Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos Lietuvos

Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Respublikos Prezidento valstybinė pensija; 2) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 3) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 4) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 5) mokslininkų valstybinės pensijos. Mokslininkų valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Respublikos Prezidento, pareigūnų ir karių bei mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

Straipsnio

Nr.

1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis

Visos valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

3 straipsnis. Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį

Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos, nepaisant to, ar mokamos valstybinės pensijos, jei įstatymai nenustato kitko. Šio įstatymo 1 straipsnio 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio prieš pensijos mokėjimą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo valstybinio sektoriaus, akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

Straipsnio

Nr.

1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

4 straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją

Teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau - pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai, ypač nusipelnę Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną, sportą, taip pat motinos, pagimdžiusios ir išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir daugiau vaikų ir sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės pensijos amžių), arba pripažinti I ar II grupių invalidais. Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama. Teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat turi aukščiausieji valstybės pareigūnai.

Straipsnio

Nr.

1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

5 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas ir panaikinimas

Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą. Antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija. Per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 35 pirmojo laipsnio ir daugiau kaip 90 antrojo laipsnio valstybinių pensijų. Asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.

Straipsnio

Nr.

1-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Respublikos

Prezidentui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą. Asmenims, buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku, Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje išvardintas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti I ar II grupių invalidais. Šio straipsnio antrojoje dalyje išvardintiems asmenims paskirtoms pensijoms, taip pat našlių ir našlaičių pensijoms, paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį, netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisė gauti Lietuvos Respublikos valstybinę pensiją prilyginama Seimo Pirmininko teisei. Šiame straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio nusikaltimo padarymą.

8 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis

Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio. Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens pajamų.

9 straipsnis. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimas, jos gavėjui mirus

Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija tiems asmenims, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata taip pat taikoma mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnį būtų turėjęs teisę gauti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip sukakęs senatvės pensijos amžių ar tapęs invalidu.

10 straipsnis. Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei personalinių pensijų mokėjimo

Pirmojo

ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų

sausio 1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais,

tvirtinamais Vyriausybės.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija

iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš naujo apsvarstyti iki šio įstatymo

įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos personalines bei respublikinės ir

vietinės reikšmės personalines pensijas (toliau - personalinės pensijos).

Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos pirmojo arba antrojo laipsnio

valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų sausio 1 dienos ir yra šiame

įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms netaikomi šio įstatymo 5

straipsnio trečiosios dalies apribojimai.

Personalinių

pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti

pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo

tvarka:

1)

jei personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją

ar kartu abi šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją,

arba jis tokią teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu

mokama personalinė pensija arba kita pensija;

2)

jei personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso

neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija,

kuri indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinė socialinio draudimo bazinė

pensija.

Jei

asmeniui mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti

mažesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio

draudimo pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio

draudimo fondo.

Personalinės

pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis

šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

11 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti nuolat Lietuvos Respublikoje

gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, negaunantys iš kitos valstybės

panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios

nuolatinės kompensacinės išmokos:

1)

kurie tapo invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir

po to buvusių įvykių;

2)

politiniai kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos

institucijų dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių

kalinių ir tremtinių teisių atstatymą;

3)

rezistentai ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviai, kurie nustatyta

tvarka yra pripažinti rezistencijos ir pasipriešinimo dalyviais;

4)

kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už

buvusios TSRS ribų (vaikai, sukakę 14 metų) arba buvo getuose ar koncentracijos

stovyklose;

5)

kurie Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos

valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;

6)

kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos

padarinius;

7)

kurie tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje ( 1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti invalidais

dėl ligų, susijusių su karine tarnyba.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis taip pat

turi teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:

1)

asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis vykdytos agresijos ir po

to buvusių įvykių;

2)

asmenų, žuvusių rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai

veiksmų metu, taip pat nužudytųjų ir mirusiųjų neteisėto kalinimo ar tremties

metu;

3)

asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos

padarinių likvidavimo;

4)

asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų

sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl

ligų, susijusių su karine tarnyba.

Getų

ir koncentracijos stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centras.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje

dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie 1939 - 1954 metais tarnavo ar dirbo

baudžiamuose (naikintojų), "liaudies gynėjų" būriuose ar junginiuose,

buvusio TSRS Saugumo komiteto bei kitose struktūrose, kurių veikla buvo

nukreipta kovai prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos

gyventojų genocidą.

Straipsnio

Nr.

1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

12 straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims: 1) pripažintiems I ar II grupių invalidais - 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokamas 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas slaugai, jei šis priedas nemokamas iš valstybinio socialinio draudimo fondo; 2) pripažintiems III grupės invalidais - valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems invalidais. Šiems asmenims mokama dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

Straipsnio

Nr.

1-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais, valstybinės pensijosPakeista šioje redakcijoje

Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose išvardintiems asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo invalidais neteisėto kalinimo ir tremties, rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų metu, būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos stovyklose, taip pat dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, ar dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija mokama: 1) I ar II grupių invalidams - 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokama 0,5 valstybinės

socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas slaugai, jei šis priedas

nemokamas iš valstybinio socialinio draudimo fondo;

2) III grupės invalidams - 0,75 valstybinės socialinio draudimo bazinės

pensijos dydžio.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11

straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems

I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

Straipsnio

Nr.

1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr.

VIII-189, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

Ankstesnė redakcija

14 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių,: 1) našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jei jie tapo invalidais iki 18 metų, taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai; 2) nesukūrusioms kitos santuokos našlėms, sukakusioms senatvės pensijos amžių arba pripažintoms invalidėmis; 3) nesukūrusioms kitos santuokos našlėms, auginančioms žuvusiojo asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugančioms, auginantiems žuvusiojo asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugantiems namuose žuvusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija. Kiekvienam iš šių asmenų mokama dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio našlių ar našlaičių pensija. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama: 1) mirus asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis); 2) asmeniui žuvus rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu; 3) asmeniui mirus dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio; 4) asmeniui žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba; 5) mirus šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims, kurie nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti invalidais. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos.

Straipsnio

Nr.

1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

1-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr.

1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

15 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas

Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos valstybinio socialinio draudimo fondui apmokamos iš valstybės biudžeto. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta valstybinėms socialinio draudimo pensijoms tvarka. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių bei šio įstatymo nustatytais atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pažymą, rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų dalyviams bei šio įstatymo nustatytais atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavusiems antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems invalidais dalyvaujant karo veiksmuose bei asmenims, tapusiems invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip pat žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar mokymų metu - atitinkamiems šeimos nariams pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos, nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši pensija nemokama. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius.

Straipsnio

Nr.

1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimasPakeista šioje redakcijoje

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos. Šiame įstatyme nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims paskirtos pensijos perskaičiuojamos šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka bei terminais.

Straipsnio

Nr.

1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

VIII-189, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Ankstesnė redakcija