- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-533-1059/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13612-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- Ž. I., D. I.
- Atsakovas
- A. K., T. I.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. I. ir D. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. I. ir D. I. (D. I.) ieškinį atsakovams A. K. ir T. I. (T. I.) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, IF P&C Insurance AS, veikianti per IF P&C Insurance AS filialą, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Ž. I. ir D. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir T. I. 84 708,92 Eur dydžio nuostolius bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2025 m. gegužės 16 d. teismo nutartimi ieškovams buvo nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovų pateiktame ieškinyje nėra tinkamai atskleistas ieškinio faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus atsakovams. Ieškovams buvo nurodyta, kad jie nepateikia informacijos, ar ieškovai kreipėsi į savo civilinės atsakomybės draudiką, ar pranešė apie gautas iš trečiųjų asmenų pretenzijas, taip pat ar šis draudikas įvykį pripažino draudžiamuoju, ar buvo išmokėta draudimo išmoka, nes jeigu dalį žalos atlygino ieškovų civilinės atsakomybės draudikas, nėra aišku, kodėl ieškovai prašo priteisti visą trečiųjų asmenų pateiktų pretenzijų ieškovams sumą. Teismas pažymėjo, kad nėra aišku, ar ieškovai pripažįsta savo prievolę patenkinti trečiųjų asmenų pateiktus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o jeigu pripažįsta, ar yra informavę savo civilinės atsakomybės draudiką dėl šio sprendimo (suderinę jį, jeigu to reikalauja draudimo taisyklės). Taip pat pažymėjo, kad ieškovai prašo atsakovams taikyti civilinę atsakomybę, tačiau nagrinėjamu atveju ieškinyje nėra aiškiai atskleista, kokiomis aplinkybėmis ieškovai grindžia atsakovų neteisėtus veiksmus, taip pat nėra aiškiai atskleistas žalos atlyginimo reikalavimas, nors ieškovai nurodė, kad atsakovai paliko krautis telefoną, tačiau su ieškiniu pateiktose atsakovės T. I. 2024 m. spalio 28 d. pastabose dėl gaisro priežasties atsakovė yra nurodžiusi, kad telefono nekrovė, tik jį paliko ant sofos. Taip pat nurodė, kad, remiantis ieškovų pateiktos su atsakovais sudarytos nuomos sutarties 13.8 punktu, šalių ginčai, kilę iš jos ar susiję su šia sutartimi, sprendžiami tarpusavio derybų būdu, tačiau nėra aišku, ar ieškovai, remdamasi šia sutartine nuostata, kreipėsi atsakovus raštu (pateikiami tik duomenys apie galimą kreipimąsi į atsakovų atstovą telefonu). Teismas pažymėjo, kad nėra aišku, kodėl ieškovai teigia, kad nuotraukose po ginčo gaisro matomo elektros laido nebuvo ieškovų bute iki gaisro, nėra paaiškinama, ar elektros instaliacija buvo paviršinė, t. y. ar laidas galėjo matytis, nėra aišku, ar ieškovų bute iki gaisro nebuvo rozetės šalia sofos svetainėje. Teismas nurodė, kad ieškovai reikalavimą atsakovams reiškia regreso tvarka, tačiau nepateikia duomenų, kad jie būtų patenkinę ieškovų nurodytus draudimo bendrovių reikalavimus, todėl, pasak teismo, nėra aišku, kuo ieškovai grindžia žalos faktą ir dydį.
3. Teisme 2025 m. gegužės 26 d. gautas ieškovų pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, kuriuo ieškovai pateikė patikslintą ieškinį ir pridėjo papildomų įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovų Ž. I. ir D. I. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams.
Šalies argumentai
5. Nutartyje teismas nurodė, kad ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė papildomų faktinių aplinkybių, tačiau ieškinio pagrindo aiškiai taip ir neatskleidė, todėl vertintino, kad iš esmės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai laikytini nepašalintais.
6. Nurodė, kad ieškovai patikslintame ieškinyje visai nepasisakė ar ieškovai kreipėsi į savo civilinės atsakomybės draudiką, ar pranešė apie gautas iš trečiųjų asmenų pretenzijas, taip pat ar šis draudikas įvykį pripažino draudžiamuoju, ar buvo išmokėta draudimo išmoka.
7. Taip pat nurodė, kad ieškovai patikslintame ieškinyje pakartojo savo poziciją, kad ginčo gaisras kilo dėl palikto krautis mobiliojo telefono, tačiau prieštaravimų nešalino, ieškinyje aiškiai neatskleidė, kokiomis aplinkybėmis ieškovai grindžia atsakovų neteisėtus veiksmus, taip pat nėra aiškiai atskleistas žalos atlyginimo reikalavimas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nors ieškovai, šalindami ieškinio trūkumus, nurodė, kad atsakovai nutiesė elektros laidą, esantį gaisro židinio zonoje, tačiau dėl teismo pažymėtų aplinkybių dėl ieškovų teiginių, kad nuotraukose po ginčo gaisro matomo elektros laido nebuvo ieškovų bute iki gaisro, nepasisakė.
9. Pasak teismo, ieškovai nepateikė duomenų, kad jie būtų patenkinę ieškovų nurodytus draudimo bendrovių reikalavimus, todėl nėra aišku, kuo ieškovai grindžia žalos faktą ir dydį. Ieškovai, šalindami šiuos trūkumus, patikslinto ieškinio 12–13 punktuose papildomai nurodė, kad ieškovas 2025 m. gegužės 19 d. atlygino ADB „Gjensidige“ butui (duomenys neskelbtini), padarytą 5 545,50 Eur žalą, taip pat jog 2025 m. gegužės 20 d. tarp ieškovų ir AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta taikos sutartis dėl mokėjimų pagal AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijas išdėstymo, tačiau, teismo vertinimu, ieškovai nenurodė, ar jie yra patenkinę kitų draudimo bendrovių reikalavimus, iš esmės liko nepašalinti teismo nurodyti neaiškumai, kuo ieškovai grindžia žalos faktą ir dydį.
10. Pažymėjo ir tai, kad ieškovai, šalindami ieškinio trūkumus, pateikė papildomų įrodymų, tačiau nepridėjo įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų jų vertimų į atsakovams suprantamą kalbą, todėl sprendė, kad ieškinio trūkumai negali būti laikomi pašalintais ir dėl šios priežasties.
11. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų iš esmės nepašalino, į tai, kad nurodyti pareikšto ieškinio trūkumai yra esminiai, kliudantys tinkamai apibrėžti bylos ribas ir apsunkinantys galimybę priešingai pusei pateikti atsikirtimus į ieškinį, teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
12.1. Apeliantai teigia, kad ieškovai aiškiai ir konkrečiai suformavo (patikslinto) ieškinio dalyką ir pagrindą. Patikslintame ieškinyje yra aiškiai nurodomos aplinkybės, kodėl, ieškovų vertinimu, atsakovai yra atsakingi dėl padarytos žalos – tai yra, kad būtent atsakovų veiksmai galėjo lemti gaisro, dėl kurio prašomi priteisti nuostoliai, kilimą. Ieškovai pateikė gaisro kilimo priežastį patvirtinančius rašytinius įrodymus, taip pat įrodymus, kurie patvirtina ieškovų reikalaujamos žalos dydį, nurodė visas ieškovams šioje stadijoje žinomas aplinkybes, susijusias su gaisro kilimu. Be to, ieškovai pateikė visus turimus įrodymus, kuriais šioje stadijoje yra grindžiamas žalos reikalavimas, o pats ieškovų patirtų nuostolių dydžiu apibrėžtas reikalavimas yra aiškiai suformuotas (patikslinto) ieškinio rezoliucinėje dalyje ir to teismas nei 2025 m. gegužės 16 d., nei skundžiamoje nutartyje neneigė.
12.2. Ieškovų vertinimu, pateiktų su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu net 35 įrodymų šiuo atveju yra pakankamai, kad ieškinys atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio ir 135 straipsnio ieškiniui keliamus reikalavimus bei ieškinys būtų priimtas nagrinėti teisme. Pažymi, kad teismas ieškovams niekada nebuvo nustatęs įpareigojimų pagrįsti kaip ieškovai apskaičiavo prašomą priteisti nuostolių sumą arba nurodęs, kad pateikti įrodymai jokia apimtimi nėra susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais ar ieškovų reikalaujamu nuostolių dydžiu. Apeliantų manymu, teismas skundžiamoje nutartyje apsiriboja iš esmės deklaratyviomis išvadomis, grindžiamomis išimtinai teismo įžvelgtu subjektyviu įrodymų vertinimu, bet ne CPK 115 ir 135 straipsnių reikalavimų (ne)taikymu.
12.3. Nurodo, kad kartu su patikslintu ieškiniu ieškovai pateikė su AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą taikos sutartį; patikslintame ieškinyje aiškiai bei nedviprasmiškai nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai yra grindžiami jų pažeistais priešgaisrinės saugos reikalavimais ir netinkamai įrengta elektros instaliacija, o dėl šių argumentų teisinio pagrįstumo ieškinio priėmimo stadijai yra išsamiai pasisakyta patikslintame ieškinyje; teismui pateiktose nuotraukose iki gaisro aiškiai matoma, kad ant svetainės sienos iki gaisro nebuvo įrengta išorinė elektros instaliacija. Teigia, kad ieškovai, kaip ginčo buto savininkai, iki pat nuomos sutarties sudarymo tinkamai valdė jiems priklausantį butą ir žinojo, kad patys neįrenginėjo jokios teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios elektros instaliacijos. Mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje visiškai deklaratyviai įžvelgia neaiškų įrodinėjimą, susijusį su žalos faktu ir dydžiu – ieškovų su (patikslintu) ieškiniu teikti dokumentai patvirtina, iš ko yra kildinamas nuostolių priteisimo reikalavimas ir kodėl jis yra būtent ieškovų prašomo dydžio.
12.4. Pasak apeliantų, esminės aplinkybės, sudarančios ieškinio pagrindą, yra atskleistos, ieškovai pateikė visus šiuo metu turimus dokumentus, grindžiančius (patikslinto) ieškinio dalyką, todėl ieškovai pateikė įstatymo reikalavimus atitinkantį (patikslintą) ieškinį, o priešingai teigianti skundžiamos nutarties išvada yra nepagrįsta, jos pagrindu (patikslintas) ieškinys nepagrįstai atsisakytas priimti.
Šalies argumentai
12.5. Mano, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai suvaržė ieškovų teisę į gynybą, nustatydamas trūkumus, kurie yra iš esmės susiję su byloje pareikštų reikalavimų nagrinėjimu iš esmės. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, negali perkelti neigiamų savo paties suformuotų nurodymų abstraktumo padarinių ieškovams, taip nepagrįstai ribodamas jų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Teigia, kad teismo įžvelgtos aplinkybės yra vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje ir ieškinio priėmimo stadijoje negali būti pagrindu atsisakyti priimti (patikslintą) ieškinį. Apeliantų teigimu, teismas skundžiama nutartimi iš esmės nurodo, kokias aplinkybes turi įrodinėti ieškovai, imasi už ieškovus ir net už atsakovus formuoti abejų šalių poziciją byloje, kuri nėra šeimos, darbo, viešųjų pirkimų arba kita byla, kurioje teismas gali peržengti savo aktyvumo ribas. Tai reiškia, kad teismas nepagrįstai kišasi į ieškovų dispoziciją pasirinkti ieškinio dalyką grindžiančias aplinkybes ir tai tik papildomai patvirtina nutarties nepagrįstumą.
12.6. Apeliantai taip pat nurodo, kad 2025 m. gegužės 16 d. nutartyje nėra nustatytas trūkumas pateikti ieškinio priedų vertimus į atsakovams suprantamą kalbą. Tuo remdamiesi, ieškovai vertino, kad šiuo atveju teismui yra pakankama pateikti tik patikslinto ieškinio vertimus į atsakovams suprantamą kalbą, ką ir padarė ieškovai, teikdami patikslintą ieškinį. Mano, kad skundžiama nutartimi teismas nustatė ieškinio trūkumus, kurie nebuvo nustatyti 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi. Ieškovai neturėjo jokios objektyvios galimybės šių trūkumų pašalinti, nes ieškovams net nebuvo žinoma, kad teismas galėtų įžvelgti trūkumus šioje dalyje ir todėl ieškovams buvo nepagrįstai apribota teisė į gynybą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškovų ieškinys dėl žalos atlyginimo laikytas nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, todėl vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai ieškovams buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi, šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje, be kita ko, tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai, ir ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, prašydami ieškovų Ž. I. ir D. I. naudai solidariai iš atsakovų A. K. ir T. I. priteisti 84 708,92 Eur dydžio nuostolius bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento.
17. Procesiniuose dokumentuose, be kita ko, nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tarp šalių buvo sudaryta buto nuomos sutartis, kuria atsakovams iki 2025 m. liepos 31 d. buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad bute 2024 m. spalio 24 d. kilo gaisras, gaisro metu bute išdegė svetainė ir joje buvę daiktai, apdegė buto koridoriaus ir balkono patalpos, išdužo svetainės langai, aprūko kitos bute esančios patalpos ir daiktai.
18. Gesinimo metu vandeniu sulieti žemiau esantys kaimynų butai, aprūko kiti kaimynų butai ir laiptinė, kai kuriuose butuose nuo karščio įtrūko sienos. Taip pat nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius bute atliko neplaninį patikrinimą gaisro priežastimis nustatyti, nustatyta, kad bute gaisras kilo arba dėl atsakovo palikto mobilaus telefono, arba dėl netinkamai atsakovų įrengtos elektros instaliacijos arba dėl abejų šių priežasčių. Pasak ieškovų, bet kokiu atveju – gaisro bute priežastis ir dėl gaisro kilę gretimų butų bei namo bendrųjų konstrukcijų apgadinimai buvo sąlygoti būtent atsakovų veiksmų.
19. Nurodė, kad 2025 m. gegužės 19 d. ieškovai atlygino ADB Gjendsidige butui (duomenys neskelbtini) padarytą žalą 5 545,50 Eur sumai, o 2025 m. gegužės 20 d. tarp ieškovų ir AB Lietuvos draudimas buvo sudaryta taikos sutartis dėl mokėjimų pagal AB Lietuvos draudimas pretenzijas išdėstymo. Ieškovai teigė, kad atsakovų veiksmų neteisėtumą ieškovai grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsniu, nurodė, kad atsakovai tinkamai nesilaikė nuomos sutarties nuostatų, savavališkai bute įrengė elektros instaliaciją, nesuderinę jos su buto savininkais ir dėl to bute kilo gaisras. Žala ieškovams kilo būtent dėl neteisėtų atsakovų veiksmų – tai yra, netvarkingos elektros instaliacijos bute, kuri įrengta negavus ieškovų sutikimo. Ieškovai yra įgiję teisę reikalauti iš atsakovų nuostolių, kilusių namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams ir butų savininkams, atlyginimo. Teigė, kad ieškovai dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė 84 708,92 Eur nuostolių, susijusių su apgadintų bendrųjų patalpų ir (duomenys neskelbtini), esančių butų remontu.
20. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 16 d. teismo nutartimi ieškovams nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus, konstatuodamas, kad ieškovų pateiktame ieškinyje nėra tinkamai atskleistas ieškinio faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus atsakovams, o skundžiama nutartimi teismas nutarė, kad ieškinio trūkumų ieškovai patikslintu ieškiniu nepašalino.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
22. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).
23. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti ir į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją.
24. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovų ieškinio ir patikslinto ieškinio turiniu, sprendžia, kad ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, t. y. reikalauja žalos atlyginimo, siedami žalos atsiradimą su atsakovų neteisėtais veiksmais, nurodydami kokius konkrečius atsakovų veiksmus jie laiko neteisėtais ir sukėlusiais jiems turtinę žalą (faktinis ieškinio pagrindas).
25. Ieškovai nurodo, kad atsakovai, kaip ieškovų buto nuomininkai, nesilaikė nuomos sutarties 8.1. ir 8.2 punktų reikalavimų, dėl ko nuomojamame bute kilo gaisras, padarydamas žalą kitų asmenų turtui, kurią turi / turėjo atlyginti ieškovai, nurodo žalos dydį ir, pasak ieškovų, egzistuojantį priežastinį ryšį, teigia, kad pagal nuomos sutarties 8.8 punktą atsakovai įsipareigojo atlyginti ieškovams padarytą žalą.
26. Ieškinyje ieškovai aiškiai nurodė faktinį ieškinio pagrindą, nurodydami faktines aplinkybes, kurios, jų manymu, įrodo atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos dydį ir pan., prie ieškinio ir patikslinto ieškinio pridėdami, jų manymu, ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus.
27. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, jog teismas negali atsisakyti priimti suinteresuoto asmens pareiškimo, remdamasis vien tuo, kad šis asmuo neįrodė reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi šį klausimą sprendžia teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 34–35 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų; jie, kaip minėta, yra svarbūs teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30–31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Iš 2025 m. gegužės 16 d. nutarties bei skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje iš esmės ėmėsi tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimą, vertindamas ieškovų nurodomų faktinių aplinkybių pagrįstumą, kritikuodamas atitinkamus rašytinius įrodymus ir jų įrodomąją galią, nors toks vertinimas atliekamas bylą išnagrinėjant iš esmės, sprendžiant dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.
31. Nors skundžiama nutartimi teismas sprendė, kad ieškovai 2025 m. gegužės 16 d. teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų neįvykdė, ieškinio faktinio pagrindo aiškiai nesuformulavo ir nepateikė konkrečių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka ir vertina, kad, šiuo konkrečiu atveju, ieškovai iš esmės tinkamai įgyvendina savo subjektinę teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, todėl negali būti sprendžiama, kad pateiktas ieškinys ir patikslintas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, o tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės kaip atsakovų neteisėti veiksmai ar konkretus žalos dydis bus nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
32. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami priešingos šalies atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai. Pagrindo daryti išvadą, kad dėl teismo nurodytų ieškinio ir patikslinto ieškinio trūkumų teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, nėra. Priešingas susiklosčiusios situacijos aiškinimas neproporcingai apribotų ieškovų teisę į teisminę gynybą ir pažeistų teisminės gynybos prieinamumo principą.
33. Skundžiama nutartis taip pat patvirtina, kad vienas iš teismo argumentų, kodėl ieškinio trūkumai negali būti laikomi pašalintais – ieškovai pateikė papildomų įrodymų, tačiau nepridėjo įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų jų vertimų į atsakovams suprantamą kalbą. Tačiau, kaip pagrįstai teigia apeliantai, šis ieškinio trūkumas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartyje nebuvo nurodytas, nors dalis ieškinio priedų nebuvo išversti. Dėl šios priežasties, teismas negalėjo laikyti patikslinto ieškinio nepaduotu šiuo pagrindu, kadangi tokių ieškinių priedų trūkumų teismas anksčiau ieškovams nebuvo nurodęs (CPK 115 straipsnis).
34. Tuo pačiu, atkreiptinas dėmesys, kad teismas vadovauja procesui ir atlieka procesinių veiksmų kontrolę byloje, o atlikdamas aptariamas pareigas, gali nustatyti bylos procese šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims procesinius terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti, be kita ko, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti procesinių dokumentų vertimus pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje.
35. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 115 straipsnio normas, todėl neteisėtai laikė ieškovų patikslintą ieškinį nepaduotu. Dėl šios priežasties atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovų Ž. I. ir D. I. ieškinio atsakovams A. K. ir T. I. dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.