Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.5.1.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9;1.2.4.4.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.4; 2.1.15.3.3; 2.1.10.1

2019 m. rugpjūčio 22 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. G. 2018 m. liepos 29 d., apie 20.00 val., prie poilsio namelių, esančių Pušyno g. 3A, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu vieną kartą smogė nukentėjusiajam R. E. į dešinę kaklo pusę, po ko jam parkritus ant žemės ir bandant keltis, kaltinamasis A. G. smogė ranka vieną kartą į kairįjį skruostikaulį ir vieną kartą į kairįjį apatinį žandikaulį, taip kaltinamasis A. G. nukentėjusiajam R. E. sukėlė fizinį skausmą ir padarė apatinio žandikaulio lūžimą kairiojo kampo projekcijoje su poodine kraujosruva lūžio srityje, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. padaręs nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2018 m. liepos 29 d., Pušyno g., Palangoje, jis su drauge L. B., būdami neblaivūs, pradėjo konfliktuoti. Juos atėjo raminti nukentėjusysis R. E., po ko jis su drauge pradėjo konfliktuoti su R. E.. Buvo iškviesta policija, kuri jį ir jo draugę nuramino. Tada nukentėjusysis atėjo prie gretimo namelio ir pradėjo tvarkytis, kažką pakomentavo ir vėl įvyko konfliktas. Konflikto metu nukentėjusiojo draugė S. Z. T. griebė L. B. už kaklo ar plaukų, tiksliai neprisimena, žengė link L. B., norėdamas išskirti moteris, tada R. E. sudavė jam ir jis parkrito. Tada jis atsistojo, sudavė nukentėjusiajam R. E. smūgį, po ko jis parkrito ir jis vėl jam sudavė smūgį. Smūgius sudavė iš dešinės rankos du kartus į kairę pusę, skruostikaulio sritį. Teigia, kad nukentėjusiajam į dešinę pusę jis nesmogė. Tada pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai, kuriuos nuėjo pasitikti prie kelio. Nukentėjusysis R. E. atsistojo, svirduliavo, pasikalbėjo su policijos pareigūnams, pretenzijų tuomet niekam nereiškė. Jokios lentos iš namelio nelaužė, ja nesimosikavo, ir nukentėjusiajam lenta nesudavė. Sužalojimai nukentėjusiajam dešinėje pusėje galėjo atsirasti jam krentant. Su teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka visiškai, tačiau nesutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu. Mano, kad nukentėjusiajam pakaktų 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti turtinė žala taip pat yra per didelė, todėl teismo prašo priteisti nukentėjusiajam mažesnę 5000,00 Eur žalą, kadangi jis nekilnojamojo turto neturi, anksčiau dirbo užsienyje statybos srityje, tačiau jam grįžus, jis užsakymų beveik negauna. Buvo lizingu pasiėmęs automobilį, tačiau dabar jį gražino, nes nebeturi iš ko mokėti įmokų. Gyvena pas tėvus kaime, kur įsidarbinimo galimybės yra mažos, o neturint automobilio, neturi kaip nuvykti į kitą miestą. Dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų labai gailisi, jis atsiprašo nukentėjusiojo ir jau buvo atsiprašęs, tačiau dėl neturtinės žalos atlyginimo susitarti nepavyko.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. E. parodė, kad 2018 m. liepos 28 d., į jį kreipėsi kaltinamasis, norėdamas išsinuomoti namelį. Kaltinamasis A. G. poilsiauti atvyko su drauge L. B. Visą laiką iki pat 20 val. buvo ramu, bet vėliau jie abu triukšmavo, kiek supranta, buvo vartoję alkoholinių gėrimų. Jis tada nuėjo pas A. G. ir paprašė, kad nusiramintų ir netriukšmautų, kadangi poilsiautojai nori ramybės. Taip nuo 20 val. iki 23 val. buvo ramu. Atsikėlęs ryte 2018 m. liepos 29 d. nieko neįprasto nepastebėjo, tik vėliau iš poilsiautojų išgirdo, kad poilsiavietėje vyko triukšmas, buvo atvykę policijos pareigūnai. Tos dienos metu prie kaltinamojo ir jo draugės vis kažkas prisijungdavo, tai yra pašaliniai asmenys, visą laiką jie vartojo alkoholinius gėrimus ir priekabiavo prie praeinančių. Neapsikentęs nuolatinio girtavimo jis pasakė, kad yra iškviestas viešojo saugumo ekipažas, tai pasakęs atsisėdo į savo automobilį ir išvyko. Tuomet apie porą valandų poilsiavietėje buvo ramu, tai yra iki 17 val. Vėliau, betvarkydamas išvykusių poilsiautojų namelius išgirdo, kaip A. G. draugė pradėjo kabinėtis prie praeivių, ji tai darė šalia poilsiavietės, Pušyno g., ant šaligatvio. Jis nuėjęs, bandė ją raminti žodžiais, bet ji į jo raginimus nekreipė dėmesio. Dėl to apie 18 val. jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai pagrasino A. G. ir jo draugei, kad jie bus išvežti į Palangos policijos komisariatą. Taip jie išsigando ir nusiramino. Policijos pareigūnai išvyko, o jiems išvykus ramybė truko apie valandą, tai yra iki 19 val. Vėliau apie 20 val., A. G. draugei užėjo isterijos priepuolis, ji šūkavo, keikėsi. Jam būnant prie administracinio namelio, A. G. vis bandė patekti į administracinį namelį, bet jis pastarajam neleido. Tada išgirdo traškesį, ir pamatė, kad A. G. lupa lentą, o L. B. ragino ją lupti. Tada jis vėl iškvietė policijos pareigūnus ir nuėjo su savo drauge S. T. jos laukti. A. G., pamatęs, kad jis pradėjo eiti, palietė jo petį, o jo draugė L. B. apibėgo aplink namelius ir atsistojo priešais jį ir jo draugę. Tada jo draugė S. Z. T. perlipo per gyvatvorę, o jis tuo metu pajuto smūgį į galvos dešinę pusę, kaklo srityje, nukrito, bandė keltis tada pajuto smūgį į kairės pusės skruostikaulį, žandikaulį. Kuo buvo smūgiuota ar ranka, ar pagaliu, jis nežino. Atkreipia dėmesį, kad jo pateiktoje fotonuotraukoje matosi nubrozdinimai, būdingi lentgaliui. Daro prielaidą, kad buvo smogta lenta, nes ta lenta buvo numesta ant žemės. Suvokė, kad reikia atsikelti, keliantis jį metė į kairę pusę. Jis kaltinamajam nesudavė nė vieno smūgio, nes jo sveikatos būklė jam neleidžia to daryti. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti visiškai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. Z. T. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos draugas. Parodė, kad 2018 m. liepos 29 d., apie 12.00 val. ji su draugu R. E. atvyko prie namelių. A. G. su savo draugais prie namelio triukšmavo. Apie 15.00 val. L. B. pradėjo šūkauti, kabinėtis prie žmonių, mėtė kėdes į keliuką. R. E. visus perspėjo, kad bus iškviesta policija, tada visi apsiramino ir jie išvyko. Apie 17.00 val. vėl prasidėjo triukšmas, L. B. prasidėjo isterijos priepuoliai, todėl R. E. bandė ją raminti, tačiau nepavykus, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, jaunuoliai nusiramino. Apie 19.00 val. – 20.00 val. jie buvo administracijos pastate, o kaltinamasis su savo drauge norėjo įeiti į jį, bet jie neleido. Tada A. G. išlupo lentą iš namelio, kuriame gyveno, jie vėl iškvietė policiją ir nuėjo prie keliuko jos laukti. Ji ėjo priekyje, o R. E. paskui ją. Ji nematė, kaip R. E. puolė, nes ją tuo metu puolė L. B.. Kiek smūgių buvo suduota R. E., ji negali pasakyti. Ji nematė, kada ir kaip A. G. panaudojo lentą, užpuolant R. E.. Ji tik matė, kaip kaltinamasis mojavosi su lenta prieš R. E.. Kadangi po įvykio lenta gulėjo šalia R. E., tai ji mano, kad A. G. R. E. sudavė per galvą su lenta. Po sumušimo ji matė ant R. E. veido mėlynes ant skruostikaulio tiek iš dešinės pusės, tiek iš kairės. Tvirtina, jog R. E. buvo blaivus. Po įvykio jis jautėsi labai blogai, išgyveno dėl įvykio, pasidarė uždaresnis. Po įvykio apie savaitę laiko negalėjo dirbti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jos buvęs draugas. Parodė, kad 2018 m. liepos mėn., Šventojoje su A. G. poilsiavo. Visą konfliktą iniciavo ji ir A. G., nes buvo neblaivūs, vartojo degtinę. Prisimena, kad su nukentėjusiojo drauge S. Z. T. konfliktavo, nes ta moteris pirma ją užsipuolė. Kas pirmas pradėjo muštynes, ji nematė. Kas išlaužė lentą prie namelio, ji negali pasakyti, bet mano, kad galėjo išlaužti kaltinamasis. Jai atrodo, kad A. G. konflikto metu, jokios lentos rankose neturėjo, bet mano, kad jis ją išlaužė, nors ir nematė.

Teisiamojo posėdžio metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Rimantas P. P. patvirtino specialisto išvadas, teiktas byloje. Paaiškino, kad šiuo atveju buvo vertinta tik medicininė dokumentacija. Jis išvadoje nurodė, kad klausa yra fiziologinėse amžiaus ribose ir žmogui senėjant klausa silpnėja. Klausos sutrikimai gali atsirasti po kaukolės lūžių per vidurinę daubą, per piramidę. Jeigu būtų akustinė trauma, suduota delnu, tuomet nuo oro bangos galėtų plyšti būgnelis. Smūgis nuo ausies buvo labai toli. Pateiktoje nuotraukoje matosi kraujosruva su nubrozdinimais dešinėje pusėje, toks sužalojimas gali būti padarytas trenkiant ir su koja, ir su lenta, ir atsitrenkus į kažką. Pažymi, kad nukentėjusysis patyrė insultą, jis buvo dešinėje pusėje. Sužalojimo mastas dėl klausos pablogėjimo, nesikeistų. Kadangi lūžio linija ėjo per 38 dantį, tai jį reikia šalinti. Žiūrint vizualiai, matyti, kad lūžio linija yra, o poslinkio nėra. Lūžio vietoje buvo kraujosruva, tinimas, sąkandžio pakreipimo jis nematė. 15, 16 viršutiniai dantis yra visai kitoje pusėje, nei lūžio linija.

2018 m. rugpjūčio 10 d. R. E. pareiškimu dėl panaudoto smurto ir patirtų traumų nustatyta, kad nukentėjusysis R. E. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu nurodydamas, kad 2018 m. liepos 29 d., apie 20.30 val., Pušyno g. 3, nuo A. G. patyrė smurtą, kuris jam už nugaros trenkė per dešinės pusės kaklo kraujagyslių plotą ir jam nuo svaigimo sukniubus, mažiausiai du kartus, greičiausiai koja, spyrė į kairės pusės skruostą ir apatinė kairės pusės žandikaulį. Po patirtos smurtinės traumos 2018 m. liepos 30 d. buvo operuotas ir nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. gydytas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje. Atsižvelgiant į tai, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (T. 1, b. l. 1-2).

2018 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėse užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Pušyno g. 3A, Palangoje, Palangos m. sav., kur buvo sužalotas R. E. (T.1, b. l. 15-20).

2018 m. liepos 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. liepos 29 d. gautas pakartotinis pranešimas apie tai, kad nerimsta poilsiautojai, antra para poilsio nameliuose neblaivi pora triukšmauja, barasi, tarpusavyje konfliktuoja. Pranešėjas laukia prie gatvės. Nuvykus minėtu adresu, nustatyta, kad įvyko žodinis konfliktas tarp pranešėjo R. E. ir A. G. bei L. B.. Konflikto metu R. E. ir A. G. apsistumdė. Konfliktas įvyko dėl to, kad R. E. 2018 m. liepos 28 d. išnuomojo A. G. ir L. B. namelį. Jaunuoliai dvi paras vartojo alkoholinius gėrimus, triukšmavo, kabinėjosi prie poilsiautojų. E. E. paprašius jiems išsikraustyti iš namelio, A. G. nesutiko ir ranka trenkė R. E. per veidą. R. E. dėl sužalojimų kreipėsi į Palangos ligoninę. A. G. ir L. B. surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį (T. 1, b. l. 21-22).

2018 m. spalio 2 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. E. buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas kairiojo kampo projekcijoje su poodine kraujosruva lūžio srityje. Sužalojimas padarytas paveikus R. E. veidą kietu buku daiktu, galėjo gautis ir vieno traumuojančio poveikio pasekoje. Išrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatyta sužalojimą R. E. galėjo patirti 2018 m. liepos 29 d. Dėl žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) - R. E. sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (T. 1, b. l. 37).

2018 m. lapkričio 22 d. papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. E. buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas kairiojo kampo projekcijoje su poodine kraujosruva lūžio srityje. Sužalojimas padarytas paveikus R. E. veidą kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo gautis ir vieno traumuojančio poveikio pasekoje. Įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatyta sužalojimą R. E. galėjo patirti 2018 m. liepos 29 d. LSMUL Kauno klinikose ausų-nosies-gerklės ligų gydytojų atlikti R. E. klauso audiometriniai tyrimai jo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui įtakos neturi – jo klausos funkcija fiziologinio amžiaus ribose. Dėl žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) - R. E. sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (T. 1, b. l. 42-43).

2018 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti keturi garso įrašai, pateikti nukentėjusiojo R. E.. Klausant garso įrašus girdimi keli vyriški ir keli moteriški balsai. Iš girdimų pokalbių aišku, kad tarp asmenų vyksta konfliktiškas pokalbis. Vienas iš vyriškių kalba ramiu tonu, prašančiu ramintis, netrukdyti kitiems, vyksta pokalbis apie policiją, visi laukia policijos (pirmajame įraše), kalba apie daromą įrašą (trečiajame įraše). Girdisi vienas moteriškas balsas, garsiai bendraujantis, šaukiantis, o ketvirtajame įraše girdisi moters kalba klykiančiu balsu, pagrinde šaukia „dink kale“ (T. 1, b. l. 92-94).

2018 m. spalio 12 d. akistatos protokolu nustatyta, kad kaltinamasis A. G. ir R. E. pasiliko prie savo parodymų, duotų ankstesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu. (T. 2, b. l. 132-135).

2019 m. gegužės 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktu (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. E. buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas kairiojo kampo projekcijoje su poodine kraujosruva lūžio srityje. Sužalojimas padarytas paveikus R. E. veidą kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo gautis ir vieno traumuojančio poveikio pasekoje. Įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatyta sužalojimą R. E. galėjo patirti 2018 m. liepos 29 d. Dėl žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) - R. E. sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Atsižvelgiant ė pirmiau išvardintus R. E. susirgimus, 2018 m. liepos 29 d. patirtos traumos sunkumą, sužalojimų lokalizaciją, neįtikima, kad jo suprastėjusi klausa gali kilti po patirto sužalojimo. Tikėtina, kad R. E. klausos suprastėjimą dešine ausimi sąlygojo persirgtos smegenų ligos, diagnozuotas slankstelių arterijų nepakankamas išsivystymas bei stenozė (T. 3, b. l. 20-22).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. G. ranka vieną kartą smogė nukentėjusiajam R. E. į dešinę kaklo pusę, po ko jam parkritus ant žemės ir bandant keltis, smogė ranka vieną kartą į kairįjį skruostikaulį ir vieną kartą į kairįjį apatinį žandikaulį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas apatinio žandikaulio lūžimą kairiojo kampo projekcijoje su poodine kraujosruva lūžio srityje, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdydamas R. E. sveikatą.

Kaltinamasis A. G. savo kaltę, pripažindamas iš dalies, neneigė, sudavęs nukentėjusiajam R. E. į kairę kaklo pusę, o pastarajam nukritus ir bandant stotis jam rankos kumščiu trenkęs dar kartą į veidą kairėje pusėje, tačiau, teigia, kad jis nukentėjusiajam nesudavė smūgio į dešinės pusės kaklo sritį, be to, nukentėjusiajam sudavė smūgius, nes gynėsi nuo nukentėjusiojo, kuris pirmas jam trenkė rankos kumščiu į dešinį skruostą. Tokie kaltinamojo A. G. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, siaurinant atliktų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu apimtį. Be kita ko, teismas šios bylos kontekste pažymi, kad kaltinamasis A. G. įvykio metu buvo neblaivus, ir nors teigia, kad viską prisimena, tačiau jo neblaivumas neabejotinai turi reikšmės įvykio aplinkybių suvokimui. Nukentėjusysis R. E. tiek pareiškime policijai, tiek ir apklausų bei akistatos su kaltinamuoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis jam trenkė pirmiausiai iš nugaros į dešinę kaklo pusę, o po to jis pajuto dar du smūgius į galvos kairę pusę. Nors tiek liudytoja S. Z. T., tiek L. B., apklaustos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jos nematė, kiek smūgių ir, kur konkrečiai buvo suduota nukentėjusiajam R. E., tačiau liudytoja S. Z. T. patvirtino, jog jiems beinant gatve pasitikti iškviestų policijos pareigūnų, kaltinamasis A. G. puolė nukentėjusįjį R. E., vėliau pamatė, kad pastarasis guli ant žemės, taip pat patvirtino, kad R. E. netrenkė A. G., o po įvykio, ji matė ant R. E. veido mėlynes ant skruostikaulio tiek iš dešinės pusės, tiek iš kairės. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 37), tiek papildomoje specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini), kaip ir ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) (T. 3, b. l. 20-22), konstatuotas sužalojimas nukentėjusiojo kairėje veido pusėje, veidą paveikus kietu buku daiktu ir, kuris galėjo būti padarytas ir vieno kontaktinio trauminio poveikio pasekmėje, o sužalojimai (pvz., nubrozdimai, kraujosruvos) dešinėje kaklo pusėje jose nenurodyti, neaprašyti medicininiuose dokumentuose, tik juose bendrai nurodyta nukentėjusiojo diagnozė – veido sumušimas, apatinio žandikaulio lūžimas kairiojo kampo projekcijoje (T. 1, b. l. 37). Specialistas R. P. P. teismo posėdžio metu, patvirtindamas savo specialisto išvadas, paaiškino, kad išvados padarytos, remiantis tik jam pateiktais nukentėjusiojo medicinos dokumentais, kuriuose nebuvo užfiksuoti ir detalizuoti sužalojimai dešinės pusės kaklo srityje, tačiau, jei ir būtų užfiksuoti, sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų. Visgi, tai, kad specialisto išvadose nėra užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai dešinės pusės kaklo srityje, nereiškia, kad jie nebuvo padaryti ir negalėjo nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis dėl žandikaulio skausmų ir negalėjimo kramtyti, iš kart po įvykio kreipėsi ne į teismo medicinos specialistus dėl tyrimo atlikimo sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, bet į Klaipėdos jūrinininkų ligoninės Palangos departamento medikus, kurie be kita ko, nukentėjusiajam diagnozavo ir veido sumušimą, medicininiuose dokumentuose nedetalizuojant ir nefiksuojant konkrečių nukentėjusiajam padarytų sužalojimų skaičiaus ir jų lokalizacijos. Be to, tai, kad nukentėjusiajam R. E. buvo padaryti sužalojimai dešinės pusės kaklo srityje, nors ir netiesiogiai, patvirtina jo teisminio nagrinėjimo metu pateikta nuotrauka (T. 2, b. l. 179), iš kurios akivaizdžiai matyti jam padaryti nubrozdinimai ir kraujosruvos dešinės pusės kaklo srityje. Specialistas R. P. P., pakomentuodamas nuotraukoje užfiksuotą vaizdą, paaiškino, kad nuotraukoje matyti kraujosruvos ir nubrozdinimai nukentėjusiojo dešinės pusės kaklo srityje, galėjo buvo padaryti trenkiant ir lenta, ir spiriant koja, ir kažkur atsitrenkus. Byloje jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtų sužalotas ne kaltinamojo ir ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, o kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, nėra, tokių aplinkybių teisiamojo posėdžio metu nenurodė ir kaltinamasis. Taigi, byloje esančių įrodymų pakanka kaltinamojo A. G. teiginiams, kad jis nesmogė nukentėjusiajam ranka vieną kartą į dešinę kaklo pusę, paneigti.

Teismas aplinkybės, kad kaltinamasis nukentėjusiajam iš nugaros trenkė su išlaužta balkono terasos lenta, nenustatė, nes jos, išskyrus nukentėjusiojo R. E. daromas prielaidas, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Liudytoja S. Z. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji tik mano, kad kaltinamasis galėjo nukentėjusiajam trenkti su išlaužta lenta, nors pati to nematė, o liudytoja L. B. parodė, jog A. G. galbūt ir galėjo išlaužti lentą, tačiau konflikto metu, kaip jai atrodo, jis jokios lentos rankose neturėjo. Aplinkybės, kad kaltinamasis smogė nukentėjusiajam į dešinės pusės kaklo sritį išlaužta lenta, taip pat nepatvirtina ir nukentėjusiojo į bylą pateiktos nuotraukos (T. 2, b. l. 164-159), kuriuose užfiksuota tik sulūžusi lenta ir jos išlaužimo vieta.

Kaltinamasis A. G. nurodė, kad nukentėjusiajam R. E. smūgius sudavė nuo jo gindamasis, nes nukentėjusysis jam pirmas smogė į veidą.

Pasisakydamas dėl būtinosios ginties situacijos, teismas pažymi, kad BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme įtvirtinto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų formuojamą praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497/2007, Nr. 2K-7-428/2010 ir kt.). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Teismas, įvertinęs visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad nusikaltimo padarymo metu dėl nukentėjusiojo R. E. veiksmų kaltinamojo A. G. sveikatai ar gyvybei grėsė pavojus. Nenustatytas joks nukentėjusiojo R. E. pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, dėl kurio kaltinamasis įvykio metu būtų turėjęs ir galėjęs gintis. Bylos duomenimis – nukentėjusiojo R. E. parodymais, paties kaltinamojo A. G. parodymais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų S. Z. T. bei L. B. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad kaltinamasis A. G. bei L. B., jiems būnant poilsio namuke, Šventojoje, vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko, jie pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, triukšmauti, o į nukentėjusiojo prašymus nusiraminti nekreipė dėmesio, po ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. A. G. ir L. B. apsiraminus, po kurio laiko jie vėl pradėjo triukšmauti, po ko įvyko konfliktas tarp L. B. ir Z. S. T.. Nukentėjusiajam R. E. paskambinus bendruoju pagalbos telefonu ir, siekiant išvengti dar didesnio konflikto, jis su S. Z. T. išėjo laukti policijos pareigūnų gatvėje. Jiems beinant, kaltinamasis A. G. griebė nukentėjusiajam už peties, o pastarajam nesustojus eiti, smogė ranka nukentėjusiajam iš už nugaros į dešinę galvos sritį, ties kaklu. Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu nors ir teigė nemačiusi, kas pirmas trenkė ir, kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajam, tačiau patvirtino, kad konflikto iniciatoriai buvo būtent ji ir kaltinamasis, o po įvykio ant kaltinamojo veido sužalojimų nebuvo. Liudytoja S. Z. T. taip pat parodė, kad nukentėjusysis kaltinamajam A. G. į veidą netrenkė. Nors kaltinamasis apklausiamas teisme ir pripažindamas kaltę iš dalies tvirtino, jog jam nukentėjusysis sudavė pirmas, o jis sudavė nukentėjusiajam, esant būtinosios ginties situacijai, tokie kaltinamojo argumentai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme niekas iš liudytojų nepatvirtino, jog nukentėjusysis būtų sudavęs kaltinamajam į veidą. Šių aptartų įrodymų pagrindu teismas atmeta kaltinamojo versiją dėl būtinosios ginties situacijos egzistavimo, nes tokie duomenys yra pagrindas laikyti, kad realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į A. G. gyvybę ar sveikatą įvykio metu nebuvo. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo R. E. parodymai duoti teisme, kuris paaiškino, jog pats A. G. dvi dienas, būdamas poilsiavietėje kartu su L. B. vartojo alkoholinius gėrimus, kėlė triukšmą, o jiems pradėjus elgtis neadekvačiai ir jam bandant raminti, jie nesiramino, po ko jis antrą kartą iškvietė policijos pareigūnus, o išėjęs į gatvę laukti, atvyksiančių pareigūnų, jam A. G. iš už nugaros smogė į dešinę galvos pusę – t. y. kaklo ir galvos sandūroje, dėl to jis nugriuvo, o jam bandant keltis, A. G. dar kartą jam trenkė į kairės pusės žandikaulį, kai jis nukritęs, vėl bandė kelti, A. G. dar kartą smogė į kairę veido sritį. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtino liudytojos, nes kaltinamojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo R. E. veiksmai konflikto metu – siekimas nuraminti kaltinamąjį bei jo draugę liudytoją L. B., policijos pareigūnų iškvietimas – negali būti vertinami pavojingu kėsinimusi, kėlusiu pavojų A. G. gyvybei arba sveikatai. Pavojingo kėsinimosi nebuvimą patvirtina ir aplinkybės, jog kaltinamajam nebuvo nustatyti jokie veido ar kūno sužalojimai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, atmetęs būtinosios ginties situacijos minėto konflikto metu egzistavimą, daro išvadą, kad A. G. kaltė dėl nesunkaus R. E. sveikatos sutrikdymo yra įrodyta. Nusikaltimą A. G. padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajam, jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš žmogų, jį žaloja, ir norėjo taip veikti. Panaudoto smurto padariniai – nukentėjusiajam R. E. sukeltas fizinis skausmas ir nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Kaltinamojo tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta ir nekonkretizuota, todėl jis turi atsakyti už faktiškai padarytą žalą – už nesunkų nukentėjusiojo R. E. sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta veika dėl pirmiau nurodytų priežasčių kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. G. savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką pripažino iš dalies t. y. pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam R. E. į kairijį skruostikaulį ir apatinį žandikaulį, tačiau neigė smogęs nukentėjusiajam į dešinės pusės kaklo sritį, tvirtindamas, jog jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, nes pastarasis jam pirmas sudavė į veidą. Bylos nagrinėjimo teisme metu A. G. taip pat nurodė, kad gailisi taip pasielgęs, atsiprašė dėl to. Tačiau šių faktinių duomenų visuma reiškia tik tai, kad A. G. nurodė esmines veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, kurių neigimas, dėl kitų byloje surinktų kaltinamojo kaltumą, patvirtinančių akivaizdžių įrodymų, būtų buvęs beprasmis, tačiau nepatvirtina nuoširdaus kaltininko gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Iš bylos proceso metu duotų kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jis savo smurtinių veiksmų nevertino kritiškai – aiškino juos kaip siekimą apginti save, be to, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, gydymu, neatlygino nukentėjusiajam nė dalies padarytos žalos, o jo deklaruotas gailėjimasis bei nukentėjusiojo atsiprašymas teisme buvo tik formalūs. Taigi, nenustačius kaltininko nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis A. G. padarė vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau neteistas (T. 1, b. l. 174-175), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (T. 1, b. l. 176-178). Bylos duomenimis, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo užsienyje, tačiau šiuo metu nebedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, šeimos neturi.

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatyta sunkinančią aplinkybę, teismas mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje, numatytą švelniausią bausmę, – laisvės apribojimą, kurio terminas nustatytinas, artimas sankcijos vidurkiui.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 ir 5 punktais, A. G. skirtini įpareigojimai - per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir toliau per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, bei neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų, per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo nuomone, šie įpareigojimai teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 239,09 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo R. E., kurį sužalojo kaltinamasis A. G. gydymu, atlyginimo (T. 1, b. l. 63-65). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti, be to, kaltinamasis sutiko su civilinio ieškinio suma.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis R. E. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš A. G. 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 21483,20 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro: 1) 18276,00 Eur išlaidos dėl sąkandžio atkūrimo, protezuojant dantis pagal UAB „Kauno implantologijos centras“ preliminarų gydymo planą; 2) 1200,00 Eur išlaidos, susijusios su būtinais paruošiamaisiais darbais protezavimui; 2) 1900,00 Eur klausos aparatui; 3) 107,20 Eur klausos atstatymo įrangai. Civilinis ieškinys byloje grindžiamas R. E. pateiktais dokumentais, taip pat ir UAB „Kauno implantologijos centras“ surašytu preliminariu nukentėjusiojo gydymo planu, bankinio pavedimo išrašais, išrašais iš medicininių dokumentų bei papildoma specialisto išvada Nr. pG 2040/2018(03) (T. 2, b. l. 111-116, 129-137, T. 3, 24-38).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog A. G. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis A. G. yra atsakingas už R. E. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Byloje nustatyta, kad A. G. sužalojo R. E. ir dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, t. y. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Nukentėjusiajam žandikaulio sąkandžio deformacija, dantų sužalojimai, kaltinamajam, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą padariusiam asmeniui, nebuvo inkriminuoti; taip pat tokie sužalojimai, kaip patirtas R. E. nagrinėjamo įvykio metu, nebuvo nurodyti ir specialisto išvadose ar ekspertizės akte. Specialisto išvadų tiriamojoje dalyje tiesiog konstatuota, kad nukentėjusiojo apžiūros metu nustatyta, kad intraoraliai – sąkandis nepakitęs, atlikus rentgenogramas – matomas apatinio žandikaulio lūžimas kairio kampo srityje per 38 dantį, lūžgalių padėtis gera. Tuo tarpu nukentėjusysis R. E. vien už sąkandžio atstatymą, protezuojant dantis (įskaitant dantų šaknų bei 35 ir 42 dantų traukimą, 27 ir 46 dantų gydymą, 15, 16, 36, 35 dantų implantų įsriegimą, bemetalių keramikos vainikėlių dantims įdėjimą) prašo priteisti 18276,00 Eur ir papildomai - 1200,00 Eur išlaidų, susijusių su būtinais paruošiamaisiais darbais dantų protezavimui.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo patikslintame civiliniame ieškinyje pareikštus reikalavimus, daro išvadą, jog teismui nepakanka duomenų, ar visa nukentėjusiojo R. E. prašoma priteisti turtinė žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su A. G. padaryta nusikalstama veika, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo atliekamų odontologinių paslaugų kainų realumą ir pagrįstumą (pvz., byloje nebuvo pateikta patvirtinta odontologijos įstaigos, kurioje gydosi nukentėjusysis, paslaugų kainų skaičiavimo metodika ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos negalima, teismas pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Pažymėtina, kad pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas proceso dalyvis (šiuo atveju – nukentėjusioji ir civilinė ieškovė), kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, skirtas vertėjui mokėti. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, taip pat nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Minėta, kad nukentėjusysis R. E. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2019 m. kovo 27 d. teismo nutartimi jis buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis kelis kartus tikslino civilinį ieškinį, taip pat teikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o paskutiniame teismui pateiktame patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų (T. 3, b. l. 39), nurodė turėjęs iš viso 4641,60 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, prie prašymų pridėtos patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, sąskaitos už teisines paslaugas, iš kurių matyti, kad atitinkama suma buvo sumokėta nukentėjusįjį atstovavusiam advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) advokatui A. A.. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas A. A. nukentėjusįjį konsultavo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu parengė skundą dėl prokuroro veiksmų aukštesniajam prokurorui, prašymą dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą prašymams papildyti, prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą prašomais veiksmais, taip pat advokatas vyko į Kauno apskrities policijos komisariatą, darėsi elektroninių bylos dokumentų kopijas, susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (T. 1, b. l. 59, T. 2, b. l. 49, b. l. 97). Teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo atstovas parengė civilinį ieškinį, po to keletą kartų jį tikslino, taip pat parengė prašymus dėl ekspertizės skyrimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, baigiamąsias kalbas raštu. Be to, nukentėjusiojo atstovas dalyvavo visuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, viso posėdžiai truko apie 5 valandas, o į bylos nagrinėjimą Palangoje vyko iš Kauno.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą atstovo veiksmų, atstovaujant nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme apimtį, taip pat į tai, kad baudžiamoji byla teisės taikymo požiūriu nesudėtinga, nedidelės apimties, ypatingų specialių žinių ar pasiruošimo joje nereikėjo, o advokato rengti prašymai, teikti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu paprasti, kai kurie iš jų, kaip antai prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo analogiški savo turiniu, patikslinti civiliniai ieškiniai parengti, iš esmės pakeičiant civiliniame ieškinyje prašomą priteisti turtinės žalos dydį ir trumpai aptariant naujai teikiamus įrodymus, daro išvadą, kad advokato laiko ir darbo sąnaudos nebuvo didelės, o nukentėjusiojo prašoma priteisti suma 4641,60 Eur proceso išlaidoms atlyginti yra aiškiai per didelė, ir šiuo nagrinėjamu atveju neatitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus. Teismas protinga ir pagrįsta iš kaltinamojo priteistina atstovavimų išlaidų suma pripažįsta 1000,00 Eur.

Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (T.1, b. l. 144-146).

Tiriamoji medžiaga – skaitmeninė laikmena (CD), nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotina baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant A. G. neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir toliau per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš A. G. 239,09 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Civiliniam ieškovui R. E. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš kaltinamojo A. G. civiliniam ieškovui R. E. 1000,00 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tiriamąją medžiagą – skaitmeninę laikmeną (CD), nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.