I-1240 pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymas

Rūšis
Įstatymas
Būsena
galioja
Redakcija
nuo 2017-01-01dabartinė

LIETUVOS RESPUBLIKOSSTATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 PAKEITIMOĮSTATYMAS

2016 m. birželio 30 d. Nr. XII-2573

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymą Nr. I-1240 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.

2. Šis įstatymas netaikomas nustatant:

1) žemės gelmių naudojimo (kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme) paskirties statinių reikalavimus, išskyrus esminius statinių reikalavimus, nustatytus 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 305/2011);

2) nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, išskyrus Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

3) naudojamame statinyje vykdomos ūkinės komercinės ar kitos veiklos reikalavimus.

3. Šio įstatymo normos santykiams, susijusiems su naujos branduolinės (atominės) elektrinės projektu ir su juo susijusiais klausimais, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas.

4. Šio įstatymo nuostatos suderintas su šio įstatymo 2 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Architektas – fizinis asmuo, baigęs universitetines menų studijų srities architektūros krypties studijas ir įgijęs architektūros krypties kvalifikacinį laipsnį arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, atitinkančią Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytus architektų rengimo reikalavimus.

2. Architekto veikla – veikla, kuriai vykdyti reikia architekto profesinės kvalifikacijos.

3. Architektūra – funkcinis erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, kraštovaizdžio ir teritorijų planavimo objektų formavimas.

4. Atskirosios statinio inžinerinės sistemos – vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti skirtos inžinerinės sistemos, nesusijusios su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis.

5. Bendrosios statinio inžinerinės sistemos – statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti.

6. Darnioji techninė specifikacija – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011.