Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. Š. (N. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui N. Š. (N. Š.) dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 5 571,93 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas 2015-11-07, 12.00 val., (duomenys neskelbtini) medžioklės su medžioklės klubu „(duomenys neskelbtini)” metu neteisėtai, neturėdamas licencijos briedžio patinui sumedžioti, nušovė antrametį briedį. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 6 dalį ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2016‑02-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-9-204/2016 pripažintas kaltu, padaręs minėtą administracinį teisės pažeidimą bei jam paskirta 500 Eur bauda. Atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258, 28 punktą ir padarė žalą laukinėms gyvūnų rūšims. Žala, apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 patvirtintą Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodiką (su vėlesniais pakeitimais), sudaro 5 571,93 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo N. Š. 2 785,97 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 785,97 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai; kitą ieškinio dalį atmetė.Atsižvelgęs į tai, kad neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl briedžio patino sumedžiojimo, neturint tam licencijos, dėl ko aplinkai buvo padaryta žala, neginčija ir atsakovas, taip pat į Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei konstatuoti. Teismas taip pat konstatavo, kad priteistina suma padarytai žalai atlyginti (5 571,93 Eur) pagal atsakovo gaunamas pajamas, iš kurių jis vienas išlaiko šeimos ūkį, neabejotinai laikytina didele – atsakovas neturi pakankamai pajamų, iš kurių galėtų realiai atlygintini tokio dydžio nuostolius. Padaryta išvada, kad yra pagrindas mažinti iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimą 50 procentų, priteisiant ieškovui iš atsakovo 2 785,97 Eur žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas N. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 835,65 Eur žalos atlyginimo. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai neatsižvelgė į 2016‑02-15 Šilutės rajono apylinkės teismo išnagrinėtos administracinės bylos aplinkybes, jog teismo paskirta 500 Eur bauda, kuri yra 1/3 mažesnė, nei ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatytoji, yra sąžininga ir teisinga už padarytą pažeidimą, atsižvelgiant į visas pažeidimo metu egzistavusias aplinkybes. Mano, kad teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus labiausiai atitiktų mokėtinos sumos sumažinimas iki 835,65 Eur sumos, kurią atsakovas sutiko geranoriškai sumokėti, nes turtines žalos dydis taip pat turi būti sumažintas iki 1/3 nuo reikalaujamos priteisti sumos. Teigia, kad miškuose yra per didelis briedžių kiekis ir realiai žala gamtai nebuvo padaryta. Atsakovo veiksmai buvo įvertinti patraukiant atsakovą atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį, todėl Konstitucijos 54 straipsnio tikslai dėl atsakovo buvo pasiekti visiškai. Mano, kad paskirtos baudos dydis yra neprotingai didelis.Atsiliepime ieškovas išreiškė poziciją, kad skundžiamas teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas bei prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 sprendimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo priteisimo. Iš Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniosios inspektorės 2015‑11-07 administracinio teisės pažeidimo protokolo ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-9-204/2016, nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovas 2015-11-07 medžioklės su medžioklės klubu „(duomenys neskelbtini)” metu neteisėtai, neturėdamas licencijos briedžio patinui sumedžioti, nušovė antrametį briedį. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-9-204/2016 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, ir jam, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirta 500 Eur bauda, neatimant teisės medžioti ir nekonfiskuojant ginklo.Nagrinėjamoje byloje ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė iš atsakovo priteisti laukinei gyvūnijai padarytą 5 571,93 Eur žalą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė, jog įrodytos visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei konstatuoti. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo nustatytu ieškovui priteistino žalos atlyginimo dydžiu (t. y. 2 785,97 Eur) ir prašo nustatyti mažesnį atlygintinos žalos dydį – 835,65 Eur. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad aplinkybės, jog medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ 2015/2016 metų sezonui (duomenys neskelbtini) buvo suteikta viena licencija nušauti briedį, o 2016/2017 metų sezonui suteiktos dvi briedžio licencijos įrodo, kad šiuose miškuose per didelis briedžių kiekis ir realiai žala gamtai nebuvo padaryta. Pirma, pažymėtina, kad įvykio metu galiojusios redakcijos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2000‑06‑27 įsakymu Nr. 258, 28 punkte briedis numatytas tarp medžiojamųjų gyvūnų, kurių naudojimas reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas antrametį briedį nušovė neteisėtai, neturėdamas licencijos tokiam briedžio patinui sumedžioti. Tad šiuo atveju saugotiniems gamtos elementams – laukinėms gyvūnų rūšims buvo padarytas neigiamas pokytis. Antra, minėti apelianto teiginiai prieštarauja apelianto apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, kuria jis pats sutinka su 835,65 Eur dydžio žalos atlyginimo ieškovui priteisimu. Tad atsakovas faktiškai sutinka, jog konkrečiu atveju egzistuoja žalos padarymo faktas. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės ginčija teismo nustatytą žalos dydį ir plačiau neginčija skundžiamu sprendimu nustatytų kitų civilinės atsakomybės atsakovui taikymo sąlygų, dėl to teisėjų kolegija jas pripažįsta nustatytomis teisingai ir dėl jų plačiau nepasisako.Remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, atsakovas turi pareigą atsakyti už gamtai padarytą žalą. Atvejais, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškovas žalos dydį apskaičiavo, vadovaudamasis aktualiomis Aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos (su vėlesniais pakeitimais) nuostatomis. Taip nustatytas padarytos žalos dydis sudaro 5 571,93 Eur. Apeliantas prašo nustatyti mažesnį, t. y. 835,65 Eur, atlygintinos žalos dydį ir nurodo, kad tokią sumą sutiktų sumokėti. Apeliantas prašydamas nustatyti mažesnį priteistinos žalos dydį remiasi administracinio teisės pažeidimo byloje teismo paskirtos baudos dydžiu ir teigia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje turtinės žalos dydis taip pat turi būti sumažintas iki 1/3 nuo reikalaujamos priteisti sumos. Pažymėtina, kad administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės atsakovui taikymo ATPK 85 straipsnio 6 dalies pagrindu dėl teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimo ir atsakovo veiksmai bei kitos aplinkybės įvertinti tokios atsakomybės taikymo aspektu. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas gamtai padarytos žalos atlyginimo priteisimo klausimas. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Bendroji nuostolių atlyginimo nuostata numato teismui teisę sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiose įstatymo nuostatose taip pat įtvirtinta teisė teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Akcentuotina, kad žalos atlyginimo mažinimas reiškia nukrypimą nuo vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo, tad šia teise turi būti naudojamasi išimtiniais atvejais, kai konstatuojamos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti žalos atlyginimo dydį.Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie savo turtinę padėtį. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės ir sudaro apie 258 Eur per mėnesį. Pateikti duomenys apie tai, kad atsakovo sutuoktinė yra bedarbė, jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas. Atsakovo vardu taip pat registruotos keturios negyvenamosios patalpos – garažai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir galimas žalos priteisimo pasekmes atsakovui ir jo šeimai, nustatė pagrindą sumažinti priteistinos žalos dydį 50 procentų.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistos žalos dydį. Nors apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje žalos dydis taip pat, kaip administracinio teisės pažeidimo byloje, turėtų būti sumažintas iki 1/3 nuo reikalaujamos priteisti sumos, tačiau apelianto nurodomas 835,65 Eur žalos atlyginimo dydis šios proporcijos neatitinka ir yra ženkliai mažesnis. Apelianto nurodoma suma sudaro tik 15 procentų viso nagrinėjamoje byloje nustatyto 5 571,93 Eur padarytos žalos dydžio. Nors atsakovo N. Š. gaunamos pajamos nedidelės, tačiau jis turi darbą, tad gali dirbti. Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto, kuriuo gali disponuoti (pvz., gauti papildomas pajamas iš turto nuomos). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turi turtinių įsipareigojimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad anksčiau nurodyti duomenys apie atsakavo turtinę padėtį vis tik nėra pakankami mažinti priteistinos žalos atlyginimą apelianto nurodyta apimtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą padarytos žalos dydį, apelianto nurodytos apimties išimties iš visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai taikė CK 6.251 straipsnio 2 dalies bei CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas ir teisingai nustatė ieškovui iš atsakovo N. Š. priteistino žalos atlyginimo dydį. Prisiteistą žalos atlyginimą mažinti didesne apimtimi nenustatyta teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 sprendimą palikti nepakeistą.