Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Leonui Butkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. N. atstovo advokato padėjėjo Lino Ilčiuko skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2024-07-02 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2024-07-02 nutarimu V. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 493 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 500 eurų administracinė nuobauda už tai, kad jis 2024-02-06 8.20 val. (duomenys neskelbtini) nevykdė statutinio valstybės tarnautoju - policijos pareigūnų teisėto nurodymo ir reikalavimo, nurodžius teisėtai pasitraukti iš vietos, kur bus griaunamas laikinas statinys, esantis (duomenys neskelbtini), nepasitraukė, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūno nurodymus ir reikalavimus, taip pat įvykio vietoje iškvietė policijos pareigūnus, žinant, kad policijos pagalba nereikalinga (b. l. 38-39).

Skundu V. N. atstovas advokato padėjėjas Linas Ilčiukas prašo panaikinti Institucijos 2024-07-02 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, priteisti V. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog V. N. 2024-03-25 pateikė išsamius paaiškinimus dėl nepagrįstai surašyto administracinio nusižengimo protokolo. (duomenys neskelbtini) stovėjo penki prekybiniai pastatai, priklausantys skirtingiems savininkams, turintys atskirus adresus ((duomenys neskelbtini)). MB „(duomenys neskelbtini)”, vadovaujamas direktoriaus V. N., nuomojosi keturis prekybos pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). 2024-01-24 į prekybos pastatų vietą atvyko UAB „Klaipėdos miesto tvarka” darbuotojai, kurie pradėjo griauti/niokoti keturis prekybos pastatus - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). UAB „Klaipėdos miesto tvarka” griovimo darbus motyvavo tuo, jog neva prekybos pastatai stovi neteisėtai. V. N. bandė aiškintis, kokiu pagrindu yra griaunami privatūs pastatai, tačiau V. N. jokie griovimo teisę įrodantys dokumentai pateikti nebuvo. Į pastatų vietą taip pat atvyko ir antstolė Vida Daugirdienė. MB „(duomenys neskelbtini)” vadovui V. N. buvo žinoma, jog dėl vieno namelio, priklausiusio UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), dar 2021 m. buvo kilęs teisminis ginčas. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos reikalavimas civilinėje byloje Nr. e2-100-1032/2021 buvo tenkintas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota nugriauti (nukelti) laikiną statinį - prekybos kioską, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdžius įpareigojimo nugriauti (nukelti) laikiną statinį per teismo sprendime nustatytą terminą, teismas leido Neringos savivaldybės administracijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis nugriauti laikiną statinį - prekybos kioską, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją. Būtent minėta antstolė ir buvo paskirta teismo sprendimo įvykdymui, todėl V. N. kilo įtarimas, jog galimai yra veikiama viršijant teismo sprendimo ir vykdomojo rašto įgaliojimus. Taigi, V. N. buvo suprantama, jog dėl statinio - prekybos kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), yra priimtas teismo sprendimas ir Neringos miesto savivaldybei yra suteiktas leidimas pastatą (duomenys neskelbtini) griauti. Kita vertus, V. N. buvo visiškai nesuprantama, kodėl ir kokiu pagrindu tos pačios įmonės UAB „Klaipėdos miesto tvarka” darbuotojai pradėjo griauti ne tik (duomenys neskelbtini), tačiau ir kitus šalimai stovinčius pastatus. 2024-02-06 rytą į minėtų pastatų vietą ir vėl atvyko UAB „Klaipėdos miestų tvarka” darbuotojai, kurie pradėjo paruošiamuosius pastato (duomenys neskelbtini) griovimo darbus. Pažymėtina, jog į griovimo vietą kartu su griovėjais iš karto atvyko ir keletas policijos pareigūnų ekipažų. V. N. tuo metu buvo pastate (duomenys neskelbtini), kurį nuomojosi iš Z. K.. Policijos pareigūnai kartu su griovėjais reikalavo V. N. pasišalinti iš pastato (duomenys neskelbtini), kadangi neva jis privalo būti griaunamas. V. N. pagrįstai ir teisėtai reikalavo policijos pareigūnų ir griovėjų pateikti duomenis ir dokumentus, įrodančius teisę griauti privačiam asmeniui priklausantį pastatą (duomenys neskelbtini). V. N. turėjo rimtą pagrindą įtarti, jog yra viršijami teismo sprendimo ir vykdomojo rašto įgaliojimai. V. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas ir pastatą teisėtai ūkinei-komercinei veiklai besinuomojantis asmuo, pastate (duomenys neskelbtini) laikantis savo įmonės daiktus, turėjo pagrįstą suinteresuotumą gauti minėtus dokumentus. Pažymėtina, jog nei policijos pareigūnai, nei UAB „Klaipėdos miesto tvarka” darbuotojai nepateikė V. N. įrodymų apie tai, jog egzistuoja teisinis pagrindas griauti pastatą (duomenys neskelbtini). Todėl V. N. atsisakė vykdyti neteisėtus ir nepagrįstus policijos pareigūnų reikalavimus. Būdamas pastate (duomenys neskelbtini), V. N. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir paaiškino susidariusią situaciją. V. N. tikėjosi gauti atsakymą, kokiu pagrindu griaunamas pastatas (duomenys neskelbtini) ir kokiu pagrindu policijos pareigūnai veikia vietoj, kadangi V. N. tokių dokumentų iš policijos pareigūnų negavo. V. N. nereikalavo papildomų pareigūnų prisistatymo į įvykio vietą ir jokiu būdu nesutrukdė policijos pareigūnų darbo. Policijos pareigūnams kartu su UAB „Klaipėdos miesto tvarka” darbuotojais išlaužus pastato (duomenys neskelbtini) duris, V. N. nesipriešino ir vykdė visus tolimesnius policijos pareigūnų nurodymus, nepaisant to, kad V. N. įsitikinimu jie buvo visiškai nepagrįsti ir neteisėti (V. N. nebuvo paaiškintas griovimo pagrindas, nebuvo pateikti griovimo dokumentai). V. N. atitinkamai buvo neteisėtai sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Jo manymu, Neringos policijos pareigūnai iš esmės padėjo Neringos miesto savivaldybei ir privačiai įmonei UAB „Klaipėdos miesto tvarka” įgyvendinti savo tariamas teises (savavaldžiavimas). Tačiau šiuo atveju policijos pareigūnai, nesant įsigaliojusio teismo sprendimo, vykdė civilinių santykių (griovimo darbų) „priežiūrą”. Todėl policijos pareigūnai veikė virš savo įgaliojimų ribų ir tokiu būdu grubiai pažeidė savo tarnybines pareigas. Protokole nurodoma, jog neva policijai nurodžius teisėtai pasitraukti iš vietos, kur bus griaunamas laikinas statinys (duomenys neskelbtini), V. N. atsisakė vykdyti tariamai teisėtus pareigūno nurodymus ir reikalavimus. V. N. pažymi, jog pareigūnų nurodymai buvo apskritai neteisėti, nepagrįsti ir viršijantys pareigūnų įgaliojimus. V. N. (ne)veikime nebuvo subjektyvaus administracinio nusižengimo sudėties elemento, t. y. V. N. kaltės. Teismas turi nustatyti, ar pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, ar asmuo jų nevykdė, ar jis dėl jų nevykdymo yra kaltas (pvz.: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-16 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Al8.-884-1053/2020). Tai reiškia, kad privalomi vykdyti tik teisėti policijos pareigūnų nurodymai ir nagrinėjamu atveju pareigūnai turi įrodyti, kad jų reikalavimai buvo pagrįsti ir teisėti, nes pareigūnų veiksmų teisėtumas nėra preziumuojamas. Visų pirma, V. N. per savo valdomą įmonę MB „(duomenys neskelbtini)” prekybos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), daugybę metų vykdė teisėtą ūkinę-komercinę veiklą. MB „(duomenys neskelbtini)” buvo sudariusi nuomos sutartį komercinei veiklai vykdyti su namelio savininke Ž. K.. Veikla buvo vykdoma teisėtai ir pagrįstai - Neringos savivaldybės administracija MB „(duomenys neskelbtini)” buvo ne kartą suteikusi alkoholio/maisto licencijas, leidimus renginiams vykdyti. Veikla prekybos pastate buvo aktyviausiai vykdoma vasaros sezono metu, o paskutiniai leidimai ir licencijos buvo išduotos dar 2023 m. vasaros sezonui. Todėl V. N. turėjo pagrįstą įsitikinimą ir teisėtus lūkesčius dėl savo buvimo pastate (duomenys neskelbtini) teisėtumo. Antra, policijai 2024-02-06 atvykus prie pastato (duomenys neskelbtini) ir pareikalavus iš jo pasitraukti dėl planuojamų vykdyti griovimo darbų, V. N. ir pastato savininkė Z. K. pareigūnų reikalavo pateikti dokumentus, suteikiančius teisę UAB „Klaipėdos miesto tvarka” priverstinai griauti minėtą pastatą. Šių dokumentų pagrindu būtų galima daryti išvadą, ar policijos pareigūnai turi ar neturi teisę priverstinai reikalauti asmenis pasišalinti iš privataus pastato. Tačiau nei vienas policijos pareigūnas prašomų dokumentų V. N. nepateikė. V. N. iš esmės buvo prašomas „aklai” vykdyti policijos pareigūnų nurodymus, nepagrįstus jokia dokumentacija ar įstatymų normomis. Jeigu pastatas būtų priklausęs Neringos miesto savivaldybei - V. N. būtų neabejotinai vykdęs policijos pareigūnų nurodymus pasitraukti iš savivaldybės nuosavybės. Jis privačiame pastate buvo teisėtai ir pagrįstai, nuomos sutarties pagrindu. Policijos pareigūnai reikalauti pasišalinti iš privataus pastato galėjo tik dvejais atvejais: 1) jam N. vykdant nusikalstamą veiką ar administracinį pažeidimą; 2) esant įsigaliojusiam teismo sprendimui ir V. N. jo nevykdant. Šiuo atveju neegzistavo nei viena iš paminėtų aplinkybių. Vienintelė informacija, kuri buvo pateikta V. N. apie planuojamus vykdyti pastato (duomenys neskelbtini) griovimo darbus, buvo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-02-02 įspėjimas patraukti pašalinių asmenų (duomenys neskelbtini) pastatytas transporto priemones. Pranešime buvo nurodoma, jog įspėjimo pagrindas yra Neringos savivaldybės administracijos tarnybinis pagalbos suteikimo prašymas dėl 2023-10-17 sudarytos laikinų statinių griovimo darbų sutarties Nr. V31-237. Ši sutartis V. N. taip pat nebuvo pateikta. Šiuo atveju visiškai nereikšminga aplinkybė, jog Neringos miesto savivaldybė policijai pateikė tarnybinį prašymą dėl pagalbos - policijai savivaldybei nėra pavaldi, o policija veiklą vykdo tik teismo sprendimų bei įstatymų pagrindu. Neringos miesto savivaldybė veikė civilinės/privačios rangos darbų sutarties pagrindu, todėl šiuo atveju susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kylančių klausimų vertinimą atlieka išimtinai tik civiliniai teismai. Civiliniai santykiai nėra viešosios tvarkos dalis, todėl jų užtikrinti, nesant teismo sprendimo, policijos pareigūnai teisės neturi. Trečia, iš administracinio nusižengimo byloje esančios įvykio suvestinės galima matyti kitokią informaciją - BPC operatorė V. N. paaiškino, jog policija neva veikė teismo nutarties pagrindu. Policijos pareigūnų disponuojama informacija visiškai neteisinga ir klaidinanti. Teismo nutartis, kurioje būtų parašyta, kad namukai stovi nelegaliai ir jie turi būti nugriauti, nebuvo priimta. Taigi, pateikė V. N. melagingą informaciją. Todėl policijos pareigūnų nurodymai buvo akivaizdžiai neteisėti. Griovimo darbai galėjo būti vykdomi tik su galiojančiu teismo sprendimu ar Lietuvos Respublikos statybų inspekcijos privalomuoju nurodymu. Pastatas (duomenys neskelbtini) stovėjo Neringos miesto savivaldybei priklausančiame žemės sklype, tačiau jo statyba niekada nebuvo pripažinta kaip neteisėta nei statybų inspekcijos, nei teismo sprendimu. Neringos miesto savivaldybės pasirinktas teisių gynimo būdas per jėga pastatus griauti, prieš tai civiline tvarka nesikreipiant į teismą, yra neteisėtas. Pastato (duomenys neskelbtini) savininkė Z. K. dėl tokių neteisėtų ir nepagrįstų griovimo veiksmų, inicijavo civilinius procesus: teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (civilinė byla Nr. e2-2473-971/2024) bei prevencinį ieškinį (civilinė byla Nr. e2-2657-637/2024). V. N. privačiame pastate (duomenys neskelbtini) buvo teisėtai ir pagrįstai. Į griovimo darbų vietą atvykę policijos pareigūnai reikalavo V. N. pasišalinti iš pastato, kuriame V. N. vykdė ūkinę-komercinę veiklą. V. N. paprašius pateikti dokumentus, kurių pagrindu reikalaujama pasišalinti iš pastato, policijos pareigūnai šio prašymo neįvykdė. Todėl V. N. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir paaiškino susidariusią situaciją. Iš administracinėje byloje esančio garso įrašo galima girdėti, jog V. N. BPC paaiškina, kad policijos pareigūnai kišasi į civilinius santykius ir neparodo jokio darbų vykdomojo rašto. Operatorė V. N. nurodė, jog „jei esate nepatenkintas pareigūnų darbu, tai turėtumėte vykti į policijos komisariatų rašyti pareiškimą”. V. N. neginčijo tokio paaiškinimo ir nurodė, jog tai padarys. V. N. tikėjosi, jog bus analizuojama, ar tikrai įvykio vietoje esantys policijos pareigūnai turi teisę priverstinai reikalauti V. N. pasišalinti iš prekybos pastato. Papildomai pareigūnai į įvykio vietą nebuvo siunčiami, specialiųjų tarnybų darbo laikas nebuvo švaistomas, o neigiamos pasekmės dėl V. N. pagalbos skambučio nesusidarė. Todėl tokį skambutį į BPC kvalifikuoti kaip specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad policijos pagalba nereikalinga, yra neteisėta ir nepagrįsta (b. l. 3-7).

Institucija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ir galima daryti neabejotiną išvadą, kad V. N. veikoje yra visi ANK 506 straipsnio 4 dalies ir ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijose nustatyti uždraustos veikos požymiai. Byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad V. N. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir iškvietė policijos pareigūnus, žinodamas, kad policijos pagalba nereikalinga, kai policijos pareigūnai buvo įvykio vietoje. V. N. paskirta administracinė nuobauda yra adekvati padarytiems nusižengimams, ją skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Taip pat pažymėtina, kad V. N. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti V. N. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų. Taip pat pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas, darbo interesai, negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (b. l. 134-136).

Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad byloje surinkti ir pateikti duomenys pagrindžia, kad V. N. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir iškvietė policijos pareigūnus, žinodamas, kad policijos pagalba nereikalinga. Teismo posėdžio metu liudytojai tik papildė ir patvirtino jau patvirtintas aplinkybes. Atsakydamas į atstovo advokato padėjėjo keliamą klausimą dėl griovimo darbų teisėtumo, pabrėžia dar kartą, jog policijos pareigūnai, būdami įvykio vietoje, nesprendžia ir neturi spręsti darbų griovimo teisėtumo. Tai turėjo būti sprendžiama civilinėje byloje. Neringos savivaldybės veiksmus dėl reikalavimo išsikelti/nugriauti pastatus, tai iš visų savininkų apskundusi buvo tik viena savininkė, tačiau teismo sprendimu buvo pripažinta, jog minėti Neringos savivaldybės veiksmai yra teisėti. Klaipėdos apylinkės teismo 2024-02-02 nutartimi pareiškėjos Z. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti griovimo darbus atmestas. Policijos pareigūnai įvykio metu užtikrino viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, kadangi iki įvykio apie patį griovimo procesą, kaip minėjo liudytojai, buvo skelbiama socialiniuose tinkluose bei kviečiami žmonės pasipriešinti. 2024-02-06 policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, matė, jog minėtame pastate V. N. nebuvo, jis tik vėliau ten pateko, nors buvo kelis kartus policijos pareigūnų įspėtas, kad pasišalintų iš įvykio vietos, nes jo buvimas neteisėtas. Todėl V. N. nevykdant pareigūnų teisėtų nurodymų, pareigūnams teko jį iš ten išvesdinti. V. N., pareigūnams girdint, skambino bendruoju pagalbos numeriu ir reikalavo iškviesti policiją. Taigi, V. N. veikoje yra visi būtini jam inkriminuojamų nusižengimų požymiai, skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismo posėdyje V. N. parodė, jog palaiko skunde nurodytas aplinkybes ir prašo skundą tenkinti. 2024-02-06 jis buvo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo pasitraukti iš namuko, nes jis nesuprato, kas dedasi, nežinojo, jog tas namukas turėjo būti nugriaunamas, nes pareigūnai jam nepateikė jokio dokumento. Žinojo, jog turi (duomenys neskelbtini) namuką pašalinti, t. y. nusikelti arba nugriauti, dėl (duomenys neskelbtini) nugriovimo nieko nežinojo nei jis, nei savininkė Z. K.. Jis minėtą (duomenys neskelbtini) namuką ir kelis kitus buvo išsinuomojęs kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas. Su savininke Z. K. jį sieja giminystės ryšiai. Tie namukai buvo susiję su jo vykdoma veikla - maitinimu. Įvykio metu nuomos santykiai dėl minimo namuko buvo pasibaigę, nes buvo sezonas pasibaigęs, todėl nebepratęsė. Taip pat įvykio vietą jis kvietė policijos pareigūnus norėdamas išsiaiškinti ar įvykio vietoje esančių policijos veiksmai teisėti, nes manė, kad įvykio vietoje esantys pareigūnai nepateikė jokių dokumentų, todėl manė, jog galimai jie viršija įpareigojimus.

Teismo posėdyje V. N. atstovas advokato padėjėjas Linas Ilčiukas nurodė, kad palaiko skunde nurodytas aplinkybes ir prašo skundą tenkinti. Mano, jog šioje byloje reikalinga gilintis į viską, kadangi policijos pareigūnai turėjo duoti tik teisėtus ir pagrįstus nurodymus. Todėl tokio pobūdžio bylose reikia išsiaiškinti, ar tokie policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, nes tik teisėtų ir pagrįstų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymas sukelia administracinę atsakomybę. Šiuo atveju reikia išsiaiškinti, ar policijos pareigūnai buvo įsitikinę, jog namelis turėjo būti griaunamas teisėtai. Būtina atkreipti dėmesį į visumą, kaip įvykio metu V. N. buvo pateikta informacija. Jam nebuvo pateiktas joks dokumentas. Policininkai vykdė savivaldybės prašymą, nors privalėtų vykdyti tik teismų sprendimus. Kadangi V. N. nesulaukė pagrįsto pareigūnų paaiškinimo, tai kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu, bandydamas išsiaiškinti, ar policijos pareigūnai teisėtai kišasi į civilinius santykius.

Liudytojas D. P. teismo posėdyje parodė, kad Klaipėdos apskrities VPK gavo raštą iš Neringos savivaldybės dėl viešosios tvarkos eismo saugumo užtikrinimo nelegalaus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo metu. Vykdamas į įvykio vietą, žinojo, kad bus griaunamas nelegalus pastatas, jog savivaldybė jau daug kartų kreipėsi į savininkus dėl minėto pastato. Kai jis atvyko jau buvo vietoje jo kolegos, kurie jį pasitiko. Taip pat įvykio vietoje buvo ir antstolė, ir savivaldybės atstovai. Nelegaliame pastate buvo V. N., kuris net ir kelis kartus jo paprašius išeiti iš pastato, neišėjo. V. N., iškišęs galvą per langą, sakė, kad iš minėto pastato neišeis, jog šis pastatas nebus griaunamas. Nuo pastato jo kolegos patraukė tris moteris. Situacija baigėsi tuo, jog pareigūnai įsilaužė į pastatą, V. N. buvo išvestas ir įsodintas į tarnybinį automobilį bei nuvežtas į komisariatą. V. N. buvo paaiškinta, jog jis turi pasišalinti iš pastato, kuris yra nelegalus, tačiau jis nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo. Jo funkcija buvo užtikrinti viešosios tvarkos ir eismo saugumą.

Liudytoja L. P. teismo posėdyje parodė, kad iš Klaipėdos apskrities VPK, Neringos savivaldybės buvo gauti pareiškimai dėl neteisėtų statinių griovimo ir viešosios tvarkos eismo saugumo užtikrinimo. Pranešimai buvo siųsti visiems statinių savininkams dėl statinių nugriovimo ir 2015 m., ir 2019 m., t. y. visiems statinių savininkams buvo žinoma, kad statiniai bus nugriauti. Kai buvo planuojami pradėti namų griovimo darbai, iki vasario 6 d., tai V. N. ir jo sesuo socialiniame tinkle „facebook“ agitavo žmones, kad neleistų nugriauti namelio, jog jie visi turi apsaugoti tą namelį. Minėtų statinių teritorija buvo aptverta ir ten neturėjo būti jokių asmenų. Bet atvykus iškart prisistatė V. N., jo sesuo, Z. K.. V. N. pradėjo teirautis, ką jie čia nori daryti. Todėl V. N. buvo paaiškinta, jog po teritoriją negalima vaikščioti, tačiau V. N. prasmuko į namelį ir atsidaręs antrame aukšte langą šaukė, kad griovimo darbai neteisėti. Neringos savivaldybė vykdė statinių griovimo darbus, o policijos pareigūnai užtikrino viešosios tvarkos eismo saugumą. Kadangi visa teritorija buvo aptverta, V. N. buvo išaiškinta, kad jis negali vaikščioti minėtoje teritorijoje, bet jis vis tiek prasmuko į namelį.

Liudytojas A. N. teismo posėdyje parodė, kad jis dalyvavo įvykio metu (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apskrities VPK gautą raštą iš Neringos savivaldybės užtikrinti viešosios tvarkos eismo saugumą. Jo funkcija ir tikslas buvo užtikrinti, kad į aptvertą teritoriją nepatektų kiti asmenys. Nors teritorija su pastatu buvo aptverta ir pažymėta, tačiau V. N., nepaisydamas reikalavimo pasišalinti iš minėtos teritorijos, tai iš kitos pusės apėjęs, įėjo į pastatą. V. N. buvo atėjęs iš netoliese esančio pastato, bet iki jiems atvykstant, jis aptvertos teritorijos namelyje nebuvo. Niekaip nesusiję su nameliu kiti asmenys tikrai nebūtų patekę į minėtą namelį. Buvo vykdomi antstolio veiksmai, todėl buvo pasitelkta policijos pareigūnų pagalba. V. N. jokie dokumentai nebuvo pateikti. Šalia jo ir jo esančio kolegos V. N. skambino bendruoju pagalbos telefonu ir kvietėsi policijos ekipažą, bet kadangi jie jau buvo įvykio vietoje, tai dar kitas policijos ekipažas nebuvo išsiųstas.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo 200 iki 2000 eurų.

Byloje keliamas ginčas dėl to, kad policijos pareigūnui nurodžius pasitraukti iš vietos, kur planuojamas griauti statinys, esantis (duomenys neskelbtini), nepasitraukė, kadangi, jo nuomone, pareigūnų nurodymai buvo neteisėti, nepagrįsti ir viršijantys pareigūnų įgaliojimus. Paprašius pareigūnų jam pateikti dokumentus, kurių pagrindu reikalaujama pasišalinti iš pastato, policijos pareigūnai šio prašymo neįvykdė. Todėl jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir tik paaiškino situaciją.

Nagrinėjamu atveju V. N. akcentuoja civilinius santykius, kylančius iš daiktinės teisės, kurių subjektu jis nėra. Bylos duomenimis, tiek laikinojo statinio teisėtas naudojimo terminas, tiek su Z. K. sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo terminas yra pasibaigę, bet Z. K. griaunamo statinio nepašalino, nors teisinis pagrindas jį laikyti valstybinėje žemėje pasibaigęs. Be to, Neringos savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 31 d. pareikalavo Z. K. pašalinti statinį ir 2019 m. liepos 12 d. pateikė pakartotinį reikalavimą pašalinti statinį, tačiau ji ir toliau šiuo valstybinėje žemėje esančiu statiniu naudojasi, jo nenukelia. Statybos įstatymo 40 straipsnio 2 punkte numatyta, kad pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendime nurodytą terminą arba per savivaldybės administracijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Be to, Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkte numatyta, kad pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą.

Analogiškas ginčas buvo sprendžiamas civilinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl reikalavimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės Neringos savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo nugriauti statinį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, MB „(duomenys neskelbtini)“ (civilinė byla Nr. e2A-299-265/2022). V. N. taip pat pripažino, kad Z. K. (Pastato (duomenys neskelbtini) savininkė) dėl tokių neteisėtų ir nepagrįstų griovimo veiksmų inicijavo civilinius procesus: teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (civilinė byla Nr. e2-2473-971/2024) bei prevencinį ieškinį (civilinė byla Nr. e2-2657-637/2024 – byla nutraukta, nes Z. K. prevencinio ieškinio atsisakė). Todėl apie procesą dėl griovimo darbų tiek savininkei Z. K., tiek V. N. buvo žinoma. Be to, nėra ginčo ir dėl to, kad įvykio metu dalyvavo ir antstolis. Byloje negauta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pastatas (duomenys neskelbtini) būtų griaunamas neteisėtai.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 13 punktas nustato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones. Šios funkcijos vykdomos vadovaujantis Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atvejais, ekstremaliosios situacijos metu, šalinant užkrečiamųjų ligų židinius. Šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.), laikinai apriboti asmenų ar transporto priemonių patekimą į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti atliekamus darbus, apriboti ar keisti eismo tvarką, kai kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui (Policijos įstatymo 22 str. 1 d. 6 p.), o taip pat pareigūnas turi ir kitų įstatymuose jam suteiktų teisių (Policijos įstatymo 22 str. 2 d.).

Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, jog V. N. 2024-02-06, praėjęs į tvora aptvertą teritoriją, perėjęs „STOP“ juostą, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo išeiti iš juosta aptvertos teritorijos. Šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad jis nebuvo susijęs su Pastato (duomenys neskelbtini) valdymu, nes savininkas šiuo atveju buvo Z. K., o jo nuomos santykiai su šiuo pastatu buvo pasibaigę. Be to, skunde keliamas griovimo darbų teisėtumo klausimas yra siejamas su daiktine teise, todėl nei V. N., nei MB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutarties pagrindu negali ir negalėjo įtakoti civilinio ginčo, kylančio tarp Pastato (duomenys neskelbtini) savininkės Z. K. ir Neringos savivaldybės administracijos.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų funkcija buvo užtikrinti viešąją tvarką. Skunde pagrįstai nurodoma, kad policijos pareigūnai galėjo neturėti visos informacijos dėl griovimo darbų, tačiau byloje nėra jokių abejonių, kad policijos pareigūnų veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti. Byloje negauti ir duomenys, kad Neringos savivaldybės administracija savo teises įgyvendino neteisėtai. Nei skunde, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie paneigtų ar leistų abejoti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumu.

Skunde kartu remiamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Al8.-884-1053/2020 ir nurodo, kad teismas turi nustatyti, ar pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, ar asmuo jų nevykdė, ar jis dėl jų nevykdymo yra kaltas. Šios ir skunde minimos bylos ratio decidendi yra aplinkybės iš esmės skirtingos tiek dėl nurodymų ir reikalavimo pobūdžio, tiek dėl jų kilmės (dėl kito įtariamo pažeidimo), tiek saviraiškos būdo, jo realizavimo teisėtumo.

Iš byloje esančio bendrojo pagalbos registro garso įrašo matyti, kad V. N., prašydamas, kad į įvykio vietą atvyktų policijos ekipažas, nurodo, kad minėta teritorija aptverta, o jis yra joje esančiame namelyje. Be to, V. N. ir neginčija, kad nepakluso policijos pareigūnų nurodymui išeiti iš namelio.

Skunde akcentuojama, jog V. N. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių, tokią poziciją grindžiant įžvelgtu reikalavimų ir nurodymų neteisėtumu, t. y. nesama tyčios. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip aptarta, įvykio vietoje policijos pareigūnų reikalavimas V. N. pasitraukti iš vietos, kur bus griaunamas laikinas statinys, nepasitraukė, atsisakė juos vykdyti, tiriamo administracinio nusižengimo metu buvo teisėtas. Kaip minėta jokių kitų reikalavimų ir nurodymų nevykdymo neteisėtumą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, V. N., kviesdamas policijos pareigūnus, žinojo ir suprato, kad policijos pagalba nereikalinga, nes policijos pareigūnai buvo vietoje ir jie civilinių ginčų nesprendžia, todėl tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Tai, jog V. N. netinkamai interpretuoja teisės aktų reikalavimus, kylančius iš civilinių teisinių santykių ir su jais susisijusiais gynimo būdais, nėra pagrindas netaikyti jam administracinės atsakomybės.

Esant tokioms aplinkybėms, V. N. kaltė, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 493 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, nekelia abejonių, atitinkamai nėra pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymų ar daryti priešingas išvadas, nei tai padarė nutarimą priėmusi Institucija, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-07-02 nutarimą nepakeistą ir V. N. atstovo advokato padėjėjo Lino Ilčiuko skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.