Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos

Lietuvos

Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:

1) Respublikos

Prezidento valstybinė pensija;

2) Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinės

pensijos;

3)

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

4) pareigūnų ir

karių valstybinės pensijos;

5) mokslininkų

valstybinės pensijos.

Mokslininkų

valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki

papildomo

mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės

pensijos, taip pat

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos

skiriamos pagal šį

įstatymą. Respublikos Prezidento, pareigūnų ir

karių bei

mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos pagal

specialius

įstatymus.

Straipsnio

{#95FCAA1012 ;} Nr.

1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis

Visos valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

3 straipsnis.

Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį

Asmeniui,

turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas,

jo pasirinkimu

mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių

ir našlaičių

pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su

viena iš valstybinių

pensijų.

Valstybinės

socialinio draudimo pensijos mokamos, nepaisant

to, ar mokamos

valstybinės pensijos, jei įstatymai nenustato

kitko.

Šio

įstatymo 1 straipsnio 3-5 punktuose nustatytų

valstybinių pensijų

dydis kartu su valstybine socialinio draudimo

pensija vienam

asmeniui negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio

prieš pensijos

mokėjimą Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės skelbiamo valstybinio sektoriaus, akcinių

bei uždarųjų

akcinių bendrovių darbuotojų vidutinio mėnesinio

darbo užmokesčio.

Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę

pensiją mokanti

institucija.

{#95FCAA1012 ;} Nr.

1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

II.

4 straipsnis.

Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo

arba

antrojo laipsnio valstybinę pensiją

Teisę gauti

Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo

laipsnio

valstybinę pensiją (toliau - pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę

pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai,

ypač nusipelnę

Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą,

ūkį, kultūrą,

mokslą, meną, sportą, taip pat motinos,

pagimdžiusios ir

išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir

daugiau vaikų ir

sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatyme nustatytą

senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės

pensijos amžių),

arba pripažinti I ar II grupių invalidais.

Asmenys, dirbę

ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama

kompensacija

pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymo 56

straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę

pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus

tiek mėnesių, už

kiek mėnesių kompensacija mokama.

Teisę gauti

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją

šio įstatymo

nustatyta tvarka taip pat turi aukščiausieji

valstybės

pareigūnai.

Straipsnio

{#95FCAA1012 ;} Nr.

1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

5 straipsnis.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų

skyrimas ir panaikinimas

Pirmojo

laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo

komisijos teikimą.

Antrojo

laipsnio valstybinę pensiją skiria Lietuvos

Respublikos

pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų

skyrimo komisija.

Per vienerius

kalendorinius metus negali būti paskirta

daugiau kaip 35

pirmojo laipsnio ir daugiau kaip 90 antrojo

laipsnio valstybinių

pensijų.

Asmenims,

teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už

tyčinio

nusikaltimo padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio

valstybinės

pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio

įsigaliojimo dienos.

Straipsnio

{#95KKAA1123 ;} Nr.

1-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

6 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo

laipsnių valstybinių pensijų skyrimo

komisija

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo

komisija veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos.

Į komisiją

įeina Socialinės apsaugos ir darbo ministras,

kuris yra komisijos

pirmininkas, ir 12 narių - po 4 iš Seimo

narių (lygiomis dalimis

daugumos ir opozicijos atstovų), valdymo

institucijų bei

visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo

institucijoms, be

komisijos pirmininko, atstovauja kultūros

ministras ir vienas

iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

sekretorių. Komisija

sudaroma Vyriausybės sprendimu.

Komisija

nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios

valdžios ir valdymo

institucijų pateiktus prašymus skirti pirmojo

ar antrojo laipsnio

valstybinę pensiją.

Komisija

veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos

Respublikos

pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų

skyrimo ir mokėjimo

nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės.

Komisija turi

teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę

pensiją miestų

ir rajonų savivaldybių arba apskričių

administracijos

teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms

bei gerai

išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, netaikydama šio

įstatymo 5

straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų.

Straipsnio

{#95FCAA1012 ;} Nr.

1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Respublikos

Prezidentui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą. Asmenims, buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku, Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje išvardintas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti I ar II grupių invalidais. Šio straipsnio antrojoje dalyje išvardintiems asmenims paskirtoms pensijoms, taip pat našlių ir našlaičių pensijoms, paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį, netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisė gauti Lietuvos Respublikos valstybinę pensiją prilyginama Seimo Pirmininko teisei. Šiame straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio nusikaltimo padarymą.

8 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis

Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio. Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens pajamų.

9 straipsnis. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimas, jos gavėjui mirus

Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija tiems asmenims, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata taip pat taikoma mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnį būtų turėjęs teisę gauti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip sukakęs senatvės pensijos amžių ar tapęs invalidu.

10 straipsnis.

Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų bei personalinių

pensijų mokėjimo

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos

ir mokamos nuo

1995 metų sausio 1 dienos, vadovaujantis šiuo

įstatymu ir

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų

skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais

Vyriausybės.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo komisija

iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš

naujo apsvarstyti

iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas

Lietuvos

Respublikos personalines bei respublikinės ir vietinės

reikšmės

personalines pensijas (toliau - personalinės pensijos).

Pensijos, komisijos

sprendimu pripažintos pirmojo arba antrojo

laipsnio

valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų sausio 1

dienos ir yra

šiame įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms

netaikomi šio

įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies

apribojimai.

Personalinių

pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu

nepripažįstama teisė

gauti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę

pensiją, taikoma

tokia pensijų mokėjimo tvarka:

1) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti

didesnę pirmojo arba

antrojo laipsnio valstybinę pensiją, didesnę

valstybinę

socialinio draudimo pensiją ar kartu abi šias

pensijas, kurių

suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba

jis tokią teisę

įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo

pasirinkimu mokama

personalinė pensija arba kita pensija;

2) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti

mažesnę pirmojo

arba antrojo laipsnio valstybinę ar valstybinę

socialinio draudimo

pensiją arba iš viso neturi teisės šių

pensijų gauti,

toliau mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri

indeksuojama

kartu ir tiek pat kaip valstybinė socialinio

draudimo bazinė

pensija.

Jei asmeniui

mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu

turi teisę gauti

mažesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją,

šios valstybinės

socialinio draudimo pensijos suma pervedama

valstybės biudžetui

iš valstybinio socialinio draudimo fondo.

Personalinės

pensijos, paskirtos iki šio įstatymo

įsigaliojimo, mokamos

vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos

Respublikos

pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų

skyrimo ir mokėjimo

nuostatais.

III.

11 straipsnis.

Asmenys, turintys teisę gauti

nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti

nuolat Lietuvos

Respublikoje gyvenantys Lietuvos Respublikos

piliečiai,

negaunantys iš kitos valstybės panašaus pobūdžio

pensijos (išskyrus

socialinio draudimo pensiją) ar kitokios

nuolatinės

kompensacinės išmokos:

1) kurie

tapo invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13

dienomis vykdytos

agresijos ir po to buvusių įvykių;

2) politiniai

kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos

Respublikos

teisėsaugos institucijų dokumentus (reabilitacijos

pažymas),

patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių

atstatymą;

3)

rezistentai ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai

dalyviai, kurie

nustatyta tvarka yra pripažinti rezistencijos ir

pasipriešinimo

dalyviais;

4) kurie

Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti

priverstiniams

darbams už buvusios TSRS ribų (vaikai, sukakę 14

metų) arba buvo

getuose ar koncentracijos stovyklose;

5) kurie

Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo

antihitlerinės

koalicijos valstybių veikiančiose armijose,

partizanų būriuose

ar junginiuose;

6) kurie

dalyvavo likviduojant Černobylio atominės

elektrinės avarijos

padarinius;

7) kurie

tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar

karinių mokymų

sovietinėje armijoje ( 1945 07 22 - 1991 12 31)

metu arba vėliau

buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme

nustatytomis

sąlygomis taip pat turi teisę gauti tėvai,

sutuoktiniai ir

vaikai:

1) asmenų,

žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis

vykdytos agresijos

ir po to buvusių įvykių;

2) asmenų,

žuvusių rezistencijos ir pasipriešinimo

sovietinei

okupacijai veiksmų metu, taip pat nužudytųjų ir

mirusiųjų neteisėto

kalinimo ar tremties metu;

3) asmenų,

žuvusių ar mirusių dėl Černobylio atominės

elektrinės avarijos

padarinių likvidavimo;

4) asmenų,

žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos

ar karinių mokymų

sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31)

metu arba vėliau

mirusių dėl ligų, susijusių su karine tarnyba.

Getų ir

koncentracijos stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos

gyventojų genocido

ir rezistencijos tyrimo centras.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio

straipsnio

pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytiems asmenims,

jeigu jie 1939 -

1954 metais tarnavo ar dirbo baudžiamuose

(naikintojų),

"liaudies gynėjų" būriuose ar junginiuose, buvusio

TSRS Saugumo

komiteto bei kitose struktūrose, kurių veikla buvo

nukreipta kovai

prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar vykdyti

Lietuvos gyventojų

genocidą.

Straipsnio

{#95FCAA1012 ;} Nr.

1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

{#19960711AA1484 ;}

Nr. 1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais, valstybinės pensijosPakeista šioje redakcijoje

Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose išvardintiems asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo invalidais neteisėto kalinimo ir tremties, rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų metu, būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos stovyklose, taip pat dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje ar dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija mokama: 1) I ar II grupių invalidams - 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokama 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos

dydžio priedas

slaugai, jei šis priedas nemokamas iš valstybinio

socialinio draudimo

fondo;

2) III

grupės invalidams - 0,75 valstybinės socialinio

draudimo bazinės

pensijos dydžio.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos taip pat

skiriamos bei

mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios

dalies 2 ir 4

punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar

II grupių

invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių,

ir yra valstybinės

socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

Straipsnio

{#19960711AA1484 ;}

Nr. 1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Ankstesnė redakcija

14 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių

ir našlaičių pensijos

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių

pensija skiriama

asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13

dienomis vykdytos

agresijos ir po to buvusių įvykių,:

1) našlaičiams

(vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat

vyresniems kaip

18 metų, jei jie tapo invalidais iki 18 metų,

taip pat

vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų,

aukštesniųjų ir

profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir

moksleiviams iki

šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki

jiems sukaks 24

metai;

2)

nesukūrusioms kitos santuokos našlėms, sukakusioms

senatvės pensijos

amžių arba pripažintoms invalidėmis;

3)

nesukūrusioms kitos santuokos našlėms, auginančioms

žuvusiojo asmens

vaikus (įvaikius), taip pat slaugančioms,

auginantiems

žuvusiojo asmens vaikus (įvaikius), taip pat

slaugantiems

namuose žuvusiojo vaikus (įvaikius) I grupės

invalidus,

tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams

(įvaikiams) mokama

našlaičių pensija.

Kiekvienam

iš šių asmenų mokama dviejų valstybinių

socialinio

draudimo bazinių pensijų dydžio našlių ar našlaičių

pensija.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių

pensija taip pat

skiriama:

1) mirus

asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų

sausio 11-13

dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių

(12 straipsnio

pirmoji dalis);

2)

asmeniui žuvus rezistencijos ir pasipriešinimo

sovietinei

okupacijai veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus

neteisėto kalinimo

ar tremties metu;

3) asmeniui

mirus dėl Černobylio atominės elektrinės

avarijos padarinių

likvidavimo darbų poveikio;

4) asmeniui

žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar

karinių mokymų

sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31)

metu arba vėliau

mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;

5) mirus šio

įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3

ir 5 punktuose

nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios

dalies 4 ir 7

punktuose nurodytiems asmenims, kurie nustatyta

tvarka iki mirties

buvo pripažinti invalidais.

Šio

straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų asmenų

sutuoktiniams ir

vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių

ir našlaičių

pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir

gavėjui

priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės

pensijos dalimis,

kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymo

straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines

socialinio

draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam

(mirusiam)

asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė

pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį

laikoma, kad

žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5

valstybinės

socialinio draudimo bazinės pensijos.

Straipsnio

{#95FCAA1012 ;} Nr.

1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

{#95KKAA1123 ;} Nr.

1-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

{#19960711AA1484 ;}

Nr. 1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

15 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų

mokėjimas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas skiria ir moka

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai

skyriai,

vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio

draudimo pensijų

įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo

pensijų skyrimo bei

mokėjimo nuostatais.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo

ir pristatymo

išlaidos valstybinio socialinio draudimo fondui

apmokamos iš

valstybės biudžeto.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos,

mokamos ir

ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami Valstybinių

socialinio

draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių

socialinio

draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų

nustatyta

valstybinėms socialinio draudimo pensijoms tvarka.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos asmenims,

tapusiems

invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos

ir po to buvusių įvykių bei šio įstatymo

nustatytais

atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams

skiriamos pateikus

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros

pažymą,

rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai

veiksmų dalyviams

bei šio įstatymo nustatytais atvejais jų

tėvams,

sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos

gyventojų genocido

ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o

asmenims,

Antrojo pasaulinio karo metais tarnavusiems

antihitlerinės

koalicijos valstybių veikiančiose armijose,

partizanų būriuose

ar junginiuose, taip pat tapusiems invalidais

dalyvaujant karo

veiksmuose bei asmenims, tapusiems invalidais

būtinosios

karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje metu,

taip pat žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar

mokymų metu -

atitinkamiems šeimos nariams pateikus Krašto

apsaugos

ministerijos pažymą.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos,

nepaisant

nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui,

persikėlusiam nuolat

gyventi į užsienį, ši pensija nemokama.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus,

ši pensija išmokama

jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį,

jei ji dar

nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du

mėnesius.

Straipsnio

{#19960711AA1484 ;}

Nr. 1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

16 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.

Šiame įstatyme

nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo

įsigaliojimo.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir

našlaičių pensijos

skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio

įstatymo

įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius.

Iki šio

įstatymo įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims

paskirtos pensijos

perskaičiuojamos šio įstatymo ir Valstybinių

socialinio

draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka bei

terminais.

Straipsnio

{#95FCAA1012 ;} Nr.

1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.