Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos Lietuvos

Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Respublikos Prezidento valstybinė pensija; 2) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 3) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 4) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 5) mokslininkų valstybinės pensijos. Mokslininkų valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Respublikos Prezidento, pareigūnų ir karių bei mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

Straipsnio

Nr.

I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis ir dydžio matas

Visos valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. [2 straipsnio 2 dalies redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.] Valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri 1998 m. sausio 1 d. yra lygi tuo metu taikomam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu. [2 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1999 m. sausio 1 d.] Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri 1998 m. sausio 1 d. yra lygi tuo metu taikomam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-907, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

3 straipsnis. Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį

Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, gavėją ir valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo našlių pensija. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis kiekvienos atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio prieš pensijos mokėjimą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo Lietuvos Respublikos ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

Straipsnio

Nr.

I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

5 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas ir panaikinimas

Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą. Antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija. Per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio valstybinių pensijų ir daugiau kaip 45 antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams - kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinę pensiją pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus sąrašus Vyriausybė skiria, neribodama pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams pirmojo laipsnio valstybinę pensiją Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimu skiria Vyriausybė, neribodama pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.

Straipsnio

Nr.

I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija veikia prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Į komisiją įeina socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris yra komisijos pirmininkas, ir 12 narių - po 4 iš Seimo narių (lygiomis dalimis daugumos ir opozicijos atstovų), valdymo institucijų bei visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo institucijoms, be komisijos pirmininko, atstovauja kultūros ministras ir vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrų. Komisija sudaroma Vyriausybės sprendimu. Komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Komisija veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės. Komisija turi teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją miestų ir rajonų savivaldybių arba apskričių administracijos teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, netaikydama šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų. Komisija taip pat turi teisę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją labiausiai pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Komisija taip pat turi teisę Krašto apsaugos ministerijos teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.

Straipsnio

Nr.

I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

VIII-152, 97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Respublikos

Prezidentui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą. Asmenims, buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku, Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje išvardintas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti I ar II grupių invalidais. Šio straipsnio antrojoje dalyje išvardintiems asmenims paskirtoms pensijoms, taip pat našlių ir našlaičių pensijoms, paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį, netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisė gauti Lietuvos Respublikos valstybinę pensiją prilyginama Seimo Pirmininko teisei. Šiame straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio nusikaltimo padarymą.

8 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis

Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio. Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens pajamų.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

9 straipsnis. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimas, jos gavėjui mirus

Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija tiems asmenims, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata taip pat taikoma mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 4 straipsnio ketvirtąją dalį ir 7 straipsnį būtų turėjęs teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją kaip sukakęs senatvės pensijos amžių.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

10 straipsnis. Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei personalinių pensijų mokėjimo

Pirmojo

ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų

sausio 1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais,

tvirtinamais Vyriausybės.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija

iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš naujo apsvarstyti iki šio įstatymo

įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos personalines bei respublikinės ir

vietinės reikšmės personalines pensijas (toliau - personalinės pensijos).

Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos pirmojo arba antrojo laipsnio

valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų sausio 1 dienos ir yra šiame

įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms netaikomi šio įstatymo 5

straipsnio trečiosios dalies apribojimai.

Personalinių

pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti

pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo

tvarka:

1)

jei personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją

ar kartu abi šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją,

arba jis tokią teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu

mokama personalinė pensija arba kita pensija;

2) jei personalinės pensijos gavėjas turi

teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę ar valstybinę

socialinio draudimo pensiją arba iš viso neturi teisės šių pensijų gauti, toliau

mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri indeksuojama kartu ir tiek pat kaip

valstybinių pensijų bazė.

Jei

asmeniui mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti

mažesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio

draudimo pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio

draudimo fondo.

Personalinės

pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis

šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

11 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti nuolat Lietuvos Respublikoje

gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, negaunantys iš kitos valstybės

panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios

nuolatinės kompensacinės išmokos:

1)

kurie tapo invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir

po to buvusių įvykių;

[11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų redakcija iki 1999 m. sausio 10 d.]

2)

politiniai kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos

institucijų dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių

kalinių ir tremtinių teisių atstatymą;

3)

rezistentai ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviai, kurie nustatyta

tvarka yra pripažinti rezistencijos ir pasipriešinimo dalyviais;

[11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų redakcija nuo 1999 m. sausio 10 d.]

2) politiniai kaliniai ir tremtiniai, pateikę

Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus

(reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių

atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro

išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens - politinio kalinio ar tremtinio

teisinio statuso pažymėjimus;

3) pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms

(rezistencijos) dalyviai - laisvės kovų dalyviai, kuriems įstatymų nustatyta

tvarka yra pripažintas šis statusas;

[11

straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija iki 2000 m. sausio 1 d.]

4)

kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už

buvusios TSRS ribų (vaikai, sukakę 14 metų) arba buvo getuose ar koncentracijos

stovyklose;

[11

straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija nuo 2000 m. sausio 1 d.]

4) kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo

išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS ribų arba buvo getuose,

koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;

5)

kurie Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos

valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;

6)

kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos

padarinius;

7)

kurie tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje ( 1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti invalidais

dėl ligų, susijusių su karine tarnyba.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis taip pat

turi teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:

1)

asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis vykdytos agresijos ir po

to buvusių įvykių;

[11

straipsnio 2 dalies 2 punko redakcija iki 1999 m. sausio 10 d.]

2)

asmenų, žuvusių rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai

veiksmų metu, taip pat nužudytųjų ir mirusiųjų neteisėto kalinimo ar tremties

metu;

[11

straipsnio 2 dalies 2 punko redakcija nuo 1999 m. sausio 10 d.]

2) asmenų, žuvusių pasipriešinimo 1940-1990

metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat nužudytų ir mirusių

neteisėto kalinimo ar tremties metu;

3)

asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos

padarinių likvidavimo;

4)

asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba.

[11

straipsnio 3 dalies redakcija iki 2000 m. sausio 1 d.]

Getų

ir koncentracijos stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos

tyrimo centras.

[11

straipsnio 3 dalies redakcija nuo 2000 m. sausio 1 d.]

Getų, koncentracijos ar kitokio tipo

prievartinių stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centras.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmojoje

ir antrojoje dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie 1939-1990 metais tarnavo ar

dirbo baudžiamuose (naikintojų), “liaudies gynėjų” būriuose ar junginiuose,

buvusio TSRS Saugumo komiteto bei kitose struktūrose, kurių veikla buvo

nukreipta kovai prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos

gyventojų genocidą. Tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems tose institucijose

(struktūrose) asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos,

sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

Nr.

I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-967, 98.12.10,

Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

12 straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams

[12 straipsnio 1 dalies redakcija iki 1999 m.

sausio 1 d.]

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija

skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims:

1) pripažintiems I ar II grupių invalidais -

1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokamas

0,5 valstybinių pensijų bazės dydžio priedas slaugai, jei šis priedas nemokamas

iš valstybinio socialinio draudimo fondo;

2) pripažintiems III grupės invalidais -

valstybinių pensijų bazės dydžio.

[12 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 1999 m.

sausio 1 d.]

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė

pensija skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13

dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama

asmenims:

1) pripažintiems I grupės

invalidais - 2 valstybinių pensijų bazių dydžio;

2) pripažintiems II grupės

invalidais - 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio;

3) pripažintiems III grupės invalidais -

valstybinių pensijų bazės dydžio.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija

skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos

ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms

invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba

pripažintiems invalidais. Šiems asmenims mokama dviejų valstybinių pensijų

bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

Straipsnio

Nr.

I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr.

VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-907, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

[13

straipsnio redakcija iki 1999 m. sausio 10 d.]

13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais, valstybinės pensijos

Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies

2-6 punktuose išvardytiems asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba

sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio, išskyrus šio straipsnio

antrojoje dalyje numatytus atvejus.

[13 straipsnio 2 dalies redakcija iki 1999 m.

sausio 1 d.]

Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies

2-7 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo invalidais neteisėto kalinimo

ir tremties, rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų

metu, būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos

stovyklose, taip pat dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę

tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, arba vėliau buvo pripažinti

invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, ar dėl Černobylio atominės

elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė pensija mokama:

1) I ar II grupių invalidams - 1,5 valstybinių

pensijų bazės dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokamas 0,5 valstybinių

pensijų bazės dydžio priedas slaugai, jei šis priedas nemokamas iš valstybinio

socialinio draudimo fondo;

2) III grupės invalidams - 0,75 valstybinių

pensijų bazės dydžio.

[13 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1999 m.

sausio 1 d. iki 1999 m. sausio 10 d.]

Šio įstatymo 11 straipsnio

pirmosios dalies 2-7 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo invalidais

neteisėto kalinimo ir tremties, rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei

okupacijai veiksmų metu, būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose

ir koncentracijos stovyklose, taip pat dalyvaudami karo veiksmuose bei

atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje,

arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba,

ar dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų

poveikio, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija mokama:

1) pripažintiems I grupės

invalidais - 2 valstybinių pensijų bazių dydžio;

2) pripažintiems II grupės

invalidais - 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio;

3) pripažintiems III grupės invalidais - 0,75

valstybinių pensijų bazės dydžio.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos

taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies 2 ir

4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar II grupių invalidais arba

sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra valstybinių pensijų bazės dydžio.

[13 straipsnio redakcija nuo 1999 m. sausio 10 d.]

13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais, valstybinės pensijos

Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies

2-6 punktuose išvardytiems asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba

sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio, išskyrus šio straipsnio

antrojoje dalyje numatytus atvejus.

Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija

skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose išvardytiems

asmenims, kurie tapo invalidais:

1) neteisėto kalinimo ir tremties,

pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu;

2) būdami išvežti priverstiniams darbams,

būdami getuose ir koncentracijos stovyklose;

[13 straipsnio 2 dalies 3 punktas įsigalioja

nuo 2000 m. sausio 1 d.]

3) būdami kitokio tipo prievartinėse

stovyklose;

4) dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami

būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, arba vėliau

buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;

5) dėl Černobylio atominės elektrinės

avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio.

Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija mokama

šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems asmenims:

1) pripažintiems I grupės invalidais - 2

valstybinių pensijų bazių dydžio;

2) pripažintiems II grupės invalidais - 1,5

valstybinių pensijų bazės dydžio;

3) pripažintiems III grupės invalidais - 0,75

valstybinių pensijų bazės dydžio.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos

taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies 2 ir

4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar II grupių invalidais arba

sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra valstybinių pensijų bazės dydžio.

Straipsnio

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr.

VIII-189, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

Nr.

VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-907, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

14 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir

našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių:

1) našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki 18

metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jei jie tapo invalidais iki 18 metų,

taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir

profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų

baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;

2) nesukūrusioms kitos santuokos našlėms nepaisant

amžiaus.

Kiekvienam iš šių asmenų mokama dviejų

valstybinių pensijų bazių dydžio našlių ar našlaičių pensija.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir

našlaičių pensija taip pat skiriama:

1) mirus asmeniui, pripažintam invalidu dėl

1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (12

straipsnio pirmoji dalis);

[14 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija

iki 1999 m. sausio 10 d.]

2) asmeniui žuvus rezistencijos ir

pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus

neteisėto kalinimo ar tremties metu;

[14 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija

nuo 1999 m. sausio 10 d.]

2) asmeniui žuvus pasipriešinimo 1940-1990

metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus

neteisėto kalinimo ar tremties metu;

3) asmeniui mirus dėl Černobylio atominės

elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio;

4) asmeniui žuvus ar mirus būtinosios karinės

tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu

arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;

5) mirus šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios

dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios

dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims, kurie nustatyta tvarka iki

mirties buvo pripažinti invalidais.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų

asmenų sutuoktiniams ir vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir

našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių

socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose

valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam

(mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija,

nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam)

asmeniui priklausė 1,5 valstybinių pensijų bazės.

Straipsnio

Nr.

I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr.

VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

15 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių

socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų

skyrimo bei mokėjimo nuostatais.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos valstybinio

socialinio draudimo fondui apmokamos iš valstybės biudžeto.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų

nagrinėjami Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų

nustatyta valstybinėms socialinio draudimo pensijoms tvarka.

[15

straipsnio 4 dalies redakcija iki 1999 m. sausio 10 d.]

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų

sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių bei šio

įstatymo nustatytais atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos

pateikus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pažymą, rezistencijos ir

pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų dalyviams bei šio įstatymo

nustatytais atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims,

Antrojo pasaulinio karo metais tarnavusiems antihitlerinės koalicijos

valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat

tapusiems invalidais dalyvaujant karo veiksmuose bei asmenims, tapusiems

invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje

metu, taip pat žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar mokymų metu -

atitinkamiems šeimos nariams pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą.

[15

straipsnio 4 dalies redakcija nuo 1999 m. sausio 10 d.]

Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos

asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos

agresijos ir po to buvusių įvykių, bei šio įstatymo nustatytais atvejais jų

tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos Respublikos

generalinės prokuratūros pažymą, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms

(rezistencijos) veiksmų dalyviams bei šio įstatymo nustatytais atvejais jų

tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos gyventojų genocido

ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims, Antrojo pasaulinio karo

metais tarnavusiems antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose,

partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems invalidais dalyvaujant

karo veiksmuose, bei asmenims, tapusiems invalidais būtinosios karinės tarnybos

ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip pat žuvusiųjų (mirusiųjų)

šios tarnybos ar mokymų metu atitinkamiems šeimos nariams pateikus Krašto

apsaugos ministerijos pažymą.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos mokamos, nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų

pajamų.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį,

ši pensija nemokama.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems

asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio

už du mėnesius.

Straipsnio

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos. Šiame įstatyme nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims paskirtos pensijos perskaičiuojamos šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka bei terminais.

Straipsnio

Nr.

I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

VIII-189, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.