Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (toliau

- PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles,

susijusias su šio mokesčio mokėjimu.

1 straipsnio

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1. Šis Įstatymas nustato apmokestinimą pridėtinės vertės

mokesčiu (toliau – PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų

asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu.

2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais,

nurodytais šio Įstatymo 2 priede.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

2 straipsnio

redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Apmokestinamasis asmuo – Lietuvos Respublikos arba užsienio

apmokestinamasis asmuo.

2. Atlygis

– visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip

atlyginimas už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir

(arba) trečiosios šalies. Atlygiu nelaikomas pelno nesiekiančių juridinių

asmenų gaunamas nario mokestis ir (arba) paaukotos lėšos, jeigu jų gavimo

neįmanoma susieti su konkrečiam nariui tiekiamomis konkrečiomis prekėmis arba

teikiamomis konkrečiomis paslaugomis, t. y. jos gaunamos pelno nesiekiančio

juridinio asmens veiklai, susijusiai su visų narių interesų atstovavimu ir

visiems nariams tenkančia nauda, finansuoti.

3. Atsiskleidęs tarpininkas – apmokestinamasis asmuo, kuris

tarpininkauja prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje kito vardu ir

sąskaita.

4. Darbo veikla – darbas, atliekamas pagal darbo sutartį, taip

pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės

(susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo

drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo

santykius, pagrindu.

5. Ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą,

paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą,

naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama

gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti

pelno). Tačiau ekonomine veikla nelaikoma:

1) darbo veikla, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 4 dalyje;

2) valstybės ir savivaldybių veikla, kaip ji apibrėžta šio straipsnio

30 dalyje, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos;

3) akcijų (dalių, pajų), taip pat kitų vertybinių popierių turėjimas,

net jeigu iš jo tam tikrą tęstinį laikotarpį gaunamos pajamos (palūkanos,

dividendai ar kt.). Ši išimtis neapima akcijų (dalių, pajų), taip pat kitų

vertybinių popierių pardavimo arba kitokio perdavimo, net jeigu dėl tokio

pardavimo ar perdavimo gaunamos ir sukauptos pajamos iš jų turėjimo;

4) banko indėlio, banko sąskaitos ar banko kortelės sąskaitos

turėjimas, net jeigu iš jo tam tikrą tęstinį laikotarpį gaunamos pajamos;

5) atsitiktiniai sandoriai, t. y. tarpusavyje nesusiję sandoriai,

nesudarantys pagrindo laikyti juos turint ar turėsiant nuolatinumo požymių. Kai

sudaromi sandoriai nėra vienarūšiai, vien tai savaime nesudaro pagrindo manyti,

kad jie yra atsitiktiniai, jeigu kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti

kitaip.

6. Ilgalaikis turtas –

daiktai ir kiti nuosavybės teisės objektai, kurie naudojami apmokestinamojo

asmens (išskyrus fizinius asmenis) ekonominėje veikloje ilgiau kaip vienerius

metus ir kurių įsigijimo kaina yra ne mažesnė negu apmokestinamojo asmens

nustatytoji (pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas

ilgalaikio turto grupes). Šio turto įsigijimo kaina

į sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos

laikotarpį. Fizinio asmens ilgalaikiu materialiuoju turtu šiame Įstatyme

laikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

išvardytų rūšių daiktai, kurie naudojami fizinio asmens ekonominėje veikloje

ilgiau kaip vienerius metus.

7. Importo PVM – PVM suma, kuri šio Įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka apskaičiuota arba turi būti apskaičiuota už importuojamas

prekes, dėl kurių pagal Lietuvos Respublikos muitinės kodeksą atsiranda importo

skola muitinei.

8. Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas

(būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina

susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas remiasi, verte arba kaina, taip

pat finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas),

kurio vertė arba kaina susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu,

palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju.

9. Kilnojamasis daiktas – bet koks daiktas, išskyrus

nurodytuosius šio straipsnio 15 dalyje.

10. Kontroliuojantis asmuo – bet koks asmuo laikomas

kontroliuojančiu apmokestinamąjį asmenį, jeigu jis:

1) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų to

apmokestinamojo asmens akcijų (dalių, pajų) arba kitų teisių į paskirstytinojo

pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba

2) pats valdydamas ne mažiau kaip 10 procentų to apmokestinamojo asmens

akcijų (dalių, pajų) arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, arba

išimtinių teisių jas įsigyti, kartu su susijusiais asmenimis jų valdo daugiau

kaip 50 procentų, arba

3) turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą to apmokestinamojo asmens

valdymo organų narių ir (arba) faktiškai kontroliuoja to apmokestinamojo asmens

priimamus sprendimus.

11. Krovinių vežimas – daiktų (įskaitant paštą) vežimas visų rūšių

transporto priemonėmis, taip pat prekių vežimas (transportavimas)

stacionariuoju transportu (vamzdynais, elektros energijos perdavimo linijomis

ir kt.).

12. Lengvatinis PVM tarifas – šiame Įstatyme nustatytas PVM

tarifas, mažesnis už standartinį, išskyrus 0 procentų PVM tarifą.

13. Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo – Lietuvos

Respublikos juridinis arba fizinis asmuo, vykdantis bet kokio pobūdžio

ekonominę veiklą.

14. Neatsiskleidęs tarpininkas – apmokestinamasis asmuo, kuris

tarpininkauja prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje savo vardu, nors

ir kito sąskaita.

15. Nekilnojamasis

pagal prigimtį daiktas – daiktas, kuris yra nekilnojamas pagal prigimtį, t.

y. žemė ar kitas daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą

nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.

16. Nuolatinė gyvenamoji vieta – ta valstybė, kurioje fizinis

asmuo nuolat gyvena, o jeigu tokios vietos nėra, – ta valstybė, kur yra jo

asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta.

17. Padalinys – nustatyta tvarka įsteigtas arba įregistruotas

apmokestinamojo asmens filialas ar atstovybė, taip pat užsienio apmokestinamojo

asmens nuolatinė buveinė, per kurią šis užsienio apmokestinamasis asmuo veikia

Lietuvos Respublikoje. Nuolatinė buveinė šiame Įstatyme suprantama taip, kaip

ji apibrėžta pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

18. Pardavimo PVM – PVM suma, kuri šio Įstatymo nustatyta tvarka

apskaičiuota arba turi būti apskaičiuota už tiekiamas prekes ir (arba)

teikiamas paslaugas.

19. Pastato (statinio) esminis pagerinimas – statybos darbai,

kurių vertė viršija 50 procentų pastato ar statinio vertės iki šių darbų

atlikimo.

20. Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys – juridiniai asmenys,

kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kurie gauto pelno pagal jų veiklą

reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir

(arba) dalyviams.

21. Pirkimo PVM – PVM suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti

už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, taip pat PVM suma, apskaičiuota už

pasigamintą šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą ilgalaikį materialųjį turtą.

22. Prekė – bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės

paskirties pinigus), taip pat elektros energija, dujos, šilumos ir kitų rūšių

energija.

23. PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalis,

atskaitoma pagal šio Įstatymo nuostatas.

24. PVM mokėtojas – apmokestinamasis asmuo, mokesčio

administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju.

25. Rinkos kaina – atlygis, už kurį prekės tiekiamos arba

paslaugos teikiamos, kai prekių pardavėjas arba paslaugų teikėjas ir šių prekių

arba paslaugų pirkėjas nėra susiję ir kiekvienas jų siekia sau maksimalios

ekonominės naudos.

26. Susiję asmenys:

1) fizinis asmuo

ir jo sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis;

2) fizinis asmuo

ir asmenys, susiję su juo giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) arba

svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki

ketvirtojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo

laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio));

3) fizinis asmuo ir asmuo, su kuriuo jis susijęs globos santykiais;

4) apmokestinamasis asmuo ir jo dalyvis (akcininkas, pajininkas ar

kt.);

5) apmokestinamasis asmuo ir jo valdymo organo narys;

6) apmokestinamasis asmuo ir jo darbuotojai;

7) apmokestinamasis asmuo ir fizinis asmuo, susijęs su šio

apmokestinamojo asmens dalyviu arba valdymo organo nariu šios dalies 1, 2 arba

3 punkte nurodytais ryšiais ar santykiais;

8) to paties patronuojančio apmokestinamojo asmens dukteriniai apmokestinamieji

asmenys tarpusavyje;

9) patronuojantis apmokestinamasis asmuo ir dukterinio apmokestinamojo

asmens dalyvis;

10) dukterinis apmokestinamasis asmuo ir patronuojančio apmokestinamojo

asmens dalyvis;

11) patronuojantis apmokestinamasis asmuo ir dukterinio apmokestinamojo

asmens valdymo organo narys;

12) dukterinis apmokestinamasis asmuo ir patronuojančio apmokestinamojo

asmens valdymo organo narys;

13) patronuojantis apmokestinamasis asmuo ir fizinis asmuo, susijęs su

dukterinio apmokestinamojo asmens dalyviu arba valdymo organo nariu šios dalies

1, 2 arba 3 punkte nurodytais ryšiais ar santykiais;

14) dukterinis apmokestinamasis asmuo ir fizinis asmuo, susijęs su

patronuojančio apmokestinamojo asmens dalyviu arba valdymo organo nariu šios dalies

1, 2 arba 3 punkte nurodytais ryšiais ar santykiais;

15) du apmokestinamieji asmenys, jei vienas iš jų tiesiogiai ar

netiesiogiai (per vieną ar kelis tarpinius asmenis) valdo daugiau kaip 25

procentus kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25

procentus sprendžiamųjų balsų kitame iš jų, arba yra įsipareigojęs derinti savo

veiklos sprendimus su tuo kitu asmeniu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už to

kito asmens prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam asmeniui

yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti

daugiau kaip 25 procentus savo turto;

16) du apmokestinamieji asmenys, jei tie patys jų dalyviai (vieni arba

kartu su asmenimis, susijusiais su jais šios dalies 1, 2 arba 3 punkte

nurodytais ryšiais arba santykiais) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau

kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) kiekviename iš jų;

17) du apmokestinamieji asmenys, jeigu vienas iš jų turi teisę išrinkti

(paskirti) daugumą kito asmens valdymo organų narių ir (arba) faktiškai

kontroliuoja to kito asmens priimamus sprendimus.

27. Standartinis

PVM tarifas – 18 procentų PVM tarifas.

28. Šalies

teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos

teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir

eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius.

29. Užsienio apmokestinamasis asmuo – bet kokio pobūdžio

ekonominę veiklą vykdantis:

1) užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė

yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal

užsienio valstybės teisės aktus, arba

2) bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas

vienetas, arba

3) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos

Respublika.

30. Valstybės

ir savivaldybių veikla – valstybės, savivaldybių, valstybės ar savivaldybių

institucijų bei įstaigų, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitų viešųjų

juridinių asmenų veikla, kurią vykdyti šiuos asmenis įpareigoja teisės aktai.

Tokia šių asmenų vykdoma veikla šiame Įstatyme nelaikoma valstybės ir

savivaldybių funkcijomis:

1) naujų prekių (išskyrus tiekiamas konfiskuotas, bešeimininkes

(ar pripažintas bešeimininkiu daiktu), valstybės paveldėtas, į valstybės

pajamas paimtas ar perduotas prekes ar lobius), konkuruojančių ar galinčių

konkuruoti su apmokestinamųjų asmenų tiekiamomis prekėmis, tiekimas;

2) elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos, vandens,

garo tiekimas;

3) vežimo ir papildomų vežimo paslaugų teikimas;

4) prekybos mugių ir verslo parodų organizavimo paslaugų teikimas;

5) reklamos, rinkos ir (arba) viešosios nuomonės tyrimo ir kitų savo

esme panašių paslaugų teikimas;

6) turizmo paslaugų teikimas;

7) telekomunikacijų paslaugų teikimas;

8) visuomenės informavimo paslaugų teikimas;

9) maitinimo paslaugų teikimas;

10) žemės ūkio rinkos ekonominio reguliavimo agentūrų veikla;

11) nuoma;

12) bet kokia šios dalies 1–11 punktuose nenurodyta šių asmenų vykdoma

veikla, jeigu ją vykdant šių asmenų tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos

paslaugos konkuruoja ar gali konkuruoti su apmokestinamųjų asmenų tiekiamomis

prekėmis ir (arba) teikiamomis paslaugomis.

31. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos

apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau –

Mokesčių administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos muitinės kodekse

(toliau – Muitinės kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse

(toliau – Civilinis kodeksas), – kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui

(išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).

2 straipsnio

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Akcizais apmokestinamos prekės – etilo alkoholis ir

alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas ir energijos produktai (išskyrus akmens

anglis, koksą ir lignitą), kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos akcizų

įstatyme.

2. Apmokestinamasis asmuo – Lietuvos Respublikos arba užsienio

apmokestinamasis asmuo.

3. Atlygis

– visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip

atlyginimas už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir

(arba) trečiosios šalies.

4. Atsiskleidęs tarpininkas – apmokestinamasis asmuo, kuris

tarpininkauja prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje kito vardu ir

sąskaita.

5. Darbo veikla – darbas, atliekamas pagal darbo sutartį, taip

pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės

(susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo

drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo

santykius, pagrindu.

6. Ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą,

paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą,

naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama

gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti

pelno). Tačiau ekonomine veikla nelaikoma:

1) darbo veikla, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 5 dalyje;

2) valstybės ir savivaldybių veikla, kaip ji apibrėžta šio straipsnio

39 dalyje, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos.

7. Elektroninės priemonės – elektroninė įranga, skirta duomenims

apdoroti (įskaitant skaitmeninį archyvavimą) ir saugoti naudojant bangas,

radijo perdavimo, optinės technikos ar kitas elektromagnetines priemones.

8. Europos

Bendrijų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1977 m. gegužės 17 d.

Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių

su apyvartos mokesčiais, suderinimo – bendra pridėtinės vertės mokesčio

sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas (toliau – Direktyva 77/388/EEB)

nuostatos.

9. Ilgalaikis

turtas – daiktai ir kiti nuosavybės teisės

objektai, kurie naudojami apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje ilgiau

kaip vienerius metus (pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo

1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes).

10. Importuotojas

– asmuo, kuris turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo

skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu

importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos

rinkliavos.

11. Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas

(būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina

susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas remiasi, verte arba kaina, taip

pat finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar

kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos

kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu

kintamuoju.

12. Kilnojamasis daiktas – bet koks daiktas, išskyrus

nurodytuosius šio straipsnio 18 dalyje.

13. Kontroliuojantis asmuo – bet koks asmuo laikomas

kontroliuojančiu apmokestinamąjį asmenį, jeigu jis:

1) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų to

apmokestinamojo asmens akcijų (dalių, pajų) arba kitų teisių į paskirstytinojo

pelno dalį, arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba

2) pats valdydamas ne mažiau kaip 10 procentų to apmokestinamojo asmens

akcijų (dalių, pajų) arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, arba

išimtinių teisių jas įsigyti, kartu su susijusiais asmenimis jų valdo daugiau

kaip 50 procentų, arba

3) turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą to apmokestinamojo asmens

valdymo organų narių ir (arba) faktiškai kontroliuoja to apmokestinamojo asmens

priimamus sprendimus.

14. Lengvatinis PVM tarifas – šiame Įstatyme nustatytas PVM

tarifas, mažesnis už standartinį, išskyrus 0 procentų PVM tarifą.

15. Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo – Lietuvos

Respublikos juridinis arba fizinis asmuo, vykdantis bet kokio pobūdžio

ekonominę veiklą.

16. Naujos transporto priemonės – šio straipsnio 35 dalyje

nurodytos transporto priemonės, kurios atitinka vieną iš šių sąlygų:

1) motorinė kelių transporto priemonė buvo patiekta praėjus ne daugiau

kaip 6 mėnesiams, o laivas ir orlaivis patiekti praėjus ne daugiau kaip 3

mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos patvirtintus eksploatavimo pradžios nustatymo

kriterijus);

2) motorinė kelių transporto priemonė yra nuvažiavusi ne daugiau kaip

6000 kilometrų, laivas yra plaukęs ne daugiau kaip 100 valandų, o orlaivis skridęs

ne daugiau kaip 40 valandų.

17. Neatsiskleidęs tarpininkas – apmokestinamasis asmuo, kuris

tarpininkauja prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje savo vardu, nors

ir kito sąskaita.

18. Nekilnojamasis

pagal prigimtį daiktas – daiktas, kuris yra nekilnojamas pagal prigimtį, t.

y. žemė ar kitas daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą

nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.

19. Nuolatinė gyvenamoji vieta – ta valstybė, kurioje fizinis

asmuo nuolat gyvena, o jeigu tokios vietos nėra, – ta valstybė, kur yra jo

asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta.

20. Padalinys – fiksuota vieta, per kurią vienos valstybės

apmokestinamasis asmuo verčiasi ekonomine veikla kitoje valstybėje.

21. Pastato (statinio) esminis pagerinimas – statybos darbai,

kurių vertė viršija 50 procentų pastato ar statinio vertės iki šių darbų

atlikimo.

22. Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys – juridiniai asmenys,

kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kurie gauto pelno pagal jų veiklą

reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir

(arba) dalyviams. Tais atvejais, kai kitus pelno nesiekiančio juridinio asmens

požymius atitinkančio asmens veiklos reikšmingą dalį sudaro veikla, iš kurios

gaunama pelno, nors to asmens veiklos tikslas nėra pelno siekimas, taikant šį

Įstatymą toks asmuo nelaikomas pelno nesiekiančiu asmeniu.

23. Prekė – bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės

paskirties pinigus), taip pat elektros energija, dujos, šilumos ir kitų rūšių

energija. Preke nelaikoma kompiuterinė laikmena, jeigu jos turinį sudaro

nestandartizuota programinė įranga. Nestandartizuota laikoma programinė įranga,

kuri nėra masiniam naudojimui sukurta programinė įranga, kurią vartotojai

galėtų savarankiškai naudoti po įdiegimo ir riboto apmokymo, reikalingo

standartizuotoms operacijoms ar funkcijoms atlikti.

24. Prekių

importas:

1) ne Bendrijos prekių įvežimas į Europos Bendrijų teritoriją arba jų

įvežimą sukėlę veiksmai;

2) Bendrijos prekių įvežimas į Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų

teritorijų arba jų įvežimą sukėlę veiksmai.

25. Prekių vežimas – daiktų (įskaitant paštą) gabenimas visų

rūšių transporto priemonėmis, taip pat prekių transportavimas stacionariuoju

transportu (vamzdynais, elektros energijos perdavimo linijomis ir kt.).

26. Prekių vežimas tarp valstybių narių – prekių vežimas Europos

Bendrijų teritorijoje, kai maršruto pradžia ir maršruto pabaiga yra skirtingose

valstybėse narėse. Prekių vežimu tarp valstybių narių laikomas ir toks prekių

vežimas, kai maršruto pradžia ir pabaiga yra toje pačioje valstybėje narėje,

tačiau šis vežimas yra sudedamoji prekių vežimo dalis, kai viso maršruto

pradžia ir pabaiga yra skirtingose valstybėse narėse.

27. PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalis,

atskaitoma pagal šio Įstatymo nuostatas.

28. PVM mokėtojas – asmuo, mokesčio administratoriaus

įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant ir kitokį identifikavimą PVM tikslais,

jeigu turimas atitinkamas identifikavimo numeris, išskyrus asmenų

identifikavimą kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais.

29. PVM sąskaita-faktūra – dokumentas, kuriuo įforminamas prekių

tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka

visus šiame Įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Kai

toks dokumentas išrašytas atsiradus prievolei jį išrašyti kitoje valstybėje

narėje, jis laikomas PVM sąskaita-faktūra, jeigu atitinka tos valstybės narės

reikalavimus, keliamus tokiu atveju išrašomai PVM sąskaitai-faktūrai.

30. Rinkos kaina – atlygis, už kurį prekės tiekiamos arba

paslaugos teikiamos, kai prekių pardavėjas arba paslaugų teikėjas ir šių prekių

arba paslaugų pirkėjas nėra susiję ir kiekvienas iš jų siekia sau maksimalios

ekonominės naudos.

31. Susiję asmenys:

1) fizinis asmuo

ir jo sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis;

2) fizinis asmuo

ir asmenys, susiję su juo giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) arba

svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki

ketvirtojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo

laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio);

3) fizinis asmuo ir asmuo, su kuriuo jis susijęs globos santykiais;

4) apmokestinamasis asmuo ir jo dalyvis (akcininkas, pajininkas ar

kt.);

5) apmokestinamasis asmuo ir jo valdymo organo narys;

6) apmokestinamasis asmuo ir jo darbuotojai;

7) apmokestinamasis asmuo ir fizinis asmuo, susijęs su šio

apmokestinamojo asmens dalyviu arba valdymo organo nariu šios dalies 1, 2 arba

3 punkte nurodytais ryšiais ar santykiais;

8) to paties patronuojančio apmokestinamojo asmens dukteriniai

apmokestinamieji asmenys tarpusavyje;

9) patronuojantis apmokestinamasis asmuo ir dukterinio apmokestinamojo

asmens dalyvis;

10) dukterinis apmokestinamasis asmuo ir patronuojančio apmokestinamojo

asmens dalyvis;

11) patronuojantis apmokestinamasis asmuo ir dukterinio apmokestinamojo

asmens valdymo organo narys;

12) dukterinis apmokestinamasis asmuo ir patronuojančio apmokestinamojo

asmens valdymo organo narys;

13) patronuojantis apmokestinamasis asmuo ir fizinis asmuo, susijęs su

dukterinio apmokestinamojo asmens dalyviu arba valdymo organo nariu šios dalies

1, 2 arba 3 punkte nurodytais ryšiais ar santykiais;

14) dukterinis apmokestinamasis asmuo ir fizinis asmuo, susijęs su

patronuojančio apmokestinamojo asmens dalyviu arba valdymo organo nariu šios

dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytais ryšiais ar santykiais;

15) du apmokestinamieji asmenys, jei vienas iš jų tiesiogiai ar

netiesiogiai (per vieną ar kelis tarpinius asmenis) valdo daugiau kaip 25

procentus kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25

procentus sprendžiamųjų balsų kitame iš jų, arba yra įsipareigojęs derinti savo

veiklos sprendimus su tuo kitu asmeniu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už to

kito asmens prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam asmeniui

yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti

daugiau kaip 25 procentus savo turto;

16) du apmokestinamieji asmenys, jei tie patys jų dalyviai (vieni arba

kartu su asmenimis, susijusiais su jais šios dalies 1, 2 arba 3 punkte

nurodytais ryšiais arba santykiais) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau

kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) kiekviename iš jų;

17) du apmokestinamieji asmenys, jeigu vienas iš jų turi teisę išrinkti

(paskirti) daugumą kito asmens valdymo organų narių ir (arba) faktiškai

kontroliuoja to kito asmens priimamus sprendimus.

32. Standartinis

PVM tarifas – 18 procentų PVM tarifas.

33. Šalies

teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos

teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir

eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius.

34. Telekomunikacijų paslaugos – paslaugos, susijusios su signalų,

žodžių, vaizdo ir garso, duomenų arba kitokios informacijos perdavimu, siuntimu

arba priėmimu laidinėmis, radijo, optinėmis arba kitokiomis elektromagnetinėmis

sistemomis, įskaitant teisės naudotis šiomis perdavimo, siuntimo arba priėmimo

galimybėmis suteikimą arba perdavimą, taip pat prieigos prie pasaulinių

informacijos tinklų suteikimą.

35. Transporto priemonės – keleiviams ir (arba) kroviniams vežti

skirtos transporto priemonės, tenkinančios vieną iš šių sąlygų:

1) motorinės kelių transporto priemonės, kurių variklio cilindrų

darbinis tūris yra didesnis kaip 48 kubiniai centimetrai arba variklio galia

didesnė kaip 7,2 kilovatai;

2) laivai, kurių ilgis didesnis kaip 7,5 metro, išskyrus jūrų laivus,

skirtus keleiviams ir (arba) kroviniams vežti tarptautiniais maršrutais ir

(arba) kitokioms paslaugoms už atlygį teikti, taip pat žvejybos laivus bei

laivus, skirtus paieškos ir gelbėjimo darbams jūroje;

3) orlaiviai, kurių maksimali kilimo masė yra didesnė kaip 1550

kilogramų, išskyrus orlaivius, kurie naudojami keleiviams ir kroviniams vežti

ar kitokioms paslaugoms teikti oro transportu už atlyginimą tarptautiniais

maršrutais.

36. Trečiosios teritorijos – remiantis Direktyva 77/388/EEB

finansų ministro patvirtintame sąraše nurodytos teritorijos, kuriose netaikomos

šios direktyvos nuostatos.

37. Trečioji valstybė – bet kuri teritorija, kuri nėra Europos

Bendrijų teritorija arba trečioji teritorija, kaip tai apibrėžta atitinkamai

šio straipsnio 8 ir 36 dalyse.

38. Užsienio apmokestinamasis asmuo – bet kokio pobūdžio

ekonominę veiklą vykdantis:

1) užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė

yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti

pagal užsienio valstybės teisės aktus, arba

2) bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas

vienetas, arba

3) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos

Respublika.

39. Valstybės

ir savivaldybių veikla – valstybės, savivaldybių, valstybės ar savivaldybių

institucijų bei įstaigų, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitų viešųjų

juridinių asmenų veikla, kurią vykdyti šiuos asmenis įpareigoja teisės aktai.

Tokia šių asmenų vykdoma veikla, jeigu jos mastas neleidžia manyti, kad ji

mažareikšmė, šiame Įstatyme nelaikoma valstybės ir savivaldybių funkcijomis:

1) naujų prekių, konkuruojančių ar galinčių konkuruoti su

apmokestinamųjų asmenų tiekiamomis prekėmis, tiekimas;

2) elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos, vandens,

garo tiekimas;

3) vežimas, sandėliavimas, taip pat vandens (jūrų ir kt.) uosto

paslaugų teikimas bei teisės naudotis oro uostais suteikimas;

4) prekybos mugių ir verslo parodų organizavimo paslaugų teikimas;

5) reklamos, rinkos ir (arba) viešosios nuomonės tyrimo ir kitų pagal

savo esmę panašių paslaugų teikimas;

6) kelionių ir turizmo agentūrų paslaugų teikimas;

7) telekomunikacijų paslaugų teikimas;

8) visuomenės informavimo paslaugų teikimas;

9) maitinimo paslaugų teikimas;

10) žemės ūkio rinkos ekonominio reguliavimo agentūrų veikla, susijusi

su žemės ūkio produktais, kai ji vykdoma pagal atitinkamus reglamentus dėl tų

produktų bendros rinkos organizavimo;

11) nuoma;

12) bet kokia šios dalies 1–11 punktuose nenurodyta šių asmenų vykdoma

veikla, jeigu ją vykdant šių asmenų tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos paslaugos

konkuruoja ar gali konkuruoti su apmokestinamųjų asmenų tiekiamomis prekėmis ir

(arba) teikiamomis paslaugomis.

40. Valstybė narė (arba valstybės narės teritorija) –

Europos Sąjungos valstybės narės teritorija, išskyrus trečiąsias teritorijas. Valstybės

narės teritorija laikomos ir teritorijos, kuriose, remiantis Direktyvos

77/388/EEB nuostatomis, sudaryti ar kurioms skirti sandoriai laikomi toje

valstybėje narėje sudarytais ar jais skirtais sandoriais.

41. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos

apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau –

Mokesčių administravimo įstatymas), Europos Bendrijų muitinės kodekse

(toliau – Muitinės kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse

(toliau – Civilinis kodeksas), – kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui

(išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus), tačiau mokesčio

administratoriumi šiame Įstatyme vadinama tik Valstybinė mokesčių inspekcija.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

3 straipsnio

redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

3 straipsnis. PVM objektas

1. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis

visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo

nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas

savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens

sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad

fizinis asmuo teikia prekes ir (arba) paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis

asmuo.

2. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai dėl importuojamų

prekių pagal Muitinės kodeksą atsiranda importo skola muitinei.

3 straipsnio

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos PVM

objektas

1. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis

visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo

nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo

vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio

asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla,

nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas

kaip apmokestinamasis asmuo. Šiame punkte nurodyta sąlyga netaikoma, jeigu

šalies teritorijoje už atlygį tiekiama nauja transporto priemonė, kurią

tiekėjas, pirkėjas arba bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis išgabena iš

šalies teritorijos, tačiau į Europos Bendrijų teritoriją.

2. PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies

teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai:

1) prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklą,

t. y. veikia kaip toks, ir kuriam netaikomos teisės aktų nuostatos, numatytos

Direktyvos 77/388/EEB 24 straipsnyje, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris

sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks,

arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, jeigu šis prekių

tiekimas nelaikomas įvykusiu šalies teritorijoje pagal šio Įstatymo 12

straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas;

2) naujas transporto priemones įsigyja bet kuris asmuo;

3) akcizais apmokestinamas prekes, už kurias prievolė apskaičiuoti

akcizus pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą atsiranda Lietuvos

Respublikoje, įsigyja bet kuris asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris nėra

apmokestinamasis asmuo.

3. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal šio

Įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje.

4. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prekių tiekimo (paslaugų

teikimo), 2 dalyje nurodyto prekių įsigijimo ir 3 dalyje nurodyto prekių

importo, PVM objektas yra ir šio Įstatymo 53 straipsnyje nurodytų aplinkybių

susidarymas.

5.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, PVM objektu nelaikomas šis

prekių įsigijimas:

1) prekių

įsigijimas iš kitos valstybės narės, kai tokiam prekių tiekimui, jeigu jis

vyktų šalies teritorijoje, būtų taikomas 0 procentų PVM tarifas pagal šio

Įstatymo 43, 44 ar 47 straipsnį;

2) naudotų

prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų, kaip jie apibrėžti

šiame Įstatyme, įsigijimas iš kitos valstybės narės, kai jie įsigyjami iš

apmokestinamojo asmens, kuris verčiasi šių prekių tiekimu, arba iš aukcionų

organizatoriaus, o jų tiekimas buvo apmokestintas išgabenimo valstybėje narėje

pagal nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus trečiojo skirsnio

nuostatoms;

3) transporto priemonių įsigijimas iš kitos valstybės narės, kai jos

įsigyjamos iš apmokestinamojo asmens, kuris verčiasi šių prekių tiekimu, o jų

tiekimas buvo apmokestintas išgabenimo valstybėje narėje pagal specialias toje

valstybėje narėje taikomas pereinamąsias nuostatas naudotoms transporto

priemonėms.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

4 straipsnis. Prekių tiekimas

1. Prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal

sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis

prekėmis kaip jų savininkas.

2 dalies

redakcija iki 2004 m. vasario 1 d.:

2. Prekių tiekimu šiame Įstatyme taip pat laikomas prekių perdavimas

pagal sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimą arba atlyginimą

dalimis, jeigu pagal sandorio sąlygas ne vėliau, negu bus sumokėta visa

sutartyje numatyta kaina, nuosavybės teisė į prekes tikrai pereis asmeniui,

kuriam prekės perduotos, arba trečiajai šaliai. Prekių perdavimas, kai pagal

sandorio sąlygas nuosavybės teisė į prekes sumokėjus visą sutartyje numatytą

kainą gali (bet neprivalo) pereiti, šiame Įstatyme laikomas paslaugų teikimu

(nuoma).

2 dalies

redakcija nuo 2004 m. vasario 1 d.:

2. Prekių tiekimu šiame Įstatyme taip pat laikomas prekių perdavimas pagal

nuomos sutartį ar kitą sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes

atidėjimą ir (arba) atlyginimą dalimis, jeigu pagal sandorio sąlygas asmeniui,

kuriam prekės perduotos, arba trečiajai šaliai perduodama didžioji dalis

rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, ir numatytas turto nuosavybės

perdavimas.

3 dalies

redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

3. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (servituto,

uzufrukto, užstatymo teisės ar ilgalaikės nuomos) nustatymas ar perdavimas

šiame Įstatyme taip pat laikomas prekės (to nekilnojamojo pagal prigimtį

daikto, dėl kurio jos nustatytos) tiekimu. Prekės (nekilnojamojo pagal prigimtį

daikto) tiekimu šiame Įstatyme laikomas ir pajaus ar vertybinio popieriaus

perleidimas tuo atveju, kai perleidžiamas pajus ar vertybinis popierius

suteikia jo turėtojui teisę disponuoti nekilnojamuoju pagal prigimtį daiktu (ar

jo dalimi) kaip jo savininkui.

3 dalies

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

3. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (servituto,

uzufrukto, užstatymo teisės ar ilgalaikės nuomos) nustatymas ar perdavimas

šiame Įstatyme taip pat laikomas prekės (to nekilnojamojo pagal prigimtį

daikto, dėl kurio jos nustatytos) tiekimu. Prekės (nekilnojamojo pagal prigimtį

daikto) tiekimu šiame Įstatyme laikomas ir pajaus ar vertybinio popieriaus

perleidimas tuo atveju, kai perleidžiamas pajus ar vertybinis popierius

suteikia jo turėtojui teisę disponuoti nekilnojamuoju pagal prigimtį daiktu (ar

jo dalimi) kaip jo savininkui. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju,

jeigu atlygio už daiktinių teisių nustatymą ar perdavimą, pajaus ar vertybinio

popieriaus perleidimą suma atitinka nekilnojamojo pagal prigimtį daikto rinkos

kainą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Įstatymas

papildomas 4(1) straipsniu nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

5 straipsnis. Prekių suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkintiPakeista šioje redakcijoje

1. Prekių tiekimu už atlygį šiame Įstatyme laikomas ir prekių suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, kaip jis apibrėžtas šio straipsnio 2 dalyje.

2. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, laikoma, kad prekė buvo PVM mokėtojo suvartota privatiems poreikiams tenkinti, jeigu PVM mokėtojo disponuojama prekė, kurios (o jeigu prekė pasigaminta, – jai pasigaminti sunaudotų kitų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitą: 1) perduodama neatlygintinai, o asmuo, kuriam prekė perduota, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ta preke kaip jos savininkas, arba 2) sunaudojama bet kokiu kitu būdu, jeigu PVM mokėtojas tokiam sunaudojimui skirtų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šį Įstatymą negalėtų atskaityti.

3. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti nelaikomas jų perdavimas ar sunaudojimas, kai prekės perduodamos ar sunaudojamos kaip tyrimų pavyzdžiai, t. y. prekės, atitinkančios įprastinės PVM mokėtojo veiklos pobūdį perduodamos ar sunaudojamos ištyrimui, analizei ar bandymui. Šiuo atveju gali būti perduodamas ar sunaudojamas toks prekių kiekis, koks atsižvelgiant į prekių prigimtį bei tyrimo, analizės ar bandymo pobūdį, taip pat tai reglamentuojančių teisės aktų (jeigu tai reglamentuota teisės aktais) atitinkamas nuostatas yra reikalingas tyrimo, analizės ar bandymo kokybei užtikrinti.

4. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti nelaikomas jų perdavimas ar sunaudojimas, kai jos perduodamos arba sunaudojamos kaip nedidelės vertės dovanos (reklamai, reprezentacijai, labdarai ir (arba) paramai). Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šios dalies nuostatų taikymo sąlygas ir apribojimus, įskaitant prekių, kurios perduodamos ar sunaudojamos šioje dalyje nustatytais tikslais, vertės apribojimus.

5. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, prekių praradimas nelaikomas jų suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.

6. Jeigu fizinis asmuo PVM mokėtojas, vadovaudamasis šio Įstatymo nuostatomis, dalį įsigyto ilgalaikio materialiojo turto priskyrė ekonominei veiklai, šio straipsnio nuostatos taikomos tik taip priskirtai to turto daliai. Bet kokiam likusios to turto dalies perdavimui ar sunaudojimui šio straipsnio nuostatos netaikomos neatsižvelgiant į tai, kad dalis turto pirkimo arba importo PVM buvo įtraukta į PVM atskaitą. Įstatymas papildomas 5(1) straipsniu nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

5(1) straipsnis. 5(1) straipsnis. Prekių pervežimas į kitą valstybę narę

1.

Prekių tiekimu už atlygį taip pat laikomas apmokestinamojo asmens disponuojamų

prekių pervežimas verslo tikslais iš valstybės narės, kurioje prekės faktiškai

yra, į kitą valstybę narę, kai prekes taip perveža pats apmokestinamasis asmuo

ar jo užsakymu kitas asmuo.

2.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, prekių tiekimu nelaikomas:

1)

prekių pervežimas į kitą valstybę narę, kurioje įvyks šių prekių tiekimas

(kuriam toje valstybėje narėje bus taikomos nuostatos, iš esmės tolygios šio

Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatoms);

2)

prekių pervežimas į kitą valstybę narę, kurioje jos bus instaliuotos arba

surinktos ir kurioje įvyks šių prekių tiekimas (kuriam toje valstybėje narėje

bus taikomos nuostatos, iš esmės tolygios šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies

nuostatoms);

3)

prekių pervežimas į kitą valstybę narę, kai jos bus tiekiamos Europos Bendrijų

teritorijoje keleivius vežančiuose laivuose, orlaiviuose ir (arba) traukiniuose

ir kai kitoje valstybėje narėje įvyks šių prekių tiekimas (kuriam toje

valstybėje narėje bus taikomos nuostatos, iš esmės tolygios šio Įstatymo 12(1)

straipsnio nuostatoms);

4)

prekių pervežimas į kitą valstybę narę, kai prekės pervežamos dėl tiekimo,

kuris pagal šio Įstatymo VI skyriaus (išskyrus 53 straipsnį) nuostatas

apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą;

5)

prekių pervežimas į kitą valstybę narę, kurioje atliekamas šių prekių

aptarnavimas (remontas, priežiūra, derinimas ir kt.), apdirbimas ir (arba)

perdirbimas, jeigu po to prekės bus grąžintos atgal į valstybę narę, iš kurios

jos buvo išvežtos, tam pačiam apmokestinamajam asmeniui, kuris tas prekes

išvežė;

6)

prekių pervežimas į kitą valstybę narę, kurioje šias prekes jomis

disponuojantis apmokestinamasis asmuo, įsikūręs išvežimo valstybėje narėje,

naudoja teikti paslaugoms ir todėl jos ten pervežamos laikinai (t. y. tol, kol

jos reikalingos kitoje valstybėje narėje minėtoms paslaugoms teikti);

7)

prekių laikinas pervežimas ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui į kitą

valstybę narę, jeigu šioms prekėms, jei jos būtų importuojamos iš trečiosios

valstybės kitoje valstybėje narėje, galėtų būti įforminta laikinojo įvežimo

muitinės procedūra, kurią taikant prekės visai neapmokestinamos importo

muitais;

*8)

gamtinių dujų ir elektros energijos perdavimas gamtinių dujų ir elektros

energijos tiekimo sistemomis į kitą valstybę narę (kuriam kitoje valstybėje

narėje bus taikomos nuostatos, iš esmės tolygios šio Įstatymo 12 straipsnio 6

dalies nuostatoms).

3. Tuo

atveju, jeigu nebetenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, prekių

pervežimas į kitą valstybę narę laikomas prekių tiekimu už atlygį, kaip

nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Prekių tiekimas laikomas įvykusiu, kai šios

sąlygos nebetenkinamos.

*Pastaba. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5(1) straipsnio 2

dalies 8 punktas, 12 straipsnio 6 dalis, 13 straipsnio 6 dalies 12 punktas,

40 straipsnio 5 dalis ir 95 straipsnio 3 dalies 5 punktas įsigalioja nuo

2005 m. sausio 1 d.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

6 straipsnis. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas

1. Prekių tiekimu už atlygį šiame Įstatyme laikomas ir ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimu šiame Įstatyme laikoma įsigytų ir (arba) importuotų žaliavų ir medžiagų perdirbimo, gamybos ir kitų operacijų, atliekamų PVM mokėtojo jėgomis, ir (arba) įsigytų paslaugų visuma, kurios rezultatas yra naujas ilgalaikio materialiojo turto vienetas. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimu taip pat laikomas pastato (statinio), naudojamo PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, esminis pagerinimas, nesvarbu, ar šis pastatas (statinys) priklauso PVM mokėtojui nuosavybės teise, ar naudojamas kitais pagrindais (jeigu šio Įstatymo 9 straipsnyje nenustatyta kitaip), ir nesvarbu, ar pastatą (statinį) PVM mokėtojas pagerino savo jėgomis ar įsigydamas paslaugų iš kitų apmokestinamųjų asmenų.

2. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu ilgalaikiam materialiajam turtui pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitą.

7 straipsnis. Paslaugų teikimasPakeista šioje redakcijoje

Jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip, paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris dėl bet kokio civilinių teisių objekto, jeigu šis sandoris pagal šį Įstatymą nelaikomas prekių tiekimu. Paslaugų teikimu, be kita ko, laikoma: 1 punkto redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.: 1) programinės įrangos pardavimas ar kitoks perdavimas; 1 punkto redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 1) nestandartizuotos programinės įrangos pardavimas ar kitoks perdavimas; 2) nuoma; 3) nematerialiojo turto ir turtinių teisių perdavimas, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus; 4) statybos darbai, įskaitant pastatyto naujo pastato ar statinio perdavimą užsakovui (statytojui); 5) įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, taip pat įsipareigojimas toleruoti veiksmus arba padėtį.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

8 straipsnis. Paslaugų teikimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti

1. Paslaugų teikimu už atlygį šiame Įstatyme laikomas ir paslaugų

teikimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, kaip jis apibrėžtas šio

straipsnio 2 dalyje.

2. Laikoma, kad buvo suteikta paslauga PVM mokėtojo privatiems

poreikiams tenkinti, kai:

1) kitam asmeniui neatlygintinai suteikiama teisė laikinai pasinaudoti

PVM mokėtojo nuosavybės teisės objektu. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju,

jeigu suteikto naudotis nuosavybės teisės objekto (o jeigu jis pasigamintas, –

jam pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo arba importo PVM

ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitą, arba

2) PVM

mokėtojo nuosavybės teisės objektas, kuris šiame Įstatyme nelaikomas preke,

perduodamas arba sunaudojamas šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais

būdais. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jeigu šio nuosavybės teisės objekto

(o jeigu jis pasigamintas, – jam pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba)

paslaugų) pirkimo arba importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM

atskaitą.

9 straipsnis. Tam tikriems sandoriams taikomos specialios taisyklės

1. Įmonės perdavimas kito asmens nuosavybėn, kai visa įmonė kaip

kompleksas perduodama vieno asmens nuosavybėn, šiame Įstatyme nelaikomas nei

prekių tiekimu, nei paslaugų teikimu. Šios dalies nuostatos netaikomos įmonės

akcijų (dalių, pajų) pardavimui ar kitokiam perdavimui.

2. Jeigu fizinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka vykdęs ekonominę

veiklą neįsteigęs įmonės (įregistravęs ūkininko ūkį ar kt.), vėliau šią veiklą

kaip kompleksą (t.y. įsigytų ir naudotų šioje veikloje nuosavybės teisės

objektų, taip pat kitų su ta veikla susijusių turtinių bei neturtinių teisių,

skolų ir kitokių pareigų visumą) perduoda kitam apmokestinamajam asmeniui,

tęsiančiam perduodamą veiklą, toks veiklos perdavimas šiame Įstatyme nelaikomas

nei prekių tiekimu, nei paslaugų teikimu.

3. Bet kokio nuosavybės teisės objekto perdavimas, kai jis perduodamas

kaip juridinio asmens dalyvio turtinis įnašas, o šio nuosavybės teisės objekto

(o jeigu jis pasigamintas, – jam pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba)

paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo jį perduodančio PVM

mokėtojo įtrauktas į PVM atskaitą, šiame Įstatyme laikomas prekių tiekimu už

atlygį (kai perduodamas objektas, kuris šiame Įstatyme laikomas preke) arba

paslaugų teikimu už atlygį (kai perduodamas objektas, kuris šiame Įstatyme

preke nelaikomas).

4. Bet kokio nuosavybės teisės objekto perdavimas dėl juridinio asmens

PVM mokėtojo pasibaigimo reorganizavimo būdu, kai šio nuosavybės teisės objekto

(o jeigu jis pasigamintas, – jam pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba)

paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtraukta į

pasibaigiančio PVM mokėtojo PVM atskaitą, šiame Įstatyme laikomas prekių

tiekimu už atlygį (kai perduodamas objektas, kuris šiame Įstatyme laikomas

preke) arba paslaugų teikimu už atlygį (kai perduodamas objektas, kuris šiame

Įstatyme preke nelaikomas).

5. Iš esmės pagerinto pastato (statinio), naudoto kitais pagrindais

negu nuosavybės teise, grąžinimas jo savininkui nepasibaigus šiame Įstatyme

nustatytam PVM atskaitos tikslinimo laikotarpiui laikomas prekės tiekimu už

atlygį, jeigu pastatą (statinį) pagerinęs PVM mokėtojas tokiam pagerinimui

sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalį

buvo įtraukęs į PVM atskaitą. Šalys turi teisę susitarti, kad pastato

(statinio) esminis pagerinimas bus laikomas patiektu pastato (statinio)

savininkui ne grąžinimo metu, o iš karto baigus pagerinimo darbus, ir tokiu

atveju tokį pagerinimą atlikusiam PVM mokėtojui dėl šio pastato (statinio)

netaikomos šio Įstatymo nuostatos, susijusios su ilgalaikio materialiojo turto

pasigaminimu.

9 straipsnio

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

9 straipsnis. Tam tikriems sandoriams taikomos specialios taisyklės

1. Jeigu fizinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka vykdęs ekonominę

veiklą neįsteigęs įmonės (įregistravęs ūkininko ūkį ar kt.), vėliau šią veiklą

kaip kompleksą (t.y. įsigytų ir naudotų šioje veikloje nuosavybės teisės

objektų, taip pat kitų su ta veikla susijusių turtinių bei neturtinių teisių,

skolų ir kitokių pareigų visumą) perduoda kitam apmokestinamajam asmeniui,

tęsiančiam perduodamą veiklą, toks veiklos perdavimas šiame Įstatyme nelaikomas

nei prekių tiekimu, nei paslaugų teikimu.

2. Bet kokio nuosavybės teisės objekto perdavimas, kai jis perduodamas

kaip juridinio asmens dalyvio turtinis įnašas, o šio nuosavybės teisės objekto

(o jeigu jis pasigamintas, – jam pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba)

paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo jį perduodančio PVM

mokėtojo įtrauktas į PVM atskaitą, šiame Įstatyme laikomas prekių tiekimu už

atlygį (kai perduodamas objektas, kuris šiame Įstatyme laikomas preke) arba

paslaugų teikimu už atlygį (kai perduodamas objektas, kuris šiame Įstatyme

preke nelaikomas).

3. Bet kokio nuosavybės teisės objekto perdavimas dėl juridinio asmens

PVM mokėtojo pasibaigimo reorganizavimo būdu, kai šio nuosavybės teisės objekto

(o jeigu jis pasigamintas, – jam pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba)

paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtraukta į

pasibaigiančio PVM mokėtojo PVM atskaitą, šiame Įstatyme laikomas prekių

tiekimu už atlygį (kai perduodamas objektas, kuris šiame Įstatyme laikomas

preke) arba paslaugų teikimu už atlygį (kai perduodamas objektas, kuris šiame

Įstatyme preke nelaikomas).

4. Iš esmės pagerinto pastato (statinio), naudoto kitais pagrindais

negu nuosavybės teise, grąžinimas jo savininkui nepasibaigus šiame Įstatyme

nustatytam PVM atskaitos tikslinimo laikotarpiui laikomas prekės tiekimu už

atlygį, jeigu pastatą (statinį) pagerinęs PVM mokėtojas tokiam pagerinimui sunaudotų

prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalį buvo

įtraukęs į PVM atskaitą. Šalys turi teisę susitarti, kad pastato (statinio)

esminis pagerinimas bus laikomas patiektu pastato (statinio) savininkui ne

grąžinimo metu, o iš karto baigus pagerinimo darbus, ir tokiu atveju tokį

pagerinimą atlikusiam PVM mokėtojui dėl šio pastato (statinio) netaikomos šio

Įstatymo nuostatos, susijusios su ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

10 straipsnis. Mainai

Jeigu už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas atlyginama (visiškai ar iš dalies) prekėmis ir (arba) paslaugomis, laikoma, kad kiekviena tokio sandorio šalis tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas.

11 straipsnis. TarpininkavimasPakeista šioje redakcijoje

1. Šiame Įstatyme laikoma, kad atsiskleidęs tarpininkas teikia atstovavimo (agento) paslaugą tam, kieno vardu ir sąskaita jis dalyvauja sandoryje.

2. Kai sandoryje dalyvauja neatsiskleidęs tarpininkas, laikoma, kad pirmiausia prekės buvo patiektos arba paslaugos suteiktos neatsiskleidusiam tarpininkui, o vėliau paties tarpininko, net ir tuo atveju, kai pačios prekės perduodamos arba paslaugos faktiškai suteikiamos galutiniam jų pirkėjui (klientui) tiesiogiai. 12 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

12 straipsnis. Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma prekių tiekimo vieta

1. Jeigu

tiekiamos prekės turi būti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko ten,

kur prasidėjo šių prekių gabenimas, neatsižvelgiant į tai, kas (prekių

tiekėjas, pirkėjas ar trečioji šalis) prekes gabena.

2. Jeigu

tiekiamos prekės neturi būti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko ten,

kur šios prekės buvo tuo momentu, kai įvyko jų tiekimas.

12 straipsnio

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

12 straipsnis. Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma prekių tiekimo (išskyrus prekių tiekimą keleivius Europos Bendrijų teritorijoje vežančiuose laivuose, orlaiviuose ir traukiniuose) vieta

1. Jeigu

tiekiamos prekės turi būti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko šalies

teritorijoje tuo atveju, kai šių prekių gabenimas pirkėjui prasidėjo šalies

teritorijoje (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet

kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Tais atvejais, kai

tiekiamų prekių gabenimas prasidėjo trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje

valstybėje, prekių tiekimas, kai prekes tiekia importuotojas, ir bet koks

tolesnis tiekimas laikomas įvykusiu šalies teritorijoje, jeigu prekės buvo

importuotos Lietuvos Respublikoje. Šios dalies nuostatos netaikomos ir prekių

tiekimas nelaikomas įvykusiu šalies teritorijoje, jeigu prekės išgabenamos į

kitą valstybę narę, kurioje šis prekių tiekimas bus laikomas įvykusiu dėl tos

valstybės narės atitinkamų teisės aktų reikalavimų ar dėl prekių tiekėjui

suteiktos teisės taikant nuostatas, iš esmės tolygias šio straipsnio 3 dalies

nuostatoms. Prekių tiekėjas (jei pagal šios dalies nuostatas jo prekių,

tiekiamų ir gabenamų į kitą valstybę narę šio straipsnio 3 dalyje nustatytomis

sąlygomis, tiekimo vieta būtų šalies teritorijoje), kuris pats

pageidauja jo tiekiamų prekių tiekimo vieta laikyti kitą valstybę narę, privalo

centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka kreiptis į vietos

mokesčio administratorių su prašymu suteikti tokią teisę. Suteiktos teisės

negalima atsisakyti ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo jos suteikimo.

2. Kai tiekiamos prekės (nesvarbu, kas jas gabena) prekių tiekėjo arba

jo užsakymu kito asmens turi būti surenkamos arba instaliuojamos (nepaisant to,

ar jos išbandomos), laikoma, kad prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje,

jeigu prekės surenkamos arba instaliuojamos šalies teritorijoje.

3. Prekių tiekimas laikomas įvykusiu šalies teritorijoje ir tuo atveju,

kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) prekės tiekėjo arba jo užsakymu kito asmens yra iš kitos valstybės

narės atgabentos į šalies teritoriją (t. y. prekių gabenimas baigėsi šalies

teritorijoje). Tais atvejais, kai tiekiamų ir į šalies teritoriją atgabentų

prekių gabenimas prasidėjo trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje, o

jų tiekėjas jas importavo kitoje valstybėje narėje, šios prekės laikomos

išgabentomis iš tos kitos valstybės narės;

2) prekių pirkėjas yra vienas iš šio Įstatymo 71(1) straipsnio

1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų arba fizinis asmuo, kuris nėra

apmokestinamasis asmuo;

3) tiekiamos prekės nėra naujos transporto priemonės, taip pat nėra

prekės, kurios tiekiamos po jų surinkimo arba instaliavimo.

4. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nelaikoma, kad

šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje,

jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) tiekiamos prekės, kurios nėra akcizais apmokestinamos prekės;

2) to prekių tiekėjo šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis

tiekiamų į Lietuvos Respubliką atgabentų visų prekių vertė (neįskaitant PVM)

neviršija 125 tūkst. litų per einamuosius kalendorinius metus;

3) to prekių tiekėjo šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis

tiekiamų į Lietuvos Respubliką atgabentų visų prekių, kurios yra kitos negu

akcizais apmokestinamos prekės, vertė (neįskaitant PVM) praėjusiais

kalendoriniais metais neviršijo 125 tūkst. litų;

4) prekių tiekėjas nėra įsikūręs Lietuvos Respublikoje (t. y. jo

buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai

fizinis asmuo) nėra Lietuvos Respublikoje) arba Lietuvos Respublikoje

neturi padalinio;

5) prekių išgabenimo vietos kompetentinga institucija nėra prekių

tiekėjui suteikusi teisės taikyti šio straipsnio 3 dalies nuostatas.

5. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai

tiekiamos naudotos prekės, meno kūriniai, kolekciniai ir antikvariniai daiktai,

kuriems taikytina speciali apmokestinimo schema, nustatyta šio Įstatymo XII skyriaus

trečiajame skirsnyje, ar jai iš esmės tolygi schema kitoje valstybėje narėje,

taip pat tais atvejais, kai tiekiamos transporto priemonės, kurioms išgabenimo

valstybėje narėje taikytinos specialios pereinamosios nuostatos naudotoms

transporto priemonėms.

*6. Neatsižvelgiant į kitas šio straipsnio

nuostatas, gamtinės dujos ir elektros energija laikomos patiektomis šalies

teritorijoje tik šiais atvejais:

1) kai šias

prekes įsigyja Lietuvos Respublikoje įsikūręs (t. y. kai jo buveinė (jeigu tai

ne fizinis asmuo), padalinys (per kurį įsigyjamos šios prekės) arba nuolatinė

gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje)

apmokestinamasis asmuo, kurio pagrindinis tikslas, kuriam jis įsigyja gamtines

dujas ir (arba) elektros energiją, yra šių gamtinių dujų ir (arba) elektros

energijos perpardavimas kitiems asmenims, o šių prekių sunaudojimas jo

poreikiams yra nedidelis;

2) kai šias prekes įsigyja šios dalies 1 punkte nenurodytas asmuo, –

jeigu faktinis šių prekių sunaudojimas įvyksta Lietuvos Respublikoje, o kai jos

faktiškai nesunaudojamos, – pirkėjo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo),

padalinys (per kurį įsigyjamos šios prekės) arba nuolatinė gyvenamoji vieta

(jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje.

7. Jeigu

tiekiamos prekės neturi būti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko

šalies teritorijoje tuo atveju, jeigu šios prekės buvo šalies teritorijoje tuo

momentu, kai įvyko jų tiekimas.

*Pastaba. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5(1) straipsnio 2

dalies 8 punktas, 12 straipsnio 6 dalis, 13 straipsnio 6 dalies 12

punktas, 40 straipsnio 5 dalis ir 95 straipsnio 3 dalies 5 punktas

įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960 (2004-01-15)

Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Įstatymas

papildomas 12(1) straipsniu nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

12(1) straipsnis. 12(1) straipsnis. Prekių tiekimo keleivius Europos Bendrijų teritorijoje vežančiuose laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose vieta

1. Kai prekės tiekiamos keleivius Europos Bendrijų teritorijoje

vežančiuose laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose, laikoma, kad prekių

tiekimas įvyko šalies teritorijoje, jeigu keleivių vežimo maršruto ar jo dalies

pradžia yra šalies teritorijoje.

2. Šiame straipsnyje:

1) laivai, orlaiviai arba traukiniai laikomi keleivius vežančiais

Europos Bendrijų teritorijoje tuo atveju, kai keleivių vežimo maršrutas ar jo

dalis yra Europos Bendrijų teritorijoje;

2) laikoma, kad keleivių vežimo maršrutas ar jo dalis yra Europos

Bendrijų teritorijoje, kai maršruto ar jo dalies pradžia ir pabaiga yra Europos

Bendrijų teritorijoje;

3) maršruto ar jo dalies pradžia laikoma pirmoji keleivių įlaipinimo

Europos Bendrijų teritorijoje pagal tvarkaraštį vieta (o kai į Europos Bendrijų

teritoriją įvažiuojama po tarpinio sustojimo už Europos Bendrijų teritorijos

ribų, – pirmoji keleivių įlaipinimo vieta Europos Bendrijų teritorijoje po šio

tarpinio sustojimo);

4) maršruto ar jo dalies pabaiga laikoma paskutinė keleivių išlaipinimo

Europos Bendrijų teritorijoje pagal tvarkaraštį vieta (o kai išvažiuojama iš

Europos Bendrijų teritorijos, – paskutinė keleivių išlaipinimo vieta Europos

Bendrijų teritorijoje prieš išvažiuojant iš jos).

3. Tais atvejais, kai keleiviai laivais, orlaiviais ar traukiniais vežami

į abi puses, kiekvienas toks vežimas į bet kurią pusę taikant šio straipsnio

nuostatas laikomas atskiru keleivių vežimo maršrutu.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Įstatymas

papildomas 12(2) straipsniu nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

12(2) straipsnis. 12(2) straipsnis. Prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės vieta

1. Laikoma, kad prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies

teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje.

2. Laikoma, kad prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies

teritorijoje ir tuo atveju, kai prekes įsigyjantis asmuo yra Lietuvos

Respublikoje registruotas PVM mokėtojas, jo PVM mokėtojo kodas buvo nurodytas

įsigyjant prekes ir šios prekės išgabenamos iš vienos valstybės narės į kitą

valstybę narę, nebent įrodoma, kad PVM buvo sumokėtas toje valstybėje narėje,

kurioje baigėsi šių prekių gabenimas.

3. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, tuo atveju, kai

iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę išgabenamas prekes įsigyja

Lietuvos Respublikoje registruotas PVM mokėtojas, kuris šias prekes iš karto

toje kitoje valstybėje narėje patiekia asmeniui, kuriam toje kitoje valstybėje

narėje nustatyta prievolė apskaičiuoti ir sumokėti už šias patiektas prekes

PVM, o Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka šiuos

sandorius deklaruoja prekių tiekimo į kitas valstybes nares ataskaitoje,

nelaikoma, kad šis prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies

teritorijoje.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Įstatymas

papildomas 12(3) straipsniu nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

12(3) straipsnis. 12(3) straipsnis. Prekių importo vieta

1.

Laikoma, kad ne Bendrijos prekės importuotos šalies teritorijoje, jeigu šios

prekės yra šalies teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Bendrijų

teritoriją, išskyrus atvejus, kai įvežtos į Europos Bendrijų teritoriją ne

Bendrijos prekės ne išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, o pateikiamos laikinajam

saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežamos į

laisvąją zoną ar padedamos į laisvąjį sandėlį, joms įforminama muitinio

sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo perdirbti

neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant

importo muitais ar išorinio tranzito muitinės procedūra. Pastaraisiais atvejais

laikoma, kad ne Bendrijos prekės importuotos šalies teritorijoje tik tuo

atveju, jeigu nustojus taikyti minėtąsias procedūras ar veiksmus prekės tebėra

šalies teritorijoje.

2.

Laikoma, kad ne Bendrijos prekės importuotos šalies teritorijoje ir tuo atveju,

kai įvežimo į Europos Bendrijų teritoriją metu prekės yra ne šalies

teritorijoje, tačiau jos ne išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, o pateikiamos

laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose,

įvežamos į laisvąją zoną ar padedamos į laisvąjį sandėlį, joms įforminama

muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo

muitais, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais ar išorinio

tranzito muitinės procedūra ir nustojus taikyti minėtąsias procedūras ar

veiksmus prekės yra šalies teritorijoje.

3.

Laikoma, kad Bendrijos prekės importuotos šalies teritorijoje, jeigu šios

prekės yra šalies teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Bendrijų

teritoriją, išskyrus atvejus, kai įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas,

kuris, jeigu šios prekės būtų ne Bendrijos prekės, leistų jas pateikti

laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose,

įvežti į laisvąją zoną ar padėti į laisvąjį sandėlį, joms įforminti muitinio

sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais,

laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais procedūrą, arba joms

įforminama vidinio tranzito procedūra. Pastaraisiais atvejais laikoma, kad

minėtosios Bendrijos prekės importuotos šalies teritorijoje tik tuo atveju, kai

nustojus taikyti minėtąjį režimą ar vidinio tranzito procedūrą prekės tebėra

šalies teritorijoje.

4.

Laikoma, kad Bendrijos prekės importuotos šalies teritorijoje ir tuo atveju,

kai įvežimo į Europos Bendrijų teritoriją metu prekės yra ne šalies

teritorijoje, tačiau įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu

šios prekės būtų ne Bendrijos prekės, leistų jas pateikti laikinajam saugojimui

muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežti į laisvąją zoną

ar padėti į laisvąjį sandėlį, joms įforminti muitinio sandėliavimo, laikinojo

įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai

neapmokestinant importo muitais procedūrą, arba joms įforminama vidinio tranzito

procedūra ir, nustojus taikyti minėtąjį režimą ar vidinio tranzito procedūrą,

prekės yra šalies teritorijoje.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

13 straipsnio

redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

13 straipsnis. Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma paslaugų suteikimo vieta

1. Jeigu šiame

straipsnyje nenustatyta kitaip, laikoma, kad paslauga yra suteikta ten, kur

įsikūręs paslaugos teikėjas, t.y. kur yra paslaugos teikėjo buveinė (jeigu tai

ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo),

tačiau tais atvejais, kai paslauga suteikta per kitoje valstybėje, negu

įsikūręs pats apmokestinamasis asmuo, turimą šio asmens padalinį, laikoma, kad

ji suteikta ten, kur nurodytasis padalinys yra.

2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, su

nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais susijusios paslaugos laikomos

suteiktomis ten, kur tie daiktai, su kuriais paslaugos susijusios, yra ar bus

pastatyti. Taikant šią nuostatą, su nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais

susijusiomis paslaugomis laikomi:

1) statybos, projektavimo ir

tyrinėjimo darbai;

2) nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma;

3) atstovavimo

parduodant ir (arba) įsigyjant nekilnojamuosius pagal prigimtį daiktus, šių

daiktų vertinimo, architektų, inžinerinės paslaugos, nekilnojamųjų pagal

prigimtį daiktų priežiūros paslaugos ir kitos paslaugos, susijusios su šiais

daiktais.

3.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, kultūros, meno, sporto,

švietimo, mokslo, mokymo, pramogų ir panašios paslaugos, įskaitant tokio

pobūdžio renginių organizatorių paslaugas, taip pat pagalbines paslaugas,

reikalingas minėtoms paslaugoms suteikti, laikomos suteiktomis ten, kur jos

faktiškai atliktos.

4.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, papildomos vežimo

paslaugos (pakrovimas, iškrovimas, krovinių tvarkymas, tuščių vagonų ir (arba)

konteinerių varymas, prekių transportavimo stacionariuoju transportu

organizavimas ir kitos pagalbinės paslaugos, būdingos krovinių vežimui tam

tikromis transporto priemonėmis ar stacionariuoju transportu) laikomos

suteiktomis ten, kur jos faktiškai atliktos.

5.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, kilnojamųjų daiktų

vertinimo, taip pat jų aptarnavimo (remonto, priežiūros, derinimo ir kt.)

paslaugos laikomos suteiktomis ten, kur jos faktiškai atliktos.

6. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, šioje dalyje

išvardytos paslaugos laikomos suteiktomis ten, kur įsikūręs paslaugų pirkėjas

(klientas), t.y. kur yra pirkėjo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba

nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo), tačiau tais atvejais, kai

paslaugos suteiktos kitoje valstybėje, negu įsikūręs pats apmokestinamasis

asmuo, turimam šio asmens padaliniui, laikoma, kad jos suteiktos ten, kur

nurodytasis padalinys yra. Šios nuostatos taikomos:

1) autorių

teisių, taip pat gretutinių teisių, teisių naudotis išradimų patentu,

pramoniniu dizainu, puslaidininkių gaminio topografija, prekių ženklu, firmos

vardu, slapta formule ar metodu perdavimui ar teisės naudotis jais suteikimui,

teisių perdavimui pagal franšizės sutartį ir kitokių savo esme panašių teisių

perdavimui;

2)

konsultacinėms, teisinėms, audito, apskaitos, inžinerinėms paslaugoms

(nenurodytoms šio straipsnio 2 dalies 3 punkte), techninio tikrinimo ir

analizės, rinkos tyrimo, viešosios nuomonės tyrimo bei kitoms savo esme

panašioms paslaugoms;

3) programinės

įrangos kūrimui, pardavimui ir kitokiam perdavimui, duomenų apdorojimui,

informacijos perdavimui;

4) draudimo

paslaugoms, taip pat finansinėms paslaugoms (išskyrus seifų nuomą), kai jas

teikia draudimo įmonės, bankai, kitos kredito įstaigos, kolektyvinio

investavimo subjektai arba vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai;

5) aprūpinimo

personalu paslaugoms (išskyrus personalo apmokymą ir rengimą);

6) reklamos paslaugoms;

7)

telekomunikacijų paslaugoms;

8)

įsipareigojimui susilaikyti nuo bet kurios iš šios dalies 1–7 punktuose

nurodytų veiklų vykdymo arba pasinaudojimo bet kuria iš šiuose punktuose

nurodytų teisių;

9)

atstovavimo (agento) paslaugoms, kai atstovaujama teikiant arba įsigyjant bet

kurią iš 1–8 punktuose nurodytų paslaugų.

7.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, kilnojamųjų daiktų nuomos

paslaugos laikomos suteiktomis ten, kur išnuomotas daiktas faktiškai

naudojamas. Daiktas laikomas faktiškai naudojamu šalies teritorijoje, jeigu

paslaugos teikėjas arba pirkėjas (klientas) negali pateikti įrodymų, patvirtinančių,

kad išnuomotas daiktas yra išvežtas iš šalies teritorijos.

8.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, vežimo paslaugos laikomos

suteiktomis ten, kur jos faktiškai atliktos. Jeigu vežimo paslaugos faktiškai

atliktos tiek šalies teritorijoje, tiek už jos ribų, laikoma, kad šalies

teritorijoje suteikta tokia paslaugos dalis, kuri yra proporcinga maršruto

daliai, einančiai per šalies teritoriją.

13 straipsnio

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

13 straipsnis. Paslaugų (išskyrus vežimo paslaugas)

suteikimo vieta

1. Jeigu

šiame ar 13(1) straipsnyje nenustatyta kitaip, laikoma, kad paslauga

yra suteikta šalies teritorijoje, jeigu paslaugos teikėjas yra įsikūręs šalies

teritorijoje, t. y. jeigu paslaugos teikėjo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo)

arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos

Respublikoje, išskyrus atvejus, kai paslauga suteikta per šalies teritorijoje

įsikūrusio paslaugos teikėjo padalinį užsienio valstybėje. Kai paslaugą suteikė

užsienio apmokestinamasis asmuo per savo padalinį šalies teritorijoje, taip pat

laikoma, kad paslauga suteikta šalies teritorijoje. Šios dalies nuostatos

netaikomos, kai šalies teritorijoje įsikūręs paslaugų teikėjas arba šalies

teritorijoje esantis užsienio apmokestinamojo asmens padalinys šio straipsnio 6

dalyje nurodytas paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsikūrusiam

apmokestinamajam asmeniui arba už Europos Bendrijų teritorijos ribų įsikūrusiam

bet kokiam asmeniui.

2. Jeigu

šiame ar 13(1) straipsnyje nenustatyta kitaip, laikoma, kad

atstovavimo (agento) paslaugos, kai kito vardu ir sąskaita atstovaujama

įsigyjant prekes ar paslaugas arba tiekiant prekes ar teikiant paslaugas,

suteiktos šalies teritorijoje, jeigu pagrindinis sandoris (t. y. prekių

tiekimas ar paslaugų teikimas) pagal šio Įstatymo nuostatas įvyko šalies

teritorijoje, išskyrus atvejus, kai atstovavimo (agento) paslaugas įsigyja

kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas ir jis šį registracijos

numerį nurodė įsigydamas paslaugas. Kai pagrindinis sandoris pagal šio Įstatymo

nuostatas įvyko kitoje valstybėje narėje, o šias atstovavimo (agento) paslaugas

įsigyja Lietuvos Respublikoje registruotas PVM mokėtojas ir jis šį

registracijos numerį nurodė įsigydamas paslaugas, laikoma, kad šios paslaugos

suteiktos šalies teritorijoje.

3.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, su nekilnojamaisiais pagal

prigimtį daiktais susijusios paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje

tik tuo atveju, kai daiktai, su kuriais paslaugos susijusios, yra ar bus

pastatyti šalies teritorijoje. Taikant šią nuostatą, su nekilnojamaisiais pagal

prigimtį daiktais susijusiomis paslaugomis laikomi:

1)

statybos, projektavimo ir tyrinėjimo darbai;

2)

nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma;

3)

atstovavimo (agento) nuomojant, parduodant ir (arba) įsigyjant nekilnojamuosius

pagal prigimtį daiktus paslaugos, šių daiktų vertinimo, architektų, inžinerinės

paslaugos, nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų priežiūros paslaugos ir kitos su

šiais daiktais susijusios paslaugos.

4.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, kultūros, meno, sporto,

švietimo, mokslo, mokymo, pramogų ir panašios paslaugos, įskaitant tokio

pobūdžio renginių organizatorių paslaugas, taip pat pagalbines paslaugas,

reikalingas minėtoms paslaugoms suteikti, kai šioje dalyje nurodytos paslaugos

nelaikytinos elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, laikomos suteiktomis

šalies teritorijoje tik tais atvejais, kai jos faktiškai atliktos šalies

teritorijoje.

5.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, kilnojamųjų daiktų

vertinimo, taip pat jų aptarnavimo (remonto, priežiūros, derinimo ir kt.),

apdirbimo ir perdirbimo paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tik

tuo atveju, kai jos faktiškai atliktos šalies teritorijoje, išskyrus atvejus,

kai šių paslaugų pirkėjas yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM

mokėtojas ir jis šį registracijos numerį nurodė įsigydamas paslaugas, o po šių

paslaugų atlikimo daiktai išgabenami iš šalies teritorijos. Kai šios paslaugos

faktiškai atliktos kitoje valstybėje narėje, o jų pirkėjas yra asmuo,

registruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, ir jis šį registracijos numerį

nurodė įsigydamas paslaugas, o po šių paslaugų suteikimo daiktai yra išgabenami

iš tos kitos valstybės narės, kurioje paslaugos faktiškai atliktos, šios

paslaugos taip pat laikomos suteiktomis šalies teritorijoje.

6. Jeigu

šioje dalyje išvardytas paslaugas ne šalies teritorijoje įsikūręs paslaugų

teikėjas ar šalies teritorijoje įsikūręs paslaugų teikėjas per padalinį užsienio

valstybėje teikia Lietuvos Respublikos apmokestinamiesiems asmenims (išskyrus

tuos atvejus, kai paslaugos suteikiamos šių asmenų padaliniams, esantiems už

šalies teritorijos ribų) arba užsienio apmokestinamųjų asmenų padaliniams,

esantiems šalies teritorijoje, laikoma, kad paslaugos suteiktos šalies

teritorijoje. Šios nuostatos taikomos:

1)

autorių teisių, taip pat gretutinių teisių, teisių naudotis išradimų patentu,

pramoniniu dizainu, puslaidininkių gaminio topografija, prekių ženklu, firmos

vardu, slapta formule ar metodu perdavimui ar teisės naudotis jais suteikimui,

teisių perdavimui pagal franšizės sutartį ir kitokių pagal savo esmę panašių

teisių perdavimui;

2)

konsultacinėms, teisinėms, audito, apskaitos, inžinerinėms paslaugoms

(nenurodytoms šio straipsnio 3 dalies 3 punkte), techninio tikrinimo ir

analizės, rinkos tyrimo, viešosios nuomonės tyrimo bei kitoms pagal savo esmę

panašioms paslaugoms;

3)

nestandartizuotos programinės įrangos kūrimui, pardavimui ir kitokiam

perdavimui, duomenų apdorojimui, informacijos perdavimui (kai tokios paslaugos

nelaikytinos elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis);

4)

draudimo paslaugoms, taip pat finansinėms paslaugoms (išskyrus seifų nuomą);

5)

aprūpinimo personalu paslaugoms (išskyrus personalo apmokymą ir rengimą);

6)

reklamos paslaugoms;

7)

telekomunikacijų paslaugoms;

8)

elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms (tokioms kaip: interneto puslapių

kūrimas ir jų priežiūra, kompiuterinių programų tiekimas, jų atnaujinimas ir

priežiūra, prieigos prie duomenų bazių teisės suteikimas, muzikos kūrinių,

filmų, žaidimų tiekimas, nuotolinis mokymas ir kt. Jeigu tiekėjas ir pirkėjas

bendrauja elektroniniu būdu, tačiau pati prekė patiekiama arba paslauga

suteikiama ne elektroniniu būdu, toks bendravimas nelaikomas elektroniniu būdu

suteiktomis paslaugomis);

9)

radijo ir televizijos transliavimo paslaugoms;

10)

kilnojamųjų daiktų (išskyrus bet kokių rūšių transportą) nuomos paslaugoms;

11)

įsipareigojimui susilaikyti nuo bet kurios iš šioje dalyje nurodytų veiklų vykdymo

arba pasinaudojimo bet kuria iš šioje dalyje nurodytų teisių;

*12) teisės

prieiti prie gamtinių dujų ir elektros energijos tiekimo sistemų, transportuoti

gamtines dujas ir (arba) elektros energiją gamtinių dujų ir elektros energijos

tiekimo sistemomis suteikimui bei kitoms tiesiogiai su tuo susijusioms

paslaugoms;

13)

atstovavimo (agento) paslaugoms, kai atstovaujama teikiant arba įsigyjant bet

kurią iš šioje dalyje nurodytų paslaugų.

7.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, elektroniniu būdu teikiamos paslaugos

laikomos suteiktomis šalies teritorijoje ir tuo atveju, kai jas asmeniui, kuris

nėra apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba

nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje,

teikia įsikūręs už Europos Bendrijų teritorijos ribų asmuo, ar kai paslauga

teikiama per padalinį, esantį už Europos Bendrijų teritorijos ribų.

8.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, telekomunikacijų paslaugos bei radijo

ir televizijos transliavimo paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje

ir tuo atveju, kai jas asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, kurio

buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai

fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje, teikia įsikūręs už Europos Bendrijų

teritorijos ribų asmuo arba kai paslauga teikiama per padalinį, esantį už

Europos Bendrijų teritorijos ribų, o suteikta paslauga faktiškai pasinaudojama

šalies teritorijoje.

9.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, atitinkamos rūšies transporto nuomos

paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje ir tuo atveju, kai jas

teikia įsikūręs už Europos Bendrijų teritorijos ribų asmuo arba kai paslauga

teikiama per padalinį, esantį už Europos Bendrijų teritorijos ribų, o

išnuomotas atitinkamos rūšies transportas faktiškai naudojamas daugiausia

šalies teritorijoje.

10.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, nestandartizuotos programinės įrangos

kūrimo, pardavimo ir kitokio perdavimo paslaugos laikomos suteiktomis šalies

teritorijoje ir tuo atveju, kai jas asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis

asmuo, kurio buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji

vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje, teikia įsikūręs už

Europos Bendrijų teritorijos ribų asmuo arba kai paslauga teikiama per

padalinį, esantį už Europos Bendrijų teritorijos ribų, o suteikta paslauga

faktiškai naudojamasi šalies teritorijoje.

*Pastaba. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5(1) straipsnio 2

dalies 8 punktas, 12 straipsnio 6 dalis, 13 straipsnio 6 dalies 12 punktas,

40 straipsnio 5 dalis ir 95 straipsnio 3 dalies 5 punktas įsigalioja nuo

2005 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Įstatymas

papildomas 13(1) straipsniu nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

14 straipsnis. Apmokestinimo momentas

1 dalies

redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

1. Prievolė

apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio

Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme

numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui

įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta

kitaip.

1 dalies

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

1. Prievolė

apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą

atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra,

kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame

straipsnyje nenustatyta kitaip.

2 dalies

redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

2. Jeigu už

tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos

prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas

neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų

įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai:

1) prekė

perduodama ar paslauga suteikiama, arba

2) gaunamas

atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.

2 dalies

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

2. Šio

straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą

paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda

įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:

1) kai prekė

perduodama ar paslauga suteikiama arba

2) kai

gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.

3. Prievolė

apskaičiuoti PVM už užsienio apmokestinamojo asmens tiekiamą prekę arba

teikiamą paslaugą, jeigu pagal šio Įstatymo nuostatas apskaičiuoti ir sumokėti

PVM privalo pirkėjas (klientas), atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris

įvyksta anksčiau:

1) kai pirkėjas

(klientas) gauna apskaitos dokumentą, kuriuo įformintas prekės tiekimas arba

paslaugos teikimas;

2) kai

pirkėjas (klientas) moka atlygį už patiektą prekę arba suteiktą paslaugą;

3) kito po

mokestinio laikotarpio, kurį prekės buvo patiektos arba paslaugos suteiktos,

mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, jeigu iki šios dienos neįvyko nė vienas

iš šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įvykių.

4. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, tais

atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš

prekių perdavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda,

kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas

šios prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12

mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos (toliau šiame Įstatyme visiškas arba

dalinis atlygis, mokamas prieš prekės perdavimą arba paslaugos suteikimą,

vadinamas avansu). Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai

apmokestinamoji vertė yra marža, apskaičiuota šio Įstatymo 102 ir 107

straipsniuose nustatyta tvarka.

5 dalies

redakcija iki 2004 m. vasario 1 d.:

5.

Neatsižvelgiant į kitas šio straipsnio nuostatas, prekių tiekimo atveju,

nurodytu šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, prievolė apskaičiuoti PVM

atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar

kitas vietoj jos prekių tiekimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas,

kuriuo įforminamas visas ar dalinis atlyginimas už perduotą prekę, o jeigu PVM

sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui įforminti naudojamas

dokumentas neišrašomas, – kai toks atlygis gaunamas, tačiau tais atvejais, kai

už tokiu būdu tiekiamą prekę gaunamas avansas, taikomos šio straipsnio 4 dalies

nuostatos.

5 dalies

redakcija nuo 2004 m. vasario 1 d.:

5.

Neatsižvelgiant į kitas šio straipsnio nuostatas, prekių tiekimo atveju,

nurodytu šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, prievolė apskaičiuoti PVM

atsiranda, kai prekės perduodamos.

6 dalies

redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

6. Neatsižvelgiant

į kitas šio straipsnio nuostatas, ilgalaikių paslaugų (t. y. paslaugų, kurios

teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.))

teikimo atveju, taip pat ilgalaikio elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų

rūšių energijos tiekimo atveju prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai šio

Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra arba kitas vietoj jos

prekių tiekimui ar paslaugų teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas,

kuriuo įforminamas per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų arba

patiektų prekių kiekis, o jeigu PVM sąskaita-faktūra arba kitas vietoj jos

prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas

neišrašomas, – gaunamas atlygis už per tą ataskaitinį laikotarpį suteiktų

paslaugų arba patiektų prekių kiekį. Jeigu, pasibaigus buhalterinę apskaitą

reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytam terminui, nėra nei išrašyta PVM

sąskaita-faktūra arba kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugų teikimui

įforminti naudojamas apskaitos dokumentas už per tą ataskaitinį laikotarpį

suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį, nei gautas atlygis, prievolė

apskaičiuoti PVM atsiranda kitą dieną po minėto termino, per kurį dokumentas

turėjo būti išrašytas, pabaigos. Jeigu pagal nuomos sutartį nuomojamą daiktą

numatyta nuomininkui perduoti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio

sudarymo dienos ir gaunamas avansas, taikomos šio straipsnio 4 dalies

nuostatos. Jeigu šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikėjas arba prekių tiekėjas

yra užsienio apmokestinamasis asmuo, o pagal šio Įstatymo nuostatas

apskaičiuoti ir sumokėti PVM privalo pirkėjas (klientas), prievolė apskaičiuoti

PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:

1) kai

pirkėjas (klientas) gauna apskaitos dokumentą, kuriuo įformintas per atitinkamą

ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekis;

2) kai

pirkėjas (klientas) moka atlygį už per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį

patiektų prekių arba suteiktų paslaugų kiekį (įskaitant avansą, mokamą pagal

nuomos sutartį, kuri numato nuomojamo daikto perdavimą nuomininkui ne anksčiau

kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos);

3) kito po

ataskaitinio laikotarpio mėnesio paskutinę dieną, jeigu iki šios dienos neįvyko

nė vienas iš šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įvykių.

6 dalies

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

6.

Neatsižvelgiant į kitas šio straipsnio nuostatas, ilgalaikių paslaugų (t. y.

paslaugų, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų,

nuomos ar kt.) teikimo atveju, taip pat ilgalaikio elektros energijos, dujų,

šilumos ir kitų rūšių energijos tiekimo atveju prievolė apskaičiuoti PVM

atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra,

kuria įforminamas per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų arba

patiektų prekių kiekis, o jeigu PVM sąskaita-faktūra neišrašoma, – kai gaunamas

atlygis už per tą ataskaitinį laikotarpį suteiktą paslaugų arba patiektų prekių

kiekį. Jeigu iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos

paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos nėra išrašyta PVM sąskaita-faktūra

už per tą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį

ir negautas atlygis, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda kitą dieną po minėto

termino, per kurį dokumentas turėjo būti išrašytas, pabaigos. Jeigu pagal

nuomos sutartį nuomojamą daiktą numatyta nuomininkui perduoti ne anksčiau kaip

po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos ir gaunamas avansas, taikomos šio

straipsnio 4 dalies nuostatos. Jeigu šiame straipsnyje nurodytų paslaugų

teikėjas arba prekių tiekėjas yra užsienio apmokestinamasis asmuo, o pagal šio

Įstatymo nuostatas apskaičiuoti ir sumokėti PVM privalo pirkėjas (klientas),

prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris

įvyksta anksčiau:

1) kai

pirkėjas (klientas) gauna apskaitos dokumentą, kuriuo įformintas per atitinkamą

ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekis;

2) kai

pirkėjas (klientas) moka atlygį už per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį

patiektų prekių arba suteiktų paslaugų kiekį (įskaitant avansą, mokamą pagal

nuomos sutartį, kuri numato nuomojamo daikto perdavimą nuomininkui ne anksčiau

kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos);

3) kito po

ataskaitinio laikotarpio mėnesio paskutinę dieną, jeigu iki šios dienos neįvyko

nė vienas iš šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įvykių.

7. Prievolė apskaičiuoti PVM už prekę, suvartotą PVM mokėtojo

privatiems poreikiams tenkinti, arba paslaugą, suteiktą PVM mokėtojo privatiems

poreikiams tenkinti, atsiranda, kai tokia prekė suvartojama arba paslauga

suteikiama.

8. Prievolė

apskaičiuoti PVM už pasigamintą ilgalaikį materialųjį turtą atsiranda, kai

pasigamintas turtas pradedamas naudoti PVM mokėtojo ekonominėje veikloje (pastato

(statinio) esminio pagerinimo atveju – kai šie darbai baigti).

9 dalies

redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

9. PVM

mokėtojas, tiekiantis žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įforminamas žemės ūkio produkcijos

pirkimo kvitu, turi teisę pasirinkti specialią apmokestinamojo momento

nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM už jo tiekiamą žemės

ūkio produkciją atsiranda, kai sumokamas atlygis už ją. Jeigu atlygis mokamas

dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo

momentu. Kai už patiektą žemės ūkio produkciją turi būti mokamos subsidijos ar

dotacijos, kurios įtraukiamos į apmokestinamąją žemės ūkio produkcijos vertę,

PVM nuo šios apmokestinamosios vertės dalies apskaičiuojamas, kai pirkėjas

sumoka atitinkamą sumą. Pasirinkimą taikyti šioje dalyje nustatytą specialią

apmokestinamojo momento nustatymo tvarką PVM mokėtojas privalo deklaruoti

vietos mokesčio administratoriui centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta

tvarka ir ji taikoma apskaičiuojant PVM už žemės ūkio produkciją, kuri tiekiama

pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos. PVM

mokėtojas turi teisę šio pasirinkimo atsisakyti, tačiau ne anksčiau kaip

praėjus 24 mėnesiams nuo to mokestinio laikotarpio, kurį ši tvarka buvo pradėta

taikyti, pradžios, o PVM už žemės ūkio produkciją, kuri buvo patiekta, bet

mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuojamas pirmąjį mokestinį laikotarpį,

nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka.

9 dalies

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

9. PVM

mokėtojas, tiekiantis žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įforminamas žemės ūkio produkcijos

pirkėjo išrašoma PVM sąskaita-faktūra, turi teisę pasirinkti specialią

apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM

už jo tiekiamą žemės ūkio produkciją atsiranda, kai sumokamas atlygis už ją.

Jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio

dalies sumokėjimo momentu. Kai už patiektą žemės ūkio produkciją turi būti

mokamos subsidijos ar dotacijos, kurios įtraukiamos į apmokestinamąją žemės

ūkio produkcijos vertę, PVM nuo šios apmokestinamosios vertės dalies

apskaičiuojamas, kai pirkėjas sumoka atitinkamą sumą. Pasirinkimą taikyti šioje

dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką PVM

mokėtojas privalo deklaruoti vietos mokesčio administratoriui centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir ji taikoma apskaičiuojant PVM už

žemės ūkio produkciją, kuri tiekiama pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo

prašymo pateikimo dienos. PVM mokėtojas turi teisę šio pasirinkimo atsisakyti,

tačiau ne anksčiau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo to mokestinio laikotarpio,

kurį ši tvarka buvo pradėta taikyti, pradžios, o PVM už žemės ūkio produkciją,

kuri buvo patiekta, bet mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuojamas pirmąjį

mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo

momento nustatymo tvarka.

10 dalies

redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

10. Importo

PVM apskaičiavimo momentu laikomas momentas, kai pagal Muitinės kodeksą

atsiranda importo skola muitinei.

10 dalies

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

10. Prievolė

apskaičiuoti PVM už prekių tiekimą į kitą valstybę narę, kuriam taikomos šio

Įstatymo VI skyriaus nuostatos, atsiranda, kai išrašoma PVM sąskaita-faktūra,

kuria įforminamas toks prekių tiekimas, bet ne vėliau kaip kito mėnesio,

einančio po mėnesio, kurį prekės buvo išgabentos, 15 dieną.

14 straipsnis. 14 straipsnis papildomas 11, 12, 13 ir 14 dalimis nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

11. Prievolė

apskaičiuoti PVM už prekių įsigijimą iš kitos valstybės narės atsiranda, kai

šių prekių tiekėjas išrašo PVM sąskaitą-faktūrą, bet ne vėliau kaip kito

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prekės buvo išgabentos, 15 dieną.

12. Prievolė

apskaičiuoti importo PVM atsiranda, kai prekės ne iš Europos Bendrijų

teritorijos įvežamos į šalies teritoriją. Kai įvežtoms į Europos Bendrijų

teritoriją prekėms pradedami taikyti šio Įstatymo 12(3) straipsnio 1

ar 3 dalyje nurodyti veiksmai, procedūros ar režimas, prievolė apskaičiuoti

importo PVM atsiranda, kai prekėms šie veiksmai, procedūros ar režimas

nustojami taikyti šalies teritorijoje.

13. Prievolė apskaičiuoti

importo PVM už prekes, kurioms pagal atitinkamus Europos Bendrijų teisės aktus

yra taikomi importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos

Bendrijų mastu, atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teisės aktus atsiranda

prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas.

Kai prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos,

prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda tada, kai pagal atitinkamas

Muitinės kodekso nuostatas šalies teritorijoje būtų apskaičiuota importo skola

muitinei, jeigu prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų taikomi.

14. Atsiradus prievolei apskaičiuoti PVM pagal šio Įstatymo 53

straipsnio 7 dalį, PVM turi būti apskaičiuojamas tame straipsnyje nustatytu

momentu.

Nr.

IX-1362,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1310 (2003-04-02)

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

15 straipsnio

redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

15 straipsnis. Apmokestinamoji vertė

1.

Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis

(išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos

teikėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis

asmuo. Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis

prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti

apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas

pinigais.

2. Apmokestinamoji vertė šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje arba 8

straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytais atvejais yra perduoto ar sunaudoto

nuosavybės teisės objekto įsigijimo vertė, t.y. pirkimo kaina (išskyrus patį

PVM) arba pasigaminimo savikaina (išskyrus patį PVM). Jeigu perduotas ar

sunaudotas nuosavybės teisės objektas buvo PVM mokėtojo ilgalaikis turtas,

apmokestinamoji vertė lygi nenudėvėtai (neamortizuotai) to turto vertės daliai

apmokestinimo momentu, apskaičiuotai vadovaujantis pelno (pajamų) apmokestinimą

reglamentuojančiais teisės aktais.

3.

Apmokestinamoji vertė šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu

atveju yra PVM mokėtojo išlaidos (išskyrus patį PVM), patirtos suteikus nuosavybės

teisės objektą naudotis. Jeigu suteiktas naudotis nuosavybės teisės objektas,

kuris yra PVM mokėtojo ilgalaikis turtas, PVM mokėtojo patirtoms išlaidoms, be

kita ko, priskiriama to turto nusidėvėjimo suma, kuri vadovaujantis pelno

(pajamų) apmokestinimą reglamentuojančiais teisės aktais būtų apskaičiuota per

tą laikotarpį, kurį turtas buvo suteiktas taip naudotis.

4.

Apmokestinamoji vertė šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytu atveju yra ilgalaikio

turto pasigaminimo savikaina (pastato (statinio) esminio pagerinimo atveju –

šių darbų vertė) (išskyrus patį PVM).

5. Į

apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiami:

1) visi

mokesčiai ir rinkliavos, išskyrus patį PVM;

2) su prekės

tiekimu arba paslaugos teikimu susijusių ir pirkėjui tenkančių išlaidų (tokių

kaip: įpakavimo, transportavimo, draudimo ir kitų) vertė;

3) bet kokios

subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos galutinei prekės arba paslaugos

kainai.

6. Subsidija ar

dotacija laikoma turinčia įtakos galutinei prekės (paslaugos) kainai, jeigu

tenkinamos visos šios sąlygos:

1) ji mokama

pardavėjui;

2) ją moka

trečioji šalis;

3) ši suma sudaro atlygį už prekę (paslaugą) ar jo dalį.

7. Į apmokestinamąją vertę neįtraukiamos:

1) įvairios

nuolaidos, suteikiamos prekės tiekimo ar paslaugos teikimo metu;

2) sumos,

kurias pardavėjas gauna kaip kompensaciją išlaidoms, patirtoms atliekant

įvairius mokėjimus tretiesiems asmenims pirkėjo vardu, jo naudai ir jo

sąskaita, padengti. Kompensacijos suma šiuo atveju privalo būti lygi pardavėjo

faktiškai patirtoms išlaidoms atliekant tokius mokėjimus;

3) netesybos.

8. Tuo

atveju, kai po apmokestinimo momento, prekės ar paslaugos atsisakoma ar ji

grąžinama arba pardavėjas suteikia nuolaidų (įvykdžius tam tikras papildomas

sąlygas ar dėl kitų priežasčių), prekės arba paslaugos apmokestinamoji vertė

atitinkamai mažinama.

9. Pakuotės,

kurioje įpakuota tiekiama prekė (butelių, dėžių, konteinerių ar kitos prekėms

laikyti minimaliai būtinos pakuotės), vertė į tiekiamos prekės apmokestinamąją

vertę neįskaitoma tik tuo atveju, jeigu yra pardavėjo ir pirkėjo susitarimas

pakuotę grąžinti pardavėjui, tačiau kai tokia pakuotė negrąžinama per 12

mėnesių, pardavėjo apskaičiuota apmokestinamoji prekių vertė turi būti

padidinta tiek, kokia yra negrąžintos pakuotės vertė. Jeigu pakuotė grąžinama

mažesnės vertės, negu susitarime nurodyta vertė, kurios ji buvo perduota,

pardavėjo apskaičiuota apmokestinamoji vertė turi būti padidinta tiek, koks yra

pakuotės verčių skirtumas. Kai susitarimo dėl pakuotės grąžinimo nėra, pakuotės

vertė įskaitoma į apmokestinamąją tiekiamos prekės vertę. Jeigu pakuotė, kurios

vertė buvo įskaityta į apmokestinamąją tiekiamos prekės vertę, vėliau

grąžinama, o pakuotę grąžinančiam asmeniui grąžinama arba priklauso grąžinti

pakuotės vertę atitinkančią sumą, apmokestinamoji prekės vertė mažinama tiek,

kokia yra grąžintos pakuotės vertė.

10. Jeigu

tiekiant prekę arba teikiant paslaugą yra numatyta, kad pirkėjas privalo mokėti

palūkanas (už atidėtą atlyginimo terminą, taip pat finansinės nuomos (lizingo)

atveju ir pan.), kurių dydis yra aiškiai nurodytas sutartyje, tokių palūkanų

suma į tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos apmokestinamąją vertę

neįskaitoma. Tokiu atveju, taikant šio Įstatymo nuostatas, laikoma, kad yra

sudaryti du sandoriai: pagrindinis – prekės tiekimo arba paslaugos teikimo

sandoris ir papildomas – paskolos suteikimo sandoris, kurio apmokestinamąją

vertę sudaro nurodytosios palūkanos.

11. Kai

fizinis asmuo PVM mokėtojas perduoda daiktą kitam asmeniui ir šis asmuo ar

trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tuo daiktu kaip jo savininkas, o šis

daiktas buvo to fizinio asmens ilgalaikis materialusis turtas, ir jo dalį,

vadovaudamasis šio Įstatymo nuostatomis, jis buvo priskyręs savo ekonominei

veiklai vykdyti, apmokestinamoji vertė yra atlygio (išskyrus patį PVM) dalis,

atitinkanti šio turto dalį, priskirtą ekonominei veiklai vykdyti.

12. Šio

straipsnio nuostatos netaikomos šio Įstatymo XII skyriuje nurodytais atvejais,

kai tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė yra marža,

apskaičiuota tame skyriuje nustatyta tvarka.

13.

Importuojamų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios skaičiuojamas importo

PVM, apskaičiuojama prie šių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis

Muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais, papildomai

pridedant šias sumas (jeigu jos nėra įtrauktos į šių prekių muitinę vertę):

1) už šias

prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus,

mokesčius ir kitas įmokas, taip pat Lietuvos Respublikoje už šias prekes

nustatytus importo muitus ir mokesčius (išskyrus patį PVM);

2) prekių

vežimo, taip pat papildomų vežimo paslaugų bei draudimo vertę, taip pat

sumokėtus ar sumokėtinus komisinius už atstovavimą ir prekių pakavimo vertę,

jeigu visos nurodytosios išlaidos susijusios su prekių atgabenimu į pirmąją

paskirties vietą Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. Taikant šias

nuostatas, pirmąja paskirties vieta Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje

laikoma vežimo dokumentuose nurodyta prekių pristatymo vieta arba, jeigu prekių

pristatymo vieta nenurodyta, pirmoji jų įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją vieta;

3) šios

dalies 2 punkte nurodytų paslaugų, susijusių su prekių gabenimu iš pirmosios

paskirties vietos į kitą paskirties vietą Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje,

jeigu ši vieta yra žinoma apmokestinimo momentu, vertę.

14.

Apmokestinamoji vertė šio Įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais prekių

tiekimo arba paslaugų teikimo atvejais yra ta vertė, kokios vertės nuosavybės

teisės objektas yra perduodamas.

15.

Apmokestinamoji vertė šio Įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju yra

visa pastato (statinio) esminio pagerinimo darbų vertė (kai pastato (statinio)

esminis pagerinimas perduodamas jo savininkui iš karto užbaigus darbus) arba

jos dalis, atitinkanti metų skaičių, likusį iki šiame Įstatyme nustatyto PVM

atskaitos tikslinimo termino pabaigos (kai pastato (statinio) esminis

pagerinimas perduodamas jo savininkui vėliau).

15 straipsnio

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

15 straipsnis. Apmokestinamoji vertė

1.

Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis

(išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos

teikėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis

asmuo. Kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis

ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti

apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas

pinigais.

2.

Apmokestinamoji vertė šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, 5(1)

straipsnyje arba 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytais atvejais yra

perduoto ar sunaudoto nuosavybės teisės objekto arba į kitą valstybę narę

pervežtų prekių įsigijimo vertė, t. y. pirkimo kaina (išskyrus patį PVM) arba

pasigaminimo savikaina (išskyrus patį PVM). Jeigu perduotas ar sunaudotas

nuosavybės teisės objektas arba į kitą valstybę narę pervežtos prekės buvo

naudoti apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, apmokestinamoji vertė lygi

to nuosavybės teisės objekto (prekės) įsigijimo vertės daliai, apskaičiuotai

atsižvelgiant į tai, kiek jo sunaudota apmokestinamojo asmens ekonominėje

veikloje apmokestinimo momentu.

3.

Apmokestinamoji vertė šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose

nurodytais atvejais yra PVM mokėtojo išlaidos (išskyrus patį PVM), patirtos

suteikus nuosavybės teisės objektą naudotis ar atitinkamai teikiant paslaugas.

Jeigu suteiktas naudotis nuosavybės teisės objektas, kuris yra PVM mokėtojo

ilgalaikis turtas, PVM mokėtojo patirtoms išlaidoms, be kita ko, priskiriama to

turto nusidėvėjimo suma, kuri vadovaujantis pelno (pajamų) apmokestinimą

reglamentuojančiais teisės aktais būtų apskaičiuota per laikotarpį, kurį turtas

buvo suteiktas taip naudotis.

4.

Apmokestinamoji vertė šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytu atveju yra ilgalaikio

turto pasigaminimo savikaina (pastato (statinio) esminio pagerinimo atveju –

šių darbų vertė) (išskyrus patį PVM).

5. Į

apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiami:

1) visi

mokesčiai ir rinkliavos, išskyrus patį PVM;

2) su

prekės tiekimu arba paslaugos teikimu susijusių ir pirkėjui tenkančių išlaidų

(tokių kaip: pakavimo, transportavimo, draudimo ir kitų) vertė;

3) bet

kokios subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos galutinei prekės arba

paslaugos kainai.

6.

Subsidija ar dotacija laikoma turinčia įtakos galutinei prekės (paslaugos)

kainai, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) ji

mokama pardavėjui;

2) ją

moka trečioji šalis;

3) ši

suma sudaro atlygį už prekę (paslaugą) ar jo dalį.

7. Į

apmokestinamąją vertę neįtraukiamos:

1)

įvairios nuolaidos, suteikiamos prekės tiekimo ar paslaugos teikimo metu;

2)

sumos, kurias pardavėjas gauna kaip kompensaciją išlaidoms, patirtoms atliekant

įvairius mokėjimus tretiesiems asmenims pirkėjo vardu, jo naudai ir jo

sąskaita, padengti. Kompensacijos suma šiuo atveju privalo būti lygi pardavėjo

faktiškai patirtoms išlaidoms atliekant tokius mokėjimus.

8.

Pakuotės, kurioje įpakuota tiekiama prekė (butelių, dėžių, konteinerių ar kitos

prekėms laikyti minimaliai būtinos pakuotės), vertė į tiekiamos prekės

apmokestinamąją vertę neįskaitoma tik tuo atveju, jeigu yra pardavėjo ir

pirkėjo susitarimas pakuotę grąžinti pardavėjui, tačiau kai tokia pakuotė

negrąžinama per 12 mėnesių, pardavėjo apskaičiuota apmokestinamoji prekių vertė

turi būti padidinta tiek, kokia yra negrąžintos pakuotės vertė. Jeigu pakuotė

grąžinama mažesnės vertės negu susitarime nurodyta vertė, kurios ji buvo

perduota, pardavėjo apskaičiuota apmokestinamoji vertė turi būti padidinta

tiek, koks yra pakuotės verčių skirtumas. Kai susitarimo dėl pakuotės grąžinimo

nėra, pakuotės vertė įskaitoma į apmokestinamąją tiekiamos prekės vertę. Jeigu

pakuotė, kurios vertė buvo įskaityta į apmokestinamąją tiekiamos prekės vertę,

vėliau grąžinama, o pakuotę grąžinančiam asmeniui grąžinama arba priklauso

grąžinti pakuotės vertę atitinkančią sumą, apmokestinamoji prekės vertė

mažinama tiek, kokia yra grąžintos pakuotės vertė.

9. Jeigu

tiekiant prekę arba teikiant paslaugą yra numatyta, kad pirkėjas privalo mokėti

palūkanas (už atidėtą atlyginimo terminą, taip pat finansinės nuomos (lizingo)

atveju ir pan.), kurių dydis yra aiškiai nurodytas sutartyje, tokių palūkanų

suma į tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos apmokestinamąją vertę

neįskaitoma. Tokiu atveju, taikant šio Įstatymo nuostatas, laikoma, kad yra

sudaryti du sandoriai: pagrindinis – prekės tiekimo arba paslaugos teikimo

sandoris ir papildomas – paskolos suteikimo sandoris, kurio apmokestinamąją

vertę sudaro nurodytosios palūkanos.

10.

Apmokestinamoji vertė šio Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytais prekių

tiekimo arba paslaugų teikimo atvejais yra ta vertė, kokios vertės nuosavybės

teisės objektas yra perduodamas. Apmokestinamoji vertė šio Įstatymo 9

straipsnio 3 dalyje nurodytais prekių tiekimo arba paslaugų teikimo atvejais yra

ta nuosavybės teisės objekto vertės dalis, nuo kurios turėtų būti tikslinama

PVM atskaita šio Įstatymo VIII skyriaus nustatyta tvarka.

11.

Apmokestinamoji vertė šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju yra

visa pastato (statinio) esminio pagerinimo darbų vertė (kai pastato (statinio)

esminis pagerinimas perduodamas jo savininkui iš karto užbaigus darbus) arba

jos dalis, atitinkanti metų skaičių, likusį iki šiame Įstatyme nustatyto PVM

atskaitos tikslinimo termino pabaigos (kai pastato (statinio) esminis

pagerinimas perduodamas jo savininkui vėliau).

12. Šio

straipsnio nuostatos netaikomos šio Įstatymo XII skyriuje nurodytais atvejais,

kai tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė yra marža,

apskaičiuota tame skyriuje nustatyta tvarka.

13.

Prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė

apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, kurias

taikant apmokestinamoji vertė nustatoma prekių tiekimo šalies teritorijoje

atveju. Šio Įstatymo 4(1) straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais

atvejais apmokestinamoji vertė yra nurodytų prekių įsigijimo vertė, t. y.

pirkimo kaina (išskyrus patį PVM) arba pasigaminimo savikaina (išskyrus patį

PVM). Jeigu prekė buvo naudota apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje,

apmokestinamoji vertė lygi tos prekės įsigijimo vertės daliai, apskaičiuotai

atsižvelgiant į tai, kiek prekės yra sunaudota apmokestinamojo asmens

ekonominėje veikloje apmokestinimo momentu. Jeigu įsigyjama prekė, kurios

atžvilgiu kitoje valstybėje narėje buvo nutrauktas šio Įstatymo 53 straipsnio 1

dalyje nurodytų aplinkybių taikymas ir tai nebuvo pagrindas atsirasti prievolei

toje valstybėje narėje apskaičiuoti importo PVM, į įvežamos prekės

apmokestinamąją vertę įtraukiamos ir paslaugos, kurios kitoje valstybėje narėje

buvo apmokestintos taikant 0 procentų PVM tarifą ar neapmokestintos PVM dėl

nuostatų, iš esmės tolygių šio Įstatymo 53 straipsnio nuostatoms dėl paslaugų

apmokestinimo taikant 0 procentų PVM tarifą, ir neįtrauktos į prekių įsigijimo

vertę.

14. Kai

teikiamos prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugos ir dalis vežimo maršruto

eina per Europos Bendrijų teritorijai nepriklausančius vandenis,

apmokestinamoji paslaugos vertė sumažinama dalimi, proporcinga tai maršruto

daliai visame maršrute.

15.

Importuojamų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios skaičiuojamas importo

PVM, apskaičiuojama prie šių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis

Muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais (o Bendrijos

prekių, kurių įvežimas į Europos Bendrijų teritoriją laikomas importu, atveju –

prie prekių vertės, nustatytos pagal Muitinės kodekso ir jo taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nuostatas dėl prekių muitinės vertės nustatymo),

papildomai pridedant šias sumas (jeigu jos nėra įtrauktos į šių prekių muitinę

vertę):

1) už

šias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne Europos Bendrijose ar ne Lietuvos

Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas, taip pat Europos

Bendrijose už šias prekes nustatytus importo muitus, Europos Bendrijose ar

Lietuvos Respublikoje nustatytus mokesčius ir kitas įmokas (išskyrus patį PVM);

2)

prekių vežimo, taip pat papildomų vežimo paslaugų bei draudimo vertę, taip pat

sumokėtus ar sumokėtinus komisinius už atstovavimą ir prekių pakavimo vertę,

jeigu visos nurodytosios išlaidos susijusios su prekių atgabenimu į pirmąją

paskirties vietą šalies teritorijoje. Taikant šias nuostatas, pirmąja

paskirties vieta šalies teritorijoje laikoma vežimo dokumentuose nurodyta

prekių pristatymo vieta arba, jeigu prekių pristatymo vieta nenurodyta, pirmoji

jų įvežimo į šalies teritoriją vieta;

3) šios

dalies 2 punkte nurodytų paslaugų, susijusių su prekių gabenimu iš pirmosios

paskirties vietos į kitą paskirties vietą Europos Bendrijų teritorijoje, jeigu

ši vieta yra žinoma apmokestinimo momentu, vertę.

16. Kai

reimportuojamos laikinai išvežtos už Europos Bendrijų teritorijos ribų

remontuoti, perdirbti, pritaikyti ar panašioms operacijoms atlikti prekės,

neatsižvelgiant į šio straipsnio 15 dalies nuostatas, jų apmokestinamąją vertę

sudaro už Europos Bendrijų teritorijos ribų suteiktų atitinkamų paslaugų vertė,

nustatyta vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis.

17. Į

importuojamų prekių apmokestinamąją vertę neįtraukiamos įvairios nuolaidos,

žinomos prievolės apskaičiuoti importo PVM atsiradimo momentu.

18.

Importuojamų prekių pakuotei mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 8

dalies nuostatos.

19. Kai

po apmokestinimo momento prekės ar paslaugos atsisakoma ar ji grąžinama arba

pardavėjas suteikia nuolaidų (įvykdžius tam tikras papildomas sąlygas ar dėl

kitų priežasčių), arba įrodoma, kad už iš kitos valstybės narės įsigytas prekes

PVM buvo sumokėtas toje valstybėje narėje, kurioje baigėsi šių prekių

gabenimas, prekės arba paslaugos apmokestinamoji vertė atitinkamai mažinama.

Importuotų prekių apmokestinamoji vertė mažinama Muitinės kodekso nustatyta

tvarka ir atvejais.

20. Kai

importuojamų prekių apmokestinamoji vertė yra nurodyta ne Lietuvos Respublikos

nacionaline valiuta, apmokestinamoji vertė perskaičiuojama į nacionalinę

valiutą laikantis Muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nuostatų.

21.

Kitais, negu nurodyta šio straipsnio 20 dalyje, atvejais, kai apmokestinamoji

vertė yra nurodyta ne Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, apmokestinamoji

vertė perskaičiuojama į nacionalinę valiutą taikant Lietuvos banko nustatytą

Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos santykį,

galiojusį apmokestinimo momentu, o jeigu dėl šio Įstatymo 83 straipsnyje

nurodytų aplinkybių keičiasi pirkėjo mokėtinas atlygis, – tų aplinkybių

įforminimo dieną.

22.

Atsiradus prievolei skaičiuoti PVM pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, PVM turi

būti skaičiuojamas nuo apmokestinamosios vertės, apskaičiuotos laikantis tame

straipsnyje nustatytų taisyklių.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

16 straipsnis. Apmokestinamoji vertė tarpininkavimo atveju

1. Atsiskleidusio tarpininko teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė yra atlygis už atstovavimą (komisiniai), apskaičiuotas šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Tiek neatsiskleidusiam tarpininkui, tiek paties tokio tarpininko patiektos prekės arba suteiktos paslaugos apmokestinamoji vertė nustatoma kaip visa patiektos prekės arba suteiktos paslaugos vertė, apskaičiuota šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Apmokestinamosios vertės apskaičiavimas mokesčio administratoriaus sprendimuPakeista šioje redakcijoje

1. Tais atvejais, kai mokesčio administratoriui kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė yra dirbtinai sumažinta arba padidinta, jis turi teisę apmokestinamąją vertę apskaičiuoti pats. Tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė gali būti laikoma dirbtinai sumažinta arba padidinta tuo atveju, jeigu ji, įvertinus visas sandorio sąlygas, neatitinka prekės arba paslaugos rinkos kainos (yra nustatyta atsižvelgiant į konkretų pirkėją – susijusį asmenį ar kt.).

2. Apmokestinamoji vertė mokesčio administratoriaus sprendimu apskaičiuojama pagal rinkos kainą, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais metodais ir jų taikymo tvarka.

3. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai prekė tiekiama arba paslauga teikiama už atlygį, nustatytą valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų arba Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse. III SKYRIUS PVM TARIFAI 18 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

18 straipsnis. PVM tarifo taikymas

Už tiekiamas

prekes arba teikiamas paslaugas, taip pat importuojamas prekes PVM

apskaičiuojamas taikant toms prekėms arba paslaugoms šiame Įstatyme nustatytą

PVM tarifą, galiojantį prievolės apskaičiuoti PVM už tiekiamas prekes ar

teikiamas paslaugas atsiradimo momentu arba importo skolos muitinei atsiradimo

momentu.

18 straipsnio

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

18 straipsnis. PVM tarifo taikymas

Už

tiekiamas bei įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes arba teikiamas paslaugas,

taip pat importuojamas prekes PVM apskaičiuojamas taikant toms prekėms arba

paslaugoms šiame Įstatyme nustatytą PVM tarifą, galiojantį prievolės

apskaičiuoti PVM atsiradimo momentu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

19 straipsnis. PVM tarifai

1 dalies

redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

1. Prekių

tiekimo ir paslaugų teikimo atvejais, nenurodytais šio straipsnio 3, 4 ir 5

dalyse bei šio Įstatymo IV skyriuje, taikomas standartinis PVM tarifas.

1 dalies

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

1.

Prekių tiekimo bei įsigijimo iš kitos valstybės narės ir paslaugų teikimo

atvejais, nenurodytais šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei šio Įstatymo IV ir V

skyriuose, taikomas standartinis PVM tarifas.

2.

Importuojamoms prekėms, nenurodytoms šio straipsnio 3 dalyje bei šio Įstatymo V

skyriuje, taikomas standartinis PVM tarifas.

3.

Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas:

1) keleivių

vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių

nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais, keleivių vežimo keleiviniais

traukiniais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo

paslaugoms;

3 dalies 2

punkto redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

2) knygoms,

laikraščiams ir žurnalams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius,

kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija;

3 dalies 2

punkto redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

2)

knygoms (įskaitant brošiūras, lapelius ir panašius spaudinius, vaikiškas

knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar

rankraštines natas, žemėlapius, hidrografijos arba panašias schemas, tačiau

išskyrus gaublius, kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio

spaudinius), laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams,

išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino

teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama

reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto;

3 dalies 3

punkto redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

3) vaistams ir

medicinos prekėms (specialios paskirties maisto

produktams vaikams, specialios medicininės paskirties maisto produktams

bei specialios medicininės paskirties kūno ir dantų priežiūros priemonėms,

sveikatos sistemoje naudojamoms vaistinėms prekėms,

medicinos prietaisams, kompensacinei technikai specialiosioms reikmėms,

medicininės paskirties pagalbos priemonėms ir asmens higienos prekėms). Šiame punkte

nurodytų medicinos prekių, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, sąrašą

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

3 dalies 3

punkto redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

3) vaistams

(įskaitant veterinarinius), priemonėms, naudojamoms kontracepcijai, sanitarinės

(higienos) apsaugos gaminiams moterims, specialios

paskirties kūdikių maisto produktams, specialios medicininės paskirties

maisto produktams bei medicininės paskirties

kūno ir dantų priežiūros priemonėms, taip pat

medicinos įrangai, pagalbos priemonėms ir kitiems medicinos prietaisams,

skirtiems tiesiogiai asmens sveikatos sutrikimams palengvinti ir (arba) gydyti.

Šiame punkte nurodytų prekių, kurioms taikomas

lengvatinis PVM tarifas, grupes tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė;

4) turizmo

veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viešbučio tipo

ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms;

5)

ekologiškai švariems maisto produktams (reikalavimus ekologiškai švariems

maisto produktams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė);

6) šviežiai

atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams (išskyrus naminių paukščių mėsą ir

jų valgomus subproduktus), jei jie atitinka Lietuvos standartizacijos

departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus

standartus;

7) šviežiai

atšaldytai, užšaldytai, giliai užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų

valgomiems subproduktams, jei jie atitinka Lietuvos standartizacijos

departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus

standartus;

20 straipsnis. Su sveikatos priežiūra susijusios prekės ir paslaugos 1 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:Pakeista šioje redakcijoje

1. PVM neapmokestinamos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teikia sveikatos priežiūros įstaigos, kaip jos apibrėžtos atitinkamuose įstatymuose, taip pat fiziniai asmenys, atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka įgiję teisę teikti šias paslaugas. 1 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 1. PVM neapmokestinamos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teikia asmenys, atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka įgiję teisę teikti šias paslaugas.

2. PVM neapmokestinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų tiekiamos prekės ir teikiamos kitos, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, paslaugos, kai tenkinamos visos šios sąlygos: 1) šios prekės tiekiamos ir paslaugos teikiamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų vartotojams; 2) šių prekių tiekimas ir paslaugų teikimas yra susiję su šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimu.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo sąlygas ir apribojimus. 4 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

4. PVM neapmokestinamos žmogaus kilmės terapinės medžiagos ir motinos pienas, taip pat stomatologų ir (arba) dantų technikų tiekiami dantų protezai. 4 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 4. PVM neapmokestinami žmogaus organai, kraujas (konservuotas kraujas ir kraujo komponentai) ir motinos pienas, taip pat odontologų ir (arba) dantų technikų tiekiami dantų protezai.

5. PVM neapmokestinamos ligonių, sužeistųjų ar kitų medicinos pagalbos reikalingų asmenų vežimo specialiomis tam pritaikytomis transporto priemonėmis paslaugos.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

21 straipsnis. Socialinės paslaugos ir susijusios prekės

1. PVM neapmokestinamos socialinės paslaugos, jeigu jas teikia vaikų ir jaunimo globos institucijos, senelių ir (arba) neįgaliųjų globos (rūpybos) institucijos ar kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys.

2. PVM neapmokestinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų tiekiamos prekės ir teikiamos kitos, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, paslaugos, kai tenkinamos visos šios sąlygos: 1) šios prekės tiekiamos ir paslaugos teikiamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų vartotojams; 2) šių prekių tiekimas ir paslaugų teikimas yra susiję su šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimu.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo sąlygas ir apribojimus.

22 straipsnis. Švietimo ir mokymo paslaugosPakeista šioje redakcijoje

1. PVM neapmokestinami ikimokyklinis ugdymas, pradinio, pagrindinio, vidurinio, aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo teikimas, vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas (dailės, muzikos ar kitose srityse), studijos aukštosiose mokyklose, profesinis mokymas, jeigu šias paslaugas teikia juridiniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję teisę jas teikti, taip pat kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, jeigu šias paslaugas teikia pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję teisę jas teikti.

2. PVM neapmokestinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų tiekiamos prekės ir teikiamos kitos, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, paslaugos, kai tenkinamos visos šios sąlygos: 1) šios prekės tiekiamos ir paslaugos teikiamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų vartotojams; 2) šių prekių tiekimas ir paslaugų teikimas yra susiję su šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimu.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo sąlygas ir apribojimus. 4 ir 5 dalių redakcija iki 2004 m .gegužės 1 d.:

4. PVM neapmokestinami moksliniai tyrimai, kuriuos atlieka šio straipsnio 1 dalyje nurodytos studijų ir mokslo įstaigos ir kurių pobūdis susijęs su šių įstaigų teikiamomis aukštojo išsilavinimo ir (arba) studijų paslaugomis.

5. PVM neapmokestinamos fizinių asmenų teikiamos mokymo paslaugos, jeigu mokymo programos tapačios atitinkamų dalykų pagrindinio, vidurinio ir (arba) aukštojo mokslo programoms. 4 dalis pripažįstama netekusia galios, buvusi 5 dalis laikoma 4 dalimi nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 4. PVM neapmokestinamos fizinių asmenų teikiamos mokymo paslaugos, jeigu mokymo programos tapačios atitinkamų dalykų pagrindinio, vidurinio ir (arba) aukštojo mokslo programoms.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

23 straipsnis. Kultūros ir sporto paslaugosPakeista šioje redakcijoje

1. PVM neapmokestinamos pelno nesiekiančių juridinių asmenų teikiamos kultūros paslaugos. Kultūros paslaugomis šiame straipsnyje laikomos: 1) muziejų, zoologijos ir botanikos sodų, cirko veikla; 2) visų meno rūšių, kultūros renginiai (teatro spektakliai, muzikos, choreografijos renginiai, kultūros renginiai vaikams, jaunimui, meno kūrinių bei tautodailės parodos ir kita), kino filmų gamyba (įskaitant pagalbinę veiklą – dubliavimą, titravimą ir pan.), nuoma ir rodymas; 3) bibliotekų teikiamos bibliografinės ir informacinės paslaugos.

2. PVM neapmokestinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų tiekiamos prekės ir teikiamos kitos, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, paslaugos, kai tenkinamos visos šios sąlygos: 1) šios prekės tiekiamos ir paslaugos teikiamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų vartotojams; 2) šių prekių tiekimas ir paslaugų teikimas yra susiję su šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimu.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo sąlygas ir apribojimus.

4. PVM neapmokestinamos pelno nesiekiančių juridinių asmenų teikiamos su kūno kultūra ir sportu susijusios paslaugos. Su kūno kultūra ir sportu susijusiomis paslaugomis šiame straipsnyje laikoma: 1) teisės dalyvauti kūno kultūros arba sporto renginyje suteikimas. Šio punkto nuostatos netaikomos bilietų į kūno kultūros arba sporto renginius pardavimui; 2) paslaugos, teikiamos kūno kultūros ir sporto dalyviams, tiesiogiai susijusios su jų dalyvavimu, t. y. teisės naudotis kūno kultūrai ir sportui pritaikytomis patalpomis, teritorijomis ir (arba) inventoriumi suteikimas, kūno kultūros ir sporto dalyvių treniravimo ir kitos panašios paslaugos. Prie tokių paslaugų nepriskiriamos apgyvendinimo, maitinimo ir vežimo paslaugos. 24 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

24 straipsnis. Pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla, nenurodyta 20, 21, 22 ir

23 straipsniuose

1. PVM

neapmokestinamos politinių partijų, profesinių sąjungų ir kitų įsteigtų ir

veikiančių narystės pagrindu pelno nesiekiančių juridinių asmenų savo nariams

teikiamos paslaugos, jeigu jos atitinka juridinio asmens įstatuose

(nuostatuose) nustatytus šio juridinio asmens tikslus ir už šias paslaugas, be

nario mokamo nario mokesčio, negaunamas joks papildomas atlygis. Šios dalies

nuostatos pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklai taikomos tik tuo atveju,

kai įmanoma nario mokesčio mokėjimą susieti su konkrečiam nariui suteikta

konkrečia paslauga.

2. PVM

neapmokestinamos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų savo nariams

teikiamos paslaugos, jeigu jos atitinka šių asmenų kanonuose, statutuose ir

kitose normose numatytus tikslus ir už šias paslaugas, be aukojamų lėšų,

negaunamas joks papildomas atlygis. Šios dalies nuostatos nurodytų juridinių

asmenų veiklai taikomos tik tuo atveju, kai įmanoma lėšų aukojimą susieti su

konkrečiam nariui suteikta konkrečia paslauga.

3. PVM

neapmokestinamos pelno nesiekiančio juridinio asmens, kurio įstatuose

(nuostatuose, statutuose, kanonuose ar kitose normose) numatyta veikla,

nurodyta šio Įstatymo 20, 21 arba 22 straipsnyje, suteiktos paslaugos, kai šis pelno

nesiekiantis juridinis asmuo kitą asmenį aprūpina personalu, reikalingu

atitinkamoms šio Įstatymo 20, 21 arba 22 straipsnyje nurodytoms paslaugoms

teikti.

4. PVM

neapmokestinamos pelno nesiekiančių juridinių asmenų organizuojamų labdaros ir

paramos renginių metu šių asmenų tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos paslaugos

(įskaitant bilietų į nurodytus renginius pardavimą), jeigu surinktos lėšos,

likusios padengus renginio organizavimo išlaidas, bus skirtos tik labdarai ir

(arba) šių asmenų vykdomai visuomenei naudingai veiklai. Ši nuostata taikoma ne

daugiau kaip 12 konkretaus juridinio asmens organizuojamų labdaros ir paramos

renginių per kalendorinius metus. Jeigu per kalendorinius metus organizuojama

daugiau kaip 12 renginių, kiekvienam vėlesniam renginiui ir su juo susijusiam

prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui PVM taikomas vadovaujantis bendra

šio Įstatymo nustatyta tvarka. Labdaros ir paramos renginiu šiame Įstatyme

laikomas kultūros (teatro, muzikos, choreografijos ir pan.) renginys, mugė ar

panašus renginys, jeigu jį organizuojant nurodoma (bilietuose, skelbimuose ar

kitu būdu), kad visos tokio renginio metu surinktos lėšos, likusios padengus

renginio organizavimo išlaidas, bus naudojamos labdarai ir (arba) renginį

organizuojančio juridinio asmens vykdomai visuomenei naudingai veiklai. Šiame

Įstatyme labdara ir visuomenei naudinga veikla suprantamos taip, kaip tai

apibrėžta Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme.

5. Jeigu nustatoma, kad dėl šio straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo

pelno nesiekiančių juridinių asmenų tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos

paslaugos įgijo nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš su jomis

konkuruojančias ar galinčias konkuruoti kitų apmokestinamųjų asmenų tiekiamas

prekes ir (arba) teikiamas paslaugas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija turi teisę nustatyti labdaros ir paramos renginiuose

tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų, kurioms gali būti taikomos šio straipsnio

4 dalies nuostatos, vertės ir rūšių apribojimus.

24 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1

d.:

24 straipsnis. Veikla, nenurodyta šio Įstatymo 20, 21,

22 ir 23 straipsniuose

1. PVM

neapmokestinamos politinių partijų, profesinių sąjungų ir kitų įsteigtų ir

veikiančių narystės pagrindu pelno nesiekiančių juridinių asmenų savo nariams

teikiamos paslaugos, jeigu jos atitinka juridinio asmens įstatuose

(nuostatuose) nustatytus šio juridinio asmens tikslus, taip pat šių asmenų savo

nariams tiekiamos prekės (kai šis prekių tiekimas yra susijęs su minėtų

paslaugų teikimu), kai už šias prekes ir paslaugas, be nario mokamo nario

mokesčio, negaunamas joks papildomas atlygis.

2. PVM

neapmokestinamos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų savo nariams

teikiamos paslaugos, jeigu jos atitinka šių asmenų kanonuose, statutuose ir

kitose normose numatytus tikslus, taip pat šių asmenų savo nariams tiekiamos

prekės (kai šis prekių tiekimas yra susijęs su minėtų paslaugų teikimu), kai už

šias prekes ir paslaugas, be aukojamų lėšų, negaunamas joks papildomas atlygis.

3. PVM

neapmokestinamos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų teikiamos

paslaugos, kai šie asmenys kitą asmenį aprūpina personalu, reikalingu

atitinkamoms šio Įstatymo 20, 21 arba 22 straipsnyje nurodytoms paslaugoms

teikti.

4. PVM

neapmokestinamos pelno nesiekiančių juridinių asmenų, vykdančių šio Įstatymo

20, 21, 22, 23 straipsniuose ar šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nurodytą

veiklą, organizuojamų labdaros ir paramos renginių metu šių asmenų tiekiamos

prekės ir (arba) teikiamos paslaugos (įskaitant bilietų į nurodytus renginius

pardavimą), jeigu surinktos lėšos, likusios padengus renginio organizavimo

išlaidas, bus skirtos tik labdarai ir (arba) šių asmenų vykdomai visuomenei

naudingai veiklai. Ši nuostata taikoma ne daugiau kaip 12 konkretaus juridinio

asmens organizuojamų labdaros ir paramos renginių per kalendorinius metus.

Jeigu per kalendorinius metus organizuojama daugiau kaip 12 renginių,

kiekvienam vėlesniam renginiui ir su juo susijusiam prekių tiekimui ir (arba)

paslaugų teikimui PVM taikomas vadovaujantis bendra šio Įstatymo nustatyta

tvarka. Labdaros ir paramos renginiu šiame Įstatyme laikomas kultūros (teatro,

muzikos, choreografijos ir pan.) renginys, mugė ar panašus renginys, jeigu jį

organizuojant nurodoma (bilietuose, skelbimuose ar kitu būdu), kad visos tokio

renginio metu surinktos lėšos, likusios padengus renginio organizavimo

išlaidas, bus naudojamos labdarai ir (arba) renginį organizuojančio juridinio

asmens vykdomai visuomenei naudingai veiklai. Šiame Įstatyme labdara ir

visuomenei naudinga veikla suprantamos taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos

Respublikos labdaros ir paramos įstatyme.

5. PVM neapmokestinamos nepriklausomų grupių, kurių nariai yra asmenys,

vykdantys tik PVM neapmokestinamą veiklą ar veiklą, kuri nėra PVM objektas,

savo nariams teikiamos paslaugos, kurios tiesiogiai būtinos tų narių veiklai,

kai tokių grupių bendras išlaidas padengia nariai, o narys už gautą paslaugą

nemoka daugiau negu jam tenkanti bendrų išlaidų dalis.

6. PVM

neapmokestinamos teikiamos paslaugos, tiesiogiai susijusios su vaiko teisių

apsauga, taip pat su šių paslaugų teikimu tiesiogiai susijusios tiekiamos

prekės, kurias tiekia ir (arba) teikia pelno nesiekiantys juridiniai asmenys.

7. Jeigu nustatoma, kad dėl šio straipsnio nuostatų taikymo šiame

straipsnyje nurodytų asmenų tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos paslaugos

įgijo nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš su jomis konkuruojančias ar

galinčias konkuruoti kitų apmokestinamųjų asmenų tiekiamas prekes ir (arba)

teikiamas paslaugas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija turi teisę nustatyti šio straipsnio taikymo apribojimus.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

25 straipsnis. Pašto paslaugos 1 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:Pakeista šioje redakcijoje

1. PVM neapmokestinamos pašto paslaugų teikėjų teikiamos universaliosios pašto paslaugos ir kitos pašto paslaugos. 1 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 1. PVM neapmokestinamos viešųjų juridinių asmenų teikiamos pašto paslaugos ir tiesiogiai su šių paslaugų teikimu susijusios tiekiamos prekės.

2. Konkretų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų PVM neapmokestinamų pašto paslaugų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Šio straipsnio nuostatos netaikomos pašto siuntinių siuntimui.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

26 straipsnis. Radijas ir televizijaPakeista šioje redakcijoje

1. PVM neapmokestinamos pelno nesiekiančių juridinių asmenų – radijo ir (arba) televizijos transliuotojų visuomenei teikiamos visuomenės informavimo paslaugos.

2. Laidų pardavimui, reklamos paslaugoms ir kitai ūkinei komercinei veiklai šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos. 27 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

27 straipsnis. Draudimo paslaugos

PVM

neapmokestinamos visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos, išskyrus

nurodytąsias šio Įstatymo 46 straipsnyje.

27 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1

d.:

27 straipsnis. Draudimo paslaugos

PVM

neapmokestinamos visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos, išskyrus

nurodytąsias šio Įstatymo 46 straipsnyje, taip pat su draudimo ir perdraudimo

paslaugomis susijusios paslaugos, kurias teikia draudimo brokeriai ir agentai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

28 straipsnis. Finansinės paslaugosPakeista šioje redakcijoje

1. PVM neapmokestinamas paskolų teikimas, taip pat suteiktos paskolos priežiūra, jeigu ją vykdo tą paskolą suteikęs apmokestinamasis asmuo.

2. Jeigu kitaip nenustatyta 46 straipsnyje, PVM neapmokestinamas finansinių garantijų ir laidavimų teikimas, taip pat suteiktos finansinės garantijos ar laidavimo priežiūra, jeigu ją vykdo tą garantiją ar laidavimą suteikęs apmokestinamasis asmuo.

3. PVM neapmokestinamos indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo ir tvarkymo paslaugos, atsiskaitymų tarp bankų ir (arba) kitų kredito įstaigų įskaitymas (kliringas), taip pat kitos su atsiskaitymų organizavimu susijusios paslaugos, pinigų pervedimas, atsiskaitymo negrynaisiais pinigais organizavimas (įskaitant banko kortelių ir kitų mokėjimo priemonių išleidimą, jų turėtojų aptarnavimo paslaugas ir operacijų su jomis atlikimą), akredityvų išleidimas ir susijusios su jais operacijos, taip pat sandoriai dėl skolų ir skolinių pasižadėjimų. Šios dalies nuostatos netaikomos skolų išieškojimo paslaugoms, taip pat finansuotojo paslaugoms, teikiamoms pagal faktoringo sutartį.

4. PVM neapmokestinami sandoriai dėl valiutos (įskaitant valiutų keitimą), taip pat grynųjų pinigų įmokų priėmimo ir išmokų mokėjimo, pinigų tvarkymo ir kitos paslaugos, tiesiogiai susijusios su bet kokios valiutos banknotais ir monetomis.

5. PVM neapmokestinami sandoriai dėl vertybinių popierių, išvestinių finansinių priemonių, taip pat tarpininkavimo nurodytuose sandoriuose ir kitos tiesiogiai su nurodytais sandoriais susijusios paslaugos (emisijos organizavimas, vykdymas, registravimas ir kt.). Šios dalies nuostatos netaikomos: 1) sandoriams dėl vertybinių popierių, patvirtinančių kokias nors teises į nekilnojamuosius pagal prigimtį daiktus; 2) sandoriams dėl vertybinių popierių (išskyrus nurodytuosius šio Įstatymo 111 straipsnyje), patvirtinančių nuosavybės teisę į prekes, nenurodytas šios dalies 1 punkte; 3) sandoriams dėl vertybinių popierių, patvirtinančių teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti vertybinius popierius, nurodytus šios dalies 2 punkte; 4) vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių saugojimo paslaugoms; 5) vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių portfelio valdymo, konsultavimo investavimo į vertybinius popierius ir (arba) išvestines finansines priemones klausimais, taip pat vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių rinkos tyrimo paslaugoms.

6. PVM neapmokestinamos investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, investicinių fondų ir pensijų fondų turto valdymo paslaugos. 7 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

7. Apmokestinamasis asmuo, teikiantis šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytas paslaugas, turi teisę pasirinkti skaičiuoti PVM už šias paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka, jeigu pirkėjas (klientas) yra PVM mokėtojas. 7 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 7. Apmokestinamasis asmuo, teikiantis šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytas paslaugas, turi teisę pasirinkti skaičiuoti PVM už šias paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka, jeigu pirkėjas (klientas) yra PVM mokėtojas, ir šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo pasirinkimo deklaravimo dienos visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Savo pasirinkimą apmokestinamasis asmuo privalo deklaruoti centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

8. Detalų šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytų paslaugų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1209,

2002-11-28, Žin., 2002, Nr. 117-5243 (2002-12-11)

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

29 straipsnis. Specialūs ženklai

PVM neapmokestinami pašto mokos ženklai ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodyti specialūs ženklai, kurie parduodami už jų nominalią vertę. Ši nuostata taikoma tik tiems pašto mokos ženklams, kurie Lietuvos Respublikoje gali būti naudojami apmokėjimui už suteiktą pašto paslaugą patvirtinti.

30 straipsnis. Azartiniai lošimai ir loterijos

PVM neapmokestinamas įmokų, lygių loterijos bilietų (kortelių) nominaliai vertei, surinkimas iš loterijų dalyvių, taip pat įmokų surinkimas iš azartinių žaidimų dalyvių, neatsižvelgiant į tai, ar sumos įmokėjimas turi būti patvirtinamas išduodant žaidimo dalyviui žetoną, kortelę ar kt., ar ne.

31 straipsnis. Nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomaPakeista šioje redakcijoje

1. PVM neapmokestinama gyvenamųjų patalpų nuoma, išskyrus: 1) viešbučių, motelių, kempingų ir panašios paskirties įstaigų teikiamas apgyvendinimo paslaugas; 2) šios dalies 1 punkte nenurodytą gyvenamųjų patalpų nuomą, kurios laikotarpis ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai; 3) gyvenamųjų patalpų nuomą, kai pagal sandorio ar kelių tarpusavyje susijusių sandorių sąlygas nuomininkui ar trečiajai šaliai ne vėliau kaip pasibaigus nuomos laikotarpiui ir (arba) įmokėjus paskutinę įmoką gali pereiti nuosavybės teisė į nuomojamas patalpas. Šio punkto nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai šis sandoris (sandoriai) sudaryti dėl patalpų, kurios jų perdavimo naudotis momentu yra naujame pastate ar statinyje arba naujoje pastato ar statinio dalyje, kaip tai apibrėžta 32 straipsnyje. 1 dalies 3 punktas netenka galios nuo 2004 m. vasario 1 d.

2. PVM neapmokestinama kitų, negu gyvenamosios patalpos, nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma, išskyrus: 1) bet kokių transporto priemonių (įskaitant orlaivius, laivus, geležinkelio riedmenis) stovėjimo, saugojimo aikštelių, garažų ar kitų panašios paskirties nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą; 2) bet kokių įrengimų (įskaitant seifo kameras), atitinkančių nekilnojamojo pagal prigimtį daikto sąvoką nuomą; 3) nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą, kai pagal sandorio ar kelių tarpusavyje susijusių sandorių sąlygas nuomininkui ar trečiajai šaliai ne vėliau kaip pasibaigus nuomos laikotarpiui ir (arba) įmokėjus paskutinę įmoką gali pereiti nuosavybės teisė į nuomojamą daiktą. Šio punkto nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai šis sandoris (sandoriai) sudaryti dėl daikto, kuris jo perdavimo naudotis momentu atitinka naujo pastato ar statinio arba naujos pastato ar statinio dalies sąvoką, kaip tai apibrėžta 32 straipsnyje. 2 dalies 3 punktas netenka galios nuo 2004 m. vasario 1 d. 3 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

3. Apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą, kuri pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį PVM neapmokestinama, skaičiuoti PVM šiame Įstatyme nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu daiktas nuomojamas PVM mokėtojui. 3 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 3. Apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą, kuri pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį PVM neapmokestinama, skaičiuoti PVM šiame Įstatyme nustatyta tvarka, jeigu daiktas nuomojamas PVM mokėtojui, ir šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Savo pasirinkimą apmokestinamasis asmuo privalo deklaruoti centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

4. Nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos sutarties nutraukimas už atlygį PVM neapmokestinamas, jeigu to daikto nuoma buvo neapmokestinama PVM.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

32 straipsnis. Nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimas ar kitoks perdavimasPakeista šioje redakcijoje

1. PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (išskyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti juo kaip jo savininkas. Laikoma, kad: 1) naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas pastatas ar statinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys – 24 mėnesius po jo užbaigimo (pripažinimo tinkamu naudoti) arba esminio pagerinimo; 2) nauja pastato ar statinio dalis – tai naujo pastato ar statinio, kaip jis apibrėžtas šios dalies 1 punkte, dalis, taip pat naujai pastatyta nenaujo pastato ar statinio dalis – 24 mėnesius po jos užbaigimo.

2. PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms. Žeme statyboms šiame straipsnyje laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne. 3 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

3. Apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris PVM neapmokestinamas pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, PVM skaičiuoti šio Įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu daiktas parduodamas ar kitaip perduodamas PVM mokėtojui. 3 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 3. Apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris PVM neapmokestinamas pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, PVM skaičiuoti šio Įstatymo nustatyta tvarka, jeigu daiktas parduodamas ar kitaip perduodamas PVM mokėtojui, ir šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo pasirinkimo deklaravimo dienos visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Savo pasirinkimą apmokestinamasis asmuo privalo deklaruoti centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

33 straipsnis. Ypatingi atvejai, kai prekių tiekimas ir paslaugų teikimas

PVM neapmokestinami

1 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

1. PVM

neapmokestinamas prekių tiekimas, kai jokia jų pirkimo ir (arba) importo PVM

dalis nebuvo PVM mokėtojo atskaityta, kadangi:

1) jos buvo

PVM mokėtojo įsigytos arba importuotos veiklai, kuriai naudoti skirtų prekių

pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šį Įstatymą negali būti atskaitomas, arba

2) jų pirkimo

ir (arba) importo PVM negali būti atskaitomas pagal šio Įstatymo 62 straipsnio

2 dalies nuostatas.

1 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

1. PVM neapmokestinamas prekių

tiekimas, kai jokia jų pirkimo ir (arba) importo PVM dalis nebuvo atskaityta,

kadangi:

1) jos buvo PVM mokėtojo įsigytos

arba importuotos ir ne mažiau kaip 99 procentai naudota veiklai, kuriai naudoti

skirtų prekių pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šį Įstatymą negali būti

atskaitomas, arba

2) jų pirkimo ir (arba) importo

PVM nebuvo atskaitytas, nes negali būti atskaitomas pagal šio Įstatymo 62

straipsnio 2 dalies nuostatas.

2. Šio

Įstatymo XII skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyti kiti atvejai, kai

tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos PVM neapmokestinamos.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Įstatymas

papildomas 33(1) straipsniu nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

33(1) straipsnis. 33(1) straipsnis. Ypatingi atvejai, kuriais prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės

PVM neapmokestinamas

1. PVM

neapmokestinamas prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės tais atvejais, kai:

1) tokių

pačių prekių tiekimas, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje, pagal šio Įstatymo

nuostatas visais atvejais būtų neapmokestinamas PVM ar būtų apmokestinamas

taikant 0 procentų PVM tarifą, arba

2) tokių

pačių prekių importas pagal šio Įstatymo nuostatas visais atvejais būtų

neapmokestinamas PVM.

2. PVM

neapmokestinamas prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės su sąlyga, kad jas

įsigyjantis užsienio apmokestinamasis asmuo, jeigu mokestis būtų sumokėtas,

turėtų teisę visą šį mokestį susigrąžinti šio Įstatymo XIII skyriaus nustatyta

tvarka.

3. PVM

neapmokestinamas už šalies teritorijos ribų įsikūrusio ir padalinio šalies

teritorijoje neturinčio apmokestinamojo asmens, įsiregistravusio PVM mokėtoju

bet kurioje valstybėje narėje (išskyrus Lietuvos Respubliką), prekių įsigijimas

iš kitos valstybės narės (kitos negu valstybė narė, kurioje jis įregistruotas

PVM mokėtoju), kai šis asmuo šias prekes šalies teritorijoje iš karto patiekia

PVM mokėtojui, kuriam pagal šį Įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir

sumokėti PVM už šias patiektas prekes.

4. Be

to, šio Įstatymo 53 straipsnyje nustatyti kiti atvejai, kuriais prekių

įsigijimas iš kitos valstybės narės neapmokestinamas PVM.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

34 straipsnis. Prekių, kurių tiekimas šalies teritorijoje neapmokestinamas PVM, importas

Importo PVM neapmokestinamos importuojamos prekės,

jeigu jų tiekimas šalies teritorijoje pagal šio Įstatymo nuostatas būtų visais

atvejais neapmokestinamas PVM.

34 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

34 straipsnis. Prekių, kurių tiekimas šalies teritorijoje neapmokestinamas PVM, importas

Importo PVM

neapmokestinamos importuojamos prekės, jeigu jų tiekimas šalies teritorijoje

pagal šio Įstatymo nuostatas būtų visais atvejais neapmokestinamas PVM arba

būtų apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

35 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

35 straipsnis. Prekės, kurių importas PVM

neapmokestinamas pagal Muitinės

kodeksą

Importo PVM neapmokestinamos importuojamos prekės,

kurios pagal Muitinės kodekso nuostatas neapmokestinamos importo mokesčiais.

35 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

35 straipsnis. Importuojamos ir į kitą valstybę narę tiekiamos prekės

1. Importo PVM neapmokestinamos importuojamos

prekės, jeigu importo metu žinoma, kad jos yra skirtos išgabenti ir bus

išgabentos į kitą valstybę narę, o importuotojo prekių tiekimas iš Lietuvos

Respublikos į kitą valstybę narę pagal šio Įstatymo VI skyriaus nuostatas

apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą.

2. Šio

straipsnio nuostatos taikomos, jeigu importuotojas yra registruotas PVM

mokėtoju Lietuvos Respublikoje, o prekės išgabenamos į kitą valstybę narę per

terminą, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo nuo apmokestinimo momento, nurodyto šio

Įstatymo 14 straipsnio 12 arba 13 dalyje, dienos. Dėl objektyvių aplinkybių

gali būti nustatytas ir ilgesnis išgabenimo terminas.

3. Šio

straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) kartu su centriniu

mokesčio administratoriumi.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

36 straipsnis. Diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms bei tarptautinių organizacijų atstovybėms, taip pat šių atstovybių ir įstaigų personalui ir jo šeimos nariams skirtos prekės 1 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:Pakeista šioje redakcijoje

1. Importo PVM neapmokestinamos prekės, įvežamos užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų oficialiai veiklai. Importo PVM taip pat neapmokestinamos įvežamos prekės, skirtos šių atstovybių ir įstaigų diplomatinio personalo narių, konsulinių pareigūnų, administracinio techninio personalo narių ir kartu gyvenančių jų šeimų narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įsikūrimui, jeigu šie asmenys nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, o jų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublika. 1 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 1. Importo PVM neapmokestinamos prekės, įvežamos užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų Lietuvos Respublikoje oficialiai veiklai. Importo PVM taip pat neapmokestinamos įvežamos prekės, skirtos šių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų narių ir kartu gyvenančių jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įsikūrimui, jeigu šie asmenys nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, o jų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublika. Importo PVM taip pat neapmokestinamos prekės, skirtos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms kitose valstybėse narėse, ar jų nariams, laikantis tos valstybės narės nustatytų sąlygų ir apribojimų. Šioje dalyje nurodytos prekės importo PVM neapmokestinamos tik tuo atveju, kai jos gali būti atleistos nuo importo muitų. 2 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

2. Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais importo PVM neapmokestinamos prekės, įvežamoms tarptautinių organizacijų atstovybių oficialiai veiklai, taip pat įvežamos prekės, skirtos šių atstovybių diplomatinio personalo narių, administracinio techninio personalo narių ir kartu gyvenančių jų šeimų narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įsikūrimui, jeigu šie asmenys nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, o jų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublika. 2 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 2. Importo PVM neapmokestinamos prekės, kurias įveža tarptautinės organizacijos ar jų atstovybės, taip pat šių organizacijų ar jų atstovybių nariai. Šioje dalyje nurodytos prekės importo PVM neapmokestinamos laikantis tarptautinėse sutartyse, pagal kurias steigiamos tarptautinės organizacijos, arba bet kurios valstybės narės su tarptautine organizacija sudarytose tarptautinėse sutartyse nustatytų sąlygų ir apribojimų.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Iki Lietuvos Respublikai įsigalios Susitarimas dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, valstybių atstovų ir tarptautinio personalo statuso, pasirašytas 1951 m. rugsėjo 20 d. Otavoje, bet ne ilgiau kaip iki 2004 m. gegužės 1 d., šio straipsnio nuostatos taikomos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) saugumo investicijų programoms įgyvendinti skirtų prekių tiekimams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

Nr.

IX-1919,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5590 (2003-12-30)

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

37 straipsnis. Keleivių atgabenamos prekės

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka importo PVM

neapmokestinamos keleivių atgabenamos prekės, jeigu jos neviršija Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos keleiviams leista įsivežti be

importo mokesčių.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

38 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

38 straipsnis. Importuojamas auksas

Importo PVM

neapmokestinamas Lietuvos banko importuojamas auksas.

38 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

38 straipsnis. Importuojamas auksas

Importo PVM

neapmokestinamas Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio

banko importuojamas auksas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

39 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

39 straipsnis. Prekės, įsigytos iš techninės pagalbos lėšų

1. Importo

PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, įsigytos iš techninės pagalbos lėšų,

taip pat lėšų, gautų pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį,

kurioje numatyta, kad pagal sutartį suteikiamos lėšos negali būti naudojamos

PVM mokėti.

2. Šio

straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

39 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

39 straipsnis. Reimportuojamos prekės

Importo PVM

neapmokestinamos reimportuojamos prekės, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) prekes

reimportuoja asmuo, eksportavęs šias prekes;

2) prekės

reimportuojamos tos pačios būklės, kokios jos buvo eksportuotos;

3) prekės gali

būti atleistos nuo importo muitų.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

40 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

40 straipsnis. Ypatingi atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM

1. Importo

PVM neapmokestinami:

1) nuolatinę

gyvenamąją vietą keičiančių ir persikeliančių iš kitos valstybės į Lietuvos

Respubliką fizinių asmenų asmeniniai daiktai;

2) fizinių

asmenų, dėl vedybų persikeliančių iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką,

daiktai (kraitis, namų apyvokos daiktai), taip pat vedybų proga gautos dovanos;

3) importuojami

paveldėti daiktai;

4) asmenų,

kurie mokosi, drabužiai, mokymosi reikmenys ir kiti jų kambariui apstatyti

reikalingi daiktai;

5) žemės ūkio

produktai, importuojami Lietuvos Respublikoje įsikūrusių žemės ūkio produkcijos

gamintojų, kurie juos gavo (išaugino) savo naudojamuose sklypuose, esančiuose

užsienio valstybėje, kuri ribojasi su Lietuvos Respublika;

6) sėklos,

trąšos ir dirvai bei derliui apdoroti skirti produktai, importuojami žemės ūkio

produkcijos gamintojų, kurių pagrindinė veiklos vieta yra užsienio valstybėje,

kuri ribojasi su Lietuvos Respublika, įvežami naudoti savo naudojamuose

sklypuose, esančiuose Lietuvos Respublikoje;

7) bandomieji

gyvūnai ir moksliniams tyrimams skirtos biologinės bei cheminės medžiagos;

8) žmogaus

kilmės terapinės medžiagos ir kraujo grupių bei audinių tipų nustatymo

reagentai, motinos pienas;

9)

tarptautiniuose sporto renginiuose naudojami vaistai ir vaistinės medžiagos;

10) parama;

11) garbės

apdovanojimai;

12) ryšium su

tarptautiniais santykiais gautos dovanos ir dovanoti skirti daiktai (daiktai,

kuriuos nuo priimančios valstybės institucijų kaip dovaną gavo toje valstybėje

oficialaus vizito lankęsi asmenys, taip pat daiktai, kuriuos įveža oficialaus

vizito atvykstantys užsienio valstybių institucijų ar tarptautinių organizacijų

atstovai ir kurie yra skirti dovanoti Lietuvos Respublikos institucijoms, bei

daiktai, atsiunčiami užsienio valstybių ar tarptautinių institucijų, kaip

draugystės ir geros valios išraiška);

13) užsienio

valstybių vadovams, viešintiems Lietuvos Respublikoje, naudotis skirti daiktai;

14) prekybos

skatinimo tikslams importuojami daiktai (nedidelės vertės prekių pavyzdžiai,

spaudiniai ir reklaminė medžiaga, mugėse ar panašiuose renginiuose naudojami ar

suvartojami daiktai);

15)

ištyrimui, analizei ar bandymui importuojami daiktai;

16) siuntos

autorių teises ir pramonines bei komercines patentų teises ginančioms

organizacijoms (su pramoninės nuosavybės objektais susiję dokumentai, paraiškos

dėl jų įregistravimo ir kt.);

17) turizmo

informacinė literatūra;

18) įvairūs

dokumentai ir informacijai ar vaizdui perduoti naudojamos laikmenos;

19)

medžiagos, reikalingos prekių apsaugai jų sandėliavimo ir transportavimo metu;

20) kraikas

ir pašarai, reikalingi gyvūnams jų pervežimo metu;

21) kuras ir

tepalai, esantys automobilių transporto priemonėse, reikalingi tų priemonių

eksploatavimui;

22) karo,

genocido ir okupacinių režimų represijų aukų paminklų, memorialų ir kapinių

statybai, priežiūrai ir puošimui skirtos medžiagos;

23) karstai

bei laidojimo urnos su mirusiųjų palaikais ir laidojimo puošalai;

24)

siuntmenos, kurių muitinė vertė neviršija 75 litų ir kuriose nėra etilo

alkoholio, alkoholinių gėrimų, apdoroto tabako ir etilo alkoholio turinčių

skystų parfumerijos, kosmetikos, tualetinių preparatų.

2. Konkrečias

šio straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sąlygas, tvarką ir apribojimus nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Importo

PVM neapmokestinamos prekės, įvežamos užsienio valstybių kariuomenių vienetų

laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų

renginių įstatymo nuostatų.

4. Importo

PVM neapmokestinami importuojami laivai ir orlaiviai, nurodyti šio Įstatymo 43

straipsnio 1 ir 2 dalyse (išskyrus orlaivius, skirtus naudoti asmeniniams poreikiams),

juose esančios įprastinė ir būtina įranga bei atsarginės dalys.

5. Importo

PVM neapmokestinamos prekės, atsiunčiamos nedidelės vertės nekomercinio

pobūdžio siuntmenose (dokumentų siuntose, pašto siuntose ar pašto

siuntiniuose). Siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu jos muitinė vertė

neviršija 160 litų. Siuntmena laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos

visos šios sąlygos:

1) siuntmenos

gavėjas – fizinis asmuo;

2) siuntmeną

sudarantys daiktai yra akivaizdžiai skirti gavėjo ar jo šeimos narių

asmeninimas poreikiams tenkinti, t.y. nei prekių kiekis, nei jų pobūdis

nesudaro prielaidos manyti, jog šie daiktai skirti ekonominei veiklai;

3) siuntmenos

gavėjas siuntmeną iš siuntėjo gauna neatlygintinai;

4)

siuntmenoje nėra prekių, kurios pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą yra

akcizų objektas.

6. Šio

Įstatymo XII skyriaus ketvirtajame skirsnyje yra nustatyti ir kiti atvejai, kai

importuojamos prekės importo PVM neapmokestinamos.

40 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

40 straipsnis. Ypatingi atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM

1. Importo PVM

neapmokestinami:

1) nuolatinę gyvenamąją vietą keičiančių ir persikeliančių iš kitos

valstybės į Lietuvos Respubliką fizinių asmenų asmeniniai daiktai;

2) fizinių asmenų,

dėl vedybų persikeliančių iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką, daiktai

(kraitis, namų apyvokos daiktai), taip pat vedybų proga gautos dovanos;

3) importuojami

paveldėti daiktai;

4) asmenų, kurie

mokosi, drabužiai, mokymosi reikmenys ir jų kambariui apstatyti reikalingi

daiktai;

5) žemės ūkio

produktai, importuojami Lietuvos Respublikoje įsikūrusių žemės ūkio produkcijos

gamintojų, kurie juos gavo (išaugino) savo naudojamuose sklypuose, esančiuose

užsienio valstybėje, kuri ribojasi su Lietuvos Respublika;

6) sėklos,

trąšos ir dirvai bei derliui apdoroti skirti produktai, importuojami žemės ūkio

produkcijos gamintojų, kurių pagrindinė veiklos vieta yra užsienio valstybėje,

kuri ribojasi su Lietuvos Respublika, įvežami naudoti savo naudojamuose sklypuose,

esančiuose Lietuvos Respublikoje;

7) bandomieji

gyvūnai ir moksliniams tyrimams skirtos biologinės bei cheminės medžiagos;

8) žmogaus

kilmės terapinės medžiagos ir kraujo grupių bei audinių tipų nustatymo

reagentai, motinos pienas;

9)

tarptautiniuose sporto renginiuose naudojami vaistai ir vaistinės medžiagos;

10) parama;

11) valstybiniai

ir žinybiniai apdovanojimai, kiti garbės ir pasižymėjimo ženklai;

12) dovanos,

gautos ar skirtos dovanoti oficialių vizitų metu, ir daiktai, kuriuos atsiunčia

užsienio valstybės ir tarptautinės institucijos kaip draugystės ir geros valios

išraišką;

13) Lietuvos

Respublikos oficialiems svečiams ir jų delegacijų nariams, viešintiems Lietuvos

Respublikoje, naudotis skirti daiktai;

14) prekybos

skatinimo tikslams importuojami daiktai (nedidelės vertės prekių pavyzdžiai,

spaudiniai ir reklaminė medžiaga, mugėse ar panašiuose renginiuose naudojami ar

suvartojami daiktai);

15) ištyrimui,

analizei ar bandymui importuojami daiktai;

16) siuntos

autorių teises ir pramonines bei komercines patentų teises ginančioms

organizacijoms (su pramoninės nuosavybės objektais susiję dokumentai, paraiškos

dėl jų įregistravimo ir kt.);

17) turizmo

informacinė literatūra;

18) įvairūs

dokumentai ir informacijai ar vaizdui perduoti naudojamos laikmenos;

19) medžiagos,

reikalingos prekių apsaugai jų sandėliavimo ir transportavimo metu;

20) kraikas ir

pašarai, reikalingi gyvūnams jų pervežimo metu;

21) kuras ir

tepalai, esantys automobilių transporto priemonėse, reikalingi tų priemonių

eksploatavimui;

22) karo,

genocido ir okupacinių režimų represijų aukų paminklų, memorialų ir kapinių

statybai, priežiūrai ir puošimui skirtos medžiagos;

23) karstai bei

laidojimo urnos su mirusiųjų palaikais ir laidojimo puošalai;

24) prekės, kurių muitinė vertė neviršija 75 litų, išskyrus etilo

alkoholį, alkoholinius gėrimus, apdorotą tabaką ir etilo alkoholio turinčius

skystus parfumerijos, kosmetikos, tualetinius preparatus;

25) žvejybos

metu pagautos žuvys ir iš jų gauti produktai, taip pat perdirbti (pagaminti)

žuvų produktai (jeigu pagautos žuvys bei gauti iš jų produktai tame pačiame

žvejybos laive perdirbami), kuriuos į jūrų uostus įveža asmenys, turintys teisę

verstis žvejyba.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos

ir tais atvejais, kai importuojamos Bendrijos prekės, kurių įvežimas į Europos

Bendrijų teritoriją yra PVM objektas. Konkrečias šio straipsnio 1 dalies 1–23

ir 25 punktų nuostatų taikymo sąlygas, tvarką ir apribojimus nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Importo PVM

neapmokestinamos prekės, įvežamos kitų Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos

šalių kariuomenių vienetų šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams

darbuotojams naudoti, kai šie vienetai dalyvauja bendrose karinėse operacijose,

pratybose ar kitame bendrame kariniame renginyje. Konkrečią šios dalies

nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

4. Importo PVM neapmokestinamos prekės, atsiunčiamos nedidelės vertės

nekomercinio pobūdžio siuntmenose (dokumentų siuntose, pašto siuntose ar pašto

siuntiniuose). Siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu jos muitinė vertė

neviršija 160 litų. Siuntmena laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos

visos šios sąlygos:

1) siuntmenos

gavėjas – fizinis asmuo;

2) siuntmeną

sudarantys daiktai yra akivaizdžiai skirti gavėjo ar jo šeimos narių

asmeninimas poreikiams tenkinti, t. y. nei prekių kiekis, nei jų pobūdis

nesudaro prielaidos manyti, jog šie daiktai skirti ekonominei veiklai;

3) siuntmenos

gavėjas siuntmeną iš siuntėjo gauna neatlygintinai;

4) siuntmenoje

nėra prekių, kurios pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą yra akcizų

objektas.

*5.

Importo PVM neapmokestinamos per gamtinių dujų ir elektros energijos tiekimo

sistemas importuojamos gamtinės dujos ir elektros energija.

6. Be to, šio

Įstatymo 53 straipsnyje bei XII skyriaus ketvirtajame skirsnyje yra nustatyti

kiti atvejai, kuriais importuojamos prekės importo PVM neapmokestinamos.

*Pastaba. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5(1) straipsnio 2

dalies 8 punktas, 12 straipsnio 6 dalis, 13 straipsnio 6 dalies 12 punktas, 40

straipsnio 5 dalis ir 95 straipsnio 3 dalies 5 punktas įsigalioja nuo

2005 m. sausio 1 d.

Nr.

IX-1300,

2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 13-476 (2003-02-05)

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

VI skyriaus pavadinimo redakcija iki 2004 m. gegužės 1

d.:

41 straipsnis. Prekių eksportas

1. Jeigu

šiame skyriuje nenustatyta kitaip, tiekiamos prekės apmokestinamos taikant 0

procentų PVM tarifą, jeigu jos eksportuotos.

2. Taikant 0

procentų PVM tarifą taip pat apmokestinamos tiekiamos prekės, kai jos:

1)

eksportuojamos ir yra įvežtos į laisvąją zoną arba padėtos į laisvąjį sandėlį;

2)

eksportuojamos ir yra pateiktos laikinam saugojimui muitinės prižiūrimose

prekių laikino saugojimo vietose;

3) patiektos

į neapmuitinamas parduotuves.

41 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

41 straipsnis. Prekių išgabenimas iš Europos

Bendrijų teritorijos

1. Jeigu šiame

skyriuje nenustatyta kitaip, tiekiamos prekės apmokestinamos taikant 0 procentų

PVM tarifą, jeigu jas tiekėjas ar jo užsakymu kitas asmuo išgabena iš Europos

Bendrijų teritorijos.

2. Jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip, tiekiamos prekės

apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, jeigu jas pirkėjas, įsikūręs už

šalies teritorijos ribų ir neturintis šalies teritorijoje padalinio, ar jo

užsakymu kitas asmuo išgabena iš Europos Bendrijų teritorijos, išskyrus

atvejus, kai pirkėjas išgabena įrangą, atsargines dalis ar atsargas, skirtas asmeniniams

poreikiams naudojamiems laivams, orlaiviams ar kitoms transporto priemonėms.

Kai prekės išgabenamos asmeniniame keleivio bagaže, 0 procentų PVM tarifas

taikomas 42 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

42 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

42 straipsnis. Keleivių išgabenamos prekės

1. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamos asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta

nėra Lietuvos Respublika (toliau šiam straipsnyje – užsienio keleivis),

išgabenamos Lietuvos Respublikoje įsigytos prekės, kurių vertė viršija Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią ribą. Užsienio keleivis privalo

įrodyti, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublika,

pateikdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos rūšies dokumentą.

2. Šio

straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinamos grąžinant nurodytiesiems užsienio

keleiviams PVM sumą, kurią jie sumokėjo už Lietuvos Respublikoje įsigytas ir

išgabenamas prekes. Šių nuostatų taikymo tvarką ir atvejus nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

42 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

42 straipsnis. Keleivių išgabenamos prekės

1. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos asmenų, kurių nuolatinė

gyvenamoji vieta nėra Europos Bendrijų teritorijoje (toliau šiam straipsnyje –

užsienio keleivis), išgabenamos iš Europos Bendrijų teritorijos Lietuvos

Respublikoje įsigytos prekės, kurių vertė viršija Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatytą minimalią ribą. Užsienio keleivis privalo įrodyti, kad jo

nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Europos Bendrijų teritorijoje, pateikdamas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos rūšies dokumentą.

2. Šio

straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinamos grąžinant nurodytiesiems užsienio

keleiviams PVM sumą, kurią jie sumokėjo už Lietuvos Respublikoje įsigytas ir

išgabenamas prekes. Šių nuostatų taikymo tvarką ir atvejus nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

43 straipsnis. Laivai ir orlaiviaiPakeista šioje redakcijoje

1. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamas tiekimas, priežiūra, remontas ir (arba) pertvarkymas (modernizavimas), taip pat nuoma: 1) jūrų laivų, skirtų keleiviams ir (arba) kroviniams vežti tarptautiniais maršrutais ir (arba) kitokioms paslaugoms už atlygį teikti; 2) jūrų žvejybos laivų; 3) laivų, skirtų paieškos ir gelbėjimo darbams jūroje. 2 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

2. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamas orlaivių tiekimas ar nuoma, jeigu orlaiviai tiekiami ar nuomojami apmokestinamiesiems asmenims, daugiau kaip pusę pajamų per metus gaunantiems iš keleivių ir (arba) krovinių vežimo už atlyginimą oro transportu tarptautiniais maršrutais, taip pat tarptautiniais maršrutais skrendančių orlaivių (išskyrus tokiais maršrutais skrendančius orlaivius, naudojamus asmeniniams poreikiams) priežiūra ir remontas. 2 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 2. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamas orlaivių tiekimas ar nuoma, jeigu orlaiviai tiekiami ar nuomojami apmokestinamiesiems asmenims, daugiau kaip pusę pajamų per metus gaunantiems iš keleivių ir (arba) krovinių vežimo ar kitokių paslaugų teikimo už atlyginimą oro transportu tarptautiniais maršrutais, taip pat tarptautiniais maršrutais skrendančių orlaivių (išskyrus tokiais maršrutais skrendančius orlaivius, naudojamus asmeniniams poreikiams) priežiūra ir remontas. 3 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

3. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamas įprastinės ir būtinos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems laivams ir orlaiviams įrangos tiekimas ir montavimas į tokius laivus ir orlaivius, jau įmontuotos tokios įrangos remontas ir priežiūra, taip pat atsarginių dalių tiekimas į nurodytus laivus ir orlaivius. Šios dalies nuostatos netaikomos, jei orlaiviai naudojami asmeniniams poreikiams. 3 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 3. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamas įprastinės ir būtinos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems laivams ir orlaiviams įrangos tiekimas ir montavimas į tokius laivus ir orlaivius, jau įmontuotos tokios įrangos remontas ir priežiūra, atsarginių dalių tiekimas į nurodytus laivus ir orlaivius, taip pat atsarginių dalių nuoma, kai šios dalys įmontuojamos į nurodytus laivus ir orlaivius. Šios dalies nuostatos netaikomos, jei orlaiviai naudojami asmeniniams poreikiams. 4 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

4. Taikant 0 procentų PVM tarifą taip pat apmokestinamos: 1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytų laivų aptarnavimo paslaugos, už kurias nustatytos jūrų uosto rinkliavos, taip pat kitos šių laivų tiesioginio aptarnavimo paslaugos; 2) tarptautiniais maršrutais skrendančių orlaivių aptarnavimo paslaugos, už kurias nustatytos oro uostų rinkliavos ar oro navigacijos rinkliavos, taip pat kitos šių orlaivių tiesioginio aptarnavimo paslaugos. Šio punkto nuostatos netaikomos, jei orlaiviai naudojami asmeniniams poreikiams. 4 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 4. Taikant 0 procentų PVM tarifą taip pat apmokestinamos: 1) paslaugos, reikalingos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems laivams ar jų kroviniams tiesiogiai aptarnauti bei tiesioginiams jų poreikiams tenkinti; 2) paslaugos, reikalingos tarptautiniais maršrutais skrendantiems orlaiviams ar jų kroviniams tiesiogiai aptarnauti bei tiesioginiams jų poreikiams tenkinti. Šio punkto nuostatos netaikomos, jei orlaiviai naudojami asmeniniams poreikiams.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

44 straipsnis. Laivų ir orlaivių atsargos

1 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

1. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamas prekių tiekimas, kai jos tiekiamos kaip

atsargos į šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus laivus, taip pat į iš

šalies teritorijos išplaukiančius karo laivus.

1 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

1. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamas prekių tiekimas, kai

prekės tiekiamos kaip atsargos į šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus

laivus, taip pat į iš šalies teritorijos išplaukiančius ir už šalies

teritorijos ribų plaukiančius karo laivus.

2. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamas prekių tiekimas, kai jos tiekiamos kaip

atsargos į tarptautiniais maršrutais skrendančius orlaivius (išskyrus tokiais

maršrutais skrendančius orlaivius, naudojamus asmeniniams poreikiams).

3 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

3. Šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis atsargomis laikomos prekės (maisto

produktai ir kitos), skirtos keleiviams ir (arba) įgulos nariams naudoti

nurodytuose laivuose ar orlaiviuose, taip pat degalai (variklių kuras) ir

tepalai. Atsargų tiekimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

3 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

3. Šiame

Įstatyme atsargomis laikomos prekės (maisto produktai ir kitos), skirtos

keleiviams ir (arba) įgulos nariams naudoti nurodytuose laivuose ar

orlaiviuose, taip pat degalai (variklių kuras) ir tepalai. Atsargų tiekimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

45 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

45 straipsnis. Vežimo paslaugos ir susiję sandoriai

1. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamas eksportuojamų ir tranzitu per Lietuvos

Respublikos teritoriją gabenamų prekių vežimas, taip pat bet kokios su tuo

tiesiogiai susijusios papildomos paslaugos.

2. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamas importuojamų prekių vežimas, taip pat bet

kokios su tuo tiesiogiai susijusios papildomos vežimo ir atstovavimo (agento)

paslaugos, jeigu nurodytos vežimo ir kitos paslaugos:

1) susijusios

su importuojamų prekių atgabenimu į pirmąją paskirties vietą Lietuvos

Respublikos muitų teritorijoje, kaip tai apibrėžta šio Įstatymo 15 straipsnio

13 dalies 2 punkte, ir (arba)

2) susijusios

su prekių gabenimu iš pirmosios paskirties vietos į kitą paskirties vietą

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, jeigu ši vieta žinoma apmokestinimo

(importo skolos atsiradimo) momentu.

3. Šio

straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos ta pačia tvarka taikomos ir prekių,

sudarančių pašto siuntinius, atsiunčiamus į Lietuvos Respubliką, išsiunčiamus

iš jos arba vežamus per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu, vežimui ir

susijusioms papildomoms paslaugoms.

4. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamas TIR ir ATA knygelių išdavimas.

5. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamas keleivių vežimas tarptautiniais oro ir

vandens maršrutais, taip pat šių keleivių bagažo vežimas.

45 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

45 straipsnis. Vežimo paslaugos ir susiję sandoriai

1.

Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos paslaugos, įskaitant vežimą bei

papildomas vežimo paslaugas, kai šios paslaugos yra tiesiogiai susijusios su

prekių eksportu iš Europos Bendrijų teritorijos.

2.

Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos paslaugos, įskaitant vežimą bei

papildomas vežimo paslaugas, kai šios paslaugos yra tiesiogiai susijusios su

prekėmis, kurioms taikomos šio Įstatymo 12(3) straipsnio 1 ar 3

dalyje nurodyti veiksmai, procedūros ar režimas, taip pat su į Europos Bendrijų

teritoriją įvežtomis prekėmis, gabenamomis į PVM lengvatų sandėlį.

3.

Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos paslaugos, įskaitant vežimą ir

papildomas vežimo paslaugas, kai šios paslaugos yra susijusios su prekių importavimu

Europos Bendrijų teritorijoje ir šių paslaugų apmokestinamoji vertė pagal šio

Įstatymo 15 straipsnio 15 dalies nuostatas ar joms tolygias valstybės narės,

kurioje prekės bus importuojamos, nuostatas privalo būti įtrauktos į

apmokestinamąją importuojamų prekių vertę.

4. Šio

straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos ta pačia tvarka taikomos ir pašto įvežimui

į Europos Bendrijų teritoriją, išvežimui iš jos arba vežimui tranzitu ir

susijusioms papildomoms paslaugoms.

5.

Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamas TIR ir ATA knygelių išdavimas.

6.

Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamas keleivių vežimas tarptautiniais

maršrutais, taip pat šių keleivių bagažo vežimas, nepaisant transporto

priemonių rūšies. Taikant šią nuostatą, tarptautiniu maršrutu laikomas vežimas,

kuris prasideda šalies teritorijoje ir baigiasi už jos ribų, vežimas, kuris

prasideda už šalies teritorijos ribų ir baigiasi šalies teritorijoje, taip pat

vežimas, kuris prasideda ir baigiasi už šalies teritorijos ribų.

7.

Taikant 0 procentų tarifą apmokestinamas prekių vežimas į Azorų ir Madeiros

salas ir iš šių salų, taip pat vežimas tarp Azorų ir Madeiros salų.

8. Šio

straipsnio nuostatos netaikomos šio Įstatymo IV skyriuje nurodytoms paslaugoms,

išskyrus šio Įstatymo 46 straipsnyje nurodytas draudimo ir finansines

paslaugas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

46 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

46 straipsnis. Draudimo ir finansinės paslaugos, susijusios su prekių eksportu

Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos draudimo

paslaugos, taip pat finansinių garantijų ir laidavimų teikimas, kai šias

paslaugas teikia draudimo įmonės, bankai ar kitos kredito įstaigos, o šios

draudimo paslaugos ar finansinių garantijų ir laidavimų teikimas tiesiogiai

susijęs su prekių, nenurodytų šio Įstatymo IV skyriuje, eksportu.

46 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

46 straipsnis. Draudimo ir finansinės paslaugos, susijusios su prekių eksportu

Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamos draudimo paslaugos, taip pat finansinės

paslaugos, nurodytos šio Įstatymo 28 straipsnyje, kai šios draudimo ar

finansinės paslaugos tiesiogiai susijusios su prekių, nenurodytų šio Įstatymo IV

skyriuje, eksportu iš Europos Bendrijų teritorijos.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

47 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

47 straipsnis. Diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms bei tarptautinių organizacijų atstovybėms, taip pat šių atstovybių ir įstaigų personalui ir jo šeimos nariams skirtos prekės ir paslaugos

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintame sąraše nurodytos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar

konsulinėms įstaigoms tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos paslaugos, skirtos

oficialiai šių atstovybių ar įstaigų veiklai, apmokestinamos taikant 0 procentų

PVM tarifą. Taikant 0 procentų PVM tarifą taip pat apmokestinamos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše

nurodytos šių atstovybių ar įstaigų diplomatinio personalo narių, konsulinių

pareigūnų, administracinio techninio personalo narių ir kartu gyvenančių jų

šeimų narių asmeniniam naudojimui tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos,

jeigu šie asmenys nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, o jų nuolatinė

gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublika.

2. Šio

straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir tarptautinių

organizacijų atstovybėms, taip pat tų atstovybių diplomatinio personalo

nariams, administracinio techninio personalo nariams ir kartu gyvenantiems jų

šeimų nariams, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.

3. Šio

straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos įgyvendinamos grąžinant PVM, kuris buvo

minėtose dalyse nurodytų atstovybių ar įstaigų, taip pat jų diplomatinio

personalo narių, konsulinių pareigūnų, administracinio techninio personalo narių

ir (arba) jų šeimų narių sumokėtas įsigyjant 1 ir 2 dalyse nurodytas prekes ir

(arba) paslaugas. Šių nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Šio

straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos pariteto pagrindais. Jeigu Lietuvos

Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienio valstybėje

taikoma PVM (ar jam prilygintino mokesčio) grąžinimo tvarka (prekių, už kurias

grąžinamas mokestis, sąrašas; grąžinamos mokesčio sumos dydis per metus ir kt.)

yra nepalankesnė arba palankesnė už tvarką, taikomą tos valstybės diplomatinei

atstovybei ar konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti tos valstybės

diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje taikomą

atitinkamai nepalankesnę arba palankesnę PVM grąžinimo tvarką.

5. Šio

straipsnio nuostatos taikomos ir užsienio valstybių karinių pajėgų Lietuvos

Respublikoje įsigyjamoms prekėms ir paslaugoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka ir atvejais.

6. Iki

Lietuvos Respublikai įsigalios Susitarimas dėl Šiaurės Atlanto Sutarties

Organizacijos, valstybių atstovų ir tarptautinio personalo statuso, pasirašytas

1951 m. rugsėjo 20 d. Otavoje, bet ne ilgiau kaip iki 2004 m. gegužės 1 d., šio

straipsnio nuostatos taikomos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO)

saugumo investicijų programoms įgyvendinti Lietuvos Respublikoje įsigyjamoms

prekėms ir paslaugoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

47 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

47 straipsnis. Diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms bei tarptautinėms organizacijoms ar jų atstovybėms, taip pat šių atstovybių ir įstaigų personalui ir jo šeimos nariams skirtos prekės ir paslaugos

1. Tiekiamos

prekės ir (arba) teikiamos paslaugos, skirtos užsienio valstybių diplomatinių

atstovybių ar konsulinių įstaigų Lietuvos Respublikoje oficialiai veiklai,

apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą. Taikant 0 procentų PVM tarifą

taip pat apmokestinamos šių diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų

narių, išskyrus aptarnaujantį personalą, ir kartu gyvenančių jų šeimos narių

asmeniniam naudojimui tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos, jeigu šie

asmenys nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta

nėra Lietuvos Respublika. Prekių ir paslaugų, už kurias sumokėtas PVM

negrąžinamas, sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

2. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamas Lietuvos Respublikoje pripažintoms

tarptautinėms organizacijoms ar jų atstovybėms ir jų nariams tiekiamos prekės

ir teikiamos paslaugos, jeigu tai numatyta tarptautinėse sutartyse, pagal

kurias steigiamos tarptautinės organizacijos, arba Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse su atitinkama tarptautine organizacija. Šiuo atveju mutatis

mutandis taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

3. Šio

straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos pariteto pagrindais. Jeigu Lietuvos

Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienio valstybėje

taikoma PVM (ar jam prilygintino mokesčio) grąžinimo tvarka yra nepalankesnė

arba palankesnė už tvarką, taikomą tos valstybės diplomatinei atstovybei ar

konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti tos valstybės diplomatinei

atstovybei ar konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje taikomą atitinkamai

nepalankesnę arba palankesnę PVM grąžinimo tvarką.

4. Šio

straipsnio nuostatos taikomos ir kitų negu Lietuvos Respublika Šiaurės Atlanto

Sutarties Organizacijos šalių kariuomenių vienetų šiems vienetams ar juos

lydintiems civiliams darbuotojams naudoti Lietuvos Respublikoje įsigyjamoms

prekėms ir paslaugoms, kai šie vienetai dalyvauja bendrose karinėse

operacijose, pratybose ar kitame bendrame kariniame renginyje.

5. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas kitose

valstybėse narėse įsikūrusioms užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar

konsulinėms įstaigoms, šių atstovybių ir įstaigų nariams, taip pat Šiaurės

Atlanto Sutarties Organizacijos šalių, kitų negu paskirties valstybė narė,

kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams darbuotojams

naudoti. Šios dalies nuostatos taikomos laikantis toje kitoje valstybėje narėje

nustatytų sąlygų ir apribojimų.

6. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamas prekių tiekimas ir

paslaugų teikimas tarptautinėms organizacijoms, kurias tokiomis pripažino bet

kuri kita valstybė narė, ar jų atstovybėms, taip pat šių organizacijų ar

atstovybių nariams. Šios dalies nuostatos taikomos laikantis tarptautinėse

sutartyse, pagal kurias steigiamos tarptautinės organizacijos, arba bet kurios

kitos valstybės narės tarptautinėse sutartyse su tarptautinėmis organizacijomis

nustatytų sąlygų ir apribojimų.

7. Šio

straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio

Nr.

IX-1919,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5590 (2003-12-30)

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

48 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

48 straipsnis. Aukso tiekimas Lietuvos bankui

Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamas Lietuvos bankui tiekiamas auksas.

48 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

48 straipsnis. Aukso tiekimas Europos centrinių bankų sistemai ir Europos centriniam bankui

Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamas Europos centrinių bankų sistemai ir

Europos centriniam bankui tiekiamas auksas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960 (2004-01-15)

Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

49 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

49 straipsnis. Prekės ir paslaugos, įsigyjamos iš tam tikrų lėšų

1. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės ir (arba) paslaugos, kai jos

įsigyjamos iš techninės pagalbos lėšų, taip pat lėšų, gautų pagal Lietuvos

Respublikos tarptautinę sutartį, kurioje numatyta, kad pagal sutartį

suteikiamos lėšos negali būti naudojamos PVM mokėti.

2. Šios

straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

49 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

49 straipsnis. Prekės, tiekiamos į kitą valstybę narę

1. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje

įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą

valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet

kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena).

2. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamos naujos transporto priemonės, tiekiamos bet

kuriam asmeniui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę.

3. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamos akcizais apmokestinamos prekės, tiekiamos

šio straipsnio 1 dalyje nenurodytam juridiniam asmeniui ir išgabenamos iš

šalies teritorijos į kitą valstybę narę, kai jos laikantis Lietuvos Respublikos

akcizų įstatymo nuostatų gabenamos su akcizais apmokestinamų prekių gabenimo

dokumentu ar su supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu.

4. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamas prekių pervežimas į kitą valstybę narę

(kuris laikomas prekių tiekimu pagal šio Įstatymo nuostatas), jeigu, tas prekes

patiekus kitam asmeniui, joms pagal šio straipsnio 1–3 dalių nuostatas galėtų

būti taikomas 0 procentų PVM tarifas.

5. 0 procentų

PVM tarifas netaikomas prekėms, apmokestinamoms taikant specialią schemą,

nustatytą šio Įstatymo XII skyriaus trečiajame skirsnyje, išgabenamoms į kitą

valstybę narę.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

50 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

50 straipsnis. Prekės, tiekiamos paramos gavėjams

1. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos Lietuvos Respublikos

labdaros ir paramos įstatyme nurodytiems Lietuvos Respublikoje įregistruotiems

paramos gavėjams, jeigu šios prekės minėtų paramos gavėjų kaip parama

išgabenamos užsienyje veikiančioms organizacijoms, pagal Lietuvos Respublikos labdaros

ir paramos įstatymą galinčioms būti paramos gavėjais.

2. Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos įgyvendinamos grąžinant Lietuvos

Respublikoje įregistruotiems paramos gavėjams PVM sumą, kurią jie sumokėjo už

įsigytas ir išgabentas į užsienį prekes. Šių nuostatų taikymo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

50 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

50 straipsnis. Prekės, tiekiamos paramos gavėjams

1. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos Lietuvos Respublikos

labdaros ir paramos įstatyme nurodytiems Lietuvos Respublikoje įregistruotiems

paramos gavėjams, jeigu šios prekės minėtų paramos gavėjų kaip parama

išgabenamos už Europos Bendrijų teritorijos ribų veikiantiems juridiniams asmenims

ir kitoms organizacijoms, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos

įstatymą galintiems būti paramos gavėjais.

2. Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos įgyvendinamos grąžinant Lietuvos

Respublikoje įregistruotiems paramos gavėjams PVM sumą, kurią jie sumokėjo už

įsigytas ir išgabentas iš Europos Bendrijų teritorijos prekes. Šių nuostatų

taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

51 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

51 straipsnis. Kilnojamųjų daiktų aptarnavimas

Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamos kilnojamųjų daiktų aptarnavimo paslaugos,

teikiamos užsienyje įsikūrusiam paslaugų pirkėjui (klientui), jeigu šie daiktai

taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą buvo įvežti tokiam aptarnavimui

atlikti, o vėliau jie ar daiktai, gauti atlikus aptarnavimo operacijas, bus

išgabenti iš šalies teritorijos. Jeigu užbaigus laikinojo įvežimo perdirbti

procedūrą paaiškėja, kad daiktai nebus išgabenti iš šalies teritorijos, PVM už

suteiktas aptarnavimo paslaugas perskaičiuojamas taikant standartinį PVM tarifą

arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis nustatytas.

51 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

51 straipsnis. Kilnojamųjų daiktų aptarnavimas ir perdirbimas

Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamos kilnojamųjų daiktų aptarnavimo (remonto,

priežiūros, derinimo ir kt.), apdirbimo ir perdirbimo paslaugos, teikiamos už

šalies teritorijos ribų įsikūrusiam ir neturinčiam šalies teritorijoje

padalinio paslaugų pirkėjui, jeigu šie daiktai buvo įsigyti ar įvežti į Europos

Bendrijų teritoriją tokiam aptarnavimui, apdirbimui ar perdirbimui atlikti, o

vėliau jie bus išgabenti iš Europos Bendrijų teritorijos. Jeigu paaiškėja, kad

daiktai nebus išgabenti iš Europos Bendrijų teritorijos, PVM už suteiktas

aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo paslaugas perskaičiuojamas taikant

standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis nustatytas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

52 straipsnis. Atstovavimas šiame skyriuje nurodytuose sandoriuose ir sandoriai už Lietuvos Respublikos ribų

1 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

1. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamos atstovavimo (agento) paslaugos, kai kito

vardu ir sąskaita dalyvaujama:

1) prekių

tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje, kuriam pagal šio Įstatymo 41–51

straipsnių nuostatas taikomas 0 procentų PVM tarifas, arba

2) prekių

tiekimo ar paslaugų teikimo sandoryje, kai pagal šio Įstatymo nuostatas

laikoma, kad tas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas įvyko už šalies teritorijos

ribų.

1 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

1. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos atstovavimo (agento)

paslaugos, kai kito vardu ir sąskaita dalyvaujama:

1) prekių

tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje, kuriam pagal šio Įstatymo 41–45, 47,

48, 50, 51 straipsnių nuostatas taikomas 0 procentų PVM tarifas, arba

2) prekių

tiekimo ar paslaugų teikimo sandoryje, kai pagal šio Įstatymo nuostatas

laikoma, kad tas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas įvyko ne Europos

Bendrijų teritorijoje.

2. Atvejai,

kai dėl sandorių už šalies teritorijos ribų 0 procentų PVM tarifas taikomas

kelionių organizatorių paslaugoms, nustatyti šio Įstatymo 104 straipsnyje.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

53 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

53 straipsnis. Muitinės prižiūrimų prekių tiekimas šalies teritorijoje

1. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamas tokių muitinės prižiūrimų prekių tiekimas:

1) prekių,

kurios turi būti pateiktos muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti;

2) muitinės

prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose laikinai saugomų prekių;

3) prekių,

įvežtų į laisvąją zoną arba padėtų į laisvąjį sandėlį;

4) prekių,

kurioms įforminta laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti, muitinio

sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo arba muitinio tranzito procedūra;

5) prekių

tiekimas į neapmuitinamas parduotuves.

2. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinamos atstovavimo (agento) paslaugos, kai kito

vardu ir sąskaita dalyvaujama šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose prekių

tiekimo sandoriuose.

3. Jeigu šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos muitinės prižiūrimos prekės pradedamos vartoti

arba prarandamos ir už šias prekes pagal Muitinės kodekso nuostatas neatsiras

importo skola muitinei, prekes vartojantis (suvartojęs) arba praradęs

apmokestinamasis asmuo privalo apskaičiuoti už jas PVM taikydamas standartinį

PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis nustatytas, ir sumokėti jį į

biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai:

1) prekės

prarastos dėl force majeure arba nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos ir

tai įrodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka, arba

2) vartojamos

(suvartotos) tokios prekės ir tokiu būdu, kad jų pirkimo arba importo PVM,

jeigu šios prekės būtų jas pradėjusio vartoti (suvartojusio) apmokestinamojo

asmens įsigytos arba importuotos, pagal šio Įstatymo nuostatas galėtų būti

įtrauktas į PVM atskaitą arba susigrąžintas pagal šio Įstatymo XIII skyriaus

nuostatas.

53 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

53 straipsnis. Tam tikrais su tarptautine prekyba susijusiais atvejais taikomos specialios taisyklės

1. Taikant 0

procentų PVM tarifą apmokestinami šie sandoriai:

1) prekių

tiekimo, kai tiekiamos prekės pateikiamos laikinai saugoti muitinės

prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose;

2) prekių

tiekimo, kai tiekiamos prekės įvežamos į laisvąją zoną arba padedamos į

laisvąjį sandėlį;

3) prekių

tiekimo, kai tiekiamoms prekėms įforminama muitinio sandėliavimo, muitinės

prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo

muitais muitinės procedūra;

4) prekių,

kurios laikinai saugomos muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose,

laikomos laisvojoje zonoje ar laisvajame sandėlyje, taip pat prekių, kurioms

taikoma muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti

neapmokestinant importo muitais muitinės procedūra, tiekimo, jeigu ir tiekimo

metu minėtosios aplinkybės tebegalioja;

5) prekių,

kurioms taikoma laikinojo įvežimo visiškai atleidžiant nuo importo muitų,

išorinio tranzito muitinės procedūra ar vidinio tranzito procedūra, tiekimo,

jeigu tiekimo metu minėtosios aplinkybės tebegalioja;

6) prekių

tiekimo, kai tiekiamos prekės išgabenamos į PVM lengvatų sandėlį;

7) prekių,

kurioms taikomas PVM lengvatų sandėlyje galiojantis režimas, tiekimo šalies

teritorijoje, jeigu tiekimo metu ši aplinkybė tebegalioja.

2. Importo PVM

neapmokestinamos importuojamos prekės, kurios nugabenamos į PVM lengvatų

sandėlį.

3. PVM

neapmokestinamas prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės tais atvejais, kai

prekių tiekimas šalies teritorijoje atitinkamomis aplinkybėmis pagal šio

straipsnio 1 dalį būtų apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą.

4. PVM lengvatų

sandėliu laikoma patalpa ir (arba) teritorija, kurioje atitinkamos valstybės

narės kompetentingos institucijos (Lietuvos Respublikoje – centrinis mokesčio

administratorius) suteikė teisę laikyti prekes atidėjus PVM mokėjimą, jeigu

tiekiamos, importuojamos ar iš kitos valstybės narės įsigyjamos prekės,

skirtos:

1) parduoti

specialioje tarptautiniame jūrų ar oro uoste esančioje prekybos vietoje, kurioje

šios prekės bus tiekiamos keleiviams, oro ar jūrų transportu išvykstantiems į

trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes, jeigu toks prekių tiekimas

pagal bendras šio Įstatymo nuostatas būtų apmokestinamas taikant 0 procentų PVM

tarifą;

2) reiso metu

tiekti keleiviams, oro ar jūrų transportu vykstantiems į paskirties vietą, esančią

ne Europos Bendrijų teritorijoje.

5. Atstovavimo

(agento) paslaugų teikimas, kai kito vardu ir sąskaita atstovaujama šio

straipsnio 1 dalyje nurodytuose prekių tiekimo sandoriuose, apmokestinamas

taikant 0 procentų PVM tarifą.

6. Su šio

straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nurodytomis prekėmis tiesiogiai

susijusių paslaugų (tokių kaip tų prekių tvarkymas, pakavimas) ir pagal savo

esmę panašių paslaugų teikimas apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą.

7. Jeigu pagal

šio straipsnio 1–3 dalių nuostatas atleistoms nuo PVM ar apmokestintoms taikant

0 procentų PVM tarifą ir esančioms šalies teritorijoje prekėms nustoja galioti

šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ir tai nebūtų pagrindas prievolei

apskaičiuoti importo PVM atsirasti šalies teritorijoje, PVM už šias prekes turi

būti apskaičiuotas nuo tokios apmokestinamosios vertės:

1) kai buvo

sudaromi vien šio straipsnio 1 dalies 1–3 ir 6 punktuose nurodyti sandoriai ar

atitinkamai importuojama arba įsigyjama iš kitos valstybės narės, – nuo prekių

apmokestinamosios vertės, nuo kurios šio Įstatymo nustatyta tvarka būtų

skaičiuojamas PVM, jeigu prekių tiekimas, importas ar įsigijimas iš kitos

valstybės narės nebūtų apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą (ar

atitinkamai atleistas nuo PVM), taip pat nuo paslaugų, kurių teikimas remiantis

šio Įstatymo nuostatomis buvo apmokestintas taikant 0 procentų PVM tarifą,

apmokestinamosios vertės;

2) kai buvo

sudaromi šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nurodyti prekių tiekimo

sandoriai, – nuo prekių apmokestinamosios vertės, nuo kurios paskutinio tokių

sandorių atveju šio Įstatymo nustatyta tvarka būtų skaičiuojamas PVM, jeigu

prekių tiekimas nebūtų apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą, taip pat

nuo paslaugų, kurių teikimas remiantis šio Įstatymo nuostatomis buvo

apmokestintas taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamosios vertės, kai šių

paslaugų vertė nėra įskaičiuota į paskutinio šių prekių tiekimo sandorio vertę.

8. Prievolė

apskaičiuoti PVM nustatyta tvarka tenka asmeniui, dėl kurio veiksmų ar

neveikimo prekėms nustojo galioti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės

(tuo atveju, kai asmuo sudaro prekių tiekimo sandorį, po kurio prekėms žinomai

nustos galioti 1 dalyje nurodytos aplinkybės, – prekių tiekėjui). Laikoma, kad

šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės nustoja galioti ir tada, kai

prekės suvartojamos ar prarandamos, išskyrus atvejus, kai prekės prarastos dėl

nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų

veikos, jeigu tai įrodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka. Prievolė apskaičiuoti PVM neatsiranda, jeigu

prekės, kurioms nustojo galioti 1 dalyje nurodytos aplinkybės, išgabenamos iš

Europos Bendrijų teritorijos ar išgabenamos į kitą valstybę narę, kai toks

išgabenimas laikomas prekių tiekimu į kitą valstybę narę pagal šio Įstatymo 5(1)

straipsnį.

9. Taikant šio

straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, keleivio vykimo vieta laikoma

artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio ar laivo vieta po įlipimo šalies

teritorijoje, o taikant šio straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, paskirties

vieta laikoma pirmoji už šalies teritorijos ribų esanti vieta, kurioje orlaivis

ar laivas sustoja išlaipinti ir (arba) įlaipinti keleivių.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

54 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

54 straipsnis. Prekės ir paslaugos, susijusios su eksportui (reeksportui) skirtų prekių gamybaPakeista šioje redakcijoje

1. Taikant 0 procentų PVM tarifą gali būti apmokestinamos prekės, tiekiamos užsienio apmokestinamajam asmeniui, sudariusiam sandorį su kitu Lietuvos Respublikos apmokestinamuoju asmeniu, sunaudojančiu šias užsienio apmokestinamajam asmeniui priklausančias prekes eksportui (reeksportui) skirtoms prekėms gaminti, taip pat užsienio apmokestinamajam asmeniui teikiamos paslaugos, kai naudojant jam priklausančias prekes gaminamos eksportui (reeksportui) skirtos prekės. Jeigu paaiškėja, kad prekės nebus eksportuotos (reeksportuotos), PVM už suteiktas paslaugas perskaičiuojamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis nustatytas.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas apmoka užsienio apmokestinamasis asmuo neatsižvelgiant į tai, ar apmokama tiesiogiai ar per sandorį dėl prekių eksportui (reeksportui) skirtų prekių gamybos su juo sudariusį PVM mokėtoją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti papildomas šio straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sąlygas ir apribojimus. 54 straipsnis netenka galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

55 straipsnis. Prekės, kurių tiekimas šalies teritorijoje neapmokestinamasPakeista šioje redakcijoje

PVM 0 procentų PVM tarifas prekėms, kurių tiekimas šalies teritorijoje pagal šio Įstatymo nuostatas būtų visais atvejais neapmokestinamas PVM, negali būti taikomas. 56 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

56 straipsnis. 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumo įrodymas

1. PVM

mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą eksportuotoms prekėms, privalo

turėti dokumentus, įrodančius, kad eksportuotos prekės pripažintos išgabentomis

iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Šių dokumentų išdavimo ar įforminimo

tvarką ir terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

2. PVM

mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą 41 straipsnio 2 dalyje nurodytais

atvejais, privalo turėti atitinkamus muitinės dokumentus, įrodančius

eksportuojamų prekių pateikimą saugoti muitinės prižiūrimoje laikino prekių

saugojimo vietoje, įvežimą į laisvąją zoną, padėjimą į laisvąjį sandėlį ar

patiekimą į neapmuitinamą parduotuvę.

3. Kitais

šiame skyriuje nurodytais atvejais pritaikęs 0 procentų PVM tarifą, PVM

mokėtojas privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad įvyko šiame skyriuje

nurodytas prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoris.

4. Nepaisant

kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius Mokesčių administravimo

įstatymo nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti pateikti ir kitus papildomus

įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Jeigu PVM mokėtojas

negali įrodyti, kad prekių tiekimui arba paslaugų teikimui 0 procentų PVM

tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas arba paslaugų teikimas

apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu

jis šioms prekėms arba paslaugoms nustatytas.

5. Nepaisant

kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius turi teisę savo

iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti

papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti.

Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui ar paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas

pritaikytas nepagrįstai, toks prekių tiekimas ar paslaugų teikimas

apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu

jis šioms prekėms ar paslaugoms nustatytas.

56 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

56 straipsnis. 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumo įrodymas

1. PVM

mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 41 straipsnį,

privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės išgabentos iš Europos

Bendrijų teritorijos. PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio

Įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies

teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes

tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus,

kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas

PVM mokėtojas.

2. PVM

mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą 53 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose

nurodytais atvejais, privalo turėti atitinkamus muitinės dokumentus, įrodančius

prekių pateikimą saugoti muitinės prižiūrimoje laikino prekių saugojimo

vietoje, įvežimą į laisvąją zoną, padėjimą į laisvąjį sandėlį ar atitinkamų

muitinės procedūrų įforminimą.

3. Kitais šiame

skyriuje nurodytais atvejais pritaikęs 0 procentų PVM tarifą, PVM mokėtojas

privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad įvyko šiame skyriuje nurodytas

prekių tiekimo, prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimo

sandoris.

4. Nepaisant

kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius Mokesčių administravimo

įstatymo nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti pateikti ir kitus papildomus

įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Kai PVM

mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos

valstybės narės arba paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas

pagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės

arba paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba

lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms arba paslaugoms nustatytas.

5. Nepaisant

kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius turi teisę savo

iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti

papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti.

Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės

ar paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas nepagrįstai, toks

prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės ar paslaugų

teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM

tarifą, jeigu jis šioms prekėms ar paslaugoms nustatytas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

57 straipsnis. Teisė į PVM atskaitą

1. Teisę į

PVM atskaitą turi tik PVM mokėtojai.

2. Į PVM atskaitą laikantis šio skyriaus nuostatų gali būti traukiamas

pirkimo ir (arba) importo PVM.

3. PVM mokėtojas gali nesinaudoti

teise į PVM atskaitą.

57 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

57 straipsnis. Teisė į PVM atskaitą

1. Teisę į

PVM atskaitą turi tik PVM mokėtojai, išskyrus tuos, kuriems taikomas šio

Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatos. PVM mokėtojai, kurie PVM

mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ir

nevykdo jokios ekonominės veiklos, teisės į PVM atskaitą neturi. Šie ir kiti

asmenys turi teisę į PVM atskaitą tik tuo atveju, kai jie šio Įstatymo

nustatyta tvarka tiekia į kitą valstybę narę naujas transporto priemones.

2. Į PVM atskaitą laikantis šio skyriaus nuostatų gali būti traukiamas

pirkimo ir (arba) importo PVM.

3. Asmenys,

turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise nesinaudoti.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

58 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

58 straipsnis. Veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir

(arba)

importo PVM gali būti atskaitomas

1. PVM

mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už

įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir

(arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai:

1) PVM

apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui;

2) prekių

tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai

toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas

nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje. Ši sąlyga

netaikoma, jeigu už šalies teritorijos ribų suteiktos draudimo ir (arba) šio

Įstatymo 28 straipsnyje nurodytos finansinės paslaugos.

2. Norėdamas

į PVM atskaitą įtraukti prekių ir (arba) paslaugų, skirtų naudoti šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoje veikloje, pirkimo ir (arba) importo PVM

ar jo dalį, PVM mokėtojas privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad prekių

tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šiame Įstatyme nustatytus kriterijus

gali būti laikomas įvykusiu už šalies teritorijos ribų. To neįrodžius, laikoma,

kad prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje.

3. Prekių

tiekimas ar paslaugų teikimas, kuris pagal šio Įstatymo nuostatas PVM

neapmokestinamas, netampa PVM apmokestinama veikla net ir tuo atveju, kai PVM

mokėtojas už jį apskaičiuoja PVM, išskyrus tuos atvejus, kai šio Įstatymo

nuostatos numato PVM mokėtojui tokio pasirinkimo teisę.

58 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

58 straipsnis. Veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir

(arba)

importo PVM gali būti atskaitomas

1. PVM

mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už

įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir

(arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai:

1) PVM

apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui;

2) prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už šalies teritorijos

ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio

Įstatymo nuostatas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies

teritorijoje. Ši sąlyga netaikoma, jeigu už Europos Bendrijų teritorijos ribų

suteiktos draudimo ir (arba) šio Įstatymo 28 straipsnyje nurodytos finansinės

paslaugos.

2. Į kitą

valstybę narę tiekiantys naujas transporto priemones asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai,

taip pat asmenys, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo

iš kitų valstybių narių ir nevykdo jokios ekonominės veiklos, turi teisę

įtraukti į PVM atskaitą PVM sumą, kuri buvo šio Įstatymo nustatyta tvarka

sumokėta naujas transporto priemones įsigyjant arba importuojant, bet ne

didesnę kaip sąlyginė 18 procentų PVM suma, apskaičiuota nuo į kitą valstybę

narę tiekiamos naujos transporto priemonės apmokestinamosios vertės. Teisę

atskaityti šią sumą šie asmenys įgyja ne anksčiau negu įvyksta naujos

transporto priemonės tiekimas.

3. Norėdamas

į PVM atskaitą įtraukti prekių ir (arba) paslaugų, skirtų naudoti šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoje veikloje, pirkimo ir (arba) importo PVM

ar jo dalį, PVM mokėtojas privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad prekių

tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šiame Įstatyme nustatytus kriterijus

gali būti laikomas įvykusiu už šalies teritorijos ribų. To neįrodžius, laikoma,

kad prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje.

4. Prekių

tiekimas ar paslaugų teikimas, kuris pagal šio Įstatymo nuostatas PVM

neapmokestinamas, netampa PVM apmokestinama veikla net ir tuo atveju, kai PVM

mokėtojas už jį apskaičiuoja PVM, išskyrus atvejus, kai šio Įstatymo nuostatos

numato PVM mokėtojui tokio pasirinkimo teisę ir PVM mokėtojas tokį pasirinkimą

deklaravo šio Įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

59 straipsnis. PVM atskaita mišrios veiklos atveju

1. Jeigu PVM mokėtojas vykdo ne tik šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, jis privalo įsigytų ir (arba) importuotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM paskirstyti (kiek tai įmanoma padaryti pagal apskaitos duomenis) šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai ir kitai veiklai, atsižvelgdamas į tai, kokiai veiklai tos prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti. Prekių ir (arba) paslaugų, skirtų naudoti tik šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti įtrauktas į PVM atskaitą.

2. Tas pirkimo ir (arba) importo PVM, kurio pagal apskaitos duomenis neįmanoma tiesiogiai priskirti nei šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai, nei kitai veiklai, šioms dviem veiklos grupėms paskirstomas proporcingai, laikantis šio Įstatymo 60 straipsnyje nustatytos tvarkos.

60 straipsnis. Proporcingas pirkimo ir (arba) importo

PVM paskirstymas

1 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

1. Šio

Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai priskiriama tokia šio

Įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nurodyto pirkimo ir (arba) importo PVM dalis

(procentais), kuri atitinka PVM mokėtojo iš šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje

nurodyto prekių tiekimo ir paslaugų teikimo gauto ar gautino atlygio (išskyrus

patį PVM) dalį (procentais) visame PVM mokėtojo gautame ar gautiname atlygyje

(išskyrus patį PVM) iš bet kokių prekių tiekimo ir paslaugų teikimo. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir

tvarka apskaičiuojant šį santykį, prie PVM mokėtojo atlygio iš bet kokių prekių

tiekimo ir paslaugų teikimo pridedamos ir jo gautų bei panaudotų subsidijų ar

dotacijų sumos. Tačiau apskaičiuojant šį santykį, neatsižvelgiama į PVM

mokėtojo atlygį:

1) iš

ilgalaikio turto, naudoto PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, tiekimo;

2) iš

nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimo ir šio Įstatymo 28 straipsnyje

nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai yra

atsitiktinio pobūdžio ir PVM mokėtojas įprastai nesiverčia tokios rūšies

veikla.

1 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

1. Šio

Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai priskiriama tokia šio

Įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nurodyto pirkimo ir (arba) importo PVM dalis

(procentais), kuri atitinka PVM mokėtojo pajamų iš šio Įstatymo 58 straipsnio 1

dalyje nurodyto prekių tiekimo ir paslaugų teikimo (išskyrus patį PVM) dalį

(procentais) visose PVM mokėtojo pajamose (išskyrus patį PVM) iš bet kokios

veiklos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytais atvejais ir tvarka apskaičiuojant šį santykį, prie PVM mokėtojo

pajamų iš bet kokios veiklos pridedamos ir jo gautų bei panaudotų subsidijų ar

dotacijų sumos. Tačiau apskaičiuojant šį santykį, neatsižvelgiama į PVM

mokėtojo pajamas:

1) iš

ilgalaikio turto, naudoto PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, tiekimo;

2) iš

nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimo ir šio Įstatymo 28 straipsnyje

nurodytų finansinių paslaugų teikimo tuo atveju, kai šie sandoriai yra

atsitiktinio pobūdžio ir PVM mokėtojas įprastai nesiverčia tokios rūšies

veikla.

2. Jeigu, PVM mokėtojo nuomone, šio Įstatymo

58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai tenkančios konkretaus ilgalaikio

materialiojo turto vieneto pirkimo arba importo PVM dalies (procentais)

nustatymas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirstymo kriterijų

neatspindėtų realaus šio turto panaudojimo, jis turi teisę kreiptis į vietos

mokesčio administratorių su prašymu leisti naudoti kitą paskirstymo kriterijų

(pastatų, statinių – pagal faktinį jų ploto naudojimą; įrengimų – pagal jų

pajėgumų naudojimą; ar kitą kriterijų, PVM mokėtojo nuomone, realiai

atspindintį šio turto naudojimo proporcijas). Vietos mokesčio administratorius,

išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir PVM mokėtojo pateiktus apskaičiavimus,

suteikia teisę taikyti PVM mokėtojo prašomą (ar jau pritaikytą) paskirstymo

kriterijų, jeigu įsitikina, kad šis prašymas yra pagrįstas ir kad paskirstymo

pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bei pagal PVM mokėtojo prašomą

paskirstymo kriterijų rezultatai gerokai skiriasi PVM mokėtojo nenaudai, jeigu

PVM mokėtojo prašomo paskirstymo kriterijaus taikymas netrukdys PVM atskaitos

pagrįstumo ir jos tikslinimo kontrolės. Kriterijus, pagal kurį buvo

paskirstytas konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto pirkimo arba

importo PVM, vėliau negali būti pakeistas.

3. Pirkimo ir

(arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba)

paslaugas, susijusias su mišriai veiklai naudojamu konkrečiu ilgalaikio

materialiojo turto vienetu (jo eksploatavimas ir kt.), paskirstomas taikant tą

patį paskirstymo kriterijų kaip ir paties turto vieneto pirkimo ir (arba)

importo PVM.

4. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir

atvejais vietos mokesčio administratorius turi teisę nurodyti PVM mokėtojui,

koks paskirstymo kriterijus turi būti naudojamas nustatant konkrečių įsigytų ir

(arba) importuotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM dalį

(procentais), tenkančią šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai.

5 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

5.

Skaičiuojant šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai proporcingai

tenkančią pirkimo ir (arba) importo PVM dalį (procentais), remiamasi

atitinkamais praėjusių kalendorinių metų rodikliais, o jeigu praėjusių

kalendorinių metų rodiklių nėra, – PVM mokėtojo prognozuojamais einamųjų

kalendorinių metų rodikliais. Nustatyta dalis naudojama visus einamuosius

kalendorinius metus. Kalendoriniams metams pasibaigus šio Įstatymo 58

straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai tenkanti pirkimo ir (arba) importo PVM

dalis turi būti perskaičiuota atsižvelgiant į faktinius tų kalendorinių metų

rodiklius ir PVM atskaita patikslinta pagal šio Įstatymo VIII skyriaus

nuostatas.

5 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

5.

Skaičiuojant šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai proporcingai

tenkančią pirkimo ir (arba) importo PVM dalį (procentais), remiamasi

atitinkamais praėjusių kalendorinių metų rodikliais, o jeigu praėjusių

kalendorinių metų rodiklių nėra, – PVM mokėtojo prognozuojamais einamųjų

kalendorinių metų rodikliais, suderintais su vietos mokesčio administratoriumi.

Nustatyta dalis naudojama visus einamuosius kalendorinius metus. Kalendoriniams

metams pasibaigus, šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai

tenkanti pirkimo ir (arba) importo PVM dalis turi būti perskaičiuota

atsižvelgiant į faktinius tų kalendorinių metų rodiklius ir PVM atskaita

patikslinta pagal šio Įstatymo VIII skyriaus nuostatas.

6. Jeigu

skaičiuojant šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai tenkančią

pirkimo ir (arba) importo PVM dalį (procentais) nustatoma, kad šiai veiklai

tenka ne mažiau kaip 95 procentai proporcingai paskirstytino pirkimo ir (arba)

importo PVM, laikoma, kad visas šis paskirstytinas pirkimo ir (arba) importo

PVM tenka tik šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai.

7. Šio

straipsnio 1–6 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotas šio Įstatymo 58 straipsnio

1 dalyje nurodytai veiklai tenkantis pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti

įtraukiamas į PVM mokėtojo PVM atskaitą.

60 straipsnis. 60 straipsnis papildomas 8 dalimi nuo 2004 m. gegužės

1 d.:

8. Šiame

straipsnyje nurodyta pirkimo ir (arba) importo PVM dalis (procentais), kuri

gali būti atskaitoma, turi būti išreikšta sveikuoju skaičiumi.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

61 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

61 straipsnis. PVM atskaita už fizinio asmens įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą

1. Fizinis asmuo, kuris yra PVM mokėtojas, įsigijęs arba importavęs

ilgalaikį materialųjį turtą, turi teisę jį ar jo dalį priskirti savo ekonominei

veiklai vykdyti. Ilgalaikio materialiojo turto ar jo dalies paskyrimas

ekonominei veiklai vykdyti turi būti deklaruotas centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka. Ekonominei veiklai vykdyti priskirto

ilgalaikio materialiojo turto, taip pat su šiuo turtu susijusių kitų prekių ir

(arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM dalis, kuri gali būti įtraukta į

PVM atskaitą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

2. Iki

įregistravimo PVM mokėtoju fizinio asmens įsigytas ilgalaikis materialusis

turtas ar jo dalis taip pat gali būti priskirta ekonominei veiklai vykdyti šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka. Su tokiu turtu susijusių kitų prekių ir

(arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM dalis, kuri gali būti įtraukta į

PVM atskaitą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka. Jokia paties tokio ilgalaikio materialiojo turto

pirkimo arba importo PVM dalis negali būti įtraukta į PVM atskaitą.

3. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina ilgalaikio

materialiojo turto rūšių, kurioms taikomos šio straipsnio nuostatos, sąrašą.

61 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

61 straipsnis.

Specialios nuostatos dėl PVM atskaitos už fizinio asmens įsigytą ilgalaikį

materialųjį turtą

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti fizinio

asmens, kuris yra PVM mokėtojas, įsigyto ar importuoto ilgalaikio materialiojo

turto, taip pat su šiuo turtu susijusių kitų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo

ir (arba) importo PVM dalį, kuri gali būti įtraukta į PVM atskaitą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

62 straipsnis. Neatskaitomas pirkimo ir importo PVM bei pirkimo ir importo PVM, kurio atskaita apribota

1. Įsigytų ir (arba) importuotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM, tiesiogiai ar proporcingai priskirtas kitai, negu nurodyta šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, veiklai, negali būti atskaitomas, jeigu šio Įstatymo XII skyriuje nenustatyta kitaip.

2. Negali būti atskaitomas: 1) pirkimo ir (arba) importo PVM už pramogoms ir reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas, jeigu jų įsigijimo išlaidų pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus neleidžiama atimti iš gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas); 2) už kitą asmenį šio Įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytais atvejais sumokėtas pirkimo arba importo PVM; 3) pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriamą visureigių kategorijai, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį arba mokymo vairuoti paslaugos. Tie patys apribojimai taikomi atskaitant pirkimo PVM už nurodytų kategorijų automobilių nuomą. Šie apribojimai netaikomi tik nurodytų kategorijų automobiliams, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms; 4) pirkimo PVM už keleivių vežimo šios dalies 3 punkte nurodytų kategorijų automobiliais paslaugą, jeigu PVM mokėtojas nedalyvauja šios paslaugos teikimo sandoryje kaip neatsiskleidęs tarpininkas.

3. Šio Įstatymo XII skyriuje nustatyti ir kiti atvejai, kai prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM negali būti atskaitomas.

63 straipsnis. Iki įregistravimo PVM mokėtoju įsigytos ir (arba) importuotos prekės ir (arba) paslaugos

1. PVM

mokėtojas turi teisę prekių ir (arba) paslaugų, įsigytų ir (arba) importuotų

iki jo įregistravimo PVM mokėtoju dienos, pirkimo ir (arba) importo PVM,

laikantis šio skyriaus nuostatų ir šiame straipsnyje nustatytų apribojimų,

įtraukti į PVM atskaitą, jeigu jos bus naudojamos to PVM mokėtojo šio

Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai.

2. Į PVM atskaitą gali būti įtraukiama tik ta iki įregistravimo PVM mokėtoju

įsigytų paslaugų, sudarančių PVM mokėtojo ilgalaikį nematerialųjį turtą,

pirkimo PVM dalis, kuri atitinka iki įregistravimo PVM mokėtoju dar nenudėvėtą

(neamortizuotą) to turto vertės dalį, apskaičiuotą vadovaujantis pelno (pajamų)

apmokestinimą reglamentuojančiais teisės aktais.

3. Į PVM atskaitą gali būti įtraukiama kito, negu nurodytas šio

straipsnio 4 dalyje, ilgalaikio materialiojo turto, įsigyto arba importuoto iki

įregistravimo PVM mokėtoju, pirkimo arba importo PVM dalis, atitinkanti iki įregistravimo

PVM mokėtoju dar nenudėvėtą (neamortizuotą) to turto vertės dalį, apskaičiuotą

vadovaujantis pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančiais teisės aktais.

4. Iki

įregistravimo PVM mokėtoju įsigyto arba importuoto ilgalaikio materialiojo

turto, nurodyto šio Įstatymo 67 straipsnyje, pirkimo arba importo PVM

dalis, atitinkanti metų skaičių, įregistravimo PVM mokėtoju dieną likusių iki

šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nurodyto 10 arba 5 metų termino pabaigos

(šio termino pradžia laikoma tas kalendorinis mėnuo, kurį turtas įsigytas arba

importuotas), gali būti traukiama į PVM atskaitą.

5 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

5. Šio

straipsnio nuostatos netaikomos įsigytoms ir (arba) importuotoms prekėms ir

(arba) paslaugoms, sunaudotoms iki įregistravimo PVM mokėtoju pasigamintam

ilgalaikiam turtui (įskaitant iki įregistravimo PVM mokėtoju atliktus esminius

pastatų (statinių) pagerinimus), taip pat fizinio asmens iki įregistravimo PVM

mokėtoju įsigytam ilgalaikiam turtui.

5 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

5. Šio

straipsnio nuostatos netaikomos įsigytoms ir (arba) importuotoms prekėms ir

(arba) paslaugoms, sunaudotoms iki įregistravimo PVM mokėtoju pasigamintam

ilgalaikiam turtui (įskaitant iki įregistravimo PVM mokėtoju atliktus esminius

pastatų (statinių) pagerinimus).

6.

Apmokestinamasis asmuo, kuris buvo pavėluotai įregistruotas PVM mokėtoju dėl

savo kaltės (t. y. asmuo privalėjo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM

mokėtoju, tačiau to nustatyta tvarka nepadarė arba padarė pavėluotai, arba

asmuo pateikė prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, bet mokesčio

administratoriaus sprendimu šiame Įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės

aktuose nustatytais pagrindais nebuvo juo įregistruotas), neturi teisės jokios

iki įregistravimo dienos įsigytų ir (arba) importuotų prekių ir paslaugų

pirkimo ir (arba) importo PVM dalies įtraukti į PVM atskaitą.

6 dalis netenka galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960 (2004-01-15)

Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

64 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

64 straipsnis. Dokumentai, kuriuose nurodytas

PVM sumas galima įtraukti į PVM

atskaitą

1. Pirkimo

PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas

turi PVM sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos

dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių

tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti (išskyrus

kasos aparato kvitą, kuriame nurodytas pirkimo PVM įtraukiamas į PVM atskaitą

laikantis šio straipsnio 3 dalies nuostatų, ir žemės ūkio produkcijos pirkimo

kvitą, išrašytą žemės ūkio produkcijos, už kurią PVM apskaičiuojamas pagal

specialią šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą tvarką, tiekimui

įforminti). Turimame apskaitos dokumente ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM

mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, jeigu šiame straipsnyje

nenustatyta kitaip. Turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio Įstatymo

ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus, o šio dokumento blankas turi būti

prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir

atitikti teisės aktų reikalavimus, keliamus šiam blankui. Pirkimo PVM, šio

Įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą už iš užsienio

apmokestinamųjų asmenų įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, į PVM atskaitą

galima įtraukti remiantis tame straipsnyje nurodytu dokumentu. Jeigu PVM

mokėtojas buvo į PVM atskaitą įtraukęs pirkimo PVM nuo prekių tiekėjui arba

paslaugų teikėjui sumokėtų avansų, tokia (tokiomis) pirkimo PVM suma (sumomis)

atitinkamai mažinama pagal PVM sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame Įstatyme

nurodytą apskaitos dokumentą, kuriuo įformintas toks prekių tiekimas arba

paslaugų teikimas, į PVM atskaitą įtrauktina pirkimo PVM suma.

2. Jeigu

šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytus

apskaitos dokumentus sudaro keli egzemplioriai, į PVM atskaitą pirkimo PVM suma

gali būti įtraukiama tik tada, jeigu PVM mokėtojas turi šio dokumento pirmąjį

egzempliorių, o tuo atveju, kai pirmasis egzempliorius yra prarastas, –

sandorio šalių arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.

3. Kasos

aparato kvituose išskirtos PVM sumos į PVM atskaitą gali būti įtraukiamos

laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytos tvarkos ir apribojimų. Jeigu PVM mokėtojui prekių tiekėjas arba

paslaugų teikėjas išrašė dar ir PVM sąskaitą-faktūrą ar kitą vietoj jos

naudojamą dokumentą, į PVM atskaitą pirkimo PVM įtraukiamas tik pagal PVM

sąskaitą-faktūrą ar kitą vietoj jos naudojamą dokumentą, tačiau PVM mokėtojas

privalo turėti tiek kasos aparato kvitą, tiek ir PVM sąskaitą-faktūrą ar kitą

vietoj jos naudojamą dokumentą.

4. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti

atvejus, kai PVM suma, išskirta PVM sąskaitoje-faktūroje ar kitame vietoj jos

naudojamame dokumente, gali būti dalimis įtraukta į kelių PVM mokėtojų PVM

atskaitą, taip pat tvarką, kurios laikantis tokios PVM sumos įtraukiamos į PVM

atskaitą.

5. Importo

PVM suma gali būti įtraukiama į PVM atskaitą, jeigu ji nurodyta nustatytos

formos importo muitinės deklaracijoje arba kitame vietoj importo muitinės

deklaracijos naudojamame dokumente, o PVM mokėtojas turi importo PVM sumokėjimą

patvirtinančius dokumentus. Importo PVM sumokėjimą patvirtinančių dokumentų

nereikalaujama, jeigu importo PVM gali būti įskaitytas šio Įstatymo 94

straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Pirkimo

PVM suma už pasigamintą ilgalaikį materialųjį turtą įtraukiama į PVM atskaitą

remiantis šiame Įstatyme nurodytu dokumentu, įforminančiu tokį prekių tiekimą.

7. Pirkimo

PVM sumos už nuosavybės teisės objektus, perimamus kaip turtinis įnašas arba

dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, taip pat pirkimo PVM sumos už

nekilnojamojo pagal prigimtį daikto savininko šio Įstatymo 9 straipsnio 5

dalyje nustatyta tvarka perimtą šio daikto esminį pagerinimą traukiamos į PVM

atskaitą remiantis dokumentais, įforminančiais tokį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą.

8. Joks PVM

mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti PVM sumų, apskaičiuotų ir

nurodytų dokumentuose, kuriais įformintas prekių suvartojimas arba paslaugų

suteikimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.

9. Mokesčių

administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimuose apskaitos

dokumentuose nurodytos pirkimo PVM sumos:

1) negali

būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka visus

šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus;

2) gali būti

atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka ne visus

šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

10. Kai PVM

už žemės ūkio produkciją apskaičiuojamas pagal specialią šio Įstatymo 14

straipsnio 9 dalyje nustatytą tvarką, pirkimo PVM už ją gali būti atskaitomas,

jeigu PVM mokėtojas turi šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus

atitinkantį žemės ūkio produkcijos pirkimo kvitą, kuriuo įformintas šios žemės

ūkio produkcijos tiekimas, ir atlygio mokėjimą įforminantį dokumentą,

atitinkantį šio Įstatymo 81 straipsnio reikalavimus.

64 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

64 straipsnis. Reikalavimai dėl PVM sumų įtraukimo į

PVM atskaitą

1. Pirkimo

PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas

turi atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje-faktūroje ši PVM

suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba)

paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM

sąskaita-faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių

teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM

sąskaitoje-faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo

būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1–16 punktuose nurodyti rekvizitai), o

jeigu šio dokumento forma rašytinė, – šio dokumento blankas turi būti prekių

tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti

šiam blankui keliamus teisės aktų reikalavimus. Jeigu PVM mokėtojas buvo į PVM

atskaitą įtraukęs pirkimo PVM nuo prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui

sumokėtų avansų, tokia (tokiomis) pirkimo PVM suma (sumomis) atitinkamai

mažinama pagal galutinę PVM sąskaitą-faktūrą į PVM atskaitą įtrauktina pirkimo

PVM suma.

2. Jeigu

šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą PVM

sąskaitą-faktūrą sudaro keli egzemplioriai, į PVM atskaitą pirkimo PVM suma

gali būti įtraukiama tik tada, kai PVM mokėtojas turi šio dokumento pirmąjį

egzempliorių, o jeigu pirmasis egzempliorius yra prarastas, – sandorio šalių

arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.

3. Pirkimo

PVM, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas už iš kitos valstybės narės

įsigyjamas prekes, į PVM atskaitą gali būti įtrauktas tik tuo atveju, kai

pardavimo PVM, apskaičiuotas už šias prekes, yra fiksuotas centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka pildomame iš kitos valstybės narės įsigytų

prekių, už kurias apskaičiuotas pardavimo PVM, žurnale, ši pardavimo PVM suma

yra deklaruota šio Įstatymo nustatyta tvarka teikiamoje PVM deklaracijoje, o

PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą, kuria įformintas prekių tiekimas ir

kuri atitinka reikalavimus, keliamus PVM sąskaitai-faktūrai, kuria įforminamas

prekių tiekimas kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui. Jeigu PVM

sąskaita-faktūra nėra gauta, tačiau prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM pagal

šio Įstatymo 14 straipsnį atsirado, pirkimo PVM gali būti atskaitytas, jeigu

tenkinami kiti šioje dalyje nustatyti reikalavimai. Ta pačia tvarka atskaitomos

ir pirkimo PVM sumos už prekes ir paslaugas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas,

prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas

tenka jų pirkėjui.

4. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti atvejus,

kuriais PVM suma, išskirta PVM sąskaitoje-faktūroje, gali būti dalimis įtraukta

į kelių PVM mokėtojų PVM atskaitą, taip pat tvarką, kurios laikantis tokios PVM

sumos įtraukiamos į PVM atskaitą.

5. Importo

PVM suma gali būti įtraukiama į PVM atskaitą, jeigu ji nurodyta nustatytos

formos importo muitinės deklaracijoje arba kitame vietoj importo muitinės

deklaracijos naudojamame dokumente, o PVM mokėtojas turi importo PVM sumokėjimą

patvirtinančius dokumentus. Importo PVM sumokėjimą patvirtinančių dokumentų

nereikalaujama, jeigu importo PVM gali būti įskaitytas šio Įstatymo 94

straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Pirkimo

PVM suma už pasigamintą ilgalaikį materialųjį turtą įtraukiama į PVM atskaitą

remiantis PVM sąskaita-faktūra, įforminančia tokį prekių tiekimą.

7. Pirkimo

PVM sumos už nuosavybės teisės objektus, perimamus kaip turtinis įnašas arba

dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, taip pat pirkimo PVM sumos už

nekilnojamojo pagal prigimtį daikto savininko šio Įstatymo 9 straipsnio 4

dalyje nustatyta tvarka perimtą šio daikto esminį pagerinimą traukiamos į PVM

atskaitą remiantis PVM sąskaita-faktūra, įforminančia tokį prekių tiekimą ar

paslaugų teikimą.

8. Joks PVM

mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti PVM sumų, apskaičiuotų ir

nurodytų dokumentuose, kuriais įformintas prekių suvartojimas arba paslaugų

suteikimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.

9. Mokesčių

administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM

sąskaitose-faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos:

1) negali

būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka visus

šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus;

2) gali būti

atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka ne visus

šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

10. Kai PVM

už žemės ūkio produkciją apskaičiuojamas pagal specialią šio Įstatymo 14

straipsnio 9 dalyje nustatytą tvarką, pirkimo PVM už ją gali būti atskaitomas,

jeigu PVM mokėtojas turi šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus

atitinkančią PVM sąskaitą-faktūrą, kuria įformintas šios žemės ūkio produkcijos

tiekimas, ir atlygio mokėjimą įforminantį dokumentą, atitinkantį šio Įstatymo

81 straipsnio reikalavimus.

Nr.

IX-1362,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1310 (2003-04-02)

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

65 straipsnis. Bendrosios PVM atskaitos tikslinimo taisyklės

1. Jeigu PVM

mokėtojas po mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo dalį įsigytų

prekių grąžino, gavo iš prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo papildomų nuolaidų

ar dėl kokių nors kitų priežasčių sumažėjo prekių tiekėjui arba paslaugų

teikėjui mokėtina PVM suma, taip pat jeigu PVM mokėtojui buvo grąžintas importo

PVM, o minėtos pirkimo ir (arba) importo PVM sumos buvo įtrauktos į PVM

atskaitą, PVM atskaita tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo

minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą

(mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą.

2. Dėl

klaidos atskaičius per daug pirkimo ir (arba) importo PVM, PVM atskaita turi

būti patikslinta to mokestinio laikotarpio, kurį klaidos padarytos, PVM

deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš

biudžeto) PVM sumą.

3. Jeigu dėl

klaidos ar dėl kitų priežasčių buvo atskaityta per mažai pirkimo ir (arba) importo

PVM, PVM atskaita gali būti patikslinta to mokestinio laikotarpio, kurį

paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai mažinant mokėtiną į

biudžetą (didinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą.

65 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

65 straipsnis. Bendrosios PVM atskaitos tikslinimo taisyklės

Jeigu PVM

mokėtojas po mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo dalį įsigytų

prekių grąžino, gavo iš prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo papildomų nuolaidų

ar dėl kokių nors kitų priežasčių sumažėjo prekių tiekėjui arba paslaugų

teikėjui mokėtina PVM suma, taip pat jeigu PVM mokėtojui buvo grąžintas importo

PVM, o minėtos pirkimo ir (arba) importo PVM sumos buvo įtrauktos į PVM

atskaitą, PVM atskaita tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo

minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą

(mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

66 straipsnis. Prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM atskaitos tikslinimas

1. Jeigu pasibaigus kalendoriniams metams ir šio Įstatymo 60 straipsnio nustatyta tvarka pagal faktinius tų kalendorinių metų rodiklius apskaičiavus prekių ir paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM dalį (procentais), tenkančią šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, nustatoma, kad pagal tais kalendoriniais metais naudotą dydį buvo atskaityta per daug pirkimo ir (arba) importo PVM, PVM atskaita tikslinama tų kalendorinių metų metinėje PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą, o jeigu nustatoma, kad buvo atskaityta per mažai, – atitinkamai mažinant mokėtiną į biudžetą (didinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą. Jeigu pagal faktinius kalendorinių metų rodiklius apskaičiuotos dalies (procentais) dydis nuo tais kalendoriniais metais naudoto dydžio skiriasi ne daugiau kaip 5 procentais, PVM atskaita gali būti netikslinama.

2. Paaiškėjus, kad prekės ir (arba) paslaugos, jeigu jų (o jeigu jos pasigamintos, – joms pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtrauktas (įtraukta) į atskaitą, nebebus naudojamos PVM mokėtojo šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje, PVM atskaita tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą. PVM atskaita netikslinama: 1) dėl prarasto prekių kiekio, neviršijančio teisės aktų nustatytų natūralios netekties normų, taip pat dėl prarasto technologinių procesų metu prekių kiekio, jeigu nustatant atlygį už tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas į jį įtraukiama ir tokių nuostolių vertė; 2) jeigu nuosavybės teisės objektas perduodamas šio Įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 3) jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodoma, kad prekės prarastos dėl force majeure arba nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos; 4) jeigu prekės perduotos ar sunaudotos šio Įstatymo 5 straipsnio 3 arba 4 dalyje nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio nuostatos netaikomos šio Įstatymo 67 straipsnyje nurodytam ilgalaikiam materialiajam turtui.

67 straipsnis. PVM atskaitos tikslinimas dėl ilgalaikio materialiojo turto naudojimo pasikeitimoPakeista šioje redakcijoje

1. Šio straipsnio nuostatos taikomos: 1) nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams (įskaitant pastatų (statinių) esminius pagerinimus); 1 dalies 2 punkto redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.: 2) kitoms ilgalaikio materialiojo turto rūšims, kurioms teisės aktuose, reglamentuojančiuose pelno (pajamų) apmokestinimą, nustatytas ne trumpesnis kaip 5 metų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas. 1 dalies 2 punkto redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 2) kitoms ilgalaikio materialiojo turto rūšims, kurioms teisės aktuose, reglamentuojančiuose pelno (pajamų) apmokestinimą, nustatytas ne trumpesnis kaip 4 metų nusidėvėjimo normatyvas.

2. PVM atskaita šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi būti tikslinama: nekilnojamojo pagal prigimtį daikto – 10 metų, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto turto – 5 metus, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį atskaityta to turto pirkimo arba importo PVM ar jo dalis (pastato (statinio) esminio pagerinimo atveju – taip pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM atskaita tikslinama 10 metų nuo to mokestinio laikotarpio, kurį buvo užbaigti pagerinimo darbai). Jeigu turtas buvo įsigytas arba importuotas iki įregistravimo PVM mokėtoju, PVM atskaita tikslinama tokį skaičių metų, kiek metų atitinkanti pirkimo arba importo PVM dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą.

3. Konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto (įskaitant pastato (statinio) esminį pagerinimą) pirkimo arba importo PVM suma dalijama iš PVM atskaitos tikslinimo metų skaičiaus. Kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus, atsižvelgiant į faktinį to turto naudojimą šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje per tuos kalendorinius metus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti apskaičiuota tiems kalendoriniams metams tenkanti atskaitytina pirkimo ir (arba) importo PVM dalis ir metinėje PVM deklaracijoje PVM atskaita turi būti patikslinta.

4. Jeigu pagal faktinius rodiklius apskaičiuota tiems kalendoriniams metams tenkanti atskaitytina turto pirkimo ir (arba) importo PVM dalis skiriasi nuo tiems kalendoriniams metams tenkančios faktiškai atskaityto pirkimo ir (arba) importo PVM dalies ne daugiau kaip 5 procentais, PVM atskaita gali būti netikslinama.

5. Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ilgalaikis materialusis turtas nebebus PVM mokėtojo naudojamas šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, PVM atskaita turi būti patikslinta to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai (t. y. atskaityta pirkimo arba importo PVM dalimi, tenkančia iki PVM atskaitos tikslinimo termino pabaigos likusiam laikotarpiui) padidinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą. PVM atskaita netikslinama: 1) jeigu turtas perduodamas šio Įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 2) jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodoma, kad turtas prarastas dėl force majeure arba nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos.

6. Fizinio asmens PVM mokėtojo ilgalaikiam materialiajam turtui taikomos šio Įstatymo 70 straipsnio nuostatos.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

68 straipsnis. Specialios taisyklės dėl PVM atskaitos tikslinimo tam tikrų sandorių atvejais 1 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:Pakeista šioje redakcijoje

1. Kai PVM mokėtojas atliko pastato (statinio), kurį jis naudoja kitais negu nuosavybės teisė pagrindais, esminį pagerinimą, PVM atskaitos tikslinimo prievolės jam ir pastato (statinio) savininkui pasiskirsto taip: 1) visos prievolės, susijusios su PVM atskaitos tikslinimu, tenka tik pastato (statinio) savininkui, kai jį iš esmės pagerinęs PVM mokėtojas iš karto užbaigus pagerinimo darbus šio Įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka perdavė pagerinimą pastato (statinio) savininkui, apskaičiuodamas pardavimo PVM ir išrašydamas savininkui atitinkamą dokumentą, arba 2) prievolės, susijusios su PVM atskaitos tikslinimu, pirmiausia tenka PVM mokėtojui, iš esmės pagerinusiam pastatą (statinį) ir įtraukusiam į savo PVM atskaitą taip pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM. Kai pastatas (statinys) grąžinamas savininkui ir šio Įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka perduodamas pagerinimas, apskaičiuojant už jį pardavimo PVM ir išrašant daikto savininkui atitinkamą dokumentą, prievolė tikslinti PVM atskaitą pereina savininkui. PVM atskaitą pastato (statinio) savininkas tikslina tiek metų, kiek yra likę iki 10 metų laikotarpio, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį buvo užbaigti pagerinimo darbai ir tokio pasigaminto turto pirkimo PVM pastatą (statinį) pagerinusio PVM mokėtojo buvo įtrauktas į PVM atskaitą, pabaigos. 1 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 1. Kai PVM mokėtojas atliko pastato (statinio), kurį jis naudoja kitais negu nuosavybės teisės pagrindais, esminį pagerinimą, PVM atskaitos tikslinimo prievolės jam ir pastato (statinio) savininkui pasiskirsto taip: 1) visos prievolės, susijusios su PVM atskaitos tikslinimu, tenka tik pastato (statinio) savininkui, kai jį iš esmės pagerinęs PVM mokėtojas iš karto užbaigus pagerinimo darbus, šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perdavė pagerinimą pastato (statinio) savininkui, apskaičiuodamas pardavimo PVM ir išrašydamas savininkui PVM sąskaitą-faktūrą, arba 2) prievolės, susijusios su PVM atskaitos tikslinimu, pirmiausia tenka PVM mokėtojui, iš esmės pagerinusiam pastatą (statinį) ir įtraukusiam į savo PVM atskaitą taip pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM. Kai pastatas (statinys) grąžinamas savininkui ir šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perduodamas pagerinimas, apskaičiuojant už jį pardavimo PVM ir išrašant daikto savininkui PVM sąskaitą-faktūrą, prievolė tikslinti PVM atskaitą pereina savininkui. PVM atskaitą pastato (statinio) savininkas tikslina tiek metų, kiek yra likę iki 10 metų laikotarpio, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį buvo užbaigti pagerinimo darbai ir tokio pasigaminto turto pirkimo PVM pastatą (statinį) pagerinusio PVM mokėtojo buvo įtrauktas į PVM atskaitą, pabaigos.

2. PVM atskaita neturi būti tikslinama: 1) kai fizinio asmens PVM mokėtojo ekonominė veikla, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyta neįsteigus įmonės (įregistravus ūkininko ūkį ar pan.), kaip kompleksas perduodama (paveldėjimo ar kitu būdu) kitam apmokestinamajam asmeniui, kuris yra PVM mokėtojas. Šiuo atveju laikoma, kad su tuo susijusių nuosavybės teisės objektų perėmėjas jų (o jeigu jie buvo pasigaminti, – jiems pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM arba jo dalį įtraukė į savo PVM atskaitą ir jam tenka prievolės tikslinti PVM atskaitą šiame skyriuje nustatyta tvarka; 2) kai PVM mokėtojas perduoda turtą, valdomą ir naudojamą patikėjimo teise ir kurio (o jeigu jis pasigamintas, – jam pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtrauktas (įtraukta) į PVM atskaitą, kitam apmokestinamajam asmeniui, kuris yra PVM mokėtojas, taip pat tais atvejais, kai turtas, kurio (o jeigu jis pasigamintas, – jam pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtrauktas (įtraukta) į PVM atskaitą, perduodamas kitam PVM mokėtojui dėl turtą perduodančio PVM mokėtojo skaidymo atskyrimo būdu pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Šiais atvejais laikoma, kad turto perėmėjas jo (o jeigu jis buvo pasigamintas, – jam pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM arba jo dalį įtraukė į savo PVM atskaitą ir jam tenka prievolės tikslinti PVM atskaitą šiame skyriuje nustatyta tvarka.

Nr.

IX-1648,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3120 (2003-07-10)

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

69 straipsnis. PVM atskaitos tikslinimas dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų arba likvidavimo

1. Apmokestinamąjį asmenį išregistruojant iš PVM mokėtojų arba PVM mokėtojui pasibaigiant dėl likvidavimo, išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaracijoje šio Įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatyta tvarka patikslinama PVM atskaita ir į biudžetą grąžinamas į PVM atskaitą įtrauktas prekių ir (arba) paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, kurios nebebus panaudotos šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM.

2. PVM atskaita gali būti netikslinama, kai likviduojamos individualios (personalinės) įmonės savininkas, kuris yra PVM mokėtojas, numato vykdyti šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą neįsteigęs įmonės ir įmonės įsigytos ir (arba) importuotos prekės ir (arba) paslaugos, įskaitant ilgalaikį turtą, bus naudojamos tai veiklai. Šiuo atveju laikoma, kad įmonės savininkas prekių ir (arba) paslaugų (o jeigu jos buvo pasigamintos, – joms pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM arba jo dalį įtraukė į savo PVM atskaitą ir jam tenka prievolės tikslinti PVM atskaitą šiame skyriuje nustatyta tvarka.

70 straipsnis. PVM atskaitos tikslinimas pasikeitus fizinio asmens ilgalaikio materialiojo turto naudojimuiPakeista šioje redakcijoje

Fizinio asmens PVM mokėtojo ilgalaikio materialiojo turto, kurio dalis šio Įstatymo nustatyta tvarka buvo priskirta to asmens ekonominei veiklai vykdyti, PVM atskaitos tikslinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. IX SKYRIUS PRIEVOLĖ SKAIČIUOTI IR MOKĖTI Į BIUDŽETĄ PVM, PVM MOKĖTOJŲ REGISTRAVIMAS IR JŲ PRIEVOLĖS 71 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

71 straipsnis. Prievolė skaičiuoti ir (arba)

mokėti į biudžetą PVM ir privalomas

registravimasis PVM mokėtoju

1. Lietuvos

Respublikos apmokestinamasis asmuo, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę

veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus

(paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100 000 litų, pradedant tuo mėnesiu, kurį

minėta riba buvo viršyta, privalo už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas

paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą.

Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, atlygis už kurias sudarė nurodytą

100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas. Šis asmuo privalo nustatyta tvarka

pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju. Skaičiuojant nurodytą 100 000

litų sumą, neatsižvelgiama į:

1) atlygį už

prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba)

paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio Įstatymo 62 straipsnio 1

dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų

PVM mokėtojas;

2) atlygį už

ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą;

3) gautus

avansus.

2. Užsienio

apmokestinamojo asmens, kuris šalies teritorijoje tiekia prekes ir (arba)

teikia paslaugas, šalies teritorijoje turimas padalinys privalo už to užsienio

apmokestinamojo asmens šalies teritorijoje tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas

paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą.

Šis padalinys privalo nustatyta tvarka pateikti prašymą įregistruoti užsienio

apmokestinamąjį asmenį PVM mokėtoju (neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies

išimtis dėl 100 000 litų ribos), tačiau tokio prašymo teikti neprivaloma, jeigu

užsienio apmokestinamasis asmuo šalies teritorijoje vykdo tik šią veiklą:

1) tiekia

prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą neapmokestinamos

PVM;

2) tiekia

prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą nėra PVM objektas;

3) tiekia

prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą būtų apmokestinamos

taikant 0 procentų PVM tarifą;

4) teikia

paslaugas, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnio 6 ir (arba) 7 dalyse, ir tik

tokiems pirkėjams (klientams), kurie pagal šio Įstatymo nuostatas už įsigytas

tokias paslaugas privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM.

3. Užsienio

apmokestinamasis asmuo, kuris šalies teritorijoje tiekia prekes ir (arba)

teikia paslaugas ir neturi šalies teritorijoje padalinio, privalo paskirti

Lietuvos Respublikoje fiskalinį agentą, kuris privalo už to užsienio

apmokestinamojo asmens šalies teritorijoje tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas

paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą.

Paskirtas fiskalinis agentas privalo nustatyta tvarka pateikti prašymą

įregistruoti užsienio apmokestinamąjį asmenį PVM mokėtoju. Jeigu užsienio

apmokestinamasis asmuo šalies teritorijoje vykdo tik veiklą, nurodytą šio

straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, fiskalinis agentas neprivalo būti skiriamas.

Kitais atvejais fiskalinis agentas privalo būti paskirtas neatsižvelgiant į šio

straipsnio 1 dalies išimtis dėl 100 000 litų ribos.

4. Prašymo įregistruoti

PVM mokėtoju nepateikimas arba apmokestinamojo asmens neįregistravimas PVM

mokėtoju neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo

tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas ir mokėti jį į biudžetą, jeigu

tą privaloma daryti pagal šio straipsnio 1–3 dalių nuostatas.

5. Užsienio

apmokestinamojo asmens padalinys arba jo paskirtas fiskalinis agentas

solidariai su užsienio apmokestinamuoju asmeniu atsako už šio apmokestinamojo

asmens mokestinių prievolių, susijusių su PVM, vykdymą. Užsienio

apmokestinamojo asmens fiskalinio agento skyrimo tvarką ir reikalavimus

asmeniui, galinčiam būti užsienio apmokestinamojo asmens fiskaliniu agentu,

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6. Bet kas

išskyręs PVM dokumente, kuriuo įformintas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų

teikimas, už kurį (kuriuos) PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo taip

išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą.

7. Jeigu tas

pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą

laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo

kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę

veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu

bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas

prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių)

viršijo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad

kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė

už nustatytą ribą.

71 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

71 straipsnis. Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis

PVM mokėtoju

1.

Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą

tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes

arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik

tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė

apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnį tenka

šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju

asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju.

2.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis

asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas

prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones)

ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir

mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą

patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12

mėnesių) neviršijo 100 000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to

mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas

paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 litų sumą, PVM

neskaičiuojamas. Skaičiuojant nurodytą 100 000 litų sumą, neatsižvelgiama į:

1)

atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir

(arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio Įstatymo 62 straipsnio

1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų

PVM mokėtojas;

2)

atlygį už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje

veikloje, tiekimą;

3)

gautus avansus;

4)

atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir šio Įstatymo 28

straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai

yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios

rūšies veikla.

3.

Užsienio apmokestinamasis asmuo PVM mokėtoju privalo registruotis per šalies

teritorijoje esantį padalinį, o jeigu tokio padalinio nėra, – per paskirtą

Lietuvos Respublikoje esantį fiskalinį agentą. Reikalavimas paskirti fiskalinį

agentą netaikomas kitose valstybėse narėse įsikūrusiems apmokestinamiesiems

asmenims, kurie PVM mokėtojais gali būti registruojami tiesiogiai. Užsienio

apmokestinamasis asmuo neprivalo registruotis PVM mokėtoju, jeigu jis šalies

teritorijoje vykdo tik šią veiklą:

1)

tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą

neapmokestinamos PVM;

2)

tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą nėra PVM

objektas;

3)

tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą būtų

apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, išskyrus šio Įstatymo 49

straipsnyje, taip pat 53 straipsnio 1 dalies 1–3, 6 ir 7 punktuose bei 5 ir 6

dalyse nurodytą veiklą.

4.

Prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia apmokestinamojo

asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas

paslaugas bei įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes ir mokėti jį į

biudžetą, jeigu tai privaloma daryti pagal šio straipsnio 1–3 dalių ir 71(1)

straipsnio nuostatas.

5.

Užsienio apmokestinamojo asmens padalinys arba jo paskirtas fiskalinis agentas

solidariai su užsienio apmokestinamuoju asmeniu atsako už šio apmokestinamojo

asmens mokestinių prievolių, susijusių su PVM, vykdymą. Užsienio

apmokestinamojo asmens fiskalinio agento skyrimo tvarką ir reikalavimus

asmeniui, galinčiam būti užsienio apmokestinamojo asmens fiskaliniu agentu,

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6. Bet

kas, išskyręs PVM dokumente, kuriuo įformintas prekių tiekimas ir (arba)

paslaugų teikimas, už kurį (kuriuos) PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo

taip išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą.

7. Kai

tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą

laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo

kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę

veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu

bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas

prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių)

viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad

kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė

už nustatytą ribą.

8. Jeigu

asmuo pageidavo, kad jo tiekiamoms prekėms, atitinkančioms šio Įstatymo 12

straipsnio 4 dalies nuostatas, būtų taikoma šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis

ir prekių išgabenimo valstybės narės kompetentinga institucija jam tokią teisę

suteikė, registruojant asmenį PVM mokėtoju privalo būti pateiktas šis kitos

valstybės narės suteiktas leidimas.

9. Šio

Įstatymo 53 straipsnyje nurodyti asmenys, privalantys skaičiuoti ir mokėti PVM,

privalo jį skaičiuoti ir mokėti nepaisant to, kad jie nėra ir neprivalo būti

įregistruoti PVM mokėtojais.

10.

Asmenys, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, tačiau į kitas valstybes nares

tiekia naujas transporto priemones, PVM mokėtojais neregistruojami, tačiau jie

privalo šio Įstatymo 92 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka pateikti toje

dalyje nurodytą deklaraciją.

11. Už

Europos Bendrijų teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo ar

apmokestinamasis asmuo, per padalinį, esantį už Europos Bendrijų teritorijos

ribų, šalies teritorijoje elektroniniu būdu teikiantis paslaugas asmenims,

kurie nėra apmokestinamieji asmenys, ir jau įsiregistravęs PVM mokėtoju kurioje

nors valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš

esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatoms,

registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje neprivalo, tačiau tik tuo

atveju, jeigu jo prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda vien dėl tokių

paslaugų teikimo.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Įstatymas papildomas 71(1) straipsniu nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

71(1)straipsnis.

Prekes iš kitos valstybės narės įsigyjančių asmenų registravimas PVM

mokėtojais

1. Jeigu

apmokestinamasis asmuo, kuris nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju

pagal šio Įstatymo 71 arba 72 straipsnį, taip pat juridinis asmuo, kuris nėra

apmokestinamasis asmuo, įsigyja šalies teritorijoje prekes iš kitos valstybės

narės, jis privalo už iš kitos valstybės narės įsigyjamas prekes skaičiuoti PVM

ir jį mokėti į biudžetą, taip pat pateikti prašymą įregistruoti jį PVM

mokėtoju, išskyrus atvejus, kai tenkinamos visos šiuose punktuose nurodytos

sąlygos:

1)

prekes įsigyjantis asmuo yra:

a)

ūkininkas, įsigyjantis prekes savo vykdomai ekonominei veiklai, kuriai taikoma

šio Įstatymo XII skyriaus pirmajame skirsnyje numatyta kompensacinio PVM tarifo

schema, arba

b)

apmokestinamasis asmuo, vykdantis tik veiklą, kuriai skirtų prekių ir paslaugų

pirkimo (importo) PVM pagal šį Įstatymą negali būti atskaitomas, arba

c)

juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo;

2) visų

asmens įsigytų iš kitų valstybių narių prekių (išskyrus naujas transporto

priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM, sumokėto

ar mokėtino valstybėje narėje, iš kurios prekės atgabentos) praėjusiais

kalendoriniais metais neviršijo 35 000 litų ir einamaisiais kalendoriniais

metais nenumatoma šios ribos viršyti.

2. Jeigu

iš kitų valstybių narių įsigytų prekių vertė viršijo šio straipsnio 1 dalies 2

punkte nurodytą ribą, už įsigytas prekes, kurių vertė neviršijo nurodytosios 35

000 litų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji vertė

viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas įsigytas prekes, dėl kurių

įsigijimo ši riba buvo viršyta.

3.

Užsienio asmuo, kuris šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės įsigyja tik

tokias prekes, kurių įsigijimui taikomos šio Įstatymo 33(1 )straipsnio

3 dalies nuostatos, neprivalo pateikti prašymo įregistruoti PVM mokėtoju.

4.

Užsienio asmeniui, privalančiam registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje

pagal šio straipsnio 1 dalį, taikomos šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies

nuostatos dėl registravimosi būdo.

5.

Prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia asmens nuo prievolės

skaičiuoti PVM už jo įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes, tiekiamas

šalies teritorijoje prekes (teikiamas paslaugas) ir mokėti jį į biudžetą, jeigu

tai privaloma daryti pagal šio bei 71 straipsnių nuostatas.

6. Šio

Įstatymo 71 straipsnio 7 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir

nustatant to paties asmens kontroliuojamų apmokestinamųjų asmenų ar juridinių

asmenų, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, prievolę registruotis PVM

mokėtojais pagal šio straipsnio 1 dalį.

7. Bet

kuris asmuo, kuris nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju pagal šio

Įstatymo 71 straipsnį arba šio straipsnio 1 dalį, iš kitos valstybės narės

įsigijęs naują transporto priemonę, taip pat bet kuris juridinis asmuo, kuris

nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71

straipsnį ar šio straipsnio 1 dalį, iš kitos valstybės narės įsigijęs akcizais

apmokestinamų prekių, PVM mokėtoju neregistruojamas ir privalo mokestį deklaruoti

ir sumokėti šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

8.

Lietuvos Respublikos apmokestinamajam asmeniui, kuris šiame straipsnyje

nustatytais pagrindais yra įregistruotas arba privalo būti įregistruotas PVM

mokėtoju, netaikomos šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

72 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

72 straipsnis. Savanoriškas registravimas PVM

mokėtojais

Asmuo,

vykdantis ar ketinantis vykdyti ekonominę veiklą, turi teisę pateikti prašymą

įregistruoti jį PVM mokėtoju, išskyrus tą atvejį, kai vykdoma ir numatoma

vykdyti vien tokia veikla, kurioje naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo

ir (arba) importo PVM pagal šio Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas

negalėtų būti atskaitomas, jeigu šio Įstatymo XII skyriuje nenustatyta kitaip.

72 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

72 straipsnis. Savanoriškas registravimasis PVM

mokėtojais

1.

Lietuvos Respublikos asmuo, vykdantis ar ketinantis vykdyti ekonominę veiklą,

turi teisę pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgdamas į

tai, kad bendra atlygio suma nesiekia šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos

ribos, išskyrus atvejį, kai vykdoma ir numatoma vykdyti vien tokia veikla,

kurioje naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal

šio Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu

šio Įstatymo XII skyriuje nenustatyta kitaip.

2. Asmuo,

įsigyjantis ar ketinantis įsigyti prekių iš kitos valstybės narės, turi teisę

pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgdamas į tai, kad

bendra įsigytų ar ketinamų įsigyti prekių vertė neviršija šio Įstatymo 71(1

)straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos ribos, išskyrus atvejį, kai

įsigyjamos ar numatomos įsigyti vien naujos transporto priemonės arba akcizais

apmokestinamos prekės.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

73 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

73 straipsnis.

Registruojamo PVM mokėtoju apmokestinamojo asmens mokestinių

prievolių įvykdymo užtikrinimas laidavimu arba

garantija

1. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai

tai reikalinga mokestinių prievolių įvykdymui (įskaitant PVM skirtumo įskaitymo

bei grąžinimo pagrįstumą) užtikrinti, vietos mokesčio administratorius

privalo pareikalauti, kad registruojant (privalomai ar savanoriškai)

apmokestinamąjį asmenį PVM mokėtoju būtų pateiktas Lietuvos Respublikoje

įsteigtos ir veikiančios banko įstaigos arba draudimo įmonės, turinčios

atitinkamai banko arba draudimo veiklos licenciją, išduotas laidavimo arba

garantijos iki vienerių metų dokumentas, pagal kurį laiduotojas arba garantas

įsipareigoja įvykdyti apmokestinamojo asmens, registruojamo PVM mokėtoju,

mokestines prievoles, susijusias su PVM, jeigu registruojamas apmokestinamasis

asmuo šių prievolių neįvykdys arba įvykdys jas netinkamai. Šioje dalyje

nurodyto laidavimo arba garantijos dokumento nepateikęs apmokestinamasis asmuo

PVM mokėtoju neregistruojamas.

2. Šiame straipsnyje nurodyto laidavimo arba

garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos

dokumentų pateikimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

73 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

73 straipsnis. Registruojamo PVM mokėtoju asmens mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimas laidavimu arba garantija

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai tai reikalinga mokestinių

prievolių įvykdymui (įskaitant PVM skirtumo įskaitymo bei grąžinimo pagrįstumą)

užtikrinti, vietos mokesčio administratorius privalo pareikalauti, kad

registruojant (privalomai ar savanoriškai) asmenį PVM mokėtoju būtų pateiktas

Lietuvos Respublikoje įsteigtos ir veikiančios banko įstaigos arba draudimo

įmonės, turinčios atitinkamai banko arba draudimo veiklos licenciją, išduotas

laidavimo arba garantijos iki vienerių metų dokumentas, pagal kurį laiduotojas

arba garantas įsipareigoja įvykdyti asmens, registruojamo PVM mokėtoju,

mokestines prievoles, susijusias su PVM, jeigu registruojamas asmuo šių

prievolių neįvykdys arba jas įvykdys netinkamai.

2. Šiame straipsnyje nurodyto laidavimo arba

garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos

dokumentų pateikimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

74 straipsnis. PVM mokėtojo kodasPakeista šioje redakcijoje

PVM mokėtoju įregistruotam apmokestinamajam asmeniui suteikiamas PVM mokėtojo kodas, kurio sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 75 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

75 straipsnis. PVM mokėtojo išregistravimas

1. PVM

mokėtoju įregistruotas Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo turi teisę

būti išregistruotas iš PVM mokėtojų, jeigu:

1) bendra

atlygio už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus

(paskutinius 12 mėnesių) nepasiekė šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje

nustatytos ribos arba

2) per metus

(paskutinius 12 mėnesių) visas atlygis gautas tik iš veiklos, kurioje naudojamų

prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio Įstatymo 62

straipsnio 1 dalies nuostatas negali būti atskaitomas.

2. PVM

mokėtoju įregistruotas užsienio apmokestinamasis asmuo turi teisę būti

išregistruotas iš PVM mokėtojų, jeigu:

1) jis

visiškai nutraukia tiekti prekes ir (arba) teikti paslaugas šalies teritorijoje

arba

2) per metus

(paskutinius 12 mėnesių) šalies teritorijoje vykdyta vien tik šio Įstatymo 71

straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodyta veikla.

3. Vietos

mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami

PVM mokėtojai:

1) neteikę

PVM deklaracijų už 12 mėnesių iš eilės laikotarpį;

2) per 12

mėnesių iš eilės laikotarpį PVM deklaracijose deklaravę tik veiklą, kurioje

naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio

Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negali būti atskaitomas;

3) per 12

mėnesių iš eilės laikotarpį PVM deklaracijose deklaravę, kad pajamų iš

ekonominės veiklos negavo. Ši nuostata netaikoma PVM mokėtojams, kuriantiems

(statantiems) ilgalaikį materialųjį turtą ir tai deklaravusiems vietos mokesčio

administratoriui centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

4. Vietos

mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų išregistruojami ir

juridiniai asmenys, jeigu paaiškėja, kad jie buvo įsteigti ne steigimo

dokumentuose nurodytai ekonominei veiklai vykdyti, o siekiant savanaudiškų,

visuomenei priešiškų interesų ir (arba) naudoti kaip priedanga vykdant kitokią,

negu nurodyta steigimo dokumentuose, veiklą, ar paaiškėja, kad PVM mokėtojas

įsteigtas ar įregistruotas PVM mokėtoju pagal pamestus, dingusius, pavogtus ar

suklastotus dokumentus, arba asmuo, pagal kurio dokumentus įsteigtas ar

įregistruotas PVM mokėtojas, raštiškai neigia jį steigęs ar registravęs.

5. Vietos

mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų nedelsiant gali būti

išregistruojami PVM mokėtojai, nepateikę bent vienos PVM deklaracijos, jeigu

mokesčio administratorius turi įrodymų, kad tą mokestinį laikotarpį, už kurį

PVM deklaracija nepateikta, toks PVM mokėtojas tiekė prekes ir (arba) teikė

paslaugas, arba paaiškėja, kad šio PVM mokėtojo vardu įsigytus apskaitos

dokumentų blankus naudoja kiti asmenys.

6. Vietos

mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų nedelsiant gali būti

išregistruojami PVM mokėtojai, nepateikę vietos mokesčio administratoriaus šio

Įstatymo 90 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka pareikalauto laidavimo arba

garantijos dokumento.

75 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

75 straipsnis. PVM mokėtojo išregistravimas

1. Asmuo

turi teisę pateikti prašymą išregistruoti jį iš PVM mokėtojų arba gali būti iš

jų išregistruotas vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva, jeigu, jam

nesant PVM mokėtoju, jam nebūtų atsiradusi prievolė juo įsiregistruoti pagal iš

šio Įstatymo 71 ar 71(1) straipsnį.

2. Jeigu

asmuo įsiregistravo PVM mokėtoju savanoriškai pagal šio Įstatymo 72 straipsnio

2 dalį ar dėl to, kad savanoriškai pasirinko, kad jo tiekiamoms prekėms,

atitinkančioms šio Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, būtų taikoma šio

Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, jis negali būti išregistruotas iš PVM mokėtojų

nepraėjus 24 kalendoriniams mėnesiams nuo jo įregistravimo, išskyrus atvejus,

kai asmuo likviduojamas.

3.

Vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti

išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo

ekonominės veiklos ar neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

76 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

76 straipsnis. PVM mokėtojų registravimo tvarka

PVM mokėtojai

registruojami Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka.

76 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

76 straipsnis. PVM mokėtojų registravimo tvarka

PVM mokėtojai

registruojami Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka. Prašymas įregistruoti PVM mokėtoju gali būti pateiktas elektroninėmis

priemonėmis laikantis centrinio mokesčio administratoriaus nustatytų

reikalavimų.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

77 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

77 straipsnis. PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės

1. PVM

mokėtojas privalo:

1)

tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus;

2)

laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir

paslaugų teikimo įforminimo;

3)

teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas

valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio Įstatymo nustatyta

tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka

apskaičiuotą mokėtiną PVM ir avansinius PVM mokėjimus.

2. Šio

straipsnio 1 dalyje nenurodytas asmuo, iš kitos valstybės narės įsigyjantis

naują transporto priemonę ir (arba) akcizais apmokestinamas prekes, kai už jas

pagal šį Įstatymą jis privalo sumokėti PVM, privalo laikytis šio Įstatymo 92

straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl mokesčio administratoriaus informavimo,

deklaracijų (apyskaitų) pateikimo ir PVM sumokėjimo.

3. Šio

straipsnio 1 dalyje nenurodytas asmuo, tiekiantis į kitą valstybę narę naują

transporto priemonę, privalo laikytis šio Įstatymo 79 straipsnyje nustatytų

reikalavimų dėl tiekimo įforminimo bei 92 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl

mokesčio administratoriaus informavimo ir deklaracijų pateikimo.

4.

Kiekvienas asmuo privalo apie visus savo veiklos ar prekių įsigijimo iš kitų

valstybių narių pasikeitimus, kurie turi įtakos šiame Įstatyme nustatytoms jo

mokestinėms prievolėms, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių aplinkybių

susidarymo informuoti vietos mokesčio administratorių.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960 (2004-01-15)

Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

78 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

78 straipsnis. Apskaita

1. PVM

mokėtojai privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu,

kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio mokėtojo prievoles,

susijusias su PVM.

2. Šio

Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytos veiklos ir bet kokios kitos veiklos

apskaita turi būti tvarkomos atskirai.

3. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti reikalavimus

dėl PVM apskaičiavimui naudojamų apskaitos registrų, jų pildymo, tvarkymo, taip

pat dėl apskaitos duomenų, reikalingų PVM apskaičiavimui, saugojimo

kompiuterinėse laikmenose.

78 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

78 straipsnis. Apskaita ir dokumentų saugojimas

1.

Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka

ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens

prievoles, susijusias su PVM.

2. Šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytos veiklos apskaita ir

bet kokios kitos veiklos apskaita turi būti tvarkomos atskirai.

3.

Apmokestinamieji asmenys privalo atskirai registruoti prekių išgabenimo į kitą

valstybę narę šio Įstatymo 5(1 )straipsnio 2 dalies 5–7 punktuose

nurodytais tikslais atvejus. Šių atvejų registravimo reikalavimus nustato

centrinis mokesčio administratorius.

4.

Apmokestinamieji asmenys privalo atskirai tvarkyti prekių, kurias į šalies

teritoriją atgabena kitoje valstybėje narėje PVM mokėtoju registruotas asmuo ar

jo užsakymu kitas asmuo šio Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytoms

paslaugoms atlikti, bei suteiktų paslaugų (įskaitant tam sunaudotas prekes)

apskaitą. Šios apskaitos tvarkymo reikalavimus nustato centrinis mokesčio

administratorius.

5. Apmokestinamieji

asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrus; į

juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM

sąskaitos-faktūros, kurios išrašytos ne ant specialaus blanko. Šių registrų

tvarkymo, taip pat jų saugojimo bei pateikimo reikalavimus nustato centrinis

mokesčio administratorius.

6. Centrinis

mokesčio administratorius turi teisę nustatyti ir kitus reikalavimus dėl PVM

apskaičiavimui naudojamų apskaitos registrų, jų pildymo bei tvarkymo.

7.

Apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų ar

trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, taip pat jų gautos PVM

sąskaitos-faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM

sąskaitos-faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas

šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų

asmenų gautos PVM sąskaitos-faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų

išrašymo. Apmokestinamieji asmenys privalo saugoti dokumentus tokios formos

(rašytinės ar elektroninės), kokios jie buvo išrašyti ar gauti, bei užtikrinti,

kad per visą dokumentų saugojimo laikotarpį būtų išlaikytas PVM

sąskaitų-faktūrų kilmės autentiškumas bei turinio vientisumas, taip pat kad

dokumentai išliktų įskaitomi. Jeigu PVM sąskaitos-faktūros yra elektroninės

formos, kartu turi būti saugomi ir duomenys, užtikrinantys kilmės autentiškumą

bei turinio vientisumą. Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys privalo

šiuos dokumentus saugoti šalies teritorijoje, jeigu dokumentai nėra saugomi

naudojant elektronines priemones. Jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamieji

asmenys saugo dokumentus naudodami elektronines priemones ir užtikrina visišką

prieigą prie juose esančių duomenų (t. y. galimybę gauti šiuos dokumentus elektroninėmis

priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti Mokesčių administravimo įstatymo

nustatytais pagrindais), dokumentai gali būti saugomi ir ne šalies

teritorijoje. Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys privalo informuoti

vietos mokesčio administratorių apie dokumentų saugojimo vietą, jeigu

dokumentai saugomi ne šalies teritorijoje. PVM sąskaitos-faktūros, kuriomis

įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat

Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM

sąskaitos-faktūros ir kiti su šiais dokumentais susiję duomenys bet kokiu

atveju negali būti saugomi teritorijose, kuriose netaikoma 1976 m. kovo 15 d.

Tarybos direktyva 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas,

kylančias dėl operacijų, kurios įeina į Europos žemės ūkio orientavimo ir

garantijų fondo finansavimo sistemą, ir dėl žemės ūkio produktų importo

išlyginamųjų bei muito mokesčių susigrąžinimo ir 2003 m. spalio 7 d. Tarybos

reglamentas 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės

mokesčio srityje.

8. Juridiniai

asmenys, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, įsigyjantys prekes iš kitų

valstybių narių, fiziniai asmenys, kurie nėra apmokestinamieji asmenys,

įsigyjantys naujas transporto priemones iš kitų valstybių narių, taip pat

juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, į kitas

valstybes nares tiekiantys naujas transporto priemones, privalo saugoti su tuo

susijusias PVM sąskaitas-faktūras 10 metų nuo jų išrašymo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

79 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

79 straipsnis. Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM

sąskaita-faktūra

1. Prekių

tiekimą arba paslaugų teikimą PVM mokėtojas privalo įforminti nustatytos formos

PVM sąskaita-faktūra, išskyrus tuos atvejus, kai prekių tiekimas arba paslaugų

teikimas šio Įstatymo 81 straipsnyje nustatyta tvarka gali arba turi būti įforminamas

kitais apskaitos dokumentais.

2. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir

atvejais viena PVM sąskaita-faktūra gali būti įforminamos kelių PVM mokėtojų

bendrai tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos.

3. PVM

sąskaitas-faktūras išrašo tik PVM mokėtojai.

79 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

79 straipsnis.

Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita-faktūra

1. Įvykusį

prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos

Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos 71 straipsnio 2 dalies

nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita-faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį

prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas

arba trečiasis asmuo. PVM sąskaita-faktūra išrašoma įforminant:

1) prekių

tiekimą ar paslaugų teikimą kitam apmokestinamajam asmeniui arba juridiniam

asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo. Jeigu apmokestinamasis asmuo,

tiekiantis prekes ir (arba) teikiantis paslaugas, nėra Lietuvos Respublikos

apmokestinamasis asmuo, šis reikalavimas taikomas tik toms prekėms ir

paslaugoms, kurios buvo patiektos ir suteiktos šalies teritorijoje;

2) prekių

tiekimą šalies teritorijoje pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį;

3) prekių

tiekimą, kuriam pagal šio Įstatymo 49 straipsnį taikomas 0 procentų PVM

tarifas.

2. PVM

sąskaita-faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus

paslaugas, tačiau ilgalaikių paslaugų (t. y. paslaugų, kurios teikiamos tam

tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.) teikimo, taip pat

ilgalaikio elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos tiekimo

atvejais PVM sąskaita-faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų

paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio

po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos.

Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti ir kitus atvejus,

kuriais visi per tam tikrą laiką įvykę prekių tiekimai ar paslaugų teikimai

įforminami bendra PVM sąskaita-faktūra, išrašoma centrinio mokesčio

administratoriaus nustatytu laiku.

3. Lietuvos

Respublikos PVM mokėtojai PVM sąskaita-faktūra privalo įforminti ir prekių

tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji

asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje,

išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytus atvejus.

4. Jeigu bet

kuriuo iš šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų atvejų prieš prekių tiekimą

(paslaugų teikimą) gaunamas avansas, dėl kurio gavimo pagal šio Įstatymo 14

straipsnio nuostatas atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM, toks avanso gavimas

turi būti įformintas PVM sąskaita-faktūra.

5. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir

atvejais viena PVM sąskaita-faktūra gali būti įforminamos kelių PVM mokėtojų

bendrai tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos.

6. Kai į kitą

valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės, PVM sąskaitas-faktūras

privalo išrašyti ir asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai, neatsižvelgiant į tai,

kokiam asmeniui jos tiekiamos.

7. Prekių

tiekimą ar paslaugų teikimą prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo vardu turi teisę

įforminti trečiasis asmuo. Prekių tiekimą arba paslaugų teikimą prekių tiekėjo

arba paslaugų teikėjo vardu gali įforminti ir šių prekių arba paslaugų

pirkėjas, tačiau tik tuo atveju, kai yra išankstinis tiekėjo (teikėjo) ir

pirkėjo susitarimas ir šis susitarimas atitinka centrinio mokesčio

administratoriaus keliamus reikalavimus.

8. Jeigu

pageidaujama, kad prekių tiekimą ar paslaugų teikimą įforminančias PVM

sąskaitas-faktūras prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo vardu išrašytų pirkėjas

ar trečiasis asmuo, įsikūręs teritorijoje, kurioje netaikomos 1976 m. kovo 15

d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant

pretenzijas, kylančias dėl operacijų, kurios įeina į Europos žemės ūkio

orientavimo ir garantijų fondo finansavimo sistemą, ir dėl žemės ūkio produktų importo

išlyginamųjų bei muito mokesčių susigrąžinimo ir 2003 m. spalio 7 d. Tarybos

reglamento 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės

mokesčio srityje nuostatos, centrinis mokesčio administratorius turi teisę

nustatyti papildomas sąlygas ir reikalavimus, kuriuos įvykdžius toks prekių

tiekimo ar paslaugų teikimo įforminimas yra galimas.

9. PVM

sąskaitas-faktūras už Lietuvos Respublikoje registruotų PVM mokėtojų tiekiamą

žemės ūkio produkciją visais atvejais išrašo žemės ūkio produkcijos pirkėjas,

jeigu jis yra Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas.

10. PVM

sąskaitos-faktūros gali būti išrašomos spausdintame blanke arba išankstiniu

pirkėjo sutikimu elektroninėmis priemonėmis, tačiau tik tuo atveju, jeigu pagal

centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus reikalavimus yra užtikrinamas

šių elektroninėmis priemonėmis išsiųstų PVM sąskaitų-faktūrų turinio

autentiškumas ir vientisumas. Iki 2005 m. gruodžio 31 d. apmokestinamieji

asmenys, tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas šalies teritorijoje ir

pageidaujantys išrašyti PVM sąskaitas-faktūras elektroninėmis priemonėmis,

privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie tai iš

anksto pranešti vietos mokesčio administratoriui.

11. PVM

sąskaita-faktūra įforminamas ir prekių tiekimas bei paslaugų teikimas šio

Įstatymo 5, 6, 8 ir 9 straipsniuose nurodytais atvejais.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

80 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

80 straipsnis. PVM sąskaitos faktūros rekvizitai

1. PVM

sąskaita-faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių

įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus.

2. Jeigu

šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų

rekvizitų, PVM sąskaitoje-faktūroje privalo būti nurodyta:

1) prekių

tiekėjo ar paslaugų teikėjo kodas arba asmens kodas (jeigu tai fizinis asmuo);

2) prekių

tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas;

3) prekių

arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas arba vardas, pavardė ir

asmens kodas (jeigu tai fizinis asmuo);

4) tiekiamų

prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas;

5) tiekiamų

prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė;

6) PVM

tarifas (tarifai);

7) PVM suma;

8) kiti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti

papildomi rekvizitai.

3. Jeigu šio

Įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka viena PVM sąskaita-faktūra

įforminamos kelių PVM mokėtojų bendrai tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos

paslaugos, PVM sąskaitoje-faktūroje vietoj prekių tiekėjo ir (arba) paslaugų

teikėjo kodo (asmens kodo) ir PVM mokėtojo kodo nurodomi kiti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti rekvizitai.

Jeigu viena PVM sąskaita-faktūra įforminamos keliems pirkėjams (klientams)

bendrai tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos paslaugos, PVM

sąskaitoje-faktūroje vietoj pirkėjo (kliento) kodo (asmens kodo) nurodomi kiti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti

rekvizitai.

4. Šio

Įstatymo XII skyriuje nustatytais atvejais PVM sąskaitoje-faktūroje PVM tarifas

ir suma nenurodomi.

80 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

80 straipsnis. PVM sąskaitos-faktūros rekvizitai

1. PVM

sąskaitoje-faktūroje privalo būti nurodyta:

1) PVM

sąskaitos-faktūros išrašymo data;

2) PVM

sąskaitos-faktūros serija ir numeris, leidžiantys identifikuoti PVM

sąskaitą-faktūrą;

3) prekių

tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas;

4) prekių

arba paslaugų pirkėjo (kliento) PVM mokėtojo kodas, kurį jis nurodė įsigydamas

prekes ar paslaugas. Jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo tiekia

prekes ar teikia paslaugas šalies teritorijoje, pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jei

pirkėjas registruotas PVM mokėtoju) nurodomas visais atvejais;

5) prekių

tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai

fizinis asmuo) ir buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis

asmuo);

6) prekių

arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai

fizinis asmuo) ir adresas;

7) tiekiamų

prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas;

8) prekių

tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM

sąskaitos-faktūros išrašymo data. Jeigu PVM sąskaita-faktūra įforminamas avanso

gavimas, – avanso gavimo diena, kai ji nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros

išrašymo data;

9) tiekiamos

prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kaina (be PVM), taip pat nuolaidos,

neįtrauktos į vieneto kainą;

10) tiekiamų prekių

arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji

vertė;

11) PVM

tarifas (tarifai);

12) PVM suma

nacionaline valiuta;

13) kai

įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, kurios neapmokestinamos, apmokestinamos

taikant 0 procentų PVM tarifą arba už kurias prievolė apskaičiuoti (arba

išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (klientui), tiekimas (teikimas), –

nuoroda į atitinkamą šio Įstatymo arba Direktyvos 77/388/EEB nuostatą;

14) šio

Įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyti duomenys apie naują transporto

priemonę (t. y. eksploatavimo pradžia, rida, valandų skaičius) – naujos

transporto priemonės tiekimo į kitą valstybę narę atveju;

15) nuoroda į

atitinkamą šio Įstatymo arba Direktyvos 77/388/EEB nuostatą, – kai taikoma

speciali turizmo paslaugų apmokestinimo PVM schema, nurodyta šio Įstatymo XII

skyriaus antrajame skirsnyje, arba speciali naudotų prekių, meno kūrinių,

kolekcinių ir antikvarinių daiktų apmokestinimo PVM schema, nurodyta šio

Įstatymo XII skyriaus trečiajame skirsnyje;

16)

fiskalinio agento PVM mokėtojo kodas, pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu

tai fizinis asmuo) ir adresas, – kai pagal šį Įstatymą prievolė apskaičiuoti

PVM tenka užsienio apmokestinamojo asmens paskirtam fiskaliniam agentui;

17) kiti

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyti rekvizitai, – kai

tiekiama žemės ūkio produkcija.

2. Kai pagal

šio Įstatymo nuostatas PVM sąskaitomis-faktūromis privaloma įforminti prekių

tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji

asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka kai kurie iš šio straipsnio 1 dalyje išvardytų rekvizitų gali

būti nenurodomi.

3. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti

supaprastintus reikalavimus PVM sąskaitoms-faktūroms, kuriomis įforminamas

prekių tiekimas bei paslaugų teikimas šio Įstatymo 5, 6, 8 ir 9 straipsniuose

nurodytais atvejais.

4. Jeigu šio

Įstatymo 79 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka viena PVM sąskaita-faktūra

įforminamos kelių PVM mokėtojų bendrai tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos

paslaugos, PVM sąskaitoje-faktūroje vietoj prekių tiekėjo ir (arba) paslaugų

teikėjo kodo (asmens kodo) ir PVM mokėtojo kodo nurodomi kiti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti rekvizitai.

Jeigu viena PVM sąskaita-faktūra įforminamos keliems pirkėjams (klientams)

bendrai tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos paslaugos, PVM

sąskaitoje-faktūroje vietoj pirkėjo (kliento) kodo (asmens kodo) nurodomi kiti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti

rekvizitai.

5. Šio

Įstatymo XII skyriuje nustatytais atvejais PVM sąskaitoje-faktūroje PVM tarifas

ir suma nenurodomi.

6. Jeigu

elektroninėmis priemonėmis tam pačiam pirkėjui vienu metu yra siunčiama keletas

PVM sąskaitų-faktūrų, šioms PVM sąskaitoms-faktūroms bendri rekvizitai gali

būti nurodyti tik vieną kartą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

81 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

81 straipsnis.

Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas kitais apskaitos dokumentais.

Mokėjimo įforminimas

1. PVM

mokėtojas turi teisę nenaudoti PVM sąskaitos-faktūros įformindamas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše

nurodytų masinio pobūdžio paslaugų teikimą ir prekių tiekimą. Šiuo atveju

vietoj PVM sąskaitos-faktūros naudojamas laisvos formos apskaitos dokumentas,

turintis visus privalomus PVM sąskaitos-faktūros rekvizitus.

2. Bankai ir

kitos kredito įstaigos Lietuvos banko nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę

vietoj PVM sąskaitos-faktūros naudoti laisvos formos apskaitos dokumentus,

turinčius visus privalomus PVM sąskaitos-faktūros rekvizitus.

3. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti

dokumentus, kuriais PVM mokėtojas gali įforminti prekių tiekimą arba paslaugų

teikimą, jeigu:

1) prekių

tiekimas arba paslaugų teikimas pagal šį Įstatymą neapmokestinamas PVM arba

2) prekių

tiekimas arba paslaugų teikimas pagal šį Įstatymą nėra PVM objektas, arba

3) prekių

tiekimas arba paslaugų teikimas pagal šį Įstatymą apmokestinamas taikant 0

procentų PVM tarifą, arba

4) prekės tiekiamos

arba paslaugos teikiamos fiziniams asmenims, nesantiems apmokestinamaisiais

asmenimis.

4. Jeigu

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip,

tais atvejais, kai PVM mokėtojas, perdirbantis žemės ūkio produkciją, įsigyja

ją iš žemės ūkio produkcijos gamintojų, prekių tiekimas įforminamas pirkėjo

išrašomu nustatytos formos žemės ūkio produkcijos pirkimo kvitu. Žemės ūkio

produkcijos pirkimo kvitas privalo turėti visus buhalterinę apskaitą

reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento

rekvizitus, taip pat kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatytus papildomus rekvizitus. Kai įsigyjama žemės ūkio

produkcija, už kurią tiekėjas pasirinkęs PVM skaičiuoti pagal specialią šio

Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą tvarką, žemės ūkio produkcijos

pirkimo kvite tai privalo būti pažymėta įrašant „taikoma 14 straipsnio 9

dalis“, PVM suma tokiame dokumente atskirai neišskiriama, o nurodoma bendra

apmokestinamosios vertės ir nuo jos apskaičiuoto pardavimo PVM suma.

5. Šio

Įstatymo XII skyrius nustato ūkininkų, kuriems taikomas kompensacinis PVM

tarifas, tiekiamos žemės ūkio produkcijos ir teikiamų žemės ūkio paslaugų

įforminimo ypatumus.

6. Šio

Įstatymo XII skyrius nustato prekių pardavimo per aukcioną įforminimo ypatumus.

7. Šio

Įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nurodytas prekių tiekimas, 8 straipsnyje

nurodytas paslaugų teikimas, 9 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytas prekių

tiekimas ir paslaugų teikimas, taip pat avansas turi būti įforminami Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais dokumentais.

8. Teisės

aktų nustatytais atvejais ir tvarka prekių tiekimas arba paslaugų teikimas

įforminamas kasos aparato kvitu, kuriame turi būti visi Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti rekvizitai. Pirkėjo

(kliento) pageidavimu PVM mokėtojas privalo išrašyti dar ir PVM

sąskaitą-faktūrą ar kitą šiame straipsnyje nurodytą vietoj jos naudojamą

dokumentą.

9. Kai

įsigyta žemės ūkio produkcijos, už kurią tiekėjas pasirinkęs PVM skaičiuoti

pagal specialią šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą tvarką, pirkėjas,

mokėdamas atlygį, šį mokėjimą turi įforminti apskaitos dokumentu, kurio

antrasis egzempliorius atiduodamas produkcijos tiekėjui, o pirmasis lieka

pirkėjui ir jame, be visų privalomų apskaitos dokumento rekvizitų, privalo būti

nurodyta:

1)

produkcijos tiekėjo pavadinimas (vardas, pavardė), kodas (asmens kodas) ir PVM

mokėtojo kodas;

2)

produkcijos pirkėjo pavadinimas (vardas, pavardė), kodas (asmens kodas) ir PVM

mokėtojo kodas (jei turi);

3) žemės ūkio

produkcijos pirkimo kvito, kuriuo įformintas žemės ūkio produkcijos, už kurią

apmokama, tiekimas, išrašymo data, serija ir numeris;

4) mokamo

atlygio suma (išskyrus patį PVM) ir PVM suma. Jeigu yra mokama PVM suma,

apskaičiuota nuo į apmokestinamąją vertę įtrauktų subsidijų ar dotacijų, ši

suma turi būti nurodyta atskirai;

5) mokėjimo

data.

81 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

81 straipsnis. Mokėjimo įforminimas

Kai įsigyta

žemės ūkio produkcijos, už kurią tiekėjas yra pasirinkęs PVM skaičiuoti pagal

specialią šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą tvarką, pirkėjas,

mokėdamas atlygį, šį mokėjimą turi įforminti apskaitos dokumentu, kurio

antrasis egzempliorius atiduodamas produkcijos tiekėjui, o pirmasis lieka

pirkėjui. Be visų privalomų apskaitos dokumento rekvizitų, jame privalo būti

nurodyta:

1) produkcijos

tiekėjo pavadinimas (vardas, pavardė), kodas (asmens kodas) ir PVM mokėtojo

kodas;

2) produkcijos

pirkėjo pavadinimas (vardas, pavardė), kodas (asmens kodas) ir PVM mokėtojo

kodas (jei turi);

3) PVM

sąskaitos-faktūros, kuria įformintas žemės ūkio produkcijos, už kurią apmokama,

tiekimas, išrašymo data, serija ir numeris;

4) mokamo

atlygio suma (išskyrus patį PVM) ir PVM suma. Jeigu yra mokama PVM suma,

apskaičiuota nuo į apmokestinamąją vertę įtrauktų subsidijų ar dotacijų, ši

suma turi būti nurodyta atskirai;

5) mokėjimo

data.

Nr.

IX-1362,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1310 (2003-04-02)

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

82 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

82 straipsnis. Reikalavimai dokumentų blankams

PVM mokėtojas

privalo naudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka pagamintus ir šio PVM mokėtojo įsigytus PVM sąskaitų-faktūrų

ir žemės ūkio produkcijos pirkimo kvitų blankus, jeigu Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip. Jeigu PVM mokėtojas

yra užsienio apmokestinamasis asmuo, šie reikalavimai taikomi jo padaliniui

arba fiskaliniam agentui.

82 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

82 straipsnis. Reikalavimai dokumentų blankams

PVM mokėtojas

prekių tiekimui ir paslaugų teikimui šalies teritorijoje įforminti privalo

naudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka pagamintus ir šio PVM mokėtojo įsigytus PVM sąskaitų-faktūrų

blankus, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija

nenustato kitaip. Šie reikalavimai taikomi ir užsienio apmokestinamajam

asmeniui, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

83 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

83 straipsnis. Kreditiniai ir debetiniai dokumentai

1. Jeigu po

prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba

teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios

nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinama, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų

atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento)

mokėtinas atlygis, prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas privalo išrašyti

pirkėjui (klientui) kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėti aplinkybių

pasikeitimai. Šalių susitarimu prekių grąžinimas ar paslaugų atsisakymas gali

būti įformintas ne prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo išrašomu kreditiniu

dokumentu, o pirkėjo (kliento) išrašomu debetiniu dokumentu, jeigu pirkėjas

(klientas) yra PVM mokėtojas.

2. Šio

straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu prekių tiekimą arba paslaugų

teikimą įforminantį apskaitos dokumentą, vadovaudamasis šio Įstatymo ir kitų

teisės aktų nuostatomis, išrašė pirkėjas (klientas). Tokiu atveju, pasikeitus

aplinkybėms, kreditinį dokumentą taip pat išrašo tik pirkėjas (klientas).

3. Bet kokie

pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo

būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo

(kliento) PVM apskaitą.

4. Kreditinių

ir debetinių dokumentų išrašymo tvarką ir reikalaujamus juose nurodyti

rekvizitus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

83 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

83 straipsnis. Kreditiniai ir debetiniai dokumentai

1. Jeigu po

prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba

teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios

nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų

atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento)

mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėti aplinkybių

pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba

paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą. Šalių susitarimu prekių

grąžinimas ar paslaugų atsisakymas gali būti įformintas ne prekių tiekėjo ar

paslaugų teikėjo išrašomu kreditiniu dokumentu, o pirkėjo (kliento) išrašomu

debetiniu dokumentu, jeigu pirkėjas (klientas) yra PVM mokėtojas.

2. Bet kokie

pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo

būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo

(kliento) PVM apskaitą.

3. Kreditinių

ir debetinių dokumentų išrašymo tvarką ir reikalaujamus juose nurodyti

rekvizitus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

84 straipsnis. Mokestinis laikotarpis 1 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:Pakeista šioje redakcijoje

1. Mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 1 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 1. Mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, jeigu šiame straipsnyje ar šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nenustatyta kitaip.

2. Jeigu visos PVM mokėtojo pajamos iš ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 200 000 litų, toks PVM mokėtojas turi teisę pateikti mokesčio administratoriui prašymą mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį pusmetį. Kreiptis į mokesčio administratorių su prašymu mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį pusmetį turi teisę ir naujai įsteigti PVM mokėtojai, kurie numato, kad einamaisiais kalendoriniais metais jų pajamos iš ekonominės veiklos neviršys šioje dalyje nurodyto dydžio.

3. Jeigu mokestiniu laikotarpiu pasirenkamas kalendorinis pusmetis, mokestinis laikotarpis PVM mokėtojo prašymu gali būti pakeistas ne anksčiau kaip kalendoriniam pusmečiui pasibaigus.

4. Fizinio asmens PVM mokėtojo mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, jeigu fizinis asmuo nesikreipia į vietos mokesčio administratorių su prašymu mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį mėnesį. Mokestinis laikotarpis gali būti pakeistas į kalendorinį mėnesį nuo kito (po prašymo pateikimo) kalendorinio pusmečio pradžios. Jeigu mokestiniu laikotarpiu fizinis asmuo pasirenka kalendorinį mėnesį, jis gali kreiptis su prašymu mokestiniu laikotarpiu vėl laikyti kalendorinį pusmetį, tačiau mokestinis laikotarpis gali būti taip pakeistas ne anksčiau kaip nuo kito (po prašymo pateikimo) kalendorinio pusmečio pradžios.

5. Juridinis asmuo arba užsienio apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, turi teisę centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka kreiptis į vietos mokesčio administratorių su prašymu nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį negu kalendorinis mėnuo, jeigu toks laikotarpis būtų patogesnis PVM mokėtojui dėl juridinio asmens PVM mokėtojo atžvilgiu patronuojančio užsienio apmokestinamojo asmens arba užsienio apmokestinamojo asmens PVM mokėtojo nusistatytos atskaitomybės ypatumų. Kitoks mokestinis laikotarpis nustatomas laikantis šių nuostatų: 1) jis negali būti ilgesnis kaip 60 dienų; 2) PVM mokėtojo finansinių metų pirmojo mokestinio laikotarpio pradžia ir paskutinio mokestinio laikotarpio pabaiga turi sutapti su atitinkamų kalendorinių metų pradžia ir pabaiga.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai tai reikalinga mokestinių prievolių įvykdymui (įskaitant PVM skirtumo įskaitymo bei grąžinimo pagrįstumą) užtikrinti, mokesčio administratorius turi teisę nurodyti, kad PVM mokėtojo mokestinis laikotarpis yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis, neatsižvelgiant į tai, kad šis PVM mokėtojas pagal šio straipsnio 2 arba 5 dalį kreipėsi dėl kitokio mokestinio laikotarpio ir (arba) jam kitoks mokestinis laikotarpis buvo nustatytas. Straipsnis papildomas 7 dalimi nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

7. PVM mokėtojams, kurie įsigyja prekių iš kitų valstybių narių, šio straipsnio 2–6 dalių nuostatos netaikomos. Straipsnio pakeitimai; Nr. IX-1098, 2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 96-4173 (2002-10-04) Nr. IX-1960, 2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

85 straipsnis. Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo terminasPakeista šioje redakcijoje

1. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.

2. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, PVM deklaracija pateikiama ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmo mėnesio 25 dienos.

3. Jeigu mokestinis laikotarpis yra nustatytas vadovaujantis šio Įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 25 dienas nuo jo pabaigos. Straipsnis papildomas 4 dalimi nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

4. Jeigu taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatos, PVM deklaracijos pateikimo terminas yra nustatytas šio Įstatymo 115(3 )straipsnyje.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

86 straipsnis. Mokestinio laikotarpio

PVM deklaracija Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

87 straipsnis. Metinė PVM deklaracija ir jos pateikimo terminas

1. Jeigu pasibaigus kalendoriniams metams ir nustačius jų faktinius rodiklius šio Įstatymo VIII skyriuje nustatyta tvarka turi būti patikslinta PVM atskaita, PVM mokėtojas ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų spalio 1 dienos privalo pateikti metinę PVM deklaraciją, kurioje deklaruojamos PVM atskaitą tikslinančios sumos.

2. Metinės PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

88 straipsnis. Išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaracijaPakeista šioje redakcijoje

1. Jeigu apmokestinamasis asmuo buvo išregistruotas (paties prašymu ar mokesčio administratoriaus iniciatyva) iš PVM mokėtojų, per 20 dienų po išregistravimo jis privalo pateikti specialią išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaraciją ir joje šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu. Jeigu PVM mokėtojas likviduojamas, pateikti specialią išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaraciją ir joje šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu, privaloma iki likvidavimo.

2. Išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis, jos užpildymo ir pateikimo tvarką (o teikiamai likviduojamų PVM mokėtojų – ir konkrečius pateikimo terminus) nustato centrinis mokesčio administratorius. Įstatymas papildomas 88(1) straipsniu nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

88(1) straipsnis. 88(1) straipsnis. Prekių tiekimo į kitas valstybes nares ataskaita

1. PVM

mokėtojai, tiekiantys į kitą valstybę narę prekes, kiekvienam ketvirčiui

pasibaigus iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos privalo pateikti vietos

mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių

mokėtojais, prekių tiekimo į kitas valstybes nares ataskaitas. Šiose

ataskaitose pateikiama informacija apie kitų valstybių narių PVM mokėtojus,

kuriems buvo patiektos prekės taikant šio Įstatymo 49 straipsnio 1 ir 4 dalių

nuostatas, ir PVM mokėtojus, kuriems kitoje valstybėje narėje buvo patiektos iš

kitos valstybės narės įsigytos prekės taikant šio Įstatymo 12(2)

straipsnio 3 dalies nuostatas. Atitinkamo ketvirčio ataskaitoje taip pat

pateikiama informacija apie ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais įvykusio

šioje dalyje nurodytų prekių tiekimo apmokestinamosios vertės patikslinimus dėl

šio Įstatymo 15 straipsnio 19 dalyje nurodytų aplinkybių, atliktus per tą

kalendorinį ketvirtį.

2.

Išregistruojamas iš PVM mokėtojų ar likviduojamas asmuo prekių tiekimo į kitas

valstybes nares ataskaitą privalo pateikti ta pačia tvarka kaip ir PVM

deklaraciją ir joje nurodyti duomenis nuo atitinkamo ketvirčio pradžios iki

išregistravimo iš PVM mokėtojų ar likvidavimo.

3. Prekių

tiekimo į kitas valstybes nares ataskaitos formą, reikalaujamus joje pateikti

duomenis, ataskaitos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio

administratorius.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Įstatymas papildomas 88(2) straipsniu

nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

89 straipsnis. Už mokestinį laikotarpį mokėtinos į biudžetą PVM sumos apskaičiavimas 1 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:Pakeista šioje redakcijoje

1. Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas)) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo XI skyriuje nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma. 1 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 1. Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma.

2. Jeigu per mokestinį laikotarpį turėjo būti tikslinama apmokestinamoji vertė ir (arba) PVM atskaita, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma didinama arba mažinama atitinkamomis apmokestinamąją vertę ir (arba) PVM atskaitą tikslinančiomis sumomis.

3. Jeigu per mokestinį laikotarpį pardavimo PVM apskaičiuotas už prekes ir (arba) paslaugas, už kurias ankstesnį mokestinį laikotarpį (ankstesnius mokestinius laikotarpius) buvo gautas avansas, nuo kurio šio Įstatymo nustatyta tvarka buvo apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM, mokėtina į biudžetą PVM suma papildomai sumažinama nuo avanso apskaičiuotu ir deklaruotu pardavimo PVM.

4. Jeigu skaičiuojant šio straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka gaunamas neigiamas skaičius, laikoma, kad PVM mokėtojui už mokestinį laikotarpį susidarė grąžintina iš biudžeto PVM suma (šiame Įstatyme vadinama PVM skirtumu).

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

90 straipsnis. Mokėtinos į biudžetą PVM sumos sumokėjimas 1 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:Pakeista šioje redakcijoje

1. Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. 1 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 1. Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115(3) straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti, kad PVM mokėtojai, kurių vidutinė kalendoriniam mėnesiui (šio Įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje nurodytų PVM mokėtojų atveju – mokestiniam laikotarpiui) tenkanti mokėtina į biudžetą PVM suma 3 mėnesius iš eilės viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą ribą, pradedant kitu kalendoriniu mėnesiu (šio Įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje nurodyti PVM mokėtojai – kitu mokestiniu laikotarpiu) po to, kurį paaiškėjo nurodytos aplinkybės, į biudžetą moka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio avansinius PVM mokėjimus. Avansinių PVM mokėjimų dydį, mokėjimo tvarką ir terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Jeigu per mokestinį laikotarpį buvo mokėti avansiniai PVM mokėjimai, į biudžetą iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos privalo būti sumokėtas už mokestinį laikotarpį mokėtinos PVM sumos ir per tą mokestinį laikotarpį sumokėtų avansinių PVM mokėjimų skirtumas.

4. Jeigu metinėje PVM deklaracijoje apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, ji privalo būti sumokėta ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 87 straipsnyje nustatyto šios PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

5. Jeigu išregistruojamo iš PVM mokėtojo arba likviduojamo asmens PVM deklaracijoje apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, ji privalo būti sumokėta ne vėliau kaip tą pačią dieną, kada pateikiama išregistruojamo iš PVM mokėtojo arba likviduojamo asmens PVM deklaracija, tačiau ne vėliau kaip iki nustatyto šios PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, jeigu ji per nustatytą terminą nepateikta. 6 ir 7 dalių redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

6. Kai už teikiamas paslaugas bei tiekiamą energiją apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų, Privatizavimo fondo ir Kelių fondo lėšomis (Kelių priežiūros ir plėtros programos), taip pat lengvatinių kreditų, skiriamų iš Bendrojo ir savivaldybių gyvenamiesiems namams ir butams statyti arba pirkti fondų, lėšomis, apskaičiuoto už šias paslaugas arba energiją PVM sumokėjimo terminas atidedamas iki penktos darbo dienos po apmokėjimo už šias paslaugas ar energiją dienos.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai tai reikalinga tinkamam mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti, vietos mokesčio administratorius privalo pareikalauti, kad PVM mokėtojas prieš mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo arba PVM sumokėjimo terminą pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigtos ir veikiančios banko įstaigos arba draudimo įmonės, turinčios atitinkamai banko arba draudimo veiklos licenciją, išduotą laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti PVM mokėtojo mokestines prievoles, susijusias su PVM, jeigu šio PVM mokėtojo mokėtinas PVM nebus sumokėtas per šiame straipsnyje nustatytą terminą. Laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų pateikimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6 dalis pripažįstama netekusi galios, buvusi 7 dalis laikoma 6 dalimi nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai tai reikalinga tinkamam mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti, vietos mokesčio administratorius privalo pareikalauti, kad PVM mokėtojas prieš mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo arba PVM sumokėjimo terminą pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigtos ir veikiančios banko įstaigos arba draudimo įmonės, turinčios atitinkamai banko arba draudimo veiklos licenciją, išduotą laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti PVM mokėtojo mokestines prievoles, susijusias su PVM, jeigu šio PVM mokėtojo mokėtinas PVM nebus sumokėtas per šiame straipsnyje nustatytą terminą. Laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų pateikimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

91 straipsnis. Grąžintinos iš biudžeto PVM sumos įskaitymas ir grąžinimas

1. Už

mokestinį laikotarpį susidaręs PVM skirtumas pirmiausia įskaitomas Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

2. Jeigu

atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įskaitymus, lieka neįskaitytas PVM

skirtumo likutis, jo dalis gali būti grąžinta PVM mokėtojui, kuris atitinka

šiuos reikalavimus:

1) PVM

mokėtojas yra sumokėjęs visus privalomus mokesčius, delspinigius,

baudas, palūkanas už suteiktas mokestines paskolas į biudžetus bei fondus arba

šių mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas, arba pateiktas prašymas

dėl atidėjimo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, arba dėl šių

mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, arba mokėtojas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreipėsi į Komisiją mokesčio mokėtojų

prašymams dėl atsiskaitymo akcijomis ir turtu nagrinėti dėl atsiskaitymo už

šiuos mokesčius, delspinigius ir baudas akcijomis ir turtu, pateikęs visas

reikalaujamas mokesčių deklaracijas ar apyskaitas. Tais atvejais, kai vyksta

mokestinis ginčas dėl prašomo grąžinti PVM skirtumo ar jo dalies, laikoma, kad

PVM mokėtojas šio punkto reikalavimų neatitinka;

2) nėra

įsigaliojęs nutarimas skirti baudą PVM mokėtojui už padarytą piktybinį mokesčių

įstatymų pažeidimą, nurodytą Mokesčių administravimo įstatyme, arba nuo tokio

pažeidimo padarymo praėjo 3 metai.

3. Šio

straipsnio 2 dalyje nurodytam PVM mokėtojui grąžinamo PVM skirtumo likučio

dalis negali būti didesnė už šios dalies 1–5 punktuose nurodytą sumą:

1)

sąlyginę 18 procentų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM

deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, kurioms

pritaikytas 0 procentų PVM tarifas, ir

2)

sąlyginę 18 procentų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM

deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, nurodytų

šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir

3) PVM

sumą, per mokestinį laikotarpį atskaitytą už įsigytą ilgalaikį turtą (išskyrus

į PVM atskaitą įtrauktą importo PVM sumą, įskaitytą vadovaujantis šio Įstatymo

94 straipsnio nuostatomis, taip pat pirkimo PVM sumą už pasigamintą ilgalaikį

materialųjį turtą), ir

4) PVM

sumą, per mokestinį laikotarpį atskaitytą už įsigytas ir (arba) importuotas

medžiagas, žaliavas ir (arba) paslaugas, skirtas ilgalaikiam turtui pasigaminti

ir (arba) nebaigtai statybai (išskyrus į PVM atskaitą įtrauktą importo PVM

sumą, įskaitytą vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis), ir

5) PVM

sumą, per mokestinį laikotarpį atskaitytą už įsigytus ir (arba) importuotus

degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių. Šis

punktas taikomas tik PVM mokėtojams, kurių pajamos iš žemės ūkio produkcijos

tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo praėjusiais kalendoriniais metais sudarė ne

mažiau kaip 50 procentų visų pajamų.

4. Pagal šio

straipsnio 1–3 dalių nuostatas neįskaityto ir negrąžinto PVM skirtumo likučio,

susidariusio iki kalendorinio pusmečio pabaigos, suma PVM mokėtojui gali būti

grąžinta tam kalendoriniam pusmečiui pasibaigus, tačiau tik tuo atveju, jeigu

PVM mokėtojas atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir buvo

įregistruotas PVM mokėtoju ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki to kalendorinio

pusmečio pabaigos.

5. Jeigu PVM

mokėtojas likviduojamas arba apmokestinamasis asmuo išregistruojamas iš PVM

mokėtojų, neįskaitytas ir negrąžintas PVM skirtumo likutis grąžinamas Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į šio straipsnio 2–4

dalyse nustatytus apribojimus.

6.

Pageidaujantis susigrąžinti PVM skirtumo likutį (ar jo dalį) PVM mokėtojas

privalo pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos

prašymą, o vietos mokesčio administratoriaus prašymu – ir kitus dokumentus,

kurių nepateikus, vietos mokesčio administratorius prašymo nenagrinėja, o

nustato terminą dokumentams pateikti. Jei per nustatytą terminą šie dokumentai

nepateikiami, prašymas grąžinamas PVM mokėtojui nenagrinėtas.

7. PVM

skirtumo likučio (ar jo dalies) grąžinimo terminus nustato Mokesčių

administravimo įstatymas.

8. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai

tai reikalinga PVM skirtumo įskaitymo bei grąžinimo pagrįstumui užtikrinti,

vietos mokesčio administratorius privalo pareikalauti, kad, prieš įskaitant ir

(arba) grąžinant PVM mokėtojui PVM skirtumą (ar jo dalį), PVM mokėtojas

pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigtos ir veikiančios banko įstaigos arba

draudimo įmonės, turinčios atitinkamai banko arba draudimo veiklos licenciją,

išduotą laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba

garantas įsipareigoja įvykdyti PVM mokėtojo mokestines prievoles, susijusias su

PVM, jeigu vėliau būtų nustatyta, kad PVM skirtumas (ar jo dalis) įskaityta ir

(arba) grąžinta nepagrįstai. Laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo ir

laidavimo arba garantijos dokumentų pateikimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

9. Jeigu

metinėje PVM deklaracijoje nustatoma grąžintina PVM suma, ji grąžinama Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

10. PVM

permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir

terminais.

11. PVM

skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas, kai įgaliotos tirti nusikaltimus

institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, jei tai yra susiję ar gali

būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių įvykdymu (įskaitant neteisėtą

PVM skirtumo grąžinimą bei įskaitymą). Jei atsisakyta kelti baudžiamąją bylą ar

ji nutraukta, ar joje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis, PVM skirtumas

grąžinamas (įskaitomas) šio bei Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta

tvarka. Įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui

privalo pateikti duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl

nusikalstamos veikos, jei tai susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM

mokėtojo prievolių įvykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą bei

įskaitymą).

Nr.

IX-1362,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1310 (2003-04-02)

Įstatymas papildomas 91(1) straipsniu nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

91(1) straipsnis. 91(1) straipsnis. Klaidų PVM deklaracijoje taisymas

1. Klaidos,

padarytos PVM deklaracijoje, taisomos, kai jos paaiškėja. Klaidų taisymo tvarką

nustato centrinis mokesčio administratorius.

2. Jei dėl

klaidos neatskaitytoji pirkimo ir (arba) importo PVM suma turėjo būti

atskaityta daugiau kaip prieš 3 metus, skaičiuojant nuo to laiko, kai paaiškėjo

minėtos aplinkybės, ši klaida negali būti taisoma.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

92 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

92 straipsnis. PVM mokėtojais neįregistruotų apmokestinamųjų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu

1. Lietuvos

Respublikos apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį

PVM mokėtoju, tačiau to nepadaręs, arba pateikęs prašymą įregistruoti jį PVM

mokėtoju, tačiau mokesčio administratoriaus sprendimu šio Įstatymo ir jį

įgyvendinančių teisės aktų nustatytais pagrindais juo neįregistruotas, privalo

už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas, kurios pagal šio Įstatymo

nuostatas yra apmokestinamos PVM, skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM

laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Mokėtina už patiektas prekes

ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (už

patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, atlygis už kurias sudarė 71 straipsnio

1 dalyje nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas):

Mokėtina PVM suma = atlygis*T/(100%+T),

čia: T – šioms prekėms ir (arba) paslaugoms šiame

Įstatyme nustatytas PVM tarifas (procentais); * – daugybos ženklas.

2. Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti apmokestinamieji asmenys minėtoje dalyje nurodytu

būdu apskaičiuotą už konkretų mėnesį mokėtiną PVM sumą turi sumokėti į biudžetą

iki kito mėnesio 25 dienos. Kartu turi būti pateikiama centrinio mokesčio

administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino

PVM apyskaita.

3. Už šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų apmokestinamųjų asmenų tiekiamas prekes ir (arba)

teikiamas paslaugas taip apskaičiuota PVM suma negali būti išskiriama apskaitos

dokumentuose, kuriais įforminamas šių prekių tiekimas ir (arba) paslaugų

teikimas.

4. PVM

mokėtoju nesantis apmokestinamasis asmuo, privalantis sumokėti PVM į biudžetą

pagal šio Įstatymo 53 straipsnio 3 dalies nuostatas, privalo jį sumokėti ne

vėliau kaip per 10 dienų nuo vartojimo pradžios (suvartojimo) arba praradimo, o

asmuo, privalantis sumokėti PVM į biudžetą pagal 71 straipsnio 6 dalies

nuostatas, privalo jį sumokėti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo dokumento,

kuriame nepagrįstai išskirtas PVM, išrašymo.

5. Kiti

atvejai, kai PVM mokėtojais nesantys asmenys privalo skaičiuoti ir mokėti į

biudžetą PVM, nurodyti šio Įstatymo XI skyriuje.

92 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

92 straipsnis. PVM mokėtojais neįregistruotų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu

1.

Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM

mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71(1) straipsnį,

tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos

skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal

šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju.

Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma

apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2

dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė

71 straipsnio 2 dalyje nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas):

2. Asmuo,

privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71(1)

straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje

nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas,

už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM

būdamas PVM mokėtoju, išskyrus atvejus, kuriais už šias prekes ar paslaugas PVM

Lietuvos Respublikoje sumokėjo šių prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas).

3. Šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys minėtose dalyse nurodytu būdu

apskaičiuotą už konkretų mėnesį mokėtiną PVM sumą turi sumokėti į biudžetą iki

kito mėnesio 25 dienos. Kartu turi būti pateikiama centrinio mokesčio

administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto

asmens mokėtino PVM apyskaita.

4. Už šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų apmokestinamųjų asmenų tiekiamas prekes ir (arba)

teikiamas paslaugas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota PVM

suma negali būti išskiriama apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas šių

prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas.

5. Asmuo, kuris

nėra PVM mokėtojas, bet privalo sumokėti PVM į biudžetą pagal šio Įstatymo 53

straipsnio nuostatas, privalo jį sumokėti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo

aplinkybių, dėl kurių atsirado prievolė apskaičiuoti PVM, susidarymo, o asmuo,

privalantis sumokėti PVM į biudžetą pagal 71 straipsnio 6 dalies nuostatas,

privalo jį sumokėti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo dokumento, kuriame

nepagrįstai išskirtas PVM, išrašymo.

6. Juridinis

asmuo, kuris nėra ir pagal šį Įstatymą neprivalo būti PVM mokėtoju, į kitą

valstybę narę tiekiantis naują transporto priemonę, privalo ne vėliau kaip per

5 darbo dienas nuo šio sandorio sudarymo pateikti centrinio mokesčio

administratoriaus nustatytos formos specialią deklaraciją. Šios deklaracijos

užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Kai

naują transporto priemonę į kitą valstybę narę tiekia fizinis asmuo, kuris nėra

ir pagal šį Įstatymą neprivalo būti PVM mokėtoju, jis privalo ne vėliau kaip

per 5 darbo dienas nuo šio sandorio sudarymo pateikti centrinio mokesčio

administratoriaus nustatytus dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu (šių

dokumentų pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius). Šioje

dalyje nurodytiems asmenims pirkimo (importo) PVM suma, atskaityta pagal šio

Įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, grąžinama ne anksčiau, negu pateikiami įrodymai,

kad už patiektą naują transporto priemonę PVM sumokėtas kitoje valstybėje

narėje. Atskaityta suma grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais

terminais ir tvarka.

7. Juridinis

asmuo, kuris nėra ir pagal šį Įstatymą neprivalo būti PVM mokėtoju, iš kitos

valstybės narės įsigijęs akcizais apmokestinamų prekių ar naują transporto

priemonę, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių prekių atgabenimo į

šalies teritoriją sumokėti už šias prekes mokėtiną PVM. Kartu turi būti

pateikiama centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju

neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaita.

8. Kai naują transporto

priemonę iš kitos valstybės narės įsigyja fizinis asmuo, kuris nėra ir pagal šį

Įstatymą neprivalo būti PVM mokėtoju, jis privalo ne vėliau kaip iki kito

mėnesio, einančio po naujos transporto priemonės įsigijimo, 25 dienos pateikti

centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus dokumentus, susijusius su šiuo

sandoriu. Šių dokumentų pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio

administratorius. Mokestį už įsigytą iš kitos valstybės narės naują transporto

priemonę apskaičiuoja mokesčio administratorius. Mokestis turi būti sumokėtas

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kurią fizinis asmuo buvo

informuotas apie apskaičiuotą mokesčio sumą.

9. Kiti atvejai, kai asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai, privalo

skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM, yra nurodyti šio Įstatymo XI skyriuje.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

93 straipsnis. Mokėtinos importoPakeista šioje redakcijoje

PVM sumos apskaičiavimas Mokėtina importo PVM suma apskaičiuojama Muitinės kodekso, šio Įstatymo ir jų taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 94 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

94 straipsnis. Importo PVM mokėjimo tvarka

Importo PVM

mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau importo PVM

už prekes, kurias importuoja PVM mokėtojai, gali būti įskaitomas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato ir

kriterijus, kuriuos turi atitikti PVM mokėtojai, pageidaujantys įskaityti

importo PVM.

94 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

94 straipsnis. Importo PVM mokėjimo tvarka

1. Importo PVM

mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau importo PVM

už prekes, kurias importuoja PVM mokėtojai, gali būti įskaitomas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato ir

kriterijus, kuriuos turi atitikti PVM mokėtojai, pageidaujantys įskaityti

importo PVM.

2. Lietuvos

Respublikos muitinė, kai importo PVM nėra sumokamas iš anksto ar iš karto

atsiradus prievolei jį apskaičiuoti ir kai tai reikalinga tinkamam

įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę reikalauti, kad būtų

sumokėtas užstatas ar pateikta garantija, užtikrinanti minėtųjų įsipareigojimų

įvykdymą. Šios nuostatos įgyvendinamos ta pačia tvarka kaip ir skolininko įsipareigojimai,

susiję su importo muitais.

3. Sumokėti

importo PVM privalo importuotojas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

XI skyriaus pavadinimo redakcija iki 2004 m. gegužės 1

d.:

95 straipsnis. Užsienio apmokestinamųjų asmenų, neįregistruotų PVM mokėtojais

Lietuvos Respublikoje, šalies teritorijoje tiekiamos

prekės ir (arba)

teikiamos paslaugos

1. Šio straipsnio

nuostatos taikomos tik tokioms užsienio apmokestinamųjų asmenų (toliau šiame

skyriuje – užsienio asmuo), neįregistruotų PVM mokėtojais Lietuvos

Respublikoje, šalies teritorijoje tiekiamoms prekėms ir (arba) teikiamoms

paslaugoms, kurios pagal šį Įstatymą:

1) yra PVM

objektas ir

2) nėra

neapmokestinamos PVM pagal šio Įstatymo IV skyrių, ir

3) nėra

apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo VI skyrių.

2. Šio

straipsnio nuostatos taikomos tokiems prekių ir (arba) paslaugų pirkėjams

(klientams):

1) visiems

Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims (įskaitant valstybę, savivaldybes,

valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, viešuosius juridinius

asmenis ir pan.) ar užsienio asmenų padaliniams Lietuvos Respublikoje;

2) fiziniams

asmenims, kurie yra PVM mokėtojai.

3. Jeigu

užsienio asmuo šalies teritorijoje teikia šio Įstatymo 13 straipsnio 6 ir

(arba) 7 dalyse nurodytas paslaugas, šių paslaugų pirkėjas (klientas) privalo

už šias užsienio asmens teikiamas paslaugas šiame Įstatyme nustatyta tvarka

apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pardavimo PVM. Pirkėjas (klientas)

neskaičiuoja ir nemoka į biudžetą pardavimo PVM už užsienio asmens teikiamą

kilnojamojo daikto nuomos paslaugą, jeigu nuomojamas į Lietuvos Respublikos

muitų teritoriją įvežtas kilnojamasis daiktas, už kurį nustatyta tvarka buvo

sumokėtas importo PVM.

4. Jeigu

užsienio asmuo šalies teritorijoje tiekia prekes ir (arba) teikia kitas negu

nurodytos šio straipsnio 3 dalyje paslaugas, šių prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas

(klientas) už šias užsienio asmens tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas

paslaugas privalo šiame Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuoti ir sumokėti

pardavimo PVM.

5. Jeigu

pirkėjas (klientas) yra PVM mokėtojas, už užsienio asmens šalies teritorijoje

patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas per mokestinį laikotarpį

apskaičiuotas pardavimo PVM įtraukiamas į pirkėjo (kliento) to mokestinio

laikotarpio PVM deklaraciją kaip priklausantis mokėti į biudžetą PVM.

Mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, toks pirkėjas (klientas) Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengia

įsigytų prekių ir (arba) paslaugų, už kurias per mokestinį laikotarpį šiame

straipsnyje nustatyta tvarka buvo apskaičiuotas pardavimo PVM, ataskaitą, joje

nurodydamas taip apskaičiuotas pardavimo PVM sumas, kurios šiame Įstatyme

nustatyta bendra tvarka gali būti pirkėjo (kliento) atskaitytos kaip ir kitas

pirkimo PVM. Nurodyta ataskaita pateikiama kartu su to mokestinio laikotarpio

PVM deklaracija.

6. Jeigu

pirkėjas (klientas) nėra PVM mokėtojas, jis šiame straipsnyje nustatyta tvarka

apskaičiuotą pardavimo PVM sumą privalo sumokėti į biudžetą iki kito mėnesio po

to, kurį šis mokestis turėjo būti apskaičiuotas, 25 dienos. Kartu turi būti

pateikiama centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju

neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaita.

7. Užsienio

asmenų išrašomuose apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas šiame

straipsnyje nurodytų prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, Lietuvos

Respublikos PVM nenurodomas.

95 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

95 straipsnis. Atvejai, kai pirkėjas privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM už jam tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas

1. Šio

straipsnio nuostatos taikomos tik tokioms užsienio apmokestinamųjų asmenų

(toliau šiame skyriuje – užsienio asmuo), neįregistruotų PVM mokėtojais

Lietuvos Respublikoje, šalies teritorijoje tiekiamoms prekėms ir (arba)

teikiamoms paslaugoms, kurios pagal šį Įstatymą:

1) yra PVM

objektas ir

2) nėra

neapmokestinamos PVM pagal šio Įstatymo IV skyrių, ir

3) nėra

apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo VI skyrių.

2. Paslaugų

pirkėjas, jeigu jis yra apmokestinamasis asmuo, privalo apskaičiuoti ir

sumokėti į biudžetą PVM už jam užsienio asmens šalies teritorijoje teikiamas

paslaugas, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnio 6 ir 9 dalyse.

3. Paslaugų

pirkėjas, jeigu jis yra PVM mokėtojas, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į

biudžetą PVM už jam užsienio asmens šalies teritorijoje teikiamas šias

paslaugas ir tiekiamas šias prekes:

1) atstovavimo

(agento) paslaugas, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje;

2) prekių vežimo

tarp valstybių narių paslaugas, taip pat atstovavimo (agento) paslaugas

įsigyjant ar teikiant prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugas, nurodytas

šio Įstatymo 13(1) straipsnio 3 ir 7 dalyse;

3) papildomas

prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugas, taip pat atstovavimo (agento)

paslaugas įsigyjant ar teikiant papildomas prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugas,

nurodytas šio Įstatymo 13(1) straipsnio 5 ir 7 dalyse;

4) paslaugas,

nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje;

*5)

gamtines dujas ir elektrą, nurodytas šio Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje.

4. Prekių

pirkėjas, jeigu jis yra PVM mokėtojas, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į

biudžetą PVM už jam užsienio asmens šalies teritorijoje tiekiamas prekes, kai

prekės tiekiamos šio Įstatymo 33(1) straipsnio 3 dalyje nustatytomis

sąlygomis.

5. Jeigu

užsienio asmuo šalies teritorijoje vykdo šio straipsnio 2–4 dalyse nenurodytą

veiklą ir nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, jo tiekiamų prekių ir (arba)

teikiamų paslaugų pirkėjas, jei jis yra apmokestinamasis asmuo, už šias

užsienio asmens tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas privalo šiame

Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuoti ir sumokėti pardavimo PVM.

6. Jeigu

pirkėjas yra PVM mokėtojas, už užsienio asmens šalies teritorijoje patiektas

prekes ir (arba) suteiktas paslaugas per mokestinį laikotarpį apskaičiuotas

pardavimo PVM įtraukiamas į pirkėjo to mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją

kaip priklausantis mokėti į biudžetą PVM. Taip apskaičiuotos pardavimo PVM

sumos šiame Įstatyme nustatyta bendra tvarka gali būti pirkėjo atskaitytos kaip

ir kitas pirkimo PVM.

7. Jeigu

pirkėjas nėra PVM mokėtojas, šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą

pardavimo PVM sumą jis privalo sumokėti į biudžetą iki kito mėnesio, einančio

po mėnesio, kurį šis mokestis turėjo būti apskaičiuotas, 25 dienos. Kartu turi

būti pateikiama centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM

mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaita.

8. Užsienio

asmenų išrašomuose apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas šiame

straipsnyje nurodytų prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, Lietuvos

Respublikos PVM nenurodomas.

*Pastaba. Pridėtinės vertės

mokesčio įstatymo 5(1) straipsnio 2 dalies 8 punktas, 12 straipsnio

6 dalis, 13 straipsnio 6 dalies 12 punktas, 40 straipsnio 5 dalis ir 95

straipsnio 3 dalies 5 punktas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

96 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

96 straipsnis. Kiti atvejai, kai PVM už įsigyjamas prekes ir (arba) paslaugas išskaito ir sumoka jų pirkėjas (klientas)

1. (Neteko galios)

2. Išskaityti

ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už nuosavybės teisės objektus,

perimtus kaip turtinis įnašas arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, taip

pat šio Įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyto prekių tiekimo atveju

apskaičiuotą PVM už perduodamą pastato (statinio) esminį pagerinimą, privalo

PVM mokėtojas, kuriam išrašomas tokį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą

įforminantis dokumentas, t. y. PVM mokėtojas, perimantis nuosavybės teisės

objektus kaip turtinį įnašą arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, arba PVM

mokėtojas – pagerinto pastato (statinio) daikto savininkas.

3. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato atvejus, kai tam,

kad būtų užtikrintas mokestinių prievolių įvykdymas (įskaitant PVM skirtumo

įskaitymo bei grąžinimo pagrįstumą), mokesčio administratorius privalo nurodyti

prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui) ir pirkėjui (klientui), kad PVM už

tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas išskaito ir sumoka į biudžetą

šių prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas), jeigu jis yra PVM mokėtojas.

4. Per

mokestinį laikotarpį išskaitytos PVM sumos, kurias pagal šio straipsnio

nuostatas privalo sumokėti į biudžetą prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas

(klientas), įtraukiamos į pirkėjo (kliento) to mokestinio laikotarpio PVM

deklaraciją kaip priklausantis mokėti į biudžetą PVM. Šios PVM sumos bendra

šiame Įstatyme nustatyta tvarka gali būti pirkėjo (kliento) atskaitytos kaip ir

kitas pirkimo PVM.

5. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio

taikymo tvarką.

96 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

96 straipsnis. Atvejai, kai pirkėjas privalo išskaityti ir sumokėti PVM už jam tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas

1. Išskaityti

ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už nuosavybės teisės objektus,

perimtus kaip turtinis įnašas arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, taip

pat šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto prekių tiekimo atveju

apskaičiuotą PVM už perduodamą pastato (statinio) esminį pagerinimą privalo PVM

mokėtojas, kuriam išrašomas tokį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą

įforminantis dokumentas, t. y. PVM mokėtojas, perimantis nuosavybės teisės

objektus kaip turtinį įnašą arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, arba PVM

mokėtojas – pagerinto pastato (statinio) daikto savininkas.

2. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato atvejus, kai tam,

kad būtų užtikrintas mokestinių prievolių įvykdymas (įskaitant PVM skirtumo

įskaitymo bei grąžinimo pagrįstumą), mokesčio administratorius privalo nurodyti

prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui) ir pirkėjui (klientui), kad PVM už

tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas išskaito ir sumoka į biudžetą

šių prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas), jeigu jis yra PVM mokėtojas.

3. Per

mokestinį laikotarpį išskaitytos PVM sumos, kurias pagal šio straipsnio

nuostatas privalo sumokėti į biudžetą prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas

(klientas), įtraukiamos į pirkėjo (kliento) to mokestinio laikotarpio PVM

deklaraciją kaip priklausantis mokėti į biudžetą PVM. Šios PVM sumos bendra

šiame Įstatyme nustatyta tvarka gali būti pirkėjo (kliento) atskaitytos kaip ir

kitas pirkimo PVM.

4. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio

taikymo tvarką.

Straipsnio

pakeitimai;

Nr.

IX-1098,

2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 96-4173 (2002-10-04)

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

97 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas

1. Šio

skirsnio nuostatos taikomos ūkininkams, kurie atitinka visus šiuos

reikalavimus:

1 dalies 1 punkto redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

1) bendra

atlygio per metus (paskutinius 12 mėnesių) už vykdant ekonominę veiklą

patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma neviršija šio Įstatymo 71

straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos. Jeigu visų ūkininko ir jo partnerių atlygio

už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas bendra suma

kartu minėtą ribą viršija, laikoma, kad ūkininkas šio reikalavimo neatitinka;

1 dalies 1 punkto redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

1) bendra

atlygio per metus (paskutinius 12 mėnesių) už vykdant ekonominę veiklą

patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma neviršija šio Įstatymo 71

straipsnio 2 dalyje nustatytos ribos. Jeigu visų ūkininko ir jo

partnerių atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas

paslaugas bendra suma kartu minėtą ribą viršija, laikoma, kad ūkininkas šio

reikalavimo neatitinka;

2) yra

įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta

tvarka arba turi dokumentus, patvirtinančius žemės suteikimą asmeniniam ūkiui;

3)

registruotas ūkininko ūkio žemės plotas arba suteiktas asmeniniam ūkiui žemės

plotas neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio (hektarais).

2. Ūkininkas,

atitinkantis šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi teisę būti

įregistruotas PVM mokėtoju bendra šio Įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka.

Jeigu ūkininkas yra įregistruotas PVM mokėtoju, šio skirsnio nuostatos jam

negali būti taikomos. Ūkininkui šio skirsnio nuostatos negali būti taikomos ir

tuo atveju, jeigu ūkininkas ar bent vienas ūkininko partneris yra įregistruotas

PVM mokėtoju.

3. Ūkininkų,

kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, registravimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio

Nr.

IX-1534,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1924 (2003-05-01)

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

98 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

98 straipsnis. Kompensacinio PVM tarifo taikymas

1. Ūkininkai,

kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, turi teisę gauti iš pirkėjų

(klientų), jei jie yra apmokestinamieji asmenys, kompensacinį priedą.

Kompensacinio priedo dydis apskaičiuojamas nuo pirkėjų (klientų) mokamo atlygio

(išskyrus patį kompensacinį priedą) už ūkininkų tiekiamą žemės ūkio produkciją

ir (arba) teikiamas žemės ūkio paslaugas, taikant šio Įstatymo 100 straipsnyje

nustatytą kompensacinį PVM tarifą.

2.

Kompensacinio priedo dydis privalo būti nurodytas apskaitos dokumentuose,

kuriais įforminamas žemės ūkio produkcijos tiekimas ir (arba) paslaugų

teikimas. Kompensacinio priedo suma įtraukiama į žemės ūkio produkcijos ir

(arba) paslaugų pirkėjo (kliento) PVM mokėtojo PVM atskaitą bendra šiame

Įstatyme nustatyta tvarka kaip ir kitas pirkimo PVM.

3. Ūkininko,

kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, žemės ūkio produkcijos tiekimas

įforminamas šio Įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba 81

straipsnio 4 dalyje nenurodytais atvejais – pirkėjo (kliento) išrašomu laisvos

formos apskaitos dokumentu. Žemės ūkio paslaugų teikimas visais atvejais įforminamas

pirkėjo (kliento) išrašomu laisvos formos apskaitos dokumentu.

98 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

98 straipsnis. Kompensacinio PVM tarifo taikymas

1. Ūkininkai,

kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, turi teisę gauti iš pirkėjų

(klientų), kompensacinį priedą už:

1) žemės

ūkio produkciją ir žemės ūkio paslaugas (pagal šio Įstatymo 1 priede nurodytą

žemės ūkio paslaugų sąrašą), kai ji tiekiama (jos teikiamos)

apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra ūkininkai, kuriems Lietuvos Respublikoje

taikoma kompensacinio PVM tarifo schema;

2) žemės ūkio

produkciją, kai ji tiekiama į kitą valstybę narę PVM mokėtoju įregistruotam

juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo.

2. Kompensacinio

priedo dydis apskaičiuojamas nuo pirkėjų (klientų) mokamo atlygio (išskyrus

patį kompensacinį priedą) už ūkininkų tiekiamą žemės ūkio produkciją ir (arba)

teikiamas žemės ūkio paslaugas taikant šio Įstatymo 100 straipsnyje nustatytą

kompensacinį PVM tarifą.

3. Kompensacinio

priedo dydis privalo būti nurodytas apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas

žemės ūkio produkcijos tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas. Kompensacinio

priedo suma įtraukiama į žemės ūkio produkcijos ir (arba) paslaugų pirkėjo PVM

mokėtojo PVM atskaitą bendra šiame Įstatyme nustatyta tvarka kaip ir kitas

pirkimo PVM.

4. Ūkininko,

kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, žemės ūkio produkcijos tiekimas

Lietuvos Respublikos PVM mokėtojams įforminamas šio Įstatymo 79 straipsnio 9

dalyje nustatyta tvarka. Žemės ūkio produkcijos tiekimas kitiems asmenims bei

žemės ūkio paslaugų teikimas įforminamas laisvos formos apskaitos dokumentu. Šį

dokumentą išrašo pirkėjas, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas,

arba pats ūkininkas – kitais atvejais. Šiame apskaitos dokumente privalo būti

nurodyti visi pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus

privalomi rekvizitai ir papildomi rekvizitai, kurių sąrašą nustato centrinis

mokesčio administratorius.

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

kompensacinis priedas, pirkėjų sumokėtas ūkininkams, kuriems pagal šį skirsnį

taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, pirkėjams grąžinamas už:

1) žemės

ūkio produkciją, patiektą į kitą valstybę narę PVM mokėtoju esančiam

apmokestinamajam asmeniui arba PVM mokėtoju esančiam juridiniam asmeniui, kuris

nėra apmokestinamasis asmuo;

2) žemės

ūkio produkciją, kuriai (jei ją tiektų ne ūkininkas, kuriam taikoma

kompensacinio PVM tarifo schema) būtų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus

nuostatos ir kuri tiekiama apmokestinamajam asmeniui, įsikūrusiam už Europos

Bendrijų teritorijos ribų, jeigu šią produkciją šis apmokestinamasis asmuo

naudoja veiklai už šalies teritorijos ribų, kuriai, jeigu ji būtų vykdoma

Lietuvoje, tenkantis pirkimo (importo) PVM galėtų būti atskaitomas, ir (arba)

veiklai, apmokestinamai taikant 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo VI

skyriaus nuostatas, ir (arba) teikiant paslaugas valstybėje narėje, kurioje

įsikūręs jų pirkėjas, jeigu šis pirkėjas privalo už šias paslaugas apskaičiuoti

ir sumokėti PVM;

3) žemės

ūkio paslaugas, suteiktas kitos valstybės narės apmokestinamajam asmeniui arba

apmokestinamajam asmeniui, įsikūrusiam už Europos Bendrijų teritorijos ribų,

jeigu šios paslaugos naudojamos veiklai už šalies teritorijos ribų, kuriai,

jeigu ji būtų vykdoma Lietuvoje, tenkantis pirkimo (importo) PVM galėtų būti

atskaitomas, ir (arba) veiklai, apmokestinamai taikant 0 procentų PVM tarifą

pagal šio Įstatymo VI skyriaus nuostatas, ir (arba) teikiant paslaugas

valstybėje narėje, kurioje įsikūręs jų pirkėjas, jeigu šis pirkėjas privalo už

šias paslaugas apskaičiuoti ir sumokėti PVM.

6. Šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos netaikomos, jeigu

valstybėje, kurioje pirkėjas įsikūręs, jam taikomos nuostatos, iš esmės tolygios

šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Nr.

IX-1362,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1310 (2003-04-02)

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

99 straipsnis. Kompensacinio PVM tarifo taikymo apskaitaPakeista šioje redakcijoje

1. Ūkininkai, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, tvarko patiektos žemės ūkio produkcijos ir suteiktų žemės ūkio paslaugų apskaitą centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

2. Ūkininkai, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, neturi teisės į PVM atskaitą ir jiems netaikomi šio Įstatymo reikalavimai, jei jie taikomi tik PVM mokėtojams. 3 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

3. Apmokestinamieji asmenys, įsigyjantys žemės ūkio produkciją ir (arba) paslaugas iš ūkininkų, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, teikia centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos tokių įsigijimų ataskaitą. 3 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 3. Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys, šalies teritorijoje įsigyjantys žemės ūkio produkciją ir (arba) paslaugas iš ūkininkų, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, teikia centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos tokių įsigijimų ataskaitas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

100 straipsnis. KompensacinioPakeista šioje redakcijoje

PVM tarifo dydis Kompensacinis PVM tarifas – 6 procentai. ANTRASIS SKIRSNIS TURIZMO PASLAUGŲ APMOKESTINIMO SCHEMA 101 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

101 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas

1. Šio

skirsnio nuostatos taikomos tik toms turizmo paslaugoms, kurias PVM mokėtojas

įsigyja iš trečiųjų asmenų ir vėliau savo vardu teikia galutiniam vartotojui

(toliau šiame skirsnyje toks PVM mokėtojas vadinamas kelionės organizatoriumi).

Jeigu galutiniam vartotojui parduodamas kelių iš trečiųjų asmenų įsigytų

turizmo paslaugų, teikiamų vienos kelionės metu, rinkinys, laikoma, kad

kelionės organizatorius galutiniam vartotojui suteikė vieną paslaugą.

2. Turizmo

paslaugų sąvoka, taikant šio skirsnio nuostatas, suprantama taip, kaip ji

apibrėžta turizmo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

101 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

101 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas

Šio skirsnio nuostatos taikomos tik toms turizmo paslaugoms, kurias PVM

mokėtojas įsigyja iš trečiųjų asmenų ir vėliau savo vardu teikia galutiniam

vartotojui (toliau šiame skirsnyje toks PVM mokėtojas vadinamas kelionės

organizatoriumi). Jeigu galutiniam vartotojui parduodamas kelių iš trečiųjų

asmenų įsigytų turizmo paslaugų, teikiamų vienos kelionės metu, rinkinys,

laikoma, kad kelionės organizatorius galutiniam vartotojui suteikė vieną

paslaugą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

102 straipsnis. Apmokestinamoji vertė

1. Kelionės organizatoriaus galutiniam vartotojui suteiktos paslaugos apmokestinamoji vertė yra kelionių organizatoriaus marža, apskaičiuota šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2. Kelionės organizatoriaus marža nustatoma kaip sumos (išskyrus patį PVM), kurią už kelionės organizatoriaus teikiamą paslaugą jam turi sumokėti galutinis vartotojas, ir sumos (įskaitant PVM), kurią kelionės organizatorius sumokėjo ar turi sumokėti tretiesiems asmenims už šią turizmo paslaugą ar paslaugas (jeigu galutiniam vartotojui parduodamas rinkinys), skirtumas. Skaičiuojant kelionės organizatoriaus maržą, neatsižvelgiama į tai, ar tos trečiųjų asmenų teikiamos paslaugos yra apmokestinamos PVM, ar ne.

103 straipsnis. PVM atskaitos ypatybėsPakeista šioje redakcijoje

1. Kelionės organizatorius šio Įstatymo 102 straipsnio 2 dalyje nurodyto tretiesiems asmenims sumokėto ar sumokėtino pirkimo PVM už iš jų įsigytas turizmo paslaugas neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą.

2. Pirkimo ir (arba) importo PVM, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, atskaitomas laikantis šiame Įstatyme nustatytos bendros tvarkos. 104 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

104 straipsnis. Sandoriai už šalies teritorijos ribų

Kelionės

organizatoriaus teikiamos paslaugos apmokestinamos taikant 0 procentų PVM

tarifą, kai kelionės organizatorius iš trečiųjų asmenų įsigyja ir galutiniam

vartotojui teikia turizmo paslaugas, kurias šie tretieji asmenys teikia už

šalies teritorijos ribų.

104 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

104 straipsnis. Sandoriai už Europos Bendrijų teritorijos ribų

Kelionės

organizatoriaus teikiamos paslaugos apmokestinamos taikant 0 procentų PVM

tarifą, kai kelionės organizatorius iš trečiųjų asmenų įsigyja ir galutiniam

vartotojui teikia turizmo paslaugas, kurias šie tretieji asmenys teikia už

Europos Bendrijų teritorijos ribų. Jeigu kelionės organizatorius iš trečiųjų

asmenų įsigyja ir galutiniam vartotojui teikia paslaugas, kurių dalį šie

tretieji asmenys teikia už Europos Bendrijų teritorijos ribų, 0 procentų PVM

tarifas taikomas tik šiai paslaugų daliai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

105 straipsnis. Kelionės organizatoriaus teikiamų paslaugų įforminimo ypatybėsPakeista šioje redakcijoje

Kelionės organizatoriaus galutiniam vartotojui teikiama paslauga įforminama laikantis šiame Įstatyme nustatytos bendros tvarkos, tačiau paslaugą įforminančiame dokumente neturi būti nurodomas PVM tarifas ir suma. TREČIASIS SKIRSNIS NAUDOTŲ PREKIŲ, MENO KŪRINIŲ, KOLEKCINIŲ IR ANTIKVARINIŲ DAIKTŲ APMOKESTINIMO SCHEMA 106 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

106 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas

1. PVM

mokėtojas, tiekiantis naudotas prekes, meno kūrinius, taip pat kolekcinius ir

(arba) antikvarinius daiktus, kaip jie apibrėžti šiame straipsnyje, už

tiekiamas naudotas prekes, meno kūrinius, kolekcinius ir antikvarinius daiktus

skaičiuoja PVM šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Šio skirsnio nuostatos

taikomos PVM mokėtojams, kurie vykdydami savo ekonominę veiklą nuolat verčiasi

naudotų prekių, meno kūrinių, taip pat kolekcinių ir (arba) antikvarinių daiktų

tiekimu.

2. Šio skirsnio

nuostatos taikomos, kai PVM mokėtojas tiekia be PVM įsigytas naudotas prekes,

meno kūrinius, kolekcinius ir (arba) antikvarinius daiktus, taip pat gali būti

taikomos tais atvejais, kai PVM mokėtojas:

1) tiekia meno

kūrinius, kolekcinius ir (arba) antikvarinius daiktus, kuriuos jis pats

importavo ir už kuriuos nustatyta tvarka buvo apskaičiuotas importo PVM;

2) tiekia iš

autorių arba jų įpėdinių įsigytus meno kūrinius, kuriuos tiekdami šio Įstatymo

nustatyta tvarka buvo apskaičiavę PVM.

3. Šiame

skirsnyje aukciono organizatoriumi laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris

vykdydamas savo ekonominę veiklą siūlo prekes aukcionuose savo vardu, bet

prekės pardavėjo sąskaita ir perduoda prekes pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią

kainą, taip pat savo vardu, bet prekės pardavėjo sąskaita.

4. Šio

skirsnio nuostatos taikomos ir aukcionų organizatoriams, per aukcioną

tiekiantiems naudotas prekes, meno kūrinius, kolekcinius ir (arba)

antikvarinius daiktus, jeigu tokios prekės per aukcioną parduodamos aukciono

organizatoriaus vardu, tačiau sąskaita prekės pardavėjo, kuris yra:

1)

neapmokestinamasis asmuo; arba

2)

apmokestinamasis asmuo, kurio tiekiamos šios prekės pagal šio Įstatymo 33

straipsnio 1 dalies nuostatas nebūtų apmokestinamos PVM, arba

3)

apmokestinamasis asmuo, kuris nėra ir pagal šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalį

neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju. Šis punktas taikomas tik ilgalaikio

materialiojo turto tiekimo atveju, arba

4)

apmokestinamasis asmuo, kurio tiekiamos prekės būtų apmokestinamos šiame

skirsnyje nustatyta tvarka.

5. Šiame

skirsnyje naudotomis prekėmis laikomi bet kokie naudoti kilnojamieji daiktai

(išskyrus nurodytus šio straipsnio 6–8 dalyse, taip pat tauriuosius metalus,

brangakmenius ir dirbinius iš tauriųjų metalų ir (arba) brangakmenių), kurie

gali būti toliau naudojami, neatsižvelgiant į tai, ar prieš naudojant tuos

daiktus reikia papildomai remontuoti ir (arba) atlikti kitus jų aptarnavimo

darbus, ar ne.

6. Šiame

skirsnyje meno kūriniais laikomi:

1)

Kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros

(toliau – KPN) 97.01 pozicijoje klasifikuojami paveikslai, piešiniai ir pastelės;

2) KPN 97.02

pozicijoje klasifikuojami graviūrų, estampų ir litografijų originalai;

3) KPN 97.03

pozicijoje klasifikuojami skulptūrų ir statulų originalai;

4) KPN 58.05

pozicijoje klasifikuojami gobelenai ir KPN 63.04 pozicijoje klasifikuojami

sienų dekoravimo dirbiniai, kurie pagaminti rankiniu būdu pagal menininkų

sukurtus modelius, jeigu jų nėra pagaminta daugiau kaip 8 kopijos.

7. Šiame

skirsnyje kolekciniais daiktais laikomi:

1) KPN 97.04

pozicijoje klasifikuojami pašto arba mokesčių ženklai, pašto antspaudai,

pirmosios dienos vokai-antspaudai, pašto (herbinis) popierius ir panašūs

spaudiniai;

2) KPN 97.05

pozicijoje klasifikuojamos zoologijos, botanikos, mineralogijos, anatomijos,

istorijos, archeologijos, paleontologijos, etnografijos arba numizmatikos

kolekcijos ir kolekcionavimo objektai.

8. Šiame

skirsnyje antikvariniais daiktais laikomi KPN 97.06 pozicijoje klasifikuojami

bet kokie daiktai (išskyrus nurodytus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse), kurie yra

senesni kaip 100 metų.

106 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

106 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas

1. PVM mokėtojas, tiekiantis naudotas prekes, meno kūrinius, taip pat

kolekcinius ir (arba) antikvarinius daiktus, kaip jie apibrėžti šiame

straipsnyje, už tiekiamas naudotas prekes, meno kūrinius, kolekcinius ir

antikvarinius daiktus skaičiuoja PVM šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Šio

skirsnio nuostatos taikomos PVM mokėtojams, kurie vykdydami savo ekonominę

veiklą nuolat verčiasi naudotų prekių, meno kūrinių, taip pat kolekcinių ir

(arba) antikvarinių daiktų tiekimu. Kai PVM mokėtojas tiekia savo naudotą

ilgalaikį materialųjį turtą, šių sandorių atžvilgiu laikoma, kad jis atitinka

šios dalies reikalavimus dėl nuolatinio vertimosi naudotų prekių tiekimu.

2. Šio

skirsnio nuostatos taikomos, kai PVM mokėtojas tiekia be PVM Europos Bendrijų

teritorijoje įsigytas naudotas prekes, meno kūrinius, kolekcinius ir (arba)

antikvarinius daiktus, taip pat naudotas prekes, meno kūrinius, kolekcinius ir

(arba) antikvarinius daiktus, kuriuos įsigyjant buvo taikoma ši speciali

apmokestinimo schema, arba naudotas transporto priemones, kurias įsigyjant

išgabenimo valstybėje narėje buvo taikomos specialios toje valstybėje narėje

taikomos pereinamosios nuostatos naudotoms transporto priemonėms. Be to, PVM

mokėtojas turi teisę pasirinkti taikyti šio skirsnio nuostatas ir šiems

sandoriams:

1) kai

tiekiami meno kūriniai, kolekciniai ir (arba) antikvariniai daiktai, kuriuos

jis pats importavo ir už kuriuos nustatyta tvarka buvo apskaičiuotas importo

PVM;

2) kai

tiekiami iš autorių arba jų įpėdinių įsigyti meno kūriniai, kuriuos tiekdami

šie asmenys buvo apskaičiavę PVM;

3) kai

tiekiami iš apmokestinamųjų asmenų (asmenų, kuriems netaikoma ši speciali

apmokestinimo schema) įsigyti meno kūriniai, kuriuos šie asmenys tiekdami buvo

apskaičiavę PVM taikydami bet kurioje valstybėje narėje meno kūriniams

nustatytą sumažintą PVM tarifą.

3. Šiame

skirsnyje aukciono organizatoriumi laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris

vykdydamas savo ekonominę veiklą siūlo prekes aukcionuose savo vardu, bet

prekės pardavėjo sąskaita ir perduoda prekes pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią

kainą, taip pat savo vardu, bet prekės pardavėjo sąskaita.

4. Šio

skirsnio nuostatos taikomos ir aukcionų organizatoriams, per aukcioną

tiekiantiems naudotas prekes, meno kūrinius, kolekcinius ir (arba)

antikvarinius daiktus, jeigu tokios prekės per aukcioną parduodamos aukciono

organizatoriaus vardu, tačiau prekės pardavėjo sąskaita, ir šis prekės

pardavėjas yra:

1)

neapmokestinamasis asmuo arba

2) apmokestinamasis

asmuo, kurio tiekiamos šios prekės pagal šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies

nuostatas nebūtų apmokestinamos PVM, arba

3)

apmokestinamasis asmuo, kuris nėra ir pagal šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalį

neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju. Šis punktas taikomas tik ilgalaikio

materialiojo turto tiekimo atveju, arba

4)

apmokestinamasis asmuo, kurio tiekiamos šios prekės apmokestinamos šiame

skirsnyje nustatyta tvarka, arba

5)

apmokestinamasis asmuo, kurio tiekiama naudota transporto priemonė apmokestinta

išgabenimo valstybėje narėje pagal specialias toje valstybėje narėje taikomas

pereinamąsias nuostatas naudotoms transporto priemonėms.

5. Šiame

skirsnyje naudotomis prekėmis laikomi bet kokie naudoti kilnojamieji daiktai

(išskyrus nurodytus šio straipsnio 6–8 dalyse, taip pat tauriuosius metalus,

brangakmenius ir dirbinius iš tauriųjų metalų ir (arba) brangakmenių), kurie

gali būti toliau naudojami, neatsižvelgiant į tai, ar prieš naudojant tuos

daiktus reikia papildomai remontuoti ir (arba) atlikti kitus jų aptarnavimo

darbus, ar ne.

6. Šiame

skirsnyje meno kūriniais laikomi:

1)

Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 9701 pozicijoje klasifikuojami

paveikslai, piešiniai ir pastelės;

2) KN

9702 pozicijoje klasifikuojami graviūrų, estampų ir litografijų originalai;

3) KN

9703 pozicijoje klasifikuojami skulptūrų ir statulų originalai, jeigu jų nėra

pagaminta daugiau kaip 8 kopijos;

4) KN

5805 pozicijoje klasifikuojami gobelenai ir KN 6304 pozicijoje klasifikuojami

sienų dekoravimo dirbiniai, kurie pagaminti rankiniu būdu pagal menininkų

sukurtus modelius, jeigu jų nėra pagaminta daugiau kaip 8 kopijos.

7. Šiame

skirsnyje kolekciniais daiktais laikomi:

1) KN

9704 pozicijoje klasifikuojami pašto arba mokesčių ženklai, pašto antspaudai,

pirmosios dienos vokai-antspaudai, pašto (herbinis) popierius ir panašūs

spaudiniai;

2) KN

9705 pozicijoje klasifikuojamos zoologijos, botanikos, mineralogijos,

anatomijos, istorijos, archeologijos, paleontologijos, etnografijos arba

numizmatikos kolekcijos ir kolekcionavimo objektai.

8. Šiame

skirsnyje antikvariniais daiktais laikomi KN 9706 pozicijoje klasifikuojami bet

kokie daiktai (išskyrus nurodytus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse), kurie yra

senesni kaip 100 metų.

9. PVM

mokėtojai, šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytais atvejais pasirinkę

taikyti šio skirsnio nuostatas, šį pasirinkimą privalo deklaruoti centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Toks pasirinkimas galioja ne

trumpiau kaip 24 mėnesius nuo pasirinkimo deklaravimo dienos visiems PVM

mokėtojo sudaromiems atitinkamiems sandoriams.

10. Šio

skirsnio nuostatos netaikomos, kai į kitą valstybę narę tiekiamos naujos

transporto priemonės.

Nr.

IX-1362, 2003-03-13,

Žin., 2003, Nr. 32-1310 (2003-04-02)

Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

107 straipsnis. Apmokestinamoji vertė

1. Tiekiant šio Įstatymo 106 straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, apmokestinamoji vertė yra pardavėjo marža, apskaičiuota šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2. Pardavėjo marža apskaičiuojama kaip atlygio (išskyrus patį PVM), kurį pardavėjas gavo arba turi gauti už patiektą prekę, ir sumos (įskaitant PVM), kurią jis sumokėjo arba turi sumokėti savo tiekėjui šią prekę įsigydamas, skirtumas. Jeigu tiekiama PVM mokėtojo importuota prekė, papildomai atimama už šią prekę apskaičiuoto importo muito, importo mokesčių ir importo PVM suma.

3. Tiekiant šio Įstatymo 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas prekes per aukcioną, apmokestinamoji vertė yra aukciono organizatoriaus marža, kuri apskaičiuojama kaip viso iš prekės pirkėjo gauto ar gautino atlygio (išskyrus patį PVM) ir aukciono vedėjo prekės pardavėjui sumokėtos ar sumokėtinos sumos skirtumas. Į visą iš pirkėjo gautą ar gautiną atlygį turi būti įskaitoma ne tik prekės kaina aukcione, bet ir šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos sumos. Prekės pardavėjui sumokėta ar sumokėtina suma yra prekės kainos aukcione ir aukciono organizatoriaus komisinių, gautų ar gautinų pagal sutartį su prekės pardavėju, skirtumas.

4. PVM mokėtojas, kuriam taikomos šio skirsnio nuostatos, turi teisę PVM skaičiuoti nuo visos tiekiamos prekės apmokestinamosios vertės, nustatytos šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

108 straipsnis. PVM atskaitos ypatybėsPakeista šioje redakcijoje

1. Kai PVM mokėtojas PVM už tiekiamą šiame skirsnyje nurodytą prekę skaičiuoja nuo maržos, jis neturi teisės tos prekės pirkimo arba importo PVM įtraukti į PVM atskaitą.

2. Kai PVM mokėtojas PVM už tiekiamą šiame skirsnyje nurodytą prekę skaičiuoja nuo visos prekės apmokestinamosios vertės, teisė atskaityti tos prekės pirkimo arba importo PVM atsiranda ne anksčiau, negu PVM mokėtojas patiekia tą prekę. Įstatymas papildomas 108(1) straipsniu nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

109 straipsnis. Prekių tiekimo įforminimasPakeista šioje redakcijoje

1. Jeigu už tiekiamą prekę PVM vadovaujantis šio Įstatymo 107 straipsnio 1–3 dalimis apskaičiuotas ne nuo visos prekės vertės, PVM mokėtojas neturi teisės dokumentuose, kuriais įforminamas šis tiekimas, išskirti taip apskaičiuoto PVM. 2 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

2. Aukciono organizatorius išrašomuose apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas prekės tiekimas prekės pirkėjui, privalo atskirai nurodyti prekės kainą, buvusią aukcione, taip pat pirkėjo mokėtinas šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sumas. Prekės tiekimui įforminti aukciono organizatorius prekės pardavėjui, jeigu jis yra apmokestinamasis asmuo, privalo išrašyti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos dokumentą, kuriame privalo būti nurodyta prekės kaina aukcione ir aukciono organizatorius komisinių, gautų ar gautinų pagal sutartį su prekės pardavėju, suma. 2 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 2. Aukciono organizatorius išrašomoje PVM sąskaitoje-faktūroje, kuria įforminamas prekės tiekimas prekės pirkėjui, privalo atskirai nurodyti prekės kainą, buvusią aukcione, taip pat pirkėjo mokėtinas šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sumas. Prekės tiekimui įforminti aukciono organizatorius prekės pardavėjui privalo išrašyti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos dokumentą, kuriame privalo nurodyti prekės kainą aukcione ir aukciono organizatorius komisinių, gautų ar gautinų pagal sutartį su prekės pardavėju, sumą. Šis aukciono organizatoriaus išduotas dokumentas laikomas dokumentu (PVM sąskaita-faktūra), kuriuo prekės pardavėjas, jeigu jis yra PVM mokėtojas, įformino prekių tiekimą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

110 straipsnis. ApskaitaPakeista šioje redakcijoje

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti atvejus, kai PVM mokėtojas turi teisę skaičiuoti PVM nuo maržos ne už kiekvieną tiekiamą prekę, o už visas ar visas tam tikros rūšies prekes, patiektas per mokestinį laikotarpį.

2. Centrinis mokesčio administratorius nustato papildomus reikalavimus, keliamus PVM mokėtojo, taikančio šio skirsnio nuostatas, PVM apskaitai. Straipsnis papildomas 3 dalimi nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

3. Aukciono organizatorius privalo savo apskaitoje atskirai nurodyti sumas, gautas ar gautinas iš pirkėjų, taip pat pardavėjui sumokėtas ar mokėtinas sumas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

111 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas

1. Taikant šio skirsnio nuostatas investiciniu auksu laikoma: 1) ne mažesnio kaip 995/1000 grynumo aukso luitai, plytelės ir plokštelės, pripažįstami tarptautinėse tauriųjų metalų rinkose, jeigu tokio luito, plytelės ar plokštelės masė ne mažesnė kaip 1 gramas; 2) ne mažesnio kaip 900/1000 grynumo ir nukaldintos vėliau negu 1800 metais aukso monetos, kurios yra arba buvo naudojamos jų kilmės valstybėje kaip atsiskaitymo priemonė ir paprastai yra parduodamos už kainą, neviršijančią monetoje esančio aukso rinkos vertės daugiau kaip 80 procentų.

2. Šiame skirsnyje investiciniu auksu taip pat laikomi ir vertybiniai popieriai, kurie patvirtina nuosavybės teises į šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą auksą, taip pat vertybiniai popieriai, patvirtinantys teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti vertybinius popierius, patvirtinančius nuosavybės teisę į šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą auksą.

3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aukso monetos šiame Įstatyme nelaikomos numizmatinės paskirties monetomis.

112 straipsnis. Investicinio aukso ir su juo susijusių paslaugų apmokestinimo tvarka 1 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:Pakeista šioje redakcijoje

1. Investicinio aukso tiekimas ir importas PVM neapmokestinamas. 1 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 1. Investicinio aukso tiekimas, įsigijimas iš kitos valstybės narės ir importas PVM neapmokestinamas.

2. PVM neapmokestinamos ir atstovavimo (agento) paslaugos, kai agentas kito asmens vardu ir sąskaita dalyvauja tiekiant arba įsigyjant investicinį auksą.

3. PVM mokėtojai, gaminantys investicinį auksą arba bet kokį kitą auksą perdirbantys į investicinį auksą, turi teisę pasirinkti už tiekiamą investicinį auksą skaičiuoti PVM šiame Įstatyme nustatyta bendra tvarka, jeigu investicinio aukso pirkėjas yra PVM mokėtojas.

4. Jeigu PVM mokėtojas, gaminantis investicinį auksą arba bet kokį kitą auksą perdirbantis į investicinį auksą, pasinaudojo šio straipsnio 3 dalyje nurodyta teise, agentas, kito asmens vardu ir sąskaita dalyvaujantis to investicinio aukso tiekimo sandoryje, taip pat turi teisę už savo teikiamas atstovavimo (agento) paslaugas skaičiuoti PVM šiame Įstatyme nustatyta bendra tvarka. Straipsnis papildomas 5 dalimi nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

5. Pasirinkęs skaičiuoti PVM šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais, PVM mokėtojas privalo tokį pasirinkimą deklaruoti centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

113 straipsnis. Investicinio aukso tiekėjo teisė būti įregistruotamPakeista šioje redakcijoje

PVM mokėtoju Apmokestinamieji asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai ir kurie verčiasi investicinio aukso tiekimu, turi teisę būti įregistruoti PVM mokėtojais, neatsižvelgiant į šio Įstatymo 72 straipsnio nuostatas. 114 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

114 straipsnis. PVM atskaitos ypatybės

1. Neatsižvelgiant į tai, kad investicinio aukso

tiekimas PVM neapmokestinamas, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM

atskaitą:

1) pirkimo PVM, sumokėtą arba priklausantį sumokėti už

investicinį auksą tiekėjui, kuris pasinaudojo šio Įstatymo 112 straipsnio 3

dalyje nurodyta teise;

2) pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytą ir (arba)

importuotą auksą, kuris skirtas perdirbti į investicinį auksą;

3) pirkimo PVM už įsigytas aukso formos, masės ir

(arba) grynumo keitimo paslaugas.

2. PVM mokėtojas, gaminantis investicinį auksą arba

bet kokį kitą auksą perdirbantis į investicinį auksą, turi teisę įtraukti į PVM

atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes

ir (arba) paslaugas, kurios susijusios su nurodyto aukso gamyba arba

perdirbimu, neatsižvelgiant į tai, ar jis pasinaudojo šio Įstatymo 112

straipsnio 3 dalyje nurodyta teise, ar ne.

114 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

114 straipsnis. PVM atskaitos ypatybės

1.

Neatsižvelgiant į tai, kad investicinio aukso tolesnis tiekimas PVM

neapmokestinamas, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą:

1) pirkimo PVM,

sumokėtą arba priklausantį sumokėti už investicinį auksą tiekėjui, kuris

pasinaudojo šio Įstatymo 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta teise;

2) pirkimo ir

(arba) importo PVM už įsigytą ir (arba) importuotą auksą, kuris skirtas

perdirbti į investicinį auksą;

3) pirkimo PVM už įsigytas aukso formos, masės ir (arba) grynumo

keitimo paslaugas.

2. PVM

mokėtojas, gaminantis investicinį auksą arba bet kokį kitą auksą perdirbantis į

investicinį auksą, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo

PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, kurios

susijusios su nurodyto aukso gamyba arba perdirbimu, neatsižvelgiant į tai, ar

jis toliau tiekdamas šį investicinį auksą pasinaudojo šio Įstatymo 112

straipsnio 3 dalyje nurodyta teise, ar ne.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

115 straipsnis. Apskaita Lietuvos RespublikosPakeista šioje redakcijoje

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato papildomus reikalavimus apmokestinamųjų asmenų, kuriems taikomos šio skirsnio nuostatos, apskaitai. Įstatymo XII skyrius papildomas penktuoju skirsniu nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

116 straipsnis. Teisė susigrąžinti PVM, sumokėtą Lietuvos RespublikojePakeista šioje redakcijoje

1. Užsienio apmokestinamasis asmuo šiame skyriuje nustatyta tvarka turi teisę susigrąžinti PVM, sumokėtą Lietuvos Respublikoje. 2 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

2. Teisė susigrąžinti PVM, sumokėtą Lietuvos Respublikoje, suteikiama užsienio apmokestinamiesiems asmenims, įsikūrusiems tose užsienio valstybėse, kuriose sumokėtą PVM (ar jam tapatų mokestį) gali susigrąžinti Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys. 2 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 2. Teisė susigrąžinti PVM, sumokėtą Lietuvos Respublikoje, suteikiama užsienio apmokestinamiesiems asmenims, įsikūrusiems tose užsienio valstybėse, kuriose sumokėtą PVM (ar jam tapatų mokestį) gali susigrąžinti Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys. Šios dalies nuostatos netaikomos: 1) už Europos Bendrijų teritorijos ribų įsikūrusiems apmokestinamiesiems asmenims, kuriems taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatos ar bet kurios kitos valstybės narės tolygios nuostatos ir kurie pageidauja susigrąžinti Lietuvos Respublikoje sumokėtą PVM už prekes (paslaugas), skirtas paslaugoms teikti elektroniniu būdu Europos Bendrijų teritorijoje; 2) kitoje valstybėje narėje įsikūrusiems užsienio apmokestinamiesiems asmenims.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

117 straipsnis. Reikalavimai užsienio apmokestinamajam asmeniui, pageidaujančiam susigrąžinti PVMPakeista šioje redakcijoje

1. Užsienio apmokestinamasis asmuo turi teisę pateikti prašymą grąžinti jam Lietuvos Respublikoje sumokėtą PVM tik tuo atveju, jeigu jis tuo laikotarpiu, kuriuo sumokėtą PVM prašo grąžinti, atitiko šiuos kriterijus: 1) neturėjo Lietuvos Respublikoje padalinio, o jeigu tai fizinis asmuo, – dar ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta nebuvo Lietuvos Respublika ir 2) nevykdė šalies teritorijoje jokios veiklos, kuri pagal šį Įstatymą yra PVM objektas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Teisę pateikti prašymą turi ir toks užsienio apmokestinamasis asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą kriterijų, o tuo laikotarpiu, kuriuo sumokėtą PVM prašo grąžinti, šalies teritorijoje: 1) vykdė tik veiklą, nurodytą šio Įstatymo 45 straipsnyje, arba atstovavo minėtame straipsnyje nurodytiems sandoriams, taip pat vykdė šio Įstatymo 53 straipsnyje nurodytą veiklą, kuri pagal šio Įstatymo nuostatas būtų apmokestinama taikant 0 procentų PVM tarifą ir (arba) 2 dalies 2 punkto redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.: 2) teikė paslaugas, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnio 6 ir (arba) 7 dalyse, ir tik tokiems pirkėjams (klientams), kurie pagal šio Įstatymo nuostatas už įsigytas tokias paslaugas privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM. 2 dalies 2 punkto redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 2) teikė tik tokias paslaugas ir tiekė tik tokias prekes, už kurias mokestį pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2–4 dalių nuostatas privalo apskaičiuoti ir sumokėti jų pirkėjas. Straipsni papildomas 3 dalimi nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

3. Užsienio apmokestinamasis asmuo neturi teisės pateikti prašymo grąžinti jam Lietuvos Respublikoje sumokėtą PVM, jeigu valstybėje, kurioje jis įsikūręs, jam taikomos nuostatos, iš esmės tolygios šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

118 straipsnis. Grąžinamas PVM 1 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:Pakeista šioje redakcijoje

1. Užsienio apmokestinamajam asmeniui gali būti grąžintas: 1) sumokėtas importo PVM už į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją išleistas laisvai cirkuliuoti jam priklausančias prekes, jeigu šio importo PVM joks PVM mokėtojas neturi teisės įtraukti į savo PVM atskaitą; 2) PVM, šio apmokestinamojo asmens sumokėtas už jo Lietuvos Respublikoje įsigytas prekes ir (arba) paslaugas. 1 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 1. Užsienio apmokestinamajam asmeniui gali būti grąžintas: 1) Lietuvos Respublikoje sumokėtas importo PVM, kurį sumokėti prievolė jam atsirado už į Europos Bendrijų teritoriją importuotas prekes; 2) PVM, šio apmokestinamojo asmens sumokėtas už jo Lietuvos Respublikoje įsigytas (įskaitant įsigytas iš kitų valstybių narių) prekes ir (arba) paslaugas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas PVM gali būti grąžinamas tik tuo atveju, jeigu prekės ir (arba) paslaugos, už kurias sumokėtą PVM prašoma grąžinti, skirtos naudoti tokiai užsienio apmokestinamojo asmens ekonominei veiklai: 1) nurodytai šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, ir (arba) 2) tiekti prekes ir (arba) teikti paslaugas už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje.

3. Užsienio apmokestinamojo asmens sumokėtas PVM už prekes ir (arba) paslaugas, kurių pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio Įstatymo nuostatas jokiais atvejais negali būti PVM mokėtojų atskaitomas, užsienio apmokestinamiesiems asmenims negrąžinamas. 4 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti, kad už tam tikras prekes ir (arba) paslaugas sumokėtas PVM užsienio apmokestinamiesiems asmenims negrąžinamas, jeigu šių prekių ir paslaugų pirkimo ir importo PVM atskaita pagal šio Įstatymo nuostatas yra apribota. 4 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti, kad už tam tikras prekes ir (arba) paslaugas sumokėtas PVM užsienio apmokestinamiesiems asmenims, įsikūrusiems už Europos Bendrijų teritorijos ribų, negrąžinamas, jeigu šių prekių ir paslaugų pirkimo ir importo PVM atskaita pagal šio Įstatymo nuostatas yra apribota. Straipsnis papildomas 5 dalimi nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

5. Pirkimo PVM negrąžinamas, jeigu prekėms, išgabenamoms į kitą valstybę narę pirkėjo ar jo užsakymu kito asmens, galėjo būti pritaikytos šio Įstatymo 49 straipsnio nuostatos, taip pat jeigu prekėms, pirkėjo ar jo užsakymu kito asmens išgabenamoms iš Europos Bendrijų teritorijos, galėjo būti pritaikytos šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

119 straipsnis. Laikotarpis, per kurį sumokėtasPakeista šioje redakcijoje

PVM gali būti grąžintas, mažiausia grąžintina PVM suma ir grąžinimo tvarka Didžiausią ir mažiausią laikotarpio, per kurį sumokėtą PVM galima prašyti grąžinti, trukmę, mažiausią grąžintino PVM sumą, už kurią mažesnės sumos, nurodytos užsienio apmokestinamųjų asmenų prašymuose, negrąžinamos, taip pat prašymų grąžinti užsienio apmokestinamiesiems asmenims jų sumokėtą PVM pateikimo ir nagrinėjimo tvarką bei PVM grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. XIV SKYRIUS MOKESČIO KONTROLĖ 120 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

120 straipsnis. PVM kontrolė

1. PVM,

išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, kontroliuoja valstybinė

mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja PVM mokėjimą

ir už importuotas prekes, jeigu jų importo PVM įskaitomas šio Įstatymo 94

straipsnyje nustatyta tvarka.

2. PVM už

importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, kontroliuoja

teritorinės muitinės.

3. PVM

nepriemokos, taip pat su jomis susijusios baudos ir (arba) delspinigiai

išieškomi įstatymų nustatyta tvarka.

120 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

120 straipsnis. PVM kontrolė

1. PVM, išskyrus

šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, kontroliuoja valstybinė mokesčių

inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja PVM mokėjimą ir už

importuotas prekes, jeigu jų importo PVM įskaitomas šio Įstatymo 94 straipsnyje

nustatyta tvarka.

2. PVM už importuojamas prekes (įskaitant Bendrijos prekes, į Europos

Bendrijų teritoriją įvežamas iš trečiųjų teritorijų), nenurodytas šio

straipsnio 1 dalyje, kontroliuoja teritorinės muitinės.

3. Bendrijos prekių įvežimui iš trečiųjų teritorijų į Europos Bendrijų

teritoriją taikomi tokie pat muitinės formalumai kaip ir į Europos Bendrijų

muitų teritoriją įvežamoms ne Bendrijos prekėms. Kai į Europos Bendrijų

teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, skirtos nugabenti į kitą

valstybę narę negu ta, į kurią jos buvo įvežtos iš trečiųjų teritorijų, šios

prekės gali būti pateiktos vidinio tranzito procedūrai, numatytai Muitinės

kodekse, įforminti. Kai į Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų

įvežamos prekės, kurios, jeigu būtų įvežtos iš trečiųjų valstybių, galėtų būti

pateiktos laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo

vietose, įvežtos į laisvąją zoną ar padėtos į laisvąjį sandėlį, joms galėtų

būti įformintos muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti

neapmokestinant importo muitais, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo

įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais procedūros, joms taikomos

tokios pat sąlygos kaip ir atlikus minėtus muitinės sankcionuotus veiksmus ar

įforminus atitinkamas procedūras.

4. Prekių išvežimui iš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsias

teritorijas taikomi tokie pat muitinės formalumai kaip ir eksportuojant prekes

iš Europos Bendrijų muitų teritorijos. Kai prekės laikinai išvežamos iš Europos

Bendrijų teritorijos į trečiąsias teritorijas, jas grąžinus, joms taikomos

tokios pat nuostatos kaip ir prekėms, laikinai išvežtoms iš Europos Bendrijų

muitų teritorijos.

5. Šio

straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės

departamentas.

6. Mokestinių

prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos Bendrijų teritoriją ne

Bendrijos prekių, kurios nėra išleistos laisvai cirkuliuoti, taip pat dėl iš

trečiųjų teritorijų įvežtų prekių įvykdymas užtikrinamas ta pačia tvarka, kaip

yra užtikrinami įsipareigojimai, susiję su galinčia atsirasti importo muitų

skola.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

121 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

121 straipsnis. Nepagrįstai sumokėto (išieškoto) PVM

grąžinimas

1. Per daug

sumokėta (išieškota) PVM suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių administravimo

įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.

2. Už importuojamas

prekes sumokėtas PVM grąžinamas arba atsisakoma jį išieškoti Muitinės kodekso

nustatytais atvejais. Prašymai grąžinti sumokėtą PVM arba atsisakyti jį

išieškoti nagrinėjami Muitinės kodekso nustatyta tvarka. Nepagrįstai sumokėtą

(išieškotą) importo PVM grąžina muitinė Muitinės departamento prie Lietuvos

Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka.

121 straipsnio redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

121 straipsnis. Nepagrįstai sumokėto

(išieškoto) PVM grąžinimas, taip pat PVM grąžinimas kitais atvejais

1. Per daug

sumokėta (išieškota) PVM suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių administravimo

įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir 91(1)

straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.

2. Už importuojamas prekes sumokėtas PVM grąžinamas arba atsisakoma jį

išieškoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytais atvejais. Prašymai grąžinti sumokėtą PVM arba atsisakyti jį

išieškoti nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka. Nepagrįstai sumokėtą (išieškotą) importo PVM

grąžina muitinė Muitinės departamento nustatyta tvarka.

3. Jeigu

juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, Lietuvos Respublikoje

sumokėjo importo PVM už iš trečiųjų valstybių ar trečiųjų teritorijų atgabentas

prekes, kurių gabenimas baigiasi kitoje valstybėje narėje, sumokėtas importo

PVM šiam asmeniui grąžinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

122 straipsnis. PVM deklaracijos nepateikimas per nustatytą terminą

Jeigu PVM mokėtojas per šiame Įstatyme nustatytą terminą nepateikė PVM deklaracijos, už tą laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma didinama (grąžintina iš biudžeto PVM suma mažinama) 1 procentu.

123 straipsnis. PVM mokėjimo tvarkos nesilaikymas

1 dalies redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

1. Mokesčio

mokėtojams, pažeidusiems šio Įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami

Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

1 dalies redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

1. Asmenims,

pažeidusiems šio Įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Jeigu

nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į

biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą),

apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama

mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir

skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos

dydžio bauda.

3. Jeigu

nustatoma, kad apmokestinamasis asmuo arba bet koks kitas asmuo, nesantis PVM

mokėtoju, tačiau šio Įstatymo nustatyta tvarka privalėjęs mokėti į biudžetą

PVM, jo nesumokėjo, apskaičiuojama mokėtina į biudžetą PVM suma ir skiriama nuo

10 iki 50 procentų apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda.

4. Šio straipsnio

2 ar 3 dalyje nurodytais atvejais skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso

nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių,

kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar

mažesnę baudą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

124 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

124 straipsnis. Muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo ir importoPakeista šioje redakcijoje

PVM mokėjimo tvarkos nesilaikymas Jeigu nesilaikoma Muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkos ir dėl to atsiranda importo skola muitinei, importo PVM delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo importo skolos muitinei atsiradimo dienos, kitais atvejais – pasibaigus laikui, per kurį turėjo būti sumokėtas importo PVM. Delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 124 straipsnis netenka galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1960,

2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

125 straipsnis. Įskaitymas į biudžetą

PVM įskaitomas į valstybės biudžetą.

126 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d., išskyrus 19 straipsnio 3 dalies 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 punktus, 130 straipsnį ir XII skyriaus ketvirtąjį skirsnį.

2. Šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punktas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d. Iki 2002 m. gruodžio 31 d. knygų, laikraščių ir žurnalų, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, spausdinimas, leidyba ir platinimas, taip pat laikraštinis popierius PVM neapmokestinami.

3. Šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d. Iki 2004 m. balandžio 30 d. vaistai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytos medicinos prekės PVM neapmokestinamos, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę patvirtinti vaistų ir medicinos prekių, kurios apmokestinamos taikant lengvatinį 5 procentų PVM tarifą nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, sąrašą.

4. Šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4, 6 ir 7 punktai įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

5. Šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 5 punktas, kuriame nustatytas lengvatinis 5 procentų PVM tarifas ekologiškai švariems maisto produktams (reikalavimus ekologiškai švariems maisto produktams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė), įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

6. Šio Įstatymo XII skyriaus ketvirtasis skirsnis įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

7. Už 2002 m. birželio mėnesio mokestinį laikotarpį PVM deklaracijos teikiamos ir PVM į biudžetą mokamas šiame Įstatyme nustatyta tvarka bei terminais.

8. PVM už žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas buvo įformintas nustatytais dokumentais iki šio Įstatymo įsigaliojimo, sumokamas į biudžetą per 10 dienų po to, kai pirkėjai už ją sumoka. PVM, kurio sumokėjimo terminas įsigaliojus šiam Įstatymui dar nebuvo suėjęs, už iki šio Įstatymo įsigaliojimo suteiktas paslaugas bei patiektą energiją, apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų, Privatizavimo fondo ir Kelių fondo lėšomis (Kelių priežiūros ir plėtros programos), taip pat lengvatinių kreditų, skiriamų iš Bendrojo ir savivaldybių gyvenamiesiems namams ir butams statyti arba pirkti fondų, lėšomis, sumokamas į biudžetą laikantis šio Įstatymo 90 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Nr.

IX-1816,

2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4994 (2003-11-28)

127 straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas užsienio apmokestinamųjų asmenų teikiamoms paslaugoms

1. Šio Įstatymo XI skyriaus nuostatos taikomos toms šio Įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nurodytoms užsienio apmokestinamųjų asmenų paslaugoms, kurios suteiktos jau įsigaliojus šiam Įstatymui. Užsienio apmokestinamųjų asmenų iki šio Įstatymo įsigaliojimo suteiktoms šio Įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nurodytoms paslaugoms šio Įstatymo nuostatos netaikomos net ir tuo atveju, jeigu šių paslaugų pirkėjas (klientas) gavo paslaugų suteikimą įforminantį apskaitos dokumentą ir (arba) sumokėjo už šias paslaugas jau įsigaliojus šiam Įstatymui.

2. Šio Įstatymo XI skyriaus nuostatos šio Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytoms užsienio apmokestinamųjų asmenų paslaugoms netaikomos, jeigu sandoris dėl tokių paslaugų teikimo buvo sudarytas ir išnuomotas kilnojamasis daiktas buvo įvežtas į Lietuvos Respubliką iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

128 straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas iki šio Įstatymo įsigaliojimo įsigytam ir (arba) importuotam ilgalaikiam materialiajam turtuiPakeista šioje redakcijoje

1. Šis straipsnis nustato tvarką, pagal kurią tikslinama PVM atskaita dėl šio Įstatymo 67 straipsnyje nurodyto ilgalaikio materialiojo turto, įsigyto arba importuoto iki šio Įstatymo įsigaliojimo, taip pat iki šio Įstatymo įsigaliojimo iš esmės pagerinto pastato (statinio) naudojimo pasikeitimo.

2. PVM atskaita šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi būti tikslinama, jeigu: 1) nepraėjo 10 metų nuo mokestinio laikotarpio, kuriuo į PVM atskaitą buvo įtrauktas pirkimo PVM ar jo dalis už iki šio Įstatymo įsigaliojimo įsigytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, o jeigu nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas pasigamintas ir jo pasigaminimui sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą, – nepraėjo 10 metų nuo mokestinio laikotarpio, kuriuo šis turtas pradėtas naudoti; 2) nepraėjo 10 metų nuo mokestinio laikotarpio, per kurį buvo baigtas iki šio Įstatymo įsigaliojimo atliktas pastato (statinio) esminis pagerinimas, kuriam sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą; 3) nepraėjo 5 metai nuo mokestinio laikotarpio, kuriuo į PVM atskaitą buvo įtrauktas pirkimo PVM ar jo dalis už iki šio Įstatymo įsigaliojimo įsigytą arba importuotą šio Įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą ilgalaikį materialųjį turtą, o jeigu toks turtas pasigamintas ir jo pasigaminimui sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą, – nepraėjo 5 metai nuo to mokestinio laikotarpio, kuriuo šis turtas pradėtas naudoti.

3. Jeigu iki šio Įstatymo įsigaliojimo ilgalaikis materialusis turtas yra pasigamintas arba pastatas (statinys) iš esmės pagerintas, tokio ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM, taikant šio Įstatymo nuostatas, susijusias su PVM atskaita ir jos tikslinimu, laikoma to turto pasigaminimui (jeigu atliktas pastato (statinio) esminis pagerinimas – pagerinimo darbams) sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM suma.

4. PVM atskaita dėl šiame straipsnyje nurodyto ilgalaikio materialiojo turto naudojimo pasikeitimo šio Įstatymo 67 straipsnio nustatyta tvarka tikslinama iki PVM atskaitos tikslinimo laikotarpio pabaigos. 129 straipsnio redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

129 straipsnis. Laikinai taikomos kitokios apmokestinimo PVM taisyklėsPakeista šioje redakcijoje

1. Neatsižvelgiant į šio Įstatymo III skyriaus nuostatas, iki 2004 m. balandžio 30 d. (imtinai) lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taip pat taikomas šilumos energijai, kuri tiekiama gyvenamosioms patalpoms šildyti.

2. Neatsižvelgiant į šio Įstatymo III skyriaus nuostatas, iki 2002 m. gruodžio 31 d. dehidratuotam ir denatūruotam etilo alkoholiui bei rapsų metilo (etilo) esteriui, pagamintiems laikantis Lietuvos Respublikos biokuro įstatymo ir jo įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taikomas 9 procentų PVM tarifas. Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. (imtinai) dehidratuotam ir denatūruotam etilo alkoholiui bei rapsų metilo (etilo) esteriui, pagamintiems laikantis Lietuvos Respublikos biokuro įstatymo ir jo įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taikomas 0 procentų PVM tarifas.

3. Neatsižvelgiant į šio Įstatymo III skyriaus nuostatas, visa kelionių organizatorių marža, apskaičiuota šio Įstatymo 102 straipsnyje nustatyta tvarka, iki 2003 m. gruodžio 31 d. apmokestinama taikant 0 procentų PVM tarifą.

4. Neatsižvelgiant į šio Įstatymo III skyriaus nuostatas, keleivių vežimas tarptautiniais maršrutais, taip pat šių keleivių bagažo vežimas, nesvarbu, kokios rūšies transporto priemonėmis, iki 2004 m. balandžio 30 d. (imtinai) apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą. Taikant šią nuostatą, tarptautiniu maršrutu laikomas vežimas, kuris prasideda Lietuvos Respublikoje ir baigiasi už jos ribų, taip pat vežimas, kuris prasideda už Lietuvos Respublikos ribų ir baigiasi Lietuvos Respublikoje, taip pat vežimas, kuris prasideda ir baigiasi už Lietuvos Respublikos ribų.

5. Neatsižvelgiant į šio Įstatymo III skyriaus nuostatas, suteiktų paskolų, taip pat suteiktų finansinių laidavimų ar garantijų priežiūros paslaugos, kai jas teikia kiti apmokestinamieji asmenys, negu asmenys, suteikę paskolas, laidavimus ar garantijas, iki 2003 m. gruodžio 31 d. PVM neapmokestinamos.

6. Neatsižvelgiant į šio Įstatymo III skyriaus nuostatas, iki 2003 m. gruodžio 31 d. PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, kai už jas apmokama iš valstybės vardu gautų paskolų lėšų arba biudžetinėms įstaigoms su valstybės garantija suteiktų paskolų lėšų, jeigu valstybės vardu gautos paskolos lėšos jų gavėjui buvo perskolintos arba paskola su valstybės garantija biudžetinei įstaigai suteikta iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Šios dalies nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

7. Neatsižvelgiant į šio Įstatymo III skyriaus nuostatas, iki 2003 m. gruodžio 31 d. šalies teritorijoje tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos, kai už jas apmokama iš valstybės vardu gautų paskolų lėšų arba biudžetinėms įstaigoms su valstybės garantija suteiktų paskolų lėšų, apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, jeigu valstybės vardu gautos paskolos lėšos jų gavėjui buvo perskolintos arba paskola su valstybės garantija biudžetinei įstaigai suteikta iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Šios dalies nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

8. Neatsižvelgiant į šio Įstatymo III skyriaus nuostatas, iki 2003 m. gruodžio 31 d. gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo ir projektavimo darbai, inžinerinių tinklų statyba bei teritorijų tvarkymas, finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšų, PVM neapmokestinami, jeigu sutartys dėl tokių darbų atlikimo buvo sudarytos iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

9. Neatsižvelgiant į šio Įstatymo III skyriaus nuostatas, šio Įstatymo 28 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytos paslaugos iki 2003 m. gruodžio 31 d. PVM neapmokestinamos.

10. Neatsižvelgiant į šio Įstatymo IX skyriaus nuostatas, iki 2004 m. balandžio 30 d. (imtinai) pataisos darbų įstaigos, kuriose dirba nuteistieji, ir sveikatos priežiūros įstaigų darbų terapijos padaliniai, kuriuose dirba ligoniai, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto mokėtino į biudžetą PVM nemoka. Iki 2004 m. balandžio 30 d. (imtinai) gamybinės įmonės, kuriose dirba aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių, atliekančių gamybinę praktiką arba praktinį mokymą, III grupės invalidų, apskaičiuotą už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą sumažina per šį mokestinį laikotarpį nurodytiems asmenims apskaičiuota su darbo santykiais susijusių pajamų suma (tačiau neviršijant kiekvienam asmeniui vieno Lietuvos Respublikos ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kurį Lietuvos Respublikos statistikos departamentas skelbia „Valstybės žiniose“), o gamybinės įmonės, kuriose dirba I ir II grupių invalidų, apskaičiuotą už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą sumažina per šį mokestinį laikotarpį nurodytiems asmenims apskaičiuota su darbo santykiais susijusių pajamų suma (tačiau neviršijant kiekvienam asmeniui 1,5 Lietuvos Respublikos ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kurį Lietuvos Respublikos statistikos departamentas skelbia „Valstybės žiniose“) ir nuo tos su darbo santykiais susijusių pajamų sumos draudėjo apskaičiuotų ir sumokėtų privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų suma. Įmonių priskyrimo prie gamybinių įmonių kriterijus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

11. Neatsižvelgiant į šio Įstatymo I, IV ir VII skyrių nuostatas, iki 2003 m. gruodžio 31 d. pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla, nurodyta šio Įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nėra PVM objektas ir, apskaičiuojant šio Įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytą santykį, į atlygį, gautą už nurodytąsias paslaugas, neatsižvelgiama.

12. Neatsižvelgiant į šio Įstatymo III skyriaus nuostatas, iki 2003 m. gruodžio 31 d. PVM neapmokestinami: 1) karstai, vainikai, laikinieji paminklai, taip pat laidojimo paslaugos; 2) žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) – žemės ūkio veiklos subjektų paslaugos žemės ūkiui, teikiamos savo nariams, pagal finansų ministro patvirtintą PVM neapmokestinamų paslaugų žemės ūkiui sąrašą, suderintą su žemės ūkio ministru; 3) nuosavybės teisės objektų, perimtų skolinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti, pardavimas ar kitoks perdavimas, kai jokia šių nuosavybės teisės objektų (ar jų remontui, kitokiam būklės pagerinimui ar vertės padidinimui sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo arba importo PVM dalis nebuvo juos savo vardu parduodančio ar kitaip perduodančio PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitą; 4) draudimo įmonių dėl draudiminio įvykio perimtų prekių, kurioms buvo padaryta žalos, pardavimas ar kitoks perdavimas, kai jokia šių prekių (ar jų remontui, kitokiam būklės pagerinimui ar vertės padidinimui sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo arba importo PVM dalis nebuvo jas parduodančios ar kitaip perduodančios draudimo įmonės įtraukta į PVM atskaitą; 5) tradicinių dailiųjų amatų dirbiniai, kuriems tarpžinybinė tradicinių dailiųjų amatų ekspertų komisija nustatyta tvarka suteikė šių dirbinių statusą; 6) darbai ir paslaugos, kurie atliekami tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms ir už kuriuos apmokama iš paaukotų lėšų.

13. Neatsižvelgiant į šio Įstatymo IV skyriaus nuostatas, iki 2003 m. gruodžio 31 d. visais atvejais PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas. 129 straipsnis netenka galios nuo 2004 m. gegužės 1 d. Straipsnio pakeitimai; Nr. IX-1066, 2002-09-06, Žin., 2002, Nr. 91-3889 (2002-09-18) Nr. IX-1209, 2002-11-28, Žin., 2002, Nr. 117-5243 (2002-12-11) Nr. IX-1777, 2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4647 (2003-11-05) Nr. IX-1816, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4994 (2003-11-28) Nr. IX-1960, 2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)

Ankstesnė redakcija

130 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos

Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2002 m. gegužės 1 d. patvirtina šio Įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus arba įgalioja kitas institucijas tai padaryti iki šios datos.

131 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos pridėtosios vertės mokesčio įstatymas (Žin., 1994, Nr. 3-40); 2) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtosios vertės mokesčio įstatymo pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 25-399); 3) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtosios vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1994, Nr. 28-489); 4) Lietuvos Respublikos pridėtosios vertės mokesčio įstatymas (Žin., 1994, Nr. 28-490); 5) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtosios vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1994, Nr. 58-1136); 6) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 12-261); 7) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 49-1178); 8) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 38 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 92-2057); 9) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų papildymo“ 3 straipsnis (Žin., 1996, Nr. 1-3); 10) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 13-343); 11) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 28-671); 12) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 35-866); 13) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 35 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1103); 14) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 49-1172); 15) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 38(1) straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 50-1198); 16) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 62-1466); 17) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 25 ir 38 straipsnių papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 116-2690); 18) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17, 18, 26, 27, 28 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 20-448); 19) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4, 5, 6, 16, 17, 19, 20, 23, 25, 29, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 98-2479); 20) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 4, 9, 10, 11, 12, 13, 21, 22, 23, 24, 25, 35, 36, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 117-2997); 21) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 8-167); 22) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 38(1) straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 41-1095); 23) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56-1544); 24) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 68-1982); 25) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 36-1061); 26) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 57-1832); 27) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 62-2033); 28) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr.32-891); 29) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1821); 30) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6, 7, 17, 25, 32, 35, 36, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1918); 31) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1944); 32) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo panaikinimo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 113-3608); 33) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 90-2779); 34) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 108-3428); 35) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 16-493); 36) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 39-1327); 37) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 25 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir Įstatymo papildymo 38(2) straipsniu įstatymas (Žin., 2001, Nr. 43-1490); 38) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 43-1491); 39) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 56-1982); 40) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 62-2213); 41) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 62-2238). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.