- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-111-318/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Nerijus Meilutis, Regina Pocienė
- Kaltinamasis
- J. P.
- Advokatai
- Benediktas Paulauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir 260 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
J. P. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir 260 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis ne vėliau kaip 2017 m. vasario 24 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., P. K. ir R. L., kuriems byla išskirta ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, turėdamas bendrą sumanymą įgyti, laikyti ir gabenti kontrabandos būdu labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), M. K. parengus nusikalstamos veikos planą ir nariams paskirsčius vaidmenis: M. K. organizavus neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą kontrabandos būdu; R. L. organizavus labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą; P. K. įgijus automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį už 50 Eur atlygį įregistravo J. P. vardu, už 500 Eur atlygį susitarė su juo (J. P.) dėl narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balione įrengtoje slėptuvėje iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką ir nuolat palaikė ryšį su J. P. bei davė nurodymus, kokiais keliais važiuoti, pranešdavo apie kelyje esamus teisėsaugos pareigūnus; J. P. už 50 Eur atlygį įregistravo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu ir už 500 Eur atlygį minėto automobilio dujų balione įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai kontrabandos būdu atgabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, nuolat palaikė ryšį su P. K. apie savo buvimo vietą. Vykdydami suplanuotą nusikalstamą veiką, 2017 m. vasario 24 d. P. K. susitiko su J. P. Daugpilyje, Latvijos Respublikoje, kurioje įregistravo įgytą automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vardu. Paskui, 2017 m. gegužės 13 d., R. L. ir M. K. iš Lietuvos Respublikos automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Nyderlandų Karalystę, kur tyrimo nenustatytoje vietoje iš kito asmens laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti bei gabenti kontrabanda, įgijo labai didelį kiekį – 7 159,55 g – narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių). Apie tai pranešė P. K., kuris 2017 m. gegužės 17 d. kartu su Latvijos piliečiu J. P. iš Lietuvos Respublikos automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bagažinėje, dujų balione, buvo iš anksto įrengta slėptuvė, išvyko į Nyderlandų Karalystę. Nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. P. K. susitiko su M. K. ir R. L. bei veikdami bendrai į automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą slėptuvę paslėpė prieš tai įgytą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis). Tada P. K., R. L. ir M. K. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Lietuvos Respubliką, o kelių valandų skirtumu iš paskos jų nurodymu išvyko ir J. P. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Nyderlandų Karalystės per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas bei, visą kelią kontaktuodamas telefonu su P. K., pranešdavo apie savo buvimo vietą, o P. K. pranešdavo apie kelyje stovinčius teisėsaugos pareigūnus. Vėliau, 2017 m. gegužės 20 d., J. P. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį – 7 159,55 g – narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių). Tą pačią dieną apie 20 val. P. K. pasitiko minėtą automobilį Vilniaus mieste bei palydėjo iki Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kur P. K. ir J. P. automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė M. K., kuris minėtą automobilį, kuriame buvo paslėptas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), atgabeno ir pastatė prie M. K. sugyventinei K. V. priklausančio namo, (duomenys neskelbtini), kuris 2017 m. gegužės 20 d. apie 23.40 val. įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų, kurie 2017 m. gegužės 21 d. apie 4.30 val. atliktos kratos metu automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balione įrengtoje slėptuvėje rado ir paėmė labai didelį kiekį – 7 159,55 g – narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių).
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžiu J. P. dėl nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo išteisino kaip nepadariusį veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia neabejotinai konstatuoti, jog J. P. suprato, jog, veikdamas bendrininkų grupe su P. K., M. K. bei R. L., gabeno labai didelį kiekį kanapių per Lietuvos Respublikos sieną, turėdamas tikslą jas platinti. Teismas pažymėjo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Vadovaudamasis principu, kad visos abejonės turi būti vertintinos kaltinamojo naudai, J. P. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), BK 260 straipsnio 3 dalį išteisino (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
II. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendį ir pripažinti, kad J. P. padarė veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir 260 straipsnio 3 dalyje. J. P. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinti ir J. P. paskirti galutinę bausmę – 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš J. P. konfiskuoti 500 Eur, kaip gautus iš nusikalstamos veikos. Prokuroras skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas, konstatuodamas, kad J. P. nepadarė jam inkriminuotų veikų, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Taip pat teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tai turėjo įtakos priimant neteisėtą baigiamąjį aktą.
Įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais, priimtais M. K., P. K. ir R. L., yra neabejotinai nustatyta, kad pastarieji veikė kartu su J. P. – „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju, kuris padėjo pargabenti narkotines medžiagas į Lietuvą.
J. P. tyčią atskleidžia M. K., P. K. ir R. L. parodymai, taip pat paties išteisintojo bei kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys.
Teismas, vertindamas išteisintojo parodymus, neatsižvelgė, kad jie baudžiamojo proceso metu kito. Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, J. P. parodymus priderino prie jau nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių.
Teismas nepagrįstai sureikšmino faktą, kad, išgirdęs P. K. parodymus teisme, jog kitas asmuo vairavo automobilį, J. P. teisme parodymų nekeitė, nors galėjo tai daryti, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismas, vertindamas P. K. parodymus, kad vairuotojas buvo lietuvis A., o J. P. tikrai nevažiavo kartu su juo į Olandiją, neįvertino J. P. nurodytos aplinkybės, kad, jam atliekant bausmę Latvijoje, P. K. skambino ir prašė per kitus asmenis perduoti, kokios pozicijos laikytis, jog J. P. galėtų išeiti į laisvę, todėl išteisintasis ir laikėsi versijos, kad tik atvairavo automobilį į Lietuvą. P. K. davė parodymus apie vairuotoją A., kuriam gal ir sakė, kokiu tikslu reikės vykti į Olandiją, tik todėl, kad laikėsi susitarimo su J. P.. Jeigu jis būtų nederinęs su J. P. narkotinių medžiagų gabenimo aplinkybių ir neinformavęs jo apie gabenamą neteisėtą krovinį, jis būtų įvardijęs jį tik kaip vairuotoją.
Teismas, vertindamas kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotus pokalbius, taip pat atsietai vertino aptartus P. K. parodymus, kad jis „vairuotojui gal miglotai ir sakė, ko reikės važiuoti į Olandiją. Vairuotojas tiksliai nežinojo, kur vyks, nes jis vairuotojui sakė, kad reikės važiuoti arba į Olandiją, arba į Ispaniją, arba į Vokietiją“, bei R. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog vairuotojui buvo žinoma apie narkotinių medžiagų gabenimą.
Teismui be pagrindo abejonių nesukėlė ir versija, kad P. K. pasiūlė J. P. užsidirbti, padedant parvairuoti naujus automobilius iš užsienio, o kad nekiltų keblumų vairuojant Europoje – įregistruoti automobilį jo vardu. J. P. reikėjo pinigų, todėl jis su pasiūlymu sutiko ir padėjo P. K. įregistruoti automobilį savo vardu.
Teismas turėjo kritiškai vertinti J. P. ir P. K. tariamą kelionės tikslą dėl automobilio parvarymo iš Olandijos į Lietuvą. Teismas neįvertino, kad ilga kelionė J. P. buvo ekonomiškai nenaudinga, nes jis turėjo darbą Latvijoje. Be to, teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad sutartas 500 Eur atlygis už J. P. kelionę neleidžia manyti, jog jis turėjo suvokti, kad gabens narkotines medžiagas, nes jis nėra neproporcingai didelis.
Tai, kad J. P. ir P. K. susitarimas dėl narkotinių medžiagų gabenimo buvo ne vienkartinis, o nuolatinis, patvirtina ne tik automobilio registracija J. P. vardu, bet ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų M. K. ir R. L. pokalbių turinys apie planus dėl daugkartinės narkotinių medžiagų kontrabandos.
Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad kaltinamasis nebūtinai turi žinoti visas su nusikaltimu susijusias aplinkybes. Jeigu asmuo bent bendrais bruožais supranta, kad vykdo nusikalstamą veiką, to užtenka. Nagrinėjamu atveju P. K., M. K. ir R. L. vyko į priekį ir stebėjo kelius, kuriais važiavo J. P., taip užtikrindami jam saugumą, o tai neabejotinai rodo, kad J. P. turėjo suvokti, jog jis, veikdamas bendrininkų grupe su P. K., M. K. ir R. L., gabena labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių – per Lietuvos Respublikos sieną, turėdamas tikslą jas platinti. Tokią išvadą pagrindžia ir byloje nustatytos aplinkybės, kad vairuotojas buvo iš Latvijos, su juo bendravo tik P. K., susirašinėjimas vyko telefoninėmis žinutėmis, o dėl sutartų aplinkybių buvo rašomas paprastas pranešimas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas – jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
J. P. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir 260 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininku grupe su M. K., P. K. ir R. L., nuteistais kitu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu – 7 159,55 g – narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias jis kontrabandos būdu automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balione įrengtoje slėptuvėje 2017 m. gegužės 20 d. atgabeno iš Nyderlandų Karalystės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Šie kaltinimai buvo grindžiami paties J. P., liudytojų M. K., P. K., R. L., R. V., R. K. parodymais, duomenimis, užfiksuotais Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, apžiūrų, kratų, protokoluose, specialistų išvadose ir kituose rašytiniuose dokumentuose.
Apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje esantys faktiniai duomenys nepatvirtina, jog J. P. suprato, kad, veikdamas bendrininkų grupe su P. K., M. K. bei R. L., automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balione įrengtoje slėptuvėje iš Nyderlandų Karalystės per Lietuvos Respublikos sieną, turėdamas tikslą jas platinti, gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Todėl J. P. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir 260 straipsnio 3 dalį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, išteisino.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi papildomą tyrimą (apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiusi išteisintąjį), konstatuoja, kad pagrįsti prokuroro skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl neteisingai įvertino J. P. tyčios turinį. Apygardos teismas savo išvadų dėl išteisintojo nekaltumo neparėmė visapusišku ištirtų bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių viseto vertinimu ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Todėl apskųstasis teismo nuosprendis, kuriuo J. P. išteisintas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir 260 straipsnio 3 dalį, nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų sudėties, naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).
Dėl BPK 20 straipsnio pažeidimo ir BK 199 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), 260 straipsnio 3 dalies taikymo
BK 199 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno <...> narkotines <...> medžiagas, o BK 260 straipsnio 3 dalyje – tam, kas neteisėtai <...> įgijo, laikė, gabeno <...> labai didelį kiekį narkotinių <...> medžiagų.
Suformuota teismų praktika patvirtina, kad atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį už narkotinių medžiagų kontrabandą kyla nepriklausomai nuo neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabenamų narkotinių medžiagų kiekio, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad gabena būtent šias medžiagas, o baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ir (ar) gabenimą galima tik nustačius ir įrodžius, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan., tačiau nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-587/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014 ir kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad viso proceso metu išteisintasis neigė žinojęs, jog jo vairuojamu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką yra gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir pats neatskleidė savo nusikalstamos tyčios aplinkybių, tačiau, kaip žinia, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Kaltės forma, rūšis bei jos turinys nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis, J. P. buvo apklaustas kelis kartus.
Apklausiamas įtariamuoju 2021 m. sausio 8 d. J. P. nurodė, kad pažįstamas P. K. jam pasiūlė už 500 Eur atlygį nuvykti į Vokietiją padėti nupirkti naują automobilį, o seną parvairuoti atgal į Lietuvą. Tai turėjo būti nevienkartinis darbas. Kad kelionėje nebūtų keblumų, P. K. automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiūlė užregistruoti J. P. vardu ir atlikti techninę apžiūrą. Už tai jam pasiūlė sumokėti 50 Eur. Tą jis ir padarė. Po mėnesio, maždaug 2017 m. gegužę, jam paskambino P. K. ir pasakė, kad Vokietijoje jis rado automobilį, kurį jis nori pirkti, todėl jam reikia atvykti į Lietuvą. Kitą dieną jis autobusu išvyko į Vilnių, o kad nebūtų liūdna kelionėje, kartu pasikvietė draugę S. P.. Vilniuje jį pasitiko P. K. ir jie kartu nuvyko į viešbutį. Kitą dieną jie kartu su P. K. nuvyko pasiimti automobilio „Škoda Octavia“ ir vėliau atskirais automobiliais grįžo į viešbutį. Po to jie trise šiuo automobiliu išvyko į Vokietiją. Prieš išvažiuodamas apžiūrėjo automobilį, tačiau nieko įtartino nepastebėjo. Pakeliui P. K. pasakė, kad į Vokietiją nevažiuos, važiuos į Olandiją, nes ten rado geresnį variantą. Kol P. K. buvo išvykęs pirkti automobilio, jis su S. P. vaikščiojo parke. Olandijoje buvo dvi dienas. Paskutinę dieną P. K. atvažiavo jau su nauja transporto priemone, kurios markės ir numerio jis neįsidėmėjo. Jie su S. P. sėdo į P. K. atvarytą automobilį „Škoda Octavia“, su kuriuo buvo atvažiavę, ir išvyko atgal į Lietuvą. Įvažiavęs į Lietuvą, jis P. K. parašė, kad jau Lietuvoje. Atvažiavus prie Vilniaus autobusų stoties, juos pasitiko P. K. ir jam sumokėjo sutartus 500 Eur. S. P. liko prie stoties, o jis su automobiliu „Škoda Octavia“ išvyko paskui P. K.. Kažkokiame kieme pastačius automobilį „Škoda Octavia“, jį P. K. atvežė atgal į stotį, iš kurios jie kartu su S. P. autobusu išvyko į Latviją. (t. 5, b. l. 146–147). Vėliau apklausiamas J. P. aiškino, kad Olandijoje niekada nėra buvęs, o P. K. yra panašus į asmenį, iš kurio pirko ar kuriam pardavė automobilį (t. 5, b. l. 150, 157–158).
Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia įtariamajam tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 22 straipsnio 4 dalis). Teisiamajame posėdyje J. P. nurodė, kad jis po įvykusios 2021 m. sausio 8 d. pirmos apklausos daugiau parodymų nedavė, nes nepasitikėjo tyrėja R. K., kuri jo parodymus užrašė iškraipydama jų prasmę (t. 6, b. l. 124–129). Tačiau bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų šios tyrėjos kokį nors suinteresuotumą apkaltinti išteisintąjį sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta R. K. parodė, kad ji užrašė J. P. parodymus pažodžiui, nes jis daug pasakojo ir kalbėjo (t. 7, b. l. 11–18). Iš bylos duomenų matyti, kad J. P. apklausoje dalyvavo gynėja, kuri jam išaiškino visas procesines galimybes. Įtariamasis ir gynėja nenurodė jokių pastabų apklausos protokole (t. 5, b. l. 149). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti 2021 m. sausio 8 d. apklausoje duotais J. P. parodymais tiek, kiek juos patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teismo BPK nustatyta tvarka patikrinti įrodymai.
Liudytoju apklaustas P. K. tvirtino, kad J. P. yra asmuo, iš kurio jis įsigijo automobilį, kuriuo gabeno narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) iš Olandijos, tačiau neigė, jog J. P. kartu su juo vyko į Olandiją (t. 1, b. l. 89–90; t. 6, b. l. 189–195) ir nurodė, kad jis A. pasiūlė vykti į Vokietiją pailsėti, po to parvairuoti automobilį į Lietuvą. Kadangi A. kilo įtarimų, tuomet jis jam pasakė, kad reikės grįžti su kanapėmis, paslėptomis automobilio dujų balione įrengtoje slėptuvėje. Už tai jis A. pasiūlė 500 Eur atlygį ir nemokamą poilsį. A., žinodamas, ką reikės parvežti, sutiko važiuoti. Prieš išvažiuodamas liudytojas A. pasakė, kad reikės vykti ne į Vokietiją, o į Olandiją. P. K. su A. ir jo mergina išvyko automobiliu „Škoda Octavia“ latviškais numeriais. Nuvykę į Olandiją, jie apsistojo viešbutyje. A. su mergina pasiūlė pailsėti ir pasakė, kad praneš, kai reikės vykti į Lietuvą. Kai kanapės jau buvo pakrautos į automobilį, jis į navigaciją įvedė Vilniaus stoties adresą, A. padavė naują telefoną ir 350 Eur. Pats liudytojas į Lietuvą išvažiavo jam priklausančiu kitu automobiliu „Škoda Octavia“, kuris buvo su lietuviškais numeriais. Kelionės metu SMS jis bendravo su A., kuris jam pranešdavo, kurioje vietoje yra. Pravažiavęs sieną, A. turėjo jam parašyti tekstą „laikas valgyti“ ir išmesti telefoną. Toks parašymas reiškė, kad jis sėkmingai kirto Lenkijos–Lietuvos sieną ir jie po 2 val. susitiks stotyje Vilniuje. Kai A. sėkmingai kirto Lenkijos–Lietuvos sieną, jis gavo iš A. žinutę. Vėliau jis su A. susitiko, jam sumokėjo apie 500–700 Eur, jo draugė išlipo, o jie atskirais automobiliais nuvažiavo į Juodšilius. Po to, automobilį „Škoda Octavia“ su latviškais numeriais plikę M. K. sugyventinės kieme, grįžo į Vilnių. Jis A. išleido stotyje prie restorano „Macdonald“, o pats nuvažiavo (t. 1, b. l. 89–90; t. 6, b. l. 189–195).
Taigi, kaip matyti iš P. K. parodymų, jis laikėsi pozicijos, kad kartu su juo į Olandiją vyko ne J. P., o asmuo vardu A., kuriam jis buvo atskleidęs kelionės į Nyderlandų Karalystę tikslą – pargabenti ten įsigytas narkotines medžiagas – kanapes. Tačiau aptartų išteisintojo J. P. ir liudytojo P. K. parodymų, kad P. K. automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo būtent iš J. P., nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Priešingai, 2021 m. sausio 8 d. apklausiamas įtariamuoju J. P. ir liudytoju apklaustas P. K. tvirtino, kad automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė P. K., kuris, turint tikslą sistemingai su šia transporto priemone vykti į užsienį, buvo tik registruotas J. P. vardu. Tam neprieštarauja ir M. K. parodymai, kad sūnus P. K., būdamas Olandijoje, į susitikimą su liudytoju atvyko su automobiliu, kuriame buvo įrengtas dujų balionas, specialiai paruoštas „žolei“ vežti (t. 6, b. l. 189–195). Šio liudytojo parodymai sutampa su išteisintojo parodymais, kad P. K., kol jis su drauge vaikščiojo parke, automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kažkur išvykęs. Tuo tarpu, P. K. parodymai, kad su juo į Olandiją J. P. nevyko ir išteisintojo parodymai, kad jis Olandijoje niekada nėra buvęs, prieštarauja paties J. P. parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei „Viada Lt“ degalinės vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims, kuriais remiantis šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo J. P., kuris šia transporto priemone kartu su P. K. ir S. P. vyko į Olandiją.
Iš 2017 m. gegužės 26 d. protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2017 m. gegužės 17 d. vaizdo įrašas. Faile, kuris pavadintas „Kirtimai_Camera4_kirtimai_20170517033000_20170517033759_67311“ patvirtina, kad 03:30:18 val. įvažiuoja automobilis „Škoda Octavia“ universalas, 03:30:25 val. šis automobilis sustoja prie kolonėlės, automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracijos numeriai). 03:30:32 val. atidaromos priekinės vairuoto durelės ir priekinės keleivio durelės, iš keleivio pusės išlipa vyras, kuris atpažintas kaip P. K.. Iš vairuotojo pusės išlipa vyras, atpažintas kaip J. P..03:30:36 val. atidaromos galinės pusės durelės (iš vairuotojo pusės) ir išlipa mergina, kurios tapatybė nenustatyta, kuri dureles uždaro, tuo metu J. P. trumpai kažką padaro (galimai paspaudė mygtuką atrakinti bako dangtelį) įlipęs į automobilio saloną. 03:30:35 P. K. atidaro automobilio bako dangtelį, 03:30:54 įstato pistoletą į baką. 03:30:50 val. J. P. eina link P. K., o mergina eina nežinoma kryptimi (galimai į degalinę). P. K. ir J. P. stovi kartu ir iš jų judesių galima įtarti, kad kalbasi. 03:32:15 val. P. K. prieina prie automobilio paima degalinės pistoletą ir grąžina jį į degalinės stacionarų automatą, užrakina baką ir nueina, prieš tai pažiūrį į degalinės skaitliuką. Šalia automobilio liko tik J. P., kuris 03:33:42 val. atidaręs vairuotojo dureles atsisėda į automobilį. 03:35:39 val. prie automobilio prieina mergina, kuri rankose laiko du puodelius, 03:35:46 val. mergina vieną puodelį paduoda J. P.. 03:35:52 val. mergina atidaro galines dureles iš vairuotojo pusės, 03:36:06 val. atsisėda į automobilį ir uždaro duris. 03:36:31val. prie automobilio prieina P. K., kairėje rankoje laiko rankinuką, dešinėje puodelį, ant automobilio stogo palieka puodelį, kažką įmetą į automobilio saloną (galimai nupirktą žemėlapį), ant priekinės sėdynės palieka rankinuką, ir nusirengia liemenę, kurią padeda į automobilio bagažine, grįžęs atgal paima nuo automobilio stogo puodelį, atsisėda į priekinę keleivio sėdynę ir uždaro duris. Automobilis „Škoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latviški numeriai), kartu su P. K., J. P.ir nenustatyta mergina iš degalinės išvažiuoja 03:37:07 val. Vaizdo įraše „kirtimai_Camera11_kirtimai_20170517033000_20170517033759_142942“ taip pat matyti, kad 03:31:04 val. į degalinę užeina nenustatyta mergina (kuri važiavo automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su P. K. ir J. P.), kuri nueina link kavos aparato. 03:32:44 val. į degalinę užeina P. K., kuris nueina link kavos aparato. 03:33:20 val. nuo kavos aparato P. K. nueina giliau į degalinėje esančią parduotuvę, kažką pažiūri ir prieina prie kasos, kažką klausdamas ir rodydamas rankomis, degalinės pardavėja parodo su kairia ranka į kairę pusę, P. K. kažką pradeda rinktis ir paimą žemėlapį, kurį padeda ant prekystalio. 03:34:17 val. padėjęs rankinuką iš jo ištraukia pinigus ir paduoda pardavėjai. 03:34:31 val. likusius pinigus įdeda į rankinuką. 03:34:43 val. paima nuo prekystalio žemėlapį ir prispaudžia jį prie kūno su kaire ranka, pardavėja padeda čekį ir grąžą, kurią P. K. paima. 03:34:54 val. prie kasos prieina nenustatyta mergina, kuri pastato ant prekystalio du puodelius ir piniginėje ieško pigų. Tuo metu P. K. grįžo prie kavos aparato. Nenustatyta mergina, sumokėjusi, paima du puodelius ir 03:35:23 val. išeina iš degalinės. P. K. paėmęs vieną puodelį 03:35:37 val. užeina į tualetą. P. K. iš degalinės išėjo 03:36:21 val. (4 t., b. l. 124–129).
Teisėjų kolegija, aptartus P. K. parodymus, sugretinusi tarpusavyje su J. P. parodymais apie įvykio aplinkybes ir juos įvertinusi tiek atskirai, tiek visų bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste, konstatuoja, kad P. K. parodymai apie A., apie įvykio aplinkybes (vietos, laiko, kelionės dalyvių, atlygio dydžio ir tarpusavio ryšių palaikymo aspektais) sutampa su J. P. pirminės apklausos metu duotais parodymais, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog priešingai, negu sprendė pirmosios instancijos teismas, P. K. nurodytas A. ir yra išteisintasis J. P.. J. P. neigė vykęs į Olandiją kartu su P. K., o P. K. davė parodymus apie tariamą A., nes, kaip nurodė pats J. P., kai jis Latvijoje buvo suimtas, P. K. per kitus asmenis jam liepė sakyti, kad jis į Olandiją nevažiavo. Taigi, jie parodymus derino. Tai, kad J. P. po P. K. teisme duotų parodymų, jog automobilį vairavo kitas asmuo, savo parodymų nekeitė ir patvirtino aplinkybes, kurias nurodė 2021 m. sausio 8 d. apklausos metu, nesudaro pagrindo spręsti, kad P. K., M. K. ir R. L. kalbėjo ne apie J. P., o apie kitą asmenį, automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balione įrengtoje slėptuvėje iš Nyderlandų Karalystės per Lietuvos Respublikos sieną gabenantį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, viso baudžiamojo proceso metu J. P. tvirtino nežinojęs, kad automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balione įrengtoje slėptuvėje buvo gabenamos narkotinės medžiagos, tačiau tokie jo aiškinimai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu P. K. nurodytoms aplinkybėms, kad automobilio Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui jis sakė apie tai, kad iš Olandijos jis į Lietuvą turės pargabenti „žolę“, liudytojo R. L. tvirtinimui, kad automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui galimai buvo žinoma apie narkotinių medžiagų gabenimą (t. 1, b. l. 104–105), kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindu gautiems duomenims, kuriuose užfiksuota, jog R. L. P. K. paklausus, ar vairuotojas žino, kad jis važiuoja pakrautas, P. K. atsako, jog vairuotojui neįdomu, jis nenori žinoti, kad ten kažkas blogo, o R. L. pasitikslinus, P. K. pakartoja, jog jis sako, kad jam neįdomu, jis spėja (t. 2, b. l. 153–154), liudytojo R. V. parodymams, kad už narkotinių medžiagų pirkimą ir įgijimą buvo atsakingi M. K. ir R. L., o už vairuotoją ir logistiką buvo atsakingas P. K., jog M. K., P. K. ir R. L. bijojo, ar pakrauta mašina atvyks į Lietuvą, ar nebus pasienyje sulaikyta, tačiau P. K. sakė, kad vairuotojas atvažiuos 100 proc., nes jis atrodo normaliai, nėra narkomanas, nėra įtartinas, važiuoja su mergina, kad, jei jį sustabdys, pats žinos, ką jis turi sakyti, kad jis kalba angliškai, turi anglišką kortelę ar pasą ir kad atvyks be problemų, jog vairuotojui duotas telefonas, kuriuo jis palaikė ryšį ir pranešinėjo P. K., kur jis yra. Be to, tarp P. K., M. K. ir R. L. buvo užfiksuoti pokalbiai ne apie asmenį, reikalingą iš Olandijos parvairuoti naujus automobilius, jie kalbėjo apie Latvį, kuris gaus atlygį už automobilio su narkotinėmis medžiagomis parvairavimą, ir jis, jeigu bus reikalas, tai galės daryti ne kartą (t. 6, b. l. 189–195). Tokie P. K. paaiškinimai J. P. patikimumu suabejojusiems M. K. ir R. L. patvirtina, jog narkotinių medžiagų gabenimui buvo iš anksto pasiruošta. J. P. buvo aprūpintas ryšio priemonėmis, su juo iš anksto aptarti ryšio palaikymo būdai kelionės metu bei veikimo būdai jos metu iškilus nenumatytoms situacijoms. Pirmiau aptarti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ir merginą J. P. į kelionę pasikvietė konspiracijos tikslais, siekiant sukelti kuo mažiau įtarimų automobilio patikros atveju.
Išteisintojo nurodytą kelionės į Olandiją tikslą – padėti parvairuoti P. K. įsigytą naują automobilį, paneigia bylos faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės, jog iš tiesų P. K., būdamas Olandijoje, jokios naujos transporto priemonės neįsigijo. Išteisintasis teisme aiškino, kad jis gerai nematė, todėl neįsidėmėjo P. K. tariamai naujai įsigytos transporto priemonės markės ir numerio, tačiau tokius J. P. parodymus teisėjų kolegija pripažįsta neįtikinamais, nes J. P., kaip pats nurodė, turi 20 metų vairuotojo darbo stažą, todėl negalėjo neatpažinti, kad neva naujai P. K. įsigyta transporto priemonė yra „Škoda“ markės, t. y. tos pačios markės kaip ir jo vairuotas automobilis. Be to, byloje neginčytinai nustatyta, kad iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą P. K. grįžo ne naujai įsigytų automobiliu, o automobiliu Škoda Octavia“, kuriame buvo paslėptas Nyderlandų Karalystėje laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabenti kontrabanda, įgytas labai didelis 7 159,55 g kiekis narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių).
Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs, kad M. K., P. K. ir R. L. aptariamas asmuo žinojo apie jų nusikalstamą sumanymą automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balione įrengtoje slėptuvėje iš Nyderlandų Karalystės per Lietuvos Respublikos sieną gabentą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), nepagrįstai sprendė, jog J. P. nėra būtent tas asmuo, kuris žinojo apie gabenamas narkotines medžiagas. Nors byloje nėra duomenų apie tai, jog J. P. dalyvavo automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balione montuojant slėptuvę, skirtą narkotinėms medžiagoms gabenti, ar narkotinių medžiagų pakrovime į jo vairuojamą automobilį, ir kad, neturint specialios informacijos, nebuvo įmanoma pastebėti slėptuvės, nes dujų padavimo sistema buvo pajungta ir užpildyta dujomis, nėra tos aplinkybės, kurios pačios savaime paneigtų, jog išteisintasis suprato, kad automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką gabena labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).
Kaip nurodyta pirmiau, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką asmuo už BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą atsako, jeigu jis suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės.
Byloje nustatytos aplinkybės: automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracija išteisintojo vardu, 500 Eur dydžio atlygio gavimas už automobilio parvairavimą, visų išteisintojo su drauge kelionėje patirtų išlaidų finansavimas, P. K., M. K. ir R. L. ankstesnis, negu J. P., išvykimas iš Olandijos, kelio stebėjimas, bendrininkų jaudinimasis, kad J. P. sėkmingai kirstų Lietuvos–Lenkijos sieną, P. K., M. K. ir R. L. atsargumas bendraujant su J. P. (tik P. K. bendravo su pastaruoju), konspiracinių ryšių palaikymas (P. K. su J. P. bendravo tik SMS žinutėmis), teisėjų kolegijos vertinimu, loginiais ryšiais siejasi su išteisintajam šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybėmis ir leidžia daryti ne prielaidomis, kuriomis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas, o bylos faktiniais duomenimis pagrįstą išvadą, kad J. P. bendrais bruožais neabejotinai suprato, kad jis iš Olandijos į Lietuvą gabena labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išteisintojo parodymus apie jo nekaltumą įvertino nevisapusiškai, suteikė jiems prioritetinę vertę, jų nesiejo su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnyje 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties subjektyviojo požymio – tyčios. Byloje esantys teisėtu būdu gauti įrodymai, kurių kiti įrodymai nepaneigia, juos įvertinus kaip visumą ir sujungus į vieningą loginę seką, priešingai, negu konstatavo apygardos teismas, pagrindžia J. P. kaltę dėl BK 199 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo.
Nagrinėjamu atveju protingas situacijos vertinimas nekelia abejonių ir leidžia daryti išvadą, kad J. P., būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, sutikdamas iš užsienio valstybės parvairuoti automobilį už 500 Eur dydžio atlygį, taip pat gauti kelionės išlaidų su drauge kompensaciją, negalėjo nenumatyti, jog dalyvauja baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikloje, susijusioje su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu ir jų kontrabanda. J. P. proceso metu pats pripažino, kad P. K. veiksmai jam kėlė tam tikrų abejonių, tačiau kelionės jis nenutraukė ir apie galimai neteisėtus jo veiksmus teisėsaugos pareigūnams nepranešė. Taigi, pirmiau aptarti objektyvūs faktiniai duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad J. P. puikiai suvokė, jog jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), ir dėl savanaudiškų paskatų – norėdamas pasipelnyti - to siekė, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad jis galimai nežinojo tikslaus narkotinių medžiagų kiekio, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės ir nepaneigia pirmiau aptartų duomenų visumos, kuri vienareikšmiškai įrodo, kad J. P., veikdamas bendrininkų grupe su M. K., P. K. ir R. L., dalyvavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) gabenime ir jų kontrabandoje. Tai, kad J. P. nepalaikė ryšių su M. K. ir R. L., o visas kelionės į užsienį aplinkybes aptarė tik su P. K., taip pat nepaneigia jo dalyvavo jam inkriminuotoje veikoje, nes asmenis priskiriant bendrininkų grupei, nebūtina nustatyti, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys vieni kitus pažinojo, palaikė tarpusavio ryšius, netgi nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Tokiu atveju pakanka tarpusavio supratimo, kad nusikalstamą sumanymą bendrininkai realizuoja bendrai.
Todėl apibendrinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas nustato: J. P. ne vėliau kaip 2017 m. vasario 24 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., P. K. ir R. L., kuriems byla išskirta ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, turėdamas bendrą sumanymą įgyti, laikyti ir gabenti kontrabandos būdu labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), M. K. parengus nusikalstamos veikos planą ir nariams paskirsčius vaidmenis: M. K. organizavus neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą kontrabandos būdu; R. L. organizavus labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą; P. K. įgijus automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį už 50 Eur atlygį įregistravo J. P. vardu, už 500 Eur atlygį susitarė su juo (J. P.) dėl narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balione įrengtoje slėptuvėje iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką ir nuolat palaikė ryšį su J. P. bei davė nurodymus, kokiais keliais važiuoti, pranešdavo apie kelyje esamus teisėsaugos pareigūnus; J. P. už 50 Eur atlygį įregistravo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu ir už 500 Eur atlygį minėto automobilio dujų balione įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai kontrabandos būdu atgabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, nuolat palaikė ryšį su P. K. apie savo buvimo vietą. Vykdydami suplanuotą nusikalstamą veiką, 2017 m. vasario 24 d. P. K. susitiko su J. P. Daugpilyje, Latvijos Respublikoje, kurioje įregistravo įgytą automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vardu. Paskui, 2017 m. gegužės 13 d., R. L. ir M. K. iš Lietuvos Respublikos automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Nyderlandų Karalystę, kur tyrimo nenustatytoje vietoje iš kito asmens laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti bei gabenti kontrabanda, įgijo labai didelį kiekį – 7 159,55 g – narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių). Apie tai pranešė P. K., kuris 2017 m. gegužės 17 d. kartu su Latvijos piliečiu J. P. iš Lietuvos Respublikos automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bagažinėje, dujų balione, buvo iš anksto įrengta slėptuvė, išvyko į Nyderlandų Karalystę. Nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. P. K. susitiko su M. K. ir R. L. bei veikdami bendrai į automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą slėptuvę paslėpė prieš tai įgytą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis). Tada P. K., R. L. ir M. K. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Lietuvos Respubliką, o kelių valandų skirtumu iš paskos jų nurodymu išvyko ir J. P. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Nyderlandų Karalystės per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas bei, visą kelią kontaktuodamas telefonu su P. K., pranešdavo apie savo buvimo vietą, o P. K. pranešdavo apie kelyje stovinčius teisėsaugos pareigūnus. Vėliau, 2017 m. gegužės 20 d., J. P. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį – 7 159,55 g – narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių). Tą pačią dieną apie 20 val. P. K. pasitiko minėtą automobilį Vilniaus mieste bei palydėjo iki Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kur P. K. ir J. P. automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė M. K., kuris minėtą automobilį, kuriame buvo paslėptas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), atgabeno ir pastatė prie M. K. sugyventinei K. V. priklausančio namo, (duomenys neskelbtini), kuris 2017 m. gegužės 20 d. apie 23.40 val. įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų, kurie 2017 m. gegužės 21 d. apie 4.30 val. atliktos kratos metu automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balione įrengtoje slėptuvėje rado ir paėmė labai didelį kiekį – 7 159,55 g – narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šie J. P. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimų, numatytų 199 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir 260 straipsnio 3 dalyje, sutaptį.
Prokuroras prašo J. P. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį su nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį. Toks prokuroro prašymas nepagrįstas.
Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis).
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. P. jam inkriminuotas veikas padarė veikdamas paprasta bendrininkų grupe. Jis buvo bendravykdytoju, o tokiu atveju nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį nereikalinga. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-550/2014 ir kt.).
Taigi, J. P. veiksmai kaltinime teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir 260 straipsnio 3 dalį be nuorodos į BK 25 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės paskyrimo
Pripažinus, kad J. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir 260 straipsnio 3 dalyje, jam skirtinos bausmės už šių nusikaltimų padarymą.
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos sunkumo laipsnį ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.
Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), padarymą šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo 3 (trejų) iki 10 (dešimties) metų, o už labai sunkaus nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 straipsnio 3 dalyje, – laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų.
Skirdamas bausmę J. P. apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
J. P. padarė du baigtus savanaudiško pobūdžio tyčinius: vieną sunkų ir vieną labai sunkų, nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis, todėl keliančius dideles neigiamas pasekmės visuomenėje. Byloje nėra J. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis inkriminuotas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). J. P. nusikalstamos veikos metu dirbo taksistu, nusikalto dėl prastos finansinės padėties. Jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, priklausomybės bei psichiatrijos įskaitose neįrašytas.
Esant nustatytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti J. P. už šių nusikaltimų padarymą paskiriant baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant lygų sankcijos minimumui. Už atskirus nusikaltimus, kurie sudaro idealią nusikaltimų, numatytų BK 199² straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, sutaptį, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą J. P. taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnes bausmes, negu numatyta baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą.
Dėl turto konfiskavimo
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pas kaltininką esantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad J. P. iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, t. y. gavo 500 Eur dydžio atlygį už labai didelio kiekio – 7 159,55 g – narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) atgabenimą kontrabandos būdu iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balione įrengtoje slėptuvėje.
Taigi, nustačius, kad iš nusikalstamos veikos J. P. gavo 500 Eur naudą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš J. P. išieškotina šio turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo
Tyrimo objektai prie 2018 m. gegužės 17 d. specialisto išvados Nr. 140-(2980)IS1-2762 (septyni tamponai, USB raktas, M. K., P. K. ir R. L. lyginamieji pavyzdžiai), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (3 t., b. l. 50–52), bei tyrimo objektai prie 2021 m. sausio 28 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-202957-21 (J. P. seilių lyginamieji pavyzdžiai), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (3 t., b. l. 61–63), taip pat tyrimo objektai prie 2017 m. gegužės 30 d. specialisto išvados Nr. 140-(2982)-IS1-3261 (vokas Nr. 1, kuriame daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais, paketas Nr. 2, kuriame 1,5 l talpos „Coca cola“ butelis), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpose (3 t., b. l. 69–70), kvapų pėdsakai, paimti 2017 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini), kratos metu automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 dalimi, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui sunaikintini.
Automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. T(duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 131–132), mobiliojo ryšio telefonas „BlackBerry Curve“, IMEI (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 198–199), navigacijos įrenginys (4 t., b. l. 51–52) yra konfiskuoti, o dujų baliono pajungimo mechanizmas (3 t., b. l. 106–107) bei tyrimo objektai prie 2017 m. birželio 13 d. specialisto išvados Nr. 11-1080 (17), 11-1200 (17), 11-1249 (17) (vokas Nr. 1, kuriame lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdynių, lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo M. K. drabužių ir batų, nuokritos nuo M. K. drabužių ir batų, automobilio „Škoda Octavia“, valst. numeris (duomenys neskelbtini), sėdynės apmušalo pavyzdys, M. K. rankų nuoplovų pakuotė, paketas Nr. 0064927, kuriame kelnės, marškinėliai ir batai) (3 t., b. l. 99–100) yra sunaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinis teismas nuteistajam J. P. paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktą gynėją.
Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. lapkričio 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už J. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 95 Eur išlaidų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už J. P. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga jo turtinei padėčiai. Nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus ir gali dirbti. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendį, kuriuo J. P. (J. P.) pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: J. P. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir 260 straipsnio 3 dalį.
J. P. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. P. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. P. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. P. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. liepos 7 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš J. P. konfiskuoti 500 Eur (penkis šimtus eurų), kaip gautus iš nusikalstamos veikos.
Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, sunaikinti:
tyrimo objektus prie 2018 m. gegužės 17 d. specialisto išvados Nr. 140-(2980)IS1-2762 (septyni tamponai, USB raktas, M. K., P. K. ir R. L. lyginamieji pavyzdžiai), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, bei tyrimo objektus prie 2021 m. sausio 28 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-202957-21 (J. P. seilių lyginamieji pavyzdžiai), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate;
tyrimo objektus prie 2017 m. gegužės 30 d. specialisto išvados Nr. 140-(2982)-IS1-3261 (vokas Nr. 1, kuriame daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais, paketas Nr. 2, kuriame 1,5 l talpos „Coca cola“ butelis), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpose, kvapų pėdsakus, paimtus 2017 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini), kratos metu automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje.
Išieškoti iš nuteistojo J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.