Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovui T. O., atsakovės atstovui advokatui Konradui Pabijanskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. O. patikslintą ieškinį atsakovei BUAB „Švyturio taupomoji kasa“, tretieji asmenys I. O., D. M., dėl sutarties sąlygos nuginčijimo ir netesybų sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2011-03-22 atsakovė ir ieškovas bei trečiasis asmuo I. O. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovė suteikė T. O. ir I. O. 390 000 Lt paskolą, kurios tikslinė paskirtis – paskolos padengimas, o bendraskoliai įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2016-03-30, sumokėti 13 procentų dydžio metines palūkanas ir 0,5 procentų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (b. l. 5-7, 60-61). Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkaito davėjas – D. M. (b. l. 10-12). Ieškovas ir trečiasis asmuo I. O. nevykdė savo įsipareigojimų, todėl paskolos sutartis buvo vienašališkai nutraukta (b. l. 54-55). 2015-09-21 pranešimo dėl sutarties nutraukimo dienai negrąžinta paskolos suma buvo 110 043,05 Eur, 38 796,72 Eur palūkanų ir 111 231,03 Eur netesybų, iš viso 260 070,81 Eur (b. l. 56-57).

Ieškovas iki šiol paskolos, palūkanų ir delspinigių atsakovei negrąžino. Atsakovė sprendimo priemimo dieną dar nėra kreipusis į teismą dėl skolos ir kitų mokėjimų pagal sutartį priteisimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1149-163/2015 pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams D. M., BKU „Švyturio taupomoji kasa“, antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstolei Vidai Daugirdienei, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, T. O., I. O., UAB „Memel Invest“, BUAB (duomenys neskelbtini), V. S., UAB „Baltijos metalo laužas“, BAB bankas „Snoras“ dėl leidimo visuomenės poreikiams paimti savininko (atsakovo) D. M. žemę pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus priimtą sprendimą (įsakymą) ir dėl atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo. Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-16 sprendimu nusprendė dalį už sklypo paėmimą visuomenės poreikiams sumokėto atlyginimo pervesti ne įkeisto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui, o tiesiogiai kredito unijai (hipotekos kreditoriui). T. O. dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą.

Šalių sutarties Bendrosiose sąlygose 3.4. punkte nustatyta, kad pagal šios sutarties nustatytą terminą, negrąžinus paskolos, jos dalies ar nesumokėjus palūkanų, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti kredito unijai sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos ar nesumokėtos sumos. Specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 0,5 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną dieną.

CK 6.71 str. 1 d. numato, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šios straipsnio 3 d. numato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Sutartinė civilinė atsakomybė netesybų mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.217–6.222 straipsniai), o kai sutartis neįvykdoma praleidus terminą – kartu su reikalavimu įvykdyti prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis). Netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius.

Šalių sudarytos paskolos sutartyje numatyta delspinigių norma - 0,5 %. Delspinigiai skaičiuojami nuo kreditoriui mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Įmokos paskirstomos vadovaujantis CK 6.54 str. nuostatomis, t y. pirmiausiai dengiamos kreditoriaus turėtos išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile – palūkanos, trečiąja — delspinigiai, o ketvirtąja – paskolos suma. Remiantis CK 6.873 str. 1 d. 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str. 4 d.). CK 6.223 straipsnis numato, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, atsižvelgęs į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 str. 2 d.).

Ieškovas prašo pripažinti niekine ir negaliojančia 2011-03-22 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą dėl 0,5 procentų delspinigių už dieną dydžio. Ieškovas teigia, kad ginčijama sutarties sąlyga negali būti laikoma sąžininga, teisinga ir atitinkanti gerą moralę bei viešąją tvarką. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 384/2009). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sutartį sudarė dėl ekonominio spaudimo, nes jo įmonė negavo paskolos, o norėjo išsaugoti verslą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, kad pagrindinis ir vienintelis atsakovės tikslas sudarant paskolos sutartį ir susitariant dėl netesybų taikymo, buvo nukreiptas į tikslo priešingo viešai moralei pasiekimą ar atsakovas darė ekonominį spaudimą ieškovui (CPK 178 str.). Šalys susitarė laisva valia paskolos sutartyje dėl netesybų taikymo, nepažeidžiant nei įstatymo nuostatų, nei viešojo intereso, todėl nėra pagrindo pripažinti paskolos sutarties sąlygą dėl delspinigių taikymo negaliojančia. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.).

Ieškovas yra pažeidęs paskolos sutartį, kuri yra atsakovės vienašališkai nutraukta. Atsakovės teigimu, nors pagal paskolos sutartį paskola ir palūkanos turėjo būti mokamos kiekvieno mėnesio paskutinę dieną, tačiau bendraskoliai nuolat vėluodavo daryti įmokas pagal paskolos grąžinimo grafiką, o nuo 2011 metų spalio mėnesio apskritai nebedarė jokių įmokų pagal paskolos sutartį. Paskolos sutarties galiojimo nei T. O., nei I. O. atsakovei jokių pretenzijų ar prašymų dėl paskolos sutarties sąlygų nereiškė, nors paskolos sutarties 7.2 punkte yra įtvirtinta galimybė keisti paskolos sutartį atskiru rašytiniu šalių susitarimu. Ieškovas prašo sumažinti netesybų dydį pagal 2011-03-22 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki 0 Eur, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kodėl delspinigius laiko per dideliais ir kodėl delspinigiai turėtų būti mažinami iki 0 Eur, kas iš esmės reikštų jų panaikinimą (CPK 178 str.). Kaip jau buvo minėta, netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Sumažinus delspinigių dydį iki 0 Eur, būtų pažeista atsakovės teisė gauti kompensaciją už jos patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo. Delspinigių dydis yra nustatytas paskolos sutarties specialiojoje dalyje, kurios sąlygos yra individualiai derinamos su kiekvienu paskolos gavėju, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė šią sąlygą nustatė vienašališkai. Ieškovas pasirašydamas paskolos sutartį patvirtino, kad tiek su specialiosiomis, tiek su bendrosiomis paskolos sutarties sąlygomis susipažino ir įsipareigojo jų laikytis.

Vertinant ar konkrečiu atveju netesybos nėra per didelės, teismas turi atsižvelgti į konkrečią situaciją ir individualų atvejį. Ieškovas nurodė, kad bendraskolių ekonominė padėtis paskolos pasirašymo metu buvo sudėtinga, reikėjo grąžinti kitą paskolą, todėl paskolą buvo sudaryta kitos paskolos refinansavimui. Atsakovė nurodė, kad įvertinusi bendraskolių mokumą, paskolos sutartį vertino kaip itin rizikingą ir tuo pagrindu nustatė didesnius delspinigius. Vadinasi ieškovas turėjo pareigą prieš pasirašydamas paskolos sutartį įvertinti savo galimybes grąžinti paskolą laiku, kad neatsirastų pareiga mokėti paskolos sutartyje nustatytus delspinigius. Įvertinus tai, laikytina, kad paskolos sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra pagrįstas.

Nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo I. O. yra verslininkai. Ieškovas yra buvęs Gyvenamųjų sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos narys, (duomenys neskelbtini) valdybos narys, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir akcininkas, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir akcininkas, šiuo metu yra UAB (duomenys neskelbtini)vadovas (b. l. 63). I. O. yra buvusi UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, šiuo metu yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovė ir akcininkė (b. l. 62). Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų specialiosios dalies 2.1.2. punkte nurodyta, kad paskolos bendraskoliams paskirtis - paskolos padengimui, autoįrangos pirkimui, vartojimui. UAB (duomenys neskelbtini), kurio vadovu buvo ieškovas, o I. O. – akcininke, veiklos sritis buvo variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, transportas ir saugojimas (b. l. 64-70), o viena iš paskolos paskirčių yra autoįrangos pirkimas. Ieškovas yra verslininkas, turintys 10 metų patirtį versle, taip pat turintis aukštąjį išsilavinimą, todėl šiuo atveju konstatuoti esminės šalių nelygybės pagrindo nėra. Ieškovas nurodė, kad jam reikėjo pinigų kitos paskolos grąžinimui, kuriuos jam atsakovė paskolino. Pažymėtina, kad šiuo atveju šalys laisva valia susitarė dėl paskolos sutarties sąlygų ir sudarė sutartį. Be to, sutarties įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Atsižvelgus į sandorio sudarymo aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas turėjo suprasti, kokius įsipareigojimus prisiima pasirašydamas paskolos sutartį (CK 6.156 str.). Be to, per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl kredito sutarties sąlygų keitimo ar pildymo, neprašė sutarties nutraukti, matydamas, kad neturi galimybių vykdyti sutartinių įsipareigojimų.

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių 2011-03-22 paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 3.1.1. punkte nustatyti 0,5 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos sumos yra neprotingai didelės netesybos (CK 6.258 str.). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią, todėl šiuo atveju nenustatytas pagrindas laikyti, kad 2011-03-22 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą dėl 0,5 procentų delspinigių už dieną dydžio yra niekinė ir negaliojanti bei teismui pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygą dėl delspinigių dydžio (CK 6.156 str., 6.189 str., 6.223 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.