S.“ parašė ir greta pasirašė A. S., ar kitas asmuo - buvo kategoriškai atsakyta, kad raštelyje įrašą „A. S.“ parašė ir greta pasirašė A. S..
8.4. Ekspertizės aktai paneigė ieškovo A. S. žodžius, ir patvirtinimo atsakovų duotus teismui paaiškinimus, todėl atsakovai visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad pirmieji du ekspertizės klausimai yra nereikšmingi, o neva yra svarbiausias trečias ekspertizės klausimas - ar rankraštinis įrašas „A. S.“ ir greta esantis parašas bei dovanojimo tekstas yra surašyti vienu ir tuo pačiu metu, ar tarp jų parašymo yra kažkoks laiko tarpas ir koks jis.
8.5. Teismas savo galutinį sprendimą grindžia būtent tuo, kad neva ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad „dovanojimo raštelis yra sufabrikuotas, jo parašas galėjo būti paimtas iš kito dokumento“, tačiau ieškovas niekada to neteigė civilinėje byloje Nr. 2-1307-797/2015.
8.6. Teismas negalėjo nesiremti ekspertizių išvadomis priimdamas 2015 metų gruodžio 3 d. galutinį sprendimą.
8.7. Teismas netinkamai vertino ir kitus įrodymus byloje – liudytojų paaiškinimus. Nesuprantama kuo remdamasis teismas nesirėmė atsakovų liudytojų B. S. ir A. K. parodymais.
8.8. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-1307-797/2015 nustatytiems faktams netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl prievolės pasibaigimo, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. S. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-03 galutinį sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti solidariai iš atsakovų 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:
9.1. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas paskolino atsakovams 22 000,00 Lt, pasirašydami du paskolos raštelius 15 000,00 Lt ir 7 000,00 Lt sumoms. Ieškovas pateikė į bylą abiejų paskolos raštelių originalus. Tai reiškia, kad ieškovas neatleido atsakovų nuo prievolės įvykdymo.
9.2. Ieškovas A. S. neigė pasirašęs dovanojimo raštelį be datos. Ekspertai negalėjo atsakyti į šiam ginčui svarbų klausimą, kurį norėjo išsiaiškinti ieškovas dėl dovanojimo raštelio parašymo laiko. Byloje yra nepaneigtas ieškovo teiginys, kad jo originalus parašas galėjo būti paimtas iš kito dokumento, kurio turinys kitas, nes dovanojimo raštelis buvo nuplėštas iš abiejų pusių ir be datos .
9.3. Teismas pagrįstai nevertino liudytojų parodymų, nes visų liudytojų parodymai nei paneigia, nei patvirtina šalių nurodytas aplinkybes, nes nei vienas nedalyvavo rašant dovanojimo raštelį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Byloje kilo ginčas, ar ieškovas atleido atsakovus nuo prievolės įvykdymo, surašydamas paskolos dovanojimo sutartį.
11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas A. S. paskolino atsakovui T. Č. 7000 litų, kuriuos jis įsipareigojo jam grąžinti iki 2012 m. vasario 10d., o atsakovei – 15000 litų, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti ieškovui taip pat iki 2012m. vasario 10d. Šalys pripažįsta, kad atsakovai pinigų pagal šias paskolos sutartis ieškovui negrąžino. Tačiau atsakovai, nagrinėjant bylą dėl paskolų priteisimo, įrodinėjo, jog ieškovas yra atleidęs juos nuo prievolės įvykdymo, nes padovanojo jiems paskolintus 22000 litų, tai patvirtindamas raštu – surašydamas dovanojimo raštelį.
12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovų pateiktą įrodymą, padarė išvadas, jog jų pateiktas dovanojimo raštelis nėra patikimas įrodymas, jog ieškovas juos atleido nuo prievolės įvykdymo. Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka.
13. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Tokia nuostata įtvirtinta CK 1.76 straipsnio 1 dalyje. Atsakovų pateiktas pinigų dovanojimo raštelis yra pasirašytas abiejų šalių, jame yra nurodytas sutarties dalykas, o sutarties dalykas yra esminė dovanojimo sutarties sąlyga. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad raštelyje pasirašė ieškovas. Aplinkybė, jog dovanojimo raštelyje įrašai padaryti skirtingais rašikliais, kad popieriaus lapas nuplėštas, savaime taip pat nedaro jo negaliojančiu. Dovanojimo raštelis atitinka įstatymo reikalaujamai rašytinio sandorio formai – pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma (iki 2015-01-01 – iki 5000 litų suma), turi būti rašytinės formos. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad abejonės dėl šio įrodymo patikimumo yra pagrįstos prielaidomis, o ne konkrečiais byloje esančiais įrodymais.
14. CK 6.129 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti pareikštas aiškiai ir neabejotinai. Kreditoriaus valia atleisti skolininką nuo prievolės įvykdymo neturi kelti jokių abejonių. Esant abejonių, ar kreditorius tikrai atleido skolininką nuo prievolės įvykdymo, įrodyti, ar kad prievolė tikrai baigėsi šiuo pagrindu, turi skolininkas. Ieškovas neigia, kad atleido atsakovus nuo prievolės įvykdymo. Dovanojimo raštelyje yra nurodyta, kad ieškovas dovanoja atsakovams paskolintus 22000 litų. Raštelyje nėra identifikuota, pagal kokius skolos dokumentus ieškovas atleidžia atsakovus nuo prievolės įvykdymo. Šiame dokumente nėra nurodyta ir dovanojimo data, pagal kurią būtų galima spręsti, nuo kokios prievolės ieškovas atleidžia atsakovus. Teisėjų kolegijos nuomone, vien aritmetinio abiejų atsakovams suteiktų paskolų sumos ir dovanojimo sumos atitikimo, kai ieškovas ginčija atleidęs atsakovus nuo prievolės įvykdymo, nepakanka padaryti išvadoms, jog atsakovai nuo prievolės įvykdymo ieškovui pagal šį raštelį yra atleisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, kurie nei patvirtina, nei paneigia aplinkybę, kad ieškovas atleido nuo prievolės skolininkus, nes liudytojai betarpiškai surašant dovanojimo raštelį nedalyvavo.
15. CK 6.129 straipsnio 4 dalis numato, jog preziumuojama, kad kreditorius atleidžia skolininką nuo prievolės įvykdymo, jeigu kreditorius savanoriškai grąžina skolininkui skolos dokumentą ir nėra kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad skolos dokumentas buvo grąžintas skolininkui, kai šis įvykdė prievolę. Šiuo atveju paskolos raštelius turi kreditorius – ieškovas. Priešingai, preziumuojama, kad skolos dokumento buvimas pas kreditorių rodo, kad prievolė yra neįvykdyta. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovui surašius dovanojimo raštelį, skolos dokumentai liko pas jį, nes ieškovas žadėjo juos sunaikinti, atsakovai neprašė jų grąžinti, nes juos sieja artimi giminystės ryšiai, jie gražiai, artimai bendravo, pasitikėjo vienas kitu. Tokie atsakovų teiginiai rodo, kad atsakovai pasitikėjo ieškovu. Tačiau egzistuojant tokiems šalių tarpusavio pasitikėjimo santykiams, atsakovai neargumentuoja, kodėl ieškovas būtent raštu įformino atleidimą nuo prievolės įvykdymo, nors galėjo paprasčiausiai nebereikalauti skolos iš atsakovų. Paskolos dovanojimo įforminimas raštu paneigia atsakovų paaiškinimus, kodėl skolos dokumentai liko pas ieškovą.
16. Atsakovai nurodo, kad ieškovas jiems pinigus skolino tik vieną kartą, pripažįsta, kad ieškovas anksčiau jiems pinigų yra tik dovanojęs. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas yra garbaus amžiaus. Todėl akivaizdu, kad ir duodamas paaiškinimus, ir įvardindamas tarp jo ir atsakovų susiklosčiusius teisinius santykius gali netiksliai teisiškai juos įvardinti, tuo labiau, kad be suteiktų paskolų ieškovas yra perdavęs ir daugiau piniginių lėšų atsakovams. Todėl atsakovų pateikta dovanojimo sutartis neįrodo, kad ja ieškovas atleido atsakovus nuo prievolės jam įvykdymo.
17. Apeliantai pateiktame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismui objektyviai įvertinti įrodymus sutrukdė teismo šališkumas. Tačiau apeliaciniame skunde įvardinti teismo veiksmai – ieškovo prašymų tenkinimas, terminų sumokėti už ekspertizę pratęsimas, kt. – šiuo atveju neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Kaip jau buvo minėta, kreditoriaus valia atleisti skolininką nuo prievolės vykdymo neturi kelti jokių abejonių. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad atsakovai yra skolingi ieškovui ir priteisė jam skolą. Į bylą pateiktų įrodymų pagrindu negalima konstatuoti, kad ieškovas atleido atsakovus nuo prievolės jam įvykdymo. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistina 363 eurų bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo paruošimą teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovų G. P.-Č. ir T. Č. lygiomis dalimis 363 eurų bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.