Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
2007-06-09 – 2007-07-2077 redakcijos
- Pakeisti straipsniai
- 30, 35, 76
Rodoma ne dabar galiojanti redakcija. Atidaryti dabartinę
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Įstatymas
skelbtas: Žin., 1994, Nr. 63-1231
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOSRESPUBLIKOSSVEIKATOSSISTEMOSĮSTATYMAS
1994 m. liepos
19 d. Nr. I-552
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija:
Nr. VIII-946,
1998.12.01, Žin., 1998, Nr.112-3099 (1998.12.23)
Lietuvos
Respublikos Seimas,
pripažindamas,
kad
gyventojų
sveikata yra didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė,
sveikata - tai
ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė
žmonių gerovė,
sveikatos
potencialą ir jo palaikymo sąlygas lemia ekonominės sistemos raidos stabilumas,
visuomenės socialinio saugumo ir švietimo garantijos, gyventojų užimtumas ir jų
pakankamos pajamos, apsirūpinimas būstu, prieinama, priimtina ir tinkama
sveikatos priežiūra, kokybiška mityba, darbo, gyvenamosios ir gamtinės aplinkos
kokybė, gyventojų pastangos ugdyti sveikatą,
asmens pastangos
būti sveikam gali būti skatinamos tik gyvenamam laikui ir žmogaus orumui
priimtinomis socialinėmis ir ekonominėmis priemonėmis,
kuo geresnė
visuomenės sveikata yra būtina Lietuvos valstybės saugumo ir klestėjimo bei
atviros, teisingos ir darnios pilietinės visuomenės kūrimo prielaida;
atsižvelgdamas į
Pasaulio sveikatos organizacijos priimtą sveikatos strategiją “Sveikata
visiems”, Otavos sveikatos stiprinimo chartijos ir Lietuvos nacionalinės
sveikatos koncepcijos nuostatas;
siekdamas
užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę turėti kuo geresnę sveikatą, taip pat teisę
turėti sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą;
vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos Konstitucija,
priima Sveikatos
sistemos įstatymą.
I DALISSVEIKATOS
SISTEMA
I SKYRIUSBENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis. Sveikatos sistemos įstatymo paskirtis
Sveikatos sistemos įstatymas reglamentuoja Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, sveikatos saugos, sveikatos stiprinimo ir sveikatos atgavimo santykių teisinio reguliavimo ribas, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo, valstybės ir savivaldybių laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros užtikrinimo, valdymo, sveikatos rėmimo, sveikatinimo veiklos sutarčių sudarymo pagrindus, atsakomybės už sveikatinimo veiklos teisės normų pažeidimus pagrindus, gyventojų, sveikatinimo veiklos subjektų teises ir pareigas.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Sveikata -
asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė.
2
dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
2. Visuomenės
sveikatos sauga - organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir teisinių
priemonių, skirtų apsaugoti visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatą nuo
aplinkos veiksnių kenksmingo poveikio arba minimaliai sumažinti šio poveikio
riziką, visuma.
2
dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
2. Visuomenės sveikatos sauga – organizacinių,
ekonominių, socialinių, techninių ir teisinių priemonių, skirtų visuomenės ar
atskirų jos grupių sveikatai nuo visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių
kenksmingo poveikio apsaugoti arba šio poveikio rizikai kiek įmanoma sumažinti,
visuma.
3. Visuomenės
sveikatos stiprinimas - valstybės institucijų, savivaldos vykdomųjų
institucijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų įgyvendinamos organizacinės,
teisinės, socialinės ir ekonominės priemonės, kurios padeda gausinti bei
racionaliau naudoti sveikatos priežiūros išteklius, formuoti visuomenės
sveikatos problemų sprendimo socialinės kontrolės sistemą, skatina visuomenės
dalyvavimą formuojant valstybės ir savivaldybių sveikatos politiką , padeda
kurti sveiką aplinką, skatina žmones gyventi sveikai ir didina sveikos
gyvensenos motyvacijos efektyvumą, skatina sveikatos draudimo organizacijas ir
asmens sveikatos priežiūros įstaigas orientuotis į ekonomiškai efektyvesnes
sveikatinimo priemones, grindžiamas ligų profilaktika.
4. Lietuvos
nacionalinė sveikatos sistema - valstybės sveikatos reikalų, institucijų,
sveikatinimo veiklos bei jos išteklių tvarkymo sistema.
5. Sveikatinimo
veikla - asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė
ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems
subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
6. Asmens
sveikatos priežiūra - valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų
veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir
užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą.
7. Visuomenės
sveikatos priežiūra - organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių,
socialinių bei medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų
profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą bei ją stiprinti, visuma.
8. Farmacinė
veikla - juridinių ir fizinių asmenų veikla, kurią reglamentuoja Farmacinės
veiklos įstatymas.
9. Sveikatos
priežiūros priimtinumas - valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos
priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos
mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį.
10. Sveikatos
priežiūros prieinamumas - valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos
priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų
ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei.
11. Sveikatos
priežiūros tinkamumas - tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos
priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų bei
patarnavimų kokybę ir efektyvumą.
12. Valstybės
laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra – asmens sveikatos priežiūros
paslaugos, apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar
savivaldybių biudžetų.
13
ir 14 dalių redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
13. Medicininis
auditas - sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, ekonominio efektyvumo ir
tinkamumo ekspertizė bei kontrolė.
14. Lokalus
medicininis auditas - sveikatos priežiūros įstaigų organizuotas ar užsakytas
medicininis auditas.
13
ir 14 dalių redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
13. Valstybinis
medicininis auditas – visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų
teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos
valstybinė kontrolė ir ekspertizė.
14. Vidaus
medicininis auditas – nepriklausomas, objektyvus, dokumentais įformintas
asmens sveikatos priežiūros saugos ir kokybės tikrinimo bei konsultavimo
procesas, kuriuo siekiama vertinti ir skatinti gerinti asmens sveikatos
priežiūros įstaigos veiklą.
15. Valstybinė
visuomenės sveikatos kontrolė - valstybės įgaliotų valstybinių inspekcijų,
valstybinių tarnybų, kitų institucijų ir jų pareigūnų atliekami tarnybiniai
veiksmai, turint tikslą:
15
dalies 1 punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
1) kontroliuoti,
kaip įmonės ir įstaigos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi visuomenės
sveikatos saugos teisės aktų, bei taikyti įstatymų nustatytą atsakomybę už jų
pažeidimus (tiesioginė valstybinė visuomenės sveikatos kontrolė);
15
dalies 1 punkto redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
1) kontroliuoti,
kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi visuomenės sveikatos saugos teisės
aktų, ir taikyti įstatymų nustatytą atsakomybę už jų pažeidimus (tiesioginė
valstybinė visuomenės sveikatos kontrolė);
2) derybomis ar
sutartimis siekti, kad įmonės ir įstaigos, kiti juridiniai asmenys prisiimtų
įsipareigojimus gerinti visuomenės sveikatos saugos būklę (visuomenės sveikatos
saugos rėmimas);
3) pagal
kompetenciją rinkti, kaupti, apdoroti ir analizuoti informaciją apie visuomenės
sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, jų socialines, ekonomines ir kitokias
priežastis, taip pat apie visus kitus veiksnius, darančius įtaką visuomenės
sveikatos saugos būklei (netiesioginė visuomenės sveikatos kontrolė).
16
ir 17 dalių redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
16. Visuomenės
sveikatos monitoringas - visuomenės sveikatos veiksnių, įvykių, veiksnių poveikio
visuomenės sveikatai, visuomenės sveikatos išteklių bei visuomenės sveikatos
priežiūros procesų ir rezultatų stebėjimo (duomenų registravimo, kaupimo ir
apdorojimo) sistema.
17. Visuomenės
sveikatos ekspertizė - visuomenės sveikatos veiksnių galimo ar esamo poveikio
visuomenės sveikatai nustatymo bei išvadų ir pasiūlymų, kaip užkirsti kelią
šiam poveikiui ar jį riboti, rengimo procesas.
16
ir 17 dalių redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
16. Visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringas) –
tikslingai organizuotas ir sistemingai atliekamas visuomenės sveikatos
būklės, ją veikiančių visuomenės sveikatos rizikos veiksnių duomenų rinkimas,
kaupimas, apdorojimas, saugojimas, analizė ir vertinimas.
17. Sveikatos
priežiūros teisumas – valstybės pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos
lygiomis galimybėmis siekti sveikatos ir kiek įmanoma sumažinant skirtumus tarp
jos siekiančių asmenų.
Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-2036, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2876 (2000 10 31)
Nr. IX-2555,
2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 171-6309 (2004-11-26)
Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
3 straipsnis. Sveikatos santykių teisinio reguliavimo ribos
Tik įstatymai
nustato:
1) sveikatos
teisės veikimo sritį, uždavinius ir principus;
2
punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
2) sveikatinimo
veiklos rūšių ir sveikatinimo veiklos subjektų sistemą, pagrindinių sveikatinimo
veiklos valdymo subjektų kompetenciją, sveikatinimo veiklos koordinavimo,
sveikatos priežiūros valstybinių tarnybų ir valstybinių inspekcijų, asmens ir
visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bei farmacinės veiklos subjektų teises
ir pareigas farmacinėje veikloje, jų steigimo, veiklos, jos nutraukimo
teisinius pagrindus;
2
punkto redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
2) sveikatinimo
veiklos rūšių ir sveikatinimo veiklos subjektų sistemą, pagrindinių
sveikatinimo veiklos valdymo subjektų kompetenciją, sveikatinimo veiklos
koordinavimo, sveikatos priežiūros valstybinių tarnybų ir valstybinių
inspekcijų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bei farmacinės
veiklos subjektų teises ir pareigas farmacinėje veikloje, jų steigimo, veiklos,
jos pasibaigimo teisinius pagrindus;
3) Sveikatos
apsaugos ministerijai pavaldžių visuomenės sveikatos kontrolės valstybinių
inspekcijų steigimo, veiklos, reorganizavimo teisinius pagrindus, visuomenės
sveikatos valstybinės kontrolės sąlygas ir tvarką;
4) nacionalinės
sveikatos sistemos išteklių struktūrą ir jų valdymo pagrindus;
5) sveikatinimo
veiklos organizavimo, valdymo, sveikatos rėmimo bei finansavimo pagrindus;
6) sveikatinimo
veiklos būtinąsias sąlygas ir jų kontrolės teisinius pagrindus;
7) gyventojų
teises ir pareigas sveikatinimo veikloje, visuomenės dalyvavimo tvarkant
sveikatos reikalus teisinius pagrindus;
8) asmenų, turinčių aukštąjį medicinos, aukštąjį ir
(ar) aukštesnįjį slaugos ar kitos medicinos specialybės išsilavinimą,
sveikatinimo veiklos licencijavimo teisinius pagrindus, pagrindines profesines
sveikatos priežiūros specialistų pareigas, teises, profesinės kvalifikacijos
įgijimo, profesinio tobulinimosi, sveikatos priežiūros reklamos ribojimo,
civilinės atsakomybės už žalą pacientų sveikatai, padarytą teikiant asmens
sveikatos priežiūros paslaugas, nustatymo teisinius pagrindus;
9) sveikatinimo
veiklos sutarčių sudarymo tvarką ir sąlygas;
10) visuomenės
sveikatos priežiūros sistemą, jos organizavimo, valdymo ir finansavimo bei
visuomenės sveikatos priežiūros įgyvendinimo tvarką;
11
punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
11) žmonių
saugos darbe, darbo medicinos, vartotojų sveikatos saugos organizavimo ir
valdymo teisinius pagrindus;
11
punkto redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
11) darbuotojų
saugos ir sveikatos, profesinės sveikatos priežiūros, vartotojų sveikatos
saugos organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus;
12) bendrus
maisto produktų kokybės reikalavimus. Šių produktų gamybos, importo, prekybos,
reklamos sąlygų, maisto produktų ir jų taros kokybės kontrolės, taros
ženklinimo tvarką;
13) bendrus
geriamojo vandens kokybės reikalavimus, vandens valymo, nukenksminimo, kokybės
gerinimo teisinius pagrindus;
14) narkotinių
ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų (prekursorių), alkoholio produktų, tabako
ir jo gaminių gamybos, prekybos, importo, eksporto, licencijavimo, vartojimo
kontrolės tvarką, alkoholinių gėrimų, tabako vartojimo mažinimo sistemą,
alkoholinių gėrimų ir tabako reklamos ribojimo ar draudimo tvarką;
15) nuodų, kitų
toksinių ir radioaktyviųjų medžiagų gamybos, prekybos, importo, eksporto,
transportavimo, naudojimo sąlygas, darbų su jonizuojančio spinduliavimo
šaltiniais reikalavimus, radiacinio saugumo užtikrinimo sąlygas ir kontrolės
tvarką;
16) užkrečiamųjų
ligų profilaktikos sistemą, šių ligų profilaktikos ir kontrolės organizavimo ir
valdymo teisinius pagrindus;
17
punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
17) visuomenės
sveikatos monitoringo, visuomenės sveikatos ekspertizės sąlygas, jų
organizavimo bei valdymo teisinius pagrindus;
17
punkto redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
17) visuomenės
sveikatos stebėsenos (monitoringo), visuomenės sveikatos saugos ekspertizės
sąlygas, jų organizavimo bei valdymo teisinius pagrindus;
18) kūno
kultūros ir sporto organizavimo, valdymo, dopingo ir lyties kontrolės teisinius
pagrindus;
19) psichikos
sveikatos priežiūros sąlygas, jos organizavimo bei valdymo, šios priežiūros
sąlygų kontrolės teisinius pagrindus;
20) neįgaliųjų
medicininės ir socialinės reabilitacijos organizavimo teisinius pagrindus;
21) odontologinės priežiūros, narkologinės
priežiūros sąlygas, jų organizavimo bei valdymo teisinius pagrindus;
22)
biomedicininių tyrimų etikos reikalavimus, jų laikymosi kontrolės tvarką bei
atsakomybę už biomedicininių tyrimų etikos reikalavimų pažeidimus;
23) donoro
kraujo paėmimo, kraujo produktų gamybos, žmogaus kraujo ir jo produktų
transfuzijos sąlygas bei tvarką;
24) organų ar
audinių paėmimo transplantacijai, jų panaudojimo transplantacijai, medicinos
mokslo tyrimams, diagnostikai, gydymui pagrindus, sąlygas bei tvarką;
25) asmens
terminalinių būklių ir mirties fakto nustatymo kriterijus, asmens atsisakymo
dalies ar visų gyvybės pratęsimo paslaugų sąlygas, lavono patologoanatominio
tyrimo (autopsijos) sąlygas ir tvarką;
26) farmacinės
veiklos organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus;
27) vaistų
registravimo ir jų kokybės kontrolės tvarką;
28) sveikatos
draudimo sistemą, privalomojo sveikatos draudimo lėšų surinkimo tvarką,
savanoriškojo sveikatos draudimo teisinius pagrindus, apdraustųjų, draudėjų ir
draudikų teises ir pareigas, sveikatos draudimo įstaigų steigimo ir veiklos
tvarką, šių įstaigų teises ir pareigas;
29) atsakomybės
už sveikatinimo veiklos įstatymų reikalavimų pažeidimus pagrindus.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-414 (2001-06-28)
62-2225 (2001-07-18)
Nr.
IX-1932,
2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-38 (2004-01-07)
Nr. X-298 (2005-06-30)
Žin., 2005, Nr. 85-3142 (2005-07-14)
Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
4 straipsnis. Sveikatinimo veiklos tikslai
Rodoma 2007-06-09 – 2007-07-20 redakcija. Straipsnio tekstas pasikeitė nuo 2016-05-01. Dabartinė redakcija →
Straipsnio redakcija galiojo 2005-06-30 – 2016-04-30 · Akto redakcija nuo 2007-06-09
Sveikatinimo veiklos tikslai: 1) mažinti atskirų visuomenės socialinių ir profesinių grupių atsilikimą nuo kitų visuomenės grupių pagal sveikatos būklės rodiklius, nepabloginant bendrojo gyventojų sveikatos lygio; 2) saugoti gyventojus nuo ligų, išvengiamos mirties ir neįgalumo; 3) ilginti gyvenimo be ligų ir traumų laiką bei gerinti gyvenimo kokybę; 4) didinti gyvenimo ekonominį ir socialinį našumą.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-298 (2005-06-30)
Žin., 2005, Nr. 85-3142 (2005-07-14)
5 straipsnis. Sveikatinimo veiklos reguliavimo principai
1. Šio įstatymo 1 ir 3 straipsniuose nurodytiems santykiams reguliuoti taikomi šie principai: 1) visapusė asmens ir visuomenės sveikatos sauga; 2) asmens, visuomenės sveikatos bei valstybės interesų derinimas; 3) asmens teisių turėti kuo geresnę sveikatą lygybė, nesvarbu, kokios jis būtų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, socialinės padėties ir profesijos; 4) asmens laisvė pasirinkti kuo geresnės sveikatos sąlygas; 5) asmens sveikatos priežiūros priimtinumas, prieinamumas ir tinkamumas; 6) asmenų laisvė vienytis į visuomenines organizacijas, ginančias asmens ir visuomenės sveikatos interesus, ir valstybės parama šių organizacijų veiklos programoms; 7) visuomenės informavimas visapusiškai teisingai ir laiku apie kuo geresnės sveikatos ugdymo sąlygas bei šių sąlygų reklama; 8) visuomeninių organizacijų dalyvavimas valdant sveikatinimo veiklą ir tiesiogiai, ir per išrinktus savo atstovus; 9) valstybės parama asmenims saugant, atgaunant ir stiprinant jų sveikatą; 10) valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros nustatymas; 11) visų sveikatinimo veiklos subjektų vykdoma visapusė pavojaus ir žalos asmens ir visuomenės sveikatai prevencija; 12) valstybės skatinamos sveikatai naudingos ūkinė veikla ir iniciatyva.
2. Jeigu šio įstatymo 1 ir 3 straipsnyje nurodyti santykiai įstatymų nėra sureguliuoti ir jiems negalima pritaikyti panašius santykius reguliuojančių teisės normų nuostatų, tai sprendžiant kilusius ginčus taikomi šio straipsnio 1 dalyje išvardyti principai.
II SKYRIUSLIETUVOS
NACIONALINĖ SVEIKATOS SISTEMA
6 straipsnis. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sudarymo pagrindai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sudarymo pagrindai yra: 1) bendras sveikatos reikalų tvarkymas Lietuvos
Respublikoje; 2) socialinio teisumo sveikatinimo veikloje užtikrinimas; 3) visų sveikatinimo veiklos išteklių integravimas į bendrą sistemą, jų planavimas ir naudojimas atsižvelgiant į nacionalinius sveikatinimo veiklos prioritetus; 4) asmens sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos priežiūros integravimas į bendrą sistemą; 5) Lietuvos sveikatos programos, valstybės ir savivaldybių sveikatos programų įgyvendinimo užtikrinimas; 6) sveikatinimo veiklos tarpžinybinio koordinavimo užtikrinimas; 7) visuomenės dalyvavimo formuojant sveikatos politiką užtikrinimas.
7 straipsnis. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos struktūra Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą
(toliau - LNSS) sudaro: 1) LNSS vykdomieji subjektai; 2) sveikatinimo veiklos valdymo subjektai; 3) LNSS ištekliai; 4) LNSS veikla ir teikiamos paslaugos.
8 straipsnis. LNSS vykdomieji subjektai
LNSS vykdomieji subjektai - tai sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos licencijas turinčios: 1) valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos; 2) valstybės ir savivaldybių įmonės; 3) kitos įmonės bei įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka sudariusios sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais - šių sutarčių galiojimo laikotarpiu.
9 straipsnis. Sveikatinimo veiklos valdymo subjektai
1. Sveikatinimo veiklos valdymo subjektai yra: 1) sveikatinimo veiklos valstybinio valdymo subjektai (Vyriausybė, ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai); 2) sveikatinimo veiklos koordinavimo institucijos; 3) sveikatinimo veiklos specialieji valdymo ir kontrolės subjektai; 4) savivaldos vykdomosios institucijos.
2. Sveikatinimo veiklos valdymo subjektai pagal kompetenciją šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri kitų sveikatinimo veiklos vykdomųjų subjektų, nepriklausančių LNSS, sveikatinimo veiklą.
10 straipsnis. LNSS ištekliai
1. LNSS ištekliai yra: 1) LNSS valdymui laiduoti skirti materialiniai ištekliai; 2) LNSS vykdomųjų ir valdymo subjektų turtas; 3) LNSS veiklai laiduoti skirti valstybės ir savivaldybių biudžeto ištekliai; 4) privalomojo sveikatos draudimo lėšos; 5) kitas turtas, įstatymų priskirtas LNSS veiklai laiduoti; 6) valstybės ir savivaldybių įstaigų, įmonių, turinčių asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros, farmacinės veiklos licenciją, specialistai ir kiti darbuotojai; 7) asmens ir visuomenės sveikatos informacijos duomenų bankai.
2. LNSS išteklius reglamentuoja šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.
3. Į biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų turtą ir lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas.
11 straipsnis. LNSS vykdomųjų subjektų veikla ir teikiamos paslaugos
1. LNSS vykdomųjų subjektų veiklai ir teikiamoms paslaugoms priskiriama: 1) asmens sveikatos priežiūra; 2) visuomenės sveikatos priežiūra; 3) farmacinė veikla; 4) LNSS vykdomųjų subjektų teikiamos kitos (mokamos) paslaugos, nepriskiriamos sveikatos priežiūros ir farmacinėms paslaugoms, tačiau reikalingos jų teikimui užtikrinti. Paslaugų kainas nustato paslaugas teikiančių įstaigų administracija.
2. LNSS vykdomieji subjektai pagal kompetenciją teikia šių rūšių sveikatos priežiūros paslaugas: 1) asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jų gavėjai tiesiogiai nemoka sveikatos priežiūros įstaigoms, o jos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų ar savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų; 2) mokamas asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jų gavėjai (juridiniai ir fiziniai asmenys) privalo sumokėti. Šių paslaugų sąrašą, kainas, kainų indeksavimo ir paslaugų teikimo tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-2036, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2876 (2000 10 31)
Nr. IX-2555,
2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 171-6309 (2004-11-26)
12 straipsnis. LNSS veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros lygiai
1. LNSS veiklos
organizavimo lygiai yra:
1) savivaldybių;
2) apskričių;
3) valstybės.
2. Sveikatos
priežiūros lygiai yra:
1) pirminis
(pirminė sveikatos priežiūra);
2) antrinis
(antrinė sveikatos priežiūra);
3) tretinis
(tretinė sveikatos priežiūra).
3
dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
3. Savivaldos
vykdomosios institucijos organizuoja pirminę asmens ir visuomenės sveikatos
priežiūrą. Pirminės sveikatos priežiūros organizavimo tvarką nustato Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija.
3
dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
3. Savivaldybių
institucijos organizuoja pirminę asmens sveikatos priežiūrą. Savivaldybės
vykdomos visuomenės sveikatos priežiūros apimtis ir vykdymo tvarką nustato šis
įstatymas, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas ir kiti teisės aktai.
Pirminės asmens sveikatos priežiūros organizavimo tvarką nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
4. Savivaldos
vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės
funkciją - organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą, kurios mastą ir
profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
5
ir 6 dalių redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
5. Apskričių
viršininkai organizuoja Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto masto ir
profilių antrinę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą.
6. Sveikatos
apsaugos ministerija ir jai pavaldžios valstybės institucijos pagal
kompetenciją organizuoja nustatyto masto asmens ir visuomenės sveikatos
priežiūrą jai pavaldžiose LNSS įstaigose. Sveikatos priežiūros įstaigose, kurių
steigėjos yra Krašto apsaugos ministerija arba Vidaus reikalų ministerija,
nustatyto masto asmens sveikatos priežiūrą organizuoja atitinkamai Krašto
apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija arba joms pavaldžios valstybės
institucijos.
5
ir 6 dalių redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
5. Apskričių viršininkai organizuoja Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyto masto ir profilių antrinę asmens sveikatos
priežiūrą, taip pat visuomenės sveikatos priežiūrą Visuomenės sveikatos
priežiūros, Apskrities valdymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
6. Sveikatos
apsaugos ministerija ir jai pavaldžios valstybės institucijos pagal
kompetenciją organizuoja nustatyto masto asmens ir visuomenės sveikatos
priežiūrą jai pavaldžiose LNSS įstaigose. Sveikatos priežiūros įstaigose, kurių
steigėjos yra Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija arba Vidaus
reikalų ministerija, nustatyto masto sveikatos priežiūrą organizuoja
atitinkamai Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų
ministerija arba joms pavaldžios valstybės institucijos.
7. Tretinio LNSS
sveikatos priežiūros organizavimo lygio įstaigos pirmine ir antrine sveikatos
priežiūra gali verstis tik mokslo ir mokymo tikslais.
8. Sveikatos
priežiūros mastą pagal LNSS veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros lygius
nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
13 straipsnis. LNSS veiklos ir LNSS vykdomųjų subjektų teikiamų paslaugų užsakovai
1. LNSS veiklos
ir teikiamų paslaugų užsakovai yra Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija,
kitos valstybinės institucijos, apskričių viršininkai, savivaldybių tarybos,
Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos bei kitos LNSS ištekliais
disponuojančios institucijos.
2
dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
2. LNSS
vykdomųjų subjektų kitos veiklos ir teikiamų paslaugų užsakovais gali būti ir
kiti juridiniai bei fiziniai asmenys arba įmonės, neturinčios juridinio asmens
teisių.
2
dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
2. LNSS
vykdomųjų subjektų kitos veiklos ir teikiamų paslaugų užsakovais gali būti ir
kiti juridiniai bei fiziniai asmenys.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
II DALISSVEIKATINIMO
VEIKLA
I SKYRIUSBENDROSIOS
NUOSTATOS
14 straipsnis. Sveikatinimo veiklos turinys
Sveikatinimo veiklą sudaro: 1) asmens sveikatos priežiūra; 2) visuomenės sveikatos priežiūra; 3) farmacinė veikla; 4) kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
15 straipsnis. Sveikatinimo veiklos būtinosios sąlygos
1. Sveikatinimo
veiklos Lietuvos Respublikoje būtinosios sąlygos yra:
1) teisės
verstis tam tikrų rūšių sveikatinimo veikla įgijimas;
1
dalies 2 punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
2) asmens ir
visuomenės sveikatos priežiūros prieinamumas, priimtinumas ir tinkamumas;
1
dalies 2 punkto redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
2) asmens ir
visuomenės sveikatos priežiūros prieinamumas, priimtinumas, teisumas ir
tinkamumas;
3) asmens
sutikimas gauti sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus įstatymų numatytus
atvejus, kai tokios paslaugos gali būti suteiktos be jo sutikimo.
2. Sveikatinimo
veikla apima tik Lietuvos Respublikos teritoriją, jeigu ko kita nenustato
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
3. Sveikatinimo
veiklos būtinąsias sąlygas turi užtikrinti visi sveikatinimo veiklos subjektai.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
16 straipsnis. Teisė verstis sveikatinimo veikla
1. Teisė verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika pripažįstama fiziniams asmenims, įstatymo nustatyta tvarka gavusiems licenciją ir sertifikatą. Teisė verstis tam tikros rūšies farmacine praktika pripažįstama fiziniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka gavusiems leidimą.
2. Įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas.
3. Įmonės, įstaigos ir organizacijos įgyja teisę verstis farmacine veikla tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas. Farmacinė veikla vykdoma pagal Farmacinės veiklos įstatymą, kitus įstatymus bei teisės aktus.
4. Įmonės ir įstaigos gali būti akredituojamos sveikatos priežiūrai.
5. Fizinių asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta.
6. Teisė verstis kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ja besiverčiantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija, pripažįstama tik toms įmonėms ir įstaigoms, kuriose dirba gydytojai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgiję teisę tokiai veiklai. Fiziniai asmenys, kurie nėra sveikatos priežiūros specialistai ar neatitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų reikalavimų, neturi teisės verstis sveikatinimo veikla.
II SKYRIUSASMENS SVEIKATOS
PRIEŽIŪRA
17 straipsnis. Prevencinės medicinos pagalbos turinys
Prevencinę medicinos pagalbą sudaro: 1) informacinės paslaugos ligų profilaktikos klausimais, kurias privalo teikti visi asmens sveikatos priežiūros specialistai; 2) atskirų asmenų grupių (atrankiniai) sveikatos patikrinimai; 3) užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika ir chemioprofilaktika; 4) profilaktiniai patikrinimai.
18 straipsnis. Profilaktiniai patikrinimai
1. Nustatytų profesijų darbuotojai bei nustatytuose darbuose, gamybos šakose ir baruose dirbantys asmenys prieš pradėdami profesinę veiklą ir jos metu privalo pasitikrinti sveikatą. Šių profesijų, darbų, gamybos šakų ir barų sąrašą, asmenų sveikatos tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Sveikatos priežiūros įstaigos privalo per nustatytą laiką tikrinti nėščiųjų, vaikų iki 16 metų, motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, ir kitų asmenų, kurių sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, sveikatą.
3. Asmenų patikrinimo, izoliavimo, stebėjimo dėl užkrečiamųjų ligų tvarką ir sąlygas nustato Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas.
19 straipsnis. Būtinoji medicinos pagalba ir jos teikimo ypatumai
1. Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama: 1) pirmoji medicinos pagalba; 2) institucinė (nestacionarinė ar stacionarinė) skubi medicinos pagalba.
2. Būtinosios medicinos pagalbos mastą ir teikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
3. Gelbstint asmenų, kuriems dėl nelaimingo atsitikimo, avarijų, ekologinių ir gaivalinių nelaimių arba dėl ūmaus susirgimo yra būtina medicinos pagalba, gyvybę, pirmąją medicinos pagalbą privalo nedelsiant suteikti sveikatos priežiūros, farmacijos specialistai bei kiti asmenys, buvę kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar gyvybei pavojingo ūmaus susirgimo vietose. Sveikatos priežiūros, farmacijos specialistų bei kitų asmenų, privalančių suteikti pirmąją medicinos pagalbą, sąrašą ir kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
20 straipsnis. Diagnostikos ir gydymo priemonių taikymo ypatumai
1. Sveikatos priežiūros specialistai turi teisę pasirinkti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka aprobuotas diagnostikos ir gydymo metodikas bei technologijas.
2. Sveikatos priežiūros specialistai gali panaudoti naujus, moksliškai pagrįstus, bet dar nustatyta tvarka neįregistruotus vaistus, neaprobuotus profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodus, medicinos aparatūrą ir instrumentus tik stengdamiesi pacientą išgydyti, išgelbėti ar pratęsti jo gyvybę. Šiuo atveju jie privalo gauti paciento, o jeigu jis yra nesąmoningos būsenos arba nepilnametis, - jo tėvų, artimųjų, globėjų ar jo atstovo, taip pat sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos sutikimą. Sutikimas turi būti patvirtintas raštu. Kai pacientas yra nesąmoningos būsenos ir kai nėra jokių žinių apie jo artimuosius, tėvus, globėjus ar jo atstovą, šios technologijos gali būti taikomos tik raštiškai pritarus ne mažiau kaip dviejų atitinkamos specialybės gydytojų konsiliumui bei sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijai.
3. Priverstinės hospitalizacijos, priverstinės diagnostikos bei priverstinio gydymo priemonių taikymas galimas tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra reali grėsmė, kad šie asmenys veiksmais ar dėl savo sveikatos būklės gali padaryti žalą savo sveikatai, gyvybei arba aplinkinių asmenų sveikatai, gyvybei.
21 straipsnis. Žmogaus kraujo ir jo produktų transfuzija
Žmogaus kraujas transfuzijai ar kraujo produktų gamybai gali būti paimtas iš donoro tik šio laisva valia ir sutikimu. Su žmogaus kraujo paėmimu ir jo produktų gamyba, eksportu, importu bei transfuzija susijusius santykius reguliuoja Kraujo donorystės įstatymas.
22 straipsnis. Žmogaus audinių, ląstelių ir organų panaudojimo ribojimas
1. Gyvo ar mirusio žmogaus audiniai, ląstelės ir organai negali būti civilinių komercinių sandorių objektas.
2. Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos sąlygas bei tvarką nustato Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2360,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4283 (2004-07-24)
23 straipsnis. Medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas
Pacientų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigas sąlygas ir tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
24 straipsnis. Slauga
1. Slauga yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą.
2. Slaugos paslaugos asmenims yra teikiamos sveikatos priežiūros, socialinės globos, kitose įstaigose (įmonėse) bei namuose, kur jie gyvena.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-414 (2001-06-28)
62-2225 (2001-07-18)
25 straipsnis. Socialinės paslaugos atliekant asmens sveikatos priežiūrą
1. Socialinių paslaugų teikimas atliekant asmens sveikatos priežiūrą organizuojamas norint garantuoti pacientų, vaikų ir pagyvenusių žmonių, neįgalių asmenų, kitų rizikos grupėms priklausančių asmenų socialinį saugumą, jų psichikos sveikatos priežiūrą ir psichosocialinę reabilitaciją. Socialines paslaugas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigų socialiniai darbuotojai.
2. Socialinių paslaugų teikimo sveikatos priežiūros įstaigose tvarką reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.
3. Sveikatos priežiūros įstaigų socialinių darbuotojų veiklos sveikatos priežiūros įstaigose nuostatus tvirtina, jų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.
26 straipsnis. Laikinojo nedarbingumo ekspertizė
1. Laikinojo asmens nedarbingumo ekspertizę atlieka sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai arba gydytojų konsultacinė komisija. Šios ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
2. Karių laikinojo nedarbingumo ekspertizės atlikimo tvarką nustato Krašto apsaugos ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija. [Straipsnio pavadinimas keistas]
27 straipsnis. Specializuotoji medicininė ekspertizė
1. (neteko galios)
2. Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką pagal kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos ministerija arba Vidaus reikalų ministerija, arba Krašto apsaugos ministerija, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-298 (2005-06-30)
Žin., 2005, Nr. 85-3142 (2005-07-14)
28 straipsnis. Teismo medicinos ekspertizė
Teismo medicinos ekspertizė atliekama pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį. Šios ekspertizės vykdomuosius subjektus, jos organizavimo ir atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio
Nr.
IX-1472,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1717 (2003-04-24)
29 straipsnis. Teismo psichiatrijos ekspertizė
Teismo psichiatrijos ekspertizė atliekama pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį. Ekspertizes atlieka Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžios sveikatos priežiūros įstaigos. Šios ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio
Nr.
IX-1472,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1717 (2003-04-24)
30 straipsnis. Patologoanatominė ekspertizėPakeista šioje redakcijoje
Patologoanatominė ekspertizė atliekama asmeniui mirus. Lavono patologoanatominio tyrimo (autopsijos) sąlygas ir tvarką reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas ir kiti teisės aktai. III SKYRIUS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA 31 straipsnio redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
31 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros visuotinumas
Vykdyti
visuomenės sveikatos priežiūrą, kuria siekiama ugdyti sveikatą, užkirsti kelią
vartojimui skirtų produktų, maisto, geriamojo vandens, gyvenamosios, darbo ir
gamtinės aplinkos kokybės blogėjimui, užkirsti kelią ligoms ir traumoms,
sumažinti sergamumą, yra visų juridinių ir fizinių asmenų pareiga.
31
straipsnio redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
31 straipsnis.
Visuomenės sveikatos saugojimo ir stiprinimo visuotinumas
Visi asmenys pagal galimybes turi rūpintis visuomenės
sveikatos saugojimu ir stiprinimu, kuriais siekiama ugdyti sveikatą, užkirsti
kelią vartojimui skirtų produktų, maisto, geriamojo vandens, gyvenamosios,
darbo ir gamtinės aplinkos kokybės blogėjimui, užkirsti kelią ligoms ir
traumoms, sumažinti sergamumą.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
32 straipsnis. Visuomenės sveikatos ugdymas ir stiprinimas
1. Visuomenės
sveikatos ugdymo sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai. Visuomenės
sveikatos ugdymą sudaro:
1) sveikatos
propaganda visuomenės informavimo priemonėse;
2) sveikatos
žinių populiarinimas;
3) sveikatos
mokymas;
1
dalies 4 punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
4) šeimos
planavimo konsultavimas.
1
dalies 4 punkto redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
4) asmenų konsultavimas sveikatos saugos ir
stiprinimo, tarp jų ir šeimos planavimo klausimais.
2. Sveikatos propagandą, remiančią sveikatos
politikos iniciatyvas, per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei kitas
visuomenės informavimo priemones iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų
pagal kompetenciją organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija, Vyriausybės
kitos įstaigos, apskričių viršininkai, savivaldos vykdomosios institucijos.
3. Sveikatos
mokymą sudaro savanoriško, privalomojo sveikatos mokymo ir kūno kultūros
priemonių visuma.
4. Visuomenės
sveikatos stiprinimo turinį nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
33 straipsnis. Visuomenės sveikatos sauga
1. Visuomenės
sveikatos saugos pagrindą sudaro pavojaus ir žalos sveikatai ribojimo priemonių
sistema darbo, gyvenamojoje bei gamtinėje aplinkoje.
2. Pavojaus ir žalos sveikatai prevencija ir
ribojimas įgyvendinamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka:
1)
reglamentuojami darbo, gyvenamosios bei gamtinės aplinkos, maisto, geriamojo
vandens, žaliavų, technikos bei įrangos ir kitų prekių, ūkinės ar kitokios
veiklos nepavojingumo ir nekenksmingumo sveikatai rodikliai ir higienos
reikalavimai;
2)
licencijuojama ūkinė komercinė veikla;
2
dalies 3 punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
3)
licencijuojama juridinių ir fizinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens
teisių, asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros veikla;
2
dalies 3 punkto redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
3) licencijuojama juridinių ir fizinių asmenų asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros veikla;
4) nustatomos
sanitarinės apsaugos zonos;
5) nustatomos
sveikatai kenksmingų prekių gamybos kvotos;
2
dalies 5 punktas netenka galios nuo 2007 m. liepos 1 d.
6) atliekama
visuomenės sveikatos saugos ekspertizė;
7) sustabdoma
sveikatai kenksminga ar pavojinga ūkinė komercinė ar kitokia veikla;
8) taikomi
individualūs akcizai sveikatai žalingoms prekėms, įrašytoms į Akcizų įstatymą,
ir kitos įstatymų nustatytos ekonominio reguliavimo priemonės;
9) taikoma
įstatymų nustatyta atsakomybė už sveikatinimo veiklos teisės aktų pažeidimus;
2
dalis papildoma 10 punktu nuo 2007 m. liepos 1 d.:
10) išduodami
leidimai-higienos pasai.
3. Žaliavos,
technika, įranga, statybinės medžiagos, gyvenamųjų patalpų interjero elementai,
maistas, jo pakuotė, tara bei kitos prekės, geriamasis vanduo neturi sukelti
jokios rizikos sveikatai arba gali kelti jai tik minimalią riziką. Darbo,
gyvenamosios bei gamtinės aplinkos, ūkinės ar kitokios veiklos, vartojimui
skirtų produktų nekenksmingumo ir nepavojingumo sveikatai reikalavimus nustato
Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Įmonės bei
asmenys, kurie verčiasi Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo ūkine
komercine veikla, privalo turėti leidimą - higienos pasą.
4
dalis netenka galios nuo 2007 m. liepos 1 d.
5. Leidimo -
higienos paso išdavimo tvarką bei atsisakymo jį išduoti pagrindus nustato
Sveikatos apsaugos ministerija. Leidimus - higienos pasus išduoda Sveikatos
apsaugos ministerijos įgaliotos valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros
įstaigos, taip pat įmonės, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę atlikti
visuomenės sveikatos saugos ekspertizę.
5
dalis netenka galios nuo 2007 m. liepos 1 d.
6. Visuomenės
sveikatos kontrolės institucijos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais turi
teisę uždrausti, sustabdyti ar riboti ūkinę komercinę veiklą, prekių importą,
jų realizavimą, paslaugų teikimą.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
34 straipsnis. Ligų profilaktika ir kontrolė
1. Užkrečiamųjų
ligų profilaktikos ir kontrolės pagrindus bei tvarką nustato Žmonių
užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas.
2. Sveikatos
priežiūros įstaigos, kitos įmonės ir įstaigos pagal kompetenciją privalo
organizuoti neinfekcinių susirgimų bei traumų profilaktiką.
3. Neinfekcinių
ligų profilaktikos ir kontrolės tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Traumatizmo,
kurį lemia transportas, profilaktikos priemones ir turinį pagal kompetenciją
nustato Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir kitos ministerijos.
5
dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
5. Profesinių
ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe profilaktikos tvarką nustato Žmonių saugos
darbe įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai.
5
dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
5. Profesinių
ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe profilaktikos tvarką nustato Darbo
kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės
aktai.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
35 straipsnis. Ekstremalios visuomenės sveikatai situacijosPakeista šioje redakcijoje
1. Ekstremali visuomenės sveikatai situacija - tokios visuomenės sveikatos raidos aplinkybės, kai aplinkos veiksnių poveikis lemia staigų: 1) grupinių ar masinių sveikatos pakenkimų pavojaus atsiradimą; 2) grupinių ar masinių gyventojų sveikatos pakenkimų atsiradimą.
2. Teritorija, kurioje staigiai atsiranda grupinių ar masinių sveikatos pakenkimų pavojus, Vyriausybės nutarimu yra skelbiama pavojaus visuomenės sveikatai rajonu.
3. Teritorija, kurioje pakenkiama gyventojų grupių ar didelės gyventojų dalies sveikata, Vyriausybės nutarimu yra skelbiama žalos visuomenės sveikatai rajonu.
4. Ekstremalių visuomenės sveikatai situacijų nustatymo kriterijus, ypatingų visuomenės sveikatai situacijų valdymo, kontrolės, neigiamų pasekmių visuomenės sveikatai ir ūkiui šalinimo priemonių bei jų finansavimo tvarką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 36 straipsnio redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
36 straipsnis. Visuomenės sveikatos monitoringas ir ekspertizė
1. Informacijos
apie visuomenės sveikatą viešumas negali būti ribojamas ir ji negali būti
laikoma valstybine ar komercine paslaptimi.
2. Visuomenės
sveikatai, jai darantiems poveikį veiksniams, šiam poveikiui stebėti,
registruoti, kaupti apie tai informaciją Lietuvos Respublikoje vykdomas
visuomenės sveikatos monitoringas.
3. Valstybinį
visuomenės sveikatos monitoringą organizuoja ar įstatymo nustatyta tvarka vykdo
valstybės valdymo, savivaldos vykdomosios institucijos, įstaigos ir įmonės.
4. Visuomenės
sveikatos problemoms, visuomenės sveikatos monitoringo duomenims ir valdymo
sprendimams įvertinti ir pagrįsti Lietuvos Respublikoje atliekama visuomenės
sveikatos ekspertizė.
5. Įmonės ir
įstaigos, kurios verčiasi ūkine komercine veikla, keliančia pavojų ar darančia
žalą visuomenės sveikatai, privalo teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti
visuomenės sveikatos monitoringą ir visuomenės sveikatos ekspertizę savo
lėšomis. Tokių įmonių ir įstaigų sąrašus tvirtina Sveikatos apsaugos
ministerija.
6. Visuomenės
sveikatos monitoringo ir ekspertizės tvarką reglamentuoja įstatymai ir kiti
teisės aktai.
36
straipsnio redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
36 straipsnis.
Visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringas)
Visuomenės
sveikatos stebėsenos (monitoringo) vykdymo tvarką ir finansavimą reglamentuoja
Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
37 straipsnis. Visuomenės sveikatos kontrolė
1. Visuomenės
sveikatos kontrolės tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Visuomenės
sveikatos kontrolės įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
2. Visuomenės
sveikatos kontrolė yra:
1) valstybinė
visuomenės sveikatos kontrolė;
2) savivaldybių
visuomenės sveikatos kontrolė.
3. Valstybinės
visuomenės sveikatos kontrolės rūšys yra:
1) valstybinė
alkoholio kontrolė;
2) valstybinė
tabako kontrolė;
3) valstybinė
narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (toliau - narkotikų)
kontrolė;
4) valstybinė
saugos darbe kontrolė (kiek tai susiję su darbo higienos norminių aktų
laikymosi kontrole);
5) valstybinė
veterinarijos kontrolė (kiek tai susiję su bendrų žmonėms ir gyvūnams
užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra);
6) valstybinė
aplinkos kontrolė (kiek tai susiję su aplinkos taršos, kenkiančios sveikatai,
prevencija ir ribojimu);
7) valstybinė
radiacinės saugos kontrolė;
8) valstybinė
maisto ir ne maisto produktų saugos kontrolė;
2
dalies 9 punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
9) valstybinė
higienos kontrolė.
2
dalies 9 punkto redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
9) valstybinė
visuomenės sveikatos saugos kontrolė.
4. Savivaldybių
visuomenės sveikatos kontrolė apima savivaldybių tarybų patvirtintų sanitarijos
ir higienos taisyklių reikalavimų vykdymo kontrolę.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
III DALISSVEIKATINIMO VEIKLOS
VALSTYBINIS VALDYMAS
I SKYRIUSSVEIKATINIMO
VEIKLOS FINANSAVIMO IR EKONOMINIO REGULIAVIMOYPATYBĖS
38 straipsnis. LNSS vykdomųjų subjektų vykdomos sveikatos priežiūros finansavimo šaltiniai
1. LNSS vykdomųjų subjektų vykdomos sveikatos priežiūros ir teikiamų paslaugų finansavimo šaltiniai yra: 1) valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos; 2) privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos; 3) draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis lėšos; 4) savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos; 5) šio įstatymo reglamentuojamų sveikatos fondų lėšos; 6) lėšos už mokamas paslaugas; 7) palūkanos, mokamos už bankuose saugomas asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų lėšas.
2. LNSS vykdomųjų subjektų finansavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tvarką nustato Sveikatos draudimo įstatymas.
39 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. spalio 23 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-07-11, Žin., 2002, Nr. 72-3080 (2002-07-17)
Nr. IX-1110,
2002-10-01, Žin., 2002, Nr. 101-4490 (2002-10-23)
40 straipsnis. Privalomųjų valstybinių sveikatos programų finansavimas ir visuomeninių organizacijų sveikatos stiprinimo programų rėmimas
Privalomosios valstybinės sveikatos programos finansuojamos ir visuomeninių organizacijų sveikatos stiprinimo programos remiamos iš valstybės biudžeto lėšų, kurios numatomos Sveikatos apsaugos ministerijai atskirai programai finansuoti.
Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-2036, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2876 (2000 10 31)
41 straipsnis. Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa
1. Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšos naudojamos visuomenės sveikatos programoms finansuoti ir remti.
2. Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos finansavimo šaltiniai: 1) savivaldybės biudžeto asignavimai; 2) ne mažiau kaip 0,3 procento privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atsižvelgiant į gyventojų skaičių; 3) 20 procentų savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų; 4) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų įmokos; 5) kitos teisėtai įgytos lėšos.
3. Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšos kaupiamos atskiroje savivaldybės biudžeto sąskaitoje. Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.
4. Savivaldybės institucija ataskaitą, o prireikus – ir papildomą informaciją apie Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių vykdymą teikia Sveikatos apsaugos ministerijai jos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2555,
2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 171-6309 (2004-11-26)
42 straipsnis. Įmonių, įstaigų, organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų sveikatos fondai
1. Įmonės, įstaigos, išskyrus biudžetines įstaigas, organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys turi teisę sudaryti sveikatos fondus (toliau - įmonių sveikatos fondai), kurių lėšos naudojamos savivaldybių sveikatos programoms remti, įmonės, įstaigos ar organizacijos sveikatos saugos ar sveikatos stiprinimo programai finansuoti, įmonių darbuotojams savanorišku sveikatos draudimu apdrausti, įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo higienos įvertinimo ir sergamumo tyrimo darbams vykdyti. Šių sveikatos fondų sudarymo bei jų lėšų naudojimo tvarka nustatoma pavyzdiniuose nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Šio fondo išlaidų sąmatą tvirtina jo steigėjas (steigėjai).
2. Įmonių sveikatos fondų pajamas sudaro: 1) įmonės, įstaigos pelno (pajamų) dalis, pervedama į tos įmonės ar įstaigos sveikatos fondą; 2) juridinių ir fizinių asmenų savanoriškos įmokos; 3) palūkanos, mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas; 4) kitos teisėtai įgytos lėšos.
43 straipsnis. Sveikatos santykių valstybinio reguliavimo ekonominės priemonės
Sveikatos santykiai reguliuojami taikant įstatymų, kitų teisės aktų reglamentuojamas ekonomines priemones: 1) mokesčius; 2) privalomojo sveikatos draudimo lėšas; 3) savanoriškojo sveikatos draudimo lėšas; 4) draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis lėšas; 5) kitų rūšių draudimo įmokas; 6) valstybės biudžeto tikslines dotacijas; 7) lengvatines paskolas; 8) kainodaros politiką; 9) licencijas; 10) ekonomines sankcijas už sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus; 11) kitas ekonomines priemones.
44 straipsnis. Valstybės biudžeto tikslinių dotacijų skyrimo sveikatinimo veiklai remti prioritetai
1. Valstybės biudžeto tikslinių dotacijų skyrimo sveikatinimo veiklai remti prioritetai yra: 1) integracijos į Europos Sąjungą proceso užtikrinimas; 2) ekstremalių visuomenės sveikatai situacijų (epidemijų, gaivalinių nelaimių, ekologinių katastrofų) sukeltų neigiamų gyventojų sveikatai pasekmių šalinimas; 3) kiti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti prioritetai.
2. Konkrečius dotuojamus objektus ir sveikatinimo veiklos priemones nustato Vyriausybė Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu.
45 straipsnis. Investicijos sveikatinimo veiklai ir jų skatinimas
1. Investicijomis sveikatinimo veiklai laikomas lėšų skyrimas ir naudojimas sveikatos priežiūros paslaugų asortimentui plėsti, naujoms sveikatos priežiūros technologijoms įsigyti ir įdiegti, valstybinėms ir savivaldybių sveikatos programoms įgyvendinti, sveikatos priežiūros prieinamumui ir tinkamumui gerinti, sveikatos informacinėms sistemoms kurti.
2. Investicijų sveikatinimo veiklai ekonominio skatinimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
46 straipsnis. Sveikatinimo veiklos planavimas
1. Seimas Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos sveikatos programą, kurioje nurodomi sveikatinimo veiklos tikslai, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodikliai ir sveikatinimo veiklos strategijos jiems pasiekti.
2. Lietuvos sveikatos programoje nustatytiems uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė, ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, savivaldybės organizuoja valstybės, apskričių (regionų) ir savivaldybių sveikatos programų ir įstatymų nustatytų planavimo dokumentų rengimą bei jų įgyvendinimą arba numato šių uždavinių įgyvendinimo priemones kitose socialinio ir ekonominio plėtojimo programose.
3. Sveikatos programų rengimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
II SKYRIUSVALSTYBĖS
LAIDUOJAMA (NEMOKAMA) IR SAVIVALDYBIŲ REMIAMA SVEIKATOSPRIEŽIŪRA IR JOSTEIKIMO TVARKA
47 straipsnis. Valstybės laiduojama (nemokama) sveikatos priežiūra
1. Valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų, savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų.
2. Valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama: 1) būtinoji medicinos pagalba; 2) Lietuvos Respublikos karių asmens sveikatos priežiūra; 3) papildomai per programas remiama policijos ir kitų vidaus reikalų pareigūnų asmens sveikatos priežiūra; 4) teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra; 5) apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu, nurodytų Sveikatos draudimo įstatyme, asmens sveikatos priežiūra; 6) asmenų, sergančių ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, galūnių, sąnarių, kitų organų protezavimas; 7) asmenų, sergančių tuberkulioze, lytiniu keliu plintančiomis ligomis, ŽIV (AIDS), užkrečiamosiomis, endokrininėmis, psichikos, onkologinėmis ligomis, priklausomybės nuo alkoholio sindromu, narkomanijomis, toksikomanijomis ir kitomis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo ligomis, bei nėščiųjų asmens sveikatos priežiūra; 8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, kompensavimas apdraustiesiems; 9) visuomenės sveikatos priežiūra pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų nomenklatūrą; 10) kraujo donorystė.
3. Valstybės laiduojamos sveikatos priežiūros mastai numatomi įvertinus gyventojų demografinius, sveikatos ir aplinkos kokybės rodiklius bei jų kitimo tendencijas.
Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-2036, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2876 (2000 10 31)
Nr. IX-2555,
2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 171-6309 (2004-11-26)
Nr.
X-179,
2005-04-28, Žin., 2005, Nr. 61-2160 (2005-05-14)
48 straipsnis. Savivaldybių remiama sveikatos priežiūra
Savivaldybės remia savo teritorijos gyventojų sveikatos priežiūrą ją papildomai finansuodamos iš savivaldybių biudžetų lėšų. Savivaldybių remiamai sveikatos priežiūrai priskiriama: 1) pirminio sveikatos priežiūros organizavimo lygio būtinoji medicinos pagalba; 2) nėščiųjų sveikatos priežiūra; 3) bedarbių, nedarbingų šeimos narių asmens sveikatos priežiūra; 4) vaikų iki 16 metų sveikatos priežiūra; 5) asmenų, kurių pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas, sveikatos priežiūra; 6) našlaičių iki 18 metų sveikatos priežiūra; 7) asmenų, pripažintų nedarbingais, ir asmenų, sukakusių senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, sveikatos priežiūra; 8) nustatytų kategorijų asmenų dantų protezavimas; 9) kitos savivaldybės remiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių sąrašą ir teikimo tvarką nustato savivaldybių tarybos.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-298 (2005-06-30)
Žin., 2005, Nr. 85-3142 (2005-07-14)
49 straipsnis. Valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo LNSS įstaigose tvarka
1. Teisę gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą turi Lietuvos Respublikos, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje (toliau - nuolatiniai gyventojai). Būtinoji medicinos pagalba LNSS įstaigose teikiama nemokamai visiems nuolatiniams gyventojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat neatsižvelgiant į paciento apsilankymų įstaigoje per kalendorinius metus skaičių ir jo gyvenamąją vietą. Užsienio šalių piliečiams, asmenims be pilietybės, nepriskiriamiems nuolatiniams gyventojams, LNSS įstaigos teikia būtinąją medicinos pagalbą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, jei kitaip nenustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
2. Valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo LNSS įstaigose esminės sąlygos yra: 1) paciento kreipimasis dėl nemokamų paslaugų gavimo į pirminės sveikatos priežiūros gydytojus, kurių specialybių sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija; 2) paciento kreipimasis dėl nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo į antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros įstaigas. Šiais atvejais pacientas privalo pateikti 1 punkte nurodytų gydytojų siuntimą.
3. Pacientas turi teisę pasirinkti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka LNSS pirminės sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją, taip pat pagal šio straipsnio nustatytas sąlygas antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją, kad suteiktų nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
4. Šio straipsnio 2 dalyje išdėstytos sąlygos netaikomos pacientams, kurie kreipėsi į LNSS įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo. 5.Valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra LNSS įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys. 6. LNSS įstaigos privalo teikti informaciją gyventojams apie nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis, jų teikimo mastą ir kainas.
III SKYRIUSSVEIKATINIMO
VEIKLOS VALSTYBINIO VALDYMO KITI YPATUMAI
50 straipsnis. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės pareigos, teisės ir atsakomybė
1. Pagrindines profesines sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų pareigas, teises, jų praktikos ribojimo tvarką, atsakomybę už padarytą žalą sveikatai nustato Medicinos praktikos, Odontologijos praktikos, Slaugos praktikos, Farmacinės veiklos, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai.
2. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai gali praktikuoti tik pagal įgytą specialybę. Įstatymų nustatytais atvejais arba kai asmens sveikatos priežiūros specialybė įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės reglamentuojamų profesijų sąrašą, specialistai gali praktikuoti tik gavę licenciją. Specialybėms registruoti sudaromas sveikatos priežiūros ir farmacijos specialybių registras, kurio tvarkytojas yra Sveikatos apsaugos ministerija.
3. Sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, dirbantys valstybės ar savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose, turi teisę privačiai praktikuoti tik už šių įstaigų ribų.
Straipsnio
Nr.
IX-2150,
2004-04-20, Žin., 2004, Nr. 68-2367 (2004-04-29)
51 straipsnis. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinis tobulinimasis ir jo finansavimas
1. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesiniu tobulinimusi rūpinasi sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos įstaigos, įmonės, jų steigėjai bei profesinės sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos specialistų organizacijos. Šių specialistų rengimo ir profesinio tobulinimosi užsakovai yra Sveikatos apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija.
2. Sveikatos priežiūros bei farmacijos specialistų kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija, derindama su profesinėmis sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos specialistų organizacijomis.
3. Valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų specialistų kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo išlaidos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis yra padengiamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, jeigu šių išlaidų kitų padengimo šaltinių nenustato kiti įstatymai.
4. Kitų sveikatos priežiūros ir farmacijos įstaigų ir įmonių specialistų kvalifikacijos kėlimo, persikvalifikavimo ir profesinio tobulinimosi išlaidos padengiamos iš šių įstaigų ir įmonių ar pačių specialistų lėšų.
52 straipsnis. Asmens sveikatos informacijos viešumo ribojimas
1. Asmens sveikatos informacijos viešumas yra ribojamas norint užtikrinti asmens privataus gyvenimo ir jo asmens sveikatos paslapties neliečiamumą.
2. Draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėse informaciją apie asmens sveikatą be raštiško jo sutikimo. Informacijos apie asmens sveikatą kompiuteriuose apsauga privalo garantuoti jos konfidencialumą.
3. Asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros specialistams draudžiama, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, pažeisti asmens privataus gyvenimo ar asmens sveikatos informacijos, kuri sudaro asmens sveikatos paslaptį ir kurią jie sužinojo eidami profesines pareigas, konfidencialumą.
4. Asmens sveikatos paslapties kriterijus nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
53 straipsnis. Medicininis ir visuomenės sveikatos priežiūros auditas
1
dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
1. Kiekvienos
asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įmonės, turinčios teisę
vykdyti asmens ar visuomenės sveikatos priežiūrą, administracija privalo
organizuoti lokalinį medicininį ar visuomenės sveikatos priežiūros auditą
Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
1
dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
1. Kiekvienos
asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įmonės, turinčios teisę
vykdyti asmens ar visuomenės sveikatos priežiūrą, administracija privalo
organizuoti vidaus medicininį ar visuomenės sveikatos priežiūros auditą
Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
2. Asmens ir
visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių, kurios verčiasi asmens ar
visuomenės sveikatos priežiūros veikla, valstybinį medicininį ar visuomenės
sveikatos priežiūros auditą pagal kompetenciją atlieka Sveikatos apsaugos
ministerijos įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
54 straipsnis. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijų įvertinimas
1. Draudžiama naudoti neįvertintas ar neaprobuotas asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijas, išskyrus įstatymų numatytais atvejais.
2. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijų įvertinimo ir aprobavimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
55 straipsnis. Sveikatinimo veiklos mokslinių tyrimų organizavimo ir finansavimo ypatumai
1
dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
1. Iš valstybės
biudžeto finansuojamų biomedicininių ir visuomenės sveikatos tyrimų prioritetus
nustato, tyrimus užsako, finansuoja ir jų kontrolę vykdo Sveikatos apsaugos
ministerija. Biomedicininių ir visuomenės sveikatos tyrimų užsakovais gali būti
ir kiti šiuos tyrimus inicijuojantys, finansuojantys, kontroliuojantys ir
atsakingi už biomedicininio tyrimo vykdymą, jo pasekmes bei duomenų paskelbimą
juridiniai, fiziniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių.
1
dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
1. Iš valstybės
biudžeto finansuojamų biomedicininių ir visuomenės sveikatos tyrimų prioritetus
nustato, tyrimus užsako, finansuoja ir jų kontrolę vykdo Sveikatos apsaugos
ministerija. Biomedicininių ir visuomenės sveikatos tyrimų užsakovais gali būti
ir kiti šiuos tyrimus inicijuojantys, finansuojantys, kontroliuojantys ir
atsakingi už biomedicininio tyrimo vykdymą, jo pasekmes bei duomenų paskelbimą
juridiniai, fiziniai asmenys.
2. Draudžiama
atlikti biomedicininius tyrimus be Lietuvos bioetikos komiteto leidimo.
Biomedicininių tyrimų etikos reikalavimus ir jų kontrolės tvarką nustato įstatymai
ir kiti teisės aktai.
3. Sveikatos
priežiūrai skirtos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos gali būti
naudojamos ir sveikatinimo veiklos moksliniams taikomiesiems tyrimams
finansuoti. Sveikatinimo veiklos moksliniams fundamentiniams tyrimams finansuoti
naudojamos mokslui ir techninei pažangai skirtos valstybės biudžeto lėšos.
Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1672, 00.05.11, Žin., 2000,
Nr.44-1245 (00.05.31)
Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
56 straipsnis. Sveikatos priežiūros rėmimo iš sveikatos programoms skirtų lėšų tvarka
Gyventojų grupių, kurių sveikatai daro didelę įtaką sveikatos rizikos faktoriai, išskyrus sveikatos rizikos faktorius, kuriuos lemia žalingi įpročiai, asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros išlaidos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gali būti padengiamos iš valstybinių, savivaldybių sveikatos programoms skirtų lėšų.
57 straipsnis. Prekių, gaminių ir paslaugų, galinčių daryti įtaką sveikatai, reklamos ribojimas ar draudimas
1. Lietuvos Respublikoje ribojama arba draudžiama prekių, gaminių bei paslaugų, galinčių daryti kenksmingą įtaką sveikatai, reklama. Tokių prekių, gaminių ir paslaugų reklamos ribojimo ar draudimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
2. Tabako ir jo gaminių reklama Lietuvos Respublikoje draudžiama. Alkoholio produktų ir alkoholinių gėrimų reklama ribojama ar draudžiama Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.
3. Vaistų reklamos ribojimo ypatumus nustato Farmacinės veiklos įstatymas.
58 straipsnis. Sveikatinimo veiklos sutartys ir jų sąlygos
1. Sveikatinimo veiklos sutartys sudaromos valstybės ar savivaldybių ir kitų subjektų sveikatos programoms vykdyti bei sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Sveikatinimo veiklos sutartys sudaromos raštu. Kiekvienoje sveikatinimo veiklos sutartyje šalys privalo sulygti dėl šių sąlygų: 1) teikiamų sveikatinimo paslaugų rūšių, jų nomenklatūros, teikimo masto ir terminų; 2) paslaugoms apmokėti reikalingų išlaidų padengimo; 3) sveikatinimo veiklos sutarties pakeitimo, papildymo ir nutraukimo tvarkos; 4) paslaugų tinkamumo ir organizacinio bei teritorinio prieinamumo reikalavimų, jeigu teisės aktuose šie reikalavimai nėra nustatyti; 5) netesybų dėl sutarties įsipareigojimų netinkamo vykdymo, nevykdymo ar jos vienašalio nutraukimo, įskaitant netesybas už nustatytų sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų reikalavimų nesilaikymą; 6) sutarties įsipareigojimų vykdymo ir jų kontrolės, tvarkos bei terminų; 7) kitų sąlygų, nustatomų šalių susitarimu.
59 straipsnis. Normatyvinių dokumentų privalomumas
1. Ūkinės komercinės veiklos sąlygos, gyvenamoji ir darbo aplinka, žaliava, gaminiai, importuojamos ir realizuojamos prekės ir paslaugos turi atitikti visuomenės sveikatos saugos, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei farmacinės veiklos normatyvinių dokumentų reikalavimus.
2. Normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys visuomenės sveikatos saugos, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei farmacinės veiklos reikalavimus, tampa privalomi įmonėms, įstaigoms ir fiziniams asmenims, patvirtinus juos Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktais, ir įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo “Valstybės žiniose”, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo data.
IV DALISSVEIKATINIMO
VEIKLOS VALDYMO, KOORDINAVIMO IRKONTROLĖSSUBJEKTAI BEI JŲ KOMPETENCIJA
I SKYRIUSSVEIKATINIMO
VEIKLOS VALDYMO SUBJEKTAI IR JŲ KOMPETENCIJA
60 straipsnis. Vyriausybės pagrindiniai įgaliojimai sveikatinimo veiklai valdyti
Vyriausybė tvarko sveikatinimo reikalus ir reguliuoja sveikatinimo veiklą: 1) tvirtina ir užtikrina valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą; 2) nustato ministerijų, Vyriausybės įstaigų ar kitų valstybės institucijų kompetenciją sveikatinimo veiklos klausimais; 3) užtikrina tarpžinybinės sveikatinimo veiklos koordinavimą valstybiniu lygiu; 4) rengia ir teikia Seimui svarstyti sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 5) pagal kompetenciją rengia ir priima teisės aktus kitais sveikatinimo veiklos reguliavimo klausimais; 6) steigia valstybines tarnybas ir inspekcijas ar kitas valstybės institucijas ir vykdo jų steigėjo funkcijas; 7) rūpinasi, kad Lietuvos valstybės sienos ir teritorija būtų apsaugotos nuo užkrečiamųjų ligų įvežimo, jų paplitimo; 8) vykdo kitas sveikatinimo veiklos valdymo funkcijas, kurias Vyriausybei paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
61 straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos pagrindiniai įgaliojimai sveikatinimo reikalams tvarkyti
1. Sveikatos apsaugos ministerija: 1) steigia, reorganizuoja, likviduoja jos pavaldumui priskirtas įstaigas ir valdymo institucijas; 2) analizuoja gyventojų sveikatos būklę ir jos raidos prognozę, prisideda nustatant sveikatinimo veiklos tikslus, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklius ir įgyvendinant Lietuvos sveikatos programą; 3) rengia valstybines sveikatos programas; 4) Vyriausybės pavedimu kartu su savivaldybėmis nustato pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo pagrindines kryptis; 5) organizuoja akreditavimą sveikatos priežiūrai ir jos licencijavimą bei prižiūri visų nuosavybės rūšių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros subjektų veiklą; 6) vykdo farmacinės veiklos licencijavimą, išskyrus farmacinės veiklos licencijavimą veterinarijoje; 7) rengia ir priima pagal kompetenciją teisės aktus sveikatinimo veiklos rūšių, išvardytų šiame straipsnyje, įgyvendinimo klausimais.
2. Sveikatos apsaugos ministerija tvarko ir kitus sveikatinimo veiklos reikalus kartu su kitomis ministerijomis bei vykdo kitas valstybinio reguliavimo funkcijas, numatytas šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, ministerijos nuostatuose.
62 straipsnis. Bendroji ministerijų, Vyriausybės įstaigų kompetencija sveikatinimo reikalų klausimais
1. Ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos pagal kompetenciją: 1) sustabdo, riboja ūkinių subjektų veiklą, kenkiančią sveikatai bei aplinkai, kai pažeidžiami sveikatos priežiūros ar aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimai; 2) skelbia visuomenei ūkinės ir kitokios veiklos, galinčios turėti kenksmingą poveikį sveikatai, projektus, planus ir programas; 3) laiku informuoja gyventojus apie sveikatos rizikos laipsnį gyvenamojoje ir darbo aplinkoje; 4) riboja potencialiai pavojingas sveikatai darbinės veiklos rūšis; 5) remia žmonių išsilavinimo, kultūros ir informuotumo lygio kėlimą, siekdamos daryti teigiamą įtaką žmonių elgesiui, susijusiam su sveiko gyvenimo būdo formavimu; 6) organizuoja sveikatos propagandą per visuomenės informavimo priemones; 7) draudžia ar riboja sveikatai kenksmingų prekių, vartojimo reikmenų reklamą; 8) draudžia ar riboja sveikatai kenksmingų prekių, produkcijos gamybą, paslaugų teikimą, importą, prekybą tokiomis prekėmis ir jų vartojimą; 9) prisideda prie aplinkos kokybės atkūrimo ir palaikymo; 10) organizuoja priemonių, skirtų atkurti ir palaikyti nustatytą maisto produktų, geriamojo vandens kokybę, įgyvendinimą; 11) organizuoja veiklą, kad būtų pašalintos visuomenės sveikatai ypatingos situacijos pasekmės žmonių sveikatai ir gyvybei; 12) plėtoja ir optimizuoja valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, tarnybų bei valstybinių farmacijos įmonių tinklą; 13) kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Sveikatos priežiūros įstatymų, vykdo sveikatos priežiūros standartizacijos norminių dokumentų reikalavimus; 14) teikia pasiūlymus Vyriausybei, kaip įstatymais nustatyti fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę už sveikatinimo veiklos teisės aktų pažeidimus, už padarytą žalą sveikatai ir aplinkai; 15) plėtoja sveikatinimo veiklos mokslinius tyrimus ir studijas; 16) plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą sveikatinimo veiklos srityje.
2. Ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų specialiąją kompetenciją sveikatinimo veiklos valdymo klausimais nustato Vyriausybė.
63 straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija sveikatinimo veiklos valdymo klausimais
Savivaldybės
taryba:
1) tvirtina
pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo programą, kitas savivaldybės
kompleksines ir tikslines sveikatos programas ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2) tvirtina
savivaldybės biudžeto lėšas sveikatinimo veiklai ir jų panaudojimo apyskaitą;
3) tvirtina
savivaldybės valdybos (mero) sudarytas sveikatinimo veiklos sutartis;
4) pagal
kompetenciją tvirtina sanitarijos ir higienos taisykles, už kurių pažeidimus
taikoma administracinė atsakomybė;
5) tvirtina
savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą, kontroliuoja jai
skirtų lėšų naudojimą ir tvirtina jų panaudojimo ataskaitą;
6) sudaro
bendruomenės sveikatos tarybą, skiria jos pirmininką ir tvirtina šios tarybos
nuostatus;
7) steigia,
reorganizuoja ar likviduoja pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, farmacijos
įmones ir vykdo jų steigėjos funkcijas;
8) valdo jos
pavaldumui priskirtas antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigas;
9) nustato
savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų įgaliojimus saugant ir
stiprinant gyventojų sveikatą;
10) atšaukia
prieštaraujančius įstatymams ar savivaldybės tarybos sprendimams savivaldybės
valdybos, mero sprendimus ir potvarkius, komitetų, komisijų, bendruomenės
sveikatos tarybos sudarytų padalinių sprendimus sveikatinimo veiklos
klausimais;
11) vykdo
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2555,
2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 171-6309 (2004-11-26)
64
straipsnio redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
64 straipsnis. Savivaldybės mero ar savivaldybės valdybos kompetencija sveikatinimo veiklos klausimais
Savivaldybės
meras ar savivaldybės valdyba:
1) organizuoja
Lietuvos sveikatos programos, valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą,
savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo programos, kitų
savivaldybės kompleksinių ir tikslinių sveikatos programų projektų rengimą ir
savivaldybės tarybos patvirtintų programų, sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų
teisės aktų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;
2) pagal
kompetenciją užtikrina valstybės laiduojamą ir savivaldybės remiamą sveikatos
priežiūrą savivaldybės teritorijoje;
3) organizuoja
pirminę sveikatos priežiūrą ir vykdo valstybės deleguotą funkciją – organizuoja
antrinę sveikatos priežiūrą;
4) organizuoja
savivaldybės tarybos patvirtintų sanitarijos ir higienos taisyklių laikymosi
kontrolę savivaldybės teritorijoje;
5) šio įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaro sveikatinimo veiklos sutartis,
teikia jas tvirtinti savivaldybės tarybai ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
6) vykdo
savivaldybės nuosavybei priklausančių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų
projektavimo, statybos, kapitalinio remonto užsakovo funkcijas;
7) organizuoja
savivaldybei pavaldžių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų medicininį ir
visuomenės sveikatos priežiūros auditą;
8) organizuoja
pacientų teisių įgyvendinimo priežiūrą pirminio lygio asmens sveikatos
priežiūros įstaigose;
9) įstatymų
numatytais pagrindais neleidžia įmonėms verstis ūkine komercine veikla,
nustatyta tvarka atšaukia juridiniams ir fiziniams asmenims išduotas šios
veiklos licencijas;
10) organizuoja
alkoholio ir tabako reklamos išorinėse reklamos priemonėse ribojimo ir draudimų
laikymosi kontrolę;
11) vykdo
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus.
64
straipsnio redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
64 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija sveikatinimo veiklos klausimais
Savivaldybės
administracijos direktorius:
1) organizuoja Lietuvos sveikatos programos,
valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą, savivaldybės pirminės sveikatos
priežiūros plėtojimo programos, kitų savivaldybės kompleksinių ir tikslinių
sveikatos programų projektų rengimą ir savivaldybės tarybos patvirtintų
programų, sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų teisės aktų įgyvendinimą
savivaldybės teritorijoje;
2) pagal kompetenciją užtikrina valstybės laiduojamą
ir savivaldybės remiamą sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje;
3) organizuoja pirminę sveikatos
priežiūrą ir vykdo valstybės deleguotą funkciją – organizuoja antrinę sveikatos
priežiūrą;
4) organizuoja savivaldybės tarybos patvirtintų sanitarijos
ir higienos taisyklių laikymosi kontrolę savivaldybės teritorijoje;
5) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka sudaro sveikatinimo veiklos sutartis, teikia jas tvirtinti savivaldybės
tarybai ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
6) vykdo savivaldybės nuosavybei priklausančių
pirminės sveikatos priežiūros įstaigų projektavimo, statybos, kapitalinio
remonto užsakovo funkcijas;
7) organizuoja savivaldybei pavaldžių pirminės
sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininį ir visuomenės sveikatos
priežiūros auditą;
8) organizuoja pacientų teisių įgyvendinimo
priežiūrą pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
9) įstatymų numatytais pagrindais neleidžia įmonėms
verstis ūkine komercine veikla, nustatyta tvarka atšaukia juridiniams ir fiziniams
asmenims išduotas šios veiklos licencijas;
10) organizuoja alkoholio ir tabako reklamos
išorinėse reklamos priemonėse ribojimo ir draudimų laikymosi kontrolę;
11) vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus
kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
65 straipsnis. Savivaldybės gydytojas ir jo kompetencijos sveikatinimo veiklos reikalų klausimais nustatymas
1. Savivaldybės gydytojais konkurso tvarka skiriami sveikatos priežiūros specialistai, atitinkantys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
2. Savivaldybės gydytojas vadovauja savivaldybės sveikatinimo veiklos padaliniui, kurio tarnautojų etatų skaičių nustato savivaldybės taryba.
3. Pavyzdinius savivaldybės gydytojo nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
66 straipsnis. Apskrities gydytojas ir jo kompetencija sveikatinimo veiklos klausimais
1. Apskrities gydytoją skiria ir atleidžia apskrities viršininkas, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.
2. Apskrities gydytojas: 1) prižiūri sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų teisės aktų, Lietuvos sveikatos programos ir valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą ir remia savivaldybių sveikatos programų įgyvendinimą apskrityje; 2) apibendrina sveikatos santykių valstybinio reguliavimo priemonių taikymo praktiką apskrityje ir rengia pasiūlymus Valstybinei sveikatos reikalų komisijai dėl šių priemonių rengimo bei tobulinimo; 3) derina su apskrities administracija ir Sveikatos apsaugos ministerija antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo klausimus; 4) prižiūri, kaip apskrities administracija atlieka antrinio lygio sveikatos priežiūros statybos, kapitalinio remonto ir užsakovo funkcijas; 5) prižiūri antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą; 6) organizuoja pacientų teisių įgyvendinimo priežiūrą antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose; 7) vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus.
3. Apskrities gydytojas savo funkcijoms įgyvendinti turi specialistų ir pagalbinį personalą, kurių etatų struktūrą ir skaičių nustato apskrities viršininkas, neviršydamas nustatyto darbo užmokesčio fondo. Prie apskrities gydytojo sudaroma visuomeninė konsultacinė taryba sveikatos priežiūros paslaugų teikimui apskrityje racionalizuoti.
4. Pavyzdinius apskrities gydytojo nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
II SKYRIUSSVEIKATINIMO
VEIKLOS KOORDINAVIMO SUBJEKTAI
67 straipsnis. Nacionalinė sveikatos taryba
1. Nacionalinė sveikatos taryba - tai Seimui atskaitinga sveikatos politikos koordinavimo institucija. Nacionalinė sveikatos taryba sudaroma ir veikia pagal Seimo patvirtintus nuostatus. Nacionalinę sveikatos tarybą sudaro: 1/3 Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguotų savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovų, 1/3 visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus, atstovų, 1/3 visuomenės sveikatos priežiūros specialistų. Nacionalinės sveikatos tarybos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto.
2. Nacionalinė sveikatos taryba koordinuoja: 1) sveikatos ugdymo politiką; 2) alkoholio kontrolės politiką; 3) tabako kontrolės politiką; 4) narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką; 5) visuomenės sveikatos saugos politiką; 6) ligų profilaktikos ir kontrolės politiką.
3. Nacionalinė sveikatos taryba teikia išvadas dėl valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklių, sveikatinimo veiklos tikslų, Lietuvos sveikatos programos bei kitų valstybinių sveikatos programų, pagal kompetenciją koordinuoja Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimą, rengia ir kasmet teikia Seimui pranešimą apie gyventojų sveikatos ir sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo būklę, vykdo šio ir kitų įstatymų bei tarybos nuostatų jai priskirtas kitas funkcijas.
4. Nacionalinė sveikatos taryba turi teisę: 1) gauti iš Vyriausybės, ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių valdymo organų, įmonių, įstaigų, organizacijų teisės aktų, programų projektus, kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir Tarybos nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti; 2) pagal kompetenciją atlikti įstatymų, kitų teisės aktų, socialinio ir ekonominio plėtojimo programų projektų ekspertizę ir teikti šių programų rengėjams savo išvadas; 3) pagal kompetenciją teikti konsultacijas Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms Vyriausybės įstaigoms; 4) sudaryti ekspertų komisijas Tarybos funkcijoms įgyvendinti. 67(1 )straipsnis. Valstybinė psichikos sveikatos komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1. Valstybinė psichikos sveikatos komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - VPSK) yra psichikos sveikatos politikos koordinavimo institucija, įgyvendinanti tarpdisciplininį požiūrį į psichikos sveikatą. 2. VPSK analizuoja visuomenės moralinės aplinkos ir propaguojamų vertybinių nuostatų įtaką gyventojų psichikos sveikatai. 3. VPSK analizuoja Lietuvos gyventojų psichikos sveikatos būklę, valstybės raidos ir valstybėje vykdomų švietimo, socialinių bei ekonominių permainų įtaką gyventojų psichikos sveikatai ir apie tai informuoja Vyriausybę, Seimą ir visuomenę. 4. VPSK koordinuoja tarpžinybinį bendradarbiavimą psichikos sveikatos politikos srityje ir teikia pasiūlymus valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijoms, įstaigoms, organizacijoms dėl visuomenės psichologinės darnos gerinimo, gyventojų psichikos sveikatos išsaugojimo ir grąžinimo priemonių planavimo bei įgyvendinimo.
5. VPSK sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Šios komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.
6. VPSK sudarymo tvarką, funkcijas ir teises reglamentuoja šis įstatymas, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas ir šios komisijos nuostatai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. VIII-1462, 99.12.02, Žin., 1999,
Nr.108-3128 (99.12.22)
68 straipsnis. Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1. Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra institucija, koordinuojanti sveikatos politikos priemonių planavimą ir įgyvendinimą ministerijose, kitose Vyriausybės įstaigose, sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą.
2. Valstybinę sveikatos reikalų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.
3. Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 1) koordinuoja sveikatos politikos formavimą ministerijose ir kitose Vyriausybės įstaigose; 2) teikia išvadas dėl Vyriausybės sprendimų projektų sveikatos politikos klausimais. 3) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų specialiosios kompetencijos sveikatinimo srityje nustatymo; 4) vykdo kitas jos nuostatuose numatytas funkcijas.
4. Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi teisę: 1) gauti iš Vyriausybės, ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių valdymo organų, įmonių, įstaigų, organizacijų įstatymų, kitų teisės aktų, programų projektus bei kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir komisijos nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti; 2) pagal kompetenciją atlikti įstatymų, kitų teisės aktų, socialinio ir ekonominio plėtojimo programų projektų ekspertizę ir teikti šių programų rengėjams ekspertizės išvadas; 3) pagal kompetenciją teikti siūlymus ministerijoms, kitoms Vyriausybės įstaigoms, apskričių viršininkams, savivaldos vykdomosioms institucijoms; 4) dalyvauti svarstant sveikatos politikos klausimus Vyriausybėje, savivaldos vykdomosiose institucijose, apskričių administracijose, ministerijose, kitose Vyriausybės įstaigose; 5) sudaryti laikinas ar nuolatines ekspertų ar kitų specialistų grupes komisijos kompetencijai priskirtiems uždaviniams spręsti.
69 straipsnis. Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba
1. Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba - tai savarankiška sveikatinimo veiklos koordinavimo institucija prie savivaldybės tarybos. Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybą sudaro: 1/3 savivaldybės paskirtų asmenų, 1/3 savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų atstovų, 1/3 visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus, atstovų. Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos veiklos programa yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto.
2. Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba koordinuoja savivaldybės teritorijoje sveikatos ugdymo, alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės, visuomenės sveikatos saugos ir sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos priemonių rengimą ir įgyvendinimą, nustato savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų naudojimo prioritetus bei atlieka kitas funkcijas, priskirtas pagal šį ir kitus įstatymus bei tarybos nuostatus.
3. Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba turi teisę: 1) gauti iš savivaldybės valdymo institucijų, savivaldybės teritorijoje esančių įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir jos nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti; 2) pagal kompetenciją teikti siūlymus savivaldybės tarybai, savivaldos vykdomosioms institucijoms.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2555,
2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 171-6309 (2004-11-26)
III SKYRIUSSVEIKATINIMO
VEIKLOS SPECIALIEJI VALDYMO IR KONTROLĖS SUBJEKTAI
70 straipsnis. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
1. Valstybinę
tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
steigia ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Valstybinė tabako ir alkoholio
kontrolės tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės
biudžeto.
2. Valstybinė
tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:
1) licencijuoja
alkoholio, tabako gamybą, prekybą;
2) kontroliuoja,
kaip ūkiniai subjektai laikosi Tabako kontrolės ir Alkoholio kontrolės
įstatymų;
3) (negalioja nuo 2003 m. gruodžio 10 d.)
4) vykdo kitas
įstatymų, tarnybos nuostatų nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1841 (2003-11-20)
Žin., 2003, Nr. 115-5195 (2003-12-10)
71
straipsnio redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:
71 straipsnis. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
1. Valstybinę
visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos
steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Valstybinė
visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba yra juridinis asmuo.
2. Valstybinė
visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
koordinuoja jai pavaldžių įstaigų vykdomą valstybinį visuomenės sveikatos
monitoringą, valstybinę visuomenės sveikatos ekspertizę, visuomenės sveikatos
saugos ekspertizę, atlieka visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų
prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolę, vykdo sveikatos
priežiūros, švietimo, socialinės globos ir rūpybos įstaigų valstybinę
visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir kitas funkcijas,
nustatytas jos nuostatuose.
71
straipsnio redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:
71 straipsnis. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos
1. Valstybinę
visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos
steigia ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Valstybinė visuomenės sveikatos
priežiūros tarnyba ir jai pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos
priežiūros įstaigos yra juridiniai asmenys. Jų veikla finansuojama iš valstybės
biudžeto.
2. Valstybinės visuomenės
sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai
pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų kompetenciją
nustato Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės
aktai.
Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1799, 00.07.04, Žin., 2000,
Nr.61-1810 (00.07.26)
Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
72 straipsnis. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
1. Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ši tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.
2. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos: 1) registruoja vaistus; 2) kontroliuoja vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę; 3) kontroliuoja farmacinę veiklą; 4) vykdo farmacinės veiklos monitoringą (informacijos apie vaistus, jų gamybą, importą, prekybą, eksportą rinkimas, kaupimas, apdorojimas ir platinimas); 5) išduoda leidimus klinikiniams vaistinio preparato tyrimams Lietuvos bioetikos komiteto pritarimu; 6) vykdo įstatymų, tarnybos nuostatų nustatytas kitas funkcijas.
Nr.
IX-2165,
2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 68-2372 (2004-04-29)
73 straipsnis. Teismo medicinos institutas
1. Teismo medicinos institutas yra valstybės mokslo įstaiga. Jo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Instituto nuostatus tvirtina Vyriausybė.
2. Teismo medicinos institutas : 1) atlieka teismo medicinos ekspertizes teismams; 2) diegia naujas teismo medicinos ekspertizės rūšis ir metodikas, plėtoja teismo medicinos mokslą; 3) dalyvauja rengiant ir tobulinant teismo medicinos ekspertus; 4) vykdo kitas šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose bei instituto nuostatuose numatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1944, 00.09.19, Žin., 2000,
Nr.85-2580 (00.10.11)
Nr.
IX-1472,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1717 (2003-04-24)
74 straipsnis. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
1. Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ši tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.
2. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos: 1) atlieka teismo medicinos, teismo psichiatrijos ekspertizes teismams; 2) vykdo kitas įstatymų ir šios tarnybos nuostatų nustatytas funkcijas.
Straipsnio
Nr.
IX-1472,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1717 (2003-04-24)
75 straipsnis. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
1. Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ši tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto.
2. Valstybinė akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos: 1) licencijuoja ir akredituoja įmones ir įstaigas sveikatos priežiūros veiklai; 2) registruoja sveikatos priežiūros įstaigas Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre; 3) kartu su kitomis institucijomis rengia sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančius normatyvinius dokumentus; 4) teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos valdymo funkcijas medicinos prietaisų atitikties įvertinimo srityje; 5) vykdo įstatymų ir šios tarnybos nuostatų numatytas kitas funkcijas.
Straipsnio
Nr.
IX-1365,
2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1312 (2003-04-02)
76 straipsnis. Valstybinė ir teritorinės ligonių kasosPakeista šioje redakcijoje
Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos pagal kompetenciją užtikrina nustatytų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą, kontroliuoja jų kiekį ir kokybę, atlieka privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę, teikia lėšas valstybės ir savivaldybių fondams, vykdo įstatymų ir ligonių kasų nuostatų nustatytas funkcijas. 77 straipsnio redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
77 straipsnis. Valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos bei
Karo medicinos tarnybos valdyba prie Krašto apsaugos ministerijos
1. Valstybinę
sveikatos priežiūros tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos steigia ir jos
nuostatus tvirtina Vidaus reikalų ministerija. Ši tarnyba yra juridinis asmuo.
Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.
2. Karo
medicinos tarnybos valdybą prie Krašto apsaugos ministerijos steigia ir jos
nuostatus tvirtina Krašto apsaugos ministerija. Ši tarnyba yra juridinis asmuo.
Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.
3. Valstybinė
sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos bei Karo
medicinos tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos :
1) įgyvendina
šio bei kitų įstatymų Vidaus reikalų ministerijos bei Krašto apsaugos
ministerijos specialiajai kompetencijai priskiriamą sveikatos priežiūros
veiklą;
2) vykdo
įstatymų ir šių tarnybų nuostatuose numatytas kitas funkcijas.
77
straipsnio redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
77 straipsnis. Valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnyba, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sveikatos priežiūros tarnyba, Laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros įstaigos ir
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
pavaldžių laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros tarnybos
1. Valstybinę
sveikatos priežiūros tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos steigia ir jos
nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota Vidaus reikalų ministerija. Ši
tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.
2. Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybą
steigia ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota Krašto apsaugos
ministerija. Ši tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš
valstybės biudžeto.
3. Laisvės
atėmimo vietų sveikatos priežiūros įstaigas steigia Vyriausybė, o jų nuostatus
tvirtina Teisingumo ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos Sveikatos priežiūros tarnybą steigia ir jos nuostatus
tvirtina Kalėjimų departamento direktorius, suderinęs su Sveikatos apsaugos
ministerija.
5. Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos pavaldžių laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros
tarnybas steigia ir jų nuostatus tvirtina laisvės atėmimo vietų direktoriai,
suderinę su Sveikatos apsaugos ministerija.
6. Kalėjimų
departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Sveikatos
priežiūros tarnybos, laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros įstaigų ir
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
pavaldžių laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros tarnybų veikla
finansuojama iš valstybės biudžeto.
7. Valstybinė
sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos
kariuomenės karo medicinos tarnyba, Kalėjimų departamento prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos Sveikatos priežiūros tarnyba, laisvės
atėmimo vietų sveikatos priežiūros įstaigos ir Kalėjimų departamentui prie
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių laisvės atėmimo vietų
sveikatos priežiūros tarnybos:
1) įgyvendina
šio bei kitų įstatymų Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos
ir Teisingumo ministerijos specialiajai kompetencijai priskiriamą sveikatos
priežiūros veiklą;
2) vykdo
įstatymų ir šių institucijų bei įstaigų nuostatuose numatytas kitas funkcijas.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
78 straipsnis.
Neteko galios nuo 2000 m. liepos 26 d.
Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1799, 00.07.04, Žin., 2000,
Nr.61-1810 (00.07.26)
79 straipsnis. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos
1. Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos veiklos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ši inspekcija yra juridinis asmuo. Jos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto.
2. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos: 1) atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo kontrolę; 2) kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi standartizacijos norminių dokumentų reikalavimų sveikatos priežiūros kokybės klausimais; 3) vykdo įstatymų ir šios inspekcijos nuostatų nustatytas kitas funkcijas.
80 straipsnis. Lietuvos bioetikos komitetas
1. Lietuvos bioetikos komitetą steigia, jo sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos bioetikos komitetas yra juridinis asmuo. Jo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.
2. Lietuvos bioetikos komitetas : 1) analizuoja bioetikos problemas ir konsultuoja valstybės bei vietos savivaldos institucijas, įstaigas, organizacijas šiais klausimais, teikia išvadas bei pasiūlymus dėl bioetikos klausimus reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektų; 2) išduoda leidimus biomedicininiams tyrimams, išskyrus leidimus klinikiniams vaistinio preparato tyrimams, ir atlieka etinę biomedicininių tyrimų, kuriems išdavė leidimus, priežiūrą; 3) kasmet atsiskaito Sveikatos apsaugos ministerijai už savo veiklą ir teikia pasiūlymus dėl bioetikos problemų sprendimo; 4) kontroliuoja, ar asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra atitinka medicinos etikos reikalavimus, ir prižiūri, kaip juridiniai asmenys laikosi bioetikos reikalavimų; 5) teikia metodinę paramą ir konsultuoja sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijas ir kitas bioetikos institucijas jų veiklos klausimais; 6) pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvai tarptautinėse organizacijose; 7) atlieka kitas jo nuostatuose nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1672, 00.05.11, Žin., 2000,
Nr.44-1245 (00.05.31)
Nr.
IX-2165,
2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 68-2372 (2004-04-29)
81 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos
1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos prižiūri, kaip asmens sveikatos priežiūros specialistai laikosi medicinos etikos reikalavimų.
2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos sudaromos ir veikia pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus pavyzdinius nuostatus.
82 straipsnis. Savivaldybių sanitarijos inspekcija
1. Savivaldybių sanitarijos inspekcija yra specializuotas savivaldybės administracijos padalinys, kontroliuojantis, kaip laikomasi sanitarijos reikalavimų savivaldybės teritorijoje.
2. Savivaldybių sanitarijos inspekcijos uždavinius, kompetenciją, struktūrą, jos pareigūnų teises ir pareigas, sanitarinės kontrolės turinį ir tvarką reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu.
83 straipsnis. Kitų sveikatinimo veiklos valdymo ir kontrolės institucijų kompetencija sveikatinimo veiklos klausimais
Kitų sveikatinimo veiklos valdymo ir kontrolės institucijų (Valstybinės veterinarijos tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos ir kt.) kompetenciją sveikatinimo veiklos klausimais nustato įstatymai, kiti teisės aktai bei šių institucijų nuostatai.
V
DALISASMENŲ IR ŪKIO
SUBJEKTŲ TEISĖS IR PAREIGOS SVEIKATINIMO VEIKLOJE
84 straipsnis.
Lietuvos Respublikos gyventojų teisės sveikatinimo veikloje Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę: 1) turėti sveiką, saugią fizinę ir socialinę aplinką bei gauti informaciją apie pavojų sveikatai šioje aplinkoje; 2) gauti sveikatai saugias vartojimui skirtas žaliavas, gaminius, prekes ir paslaugas; 3) gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigas bei jų teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas; 4) gauti informaciją apie savo sveikatą bei teisę į šios informacijos konfidencialumą; 5) gauti įstatymų ir teisės aktų numatytą sveikatos priežiūrą; 6) nustatyta tvarka pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą, sveikatos priežiūros įstaigą, sveikatos priežiūros rūšį arba jų atsisakyti, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus; 7) gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) ir savivaldybių remiamą sveikatos priežiūrą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
85 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojų pareigos sveikatinimo veikloje Lietuvos Respublikos gyventojai privalo: 1) rūpintis savo sveikata; 2) rūpintis savo nepilnamečių vaikų
(įvaikių, globotinių) sveikata; 3) rūpintis savo tėvų sveikata; 4) nepažeisti kitų asmenų sveikatos teisių; 5) nekenkti aplinkai; 6) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurias nustato Sveikatos draudimo įstatymas.
86 straipsnis. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių ir įstaigų teisės sveikatinimo veikloje
1. Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės ir įstaigos turi teisę: 1) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka sudaryti sveikatinimo veiklos sutartis; 2) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti sveikatos fondus; 3) įstatymų nustatyta tvarka steigti asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas, įkurti savo padalinius, atliekančius sveikatos priežiūrą; 4) organizuoti sveikatos programų rengimą ir finansuoti jų įgyvendinimą iš savo įsteigtų sveikatos fondų ar kitų teisėtai įgytų lėšų.
2. Įmonės ir įstaigos gali turėti ir kitų teisių, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams bei steigimo dokumentams.
87 straipsnis. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių ir įstaigų pareigos sveikatinimo veikloje
1. Lietuvos
Respublikoje veikiančios įmonės ir įstaigos privalo:
1) vykdyti
sveikatos priežiūros standartizacijos norminių dokumentų reikalavimus;
2) laiku
informuoti sveikatos priežiūros įstaigas, tarnybas, gyventojus apie pavojų
sveikatai, kurį lemia jų veikla, gaminama produkcija, realizuojamos prekės;
3) sudaryti
sveikas ir saugias darbo sąlygas;
4) užkirsti
kelią kylančiam pavojui aplinkai, riboti pavojų ir žalą aplinkai;
5) saugoti
žmones nuo per maistą ir geriamąjį vandenį plintančių užkrečiamųjų ligų,
invazijų, taip pat apsinuodijimų maistu, įgyvendinti užkrečiamųjų ligų plitimą
ribojančias priemones;
1
dalies 6 punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:
6) nustatyta
tvarka ir atvejais organizuoti ir apmokėti visuomenės sveikatos monitoringą ir
visuomenės sveikatos ekspertizę;
1
dalies 6 punkto redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:
6) nustatyta
tvarka ir atvejais organizuoti ir apmokėti visuomenės sveikatos stebėseną
(monitoringą) ir visuomenės sveikatos saugos ekspertizę;
7) organizuoti
darbuotojų sveikatos priežiūrą.
2. Įmonės ir
įstaigos gali turėti ir kitų pareigų, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems
įstatymams.
3. Įmonių ir
įstaigų teisių įgyvendinimas ir pareigų sveikatinimo veikloje vykdymas neturi
pažeisti kitų fizinių ir juridinių asmenų teisių.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1151 (2007-05-24)
(2007-06-09)
VI DALISATSAKOMYBĖ UŽ
SVEIKATINIMO VEIKLOS TEISĖS NORMŲ PAŽEIDIMUS
VI
dalis neteko galios nuo 2004 m. liepos 24 d.:
Nr. IX-2360,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4283 (2004-07-24)
VII DALISBAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
94 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinio bendradarbiavimo sveikatinimo veiklos srityje pagrindiniai principai Lietuvos
Respublika, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis sveikatinimo veiklos srityje, turi vadovautis šiais principais: 1) užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos įmonės ir įstaigos savo ūkine komercine veikla nepadarytų žalos kitų valstybių teritorijoje gyvenantiems asmenims; 2) teikti suinteresuotoms šalims objektyvią ir patikimą sveikatos informaciją; 3) aktyviai siekti Pasaulio sveikatos organizacijos priimtų sveikatos strategijų įgyvendinimo; 4) bendradarbiauti likviduojant ekologinių katastrofų, avarijų ir gaivalinių nelaimių neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai.
95 straipsnis. Sveikatos sistemos įstatymas ir tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nustatyti kitokie reikalavimai nei nustato šis įstatymas, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDASADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
1994
m. liepos 19 d.
įstatymo
Nr. I-552
priedas
ĮGYVENDINAMASEUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS
2001 m.
balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių
narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos
įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo.
1. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; I-1557,; 96.09.25, Žin., 1996, Nr.102-2315 (96.10.23); LIETUVOS; RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; VIII-280,; 97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1507 (97.07.04); LIETUVOS; RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 90, 113 IR 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO; ĮSTATYMAS
3. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. VIII-373,; 97.07.02, Žin., 1997, Nr.67-1661 (97.07.16); LIETUVOS; RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 83 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. VIII-946,; 98.12.01, Žin., 1998, Nr.112-3099 (98.12.23); LIETUVOS; RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Nauja; įstatymo redakcija
5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. VIII-1462, 99.12.02, Žin., 1999,; Nr.108-3128 (99.12.22); SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO 67(1) STRAIPSNIU; ĮSTATYMAS
6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. VIII-1672, 00.05.11, Žin., 2000,; Nr.44-1245 (00.05.31); SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 55 IR 80 STRAIPSNIŲ; PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. VIII-1799, 00.07.04, Žin., 2000,; Nr.61-1810 (00.07.26); SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR; 78 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. VIII-1944, 00.09.19, Žin., 2000,; Nr.85-2580 (00.10.11); SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 73 STRAIPSNIO PAKEITIMO; ĮSTATYMAS
9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. VIII-2036, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.; 92-2876 (2000 10 31); SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 2, 11, 40 IR 47 STRAIPSNIŲ; PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. IX-414 (2001-06-28); 62-2225 (2001-07-18); SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 3 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO; ĮSTATYMAS
11. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; IX-1110,; 2002-10-01, Žin., 2002, Nr. 101-4490 (2002-10-23); SVEIKATOS; SISTEMOS ĮSTATYMO 39 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
12. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. IX-1365,; 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1312 (2003-04-02); SVEIKATOS; SISTEMOS ĮSTATYMO 75 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. IX-1472,; 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1717 (2003-04-24); SVEIKATOS; SISTEMOS ĮSTATYMO 28, 29, 73 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju; kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741); ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y.; nuo 2003 m. gegužės 1 d.
14. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; IX-1841,; 2003-11-20, Žin., 2003, Nr. 115-5195 (2003-12-10); SVEIKATOS; SISTEMOS ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šio; Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
15. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. IX-1932,; 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-38 (2004-01-07); SVEIKATOS; SISTEMOS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šis; Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
17. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. IX-2150,; 2004-04-20, Žin., 2004, Nr. 68-2367 (2004-04-29); SVEIKATOS; SISTEMOS ĮSTATYMO 50 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šis; Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
18. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; IX-2165,; 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 68-2372 (2004-04-29); SVEIKATOS; SISTEMOS ĮSTATYMO 72, 80 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU; ĮSTATYMAS
19. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; IX-2360,; 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4283 (2004-07-24); SVEIKATOS; SISTEMOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR VI DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA; GALIOS ĮSTATYMAS
20. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; IX-2555,; 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 171-6309 (2004-11-26); SVEIKATOS; SISTEMOS ĮSTATYMO 2, 11, 41, 47, 63, 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. X-179 (2005-04-28); Žin., 2005, Nr. 61-2160 (2005-05-14); SVEIKATOS; SISTEMOS ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
22. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; X-298,; 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 85-3142 (2005-07-14); MEDICINOS; PRAKTIKOS ĮSTATYMO, ODONTOLOGIJOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO, SVEIKATOS SISTEMOS; ĮSTATYMO, PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO, NARKOLOGINĖS PRIEŽIŪROS; ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; X-1151, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2456 (2007-06-09); SVEIKATOS; SISTEMOS ĮSTATYMO 2, 3, 12, 13, 15, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 53, 55, 64, 71, 77,; 87 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS; Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.,; išskyrus Įstatymo 15 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d., ir; Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.; ***; Pabaiga ***
1. Lietuvos; Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas; 2002-07-11,; Žin., 2002, Nr. 72-3080 (2002-07-17); DĖL; LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 39 STRAIPSNIO, LIETUVOS; RESPUBLIKOS MOKSLO IR ŠVIETIMO ILGALAIKIO FINANSAVIMO ĮSTATYMO 1, 2 IR 3; STRAIPSNIŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO 2; DALIES IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 172 STRAIPSNIO 1 DALIES ATITIKTIES; LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI; ***; Pabaiga ***; Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2007-06-11); autrap@lrs.lt
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E2B2957B9182/TAIS_299247