Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos LietuvosPakeista šioje redakcijoje

Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Respublikos Prezidento valstybinė pensija; 2) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 3) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 4) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 5) mokslininkų valstybinės pensijos. Mokslininkų valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Respublikos Prezidento, pareigūnų ir karių bei mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

Straipsnio

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476

(95.07.19)

Ankstesnė redakcija

2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis ir dydžio matas

Visos valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri 1998 m. sausio 1 d. yra lygi tuo metu taikomam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

4 straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensijąPakeista šioje redakcijoje

Teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau - pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai, ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai, taip pat motinos, pagimdžiusios ir išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir daugiau vaikų, jei šie asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės pensijos amžių) arba pripažinti I ar II grupių invalidais. Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama. Teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat turi aukščiausieji valstybės pareigūnai. Teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai. Teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai.

Straipsnio

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476

(95.07.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

Ankstesnė redakcija

5 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas, panaikinimas ir mokėjimasPakeista šioje redakcijoje

Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą. Antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija. Per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio valstybinių pensijų ir daugiau kaip 45 antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinę pensiją pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus sąrašus Vyriausybė skiria, neribodama pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinės pensijos mokamos neatsižvelgiant į tai, ar jų gavėjai turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams pirmojo laipsnio valstybinę pensiją Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimu skiria Vyriausybė, neribodama pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos. Asmenims, kurie po pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas (toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos nemokamos. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio ketvirtojoje dalyje išvardytiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, taip pat antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms – motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų. Apie draudžiamųjų pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo šių pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

Nr.

I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282

(95.12.15)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

Nr. IX-114, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3578 (2000 12 29)

Ankstesnė redakcija

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija veikia priePakeista šioje redakcijoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Į komisiją įeina socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris yra komisijos pirmininkas, ir 12 narių - po 4 iš Seimo narių (lygiomis dalimis daugumos ir opozicijos atstovų), valdymo institucijų bei visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo institucijoms, be komisijos pirmininko, atstovauja kultūros ministras ir vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrų. Komisija sudaroma Vyriausybės sprendimu. Komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Komisija veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės. Komisija turi teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją miestų ir rajonų savivaldybių arba apskričių administracijos teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, netaikydama šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų. Komisija taip pat turi teisę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją labiausiai pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Komisija taip pat turi teisę Krašto apsaugos ministerijos teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.

Straipsnio

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476

(95.07.19)

Nr.

Ankstesnė redakcija

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Respublikos

Prezidentui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą. Asmenims, buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku, Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje išvardintas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti I ar II grupių invalidais. Šio straipsnio antrojoje dalyje išvardintiems asmenims paskirtoms pensijoms, taip pat našlių ir našlaičių pensijoms, paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį, netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą. Šiame straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio nusikaltimo padarymą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-1730, 00.06.13, Žin., 2000,

Nr.52-1487 (00.06.28), įsigalioja nuo 2000.07.01

8 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis

Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio. Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens pajamų.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

9 straipsnis. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimas, jos gavėjui mirus

Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija tiems asmenims, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata taip pat taikoma mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 4 straipsnio ketvirtąją dalį ir 7 straipsnį būtų turėjęs teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją kaip sukakęs senatvės pensijos amžių.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

10 straipsnis.

Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei

personalinių

pensijų mokėjimo

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų sausio

1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais,

tvirtinamais Vyriausybės.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija

iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš naujo apsvarstyti iki šio įstatymo

įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos personalines bei respublikinės ir

vietinės reikšmės personalines pensijas (toliau - personalinės pensijos).

Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos pirmojo arba antrojo laipsnio

valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų sausio 1 dienos ir yra šiame

įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio

trečiosios dalies apribojimai.

Personalinių

pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti

pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo

tvarka:

1) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją ar

kartu abi šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba

jis tokią teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu mokama

personalinė pensija arba kita pensija;

2) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso

neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija,

kuri indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinių pensijų bazė.

Jei asmeniui

mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti mažesnę

valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio draudimo

pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio draudimo

fondo.

Personalinės

pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis šiuo

įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

III.

11 straipsnis.

Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti nuolat Lietuvos Respublikoje

gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, negaunantys iš kitos valstybės

panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios

nuolatinės kompensacinės išmokos:

1) kurie tapo

invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių;

2) politiniai

kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų

išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių

ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos

tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens - politinio kalinio ar

tremtinio teisinio statuso pažymėjimus;

3)

pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai - laisvės

kovų dalyviai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas;

4) kurie Antrojo

pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS

ribų arba buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse

stovyklose;

5) kurie Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo

antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose

ar junginiuose;

6) kurie

dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;

7) kurie tapo

invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (

1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų,

susijusių su karine tarnyba.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis taip pat turi

teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:

1) asmenų,

žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių;

2) asmenų,

žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu,

taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu;

3) asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio

atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

4) asmenų,

žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba.

Getų,

koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmosios dalies 2-7

punktuose ir antrosios dalies 2-4 punktuose nurodytiems asmenims, jeigu

jie nuo 1939 m. kovo 23 d. (Klaipėdos krašto okupacijos) iki 1990 m. kovo 11

d., o šios dalies 2, 6, 7 ir 9 punktuose išvardytose struktūrose - faktinio šių

struktūrų veikimo metu) tarnavo ar dirbo:

1)

naikintojų (stribų) batalionuose, liaudies gynėjų būriuose ar junginiuose,

priklausiusiuose SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kovos su

banditizmu skyriui (nuo 1946 m. kovo pabaigos - Kovos su banditizmu valdybai),

o nuo 1947 m. vasario 4 d. perduotuose SSRS valstybės saugumo ministerijai

(MGB);

2)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų

ministerijos (MVD), SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB), SSRS

valstybės saugumo ministerijos (MGB), SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB)

struktūrose, taip pat šių struktūrų padaliniuose, valdybose, įstaigose ar

tarnybose;

3)

Lietuvos teritorijoje 1941-1944 metais veikusiuose sovietinių desantininkų,

partizanų būriuose ar junginiuose, jeigu šie būriai ar junginiai arba atskiri

jiems priklausę asmenys dalyvavo vykdant karo nusikaltimus, nusikaltimus

žmonijai ir Lietuvos gyventojų genocidą;

4)

1939 metais - Klaipėdos krašte ir 1941-1944 metais - Lietuvos teritorijoje

veikusiose nacistinės Vokietijos okupacinio režimo represinėse struktūrose:

Vokietijos valstybės saugumo policijoje - Sicherheitspolizei (Sipo) ir

Vokietijos valstybės saugumo tarnyboje - Sicherheitsdienst (SD) bei Vokietijos

valstybės slaptojoje policijoje - Geheime Staatspolizei (Gestapo), taip pat

Vokiečių viešojoje policijoje;

5)

SSRS gynybos liaudies komisariato 3-iosios valdybos, Vidaus reikalų liaudies

komisariato (NKVD) 3-iojo skyriaus, Gynybos liaudies komisariato Vyriausiosios

kontržvalgybos valdybos (“Smerč”), NKVD Kontržvalgybos skyriaus (“Smerč”)

tarnybose;

6)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), Vidaus reikalų ministerijos

(MVD) ir Valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės junginių ir

dalinių tarnybose;

7)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų

ministerijos (MVD) ir SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus

kariuomenės karinėse prokuratūrose prokurorais, taip pat Lietuvos SSR prokuroru

ir jo pavaduotojais bei prokurorais Lietuvos SSR prokuratūros Specialiųjų bylų

ir Tardymo valstybės saugumo organuose priežiūros skyriuose arba prokurorais

SSRS prokuratūroje ir SSRS respublikų prokuratūrose, veikusiose

Lietuvoje po 1990 m. kovo 11 d.;

8)

SSRS ir nacistinės Vokietijos okupacinių režimų represinių struktūrų, išvardytų

šios dalies 2, 4, 5 punktuose, agentais ir informatoriais;

9)

Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP), Visasąjunginės

komunistų partijos (bolševikų) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos bei jos

padalinių sąjunginėse respublikose vadovaujančiais darbuotojais.

Tarnybų

ir pareigų, kurias ėjusiems šio straipsnio 4 dalies 1-9 punktuose išvardytuose

batalionuose, būriuose, junginiuose, institucijose, institucijų struktūrose,

institucijų padaliniuose, valdybose, įstaigose, tarnybose, skyriuose,

prokuratūrose, partijose (toliau - struktūros) asmenims neskiriamos

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Šio straipsnio 4

dalies nuostata dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų neskyrimo

asmenims, tarnavusiems ar dirbusiems 4 dalyje išvardytose struktūrose bei

ėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas

pareigas (šio straipsnio 5 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka netaikoma asmenims, kurie tarnybos ar

darbo nurodytose struktūrose metu ar vėliau dėl politinių motyvų buvo

represuoti (įkalinti, nuteisti ar ištremti), taip pat tiems asmenims, kurie

tarnaudami ar dirbdami nurodytose struktūrose bendradarbiavo su pasipriešinimo

(rezistencijos), Atgimimo laikotarpio (nuo 1987 m. rugpjūčio 23 d. iki 1990 m.

kovo 11 d.) bei atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos (po 1990 m. kovo

11 d.) organizacijomis bei struktūromis ir vykdė specialias jų užduotis,

siekdami atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir veikdami Lietuvos Respublikos

labui.

Straipsnio

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476

(95.07.19)

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750

(96.07.31)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

00.02.10, Žin., 2000, Nr.14-370 (00.02.18)

Nr. VIII-1730, 00.06.13, Žin., 2000,

Nr.52-1487 (00.06.28), įsigalioja nuo 2000.07.01

12 straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims: 1) pripažintiems I grupės invalidais - 4 valstybinių pensijų bazių dydžio; 2) pripažintiems II grupės invalidais - 3 valstybinių pensijų bazių dydžio; 3) pripažintiems III grupės invalidais - 2 valstybinių pensijų bazių dydžio. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems invalidais. Šiems asmenims mokama 4 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

Straipsnio

Nr.

I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282

(95.12.15)

Nr.

13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais, sukakusių senatvės pensijos amžių, kalėjusių ar išbuvusių tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios

TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse, valstybinės pensijos Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose išvardytiems asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo invalidais: 1) neteisėto kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu; 2) būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos stovyklose; 3) būdami kitokio tipo prievartinėse stovyklose; 4) dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba; 5) dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio. Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija mokama šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems asmenims: 1) pripažintiems I grupės invalidais - 2 valstybinių pensijų bazių dydžio; 2) pripažintiems II grupės invalidais - 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio; 3) pripažintiems III grupės invalidais - 0,75 valstybinių pensijų bazės dydžio. Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte išvardytiems asmenims, kurie kalėjo ar išbuvo tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonų ir jiems prilygintų vietovių sąrašą, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama ir mokama likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus. Ši pensija skiriama ir mokama su sąlyga, kad asmeniui nėra mokama jokia Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pensija ar nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra valstybinių pensijų bazės dydžio.

Straipsnio

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750

(96.07.31)

Nr.

14 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijosPakeista šioje redakcijoje

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių: 1) našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jei jie tapo invalidais iki 18 metų, taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai; 2) nesukūrusioms kitos santuokos našlėms nepaisant amžiaus. Kiekvienam iš šių asmenų mokama 4 valstybinių pensijų bazių dydžio našlių ar našlaičių pensija. Teisę į valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusių asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei bausmė įvykdyta, našliai (našlės), taip pat našlaičiai vaikai (įvaikai), jeigu jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, bei politinių kalinių vaikai (įvaikai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų mirties metu (taip pat jeigu vienas tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai. Šioje dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jei jie neturi teisės į kitą nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją. Nukentėjusių asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu turintys teisę ją gauti yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti I ar II grupių invalidais. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama: 1) mirus asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis); 2) asmeniui žuvus pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu; 3) asmeniui mirus dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio; 4) asmeniui žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba; 5) mirus šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims, kurie nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti invalidais. Šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 valstybinių pensijų bazės.

Straipsnio

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476

(95.07.19)

Nr.

I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282

(95.12.15)

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750

(96.07.31)

Nr.

Ankstesnė redakcija

15 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas

Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria

ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai,

vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu

ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos valstybinio

socialinio draudimo fondui apmokamos iš valstybės biudžeto.

Nukentėjusiųjų asmenų

valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių

socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta valstybinėms

socialinio draudimo pensijoms tvarka.

Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos asmenims,

tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir

po to buvusių įvykių, bei šio įstatymo nustatytais atvejais jų tėvams,

sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos Respublikos generalinės

prokuratūros pažymą, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos)

veiksmų dalyviams bei šio įstatymo nustatytais atvejais jų tėvams,

sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais

tarnavusiems antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose,

partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems invalidais dalyvaujant

karo veiksmuose, bei asmenims, tapusiems invalidais būtinosios karinės tarnybos

ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip pat žuvusiųjų (mirusiųjų)

šios tarnybos ar mokymų metu atitinkamiems šeimos nariams pateikus Krašto

apsaugos ministerijos pažymą. Jeigu nukentėjusiųjų asmenų

valstybinę pensiją skiriančiam ar mokančiam Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos teritoriniam skyriui kilo abejonių, kad besikreipiantis šios

pensijos arba ją jau gaunantis asmuo tarnavo ar dirbo šio įstatymo 11

straipsnio 4 dalyje išvardytose struktūrose bei ėjo Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas pareigas (šio įstatymo 11 straipsnio

5 dalis), teritorinis skyrius kreipiasi į Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centrą su prašymu išduoti pažymą apie asmens tarnybos ar

darbo represinėse struktūrose faktą.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos,

nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši

pensija nemokama.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems

asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio

už du mėnesius.

Straipsnio

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750

(96.07.31)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Nr. VIII-1730, 00.06.13, Žin., 2000,

Nr.52-1487 (00.06.28), įsigalioja nuo 2000.07.01

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimasPakeista šioje redakcijoje

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos. Šiame įstatyme nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims paskirtos pensijos perskaičiuojamos šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka bei terminais.

Straipsnio

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476

(95.07.19)

Nr.

Ankstesnė redakcija