Lietuvos Respublikos statybos įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis Įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus.

2. Šis Įstatymas netaikomas nustatant: 1) žemės gelmių naudojimo (kaip apibrėžta Žemės gelmių įstatyme) paskirties statinių reikalavimus, išskyrus nustatytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; 2) archeologinių ir nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tyrimų reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, išskyrus reikalavimus, nustatytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalyje. 3) naudojamame statinyje vykdomos ūkinės komercinės ar kitos veiklos reikalavimus.

3. Įstatymas yra suderintas su šio Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Statinio

architektūra – statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės

pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio

elementų tarpusavio santykis.

2.

Statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos

produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji,

pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės

ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su

inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai,

antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio

inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su

žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų,

upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens

telkinių dugną).

3.

Ypatingas statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos

medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra

potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai;

sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal

normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius

bei techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame

vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; statinys, kuris yra nekilnojamoji

kultūros paveldo vertybė. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių

sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

4.

Laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus,

pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima

išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės

paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos

eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris,

įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos

terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį

nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

5.

Nebaigtas statinys – statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų

negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti.

6.

Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų

aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi

susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių,

suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų

inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų

požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai

dokumentai.

7.

Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau

kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms

gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.

8. Viešojo

naudojimo pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo

pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro

uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių

pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir

kitokios religinės veiklos pastatas.

9.

Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai

tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

10.

Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų)

ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų

šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai,

elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos

su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

11.

Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio,

automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinio

transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės).

12.

Nekilnojamosios

kultūros paveldo vertybės – statiniai, reikšmingi visuomenei dėl jų

kultūrinės vertės, saugomi Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo

nustatyta tvarka.

13.

Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti)

naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat

apima nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus ar

statinių statybą jų teritorijose.

14.

Statinio statybos valdymas – statinio statybos organizavimo būdas, kai

statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių

darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp

įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo

pagrindu.

15.

Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį

(žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo,

stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į

bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo

darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų

rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

16.

Statyba

ūkio būdu

– statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas

naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties,

naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus,

įrenginius.

17.

Naujo statinio statyba – statybos rūšis, kai yra tikslas statybos

sklype, kuriame yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį (nutiesti naujus

inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas); pastatyti esamo statinio

antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi

bus susiję, ar ne (išskyrus priestatų statybą, kuri pagal šio straipsnio 18

dalį priskirta statinio rekonstravimui); atstatyti buvusį (sugriuvusį,

sunaikintą, nugriautą) statinį; atkurti sugriuvusią, sunaikintą ar išnykusią

nekilnojamąją kultūros paveldo vertybę.

18.

Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės

pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus

(antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto

matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie

statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį

(pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas),

kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų

suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio,

prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų

išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus

statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant

šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti

(pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo

konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant

laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas,

stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio

remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu;

pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą,

pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių

sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus,

nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose;

pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių

dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti

naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių

reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

19.

Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba

visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio

ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti.

Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį

remontą.

20.

Statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio

susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas,

karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar

ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias

konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies

keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami

papildomai nauji elementai – balkonai, durys, langai, architektūros detalės,

keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į

kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės

sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant

jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami

technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių

tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti

normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

21.

Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką

„einamasis remontas“) –

statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei

kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai

nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar

stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos

pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado

apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai,

pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant

kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios

statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai;

šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri

susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas;

atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų

ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš

dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose

esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų;

atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų

ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose

statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

22.

Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbai –

nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo darbai: tvarkymo darbai

avarijos grėsmei pašalinti, remonto, konservavimo, pritaikymo, restauravimo ar

atkūrimo darbai, kaip apibrėžta Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos

įstatyme.

23.

Statybvietė

–

statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos statinio

projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar

nesutapti su statybos sklypo ribomis). Nesutapimo atveju statybvietės dalimi

taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba

nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar

asmens, disponuojančio žeme) sutartis; statinys – kai visi statybos darbai

atliekami statinio viduje.

24.

Statybos sklypas – žemės naudojimo tikslinės paskirties nustatytų ribų

žemės sklypas (teritorijos dalis), kuriame atliekami statybos darbai.

25.

Statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (pažeminimas,

paaukštinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo

komunikacijų tiesimas, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimas, tvorų tvėrimas,

apželdinimas.

26.

Statybiniai tyrinėjimai – statinio statybos sklypo (ar, kai reikia,

gretimos teritorijos), statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytų

inžinerinių tinklų (kuriuos reikia nutiesti ar esamų bei statomų) ir

susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai,

inžineriniai geologiniai, geotechniniai bei kiti tyrimai; aplinkos,

kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas

esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas statinys,

– taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi

statybos darbai, tyrimai; esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų stebėjimai.

27.

Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų

nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio

sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai),

skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma.

28.

Statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios tikslas

parengti statinio projektą.

29.

Statinio projektavimo valdymas – statinio projektavimo organizavimo būdas,

kai projektavimą ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos

pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio projektavimo valdytojas pavedimo

sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio

projektavimo valdytojo pagrindu.

30.

Privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai – teritorijų planavimo

dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės

teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai;

projektiniai pasiūlymai (jeigu jie rengiami); statinio projektavimo sąlygų

sąvadas, statinio projektavimo užduotis, statinio ir statybos sklypo statybinių

tyrinėjimų dokumentai.

31.

Projektiniai

pasiūlymai

– eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio

architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip

medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo

sąlygoms parengti.

32. Statinio

projektavimo sąlygos

– privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai

nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: tiesti komunalinius ir vietinius

inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines

sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus; nutiesti susisiekimo

komunikacijas, prijungti prie jų statybos sklypo susisiekimo komunikacijas;

savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojo) nustatomi statinio architektūros ir

statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, atitinkantys šio ir kitų

įstatymų bei teritorijų planavimo dokumentų nustatytus statybos sklypo (ar

teritorijos) tvarkymo ar apsaugos reikalavimus (reglamentą), atsižvelgiant į

statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą, gretimybes bei trečiųjų asmenų

pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio statyba; daugiabučio gyvenamojo

namo bendrojo naudojimo patalpų rekonstravimo ir gyvenamųjų patalpų paskirties

keitimo reikalavimai; planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo

dokumentai (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo

nustatytais atvejais); aplinkos apsaugos institucijos nustatyti gamtos išteklių

naudojimo reikalavimai (tuo atveju, kai neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimas, bet užbaigus statyti statinį yra reikalingas šios

institucijos leidimas naudoti gamtos išteklius); už nekilnojamųjų kultūros

paveldo vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos patvirtintas

nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos reglamentas (arba laikinas

reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos

įstatyme; Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas saugomos teritorijos

reglamentas (arba laikinas reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Saugomų

teritorijų įstatyme; kiti įstatymų nustatyti reikalavimai.

33. Statinio

projektavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam

statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32 dalyje,

bendrasis dokumentas.

34.

Statinio projekto tvirtinimas – statytojo (užsakovo) pritarimas parengtam

statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu – kai statytojas

(užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės juridinis asmuo, arba statytojo

(užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte – kai statytojas

(užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo. Abiem atvejais

nurodomi pagrindiniai šio statinio techniniai ir ekonominiai rodikliai,

aplinkos ir kraštovaizdžio reikalavimai.

35.

Statinio projekto ekspertizė – įvertinimas, kaip statinio projekte

įgyvendinti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti esminiai statinio

reikalavimai, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos

techninių dokumentų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų

reikalavimai.

36.

Statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės

įvertinimas turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka šio Įstatymo 4

straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus.

37.

Statinio projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota

projektuotojo atliekama statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad

statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad būtų įgyvendinta projekte

sukurta statinio architektūra. Statinio projekto dalies vykdymo priežiūra yra

statinio projekto vykdymo priežiūros dalis.

38.

Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota

statinio statybos priežiūra (nuo statinio statybos pradžios iki statinio

pripažinimo tinkamu naudoti), kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys

statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba

vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių

statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties

dokumentų reikalavimus.

39.

Statybos valstybinė priežiūra – statinio projektavimo, statybos, jo

pripažinimo tinkamu naudoti valstybinė priežiūra nuo statinio projektavimo

pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, taip pat statinio griovimo

priežiūra.

40.

Statinio normatyvinė kokybė – statinio projekto, statybos darbų ir

pastatyto statinio kokybė, atitinkanti normatyvinių statybos techninių

dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatytus

reikalavimus.

41.

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar

juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo

funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

42. Tyrinėtojas

– fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, kuriems

atitinkamą tyrinėjimų sritį reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai

suteikia teisę atlikti šiuos tyrinėjimus.

43. Statinio

projektuotojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statinio

projektavimu.

44. Statinio

projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris,

atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų

nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio

projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri

ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų,

normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir

paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų

reikalavimai.

45. Statinio

architektas – architektas, kuris yra konkretaus statinio, kaip

architektūros kūrinio, autorius ir (arba) statinio projekto architektūrinės

dalies vadovas. Statinio architektu gali būti ir fizinių asmenų grupė.

46. Statinio

projekto rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris vienas

rengia statinio projektą ir yra šio statinio projekto vadovas arba rengia

konkretaus statinio projektą, vadovaujamas kito šio projekto vadovo. Statinio

projekto rengėju gali būti projekto vadovo vadovaujama fizinių asmenų grupė,

sudaryta iš projekto dalių vadovų, kitų architektų ir statybos inžinierių.

47. Statinio

projekto dalies rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris

vienas rengia statinio projekto dalį ir yra šios statinio projekto dalies

vadovas arba vienas rengia statinio projekto dalį, vadovaujamas kito šios

projekto dalies vadovo. Statinio projekto dalies rengėju gali būti ir fizinių

asmenų grupė, sudaryta iš architektų ir statybos inžinierių.

48. Statinio

projekto valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija, veikiantis (veikianti) kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo)

įgaliotinis, valdantis statinio projektavimą, organizuojantis statinio

projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių

sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo,

juridinis asmuo, kita užsienio organizacija.

49. Statinio

statybos rangovas (toliau – rangovas) – fizinis asmuo, juridinis asmuo,

kita užsienio organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti

statyba.

50. Statinio

statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai

statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma

ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki

statinio pripažinimo tinkamu naudoti, vadovauja statybos darbams, kartu yra

bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų

darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už

pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

51. Statinio

statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius,

kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio

statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos

darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja

specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal

kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

52. Statinio

statybos valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio

organizacija, veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis,

valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja

susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos

atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita

užsienio organizacija.

53. Tiekėjas

– fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, kuris (kuri) yra

statybos produktų gamintojas (jo atstovas), platintojas, importuotojas,

paslaugų organizatorius ir pan.

54.

Normatyvinis statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuris nustato

statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio

naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius

principus ir charakteristikas. Tai statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių

naudojimo ir priežiūros

taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos.

55.

Normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai – dokumentai,

kurie kitų įstatymų ar teisės aktų pagrindu nustato statinio apsaugos ir

saugos, žmonių, kurie juo naudojasi, apsaugos ir saugos, statinio aplinkos

apsaugos ir saugos reikalavimus pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje

nurodytas sritis, atsižvelgiant į statinio paskirtį (statinio tipą) ir jame

planuojamą veiklą. Šie dokumentai taip pat nustato statinio paskirties

reikalavimus: statinio matmenų (priklausančių nuo statinio paskirties)

apskaičiavimo, funkcinių ryšių tarp statinio dalių (patalpų) ir statinių,

technologinių ir energetikos įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų,

technologijos ir energetikos procesų patikimumo, efektyvumo ir saugos;

inžineriniais tinklais tiekiamų ir statinio inžinerinėse sistemose naudojamų

vandens, nuotėkų, energijos nešiklių ir pan.; žemės ūkio melioracijos sistemų

reguliuojamo dirvožemio drėgmės režimo ir agrotechnikos.

56.

Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros

institucijos – valstybės institucijos, turinčios valdymo įgaliojimus ir

vykdančios įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nustatytą tam tikros srities veiklą

ar atliekančios statybos darbų, kurie yra susiję su statinio saugos ir

paskirties reikalavimais, valstybinę priežiūrą.

57.

CE – ženklas, patvirtinantis, kad statybos produktas atitinka

galiojančių Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

58.

Statybos produktas – pagamintas produktas, numatomas ilgam laikui

įkonstruoti, įmontuoti, įdėti ar instaliuoti į pastatą ar inžinerinį statinį.

59.

Techninis liudijimas – bet kuris dokumentas, patvirtinantis statybos

produkto tinkamumo naudoti techninį įvertinimą pagal statinio, kuriame numatoma

šį produktą naudoti, esminius reikalavimus ir nustatantis techninius statybos

produkto reikalavimus.

60.

Techninė specifikacija – dokumentas (dokumento dalis), kuriame pateiktus

techninius reikalavimus turi atitikti apibūdinamas produktas, procesas ar

paslauga. Statybos produktų techninės specifikacijos yra standartai ir

techniniai liudijimai.

61.

Statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos

(jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams,

statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams

tenkinti: vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro

kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės

saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo,

žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo,

automatizavimo ir signalizacijos sistemos.

62.

Bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato

patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir

tenkinančios jų naudotojų poreikius.

63.

Atskirosios statinio inžinerinės sistemos – nepriklausomos nuo kitų

vienos ar kelių pastato patalpų inžinerinės sistemos (nesusietos su

bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis), užtikrinančios šių patalpų

funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius.

64.

Technologinės inžinerinės sistemos – gamybinės paskirties sistemos

statinyje vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių

normaliam darbui užtikrinti. Tai technologinėms reikmėms skirtos vandentiekio,

nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, kuro tiekimo,

elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) bei informacijos, gaisrinės

saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, dūmų, buitinių

atliekų šalinimo, krovininių liftų bei kitos sistemos.

65.

Komunaliniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai, skirti miesto,

miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti, su

bendrais tinklų maitinimo šaltiniais.

66.

Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo

šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti.

67.

Įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti

ir informacijai priimti, perduoti ar keisti.

68.

Laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių

svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego,

vėjo, žmonių, grunto ir pan.).

69.

Paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai –

konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos

darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų.

70.

Ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį

tikslinga naudoti statinį palaikant jo naudojimo savybes, atitinkančias

esminius statinio reikalavimus, atsižvelgiant į visus tarpusavyje susijusius

aspektus: projektavimo, statybos, naudojimo bei naudojamo statinio draudimo

išlaidas, išlaidas naudojimo sutrikimams išvengti; statinio griūties riziką ir

pasekmes jo naudojimo laikotarpiu; planuojamą dalinį atnaujinimą; valymo,

techninio aptarnavimo, priežiūros bei remonto išlaidas.

71. Savavališka

statinio statyba (griovimas) – statinio statyba (griovimas) be šio Įstatymo

nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be

normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai

statybos leidimas neprivalomas.

72. Statinio

naudojimas – esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių

panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti.

73. Statinio

naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis

ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos

įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

74. Statinio

priežiūra – šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių,

organizacinių ir viešojo administravimo priemonių visuma vykdant statinio

techninę priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą.

75. Statinio

techninė priežiūra – statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų įstatymų

bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma,

užtikrinanti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio esminius

reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.

76. Statinio

naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė,

kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų

įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių

dokumentų reikalavimus.

77. Statinio

paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo

tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys

atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos

proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir

paskirties dokumentuose.

78. Statinio

techninis prižiūrėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, šio Įstatymo 41

straipsnio 1 ir 2 dalių nustatytais pagrindais ir pagal to paties straipsnio 3

dalies nustatytus reikalavimus atliekantis statinio techninę priežiūrą.

79.

Architektūra – funkcinis erdvinis ir vizualiai

suvokiamas meninis statinių, kraštovaizdžio ir teritorijų planavimo objektų

formavimas.

80. Architektas – fizinis asmuo, turintis dokumentus, suteikiančius teisę verstis

architekto veikla naudojantis architekto profesine kvalifikacija, įsisteigimo

bei paslaugų teikimo teise, kurie yra išduoti Europos Sąjungos valstybėje

narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos

ekonominės erdvės sutartį, patikrinus jų turėjimo faktą ir pripažinus juos

Lietuvoje. Šie dokumentai, išduoti bet kurioje kitoje valstybėje, pripažįstami

Lietuvos Respublikoje, patikrinus, ar jie suteikia architekto profesinę

kvalifikaciją ir teisę verstis architekto veikla toje valstybėje ir ar atitinka

Lietuvos Respublikoje šiai veiklai keliamus reikalavimus.

81. Architekto veikla – veikla, kuri vykdoma turint architekto profesinę

kvalifikaciją.

82. Statybos inžinierius – fizinis

asmuo, turintis dokumentus, suteikiančius teisę verstis statybos inžinieriaus

veikla naudojantis inžinieriaus profesine kvalifikacija, įsisteigimo bei

paslaugų teikimo teise, kurie yra išduoti Europos Sąjungos valstybėje narėje,

Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės

erdvės sutartį, patikrinus jų turėjimo faktą ir pripažinus juos Lietuvos Respublikoje.

Šie dokumentai, išduoti bet kurioje kitoje valstybėje, pripažįstami Lietuvos

Respublikoje, patikrinus, ar jie suteikia statybos inžinieriaus profesinę

kvalifikaciją ir teisę verstis statybos inžinieriaus veikla toje valstybėje ir

ar atitinka Lietuvos Respublikoje šiai veiklai keliamus reikalavimus. Sąvoka

„statybos inžinierius“ taikoma inžinieriui, kurio išsilavinimas suteikia

profesinę kvalifikaciją, reikalingą užsiimti veikla, aprėpiančia vieną, kelias

ar visas statybos techninės veiklos pagrindines sritis, nustatytas šio įstatymo

10 straipsnio 1 dalyje.

83. Statybos inžinieriaus veikla – veikla, kuri vykdoma turint statybos inžinieriaus

profesinę kvalifikaciją.

84. Kita

užsienio organizacija – užsienio valstybėje įsteigta organizacija,

neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos

valstybės įstatymus.

2 straipsnis. 2 straipsnis papildomas 85 ir 86 dalimis nuo 2006 m. sausio 4 d.:

85.

Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal apytikrius

skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis, reikalingas naudojant pastatą pagal

paskirtį.

86. Pastato

energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuotas procesas,

kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato

energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir

išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.

Straipsnio

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

Nr. X-404 (2005-11-17)

(2005-12-08)

3 straipsnis. Teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas

1. Teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

2. Ši teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.

3. Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi arba taikomi iš dalies, kai projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar atliekamas statinio paprastasis remontas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

4 straipsnis.

Esminiai statinio reikalavimai

1.

Statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos

produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų

šiuos esminius statinio reikalavimus:

1)

mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti

statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies

griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims,

įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių

sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis,

perkrova, žmonių padarytos klaidos);

2)

gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos

tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias

apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas

statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės

galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis;

veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai)

galėtų saugiai dirbti;

3)

higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje

ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai

dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar

dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos,

nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių

konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės;

4)

saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta

nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar

sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos;

5)

apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas

triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti

normaliomis sąlygomis;

6)

energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės

energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų

poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų

ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus).

2.

Šio straipsnio 1 dalyje išvardytus esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis

ar visus) bei statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos

produktų charakteristikų lygius bei klases nustato normatyviniai statybos techniniai

dokumentai, nurodyti šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose.

3.

Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį ir jų gyvavimo trukmė

(atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jie pastatyti, klimato sąlygas ir

naudojimo paskirtį) nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose

dokumentuose.

5 straipsnis. Esminiai statinio architektūros reikalavimai

Statinio architektūra turi būti tokia, kad: 1) neprieštarautų statinio esminiams reikalavimams, išdėstytiems šio Įstatymo 4 straipsnyje; 2) statinys derėtų prie kraštovaizdžio; 3) atitiktų savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduotame projektavimo sąlygų sąvade nustatytus architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, normatyvinius statybos techninius ir normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus; 4) atitiktų statinio paskirtį; 5) neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų ir technologinių inžinerinių sistemų reikalavimams.

Straipsnio

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

6 straipsnis. Aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kita apsauga (sauga), trečiųjų asmenų interesų apsauga

1. Atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant ir pripažįstant statinį tinkamu naudoti bei statinį naudojant ir prižiūrint, be šio Įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais: 1) aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą; 2) saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą; 3) gaisrinę saugą; 4) sveikatos apsaugą ir visuomenės sveikatos priežiūrą; 5) darbuotojų saugą ir sveikatą, visuomenės sveikatos saugą; 6) branduolinę saugą ir energetikos objektų, įrenginių techninę saugą; 7) potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą; 8) statinio priežiūrą.

2. Normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama į šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

3. Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus ir inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specifiniams invalidų poreikiams, vadovaujantis Invalidų socialinės integracijos įstatymu.

4. Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: 1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; 2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves; 3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais; 4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; 5) gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; 6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės; 7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; 8) hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

7 straipsnis. Statybos techninio normavimo pagrindiniai principai

Nacionalinių normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos sudarymo nuostatos turi neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kurių narė Lietuva yra, normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir reikalavimams, šiam ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams bei kitiems teisės aktams.

8 straipsnis. Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema

1. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra: 1) statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai (branduolinės energetikos objektams – šios institucijos ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teisės aktai), kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles; 2) statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės – ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ar juridinių asmenų priimti bei Vyriausybės įgaliotoje institucijoje jos nustatyta tvarka įregistruoti dokumentai, kurie nurodo statybos techninių reglamentų įgyvendinimo būdus ir metodus; 3) pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai; 4) techniniai liudijimai – Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos produktų tinkamumo naudoti nustatymo dokumentai. Jie rengiami, kai nėra parengtų atitinkamų Lietuvos ar Europos standartų arba kai neplanuojama šių standartų rengti; 5) metodiniai nurodymai, rekomendacijos – projektavimo ir statybos įmonių, mokslo ir studijų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kurie nurodo būdus ir metodus, kaip įgyvendinti statybos techninius reglamentus.

2. Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja šis Įstatymas.

3. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad minėtas taisykles, standartus, liudijimus taikyti privaloma. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos projektavimo ar rangos sutartyse, privalomi sutartį sudariusioms šalims.

4. Į statybos techninius reglamentus taip pat įrašomi normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai, nurodyti šio Įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje, išreiškiant juos techniniais parametrais arba nuorodomis į normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus.

5. Normatyvinių statybos techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką (išskyrus statyboje taikomus Lietuvos standartus) nustato Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus tvirtina juos parengusi pagal kompetenciją valstybės institucija, suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai pavesta tvirtinti statybos techninius reglamentus. Normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymą tarp valstybės institucijų nustato Vyriausybė.

6. Statybos techniniai reglamentai rengiami valstybės biudžeto lėšomis.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

9 straipsnis. Tarptautinių, Europos organizacijų ir užsienio valstybių normatyvinių statybos techninių dokumentų taikymas

1. Lietuvos Respublikoje gali būti taikomi (jei neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams) perimti tarptautinių ir Europos organizacijų, užsienio valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių organizacijų normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jie įteisinami kaip Lietuvos Respublikos normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

2. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų tiesioginio taikymo, neperėmus jų Lietuvos Respublikos normatyviniais statybos techniniais dokumentais, Lietuvos Respublikoje tvarką šiais atvejais: 1) kai reikia nustatyti Lietuvos Respublikoje retai pasitaikančių statinių techninius reikalavimus ir todėl netikslinga rengti normatyvinius statybos techninius dokumentus; 2) kai dėl investicijų į statybą panaudojimo trumpų terminų nėra galimybės perimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų normatyvinių statybos techninių dokumentų; 3) kai Lietuvos Respublikoje nėra kai kurių paskirčių statinių techninius reikalavimus nustatančių normatyvinių statybos techninių dokumentų – iki tų dokumentų parengimo ir patvirtinimo.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

10 straipsnis. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys

1. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys: 1) statybiniai tyrinėjimai; 2) statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra; 3) statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė; 4) statybos darbai; 5) statinio statybos techninė priežiūra.

2. Statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovas, statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovas, statinio statybos techninės priežiūros vadovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto ekspertizės dalies vadovas, statinio ekspertizės vadovas. Šių vadovų pareigas pagal savo profesinę kvalifikaciją gali eiti architektas ar statybos inžinierius. Vadovų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Eiti ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę tik atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Atestavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

4. Šio straipsnio 3 dalies reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams, jeigu jie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę eiti šių vadovų pareigas, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.

5. Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ir teises nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

6. Architekto diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, taip pat bet kurioje kitoje valstybėje pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, Lietuvos Respublikoje taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

7. Statybos inžinieriaus diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, taip pat bet kurioje kitoje valstybėje pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, Lietuvos Respublikoje taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

8. Užsienio šalyse architektams išduotų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

9. Vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę neatestuoti asmenys. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

10. Jeigu statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų skyrimo (samdymo) tvarkos šis Įstatymas nenustato, ją nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

11 straipsnis. Statybos dalyviai

1. Statybos dalyviai yra: 1) statytojas (užsakovas); 2) tyrinėtojas; 3) statinio projektuotojas; 4) rangovas; 5) statinio statybos techninis prižiūrėtojas; 6) tiekėjas.

2. Statybos dalyviai taip pat yra statinio projektavimo valdytojas, kai statytojas (užsakovas) pasirenka statinio projektavimo valdymą kaip projektavimo organizavimo būdą, ir statinio statybos valdytojas, kai statytojas (užsakovas) pasirenka statinio statybos valdymą kaip statybos organizavimo būdą.

12 straipsnis.

Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės

1. Statytojas

(užsakovas) privalo:

1)

pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus;

2)

organizuoti (arba pavesti tai padaryti projektuotojui) statinio statybos

sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali

daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus

statybinius tyrinėjimus bei sudaryti sąlygas tyrinėtojui juos

atlikti;

3) turėti

nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio

projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo

iniciatyva;

4) šio Įstatymo

nustatyta tvarka gauti statybos leidimą;

5)

organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą;

6)

organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji yra privaloma arba savo

iniciatyva;

7)

užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti

pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines

nuotraukas;

8)

nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu

naudoti;

9)

sustabdžius statybos darbus, kuriems pirkti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas,

nepaisant sustabdymo priežasčių, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka organizuoti statomo statinio konservavimo darbus;

10)

kai statyba vykdoma ūkio būdu, leisti viešojo administravimo subjekto,

atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnams bei statinio

saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų

pareigūnams, statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų

pareigų vykdymu) netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus

(rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius

butus), minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus;

11) tuo atveju, kai statinį

projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti

vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad

statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai;

statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą.

2. Statytojas

(užsakovas) turi teisę:

1)

pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą

pavesti projektuotojui pagal su juo sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį

arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo

valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo

organizavimo būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;

paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio

projektuotojui;

2)

pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų

atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus,

kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams;

3)

pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus,

statinio statybos valdytojus bei tiekėjus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jei

teisės aktai nenumato kitaip), o statinio projektavimo ir statybos darbams,

kurių viešasis pirkimas yra privalomas – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta

tvarka.

3. Statytojas

(užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame

kodekse ir kituose įstatymuose.

4. Statytojas

(užsakovas) už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą

vykdymą atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų

kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

13 straipsnis. Teisė būti tyrinėtoju. Tyrinėtojo pareigos ir teisės

1. Statybinius tyrinėjimus atlikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) statybinius inžinerinius geodezinius tyrinėjimus – įstatymuose bei kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos; 2) statybinius inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus – įstatymuose bei kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos; 3) esamų statinių tyrimus (konstrukcijų, statinio inžinerinių sistemų tyrimus, matavimus) – fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, nurodyti šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje; 4) kitus tyrimus (aplinkos, kraštovaizdžio, higieninius, archeologinius, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kt.) – kituose šiuos tyrimus reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos.

2. Tyrinėtojas privalo: 1) atlikti tyrinėjimus pagal tyrinėjimų užduotį bei normatyvinius tyrinėjimų dokumentus ir pateikti tyrinėjimų rezultatus tyrinėjimų užsakovui; 2) atliekant tyrinėjimų darbus, laikytis saugos taisyklių.

3. Tyrinėtojas turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.

4. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą tyrinėtojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

14 straipsnis. Teisė būti statinio projektuotoju. Statinio projektuotojo pareigos ir teisės

1. Būti statinio projektuotoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo; 2) Lietuvos Respublikoje įsteigta statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija; 3) užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija (tarp jų – statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija), kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti projektavimu, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu. 4) architektas ar statybos inžinierius.

2. Rengti ypatingų statinių projektus turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą. Šis reikalavimas netaikomas Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms (šių valstybių), jeigu jie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti analogiškų statinių projektavimo veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu. Teisė projektuoti branduolinės energetikos objektus suteikiama Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Vadovauti ypatingų statinių projektams (eiti statinio projekto ir statinio projekto dalių vadovų pareigas) turi teisę architektai ir statybos inžinieriai, atitinkantys šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalių nustatytus reikalavimus.

4. Ypatingo statinio projektą rengiantys fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, nurodyti 14 straipsnio 2 dalyje, atestuojami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir pagal jos nustatytus reikalavimus.

5. Statinio projektuotojas privalo: 1) statytojo (užsakovo) pavedimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą; 2) vadovaudamasis šio Įstatymo nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą; 3) pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir projekto vadovo parašai, o kai projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas; 4) pataisyti statinio projektą pagal statytojo (užsakovo) pastabas, jei jos neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams; 5) pataisyti statinio projektą pagal projekto ekspertizės akto privalomas pastabas; 6) pataisyti statinio projektą pagal Nuolatinės statybos komisijos protokolą; 7) statytojo (užsakovo) užsakymu pagal sutartį atlikti statinio projekto įgyvendinimo priežiūrą; 8) dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti.

6. Statinio projektuotojas turi teisę: 1) įgalioti statinio projekto rengėjus (kai tai susiję su jų pareigomis) projektavimo ir statybos metu statybvietėje patikrinti, kaip laikomasi statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašyti į statybos darbų žurnalą; 2) jeigu statybos darbai atliekami pažeidžiant statinio projektą arba nustatoma avarijos grėsmė, iš rangovo (jei statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojo (jei statyba vykdoma ūkio būdu) reikalauti šiuos darbus sustabdyti ir pranešti apie tai viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą; 3) atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties parengto statinio projekto ir pagal jį pastatyto ar statomo statinio ekspertizę.

7. Projektuotojas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.

8. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą projektuotojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

15 straipsnis. Teisė būti rangovu.

Rangovo pareigos ir teisės

1. Būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas

juridinis asmuo;

2) užsienio valstybėje

įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kuri pagal šios

valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statyba, pateikusi šią

teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje

sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo

panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios,

– kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu;

3) statybos

inžinierius.

2. Vykdyti

ypatingų statinių statybą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose

nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos,

gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą ypatingiems

statiniams statyti. Šis reikalavimas netaikomas Europos Sąjungos valstybės

narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos

ekonominės erdvės sutartį, juridiniams asmenims ar kitoms užsienio

organizacijoms (šių valstybių), jeigu jie pagal šios valstybės teisės aktus

turi teisę savo šalyje užsiimti analogiškų statinių statybos veikla, pateikę

šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje

sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo

panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios,

– kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu. Teisė statyti bei

rekonstruoti branduolinės energetikos objektus suteikiama Branduolinės

energijos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Vadovauti

ypatingų statinių statybai (eiti statinio statybos vadovo ir statinio

specialiųjų darbų vadovo pareigas) turi teisę statybos inžinieriai,

atitinkantys šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

4. Ypatingą

statinį statantys fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio

organizacijos, nurodyti 15 straipsnio 2 dalyje, atestuojami Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka ir pagal jos nustatytus reikalavimus.

5. Rangovas

privalo:

1) Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti)

statinio statybos vadovą;

2) pradėti

statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos

leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją

priėmė);

3)

vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų

technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais,

teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais

dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais,

laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, viešojo

administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, bei

statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų

nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros

vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės

(bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus;

4)

įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą

statinį, išskyrus atvejus, kai statomi nesudėtingi statiniai ar atliekamas

statinio paprastasis remontas;

5)

užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo

higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos

aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta

statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą

nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo

ir veiklos sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;

6)

įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio

statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jei šiuos

dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti

konstrukcijų tyrimus bei atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus;

7) dalyvauti

statinį pripažįstant tinkamu naudoti;

8)

leisti viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinę

priežiūrą, pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo

įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems

patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus

statinius (juose esančius butus) bei minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus

statybos dokumentus.

6. Rangovas turi

teisę:

1)

konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia

statybos rangos sutartis;

2) gauti iš

statytojo (užsakovo) šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą;

statinio tyrimų dokumentus; statinio projektą; statinio projektavimo sąlygų

sąvadą; statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų statybos produktų ir įrenginių

kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitus duomenis bei informaciją,

reikalingus rangos sutarties sąlygoms vykdyti;

3)

atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio

statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio

ekspertizę.

7. Jei

statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio Įstatymo

nustatytas rangovo pareigas ir teises. Šiuo atveju statytojas, jei jis yra

fizinis asmuo (turintis statybos, architektūros ar kito techninio profilio

aukštąjį ar aukštesnįjį išsimokslinimą) ir stato nesudėtingą statinį savo ar

savo šeimos narių reikmėms, gali neturėti verslo liudijimo.

8. Rangovas turi ir

kitų teisių bei pareigų, kurios numatytos Civiliniame kodekse ir kituose

įstatymuose.

9. Už šiame

straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą rangovas atsako

pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

16 straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės

1. Statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo: 1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai; 2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas; 4) kartu su rangovu rengti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus ir dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti; 5) atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją (specialiųjų statybos darbų) statinio statybos techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.

3. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas: 1) pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų bei įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus; 2) pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų pažeidimus; 3) ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus.

4. Jei rangovas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą, ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus.

5. Jei statinys ar statinio statybos darbai kelia pavojų žmonėms ir aplinkai, statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę pats sustabdyti statybą ir kreiptis į viešojo administravimo subjektą, atliekantį statybos valstybinę priežiūrą, kad šis priimtų sprendimą, patvirtinantį ar atšaukiantį techninio prižiūrėtojo reikalavimą.

6. Statinio statybos techninės priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

7. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios numatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.

8. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos techninis prižiūrėtojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

17 straipsnis. Teisė būti statinio projektavimo valdytoju ir statinio statybos valdytoju. Statinio projektavimo valdytojo ir statinio statybos valdytojo pareigos ir teisės

1. Būti statinio projektavimo valdytoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo; 2) užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimo valdymo veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu; 3) architektas ar statybos inžinierius. Tuo atveju, kai jis pagal užsienio valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimo valdymo veikla, jis turi pateikti šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.

2. Būti statinio statybos valdytoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo; 2) užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio statybos valdymo veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu; 3) statybos inžinierius. Tuo atveju, kai jis pagal užsienio valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio statybos valdymo veikla, jis turi pateikti šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.

3. Jei fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, jis (ji) gali verstis ir statinio projektavimo valdymo, ir statinio statybos valdymo veikla.

4. Statinio projektavimo valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybinių tyrinėjimų, statinio projektavimo, statinio projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto ekspertizės. Šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui – statinio projektavimo valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi.

5. Statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir statinio statybos techninė priežiūra. Šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui – statinio statybos valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi.

6. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų, kurias statytojas (užsakovas) kaip įgaliotojas pavedimo sutartimi nustatė įgaliotiniui – statinio projektavimo valdytojui ar statinio statybos valdytojui, nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statinio projektavimo valdytojas ir statinio statybos valdytojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

18 straipsnis. Statybos produktų tiekėjo pareigos ir teisės

1. Statybos produktų tiekėju turi teisę būti: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo; 2) užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija; 3) fizinis asmuo.

2. Statybos produktų tiekėjas privalo tiekti saugius ir tinkamus naudoti pagal paskirtį statybos produktus. Produktas laikomas tinkamu naudoti, jeigu jis atitinka Produktų saugos įstatymo nustatytus reikalavimus.

3. Kiekvienas statybos produktas, įvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės arba iš valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, gali būti be apribojimų tiekiamas į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu jis buvo pagamintas Europos Sąjungos valstybėje narėje ar valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, teisėtais būdais arba teisėtai importuotas į šias valstybes iš trečiųjų šalių ir jį leidžiama tiekti į rinką toje valstybėje. Laisvo statybos produkto judėjimo apribojimai pateisinami, jeigu neužtikrinamas lygiavertis jo apsaugos lygis arba visuomenės dorovės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.

4. Statybos produktų tiekėjas (gamintojas arba jo atstovas) turi atlikti atitikties įvertinimo veiksmus ir kartu su produktu pateikti tai įrodančius dokumentus ir techninę informaciją apie produkto paskirtį bei naudojimo ypatybes.

5. Statybos produktų tiekėjas gali tiekti į Lietuvos ir bendrą Europos Sąjungos rinką statybos produktus, atitinkančius šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytus reikalavimus ir paženklintus „CE“ ženklu ir (arba) kitais Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatytais ženklais.

6. Statybos produktų tiekėjas neturi teisės ženklinti tiekiamų produktų ar jų pakuočių jokiais kitais klaidinančiais ženklais, kurie panašūs į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atitikties ženklus.

7. Statybos produktų tiekėjas turi atsižvelgti ir į kitų įstatymų reikalavimus statybos produktams, jei tokie yra nustatyti.

8. Statybos produktų tiekėjas turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios atitinka tiekėjo teises ir pareigas, numatytas Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.

9. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos produktų tiekėjas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

19 straipsnis. Statybiniai tyrinėjimai

1. Statybiniai tyrinėjimai atliekami vadovaujantis: 1) tyrinėjimų užsakovo – statytojo (užsakovo), projektuotojo ar rangovo – patvirtinta tyrinėjimų užduotimi ir tyrinėjimų darbų rangos sutartimi; 2) įstatymais, Vyriausybės nutarimais, statybos techniniais reglamentais, Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintais tyrinėjimų normatyviniais dokumentais.

2. Tyrinėjimai atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, o tam tikrais atvejais – statinio projektavimo bei statybos metu (kai vykdant statybos darbus paaiškėja statinio projekte nenumatytos aplinkybės).

3. Tyrinėtojas privalo pateikti tyrinėjimų užsakovui tyrinėjimų dokumentus. Jų turinį pagal kiekvieną tyrinėjimų rūšį nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.

20 straipsnis. Statinio projektas. Statinio projektavimo sąlygos

1. Statinio

projektas rengiamas vadovaujantis:

1)

šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties

reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais

statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir

paskirties dokumentais;

2)

privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, projektavimo darbų

rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu).

2. Statinio

projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės

administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojui) prašymą ir:

1) duomenis apie statinį (pagal

nustatytą formą);

2)

žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę

patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei

žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų

nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo

teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar

fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio

projektavimo sąlygų sąvadą). Kitus atvejus, kai nereikia šiame punkte nurodytų

dokumentų, nustato Vyriausybės įgaliota institucija;

3) statinio

bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio

namo bendro naudojimo objektai;

4)

daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio

namo gyvenamųjų patalpų paskirtis;

5) projektinius

pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami).

3. Savivaldybės administracijos direktorius (jo

įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs šio

straipsnio 2 dalyje išvardytus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką

statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje,

parengti (pagal kompetenciją):

1)

inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams;

2)

aplinkos apsaugos institucijai;

3)

už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai

institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos nekilnojamosios kultūros

paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektui rengti);

4)

už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo

sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti);

5)

kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų.

4. Projektavimo

sąlygos parengiamos per 10 dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus

(jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) paraiškos

gavimo. Per tą patį laiką projektavimo sąlygas, priklausančias savivaldybės

kompetencijai, parengia savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).

5. Projektavimo

sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia, siūlo pakeisti (siekdamas rasti

sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės,

savivaldybės ir valstybės interesus) ir joms pritaria savivaldybės

administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojas). Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo

sąlygų sąvadą. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), suderinęs su statinio

projektavimo sąlygas rengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų

savininkais (naudotojais) ir institucijomis bei subjektais, šį sąvadą

patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo

prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 dienas, skirtas suderinti su statinio

projektavimo sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo

komunikacijų savininkais (naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 dienų

praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas

neišduodamas.

6.

Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai privalo nustatyti

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas ir jų

laikytis. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėjus –

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkus ar naudotojus (iš

nustatančiųjų statinio projektavimo sąlygas), todėl į projektavimo sąlygų

sąvadą įrašomos visų galimų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų

savininkų ar naudotojų, galinčių teikti statytojui (užsakovui) paslaugas,

nustatytos projektavimo sąlygos. Statytojas (užsakovas) taip pat gali

pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar pasistatys

vietinius, jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus.

7.

Projektavimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas

(užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų

remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar

komunikacijų savininkai ar naudotojai. Jei dėl suprojektuoto statinio būtina

išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo

komunikacijas, sudaroma inžinerinių tinklų savininko ar naudotojo ir statytojo

(užsakovo) sutartis. Joje nurodoma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų

statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus

statybą). Ši sutartis pridedama prie statinio projektavimo sąlygų sąvado.

8.

Valstybės rezervo materialiniams ištekliams saugoti skirto statinio

projektavimo sąlygos privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytus reikalavimus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti saugomų valstybės

rezervo materialinių išteklių atsargų kokybę, saugumą bei panaudojimo

galimybes.

9. Vyriausybės

įgaliota institucija (nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos

darbų atveju – kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų

kultūros paveldo vertybių apsaugą), gavusi statytojo (užsakovo) prašymą ar

statinio saugos bei paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų

teikimą (bet ne vėliau kaip iki statybos leidimo išdavimo) ir nustačiusi, kad

statinio projektavimo sąlygos neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų, privalo

ne vėliau kaip per 5 dienas pareikalauti, kad savivaldybės administracijos

direktorius (suderinęs pagal kompetenciją su projektavimo sąlygas nustačiusiais

inžinerinių tinklų savininkais ar naudotojais ir statinio saugos bei paskirties

reikalavimų valstybinės priežiūros institucijomis) ne vėliau kaip per 7 dienas

nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos reikalavimo panaikintų ar pakeistų

statinio projektavimo sąlygas (išduotų statytojui (užsakovui) pakeistą

patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą) arba praneštų Vyriausybės įgaliotai

institucijai ir statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių atsisakoma statinio

projektavimo sąlygas panaikinti ar pakeisti. Jeigu savivaldybės administracijos

direktorius atsisako panaikinti ar pakeisti statinio projektavimo sąlygas,

ginčas sprendžiamas teisme statytojo (užsakovo) ar Vyriausybės įgaliotos institucijos

(kai tai susiję su valstybės interesais) iniciatyva.

10. Statinio

projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Jei per

3 metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo minėtas leidimas nebuvo

išduotas, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojas) projektavimo sąlygų sąvadą tvirtina iš

naujo (projektavimo sąlygos paliekamos tos pačios arba pakeičiamos).

11.

Nesudėtingo statinio, kuriam statybos leidimas neprivalomas, statinio

projektavimo sąlygų sąvadas galioja 3 metus. Šiam terminui pasibaigus, jei

statyba nepradėta, projektavimo sąlygų sąvadas tvirtinamas iš naujo.

12. Už statinio

projektavimo sąlygų ir įstatymų bei kitų teisės aktų atitikimą pagal kompetenciją

atsako jas parengę inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai

(naudotojai) ir institucijos, taip pat savivaldybės administracijos direktorius

(jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) Civilinio

kodekso ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

13.

Statinio projektą projektuotojo pavedimu rengia statinio projekto rengėjas.

14.

Jeigu rengiant statinio projektą nėra galimybės įgyvendinti normatyvinių

statybos techninių dokumentų ar normatyvinių statinio saugos ir paskirties

dokumentų kai kurių nuostatų, statinio projekte turi būti numatytos techninės

priemonės šiems trūkumams kompensuoti. Projektuotojas kartu su statytoju

(užsakovu) iki statybos leidimo gavimo turi raštu pateikti institucijoms, patvirtinusioms

šiuos normatyvinius dokumentus, statinio projekto sprendinius, nurodydami

minėtas technines priemones, ir per 7 dienas gauti šių institucijų raštišką

pritarimą (arba motyvuotą nepritarimą) jas vykdyti.

15.

Privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų ir statinio projekto rengimo

tvarką bei sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai vyksta

nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbai ar statinių

statyba jų teritorijose, – ši institucija kartu su įgaliota institucija,

atsakinga už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą.

Straipsnio

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

21 straipsnis. Statinio projekto architektūriniai sprendiniai. Statinio architektas

1. Visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik dėl tų statinių priežiūros (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų projekto dalių, yra privaloma projekto architektūrinė dalis.

2. Statinio architektas gyvenamojo pastato ar viešojo naudojimo pastato projektavimo atveju kartu yra statinio projekto vadovas. Projektuodamas kitos paskirties statinį, statinio projekto architektas yra statinio projekto architektūrinės dalies vadovas, pavaldus (techniniais klausimais) statinio projekto vadovui.

3. Atliekant statinio projekto ekspertizę, tikrinami tik tie architektūriniai sprendiniai, kuriuos reglamentuoja normatyviniai statybos techniniai dokumentai ir projekto rengimo privalomieji dokumentai.

4. Statinio architektas, rengdamas statinio projekto architektūrinę dalį, privalo vadovautis šio Įstatymo 5 straipsniu.

22 straipsnis. Ypatingo statinio projekto ir statinio, įrašyto į Valstybės investicijų programą, projekto tvirtinimas

1. Ypatingo statinio projektas ar statinio, įrašyto į Valstybės investicijų programą, projektas iki gaunant statybos leidimą turi būti statytojo (užsakovo) patvirtintas (tik esant projektų ekspertizės išvadoms, kad galima projektą tvirtinti).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų projektų tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

23 straipsnis.

Statybos leidimas

1. Leidimas

vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei

nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus privalomas,

išskyrus:

1) nesudėtingus

statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija;

2)

statinio paprastąjį remontą.

Vykdant statinio paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje, Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statybos leidimas reikalingas.

2. Atvejus, kada statybos leidimas nekilnojamosios

kultūros paveldo vertybės tvarkymo darbams avarijos grėsmei pašalinti ir

remontui yra privalomas, nustato Vyriausybės įgaliota institucija kartu su

įgaliota institucija, atsakinga už kultūros paveldo vertybių apsaugą.

3.

Leidimas statyti ar rekonstruoti branduolinės energetikos objektą išduodamas

Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Leidimas

statyti ar rekonstruoti statinį pajūrio juostoje išduodamas Pajūrio juostos įstatymo

nustatyta tvarka.

5. Statybos

leidimą išduoda:

1) statiniui

kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje, statiniui, kurio statytojas

(užsakovas) yra savivaldybė, statiniui, skirtam krašto apsaugos reikmėms

(įrašytam į Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą sąrašą) – apskrities

viršininko administracija;

2) kitam bet

kuriam statiniui – savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).

6. Kad gautų

statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės

administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities

viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms,

statybos leidimą), turi pateikti:

1) nustatytos

formos prašymą;

2) dokumentus,

nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose;

3) sutartį su

žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo

servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės

sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio

projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos

numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai

tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti;

4) statinio

projektą;

5) statinio

projekto ekspertizės išvadas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal Įstatymo 29

straipsnio 1 dalį yra privaloma);

6)

statinio

projekto patvirtinimo dokumentą (kai projektą tvirtinti privaloma);

7) atsakingos

institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje

leistinumo poveikio aplinkai požiūriu (kai tai privaloma) pagal Planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą;

8)

dokumentą dėl statinio statybos techninės priežiūros vadovo paskyrimo (kai

techninė priežiūra yra privaloma);

9) statinio

kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (kai statinys

rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas). Šio pažymėjimo nereikia dėl

statinių, kurie negali būti atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai ir

neatlikti jų kadastriniai matavimai bei teisinė registracija, – tokiais

atvejais pateikiami statinio nuosavybės teisę arba kitą valdymo ir naudojimo teisę

patvirtinantys dokumentai, taip pat turimi statinio planai, brėžiniai, schemos

ir pan.

7. Kad gautų

statybos leidimą tik statinį griauti, statytojas (užsakovas) savivaldybės

administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities

viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms,

statybos leidimą), turi pateikti:

1) nustatytos formos prašymą;

2) dokumentus,

nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose;

3)

įstatymų nustatyta tvarka priimtą sprendimą nugriauti statinį, priklausantį

valstybės, savivaldybės ar kito juridinio asmens nuosavybei;

4) statinio

griovimo technologijos aprašymą; ypatingo statinio atveju – griovimo projektą;

5)

statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (tik

statinio, kuris buvo pripažintas tinkamu naudoti, atveju; kai griaunamas

statinys nepripažintas tinkamu naudoti ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto

registre, pateikiamas jo turtinę priklausomybę liudijantis dokumentas).

8. Kad gautų

statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos (išskyrus griovimą) leidimą

ar tik statybos leidimą statinį griauti, šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytus

dokumentus statytojas (užsakovas) pateikia tiesiai apskrities viršininko

administracijai.

9. Savivaldybės

administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyse

nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos

komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus

(reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu

įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės

administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą

statybos leidimą.

10. Nuolatinę

statybos komisiją sudaro savivaldybės taryba iš teritorijų planavimo ir

statinio projektavimo sąlygas parengusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo

komunikacijų savininkų (naudotojų), institucijų bei savivaldybės atstovų,

turinčių įgaliojimus priimti sprendimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytais

klausimais. Komisijos pavyzdinius nuostatus parengia Vyriausybės įgaliota

institucija.

11. Kai statybos

leidimą išduoda apskrities viršininko administracija, jai savivaldybės

administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojas) privalo per 10 dienų nuo dokumentų, nurodytų šio

straipsnio 6 ar 7 dalyse, gavimo perduoti Nuolatinės statybos komisijos

protokolą. Šis protokolas tvirtinamas savivaldybės tarybos patvirtintų šios

komisijos nuostatų nustatyta tvarka.

12. Statybos

leidimą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojas) išduoda ne vėliau kaip per 10

dienų (ypatingo statinio statybos leidimą – per 15 dienų) nuo dokumentų,

nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo, o apskrities viršininko

administracija – per 7 dienas nuo Nuolatinės statybos komisijos protokolo

gavimo.

13.

Statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą apskrities

viršininko administracija išduoda Vyriausybės nustatyta tvarka.

14. Jei statybos leidimą išduoda savivaldybės administracijos

direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas),

jis per 3 dienas nuo šio leidimo išdavimo leidimo kopiją pateikia apskrities

viršininko administracijai. Kai išduodamas leidimas dirbti nekilnojamosios

kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbus,

jo kopija taip pat perduodama už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių

apsaugą atsakingai įgaliotai institucijai. Kai išduodamas statybos leidimas

statiniui saugomoje teritorijoje, leidimo kopija perduodama saugomos

teritorijos administracijai. Visais atvejais leidimo kopija nustatyta tvarka

perduodama nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui.

15.

Visiems statiniams, suprojektuotiems viename statinio projekte ir esantiems

tiek statinio statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal statinio projektavimo

sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms),

tarp jų ir laikiniems statiniams (statomiems statybos reikmėms), taip pat

visoms statybos rūšims, numatytoms statinio projekte (naujų statinių statybai,

rekonstravimui, kapitaliniam remontui, griovimui, nekilnojamųjų kultūros

paveldo vertybių tvarkymo statybos darbams), išduodamas vienas statybos

leidimas. Leidime privaloma nurodyti normatyvinių statybos techninių dokumentų

nustatytus kiekvieno statinio techninius rodiklius ir naudojimo paskirtį.

16.

Jei statybos leidimas neišduodamas, valstybinio administravimo subjektas, kuriam

pavesta išduoti šį leidimą, per 10 dienų nuo statytojo (užsakovo) dokumentų,

nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo praneša apie tai raštu

statytojui (užsakovui), nurodydamas konkrečias leidimo neišdavimo priežastis.

Jei leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui (užsakovui)

nepranešta apie neišdavimo priežastis, statytojas (užsakovas) turi teisę

vykdyti statybą be leidimo, tačiau apie tai raštu praneša statybos leidimą

išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki

statybos pradžios. Leidimą išduodantis viešojo administravimo subjektas privalo

šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą. Atsisakymą išduoti statybos

leidimą statytojas (užsakovas) gali apskųsti Administracinių bylų teisenos

įstatymo nustatyta tvarka.

17. Statybos leidimas galioja 10 metų (statyti laikiną

statinį – iki leidime nurodyto laiko, kuris priklauso nuo statinio naudojimo

paskirties), o leidimas griauti – 3 metus.

18.

Statybos leidimas netenka galios:

1)

kai įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypas (jo dalis) paimamas visuomenės

poreikiams;

2) teismo

sprendimu;

3) jei nuo

leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo pradėtas statyti 3 metus arba nebuvo

pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų. Statytojas (užsakovas), norėdamas pradėti

ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusią instituciją dėl

naujo statybos leidimo išdavimo.

19. Apskrities

viršininko administracija arba Vyriausybės atstovas, arba Valstybinė teritorijų

planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos turi

teisę sustabdyti savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduoto statybos leidimo

galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo teismui

dienos iki teismo sprendimo, jei šie viešojo administravimo subjektai kreipėsi

į teismą dėl leidimo panaikinimo. Apskrities viršininko administracijos išduoto

statybos leidimo galiojimą ta pačia tvarka turi teisę sustabdyti Valstybinė

teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos

institucijos.

20.

Statybos leidimas statinį griauti netenka galios šio straipsnio 18 dalies

nurodytais atvejais, taip pat jei per 3 metus nuo leidimo išdavimo dienos

statinys nebuvo nugriautas. Statytojas (užsakovas), norėdamas pradėti ar tęsti

statinio griovimą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusį viešojo

administravimo subjektą dėl šio leidimo pratęsimo.

21.

Statybos leidimų išdavimo procedūrai reikalingų dokumentų formas nustato

Vyriausybės įgaliota institucija, o statybos leidimų nekilnojamųjų kultūros

paveldo vertybių tvarkymo statybos darbams arba leidimų vykdyti statinių

statybą nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorijose – Vyriausybės

įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už kultūros

paveldo vertybių apsaugą.

22.

Statybos leidimų apskaitą, sąrašą ir statistikos atskaitomybę tvarko apskrities

viršininko administracija, o statybos leidimų nekilnojamųjų kultūros paveldo

vertybių tvarkymo statybos darbams – ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių

apsaugą atsakinga įgaliota institucija. Apskaitos ir sąrašo sudarymo tvarką

nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Leidimų statyti ar rekonstruoti

branduolinės energetikos objektus apskaita ir sąrašas tvarkomas Branduolinės

energijos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

Nr.

IX-1018,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3093 (2002-07-19)

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2004, Nr. 13

Nr. X-136 (2005-03-17)

Žin., 2005, Nr. 43-1355 (2005-04-02)

24 straipsnis. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti

1. Pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (jo dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus.

2. Pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai atliekami nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbai ar statinių statyba vykdoma šių vertybių teritorijose, – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą; branduolinės energetikos objektams šią tvarką ir reikalavimus nustato Branduolinės energijos įstatymas.

3. Statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.

4. Pripažintas tinkamu naudoti statinys turi būti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus.

25 straipsnis.

Statinio avarija

1.

Statinio avarija (toliau – avarija) yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų

elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos

statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose.

Įrenginių avarijos sąvoką apibrėžia konkrečių įrenginių reikalavimus

nustatančios Vyriausybės įgaliotos institucijos.

2.

Kai avarija įvyksta statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant,

statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio būdu – statytojas (užsakovas), o

kai įvyksta naudojamo statinio avarija – statinio naudotojas ir (arba) statinio

techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdamas:

1) organizuoti

ir suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims;

2) imtis skubių

priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;

3)

pranešti apie avariją teisėsaugos institucijai, jei yra nukentėjusių žmonių;

4)

užtikrinti statinio avarijos vietos apsaugą nuo poveikio, galinčio trukdyti

tirti avarijos priežastis;

5)

pranešti

apie avariją savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), apskrities viršininko

administracijai, viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio

naudojimo priežiūrą; jei avarija įvyko statybos metu – taip pat statytojui

(užsakovui), statinio statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio

projektuotojui. Jeigu avarija įvyksta nekilnojamosioms kultūros paveldo vertybėms

priskirtame statinyje, jų teritorijose, apie avariją taip pat turi būti

pranešta už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingai

institucijai, o jeigu įvyksta avarija, dėl kurios buvo (gali būti) užteršta

aplinka – už aplinkos apsaugą atsakingai institucijai;

6)

jei statinio avarija įvyko dėl energetikos ar potencialiai pavojingų įrenginių

avarijos arba jei dėl statinio avarijos buvo pažeisti šie įrenginiai, taip pat

apie tai pranešti atitinkamoms valstybinės priežiūros bei kontrolės

institucijoms, o branduolinės energetikos objektų avarijos atveju – taip pat

Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai;

7)

aprašyti statinio būklę po avarijos, statinio pakitimus ir jų atsiradimo

vietas.

3.

Avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija

(avarijos, susijusios su įrenginiais, – valstybinės priežiūros institucijos

pagal kompetenciją).

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

27 straipsnis.

Statybos valstybinė priežiūra

1.

Statybos valstybinę priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:

1)

apskrities lygiu – apskrities viršininko administracija;

2)

valstybės lygiu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie

Vyriausybės įgaliotos institucijos.

2.

Branduolinės energetikos objektų statybos valstybinė priežiūra atliekama

Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

3.

Apskrities viršininko administracija pagal šio straipsnio 4, 5, 6 dalis atlieka

visų statinių statybos valstybinę priežiūrą.

4.

Apskrities viršininko administracija privalo tikrinti:

1)

ar statinio statyba vykdoma pagal išduotą statybos leidimą ir ar statomas

statinys atitinka šiame leidime nurodytus pagrindinius statinio techninius

rodiklius bei statinio naudojimo paskirtį. Kai statomas nesudėtingas statinys

ir leidimas neprivalomas, tikrinama, ar statinio statyba vykdoma turint šiam

atvejui normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus

dokumentus;

2)

ar statinio statyba bei griovimas nepažeidžia: žemės sklypo nuosavybės, valdymo

ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų;

teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi); trečiųjų asmenų pagrįstų

interesų; statinio projektavimo sąlygų sąvado;

3)

ar statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai atitinka šio Įstatymo

ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus atestavimo kvalifikacinius

reikalavimus;

4)

ar atliekama statinio statybos techninė priežiūra ir statinio projekto vykdymo

priežiūra (kai jos privalomos) ir ar rangovas (kai statyba vykdoma rangos būdu)

laikosi šių priežiūrų vadovų į statybos darbų žurnalą įrašytų reikalavimų; ar

statybos darbų vykdymo dokumentai atitinka normatyvinių statybos techninių

dokumentų nustatytus reikalavimus;

5)

ar statinio laikančiosios konstrukcijos statomos ir montuojamos iš statybos

produktų, turinčių atitikties dokumentus.

5.

Apskrities viršininko administracijos atstovas dalyvauja statinį pripažįstant

tinkamu naudoti.

6.

Apskrities viršininko administracijos įgalioti pareigūnai pagal šio straipsnio

3, 4 ir 5 dalyse nustatytą kompetenciją turi teisę:

1)

sustabdyti statinio statybą ir kreiptis į teismą šio Įstatymo 33 straipsnio 2

ir 3 dalyse nustatytais atvejais;

2)

kai tai susiję su pareigomis, netrukdomi patekti į statybvietes, statomus,

rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius, juose esančius butus ir

reikalauti iš statybos dalyvių pateikti visus statybos dokumentus;

3)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti

administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės

pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių

teisės pažeidimų bylas teismui;

4)

Civilinio kodekso nustatytais atvejais kreiptis į teismą dėl civilinių bylų

iškėlimo, kad būtų atlyginta valstybei padaryta žala dėl įstatymų nuostatų,

kitų teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų

pažeidimo;

5) atstovauti

teisme institucijai pagal įgaliojimą;

6)

reikalauti iš statytojo (užsakovo) ir rangovo pašalinti statinio projekto ir

normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimų padarinius;

7)

tikrinti, ar statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir statinio projekto

vykdymo priežiūros vadovo veikla atitinka įstatymus, kitus teisės aktus bei

normatyvinius statybos techninius dokumentus ir, jeigu yra pažeidimų, – taikyti

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas poveikio priemones;

8)

reikalauti ir gauti iš statybos dalyvių rašytinius ir žodinius paaiškinimus,

dokumentų nuorašus ir kitą informaciją apie jų veiklą statyboje;

9)

kreiptis į policiją, kai statybos dalyviai neleidžia statybos valstybinės

priežiūros pareigūnams atlikti tarnybinių funkcijų;

10) sustabdyti

savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojo) neteisėtai išduoto statybos

leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo

pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo.

7.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės

įgaliotos institucijos, vadovaudamasi šio straipsnio 6 dalyje nurodytomis

teisėmis, atlieka šią statybos valstybinę priežiūrą:

1)

metodiškai vadovauja apskrities viršininko administracijos tarnybai,

atliekančiai statybos valstybinę priežiūrą, tikrina, ar ši priežiūra atitinka

šį Įstatymą ir kitus statybą reglamentuojančius teisės aktus, ir patikrinimo

išvadas teikia apskrities viršininkui;

2)

pagal šio straipsnio 4 dalies reikalavimus atrankos būdu tikrina bet kurio

Lietuvos Respublikoje statomo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių

sričių subjektų ir statybos dalyvių veiklą, viešai skelbia tikrinimo išvadas ir

rekomendacijas pašalinti nustatytus pažeidimus bei trūkumus (jei jų yra);

3)

atrankos būdu tikrina, ar statinių projektai ir ekspertizės įmonių atliktos

statinių ekspertizės atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentus;

4)

sustabdo apskrities viršininko administracijos neteisėtai išduoto statybos

leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo

pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo.

8.

Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę

priežiūrą, pareigūnai, be Valstybės tarnybos įstatymo nustatyto

atestavimo, privalo būti atestuoti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka (patikrinama, ar jie yra susipažinę su šiuo Įstatymu ir kitais

statybą reglamentuojančiais teisės aktais).

9.

Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos

pagal joms įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktą kompetenciją atlieka statinio

saugos ir paskirties reikalavimų vykdymo valstybinę priežiūrą:

1)

nustato (pagal kompetenciją) šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nurodytas

statinio projektavimo sąlygas ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi vykdant

statybą;

2)

nustatyta tvarka dalyvauja atliekant statinio projekto ekspertizę, statinį

pripažįstant tinkamu naudoti.

10.

Statybinių inžinerinių geodezinių tyrinėjimų valstybinę priežiūrą pagal

kompetenciją atlieka apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija.

11.

Statybinių inžinerinių geologinių, geotechninių ir kitų šios srities tyrimų

valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba.

12.

Statybos valstybinės priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

13. Viešojo

administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnai

už šiame straipsnyje nustatytos statybos valstybinės priežiūros tvarkos

pažeidimus atsako pagal Viešojo administravimo įstatymą.

Straipsnio

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

28 straipsnis. Savavališkos statybos padarinių šalinimas

1. Apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus: 1) surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku; 2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinę bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui; 3) nagrinėja savavališkos statybos priežastis bei aplinkybes, gauna statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų išvadas, rengia ir teikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui pasiūlymus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo arba pagal kompetenciją priima reikalingą sprendimą.

2. Apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą bei pareigūnų siūlymus dėl jos padarinių pašalinimo ir nustatydama įvykdymo terminą priima vieną iš šių sprendimų: 1) sustabdyti statinio statybą ir pareikalauti iš statytojo (užsakovo) nugriauti statinį, jei teritorijoje, kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, draudžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas; per nurodytą terminą šio reikalavimo neįvykdžius, kreiptis į teismą; 2) jei statinio statyba gali būti vykdoma, leisti statytojui (užsakovui) parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą; 3) įpareigoti statytoją (užsakovą), įvykdžiusį šio straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal statinio projektą; 4) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) savo lėšomis statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę; 5) kreiptis į teismą nepriėmus šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sprendimų.

3. Jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytų reikalavimų, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo.

4. Savavališkos statybos akto surašymo tvarką bei formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

29 straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė

1. Ypatingo statinio ir statinio, įrašyto į valstybės investicijų programą, projektų ekspertizė yra privaloma. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo statybos darbų projektų ekspertizės privalomumo atvejus nustato Vyriausybės įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo ir kapitalinio remonto atvejais.

3. Statinio projekto ekspertizę ir statinio ekspertizę turi teisę atlikti: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, gavęs Vyriausybės įgaliotos institucijos atestatą atitinkamai veiklai arba abiem šios veiklos rūšims atlikti. Atestate turi būti nurodyta statinio kategorija (iš nurodytų šio straipsnio 1 dalyje); 2) užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos atestatą atitinkamai veiklai (vienai ar abiem). Šis reikalavimas netaikomas Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniams asmenims, kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės veikla, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu; 3) architektas ar statybos inžinierius, turintis teisę eiti statinio projekto ekspertizės ar jos dalies vadovo, statinio ekspertizės ar jos dalies vadovo pareigas pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.“

4. Vadovauti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų fizinių asmenų, juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų atliekamai statinio projekto ir statinio ekspertizei (eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto ekspertizės dalių vadovo, statinio ekspertizės vadovo pareigas) turi teisę architektai ir statybos inžinieriai, atitinkantys šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

5. Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimu tik tais atvejais, kai: 1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos; 2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas, kad statinys neatitinka esminių reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, arba kai yra prielaidų, kad šie reikalavimai yra pažeisti stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų metu.

6. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Nr. IX-2215,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2545 (2004-04-30)

30 straipsnis. Statinio statybos techninė priežiūra

1. Statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma. Šis reikalavimas netaikomas atliekant statinio paprastąjį remontą.

2. Statinio statybos techninės priežiūros atlikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

31 straipsnis. Statinio projekto vykdymo priežiūra

1. Statant, rekonstruojant, kapitališkai remontuojant ypatingą statinį ar statinį saugomoje teritorijoje, jo projekto vykdymo priežiūra yra privaloma.

2. Statytojas (užsakovas) turi teisę pavesti projektuotojui statinio projekto vykdymo priežiūrą ir statinio statybos techninę priežiūrą.

3. Statinio projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia projektą parengusi projektavimo įmonė, projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi šios veiklos verslo liudijimo ar projekto vadovo atestato arba yra miręs), projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo) pasirinktas statinio projektuotojas. Jei statinio projektuotojas nevykdo ar pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti.

4. Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statytojas (užsakovas) arba projektuotojas (tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto vadovą).

5. Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbai ar statinio statyba vykdomi šių kultūros vertybių teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą.

Straipsnio

Nr.

IX-1269,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5625 (2002-12-27)

32 straipsnis. Visuomenės informavimas apie visuomenei svarbių statinių statybos pradžią ir jo padariniai

1. Statytojas (užsakovas) privalo informuoti visuomenę apie visuomenei svarbių statinių projektavimo pradžią. Šių statinių sąrašus (nurodant statinių paskirtį) ir informavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

2. Jei statinio projekto sprendiniai neatitinka patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į apskrities viršininką, kad būtų sustabdytas statinio projektavimas ir nebūtų išduodamas statybos leidimas. Ginčus šiais klausimais nagrinėja teismas.

33 straipsnis. Statinio statybos ar projektavimo sustabdymas

1. Bet kuris viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę sustabdyti statinio statybą savo iniciatyva arba kai reikalauja: 1) savivaldybės administracijos direktorius; 2) Vyriausybės atstovas; 3) statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucija (jei įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia jai teisės sustabdyti statinio statybą ar griovimą); 4) statytojas (užsakovas); 5) statinio projektuotojas, atliekantis statinio projekto vykdymo priežiūrą; 6) statinio statybos techninis prižiūrėtojas.

2. Sustabdyti statinio statybą turi teisę bet kuris statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas (nurodydamas statybos ar griovimo sustabdymo terminą), kai: 1) nustatoma, kad statinio statyba ar griovimas yra savavališki; 2) pateiktas prašymas (pareiškimas) teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 19 dalį; 3) statomas statinys neatitinka statybos leidime nurodytų statinio ploto ir tūrio matmenų bei statinio naudojimo paskirties; 4) nustatoma, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto sprendinius, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus; 5) paaiškėja statinio projekto klaidos, dėl kurių atsirado statinio avarijos grėsmė; 6) statybos leidimas neteko galios.

3. Apskrities viršininkas turi teisę sustabdyti statinio projektavimą šio Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju.

4. Statinio statybą sustabdęs statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas surašo aktą nurodydamas įvykdytų statybos darbų mastą. Akto formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

5. Statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti statinio statybą sustabdžiusio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto raštišką sutikimą tęsti statinio statybą. Jeigu šiame straipsnyje nurodyti reikalavimai neįvykdomi, statinio statybą sustabdęs viešojo administravimo subjektas kreipiasi į teismą.

Straipsnio

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

34 straipsnis. Nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimas

1. Nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik pateikus šio statinio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas, – patvirtinto projekto), o kai perleidžiamos nekilnojamosios kultūros vertybės, – taip pat už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos tokio pat turinio pažymą.

2. Juridiniam ar fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinį, visos statytojo, gavusio statybos leidimą, prievolės ir teisės pereina tik po to, kai šis leidimas perregistruojamas statinį įsigijusio asmens vardu.

3. Kad būtų perregistruotas statybos leidimas, statinį įsigijęs fizinis ar juridinis asmuo turi pateikti statybos leidimą išdavusiam viešojo administravimo subjektui dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2, 3, 8, 9 punktuose (kitus šioje dalyje nurodytus dokumentus privaloma pateikti tik tuo atveju, kai keičiamas statinio projektas), statinio perleidimo sutartį, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje.

4. Kai perleidžiama nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuojamo statinio dalis, statybos leidimas neperregistruojamas. Perleistos dalies savininkas įgyja statytojo (užsakovo) teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje.

35 straipsnis. Statinio nugriovimas

1. Pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus nekilnojamąsias kultūros paveldo vertybes) nugriaunamas šiais atvejais: 1) savininko noru; 2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą laiką; 3) kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas; 4) kai statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką; 5) kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, nustatytą laiką; 6) kitais Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais.

2. Jei statinio savininkas šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytą laiką, sprendimą dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas. Kreiptis į teismą turi teisę statybos valstybinę priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai šio straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose numatytais atvejais, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju bei statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai šio straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose numatytais atvejais.

Straipsnio

Nr.

IX-1924,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5592 (2003-12-30)

36 straipsnis. Statinio garantinis terminas. Statinio projektuotojo, rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo prievolės per garantinį terminą

1. Statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų.

2. Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus.

3. Garantinis terminas sustabdomas tam laikui, kurį statinys negalėjo būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas.

4. Statinyje naudojamų statybos produktų ir įrenginių, kurie nesusiję su šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimais (išskyrus statybos produktus ir įrenginius, kurie yra paslėptose statinio konstrukcijose), garantinis terminas nustatomas tiekėjo išduodamuose dokumentuose.

37 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo sutartys

1. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą.

2. Draudimo objektas yra statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą.

3. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su projektuotoju projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.

4. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, kiekvieno rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.

5. Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas ar rangovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimą vykdyti statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Šis leidimas išduodamas pagal Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos patvirtintą tvarką).

6. Projektuojant ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant statinio paprastąjį remontą, draustis privalomuoju statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimu nebūtina. Taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems statybos darbus ūkio būdu.

7. Draudimo galiojimo terminai nustatomi statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse.

8. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.

9. Jei draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį.

10. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse.

38 straipsnis. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1. Kai draudėjas yra statinio projektuotojas, draudikas pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, bei žalą turtui.

2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3. Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės.

4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną statinio projektą atskirai arba pagal projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus.

5. Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

39 straipsnis. Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1. Kai draudėjas yra rangovas, draudikas pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, bei žalą turtui. Tuo atveju, kai draudėjas pats atlygina padarytą žalą, draudikas išmoka draudimo išmokas draudėjui.

2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudiminiam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3. Draudiminius ir nedraudiminius įvykius nustato rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės.

4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis.

5. Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

40 straipsnis. Statinių naudotojų pareigos prižiūrint statinį

Statinių naudotojai privalo: 1) naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį; 2) nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ir (ar) nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti; 3) laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal šio Įstatymo 4 straipsnį; 4) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; 5) suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

41 straipsnis. Statinių techninė priežiūra ir techninės priežiūros taisyklės

1. Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

2. Nesudėtingų statinių, taip pat 1–2 butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių bei statinių, esančių kaimo namų valdoje, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami pastato techninio prižiūrėtojo. Minėtiems naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.

3. Statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.

4. Statinių techninės priežiūros taisykles ir kvalifikacinius reikalavimus statinio techniniam prižiūrėtojui nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į statinių paskirtį ir jų konstrukcijos sudėtingumą.

5. Statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.

6. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

42 straipsnis. Statinių naudojimo priežiūra

1. Statinių naudojimo priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai: 1) ypatingų statinių, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus statinius, – apskrities viršininko administracija pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą; 2) susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą; 3) gyvenamųjų namų ir kitų statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, – savivaldybių administracijos; 4) statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos.

2. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio Įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.

3. Viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę: 1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje); 2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas); 3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jei kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 4) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų bylas teismui.

4. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio priežiūros dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 43 straipsnyje, ir leistų atlikti jiems pavestas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.

5. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos metodiškai vadovauja šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems viešojo administravimo subjektams, atliekantiems statinių naudojimo priežiūrą.

43 straipsnis.

Statinio techninės priežiūros dokumentai

1. Statinio

techninės priežiūros dokumentai yra statinio techninis pasas (ar techninės

apskaitos kortelė), apšildomų pastatų, kurių naudingasis plotas didesnis kaip

1000 kvadratinių metrų, – pastato techninis-energetinis pasas, statinio

techninės priežiūros žurnalas, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktai

ir kiti Vyriausybės įgaliotų institucijų ar statinio naudotojo nustatyti

dokumentai.

2. Statinio techniniame pase

(apskaitos kortelėje) turi būti nurodomos statinio techninės ekonominės ir

konstrukcijos charakteristikos bei jų pokyčiai po statinio kapitalinio remonto

ar rekonstravimo. Pastato techniniame energetiniame pase papildomai nurodomos

statinio energetinės charakteristikos.

3. Statinio techninės priežiūros

žurnale turi būti registruojami statinio nuolatinio stebėjimo metu pastebėti

konstrukcijų bei inžinerinės techninės įrangos defektai ar deformacijos, jeigu

jie (jos) reikalauja statybinių tyrinėjimų ar remonto darbų, taip pat

periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktų registravimo duomenys, nurodant jų

atlikimo datą, vadovus, pastebėtus defektus ir priemones jiems pašalinti.

4. Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų formas, jų pildymo ir saugojimo tvarką

nustato normatyviniai statybos ir specialieji techniniai dokumentai, kuriuos,

atsižvelgdamos į statinio paskirtį ir jo konstrukcijos sudėtingumą, tvirtina

Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Įstatymas

papildytas nauju dvyliktuoju skirsniu:

Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Įstatymas

papildomas 43(1) straipsniu nuo 2006 m. sausio 4 d.:

44 straipsnis. Atsakomybė už

Įstatymo pažeidimus Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1780,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 104-4649 (2003-11-05)

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.