- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- eII-577-963/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00561-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- G. Ž.
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2025 m. liepos 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2025 m. liepos 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja E. S. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, pagal G. Ž. pareiškimą, kuriame G. Ž. nurodė, kad 2025 m. liepos 20 d., apie 22.18 val., nenustatyti asmenys iš kavinės (duomenys neskelbtini) privačios teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), mėtė akmenis į gretimo gyvenamojo namo kiemą ir antro aukšto terasą, esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Nutarime nurodoma, kad byloje nėra objektyviųjų požymių (veika, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, veikos padarymo laikas, būdas, įrankiai, priemonės ar kt. aplinkybės), iš kurių būtų galima spręsti apie administracinės teisės pažeidimą. Kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyviosios pusės požymius (kaltę, motyvą, tikslą) darant pažeidimą, nėra. Bendrieji teisės principai nurodo, jog bet kokios abejones asmens kaltumu yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumą, konstatuotina, jog nėra administracinio nusižengimo įvykio, todėl esant šioms aplinkybėms, dėl galimai iš kavinės (duomenys neskelbtini) mėtomu smulkių akmenų į privačią gyvenamąją pranešėjo G. Ž. teritorija pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) nėra tikslinga pradėti administracinio nusižengimo teisenos. Vadovaujantis ANK 565¹ str. 1 d. 1 p., nesant administracinių nusižengimų požymių, tikslinga nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), kadangi iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, jog būtent iš kavinės (duomenys neskelbtini) esančios teritorijos vaikai sistemingai mėto smulkius akmenis į pranešėjo G. Ž. privačią gyvenamąją teritoriją (antrojo aukšto terasą).
2025 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas pareiškėjo G. Ž. skundas dėl 2025 m. liepos 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimo panaikinimo. Skunde pareiškėjas nurodo, jog tyrimas atliktas neišsamiai, formaliai ir galimai pažeidžiant esminius procesinius reikalavimus. Jis, pareiškėjas, apklaustas nebuvo, todėl negalėjo pateikti papildomų įrodymų, liudytojų kontaktų, vaizdo medžiagos ir kitų svarbių duomenų. Skundžiamame nutarime teigiama, kad „iš pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti, jog tai – kavinė (duomenys neskelbtini), tačiau tame pačiame nutarime tyrėja pati nurodo teritorijos ypatumus (tvorą, vazonus, grindinį), kurie būdingi būtent šiai kavinei. Tokia aplinkybių interpretacija kelia abejonių dėl tyrimo objektyvumo. Be to, neapklausti galimi liudytojai - neapklausti kavinės darbuotojai, nepilnamečių vaikų tėvai (globėjai) ir kiti galimi liudytojai (pvz., kaimynai). Savo pranešime aiškiai nurodė galimą dviejų vaikų tėvą (globėją), atsakingą už jų priežiūrą, tačiau jo atsakomybė nebuvo vertinta. Neatlikta ir įvykio vietos apžiūra - nebuvo fiksuota akmenų buvimo vieta, jų kilmė ar galimas pavojingumas. Neperžiūrėti vaizdo įrašai - nepatikrinti galimi įrodymai iš kavinės teritorijoje įrengtų vaizdo kamerų, nors tai galėjo padėti identifikuoti įvykio dalyvius ir aplinkybes. Taip pat nevertinta kavinės administracijos atsakomybė - akmenys, kuriais mėtėsi vaikai, buvo paimti iš kavinės teritorijos ar jos aplinkos. Kavinės administracija privalo užtikrinti, kad jos klientų elgesys nekeltų pavojaus aplinkinių asmenų sveikatai ir turtui. Neatsižvelgta į tai, kad panašūs incidentai yra įvykę anksčiau ir kartojasi. Tyrėja sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą grindė tik „tyčios neįrodymu“. Tačiau net ir netyčinis, bet pavojingas elgesys, sukėlęs grėsmę sveikatai, turtui ar viešajai tvarkai, užtraukia administracinę atsakomybę, nepriklausomai nuo ketinimų. Todėl toks sprendimas vertintinas kaip nepagrįstas. Apibendrinus išdėstytą, prašo 2025 m. liepos 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimą panaikinti, įpareigoti policijos įstaigą atlikti naują, objektyvų, visapusišką ir išsamų tyrimą.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, jog su G. Ž. skundu nesutinka, pažymi, kad įvertinus G. Ž. pateiktas 10 nuotraukų, konstatuota, kad kavinės lauko terasose matoma, kaip prie staliukų sėdi žmonės, o vaikai (galimai mažamečiai) žaidžia, bėgioja prie kavinės esančioje teritorijoje. Iš pranešėjo G. Ž. nuotraukų vaikų identifikuoti nėra galimybės. Nuotraukose matosi, kaip vaikai pasilenkę ima smulkius akmenukus, tačiau būtent pačio metimo fakto į pranešėjo G. Ž. privačią valdą, gyvenamosios patalpos antrojo aukšto terasą, neužfiksuota, pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas tokio fakto nematė, tik daro prielaidą, kad būtent šie vaikai tai galėjo padaryti. Nors nuotraukose užfiksuoti kavinės teritorijoje esantys vaikai, kaip jie renka, ar galimai žaidžia su smulkiais akmenukais, tačiau iš pateiktos G. Ž. medžiagos nėra galimybės objektyviai nustatyti nei galimo vaikų neteisėto elgesio, nei tyčinio veiksmo - t. y. kryptingo smulkių akmenų mėtymo į privačią pranešėjo G. Ž. teritoriją.
Pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
Teismai ne kartą yra konstatavę, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę. Asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jei jis padarė ANK uždraustą pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu, kurį apibūdina konkrečių veiksmų pobūdis, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, pažeistų teisių ir interesų svarba bei kitos aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2022-04-05 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-935/2022). Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tai, kas gali būti išspręsta civilinių ginčų tvarka, nebūtų sprendžiama, taikant baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normas ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, nebūtų vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
Mano, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas įvertinus visas aplinkybes ir surinktus įrodymus, todėl prašo G. Ž. skundo netenkinti, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato priimtą nutarimą nepakeistą. Skundą prašo nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. Ž. parodė, kad palaiko skunde nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad apie tyrimo eigą informuotas nebuvo, apklaustas taip pat nebuvo. Turi vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas teisės pažeidimas. Tyrimą atlikusi tyrėja su juo net nesusisiekė, dėl ko negalėjo pateikti vaizdo įrašų, nurodyti nagrinėjamą įvykį mačiusių liudytojų. Teigia, kad teisės pažeidimą matė kaimynė J. U., į kurios namo kiemą taip pat mėtomi akmenys iš kavinės. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir įpareigoti atlikti išsamų jos pareiškimo tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena pradėta gavus G. Ž.pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 20 d., po 22.00 val., būdamas savo privačioje valdoje gyvenamojo namo kieme ir antrojo aukšto terasoje, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo keletą akmenų, kurie, akivaizdžiai, buvo sąmoningai įmesti iš gretimos komercinės teritorijos kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), valdomos UAB (duomenys neskelbtini). Tuo metu kavinės teritorijoje buvo susirinkę klientai, tarp jų nepilnamečiai vaikai, kurie, kaip pagrįstai pranešėjas įtarė, ir įmetė akmenis į pranešėjo valdos teritoriją. Nuo 22.18 val. pranešėjas G. Ž. pradėjo fiksuoti vaikų veiksmus vaizdo įrašu. Pamačius, kad filmuojama, veiksmai netrukus liovėsi. Kavinės darbuotojai į incidentą nereagavo, vaikų elgesio nekontroliavo, o tėvai buvo visiškai abejingi įvykiams, nors sėdėjo visai netoliese. Tyrimo metu buvo peržiūrėtos pareiškėjo G. Ž. pateiktos nuotraukos, konstatuota, kad iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės konstatuoti, kad tai yra būtent kavinė (duomenys neskelbtini), nes pateiktose nuotraukose nesimato kavinės pavadinimo ar kokio kitokio užrašo. Kavinės teritorijoje iš nuotraukų yra matoma atkarpa tvoros ir dideli vazonai su gėlėmis, o grindinio danga yra išberta smulkiais akmenukais. Pateiktose nuotraukose matosi, kaip vaikai pasilenkę ima smulkius akmenukus, tačiau būtent mėtymo fakto į pranešėjo G. Ž. privačioje valdoje, gyvenamojoje patalpoje antrojo aukšto terasą nesimato. Nors nuotraukose užfiksuota, kavinės teritorijoje esantys vaikai, kaip jie renka, ar galimai žaidžia su smulkiais akmenukais, tačiau iš pateiktos G. Ž. medžiagos nėra galimybės objektyviai nustatyti nei vaikų elgesio motyvų, nei tyčinio veiksmo – t. y. kryptingo smulkių akmenų mėtymo į privačią pranešėjo G. Ž. teritoriją. Institucijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, konstatavus, kad nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, įvykio.
Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja E. S., 2025 m. liepos 30 d. priimdama nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, išsamiai neįvertino byloje surinktų faktinių aplinkybių - nebuvo susisiekta su pareiškėju G. Ž. dėl aplinkybių patikslinimo, tai yra buvo vadovaujamasi tik jo pareiškimu, pateiktu per ePolicija. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog G. Ž. prie pareiškimo pateiktos nuotraukos nėra pakankamai informatyvios, iš jų negalima kategoriškai teigti, kad jose užfiksuota būtent kavinės (duomenys neskelbtini) teritorija, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė teikti papildomus įrodymus (vaizdo įrašus), kuriuos jis turėjo, nebuvo suteikta galimybė nurodyti apklaustinus liudytojus ar kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju įvykio aplinkybės nėra aiškios ir nebuvo tinkamai ištirtos, o nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas skubotai, kruopščiai neįvertinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl šiuo atveju tik atlikus papildomą tyrimą, t. y. surinkus objektyvius duomenis, juos visus įvertinus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą, galima spręsti teisenos nepradėjimo ar pradėjimo, arba konkretaus asmens patraukimo ar nepatraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, taip pat teigti ar yra, ar nėra duomenų apie padarytą administracinį nusižengimą.
Esant nustatytoms aplinkybėms sutiktina su pareiškėjo G. Ž. išdėstyta pozicija, jog šiuo atveju, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja E. S., priimdama nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos, objektyviai ir išsamiai neištyrė visų įvykio aplinkybių bei nesurinko visų galimų duomenų.
Darytina išvada, kad siekiant visapusiškai ištirti administracinio nusižengimo bylą, šiuo atveju yra pagrindas grąžinti bylą skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą – apklausti pareiškėją dėl aplinkybių patikslinimo, susipažinti su jo turimu vaizdo įrašu, surasti ir apklausti J. U. bei kitus galimus liudytojus šioje byloje, iš kavinės (duomenys neskelbtini) administracijos išreikalauti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, susijusius su nagrinėjamu įvykiu, atlikti įvykio vietos apžiūrą. Atlikus nurodytus veiksmus, atlikti išsamų papildomų aplinkybių tyrimą, ir nustačius galimai administracinį nusižengimą padariusius asmenis, surašyti jiems administracinio nusižengimo protokolus už padarytą nusižengimą. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina įgaliotai institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjo G. Ž. skundą tenkinti.
Panaikinti 2025 m. liepos 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. S. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.