- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- 2-1307-797/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07638-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- T. Č., G. P.-Č.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovui advokatui P. L., atsakovui T. Č., jo atstovei advokatei D. O.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams G. P.-Č. ir T. Č. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovų pateiktus prieštaravimus dėl preliminarių teismo sprendimų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su dviem ieškiniais, prašydamas priteisti iš atsakovų G. P.-Č. ir T. Č. skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Buvo iškeltos dvi civilinės bylos. Ieškinius prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Bylos buvo išnagrinėtos dokumentinio proceso tvarka ir ieškiniai patenkinti. Bylose buvo pareikšti atsakovų prieštaravimai. Po prieštaravimų pareiškimo, teismas 2015-01-21 nutartimi sujungė dvi civilines bylas Nr. 2-916-641/2015 ir Nr. 2-1307-797/2015 į vieną, paliekant bylos Nr. 2-1307-797/2015.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2014-12-04 ir 2014-12-08 dviejose bylose (kurios vėliau sujungtos į vieną) priėmė preliminarius sprendimus, kuriais ieškovo ieškinius tenkino.
Atsakovai pareiškė prieštaravimus dėl priimtų preliminarių teismo sprendimų. A. G. P. – Č. prieštaravimuose nurodoma, jog 2014 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas atsakovės atžvilgiu naikintinas, nes ji nėra skolinga ieškovui, kadangi A. S., kuris yra jos tėvas, atleido ją nuo prievolės grąžinti jo paskolintą 15 000 Lt sumą, šiuos pinigus padovanodamas. Nurodo, jog 2011 m. vasario 10 d. ieškovas paskolino 15 000 Lt, kurie buvo reikalingi namo, esančio Pelkių g. 13, Šiauliuose, įrengimui, o vėliau iš ieškovo jos sutuoktinis T. Č. dar pasiskolino 7 000 Lt, nes trūko pinigų iki kol bus parduotas tada turėtas namas Radviliškio mieste. Nurodo, jog 2011-2013 metais įsirenginėjo nusipirktą pastatytą, bet neįrengtą namą Šiauliuose. Buvo surašyti skolos rašteliai, kuriais įsipareigojo skolą grąžinti iki 2012 m. vasario 10 d. Atsakovė nurodo, jog nuolat rūpinosi savo tėvu (ieškovu), padėjo ieškovui tvarkyti po jo žmonos (iš trečios santuokos) mirties likusio palikimo priėmimą, vežiojo ieškovą po įvairias institucijas: pas notarą, advokatą, gydytojus, į polikliniką, ligoninę, jį slaugė, tvarkė ieškovo butą ir t. t. Jų santykiai buvo geri, susitikdavo, bendraudavo, ieškovas dažnai sakydavo, kad: ,,vaikai tų pinigų nereikės grąžinti, aš jums juos padovanosiu už visą vargą su manimi“. 2012 metų pavasarį jai paskambino verkdamas tėtis, prašė, kad atvažiuotų, ji nuvažiavo, ieškovas įsėdo į mašiną ir iškart prasidėjo kalba apie jo moterį D. A., paprašė, kad ji tai moteriai paskambintų, po ko ji labai supykusi, kad jai atsibodo, kad kas benutiktų visada sako: ,,G. sutvarkyk“. Papriekaištavo, kad per jį su vyru dabar yra tokioje padėtyje, kad galėjo gyventi Radviliškyje įrengtame ir sutvarkytame name, o dabar - namas nebaigtas įrengti, gyvena viename kambaryje su vaikais, dar skolos. Tada ieškovas pasakė, kad jis padovanos tuos pinigus, kuriuos buvo pasiskolinę už visą vargą su juo, paprašė lapo, o tuos paskolos raštelius grįžęs suplėšysiąs. Mašinos dėtuvėje neradę jokio švaraus popieriaus lapo, panaudojo rastą kažkokį iš serviso dokumentą, ant kurio vienoje pusėje buvo prašyta kokie remonto darbai buvo atlikti automobiliui, o kita pusė buvo vaikų aprašinėta. Radus švarų lopinėlį, jį išsiplėšė ir ant jo parašė tėčio padiktuotus žodžius: ,,Aš A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) dovanoju G. ir T. Č. paskolintus 22000 litų”. Ji pirma pasirašė, paskui - A. S.. Sakė, kad tą raštelį parveš sutuoktiniui pasirašyti, nes skola bendra. Ji tėvo prašymą pakalbėti su ta moterimi išpildė, paskambino jam ir parvežė tėvą iki namų. Nurodo, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Taip pat nurodo, jog civilinė byla Nr. 2-10546-797/2014 negalėjo būti nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, nes preliminarus sprendimas, o kartu ir dokumentinis procesas yra įmanomas tik jeigu remiantis ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais yra pagrindo tenkinti ieškinį. Prašo panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nubausti ieškovą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
A. T. Č. pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodo, jog su ieškiniu ir preliminariu teismo sprendimu nesutinka, nes A. S. (uošviui) nėra skolingas, kadangi ieškovas jį nuo prievolės grąžinti jo paskolintą 7 000 Lt sumą yra atleidęs, šiuos pinigus padovanodamas. Iš esmės atsakovas pareiškė analogiškus prieštaravimus, tik papildomai nurodė, jog 2012 metų pavasarį sutuoktinė G. P.-Č. pasakė, kad tėvas (ieškovas) A. S. iš tiesų įvykdė savo pažadą ir padovanojo paskolintus pinigus – 22 000 Lt, t. y. padovanojo paskolintus 7 000 Lt ir sutuoktinei paskolintus 15 000 Lt. Prašo panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nubausti ieškovą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog paskolino dukrai ir jos sutuoktiniui 22 000 Lt, o šios sumos dovanojimo raštelis yra sufabrikuotas, jo parašas galėjo būti paimtas iš kito dokumento, paskolintų pinigų jis nedovanojo, yra dovanojęs pinigus namo pirkimui, bet tai darė, pervesdamas pinigus per banką. Prašo palikti galioti preliminarius teismo sprendimus.
Ieškovo atstovas pašo palikti galioti preliminarius sprendimus, nes prieštaravimai nepagrįsti ir neįrodyti, prašo taikyti Civilinio kodekso 6.129 str. 1, 2, 4 d., kur nurodyta, jog atleidimas nuo prievolės turi būti pareikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad paskolos rašteliai atsakovams nebuvo sugrąžinti, todėl laikoma, jog ieškovas neatleido atsakovų nuo prievolės įvykdymo.
Atsakovai palaiko prieštaravimus ir prašo panaikinti preliminarius sprendimus. Pripažįsta, jog skolinosi iš ieškovo pinigus, buvo skolingi ieškovui, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, tačiau ieškovas jiems vėliau padovanojo paskolintus 22 000 Lt. A. G. P.-Č. paaiškino, kad ji prižiūrėjo ieškovo sutuoktinę Vandą, kuri norėjo parašyti testamentą jai, kadangi prižiūrėjo ją sergančią, bet butą po sutuoktinės mirties paveldėjo ieškovas, kuris vėliau pervedė į atsakovės sąskaitą didelę pinigų sumą.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė prašo panaikinti preliminarius teismo sprendimus ir ieškinius atmesti, nes ieškovas, padovanodamas paskolintus pinigus, atleido nuo prievolės juos grąžinti ir priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog buvo atlikta ekspertizė, kuri patvirtino, jog dovanojimo raštelį pasirašė ieškovas.
Preliminarūs sprendimai pakeistini.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2014-12-04 ir 2014-12-08 dviejose bylose (kurios vėliau sujungtos į vieną) priėmė preliminarius sprendimus, kuriais ieškovo A. S. ieškinius tenkino. 2014-12-08 civilinėje byloje Nr. 2-1307-797/2015 preliminariu sprendimu ieškovui A. S. iš atsakovės G. P. – Č. buvo priteista 15000 Lt (4344,30 Eur) skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 15000 Lt (4344,30 Eur) sumos nuo 2014 m. vasario 10 d. iki paskolos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 15000 Lt (4344,30 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 225 Lt (65,16 Eur) bylinėjimosi išlaidos (27, 28 b. l.).
2014-12-04 civilinėje byloje Nr. 2-916-641/2015 preliminariu sprendimu iš atsakovo T. Č. ieškovui A. S. buvo priteista 7000,00 Lt (2027,34 Eur) skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 7000,00 Lt sumos nuo 2014-02-10 iki paskolos grąžinimo dienos, 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 7000,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 105,00 Lt (30,41 Eur) žyminio mokesčio (13,14 b. l.).
Atsakovai dėl preliminarių sprendimų pateikė prieštaravimus, kuriuose yra nurodę du prieštaravimų pagrindus: 1) kad ieškovas atleido atsakovus nuo prievolės grąžinti paskolintus pinigus, juos padovanodamas; 2) teismas negalėjo priimti preliminarių sprendimų, nes preliminarus sprendimas, o kartu ir dokumentinis procesas yra įmanomas tik jeigu remiantis ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais yra pagrindas tenkinti ieškinį (31-34, 19-21 b. l.).
Byloje kilo ginčas dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo. Atsakovai teigia, kad ieškovas paskolintus pinigus jiems padovanojo, tą aplinkybę grįsdami pateiktu rašteliu, o ieškovas tvirtina, kad jokio dovanų raštelio nepasirašė, jų nedovanojo, raštelyje esantis parašas gali būti paimtas iš kito dokumento, kurio turinys buvo kitas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovas A. S. su atsakovu T. Č. pasirašė paskolos raštelį, pagal kurį ieškovas paskolino T. Č. 7 000 Lt. Iš raštelio matyti, jog bendru šalių sutarimu buvo numatytas sutarties įvykdymo terminas iki 2012-02-10 (civ. b. Nr. L2-8822-907/2014 3 l.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2011-02-10 paskolos dokumentą atsakovė G. P. – Č. pasiskolino iš ieškovo A. S. 15 000 Lt sumą (3 b. l.). Atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2012-12-10.
Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas paskolino atsakovams 22 000 Lt, pasirašydami du paskolos raštelius 15 000 Lt ir 7 000 Lt sumai. Ieškovas pateikė į bylas jų originalus. Atsakovai pripažįsta, kad skolinosi pinigus, tačiau atsakovai teigia, kad jie buvo atleisti nuo prievolės įvykdymo ir pateikė paskolintų pinigų dovanojimo raštelį (90 b. l., prieštaravimai, šalių paaiškinimai, (duomenys neskelbtini) 187 str.).
Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos specialiosios taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo ir negrąžino. Sandorio šalys įrodinėjimo procese gali pasinaudoti įstatyminėmis prezumpcijomis tik tuo atveju, kai byloje yra neginčijamai konstatuotas faktas, kuriam įstatymo suteikiama privilegijuota reikšmė (pas kreditorių yra paskolos sutartis, pas skolininką yra skolos dokumentas ar pakvitavimas ir pan.).
Šalių sudarytos paskolos sutartys tiek savo forma, tiek ir turiniu atitiko Civilinio kodekso 6.870-6.871 straipsnio reikalavimus. Pagal Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Civilinio kodekso 6.870 str. 1 d. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Taigi paskolos gavėjas turi pareigą grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Šiuo atveju atsakovai G. P.-Č. ir T. Č. pagal paskolos raštelius turėjo pareigą grąžinti paskolos davėjui 22 000 Lt sumą sutartyje nustatyta tvarka iki 2012 m. vasario 10 d. Apie skolų grąžinimą byloje įrodymų nėra, bet atsakovai prievolių pagal paskolos sutartis pasibaigimą grindžia dovanojimo rašteliu, teigdami, jog nuo prievolės grąžinti paskolą ieškovas juos atleido.
Atsakovai prie pateiktų prieštaravimų pateikė skolos dovanojimo raštelį, kad ieškovas dovanoja paskolintus 22 000 Lt (90 b. l.). Ieškovas neigia dovanojęs. Byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė, užduodant klausimus:
1) ar dovanojimo raštelyje įrašą ,,A. S.“ parašė ir greta pasirašė A. S. ar kitas asmuo;
2) ar dovanojimo raštelyje rankraštinis įrašas ,,A. S.“ ir greta esantis parašas yra nukopijuotas nuo kito dokumento ar surašytas mėgdžiojant;
3) ar rankraštinis įrašas ,,A. S.“ ir greta esantis parašas bei dovanojimo tekstas yra surašyti vienu ir tuo pačiu metu. Jeigu surašyta ne tuo pačiu laiku, tai kada surašytas dovanojimo tekstas ir kada surašytas rankraštinis įrašas ,,A. S.“ ir greta esantis parašas.
Ekspertai pateikė išvadas, kad dovanojimo raštelyje rankraštinius įrašus ,,A. S.“ parašė ir greta pasirašė A. S., kad pateiktame dovanojimo raštelyje esantys įrašai yra ne kopijos, o parašyti šratinukais. Tačiau ekspertai negalėjo atsakyti į svarbų klausimą - jo pasirašymo laiką, jie atsakė, kad nustatyti, ar skirtingais tušinukais parašyti raštelio įrašai parašyti vienu metu ar tarp jų parašymo yra kažkoks laiko tarpas ir koks jis, t .y. nustatyti įrašų amžių pagal dažomosios medžiagos senėjimą štrichuose, nėra moksliškai pagrįstų metodikų (134, 135, 139, 140 b. l.). Taigi ekspertai negalėjo atsakyti į šiam ginčui labai svarbų klausimą, kurį norėjo išsiaiškinti ieškovas dėl dovanojimo raštelio parašymo laiko, teigdamas, kad jo originalus parašas galėjo būti paimtas iš kito dokumento, kurio turinys kitas, nes raštelis iš abiejų pusių nuplėštas.
Teismų praktikoje nurodoma, kad kai ekspertizės akto išvadose nekonstatuojami byloje įrodinėtini teisiškai reikšmingi faktai, nes jų negalima nustatyti, tai tokiems faktams patvirtinti ar juos paneigti byloje įrodinėjimo proceso metu gali būti pateikiami ir vertinami kiti susiję su įrodinėtinomis aplinkybėmis įrodymai.
Byloje buvo apklausti liudytojai: S. V., A. K., B. S., L. C. V. S., kurie patvirtino, jog nematė, kaip buvo pasirašytas dovanojimo raštelis, tvirtino, jog žino, kad ieškovas atsakovams skolino pinigus. A. K., B. S. patvirtino, jog girdėjo ieškovą kalbant apie ketinimą dovanoti pinigus atsakovams, tačiau liudytojai negalėjo patvirtinti, kada apie tai ieškovas kalbėjo, ar prieš paskolos sutarčių pasirašymą, ar po jų pasirašymo, negalėjo nurodyti metų (garso įrašai 96, 106, 107, 111 b. l.). Visų liudytojų parodymai nei paneigia, nei patvirtina šalių nurodytas aplinkybes, nes nei vienas nedalyvavo pasirašant dovanojimo raštelį, todėl negalėjo teismui patvirtinti byloje svarbių aplinkybių.
Liudytojų parodymai, jog ieškovas kalbėjo apie tai, kad dovanos atsakovams pinigus, nepatvirtina, kad būtent paskolintus pinigus ieškovas dovanos, kadangi byloje esantys pačių atsakovų pateikti išrašai iš atsakovės banko sąskaitos patvirtina, jog ieškovas tikrai atsakovams dovanojo dideles sumas pinigų, pervesdamas jas į atsakovės sąskaitą namo pirkimui dar iki paskolos sutarčių sudarymo 2010 m. lapkričio mėn. (68-69 b. l.). Paskolos sutartys buvo pasirašytos 2011-02-10 (3 b. l.). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog atsakovams buvo dovanoti dideli pinigai namo pirkimui, todėl vėliau atsakovams buvo pinigai paskolinti, kurie jam senatvėje reikalingi, dėl ko ir buvo pasirašyti paskolų rašteliai (garso įrašas 2015-11-26).
Iš dovanojimo raštelio originalo matyti, ką patvirtino ir atsakovė G. P.-Č., jog pagrindinis tekstas mėlynu šratinuku yra rašytas jos ranka. Ekspertų nustatyta, jog raštelyje ,,A. S.“ parašytas ir pasirašytas yra ieškovo. Ieškovas dėl pateikto atsakovų įrodymo nurodo, jog jo originalus parašas galėjo būti paimtas iš kito dokumento, kurio turinys yra kitas, nei pateiktas raštelyje.
Pateiktas raštelis teismui kelia abejonių jo, kaip įrodymo, patikimumu, atsižvelgiant į jo formą, į tai, kad jis iš viršaus ir apačios lapas yra nuplėštas, parašytas skirtingais šratinukais, pagrindinis tekstas, kur yra minimas paskolintų pinigų dovanojimas, yra parašytas ne ieškovo, o atsakovės ranka (ką ji pripažino) mėlynu šratinuku, ieškovo vardas, pavardė, parašas - juodu šratinuku, raštelis yra be datos. Ieškovas kategoriškai neigia dovanojęs paskolintus pinigus, todėl, ekspertams nepateikus išvados dėl įrašų laiko, o teismui abejojant dovanojimo raštelio, kaip įrodymo, patikimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis nedovanojo pinigų, o parašas gali būti paimtas iš kito dokumento, laikytinos labiau tikėtinomis, nei atsakovų (CPK 178, 185 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Teismas vertina visus byloje esančius įrodymus ir vadovaujasi Civilinio kodekso 6.129 str. 4 d. įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią preziumuojama, kad kreditorius atleidžia skolininką nuo prievolės įvykdymo, jei kreditorius savanoriškai grąžina skolininkui skolos dokumentą ir nėra kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad skolos dokumentas buvo grąžintas skolininkui, kai šis įvykdė prievolę.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagristą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl aplinkybių egzistavimo, tačiau šioje byloje dėl pateikto dovanojimo raštelio teismui kyla didelių abejonių jo patikimumu.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog skolos dokumentų originalus į bylas (paskolos raštelius) pateikė ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl skolų priteisimo, todėl paskolos sutarčių buvimas pas ieškovą, teismui dovanojimo raštelį vertinant nepatikimu, keliančių didelių abejonių įrodymu, atleidžiančiu nuo prievolės įvykdymo, leidžia teismui spręsti, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovas yra atleidęs juos nuo prievolės įvykdymo (CPK 178, 185 str.).
Ieškiniai preliminariais teismo sprendimais buvo tenkinti pagrįstai, pateikus paskolos sutarčių originalus ir teismui neturint duomenų apie paskolų grąžinimą, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą ir antrą prieštaravimų pagrindą, jog teismas dokumentinio proceso tvarka negalėjo nagrinėti ir priimti preliminarių teismo sprendimų (CK 6.63 str. 1 d. 1, 2 p., 6.205, 6.873 str., CPK 242 str.).
Tačiau preliminarūs teismo sprendimai pakeistini dėl to, kad byloje nustatyta, jog paskolos 22 000 Lt sumai buvo paimtos šeimos poreikiams. Ieškovas pareiškė atskirus ieškinius. Bylos buvo sujungtos į vieną, todėl, teismui nustačius, kad skolas turi grąžinti atsakovai, nagrinėtinas prievolės pobūdis. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui abu sutuoktiniai atsako solidariai. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Kadangi atsakovai pripažįsta, jog paskolos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovui iš atsakovų jos priteistinos solidariai (CPK 185, 187 str.)
Pakeistinas preliminarus teismo sprendimas ir dėl procesinių palūkanų, nes skola priteisiama solidariai. Kadangi atsakovai praleido terminą grąžinti paskolą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37, 6.210 str. ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 6371,64 Eur (22 000 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-03, kadangi konstatuojamas prievolės solidarumas, o pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo buvo priimti 2014-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi preliminarus sprendimas pakeistinas dėl prievolės solidarumo, todėl pakeistinas ir preliminarus sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jas priteisiant ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų po 47,78 Eur.
Ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, sumokant valstybės lėšomis už ekspertizės atlikimą. VGTPT pateikė pažymą, jog valstybė patyrė 412,78 Eur (127 b. l.). Kadangi ieškovo ieškiniai patenkinti, todėl valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 206,39 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 10,58 Eur, todėl bylą išsprendus ieškovo naudai, iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistina po 5,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 96 str.).
Atsakovai prašė ieškovui taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant nepagrįstą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniai tenkinti pagrįstai, todėl atmestinas atsakovų prašymas dėl baudos taikymo atsakovui pagal Civilinio proceso kodekso 95 str.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalimi, teismas
nusprendžia:
2014-12-04 ir 2014-12-08 preliminarius sprendimus pakeisti.
Priteisti ieškovui A. S. solidariai iš atsakovės G. P. – Č. ir T. Č. 6371,64 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro, 64 euro centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6371,64 Eur sumą nuo 2014 m. vasario 10 d. iki paskolos grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6371,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 47,78 Eur (keturiasdešimt septynis eurus, 78 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės G. P. – Č. valstybei 206,39 Eur (du šimtus šešis eurus, 39 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630) ir 5,29 Eur (penkis eurus, 29 euro centus) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
Priteisti iš atsakovo T. Č. valstybei 206,39 Eur (du šimtus šešis eurus, 39 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630) ir 5,29 Eur (penkis eurus, 29 euro centus) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.