Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos

Lietuvos

Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:

1) Respublikos

Prezidento valstybinė pensija;

2) Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinės

pensijos;

3)

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

4) pareigūnų ir

karių valstybinės pensijos.

5) mokslininkų

valstybinės pensijos.

Mokslininkų

valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki

papildomo

mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės

pensijos, taip pat

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos

skiriamos pagal šį

įstatymą. Respublikos Prezidento, pareigūnų ir

karių bei

mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos pagal

specialius

įstatymus.

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr. 1-1012

Žin., 1995,

Nr.59-1476

2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis

Visos valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

3 straipsnis.

Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį

Asmeniui,

turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas,

jo pasirinkimu

mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių

ir našlaičių

pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su

viena iš valstybinių

pensijų.

Valstybinės

socialinio draudimo pensijos mokamos, nepaisant

to, ar mokamos

valstybinės pensijos, jei įstatymai nenustato

kitko.

Šio įstatymo

1 straipsnio 3-5 punktuose nustatytų

valstybinių pensijų

dydis kartu su valstybine socialinio draudimo

pensija vienam

asmeniui negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio

prieš pensijos

mokėjimą Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės skelbiamo valstybinio sektoriaus, akcinių

bei uždarųjų

akcinių bendrovių darbuotojų vidutinio mėnesinio

darbo užmokesčio.

Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę

pensiją mokanti

institucija.

specialius

įstatymus.

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr. 1-1012

Žin., 1995,

Nr.59-1476

II.

4 straipsnis.

Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo

arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją

Teisę gauti

Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo

laipsnio

valstybinę pensiją (toliau - pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę

pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai,

ypač nusipelnę

Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą,

ūkį, kultūrą,

mokslą, meną, sportą, taip pat motinos,

pagimdžiusios ir

išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir

daugiau vaikų ir

sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatyme nustatytą

senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės

pensijos amžių),

arba pripažinti I ar II grupių invalidais.

Asmenys, dirbę

ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama

kompensacija

pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymo 56

straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę

pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus

tiek mėnesių, už

kiek mėnesių kompensacija mokama.

Teisę gauti

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją

šio įstatymo

nustatyta tvarka taip pat turi aukščiausieji

valstybės

pareigūnai.

specialius

įstatymus.

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr. 1-1012

Žin., 1995,

Nr.59-1476

5 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas ir panaikinimas

Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą. Antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija. Per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio ir daugiau kaip 30 antrojo laipsnio valstybinių pensijų. Asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.

6 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo

laipsnių valstybinių pensijų skyrimo

komisija

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo

komisija veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos.

Į komisiją

įeina Socialinės apsaugos ir darbo ministras,

kuris yra komisijos

pirmininkas, ir 12 narių - po 4 iš Seimo

narių (lygiomis

dalimis daugumos ir opozicijos atstovų), valdymo

institucijų bei

visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo

institucijoms, be

komisijos pirmininko, atstovauja kultūros

ministras ir vienas

iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

sekretorių. Komisija

sudaroma Vyriausybės sprendimu.

Komisija

nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios

valdžios ir valdymo

institucijų pateiktus prašymus skirti pirmojo

ar antrojo laipsnio

valstybinę pensiją.

Komisija

veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos

Respublikos

pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų

skyrimo ir mokėjimo

nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės.

Komisija turi

teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę

pensiją miestų

ir rajonų savivaldybių arba apskričių

administracijos

teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms

bei gerai

išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, netaikydama šio

specialius įstatymus.

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr. 1-1012

Žin., 1995,

Nr.59-1476

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Respublikos

Prezidentui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą. Asmenims, buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku, Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje išvardintas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti I ar II grupių invalidais. Šio straipsnio antrojoje dalyje išvardintiems asmenims paskirtoms pensijoms, taip pat našlių ir našlaičių pensijoms, paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį, netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisė gauti Lietuvos Respublikos valstybinę pensiją prilyginama Seimo Pirmininko teisei. Šiame straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio nusikaltimo padarymą.

8 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis

Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio. Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens pajamų.

9 straipsnis. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimas, jos gavėjui mirus

Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija tiems asmenims, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata taip pat taikoma mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnį būtų turėjęs teisę gauti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip sukakęs senatvės pensijos amžių ar tapęs invalidu.

10 straipsnis.

Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų bei personalinių

pensijų mokėjimo

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos

ir mokamos nuo

1995 metų sausio 1 dienos, vadovaujantis šiuo

įstatymu ir

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų

skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais

Vyriausybės.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo

komisija iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš

naujo apsvarstyti

iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas

Lietuvos

Respublikos personalines bei respublikinės ir vietinės

reikšmės

personalines pensijas (toliau - personalinės pensijos).

Pensijos, komisijos

sprendimu pripažintos pirmojo arba antrojo

laipsnio

valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų sausio 1

dienos ir yra

šiame įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms

netaikomi šio

įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies

apribojimai.

Personalinių

pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu

nepripažįstama teisė

gauti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę

pensiją, taikoma

tokia pensijų mokėjimo tvarka:

1) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti

didesnę pirmojo arba

antrojo laipsnio valstybinę pensiją, didesnę

valstybinę

socialinio draudimo pensiją ar kartu abi šias

pensijas, kurių

suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba

jis tokią teisę

įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo

pasirinkimu mokama

personalinė pensija arba kita pensija;

2) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti

mažesnę pirmojo

arba antrojo laipsnio valstybinę ar valstybinę

socialinio draudimo

pensiją arba iš viso neturi teisės šių

pensijų gauti,

toliau mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri

indeksuojama

kartu ir tiek pat kaip valstybinė socialinio

draudimo bazinė

pensija.

Jei asmeniui

mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu

turi teisę gauti

mažesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją,

šios valstybinės

socialinio draudimo pensijos suma pervedama

valstybės biudžetui

iš valstybinio socialinio draudimo fondo.

Personalinės

pensijos, paskirtos iki šio įstatymo

įsigaliojimo,

mokamos vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos

Respublikos

pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų

skyrimo ir mokėjimo

nuostatais.

III.

11 straipsnis.

Asmenys, turintys teisę gauti

nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti

nuolat Lietuvos

Respublikoje gyvenantys asmenys, negaunantys

panašaus pobūdžio

nuolatinės kompensacinės išmokos iš kitos

valstybės:

1) kurie tapo

invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos

ir po to buvusių įvykių;

2) politiniai

kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos

Respublikos

teisėsaugos institucijų dokumentus (reabilitacijos

pažymas),

patvirtinačius politinių kalinių ir tremtinių teisių

3)

rezistentai ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai

dalyviai, kurie

nustatyta tvarka yra pripažinti rezistencijos ir

pasipriešinimo dalyviais;

4) kurie

Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti

priverstiniams

darbams arba buvo getuose ir koncentracijos

stovyklose;

5) Antrojo

pasaulinio karo dalyviai, išskyrus asmenis,

tarnavusius

naikintojų būriuose ir batalionuose;

6) kurie

dalyvavo likviduojant Černobylio atominės

elektrinės avarijos

padarinius;

7) kurie

tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos

sovietinėje

armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme

nustatytomis

sąlygomis taip pat turi teisę gauti tėvai,

sutuoktiniai ir

vaikai:

1) asmenų,

žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos

ir po to buvusių įvykių;

2) asmenų, žuvusių

rezistencijos ir pasipriešinimo

sovietinei

okupacijai veiksmų metu, taip pat nužudytųjų ir

mirusiųjų neteisėto

kalinimo ar tremties metu;

3) asmenų,

žuvusių ar mirusių dėl Černobylio atominės

elektrinės avarijos

padarinių likvidavimo;

4) asmenų,

žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos

sovietinėje armijoje

(1945 07 22 - 1991 12 31) metu.

specialius

įstatymus.

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr. 1-1012

Žin., 1995,

Nr.59-1476

12 straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims: 1) pripažintiems I ar II grupių invalidais - 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokamas 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos

dydžio priedas slaugai, jei šis priedas

nemokamas iš

valstybinio socialinio draudimo fondo;

2)

pripažintiems III grupės invalidais - valstybinės

socialinio draudimo

bazinės pensijos dydžio.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų,

žuvusių dėl 1991

metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir

po to buvusių

įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba

pripažintoms

invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės

pensijos amžių

arba pripažintiems invalidais. Šiems asmenims

mokama valstybinės

socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio

nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija.

13 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais,

valstybinės pensijos

Šio įstatymo

11 straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose

išvardintiems

asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba

sukakusiems senatvės

pensijos amžių, skiriama ir mokama

nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija valstybinės socialinio

draudimo bazinės

pensijos dydžio, išskyrus šio straipsnio

antrojoje dalyje

numatytus atvejus.

Šio įstatymo

11 straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose

išvardintiems

asmenims, kurie tapo invalidais neteisėto kalinimo

ir tremties,

rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei

okupacijai veiksmų

metu, būdami išvežti priverstiniams darbams,

būdami getuose ir

koncentracijos stovyklose, taip pat dalyvaudami

karo veiksmuose bei

atlikdami būtinąją karinę tarnybą sovietinėje

armijoje ar dėl

Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių

likvidavimo darbų

poveikio, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė

pensija mokama:

1) I ar II

grupių invalidams - 1,5 valstybinės socialinio

draudimo bazinės

pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar

mokamas 0,5

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos

dydžio priedas

slaugai, jei šis priedas nemokamas iš valstybinio

socialinio draudimo

fondo;

2) III grupės

invalidams - 0,75 valstybinės socialinio

draudimo bazinės

pensijos dydžio.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos taip pat

skiriamos bei

mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies

2 ir 4 punktuose

nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar II grupių

invalidais arba

sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra

valstybinės

socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

14 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių

ir

našlaičių pensijos

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija

skiriama asmenų,

žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos

ir po to buvusių įvykių,:

1) našlaičiams

(vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat

vyresniems kaip 18

metų, jei jie tapo invalidais iki 18 metų,

taip pat vidurinių

bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų,

aukštesniųjų ir

profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir

moksleiviams iki

šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki

jiems sukaks 24

metai;

2) našlėms

arba našliams, sutuoktinio mirties metu

sukakusiems 5

metais mažesnį už senatvės pensijos amžių arba

pripažintiems

invalidais;

3) našlėms

arba našliams, auginantiems žuvusiojo asmens

vaikus (įvaikius),

taip pat slaugantiems namuose žuvusiojo vaikus

(įvaikius) I grupės

invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų,

jeigu šiems vaikams

(įvaikiams) mokama našlaičių pensija.

Kiekvienam iš

šių asmenų mokama valstybinės socialinio

draudimo bazinės

pensijos dydžio našlių ar našlaičių pensija.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija

taip pat skiriama:

1) mirus

asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų sausio

11-13 dienomis vykdytos

agresijos ir po to buvusių įvykių (12

straipsnio pirmoji

dalis);

2) asmeniui

žuvus rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei

okupacijai veiksmų

metu, taip pat žuvus ar mirus neteisėto

kalinimo ar tremties

metu;

3) asmeniui

mirus dėl Černobylio atominės elektrinės

avarijos padarinių

likvidavimo darbų poveikio;

4) asmeniui

žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos

sovietinėje armijoje

(1945 07 22 - 1991 12 31) metu;

5) mirus šio

įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-5 ir

7 punktuose

nurodytiems asmenims, tapusiems invalidais.

Šio

straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų asmenų

sutuoktiniams ir

vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių

ir našlaičių

pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir

gavėjui

priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos

dalimis, kaip

nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymo

straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio

draudimo našlių ir

našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam)

asmeniui nebuvo

paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė

pensija, nustatant

našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad

žuvusiam (mirusiam)

asmeniui priklausė 1,5 valstybinės socialinio

draudimo bazinės

pensijos.

specialius

įstatymus.

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr. 1-1012

Žin., 1995,

Nr.59-1476

16 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.

Šiame įstatyme

nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo

įsigaliojimo.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir

našlaičių pensijos

skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio

įstatymo

įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius.

Iki šio

įstatymo įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims

paskirtos pensijos

perskaičiuojamos šio įstatymo ir Valstybinių

socialinio

draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka bei

terminais.

specialius

įstatymus.

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr. 1-1012

Žin., 1995,

Nr.59-1476

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.