Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas

2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis

Visos

valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

[2 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis ir dydžio matas

Visos valstybinės pensijos mokamos iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Valstybinių pensijų dydžio matas yra

valstybinių pensijų bazė, kuri 1998 m. sausio 1 d. yra lygi tuo metu taikomam

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių pensijų

bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos teikimu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

3 straipsnis.

Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį [3 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.] Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos, nepaisant to, ar mokamos valstybinės pensijos, jei įstatymai nenustato kitko. Šio įstatymo 1 straipsnio 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio prieš pensijos mokėjimą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo valstybinio sektoriaus, akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. [3 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.] Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, gavėją ir valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo našlių pensija. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis kiekvienos atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio prieš pensijos mokėjimą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo Lietuvos Respublikos ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

Straipsnio

Nr.

I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

4 straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensijąPakeista šioje redakcijoje

Teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau - pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai, ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai, taip pat motinos, pagimdžiusios ir išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir daugiau vaikų, jei šie asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės pensijos amžių) arba pripažinti I ar II grupių invalidais. Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama. Teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat turi aukščiausieji valstybės pareigūnai. Teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai.

Straipsnio

Nr.

I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Ankstesnė redakcija

5 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas ir panaikinimasPakeista šioje redakcijoje

Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą. Antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija. [5 straipsnio 3 dalies redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.] Per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 35 pirmojo laipsnio ir daugiau kaip 90 antrojo laipsnio valstybinių pensijų. [5 straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.] Per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio valstybinių pensijų ir daugiau kaip 45 antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams - kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinę pensiją pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus sąrašus Vyriausybė skiria, neribodama pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.

Straipsnio

Nr.

I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Ankstesnė redakcija

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija veikia priePakeista šioje redakcijoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Į komisiją įeina socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris yra komisijos pirmininkas, ir 12 narių - po 4 iš Seimo narių (lygiomis dalimis daugumos ir opozicijos atstovų), valdymo institucijų bei visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo institucijoms, be komisijos pirmininko, atstovauja kultūros ministras ir vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrų. Komisija sudaroma Vyriausybės sprendimu. Komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Komisija veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės. Komisija turi teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją miestų ir rajonų savivaldybių arba apskričių administracijos teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, netaikydama šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų. Komisija taip pat turi teisę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją labiausiai pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Komisija taip pat turi teisę Krašto apsaugos ministerijos teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.

Straipsnio

Nr.

I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

VIII-152, 97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Ankstesnė redakcija

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Respublikos

Prezidentui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą. Asmenims, buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku, Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje išvardintas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti I ar II grupių invalidais. Šio straipsnio antrojoje dalyje išvardintiems asmenims paskirtoms pensijoms, taip pat našlių ir našlaičių pensijoms, paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį, netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisė gauti Lietuvos Respublikos valstybinę pensiją prilyginama Seimo Pirmininko teisei. Šiame straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio nusikaltimo padarymą.

8 straipsnis.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis [8 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.] Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio. Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens pajamų. [8 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.] Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio. Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens pajamų.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

9 straipsnis. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimas, jos gavėjui mirus

Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija tiems asmenims, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata taip pat taikoma mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnį būtų turėjęs teisę gauti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip sukakęs senatvės pensijos amžių ar tapęs invalidu.

10 straipsnis. Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei personalinių pensijų mokėjimo

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų sausio 1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš naujo apsvarstyti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos personalines bei respublikinės ir vietinės reikšmės personalines pensijas (toliau - personalinės pensijos). Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų sausio 1 dienos ir yra šiame įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies apribojimai. Personalinių pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo tvarka: 1) jei personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją ar kartu abi šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba jis tokią teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu mokama personalinė pensija arba kita pensija; [10 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.] 2) jei personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija. [10 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.] 2) jei personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinių pensijų bazė. Jei asmeniui mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti mažesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio draudimo pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio draudimo fondo. Personalinės pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

11 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti nuolat Lietuvos Respublikoje

gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, negaunantys iš kitos valstybės

panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios

nuolatinės kompensacinės išmokos:

1)

kurie tapo invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir

po to buvusių įvykių;

2)

politiniai kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos

institucijų dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių

kalinių ir tremtinių teisių atstatymą;

3)

rezistentai ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviai, kurie nustatyta

tvarka yra pripažinti rezistencijos ir pasipriešinimo dalyviais;

4)

kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už

buvusios TSRS ribų (vaikai, sukakę 14 metų) arba buvo getuose ar koncentracijos

stovyklose;

5)

kurie Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos

valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;

6)

kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos

padarinius;

7)

kurie tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje ( 1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti invalidais

dėl ligų, susijusių su karine tarnyba.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis taip pat

turi teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:

1)

asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis vykdytos agresijos ir po

to buvusių įvykių;

2)

asmenų, žuvusių rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai

veiksmų metu, taip pat nužudytųjų ir mirusiųjų neteisėto kalinimo ar tremties

metu;

3)

asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos

padarinių likvidavimo;

4)

asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų

sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl

ligų, susijusių su karine tarnyba.

Getų

ir koncentracijos stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centras.

[11 straipsnio 4 dalies redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje

dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie 1939 - 1954 metais tarnavo ar dirbo

baudžiamuose (naikintojų), "liaudies gynėjų" būriuose ar junginiuose,

buvusio TSRS Saugumo komiteto bei kitose struktūrose, kurių veikla buvo

nukreipta kovai prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos

gyventojų genocidą.

[11 straipsnio 4 dalies redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmojoje

ir antrojoje dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie 1939-1990 metais tarnavo ar

dirbo baudžiamuose (naikintojų), “liaudies gynėjų” būriuose ar junginiuose,

buvusio TSRS Saugumo komiteto bei kitose struktūrose, kurių veikla buvo

nukreipta kovai prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos

gyventojų genocidą. Tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems tose institucijose

(struktūrose) asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos,

sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

Nr.

I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

12 straipsnis.

Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams [12 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.] Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims: 1) pripažintiems I ar II grupių invalidais - 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokamas 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas slaugai, jei šis priedas nemokamas iš valstybinio socialinio draudimo fondo; 2) pripažintiems III grupės invalidais - valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems invalidais. Šiems asmenims mokama dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. [12 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.] Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims: 1) pripažintiems I ar II grupių invalidais - 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokamas 0,5 valstybinių pensijų bazės dydžio priedas slaugai, jei šis priedas nemokamas iš valstybinio socialinio draudimo fondo; 2) pripažintiems III grupės invalidais - valstybinių pensijų bazės dydžio. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems invalidais. Šiems asmenims mokama dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

Straipsnio

Nr.

I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr.

VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais, valstybinės pensijos [13 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.] Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose išvardintiems asmenims, tapusiems

I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo invalidais neteisėto kalinimo ir tremties, rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų metu, būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos stovyklose, taip pat dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, ar dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija mokama: 1) I ar II grupių invalidams - 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokama 0,5 valstybinės

socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas slaugai, jei šis priedas

nemokamas iš valstybinio socialinio draudimo fondo;

2) III grupės invalidams - 0,75 valstybinės socialinio draudimo bazinės

pensijos dydžio.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11

straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems

I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

[13 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies

2-6 punktuose išvardytiems asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba

sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio, išskyrus šio straipsnio

antrojoje dalyje numatytus atvejus.

Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies

2-7 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo invalidais neteisėto kalinimo

ir tremties, rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų

metu, būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos

stovyklose, taip pat dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę

tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, arba vėliau buvo pripažinti

invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, ar dėl Černobylio atominės

elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė pensija mokama:

1) I ar II grupių invalidams - 1,5

valstybinių pensijų bazės dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokamas 0,5

valstybinių pensijų bazės dydžio priedas slaugai, jei šis priedas nemokamas iš

valstybinio socialinio draudimo fondo;

2) III grupės invalidams - 0,75 valstybinių

pensijų bazės dydžio.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos

taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies 2 ir

4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar II grupių invalidais arba

sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra valstybinių pensijų bazės dydžio.

Straipsnio

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr.

VIII-189, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

Nr.

VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

14 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos [14 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.] Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių,: 1) našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jei jie tapo invalidais iki 18 metų, taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai; 2) nesukūrusioms kitos santuokos našlėms, sukakusioms senatvės pensijos amžių arba pripažintoms invalidėmis; 3) nesukūrusioms kitos santuokos našlėms, auginančioms žuvusiojo asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugančioms, auginantiems žuvusiojo asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugantiems namuose žuvusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija. Kiekvienam iš šių asmenų mokama dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio našlių ar našlaičių pensija. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama: 1) mirus asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis); 2) asmeniui žuvus rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu; 3) asmeniui mirus dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio; 4) asmeniui žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba; 5) mirus šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims, kurie nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti invalidais. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos. [14 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.] Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių: 1) našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jei jie tapo invalidais iki 18 metų, taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai; 2) nesukūrusioms kitos santuokos našlėms nepaisant amžiaus. Kiekvienam iš šių asmenų mokama dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio našlių ar našlaičių pensija. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama: 1) mirus asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis); 2) asmeniui žuvus rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu; 3) asmeniui mirus dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio; 4) asmeniui žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba; 5) mirus šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims, kurie nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti invalidais. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 valstybinių pensijų bazės.

Straipsnio

Nr.

I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr.

VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

15 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas

Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos valstybinio socialinio draudimo fondui apmokamos iš valstybės biudžeto. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta valstybinėms socialinio draudimo pensijoms tvarka. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių bei šio įstatymo nustatytais atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pažymą, rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų dalyviams bei šio įstatymo nustatytais atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavusiems antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems invalidais dalyvaujant karo veiksmuose bei asmenims, tapusiems invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip pat žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar mokymų metu - atitinkamiems šeimos nariams pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos, nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši pensija nemokama. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius.

Straipsnio

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos. Šiame įstatyme nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims paskirtos pensijos perskaičiuojamos šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka bei terminais.

Straipsnio

Nr.

I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

VIII-189, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.