Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: V. B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V.

B. Š. 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau tris smūgius R. M. į veidą, padarydamas jai kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies vokų – dešinio skruosto srityje, kairės akies apatiniame voke, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kraujosruvą viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, nosies kaulų lūžimą, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą. Tokiais savo veiksmai dėl nosies kaulų lūžimo nuketėjusiajai R. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

K. V. B. Š. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d., apie 15.00 val., nukentėjusiosios sugyventinio sesuo A. jį pakvietė į namus, kuriuose išgėrinėjo R. M. ir jos sugyventinis R. B., A. S.. Su savimi turėjo du vyno butelius. P. R. kaltinimai jo atžvilgiu. Jis liepė jai išeiti iš kambario, ji išėjo, bet vėl grįžo, jis jos prašė baigti taip elgtis, o ji vėl atėjo ir kaltino jį nebūtais dalykais. Neišlaikė įtampos, nesusikalbėjo su nukentėjusiąja ir tada jai trenkė. Mažiausiai porą kartų trenkė nukentėjusiajai. Smūgiavo ranka, kumščiu į veidą. Nukentėjusioji jam per antakį „užvažiavo“, jis trūko ir kraujas prapliupo, tada jis dar trenkė nukentėjusiajai. Nukentėjusioji nuo jo smūgio pargriuvo ant „skudurų“ kalno. Suprato, ką padarė ir ką darė. Smūgis buvo priemonė išspręsti konfliktą. Blogai, neigiamai vertina savo poelgį, gailiuosi kad, nesusilaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), sodybos gyvenamajame name. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta (b. l. 12 – 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. M. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje, kairės akies apatiniame voke, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kraujosruva viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, nosies kaulų lūžimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 23 – 24).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. O. - K. tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu L. J., apie 16.40 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes į namus atėjo nepažįstamas asmuo ir trenkė į veidą, kraujuoja iš nosies. Nuvykus minėtu adresu nustatyta, kad tarp R. M. ir V. B. Š. išgertuvių metu įvyko konfliktas. Patikrinus asmenų blaivumą R. M. nustatytas 1,48 promilių neblaivumas, V. B. Š. – 2,65 promilių neblaivumas. R. M. negalėjo paaiškinti kuo V. Š. jai trenkė į veido sritį, moteriai suteikta greitoji medicinos pagalba (b. l. 30).

Gydytojo išraše nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. R. M. nustatytas nosies kaulų lūžimas. Veide paakių srityje abipus mėlynės (b. l. 21 – 22).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas V. B. Š. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pasitvirtino. V. B. Š. veikdamas tyčia 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš R. M., suduodamas kumščiu ne mažiau tris smūgius nuketėjusiajai į veidą. Specialisto išvadoje Nr. G759/2019 (06) nurodoma, kad nukentėjusiosios R. M. patirti sužalojimai, susiję su nosies kaulų lūžimu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko nedidelės dalies profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnyje numatytų padarinių. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esančios Specialisto išvada Nr. G759/2019 (06) patvirtinta, jog nukentėjusioji patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėti sužalojimai buvo būtent neteisėtų kaltinamojo V. B. Š. veiksmų pasekmė.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis V. B. Š. smurtavo R. M. atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė R. M. į veidą ne mažiau kaip tris kartus, taip padarydamas nosies kaulų lūžius, kas sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, jog kaltinamasis atliko aktyvius smurtinius veiksmus, taikydamasis į asmens gyvybei ir sveikatai svarbią kūno dalį – galvą – parodo, kad jis suvokęs pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjęs taip veikti, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

Prokurorė kaltinamajam V. B. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, siūlo skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo Valdui B. Š. klausimą, atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą už pavojingą asmens sveikatai tyčinį nesunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. B. Š. neteistas (b. l. 74), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 75 – 76), bedarbis (b. l. 81). Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 82), psichiatro ar narkologo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 79).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir kad savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Į. V. B. Š. asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, taip pat jo tyčinį elgesį nusikalstamos veikos darymo metu, teismas mano, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų tyčinį nusikaltimą bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus arešto bausmę (BK 55 straipsnis).

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius.

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 184,24 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 65 – 66). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad Kauno teritorinei ligonių kasai 2019 m. spalio 31 d. sumokėjo 184,24 Eur, dėl to baudžiamosios bylos dalis dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiama (BPK 107 straipsnis).

N. R. M. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jai buvo nosis sulaužyta, dantis išdaužtas, kitų metų sausio mėn. pradžioje nosį operuos. Dabar jaučia skausmą, naktį dusina, sunku kvėpuoti, nes sutrikęs kvėpavimas. Miega labai jautriai, atsirado baimė, nerimas, geria lašiukus nuo širdies.

Dėl reikalavimo priteisti 5 000,00 Eur neturtinę žalą teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl V. B. Š. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji buvo nesunkiai sužalota. Akivaizdu, kad dėl tokio sužalojimo nukentėjusiajai teko gydytis, jis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pasijuto pažeminta, priversta prašyti pagalbos artimųjų, nukentėjo gyvenimo kokybė, atsirado emocinė depresija. Kita vertus, kaltinamasis jokio turto neturi, nedirba, todėl jo realios galimybės atlyginti nukentėjusiajai jos prašomą priteisti neturtinę žalą yra labai ribotos.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jai iš kaltinamojo 1 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (žr. kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016).

N. R. M. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-4331-15419 nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmos instancijos teisme valstybei garantuojant ir apmokant 100 antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje prašo priteisti iš kaltinamojo Valdo B. Š. advokato atstovavimo nukentėjusiajai R. M. 130,00 Eur išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, nurodytos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime.

Teismas atsižvelgia į tai, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys buvo patenkintas 28 proc. (1 400,00 Eur x 100 proc. / 5 000,00 Eur), todėl iš kaltinamojo V. B. Š. priteisiamos valstybės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 36,40 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (130,00 Eur x 28 proc. / 100 proc.) (CPK 96 straipsnis).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, kaltinamajam Valdui B. Š. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (b. l. 98 – 99).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

Valdą B. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti Valdui B. Š. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti Valdui B. Š., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.

Išaiškinti papildomai, kad jeigu V. B. Š. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Priteisti iš kaltinamojo V. B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo V. B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 36,40 Eur (trisdešimt šešių eurų ir keturiasdešimt centų) išlaidas valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai apmokėti, įpareigojant kaltinamąjį po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šią sumą pervesti į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „DNB“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „SEB banke“, (duomenys neskelbtini) - AB „Šiaulių“ banke, LT74 7400 0000 0872 3 870 - „Danske“ banke, (duomenys neskelbtini) - „Nordea“ banke, (duomenys neskelbtini) - UAB „Medicinos banke“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutraukti baudžiamosios bylos dalį dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Palikti galioti Valdui B. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.