Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos

Lietuvos

Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:

1) Respublikos

Prezidento valstybinė pensija;

2) Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;

3)

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

4) pareigūnų ir

karių valstybinės pensijos;

5) mokslininkų

valstybinės pensijos;

6) teisėjų

valstybinės pensijos.

Mokslininkų

valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki papildomo mokslininkų pensinio

draudimo sistemos sudarymo.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą.

Respublikos Prezidento, pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės

pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

1

straipsnio redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

1 straipsnis. Lietuvos

Respublikos valstybinės pensijos

Lietuvos

Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:

1)

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;

2)

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

3)

pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;

4)

mokslininkų valstybinės pensijos;

5)

teisėjų valstybinės pensijos.

Mokslininkų

valstybinės pensijos nustatomos laikinai – iki papildomo mokslininkų pensinio

draudimo sistemos sudarymo.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą.

Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos

pagal specialius įstatymus.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

IX-1013,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)

Nr. X-978 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)

2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis ir dydžio matasPakeista šioje redakcijoje

Visos valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. 2 dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.: Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri 1998 m. sausio 1 d. yra lygi tuo metu taikomam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu. 2 dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.: Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri yra lygi 2005 m. sausio 1 d. taikytam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

Ankstesnė redakcija

3 straipsnis. Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį

Asmeniui, turinčiam

teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų,

išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama

tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje

nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija

skiriama ir mokama, jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusių asmenų

valstybinę pensiją.

2

dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

Asmeniui,

turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos,

nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, gavėją ir

valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir

mokama arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo

našlių pensija.

2

dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

Asmeniui, turinčiam

teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos, nurodytos

šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, gavėją ir valstybinę

socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arba

valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo našlių pensija.

3

dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

Kiekvienos šio

įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytos valstybinės pensijos

dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio

straipsnio pirmąją dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo

pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą

mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio

darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją

mokanti institucija.

3

dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

Kiekvienos šio

įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos

dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio

straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo

pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą

mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio

darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją

mokanti institucija.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-1390,

99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)

Nr. IX-185, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.

21-693 (2001 03 09)

Nr.

IX-1013,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2003-12-03,

Žin., 2003, Nr. 115-5221 (2003-12-10)

Nr. X-978 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)

4 straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją

Teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai, ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai, taip pat motinos, pagimdžiusios ir išauginusios iki 8 metų bei gerai išauklėjusios 7 ir daugiau vaikų, jei šie asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžių) arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais). Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama. Teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat turi aukščiausieji valstybės pareigūnai. Teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai. Teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi Lietuvos Respublikos piliečiai – olimpinių žaidynių čempionai (aukso medalio laimėtojai). Teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi Lietuvos Respublikos piliečiai – olimpinių žaidynių prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai).

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

Nr.

IX-1367,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)

Nr.

IX-1791,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)

Nr.

IX-2238,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)

Nr. X-208 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

5 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas, panaikinimas ir mokėjimas

Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą. Antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria ir sprendimus dėl šios pensijos skyrimo panaikinimo priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija. Per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio valstybinių pensijų ir daugiau kaip 45 antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinę pensiją pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus sąrašus Vyriausybė skiria, neribodama pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinės pensijos mokamos neatsižvelgiant į tai, ar jų gavėjai turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Olimpinių žaidynių čempionams ir prizininkams pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos neribojant pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos. Asmenims, kurie po pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos nemokamos. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio ketvirtojoje dalyje išvardytiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, taip pat antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms – motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų. Apie draudžiamųjų pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo šių pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

Nr. IX-114,

2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3578 (2000 12 29)

Nr.

IX-1367,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)

Nr.

IX-1791,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)

Nr.

IX-2238,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

Nr. X-208 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

Nr.

X-671,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2687 (2006-06-28)

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija veikia prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Į komisiją įeina socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris yra komisijos pirmininkas, ir 12 narių - po 4 iš Seimo narių (lygiomis dalimis daugumos ir opozicijos atstovų), valdymo institucijų bei visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo institucijoms, be komisijos pirmininko, atstovauja kultūros ministras ir vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrų. Komisija sudaroma Vyriausybės sprendimu. Komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Komisija veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės. Komisija turi teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją miestų ir rajonų savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijos teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų (toliau šiame straipsnyje – daugiavaikė motina), netaikydama šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų. Komisija taip pat turi teisę priimti sprendimą skirti nuo 2005 m. sausio 1 d. antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikei motinai, jeigu daugiavaikė motina 2005 m. sausio 1 d. atitiko šios pensijos skyrimo sąlygas ir jeigu Komisija gavo savivaldybės arba apskrities viršininko administracijos teikimą su visais būtinais nurodytai pensijai skirti dokumentais ne vėliau kaip iki 2005 m. liepos 1 d. Daugiavaikių motinų pagimdytų ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijų ir sąlygų teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašą tvirtina Vyriausybė. Šiuo aprašu privalo vadovautis savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijos, teikdamos pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms, taip pat Komisija, priimdama sprendimus dėl šių motinų teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijos, kurių teikimu šios pensijos buvo paskirtos motinoms, neatitinkančioms antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui žalą, padarytą iki šios pensijos mokėjimo nutraukimo. Komisija taip pat turi teisę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją labiausiai pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Komisija taip pat turi teisę Krašto apsaugos ministerijos teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

7 straipsnis. Lietuvos

Respublikos valstybinės pensijos aukščiausiesiems valstybės

pareigūnams

Asmenims,

buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku,

Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama

pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje

išvardytas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės

pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais,

netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais).

Šio straipsnio

antrojoje dalyje išvardintiems asmenims paskirtoms pensijoms, taip pat našlių

ir našlaičių pensijoms, paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį, netaikomi

šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai.

Šiame

straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos

negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti

iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio

nusikaltimo padarymą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-1730,

2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)

Nr. X-208 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

8

straipsnio pavadinimo redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

8 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis

8

straipsnio pavadinimo redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

8 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis ir šių pensijų mokėjimas jų gavėjams mirus

Pirmojo laipsnio

valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio.

Antrojo laipsnio

valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio.

3

dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens

pajamų.

3

dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

Pirmojo ar

antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį

laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar

tokio pat dydžio už du mėnesius.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. X-978 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)

9

straipsnio redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

9 straipsnis. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimas, jos gavėjui mirus

Pirmojo ar

antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį

laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar

tokio pat dydžio už du mėnesius.

Pirmojo ar

antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, skiriama valstybinė našlių

ir našlaičių pensija tiems asmenims, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui

priklausiusios pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio

draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata taip pat taikoma

mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 4 straipsnio ketvirtąją dalį ir 7

straipsnį būtų turėjęs teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją kaip

sukakęs senatvės pensijos amžių.

9

straipsnio redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

9 straipsnis. Valstybinės našlių ir našlaičių pensijosPirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, jo sutuoktiniui

(toliau – našlė arba našlys) ir (ar) vaikams (įvaikiams) skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Teisę gauti valstybinę našlių pensiją turi našlė arba našlys, kurie:1) sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) per 5 metus po sutuoktinio mirties; 2) augina mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (nustatyta tvarka įregistruotų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų; 3) sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (nustatyta tvarka įregistruotų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų. Jei nėra šio straipsnio 2 dalyje išvardytų asmenų, teisę gauti valstybinę našlių pensiją turi Civilinio kodekso nustatyta tvarka pripažintas globėju (rūpintoju) asmuo, auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, slaugantis namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų.Teisė gauti valstybinę našlių pensiją išlieka, kai po šios pensijos paskyrimo darbingais pripažinti našlė arba našlys vėl pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas valstybinės našlių pensijos mokėjimas, taip pat kai nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) pripažinti našlė arba našlys senatvės pensijos amžių sukanka valstybinės našlių pensijos gavimo laikotarpiu.Valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat nustatyta tvarka įregistruotų bendrojo lavinimo bei aukštųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai.

Mirusiojo

vaikams (įvaikiams), turintiems teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją, ši

teisė išlieka ir tada, kai juos kas nors įvaikina.

Asmeniui,

turinčiam teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją, ši pensija skiriama 30

procentų mirusiam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio, jeigu teisę gauti

valstybinę našlaičių pensiją turi vienas našlaitis. Jei tokią teisę turi

daugiau našlaičių, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30

procentų ir ne daugiau kaip 80 procentų viso valstybinės pensijos dydžio. Tuo

atveju, kai nėra asmenų, turinčių teisę gauti valstybinę našlių pensiją,

kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų

mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio ir ne daugiau kaip 100

procentų šios pensijos dydžio.

Šio straipsnio nuostatos

taip pat taikomos mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 4 straipsnio

ketvirtąją dalį ir 7 straipsnį būtų turėjęs teisę gauti valstybinę pensiją kaip

sukakęs senatvės pensijos amžių.

Našlė arba

našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti valstybinę

našlių pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka

iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Našlei ar

našliui, gaunančiam valstybinę našlių pensiją, šios pensijos mokėjimas nutraukiamas

dar kartą susituokus.

Kiti valstybinių

našlių ir našlaičių pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimai, nereglamentuoti

šiame įstatyme, sprendžiami laikantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatyme bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo

nuostatuose, nustatytos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir

mokėjimo tvarkos, taip

pat Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

Nr. X-978 (2006-12-12)

Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)

10 straipsnis. Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei personalinių pensijų mokėjimo

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų sausio

1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais,

tvirtinamais Vyriausybės.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų skyrimo komisija iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš

naujo apsvarstyti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos

personalines bei respublikinės ir vietinės reikšmės personalines pensijas

(toliau - personalinės pensijos). Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų

sausio 1 dienos ir yra šiame įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms

netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies apribojimai.

Personalinių

pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti

pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo

tvarka:

1) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją ar

kartu abi šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba

jis tokią teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu mokama

personalinė pensija arba kita pensija;

2) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso

neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri

indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinių pensijų bazė.

Jei asmeniui

mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti mažesnę

valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio draudimo

pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio draudimo

fondo.

Personalinės

pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis šiuo

įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

11 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai,

kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių

gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra

įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kurie negauna iš kitos

valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar

kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos:

1) kurie tapo

invalidais dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių, taip pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai,

sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos, bet

dėl to netapę invalidais, pateikę savivaldybės institucijos išduotą pažymėjimą,

patvirtinantį nurodytą teisinį statusą, bei Lietuvos Respublikos generalinės

prokuratūros išduotą pažymą, patvirtinančią sužalojimo, padaryto ginant

Lietuvos Respublikos laisvę 1991 metais, faktą;

1

dalies 2 punkto redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

2) politiniai kaliniai

ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus

dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir

tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos

tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar

tremtinio teisinio statuso pažymėjimus;

1

dalies 2 punkto redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

2) Politiniai

kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos

Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos

pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo

okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio

beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus;

3)

pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai – laisvės

kovų dalyviai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas;

1

dalies 4 punkto redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

4) kurie Antrojo

pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS

ribų arba buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse

stovyklose;

1

dalies 4 punkto redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

4) kurie Antrojo

pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams (taip pat ten gimę

ar kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvo getuose,

koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;

5) kurie Antrojo

pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose

armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;

6) kurie

dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;

7) kurie tapo

invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje (1945 07 22–1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti nedarbingais

ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl ligų,

susijusių su karine tarnyba;

8) kurie

būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko

tarnybą Afganistane;

9) asmenys,

pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą

dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų

okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1

punktą išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis taip pat turi

teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:

1) asmenų,

žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių;

2) asmenų,

žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu,

taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu;

3) asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio

atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

4) asmenų,

žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba.

Getų,

koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

*Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmosios dalies

2-7 punktuose ir antrosios dalies 2-4 punktuose nurodytiems asmenims, jeigu jie

nuo 1939 m. kovo 23 d. (Klaipėdos krašto okupacijos) iki 1990 m. kovo 11 d., o

šios dalies 2, 6, 7 ir 9 punktuose išvardytose struktūrose - faktinio šių

struktūrų veikimo metu) tarnavo ar dirbo:

1)

naikintojų (stribų) batalionuose, liaudies gynėjų būriuose ar junginiuose,

priklausiusiuose SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kovos su

banditizmu skyriui (nuo 1946 m. kovo pabaigos - Kovos su banditizmu valdybai),

o nuo 1947 m. vasario 4 d. perduotuose SSRS valstybės saugumo ministerijai

(MGB);

2)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų

ministerijos (MVD), SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB), SSRS

valstybės saugumo ministerijos (MGB), SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB)

struktūrose, taip pat šių struktūrų padaliniuose, valdybose, įstaigose ar

tarnybose;

3)

Lietuvos teritorijoje 1941-1944 metais veikusiuose sovietinių desantininkų,

partizanų būriuose ar junginiuose, jeigu šie būriai ar junginiai arba atskiri

jiems priklausę asmenys dalyvavo vykdant karo nusikaltimus, nusikaltimus

žmonijai ir Lietuvos gyventojų genocidą;

4)

1939 metais - Klaipėdos krašte ir 1941-1944 metais - Lietuvos teritorijoje

veikusiose nacistinės Vokietijos okupacinio režimo represinėse struktūrose:

Vokietijos valstybės saugumo policijoje - Sicherheitspolizei (Sipo) ir

Vokietijos valstybės saugumo tarnyboje - Sicherheitsdienst (SD) bei Vokietijos

valstybės slaptojoje policijoje - Geheime Staatspolizei (Gestapo), taip pat

Vokiečių viešojoje policijoje;

5)

SSRS gynybos liaudies komisariato 3-iosios valdybos, Vidaus reikalų liaudies

komisariato (NKVD) 3-iojo skyriaus, Gynybos liaudies komisariato Vyriausiosios

kontržvalgybos valdybos (“Smerč”), NKVD Kontržvalgybos skyriaus (“Smerč”)

tarnybose;

6)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), Vidaus reikalų ministerijos

(MVD) ir Valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės junginių ir

dalinių tarnybose;

7) SSRS vidaus

reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir

SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės karinėse

prokuratūrose prokurorais, taip pat Lietuvos SSR prokuroru ir jo pavaduotojais

bei prokurorais Lietuvos SSR prokuratūros Specialiųjų bylų ir Tardymo valstybės

saugumo organuose priežiūros skyriuose arba prokurorais SSRS prokuratūroje ir

SSRS respublikų prokuratūrose, veikusiose Lietuvoje po 1990 m. kovo 11 d.;

8) SSRS ir

nacistinės Vokietijos okupacinių režimų represinių struktūrų, išvardytų šios

dalies 2, 4, 5 punktuose, agentais ir informatoriais;

9)

Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP), Visasąjunginės

komunistų partijos (bolševikų) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos bei jos

padalinių sąjunginėse respublikose vadovaujančiais darbuotojais.

*Tarnybų

ir pareigų, kurias ėjusiems šio straipsnio 4 dalies 1-9 punktuose išvardytuose

batalionuose, būriuose, junginiuose, institucijose, institucijų struktūrose,

institucijų padaliniuose, valdybose, įstaigose, tarnybose, skyriuose,

prokuratūrose, partijose (toliau - struktūros) asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

*Šio straipsnio

4 dalies nuostata dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų neskyrimo

asmenims, tarnavusiems ar dirbusiems 4 dalyje išvardytose struktūrose bei

ėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas

pareigas (šio straipsnio 5 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka netaikoma asmenims, kurie tarnybos ar

darbo nurodytose struktūrose metu ar vėliau dėl politinių motyvų buvo

represuoti (įkalinti, nuteisti ar ištremti), taip pat tiems asmenims, kurie

tarnaudami ar dirbdami nurodytose struktūrose bendradarbiavo su pasipriešinimo

(rezistencijos), Atgimimo laikotarpio (nuo 1987 m. rugpjūčio 23 d. iki 1990 m.

kovo 11 d.) bei atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos (po 1990 m. kovo

11 d.) organizacijomis bei struktūromis ir vykdė specialias jų užduotis,

siekdami atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir veikdami Lietuvos Respublikos

labui.

*Pastaba.

Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. VIII-1730,

2000-06-13, Žin., 2000, Nr. 52-1487) prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

00.02.10, Žin., 2000, Nr.14-370 (00.02.18)

Nr. VIII-1730,

2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)

Nr. IX-1298,

2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 14-538 (2003-02-07)

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

Nr.

IX-2383,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4330 (2004-07-27)

Nr.

IX-2493,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5759 (2004-10-30)

Nr. X-75 (2005-01-12)

Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)

Nr. X-208 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

Nr.

X-726,

2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2970 (2006-07-14)

12 straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims: 1) pripažintiems netekusiais 75-100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais), – 8 valstybinių pensijų bazių dydžio; 2) pripažintiems netekusiais 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais), – 6 valstybinių pensijų bazių dydžio; 3) pripažintiems netekusiais 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidais), – 4 valstybinių pensijų bazių dydžio. Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti asmenys senatvės pensijos amžių sukako iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytosios datos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos iki gyvos galvos. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms nedarbingomis ar iš dalies darbingomis (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidėmis), taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais). Šiems asmenims mokama 8 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, sužalotiems 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu, bet dėl to netapusiems invalidais, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais) dėl susirgimo, nesusijusio su 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos.

Straipsnio

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr.

13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais), sukakusių senatvės pensijos amžių, kalėjusių ar išbuvusių tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse, valstybinės pensijos

Šio

įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2–6 ir 8, 9 punktuose išvardytiems

asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš

dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m.

liepos 1 d. - I ar II grupės

invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama

nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio,

išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

Nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2–8

punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo nedarbingais ar iš dalies

darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais):

1)

neteisėto kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms

(rezistencijos) veiksmų metu;

2)

būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos

stovyklose;

3)

būdami kitokio tipo prievartinėse stovyklose;

4)

dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius

mokymus sovietinėje armijoje arba vėliau buvo pripažinti nedarbingais ar

iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba;

5)

dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų

poveikio.

Nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė pensija mokama šio straipsnio antrojoje dalyje išvardytiems

asmenims:

1)

pripažintiems netekusiais 75-100

procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais), - 2 valstybinių pensijų bazių

dydžio;

2)

pripažintiems netekusiais 60-70

procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais), - 1,5 valstybinių pensijų bazės

dydžio;

3) pripažintiems netekusiais 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidais), - 0,75

valstybinių pensijų bazės dydžio.

Jeigu

šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyti asmenys senatvės pensijos amžių sukako

iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytos datos nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos ir iki pat

senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės

pensijos mokamos iki gyvos galvos, išskyrus asmenis, kurie sukakę senatvės

pensijos amžių įgijo teisę gauti didesnę nukentėjusiųjų asmenų valstybinę

pensiją.

Šio įstatymo 11

straipsnio pirmosios dalies 2 punkte išvardytiems asmenims, kurie kalėjo ar

išbuvo tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios

Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintą buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonų ir jiems

prilygintų vietovių sąrašą, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama ir mokama likus 5 metams iki senatvės

pensijos amžiaus. Ši pensija skiriama ir mokama su sąlyga, kad asmeniui nėra

mokama jokia Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pensija ar nuolatinė

kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11

straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams,

pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir

daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. -

I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra

valstybinių pensijų bazės dydžio.

Straipsnio

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr.

15 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas

Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria

ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai,

vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu

ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos valstybinio

socialinio draudimo fondui apmokamos iš valstybės biudžeto.

Nukentėjusiųjų asmenų

valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių

socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta valstybinėms

socialinio draudimo pensijoms tvarka.

*Nukentėjusių asmenų valstybinės

pensijos asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, bei šio įstatymo nustatytais

atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos

Respublikos generalinės prokuratūros pažymą, pasipriešinimo 1940-1990 metų

okupacijoms (rezistencijos) veiksmų dalyviams bei šio įstatymo nustatytais

atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims, Antrojo

pasaulinio karo metais tarnavusiems antihitlerinės koalicijos valstybių

veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems

invalidais dalyvaujant karo veiksmuose, bei asmenims, tapusiems invalidais

būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip

pat žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar mokymų metu atitinkamiems šeimos nariams

pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą. Jeigu

nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją skiriančiam ar mokančiam Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui kilo abejonių, kad

besikreipiantis šios pensijos arba ją jau gaunantis asmuo tarnavo ar dirbo šio

įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje išvardytose struktūrose bei ėjo Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas pareigas (šio įstatymo

11 straipsnio 5 dalis), teritorinis skyrius kreipiasi į Lietuvos gyventojų

genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu išduoti pažymą apie asmens

tarnybos ar darbo represinėse struktūrose faktą.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos,

nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši

pensija nemokama.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems

asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio

už du mėnesius.

*Pastaba.

Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. VIII-1730,

2000-06-13, Žin., 2000, Nr. 52-1487) prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Nr. VIII-1730,

2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos. Šiame įstatyme nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims paskirtos pensijos perskaičiuojamos šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka bei terminais.

Straipsnio

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.