Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos Lietuvos

Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Respublikos Prezidento valstybinė pensija; 2) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 3) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 4) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 5) mokslininkų valstybinės pensijos. Mokslininkų valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Respublikos Prezidento, pareigūnų ir karių bei mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr.

59-1476 (95.07.19)

2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis ir dydžio matas

Visos valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri 1998 m. sausio 1 d. yra lygi tuo metu taikomam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.

Nr.

VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-907, 98.10.22, Žin., 1998,

Nr.98-2709 (98.11.11)

3 straipsnis. Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį

[3 straipsnio 1 dalies

redakcija iki 1999 m. gruodžio 1 d.]

Asmeniui,

turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik

viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat

gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų.

[3 straipsnio 1 dalies

redakcija nuo 1999 m. gruodžio 1 d.]

Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines

pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir

našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš

valstybinių pensijų. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims

nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama,

jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją.

Asmeniui,

turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos,

nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, gavėją ir

valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir

mokama arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo

našlių pensija.

Šio įstatymo 1

straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis kiekvienos

atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui

negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio prieš pensijos mokėjimą Statistikos

departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo Lietuvos

Respublikos ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pensijos

dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr.

59-1476 (95.07.19)

Nr.

VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-1390, 99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846

(99.11.24)

4 straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją

Teisę gauti

Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau -

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos

piliečiai, ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą,

ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę,

teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję

pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai, taip pat motinos,

pagimdžiusios ir išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir daugiau vaikų, jei

šie asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme

nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės pensijos amžių) arba

pripažinti I ar II grupių invalidais. Asmenys, dirbę ypatingomis darbo

sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio

draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių,

už kiek mėnesių kompensacija mokama.

Teisę gauti

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka

taip pat turi aukščiausieji valstybės pareigūnai.

Teisę gauti

pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi ginkluoto

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai.

Teisę gauti

pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi Lietuvos

Nepriklausomybės Akto signatarai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476

(95.07.19)

Nr.

VIII-553, 97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr.

VIII-771, 98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

5 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas ir panaikinimas

Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą. Antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija. Per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio valstybinių pensijų ir daugiau kaip 45 antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams - kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinę pensiją pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus sąrašus Vyriausybė skiria, neribodama pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams pirmojo laipsnio valstybinę pensiją Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimu skiria Vyriausybė, neribodama pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr.

102-2282 (95.12.15)

Nr.

VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-553, 97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr.

VIII-771, 98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija veikia prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Į komisiją įeina socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris yra komisijos pirmininkas, ir 12 narių - po 4 iš Seimo narių (lygiomis dalimis daugumos ir opozicijos atstovų), valdymo institucijų bei visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo institucijoms, be komisijos pirmininko, atstovauja kultūros ministras ir vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrų. Komisija sudaroma Vyriausybės sprendimu. Komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Komisija veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės. Komisija turi teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją miestų ir rajonų savivaldybių arba apskričių administracijos teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, netaikydama šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų. Komisija taip pat turi teisę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją labiausiai pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Komisija taip pat turi teisę Krašto apsaugos ministerijos teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr.

59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-152, 97.03.25, Žin., 1997,

Nr.30-708 (97.04.09)

Nr.

VIII-553, 97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Respublikos

Prezidentui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą. Asmenims, buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku, Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje išvardintas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti I ar II grupių invalidais. Šio straipsnio antrojoje dalyje išvardintiems asmenims paskirtoms pensijoms, taip pat našlių ir našlaičių pensijoms, paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį, netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisė gauti Lietuvos Respublikos valstybinę pensiją prilyginama Seimo Pirmininko teisei. Šiame straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio nusikaltimo padarymą.

8 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis

Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio. Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens pajamų.

Nr.

VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

9 straipsnis. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimas, jos gavėjui mirus

Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija tiems asmenims, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata taip pat taikoma mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 4 straipsnio ketvirtąją dalį ir 7 straipsnį būtų turėjęs teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją kaip sukakęs senatvės pensijos amžių.

Nr.

VIII-771, 98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

10 straipsnis. Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei personalinių pensijų mokėjimo

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų sausio

1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais,

tvirtinamais Vyriausybės.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija

iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš naujo apsvarstyti iki šio įstatymo

įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos personalines bei respublikinės ir

vietinės reikšmės personalines pensijas (toliau - personalinės pensijos).

Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos pirmojo arba antrojo laipsnio

valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų sausio 1 dienos ir yra šiame

įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms netaikomi šio įstatymo 5

straipsnio trečiosios dalies apribojimai.

Personalinių

pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti

pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo

tvarka:

1) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją

ar kartu abi šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją,

arba jis tokią teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu

mokama personalinė pensija arba kita pensija;

2) jei personalinės

pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo laipsnio

valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso neturi teisės

šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri

indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinių pensijų bazė.

Jei asmeniui

mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti mažesnę

valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio draudimo

pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio draudimo

fondo.

Personalinės

pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis

šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Nr.

VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

III.

11 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti nuolat Lietuvos Respublikoje

gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, negaunantys iš kitos valstybės

panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios

nuolatinės kompensacinės išmokos:

1) kurie

tapo invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių;

2) politiniai

kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų

išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių

ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos

tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens - politinio kalinio ar

tremtinio teisinio statuso pažymėjimus;

3)

pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai - laisvės

kovų dalyviai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas;

[11 straipsnio 1 dalies 4

punkto redakcija iki 2000 m. sausio 1 d.]

4) kurie

Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios

TSRS ribų (vaikai, sukakę 14 metų) arba buvo getuose ar koncentracijos

stovyklose;

[11 straipsnio 1 dalies 4

punkto redakcija nuo 2000 m. sausio 1 d.]

4) kurie Antrojo

pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS

ribų arba buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse

stovyklose;

5) kurie

Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos

valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;

6) kurie

dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;

7) kurie

tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje ( 1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti invalidais

dėl ligų, susijusių su karine tarnyba.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis taip pat

turi teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:

1) asmenų,

žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių;

2) asmenų,

žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu,

taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu;

3) asmenų,

žuvusių ar mirusių dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių

likvidavimo;

4) asmenų,

žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba.

[11 straipsnio 3 dalies

redakcija iki 2000 m. sausio 1 d.]

Getų ir

koncentracijos stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centras.

[11 straipsnio 3 dalies

redakcija nuo 2000 m. sausio 1 d.]

Getų,

koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės

pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytiems

asmenims, jeigu jie 1939-1990 metais tarnavo ar dirbo baudžiamuose

(naikintojų), “liaudies gynėjų” būriuose ar junginiuose, buvusio TSRS Saugumo

komiteto bei kitose struktūrose, kurių veikla buvo nukreipta kovai prieš

rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos gyventojų genocidą. Tarnybų

ir pareigų, kurias ėjusiems tose institucijose (struktūrose) asmenims

neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr.

59-1476 (95.07.19)

Nr. I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.

73-1750 (96.07.31)

Nr.

VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-967, 98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

12 straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13

dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos

nariams

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų

sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija

mokama asmenims:

1) pripažintiems

I grupės invalidais - 4 valstybinių pensijų bazių dydžio;

2) pripažintiems

II grupės invalidais - 3 valstybinių pensijų bazių dydžio;

3) pripažintiems

III grupės invalidais - 2 valstybinių pensijų bazių dydžio.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13

dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50

metų arba pripažintoms invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės

pensijos amžių arba pripažintiems invalidais. Šiems asmenims mokama 4

valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr.

102-2282 (95.12.15)

Nr. VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997,

Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-907, 98.10.22, Žin., 1998,

Nr.98-2709 (98.11.11)

Nr.

VIII-977, 98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)

[13 straipsnio redakcija iki

2000 m. sausio 1 d.]

13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais, valstybinės pensijos

Šio įstatymo 11

straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose išvardytiems asmenims, tapusiems I ar

II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir

mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio,

išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

Nukentėjusių

asmenų valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies

2-7 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo invalidais:

1) neteisėto

kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos)

veiksmų metu;

2) būdami

išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos stovyklose;

[13 straipsnio 2

dalies 3 punktas įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.]

3) būdami

kitokio tipo prievartinėse stovyklose;

4) dalyvaudami

karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus

sovietinėje armijoje, arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų,

susijusių su karine tarnyba;

5) dėl

Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio.

Nukentėjusių

asmenų valstybinė pensija mokama šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems asmenims:

1) pripažintiems

I grupės invalidais - 2 valstybinių pensijų bazių dydžio;

2) pripažintiems

II grupės invalidais - 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio;

3) pripažintiems

III grupės invalidais - 0,75 valstybinių pensijų bazės dydžio.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11

straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems

I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra

valstybinių pensijų bazės dydžio.

[13 straipsnio redakcija nuo

2000 m. sausio 1 d.]

13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais, sukakusių senatvės pensijos amžių, kalėjusių ar išbuvusių tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse, valstybinės pensijos

Šio įstatymo 11

straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose išvardytiems asmenims, tapusiems I ar

II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir

mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės

dydžio, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

Nukentėjusių asmenų

valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-7

punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo invalidais:

1) neteisėto

kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos)

veiksmų metu;

2) būdami

išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos stovyklose;

3) būdami

kitokio tipo prievartinėse stovyklose;

4) dalyvaudami

karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus

sovietinėje armijoje, arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų,

susijusių su karine tarnyba;

5) dėl

Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio.

Nukentėjusių

asmenų valstybinė pensija mokama šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems asmenims:

1) pripažintiems

I grupės invalidais - 2 valstybinių pensijų bazių dydžio;

2) pripažintiems

II grupės invalidais - 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio;

3) pripažintiems

III grupės invalidais - 0,75 valstybinių pensijų bazės dydžio.

Šio įstatymo 11

straipsnio pirmosios dalies 2 punkte išvardytiems asmenims, kurie kalėjo ar

išbuvo tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios

Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintą buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonų ir jiems

prilygintų vietovių sąrašą, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama ir mokama likus 5 metams iki senatvės

pensijos amžiaus. Ši pensija skiriama ir mokama su sąlyga, kad asmeniui nėra mokama

jokia Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pensija ar nuolatinė kompensacinė

išmoka už ypatingas darbo sąlygas.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11

straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems

I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra

valstybinių pensijų bazės dydžio.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.

73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-189, 97.04.22, Žin., 1997,

Nr.38-925 (97.05.02)

Nr. VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997,

Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-907, 98.10.22, Žin., 1998,

Nr.98-2709 (98.11.11)

Nr.

VIII-967, 98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Nr. VIII-1231, 99.06.15, Žin., 1999,

Nr.57-1834 (99.06.30)

14 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991

metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių:

1) našlaičiams

(vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jei jie

tapo invalidais iki 18 metų, taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka

įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių

studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki

jiems sukaks 24 metai;

2) nesukūrusioms

kitos santuokos našlėms nepaisant amžiaus.

Kiekvienam iš

šių asmenų mokama 4 valstybinių pensijų bazių dydžio našlių ar našlaičių

pensija.

[14 straipsnio 3

dalies redakcija iki 1999 m. gruodžio 1 d.]

Valstybinių

pensijų bazės dydžio nukentėjusių asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija

skiriama pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke

ar suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties

bausme, jei bausmė įvykdyta, nesukūrusiems kitos santuokos našliams (našlėms),

vaikams (įvaikiams), jeigu jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, bei

politinių kalinių vaikams (įvaikiams), jeigu jie abiejų tėvų kalinimo metu

(taip pat jeigu vienas tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas ar dingęs be žinios,

o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai.

[14 straipsnio 3

dalies redakcija nuo 1999 m. gruodžio 1 d.]

Teisę į valstybinių pensijų bazės dydžio

nukentėjusių asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi pasipriešinimo

1940-1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu,

nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei

bausmė įvykdyta, našliai (našlės), taip pat našlaičiai vaikai (įvaikai), jeigu

jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, bei politinių kalinių vaikai

(įvaikai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų mirties metu (taip pat jeigu vienas

tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo

nepilnamečiai. Šioje dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų

valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jei jie neturi teisės į kitą

nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją.

Nukentėjusių

asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu

turintys teisę ją gauti yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti I ar

II grupių invalidais.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama:

1) mirus

asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos

agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis);

2) asmeniui

žuvus pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu,

taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu;

3) asmeniui mirus

dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų

poveikio;

4) asmeniui

žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba;

5) mirus šio

įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytiems

asmenims ir 11 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems

asmenims, kurie nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti invalidais.

Šio straipsnio

penktojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams

nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis

pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės

pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiuose valstybines socialinio draudimo

našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta

nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių

pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5

valstybinių pensijų bazės.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr.

59-1476 (95.07.19)

Nr. I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr.

102-2282 (95.12.15)

Nr. I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.

73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997,

Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-967, 98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Nr.

VIII-977, 98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)

Nr.

VIII-1187, 99.05.18, Žin., 1999, Nr.48-1525 (99.06.02)

Nr. VIII-1390, 99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846

(99.11.24)

15 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas

Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos valstybinio socialinio draudimo fondui apmokamos iš valstybės biudžeto. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta valstybinėms socialinio draudimo pensijoms tvarka. Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, bei šio įstatymo nustatytais atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pažymą, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų dalyviams bei šio įstatymo nustatytais atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavusiems antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems invalidais dalyvaujant karo veiksmuose, bei asmenims, tapusiems invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip pat žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar mokymų metu atitinkamiems šeimos nariams pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos, nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši pensija nemokama. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.

73-1750 (96.07.31)

Nr.

VIII-967, 98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)