Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-09-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-237-725/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-09-22
Bylos Nr.
II-237-725/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01654-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Pažeidėjas
A. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-237-725/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01654-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.1; 21.10.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugsėjo 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovui advokatui A. G.,

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno Panemunės policijos komisariato atstovui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. atstovo advokato A. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato 2017 m. liepos 17 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato 2017-07-17 nutarimu A. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 481 straipsnio 1 dalį 85 eurų bauda.

A. Š. nubausta už tai, kad viešoje vietoje, aktyviais veiksmais trukdė bei vandeniu apliejo Kauno švaros darbuotojus, kurie vykdė Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-409 vykdant pirties griovimo darbus adresu A. S. al. 4, Kaune.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovas advokatas A. G. pateikė Kauno apylinkės teismui skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato 2017-07-17 nutarimo, kuriuo prašo minėtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka ANK uždraustą kaltininko padarytą pavojingą veiką (veikimas ar neveikimas), atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad 2017-07-17 nutarime nenurodoma, kokį tiksliai pažeidimą padarė A. Š. pagal ANK 481 str. 1 d., tačiau iš jame nurodomos pažeidimo esmės galima suprasti, jog A. Š. nubausta ne už necenzūrinius žodžius ar gestus, ar įžeidžiamą kibimą prie žmonių, ji nubausta už kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Skunde nurodoma, kad žmonių rimtis nebuvo ir negalėjo būti sutrikdyta, todėl nuobauda galėjo būti skiriama tik už viešosios tvarkos pažeidimą. Skunde nurodoma, kad A. Š. kaltinama tuo, kad ji trukdė bei vandeniu apliejo Kauno švaros darbuotojus, kurie vykdė Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-409 vykdant pirties griovimo darbus. Tačiau, Kauno švaros darbuotojai, taip pat ir policijos pareigūnai, kurie padėjo Kauno švaros darbuotojams, elgėsi neteisėtai, nusikalstamai. Todėl priešinimasis neteisėtiems ir/ar nusikalstamiems veiksmams negali pažeisti viešosios tvarkos. Nurodo, kad bet kokie asmenys galėjo griauti pirtį tik jei tokia teisė jiems būtų suteikta įstatymu. Šiuo atveju, nei Kauno švaros darbuotojams, nei Kauno miesto savivaldybės tarybai, nei policijos pareigūnams, kurie tiesiogiai prisidėjo prie pirties nugriovimo, įstatymais nebuvo suteikta teisė griauti pirties. Todėl A. Š. trukdydama Kauno švaros darbuotojams trukdė atlikti neteisėtus, nusikalstamus veiksmus, kadangi Kauno švaros darbuotojai, padedant policijos pareigūnams, griovė pirtį nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos. Taip pat nurodoma, kad gali būti keliamas klausimas, jog galbūt atitinkama griaunama pirtis buvo pastatyta neteisėtai (savavališkai), todėl Kauno švaros darbuotojai galėjo griauti savavališkai pastatytą pirtį. Tačiau Lietuvoje nelegalios statybos šalinimo (statinių nugriovimo) tvarka yra aiškiai nustatyta įstatymais, ir ją gali įgyvendinti tik antstoliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 str., nei Kauno švaros darbuotojai, nei Kauno savivaldybės taryba, nei policijos pareigūnai neturėjo teisės griauti pirties, tokie veiksmai buvo akivaizdžiai neteisėti. Pabrėžiama, kad A. Š. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, siekė užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, o ne pažeisti viešąją tvarką, todėl jos veiksmuose nėra kaltės.

Skunde taip pat nurodo, kad apliejimas vandeniu, vertintinas kaip būtinas reikalingumas. ANK 16 straipsnis numato, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekia išvengti. Taip pat nurodoma, kad A. Š., siekdama išsaugoti pirties inventorių, jame buvusį vandens likutį išliejo ant gėlių. A. Š. nematė, jog atitinkamas gėles tuo metu mindžiojo Kauno švaros darbuotojai. Be to, pilamu vandeniu Kauno švaros darbuotojai nebuvo aplieti, geriausiu atveju ant jų užtiško keletas lašų

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus viršininkas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo A. Š. skundo netenkinti ir palikti galioti 2017-07-17 nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad A. Š. administracinio teisės nusižengimo byla buvo iškelta surinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nusižengimo faktą. Administracinio nusižengimo protokolas A. Š. buvo surašytas Panemunės policijos komisariato patalpose pastarajai dalyvaujant. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, A. Š. įstatyme numatytos teisės pažeistos nebuvo. 2017-07-17 nutarimas priimtas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. Š.. Administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama objektyviai, įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, panaikinti 2017-07-17 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno Panemunės policijos komisariato atstovas prašė skundo netenkinti ir 2017-07-17 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio nusižengimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-504-195/2011).

Iš A. Š. atstovo advokato skundo turinio, pasisakymo matyti, jog pareiškėja iš esmės neigia, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, nesutinka su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato vyresniojo tyrėjo priimtu 2017-07-17 nutarimu, atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, mano, kad byla buvo ištirta neišsamiai, netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad A. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, t. y. padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą.

Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė taikoma ir nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu laikoma necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Kaip matyti iš aukščiau nurodytos ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijos, veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji nusižengimo sudėties požymiai: padarytos viena ar kelios iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikos (veiksmai) ir jais pažeistas įstatymo saugomas objektas (šiuo atveju visuomeninę reikšmę turinčios vertybės – viešoji tvarka ir žmonių rimtis), veiksmų pobūdis, nusižengimo padarymo vieta ir, kai vertinama ar atlikti kiti tyčiniai veiksmai, tikslas. Kiekvienu atveju vertinant asmens veikų (veiksmų), kurie atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų požymius, pobūdį nustatoma, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, vadovaujamasi visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis. Nusižengimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, vieta, kurioje nusižengimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju nėra būtini. Logiškai – sistemiškai vertinant ANK 481 straipsnio 1 dalies dispoziciją, tikslas – siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį – yra būtinas, kai vertinama, ar atlikti kiti tyčiniai veiksmai. ANK 481 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai (subjektas, subjektyvioji pusė) – galintis pagal ANK atsakyti asmuo ir tyčios dėl atliktų veiksmų kryptingumas, galimas poelgių motyvas.

Norint nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti asmens netinkamą elgesį. ANK 481 straipsnyje yra saugomos tokios visuomeninę reikšmę turinčios vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas laikomas padarytu tada, kai asmuo viešose vietose vartoja necenzūrinius žodžius ar gestus, įžeidžiamai kimba prie žmonių, atlieka kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato vyresnysis tyrėjas priimdamas 2017-07-17 nutarimą, A. Š. nubaudė pagal ANK 481 str. 1 d. už tai, kad ji viešoje vietoje tyčia, aktyviais veiksmais trukdė bei vandeniu apliejo Kauno švaros darbuotojus, kurie vykdė Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-409 vykdant pirties griovimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini).

Vertinant skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad A. Š. nubausta pagal ANK 481 str. 1 d., kad ji „aktyviais veiksmais trukdė“, tačiau neaišku kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė jos trukdymas. Pats „trukdymas“ nėra ANK 481 str. 1 d. numatyta kaip alternatyvi veika, kuria būtų pažeidžiamas įstatymo saugojamas objektas – viešoji tvarka ir žmonių rimtis bei asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl ši aplinkybė – „aktyviais veiksmais trukdė“ – šalintina iš A. Š. inkriminuojamo teisės pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra nustatyti aplinkybę, ar A. Š. vandeniu apliejo Kauno švaros darbuotojus, kurie vykdė Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-409 vykdant pirties griovimo darbus.

Pažymėtina, kad aplinkybė, ar Kauno švaros darbuotojai vykdė teisėtą Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-409, kurio pagrindu vykdė pirties griovimo darbus, ar neteisėtą, šios administracinės bylos atžvilgiu neturi reikšmės, tai yra kitos bylos nagrinėjimo klausimas, todėl šioje administracinėje byloje plačiau nenagrinėjama.

Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad 2017-07-17 Kauno švaros darbuotojams vykdant pirties nugriovimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), A. Š. įėjo į pirties patalpą ir už keletos minučių sugrįžusi, pro pirties lauko duris staiga su kibiru išliejo vandenį ant prie pirties esančių laiptų. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad tuo metu, kai A. Š. išliejo vandenį ant laiptų, šalia Kauno švaros darbuotojų, kurie galėjo būti aplieti vandeniu, nebuvo. Taip pat matyti, kad apie metrą nuo pirties laiptų, buvo vienas Kauno švaros darbuotojas, ant kurio galėjo nukristi keletas vandens lašų, tačiau jis nebuvo aplietas vandeniu taip, kaip nurodyta 2017-07-17 nutarime. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad Kauno švaros darbuotojas, buvęs toliau nuo laiptų ir ant kurio galbūt užkrito keletas lašų, po A. Š. vandens išliejimo trumpai atsisuko ir toliau tęsė darbus tarsi nieko nebūtų nutikę, kas patvirtina nebuvus jokio apliejimo, dėl kurio A. Š. nubausta.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus, byloje esančius įrodymus, kuriais yra įrodinėjama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo, konstatuoja, jog A. Š. 2017-07-17 viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Kauno švaros darbuotojams atliekant pirties griovimo darbus, išliedama vandenį, jų neapliejo, o viešoji tvarka ir žmonių rimtis nebuvo pažeista.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011; 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011).

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant byloje objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 str. 1 d., bylos teisena administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641, 642 straipsnio 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato 2017-07-17 nutarimą Nr. 23ANN-109010654-17 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant A. Š. veiksmuose nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė