Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas

1 straipsnis. Vietos savivaldos samprata ir įstatymo paskirtis

Vietos savivalda (toliau - savivalda) - tai Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio vieneto gyventojų išrinktos vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiškai savo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės reikalus ir tenkinti vietos gyventojų poreikius. Savivaldybė - tai valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio gyventojų bendruomenė turi valstybės laiduotą savivaldos teisę. Savivaldybės gyventojų bendruomenė - tai konkrečios savivaldybės gyventojai, susiję savivaldos teisiniais santykiais. Savivaldos teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai, tarybų statutai. Šis įstatymas nustato bendrą savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką. Jeigu savivaldybei deleguojamos kitokios valstybės valdymo ar administravimo funkcijos arba to reikia jos išskirtiniam statusui įgyvendinti, tai įstatymai gali nustatyti ir kitokią tos savivaldybės institucijų organizavimo ir veiklos tvarką.

2 straipsnis.

Savivaldos principai

Savivalda realizuojama

vadovaujantis šiais principais:

1) savivaldybės ir

valstybės interesų derinimo;

2) tiesioginio toje

savivaldybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių dalyvavimo savivaldybės

tarybos rinkimuose, apklausose, gyventojų sueigose ir peticijose;

3) savivaldos

institucijų bei jų pareigūnų atskaitingumo gyventojams;

4) viešumo ir

reagavimo į gyventojų nuomonę;

5) teisėtumo ir

socialinio teisingumo;

6) ekonominio

savarankiškumo;

7) žmogaus

teisių ir laisvių gerbimo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446

(97.03.07)

3 straipsnis. Savivaldos teritorinis pagrindas

Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams.

4 straipsnis. Savivaldos institucijos

Savivaldos institucijos yra: 1) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau - taryba); 2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu); 3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius. Kadencijos pradžioje pasirinkta vykdomųjų institucijų, išvardintų šio straipsnio antrajame punkte, struktūra nekeičiama iki tarybos įgaliojimų pabaigos. Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinkti savivaldybės meras, mero pavaduotojas, suformuotos savivaldos institucijos, patvirtinta administracijos struktūra bei tarybos statutas. Savivaldybės institucijų įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinkta taryba. Pirmajame tarybos posėdyje atsistatydina meras, valdyba ir kontrolierius, o taryba paveda jiems eiti pareigas tol, kol nustatyta tvarka bus išrinkti ar paskirti nauji pareigūnai.

5 straipsnis. Taryba

Tarybų narius trejiems metams renka savivaldybės gyventojai - Lietuvos

Respublikos piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise,

slaptu balsavimu Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo

nustatyta tvarka.

Taryba įgyvendina

valstybės laiduotą savivaldos teisę ir turi juridinio asmens teises.

Taryba sudaro

komitetus, komisijas ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus organus.

Tarybos struktūrą ir

veiklos tvarką nustato tarybos statutas.

Taryba netenka

įgaliojimų prieš terminą, kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas

tiesioginis valdymas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446

(97.03.07)

6 straipsnis. Tarybos veiklos formos

Tarybos darbo tvarką

nustato šis įstatymas ir jos priimtas statutas.

Posėdis yra pagrindinė

tarybos veiklos forma.

Taryba savo

įgaliojimus vykdo svarstydama ir spręsdama klausimus tarybos, komitetų bei

komisijų posėdžiuose, frakcijų ir grupių pasitarimuose. Taryba svarstomais

klausimais priima sprendimus ir organizuoja jų įgyvendinimą bei kontrolę.

Taryba ne rečiau kaip

vieną kartą per metus turi informuoti gyventojus apie savo ir jos suformuotų

institucijų veiklą, šalinti nurodytus darbo trūkumus, įgyvendinti

konstruktyvius pasiūlymus.

Pagrindinėje

darbovietėje negautas atlyginimas už tarybos, komitetų, komisijų bei valdybos

posėdžiuose praleistą laiką tarybos nariams mokamas ir su darbu taryboje

susijusios išlaidos kompensuojamos tarybos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446

(97.03.07)

7 straipsnis. Tarybos posėdis

Tarybos posėdis yra

teisėtas, jeigu jame dalyvauja nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma.

Pirmąjį naujai

išrinktos tarybos posėdį šaukia atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas ne

vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Jį pradeda

rinkimų komisijos pirmininkas ir pirmininkauja iki mero išrinkimo. Jeigu

komisijos pirmininkas posėdžio nešaukia, tarybos nariai renkasi patys kitą

dieną pasibaigus dviejų savaičių terminui.

Kitus tarybos

posėdžius šaukia meras, o jei jo nėra - mero pavaduotojas savo iniciatyva arba

komiteto, valdybos siūlymu, taip pat kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3

nustatyto skaičiaus tarybos narių, nurodydami svarstytinus klausimus. Meras,

mero pavaduotojas privalo sušaukti posėdį ir teikti svarstyti pasiūlytus

klausimus ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo.

Jeigu per nustatytą

laiką posėdis nesušaukiamas, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos

narių, apie tai raštu pranešę kitiems tarybos nariams ir gyventojams. Jei meras

ir jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, pirmininkauja ir visus posėdyje

priimtus dokumentus pasirašo vienas iš tarybos narių.

Apie posėdžio

sušaukimą bei parengtus svarstyti klausimus meras, jo pavaduotojas arba 1/3

tarybos narių praneša visiems tarybos nariams ir gyventojams ne vėliau kaip

prieš tris dienas iki posėdžio pradžios.

Klausimus svarstyti

tarybai pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, meras, valdyba. Tarybos

posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista tarybos

sprendimu komitetui ar komisijai, frakcijai, grupei, kontrolieriui ar

Vyriausybės atstovui pasiūlius.

Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Jei

balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamąjį balsą turi meras. Tarybos narys

neturi balsavimo teisės, kai sprendžiami su juo susiję turtiniai ir finansiniai

klausimai. Tarybos sprendimai įsigalioja po jų priėmimo, jeigu juose

nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Tarybos sprendimai, kuriuose nustatomos,

keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą

dieną po jų paskelbimo spaudoje, jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė

įsigaliojimo diena.

Tarybos posėdžiai yra

protokoluojami. Protokolą ir tarybos sprendimus pasirašo meras. Sprendimą dėl

mero išrinkimo pasirašo rinkimų komisijos ar posėdžio pirmininkas.

Tarybos posėdžiai

šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.

Tarybos

posėdžiai yra vieši. Juose turi teisę dalyvauti ir tarybai leidus pasisakyti

savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administratorius, apskrities

viršininkas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Valstybės institucijų, įmonių,

įstaigų, organizacijų atstovų ir gyventojų dalyvavimo tarybos posėdžiuose

tvarką nustato tarybos statutas.

Tarybos posėdžiuose

svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių tarybos statuto nustatyta tvarka yra

pateikti sprendimų projektai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. 1-835, 95.04.04, Žin., 1995, Nr. 30-683

(95.04.07)

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446

(97.03.07)

8 straipsnis. Tarybos komitetai

Tarybos komitetai -

tai tarybos organai, sudaromi klausimams preliminariai nagrinėti, rengti ir

teikti tarybai, merui, valdybai bei kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir

vykdomi tarybos, mero, valdybos sprendimai.

Komitetai gali

svarstyti savo kompetencijos klausimus ir priimti rekomendacinius sprendimus,

kuriuos turi apsvarstyti rekomendacijas ar pasiūlymus gavusios savivaldos

institucijos, administracijos padaliniai, savivaldybės įmonės bei

organizacijos.

Komitetai taip pat

teikia pasiūlymus ir išvadas dėl tarybai svarstyti pateiktų sprendimų ir kitų

dokumentų projektų.

Komitetai sudaromi iš

tarybos narių. Komitetų ir jų narių skaičių, kompetenciją bei darbo tvarką

nustato tarybos statutas. Komitetų pirmininkai renkami mero siūlymu.

Komitetų posėdžiai

protokoluojami. Išvadas ir sprendimus pasirašo komitetų pirmininkai.

Komitetų bei komisijų darbe su patariamojo balso teise tarybos statuto nustatyta

tvarka gali dalyvauti ekspertai bei visuomenės atstovai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446

(97.03.07)

9 straipsnis. Meras, mero pavaduotojas

Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero

siūlymu - mero pavaduotoją. Jeigu savivaldybėje yra daugiau kaip 300 tūkstančių

gyventojų, renka mero pirmąjį pavaduotoją ir mero pavaduotoją. Meras ir jo

pavaduotojai renkami slaptu balsavimu. Meras, mero pavaduotojai laikomi išrinktais,

jeigu už jų kandidatūras balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus

dauguma.

Už savarankiškosios

kompetencijos įgaliojimų vykdymą meras, mero pavaduotojas yra atsakingi ir

atskaitingi tarybai.

Meras, mero

pavaduotojas yra tiesiogiai atsakingi už valstybės deleguotų įgaliojimų

vykdymą. Jei meras, mero pavaduotojas nevykdo arba blogai vykdo valstybės

deleguotus įgaliojimus, Vyriausybė apie tai praneša tarybai, o šiuos

pareigūnus įspėja ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per nustatytą

laiką trūkumai nepašalinami, Vyriausybė savo nutarimu kreipiasi į tarybą dėl

mero, mero pavaduotojo atleidimo. Vyriausybės kreipimasis tarybos posėdyje turi

būti apsvarstytas per dvi savaites. Jeigu taryba mero, mero pavaduotojo

neatleidžia, Vyriausybė kreipiasi į Seimą dėl tiesioginio valdymo įvedimo.

Meras, mero

pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų, jeigu:

l) įsigalioja

teismo nuosprendis dėl jų padarytų nusikaltimų;

2) jie neatsisako kito

darbo ar pareigų pagal šio straipsnio dešimtąją dalį;

3) savivaldybės

teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas.

Prieš terminą

motyvuotu tarybos sprendimu meras, mero pavaduotojas gali būti atleisti iš

pareigų 1/3 tarybos narių iniciatyva, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso

tarybos narių skaičiaus dauguma.

Meras, mero

pavaduotojas gali būti atleisti iš pareigų prieš terminą ir kitais Darbo

sutarties įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.

Jeigu sprendimas

atleisti merą, mero pavaduotoją nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti

galima tik po pusės metų, išskyrus tuos atvejus, kai išaiškėja šio straipsnio

ketvirtojoje dalyje išvardintos aplinkybės.

Pasibaigus įgaliojimų

laikui, jeigu meras, mero pavaduotojas neišrenkami naujam terminui ir jų

negalima grąžinti į ankstesnį darbą (pareigas), išmokama trijų mėnesių jų

vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

Mero, mero

pavaduotojo atlyginimą pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus nustato

taryba.

Meras, mero pavaduotojas

negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti jokiose kitose

valstybinėse ar privačiose įmonėse ir gauti papildomai jokio kito atlyginimo,

išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Mero pavaduotojas

vykdo mero jam deleguotus įgaliojimus ir atlieka visas mero pareigas, kai šio

nėra.

Mero pavaduotojas

pirmininkauja tarybos bei valdybos posėdžiui, kai svarstomi su mero asmeniu

susiję klausimai.

Merui, mero

pavaduotojui įgaliojimai pratęsiami ir po naujų rinkimų iki reikalų perdavimo

naujai išrinktam merui, mero pavaduotojui arba Vyriausybės įgaliotiniui, kai

savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas.

Savo įgaliojimų laikui meras gali turėti

sekretorių ir patarėjus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446

(97.03.07)

10 straipsnis. Valdyba

Taryba gali nuspręsti savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių sudaryti

kolegialią vykdomąją instituciją - valdybą ir nustatyti jos narių skaičių. Su

šios institucijos nariais darbo sutartis nesudaroma.

Atskirais įstatymuose

nurodytais atvejais sudaryti valdybą gali būti privaloma, o jos sudėtis

reglamentuota.

Jeigu valdyba

sudaroma, į ją pagal pareigas įeina meras ir mero pavaduotojas. Valdybos narių

kandidatūras tarybai tvirtinti teikia meras.

Valdybos posėdis yra

teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų jos narių.

Valdybos

posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista valdybos

sprendimu, pasiūlius valdybos nariams, savivaldybės kontrolieriui ar apskrities

viršininkui.

Valdybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo meras ir

posėdžių sekretorius.

Valdybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma.

Valdybos sprendimai įsigalioja po jų pasirašymo. Valdybos sprendimai, kuriuose

nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos,

įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo spaudoje, jeigu pačiuose sprendimuose

nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Valdybos sprendimus pasirašo meras.

Valdybos sprendimus tarybos savarankiškosios kompetencijos klausimais privalo

pasirašyti meras. Meras turi teisę nepasirašyti valdybos sprendimų, susijusių

su valstybės deleguotomis funkcijomis, jeigu jie prieštarauja įstatymams.

Piliečių ir organizacijų teises pažeidžiantys mero veiksmai dėl sprendimo

nepasirašymo gali būti skundžiami teisme.

Taryba gali 1/3

tarybos narių iniciatyva pareikšti nepasitikėjimą visa valdyba, jeigu ši

sudaroma, arba atskiru valdybos nariu, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso

tarybos narių skaičiaus dauguma. Kai pareiškiamas nepasitikėjimas, valdyba ar

atskiras jos narys privalo iš pareigų atsistatydinti. Jeigu sprendimas

pareikšti nepasitikėjimą nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti galima tik po

pusės metų.

Valdybos įgaliojimai

pratęsiami ir po tarybos narių rinkimų iki naujos valdybos sudarymo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446

(97.03.07)

11 straipsnis.

Administracija Tarybos, mero, valdybos sprendimus įgyvendina bei tarybą, merą, valdybą techniškai aptarnauja administracija. Administracijos struktūrą, jos nuostatus tvirtina taryba, o etatus bei administracijos darbuotojų atlyginimus - meras (valdyba, jeigu ji sudaroma), vadovaudamasis įstatymų arba Vyriausybės nutarimų patvirtintais normatyvais ir neviršydamas nustatyto mokos fondo. Administracijai vadovauja administratorius. Administratorius: 1) yra atskaitingas merui, vykdo jo potvarkius ir nurodymus; 2) organizuoja tarybos ir valdybos posėdžių parengimą ir dokumentų įforminimą; 3) atsako už administracijos vidaus darbo tvarką; 4) pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus. Administratorių skiria ir atleidžia meras. Jeigu sudaroma valdyba, ji skiria ir atleidžia administratorių mero teikimu. Administracijos padalinių vadovus, jų pavaduotojus, merui pritarus, skiria ir atleidžia administratorius. Kitus administracijos tarnautojus priima į darbą ir atleidžia administratorius. Administracijos darbuotojai negali būti tarybos, kurią jie aptarnauja, nariai.

12 straipsnis.

Seniūnas

Seniūnas yra savivaldybės pareigūnas

seniūnijoje - tarybos nustatytoje ir jam administruoti priskirtoje savivaldybės

teritorijos dalyje. Jį skiria ir iš pareigų atleidžia meras. Seniūnu gali būti

skiriamas savivaldybės tarybos narys.

Seniūnas paprastai

turi būti tos seniūnijos gyventojas - Lietuvos Respublikos pilietis.

Pasibaigus įgaliojimų

laikui, jeigu seniūnas neskiriamas naujam terminui ir jo negalima grąžinti į

ankstesnį darbą, jam išmokama trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio

išeitinė pašalpa.

Seniūno įgaliojimai

tęsiasi ir po naujų tarybos narių rinkimų iki reikalų perdavimo naujai

paskirtam seniūnui.

Seniūno atlyginimą

pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus nustato meras (valdyba, jeigu ji

sudaroma).

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-95, 97.01.23, Žin., 1997, Nr.11-206

(97.02.05)

13 straipsnis. Kontrolierius

Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių. Kontrolieriumi gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Kontrolierius skiriamas slaptu balsavimu. Kontrolierius laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma. Tokia pat tvarka kontrolieriaus teikimu skiriamas kontrolieriaus pavaduotojas. Kontrolierius, kontrolieriaus pavaduotojas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti jokiose kitose valstybinėse ar privačiose įmonėse ir gauti papildomai jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Jeigu kontrolierius negali eiti savo pareigų arba jo nėra, šias pareigas eina kontrolieriaus pavaduotojas. Kontrolierius, kontrolieriaus pavaduotojas gali būti atleisti iš pareigų prieš terminą 1/3 tarybos narių iniciatyva motyvuotu tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma. Jeigu sprendimas atleisti kontrolierių, kontrolieriaus pavaduotoją nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti galima tik po pusės metų. Pasibaigus įgaliojimų laikui, jeigu kontrolierius, kontrolieriaus pavaduotojas neskiriami naujam terminui ir jų negalima grąžinti į ankstesnį darbą (pareigas), išmokama trijų mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Kontrolieriaus, kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimai tęsiasi ir po tarybos narių rinkimų iki reikalų perdavimo naujai paskirtam kontrolieriui.

14 straipsnis. Bendrosios nuostatos

Savivaldos institucijų kompetencija yra savarankiškoji ir valstybės deleguotoji. Savivaldos institucijos pagal šio įstatymo joms priskirtą savarankiškąją kompetenciją turi veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę, kiek tai leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Be to, savivaldybėse sprendžiamos ir kitos jų gyventojų bendruomenės nariams iškylančios problemos, kurias spręsti nepriskirta valstybės institucijų kompetencijai. Valstybės funkcijos deleguojamos savivaldybėms šiuo ir kitais įstatymais. Savivaldos institucijos, priimdamos sprendimus valstybės deleguotosios kompetencijos klausimais, vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais poįstatyminiais aktais. Valstybės institucijos veikia bei kontroliuoja savivaldos institucijas, įgyvendinančias valstybės deleguotąsias funkcijas, tik įstatymuose numatytais atvejais ir formomis.

15 straipsnis. Tarybos savarankiškoji kompetencija

Taryba:

1) renka bei atleidžia iš pareigų merą ir mero

pavaduotoją;

2) sudaro komitetus, o nutarusi - ir valdybą,

administracinę bei kitas komisijas, keičia jų sudėtį, tvirtina mero pasiūlytas

komitetų ir komisijų pirmininkų kandidatūras;

3) mero pasiūlymu sprendžia sekretoriaus ir patarėjų pareigybių įsteigimo

klausimą. Pritarus pasiūlymui, nustato sekretoriaus atlyginimą, patarėjų

skaičių bei jų darbo užmokesčio fondą;

4) nustato administracijos struktūrą, etatų

skaičių, darbo užmokesčio fondą;

5) skiria ir atleidžia savivaldybės kontrolierių bei jo pavaduotoją, nustato

jiems atlyginimus;

6) priima sprendimus dėl savivaldybės

teritorijos suskirstymo į seniūnijas ir nustato jų ribas;

7) tvirtina tarybos statutą;

8) tvirtina mero (valdybos, jeigu ji sudaroma)

bei kontrolieriaus veiklos nuostatus;

9) nutraukia tarybos narių įgaliojimus prieš

terminą Vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo nustatytais atvejais

ir tvarka;

10) tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo

įvykdymo apyskaitą;

11) tvirtina specializuotų (tikslinių,

nebiudžetinių) fondų sudarymo tvarką ir nuostatus;

12) skirsto arba įgalioja merą (valdybą, jeigu

ji sudaroma) skirstyti papildomas savivaldybės biudžeto lėšas;

13) tvirtina kainas ir tarifus už savivaldybės

įmonių teikiamas gyventojams paslaugas;

14) tvirtina iš savivaldybės biudžeto išlaikomų

įstaigų ir organizacijų bendrą asignavimų sumą ir darbo užmokesčio fondą;

15) įstatymų numatyta tvarka nustato vietines

rinkliavas;

16) priima sprendimus įsteigti, reorganizuoti

ar likviduoti veikiančias pagal Įmonių įstatymą savivaldybės įmones ir

organizacijas;

17) priima sprendimus dėl iš savivaldybės biudžeto lėšų išlaikomų įstaigų,

įmonių, organizacijų steigimo, reorganizavimo bei likvidavimo, taip pat dėl

steigėjo atskirų funkcijų vykdymo delegavimo;

18) nustato mokėjimų arba kompensacijų už

išperkamus žemės sklypus, naudojimąsi savivaldybės įrengimais, objektais bei

gamtos ištekliais dydį;

19) tvirtina savivaldybės teritorijos plėtojimo

generalinį planą ir jo pakeitimus, miestų ir miestelių plėtimo ir kūrimo

generalines schemas;

20) įstatymų nustatyta tvarka steigia ir tvarko

savivaldybės saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus;

21) nustato savivaldybės sutarčių bei susitarimų su savo ir kitų savivaldybių

teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, kitomis

savivaldybėmis, užsienio įmonėmis ir užsienio valstybių savivaldybėmis sudarymo

tvarką;

22) gali teikti finansines lengvatas savo

sąskaita įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms kitus

būtiniausius gyventojų poreikius;

23) naudojasi bankų kreditais, ima ir teikia

paskolas įstatymų nustatyta tvarka, nustato savivaldybės vykdomųjų institucijų

naudojimosi bankų kreditais bei paskolų ėmimo ir teikimo sąlygas;

24) nagrinėja tarybos narių keliamus klausimus,

priima dėl jų sprendimus;

25) išklauso mero (valdybos, jeigu ji sudaroma)

bei kitų tarybos sudarytų organų ataskaitas, tarybos narių paklausimus

administracijos pareigūnams, savivaldybės įmonių, organizacijų vadovams bei

priima dėl jų sprendimus;

26) savo iniciatyva, apskrities viršininko arba

kitų institucijų siūlymu ar reikalavimu panaikina ar atšaukia įstatymams,

Vyriausybės nutarimams ar tarybos sprendimams prieštaraujančius tarybos

(valdybos, jeigu ji sudaroma) sprendimus ir mero potvarkius, taip pat

savivaldybės pareigūnų įsakymus;

27) tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir

miestelių tvarkymo ir švaros, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles, už

kurių pažeidimą įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė;

28) priima sprendimus dėl jungimosi į

savivaldybių sąjungas ir dėl prisijungimo prie tarptautinių savivaldos

organizacijų;

29) tvirtina savivaldybės simbolius, teikia

siūlymus patvirtinti savivaldybės herbą;

30) teikia siūlymus dėl savivaldybės

teritorijos ribų keitimo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1330, 96.05.07, Žin., 1996, Nr.50-1196

(96.05.29)

16 straipsnis.

Valstybės deleguotoji kompetencija

Savivaldos

institucijos atlieka civilinės metrikacijos funkcijas, tvarko savivaldybių ir

valstybinių bei privataus kapitalo įmonių, visuomeninių organizacijų registrą,

taip pat gali valdyti valstybinius parkus (nacionalinius ir regioninius),

organizuoti savivaldybių policiją, civilinę ir priešgaisrinę saugą, organizuoti

sveikatinimo veiklą savivaldybės teritorijoje Vyriausybės nustatyta tvarka,

įgyvendinti kitas įstatymų deleguotas funkcijas.

Savivaldos

institucijos, įgyvendindamos deleguotas valstybės funkcijas, vadovaujasi

įstatymais, vykdo Vyriausybės nutarimus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. 1-1033, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1486

(95.07.19)

17 straipsnis. Mero įgaliojimai ir kompetencija

Meras numato tarybos

posėdžių darbotvarkes, šaukia tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja,

koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo tarybos sprendimus

ir posėdžių protokolus. Meras organizuoja tarybos sprendimų įgyvendinimą.

Jei sudaroma

kolegiali vykdomoji institucija - valdyba, meras jai vadovauja ir

pirmininkauja jos posėdžiams, pasirašo sprendimus savarankiškosios

kompetencijos klausimais ir turi teisę nepasirašyti valdybos sprendimų valstybės

deleguotosios kompetencijos klausimais, jeigu šie, jo nuomone, prieštarauja

įstatymams ar Vyriausybės nutarimams.

Mero darbą

reglamentuoja tarybos patvirtinti nuostatai.

Vykdydamas savo

įgaliojimus, meras:

1) atstovauja arba

įgalioja kitus asmenis atstovauti tarybai ir valdybai teisme, santykiuose

su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio valstybių bei savivaldos

institucijomis, savivaldybės gyventojais;

2) siūlo mero

pavaduotojo, komitetų, komisijų pirmininkų, kitų tarybos sudaromų organų vadovų

kandidatūras;

3) skiria ir atleidžia administratorių, sekretorių, patarėjus ir seniūnus;

tvirtina sekretoriaus, patarėjo ir seniūno veiklos nuostatus;

4) sudaro ir

teikia tarybai tvirtinti sutartis ir susitarimus su savo ir kitų savivaldybių

teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ir užsienio

įmonėmis bei kitomis savivaldybėmis, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra

laisvoji ekonominė zona, - taip pat sutartis ir susitarimus su šios zonos valdymo

bendrove;

5) organizuoja vaikų

ir jaunimo bendrąjį lavinimą ir papildomą ugdymą, suaugusiųjų bendrąjį

ugdymą, rūpinasi gyventojų kultūros ugdymu, bendrosios ir etnokultūros

puoselėjimu, organizuoja gyventojų pirminę sveikatos apsaugą ir sergamumo

prevenciją, ligonių, invalidų ir senelių slaugą, rūpinasi teritorijos

sanitarija ir kad būtų laikomasi higienos bei gamtos apsaugos reikalavimų,

plėtoja gyventojų poilsio ir turizmo industriją;

6) organizuoja

invalidų, vienišų nusenusių asmenų rūpybą, priežiūrą ir aptarnavimą, labdaros

renginius, tarybos nustatyta tvarka skirsto surinktas lėšas ir aukas.

Vykdydamas šiuos ir

kitus įstatymų numatytus įgaliojimus meras priima potvarkius.

Straipsnio pakeitimai: Nr. 1-1262, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-869

(96.04.19)

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446

(97.03.07)

18 straipsnis.

Valdybos kompetencija

Jeigu taryba sudaro

valdybą, tai ši, vykdydama savo įgaliojimus:

1) tarybai pavedus

nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams

paslaugas;

2) tarybai įgaliojus

skirsto papildomas savivaldybės biudžeto lėšas bei kitus išteklius;

3) organizuoja

teritorijos raidos analizę, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių,

ūkinių, investicinių, demografinių, ekologinių ir kitų programų projektų

rengimą;

4) organizuoja tarybos

patvirtintų programų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;

5) organizuoja

teritorijos generalinio plano, jo pakeitimų projektų bei detalių planų rengimą;

6) kontroliuoja, kaip

laikomasi visų objektų statybos, plėtimo ir rekonstrukcijos, pastatų ir

teritorijos statybų, kraštovaizdžio, architektūros bei kultūros paminklų

apsaugos reikalavimų;

7) teikia tarybai

spręsti arba pati sprendžia socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų

projektavimo ir statybos klausimus, prižiūri, kad būtų nustatyta jų

eksploatavimo tvarka, o prireikus - atliekamos užsakovo funkcijos;

8) sudaro ir teikia

tarybai tvirtinti biudžeto projektą, biudžeto įvykdymo apyskaitą;

9) pagal tarybos patvirtintus nuostatus sudaro specializuotus (tikslinius,

nebiudžetinius) fondus, kontroliuoja, kaip jie naudojami;

10) nustato biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų,

nebiudžetinių lėšų sudarymo ir naudojimo taisykles, tvirtina jų naudojimo

apyskaitą;

11) kontroliuoja,

kaip laikomasi tarybos nustatytų taisyklių, už kurių pažeidimą numatyta

administracinė atsakomybė;

12) įstatymų nustatyta

tvarka organizuoja gyvenamųjų patalpų statybą, eksploataciją, sudaro ir tvarko

piliečių eiles valstybės paramai gauti, nuomoja ir parduoda savivaldybių

fondo gyvenamąsias patalpas;

13) tiria ir

analizuoja migracijos procesus, kartu su teritorinėmis darbo biržomis

organizuoja racionalų gyventojų užimtumą, gyventojų kvalifikacijos kėlimą,

perkvalifikavimą bei viešuosius darbus;

14) kartu su kitomis

valstybės institucijomis rengia ir įgyvendina prevencines priemones,

gyventojų gelbėjimą nuo katastrofų, stichinių nelaimių, epidemijų,

užkrečiamų ligų, likviduoja jų padarinius;

15) rengia tarybai

pasiūlymus steigti, reorganizuoti ir likviduoti iš savivaldybės biudžeto lėšų

išlaikomas įstaigas, įmones ir organizacijas;

16) valdo, naudoja ir

saugo savivaldybės turtą;

17) rengia gyventojų

susirinkimus, kuriuose ne rečiau kaip kartą per metus pateikia informaciją apie

savivaldybės reikalus, taip pat kartą per metus ir pagal reikalavimą atsiskaito

už savo veiklą tarybai.

Valdybos

kompetenciją reguliuoja tarybos patvirtinti nuostatai.

Jeigu valdyba

nesudaroma, tai visus valdybai priskirtus įgaliojimus vykdo meras.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1330, 96.05.07, Žin., 1996, Nr.50-1196

(96.05.29)

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446

(97.03.07)

19 straipsnis. Seniūno kompetencija

Seniūno darbą

reglamentuoja jo veiklos nuostatai.

Seniūnas:

1) mero pavedimu

rengia ir teikia mero potvarkių (valdybos sprendimų, jeigu ji sudaroma)

projektus seniūnijos klausimais;

2) teikia merui rekomendacijas

dėl socialinės globos;

3) teikia merui

pasiūlymus dėl savivaldybės saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio objektų

priežiūros;

4) renka jo

kompetencijai priskirtus statistikos duomenis;

5) išduoda pažymas

seniūnijos gyventojams dėl jų socialinės padėties;

6) šaukia seniūnijos

gyventojų sueigas;

7) organizuoja kapinių

priežiūrą;

8) renka žinias apie

žemės nuomos poreikius;

9) tvarko ūkines

knygas;

10) kontroliuoja ir

teikia savivaldybei informaciją apie tarybos (valdybos, jeigu ji sudaroma)

sprendimų, mero potvarkių įgyvendinimą seniūnijos teritorijoje;

11) rajonų savivaldybių seniūnijose, išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas,

kuriose yra civilinės metrikacijos skyriai bei notariniai biurai, registruoja

gimimus bei mirtis, išduoda leidimus laidoti, įstatymų nustatyta tvarka atlieka

notarinius veiksmus, įrašo Lietuvos Respublikos piliečio pase duomenis apie

nuolatinę gyvenamąją vietą;

12) atlieka kitas mero

potvarkiu (valdybos sprendimu, jeigu ji sudaroma) deleguotas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. 1-1041, 95.09.14, Žin., 1995, Nr. 79-1820

(95.09.27)

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446

(97.03.07)

20 straipsnis. Kontrolieriaus kompetencija

Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarybos sprendimų nustatytų įgaliojimų, prižiūri, kaip naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir efektyviai eksploatuojama savivaldybės nuosavybė, taip pat savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė. Kontrolieriaus veiklą reglamentuoja nuostatai. Kontrolierius pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus. Kontrolierius: 1) vadovauja kontrolieriaus tarnybai, priima į darbą ir atleidžia tarnybos darbuotojus (neviršydamas biudžeto asignavimų ir nustatyto mokos fondo); 2) teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės biudžeto vykdymo, dėl nebiudžetinių lėšų ir fondų naudojimo; 3) tarybos, jos komitetų, mero (valdybos, jeigu ji sudaroma) siūlymu arba savo iniciatyva organizuoja patikrinimus bei revizijas administracijoje, savivaldybės valstybinėse ir valstybinėse akcinėse įmonėse, įstaigose, organizacijose; 4) teikia savivaldybės institucijoms išvadas ir pasiūlymus dėl patikrinimų ir revizijų rezultatų; 5) atlieka kitus veiksmus, užtikrinančius nustatytų pažeidimų pašalinimą. Kontrolierius yra juridinis asmuo.

21 straipsnis. Savivaldybės nuosavybė

Savivaldybės ekonominės veiklos pagrindą sudaro savivaldybės nuosavybė. Savivaldybės nuosavybė - tai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio savininko funkcijas pagal įstatymus įgyvendina taryba. Savivaldybės nuosavybės objektus nustato įstatymai. Savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda: 1) perduodant įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybės objektus savivaldybės nuosavybėn. Šiuo atveju gali būti įstatymuose nustatytos disponavimo tokiais objektais apribojimo sąlygos; 2) sukuriant naujus nuosavybės objektus; 3) sudarant sandorius arba kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taryba teisę valdyti bei eksploatuoti konkrečius savivaldybės nuosavybės objektus gali deleguoti savo suformuotoms institucijoms arba ūkio subjektams.

22 straipsnis. Turtiniai santykiai, keičiant Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijų ribas

Likviduojant savivaldybę ar keičiant Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio vieneto ribas, kitai savivaldybei priskiriama ta savivaldybės nekilnojamojo turto dalis, kuri yra priskiriamojoje teritorijoje; kitas jos turtas ir skolos paskirstomos savivaldybėms proporcingai iš priskiriamos teritorijos juridinių ir fizinių asmenų surenkamiems mokesčiams į savivaldybės biudžetą. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų turtinius ginčus, kilusius dėl teritorijos administracinių vienetų ribų pertvarkymo, sprendžia teismas.

23 straipsnis.

Savivaldybės finansai

Savivaldybės

finansinius išteklius sudaro savivaldybės biudžetas, nebiudžetės lėšos.

Kiekviena

savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybės biudžetas sudaromas

ir tvirtinamas vieneriems metams.

Biudžetiniais metais taryba

gali keisti biudžetą ir sudaryti papildomą biudžetą ta pačia tvarka, kokia jis

sudaromas ir tvirtinamas.

Lietuvos valstybės

biudžeto ir savivaldybių biudžetų santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos

biudžetinės sandaros ir Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai.

Savivaldybės biudžeto

pajamos formuojamos iš pajamų už jos nuosavybei priklausančio turto

eksploatavimą, iš jos teritorijoje esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų

mokamų mokesčių bei kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus joms priskirtų

pajamų šaltinių.

Jeigu savivaldybių

biudžetams priskirtų pajamų neužtenka jų socialinėms reikmėms tenkinti,

savivaldybių biudžetams gali būti skiriamos subsidijos iš Lietuvos valstybės

biudžeto tikslinėms programoms įgyvendinti.

Papildomos

savivaldybių biudžetų pajamos, gautos vykdant biudžetą, taip pat sutaupytos

išlaidos lieka savivaldybėms.

Jeigu savivaldybių

biudžetų pajamos ar išlaidos dėl Lietuvos valstybės institucijų priimtų aktų

keičiasi, pasikeitusios sumos kompensuojamos atitinkamai iš Lietuvos valstybės

ar savivaldybės biudžetų. Kompensacijų sumas derina suinteresuotos šalys. Kilus

ginčui, galutinį sprendimą priima teismas. Lėšos valstybės deleguotosioms

funkcijoms įgyvendinti skiriamos iš Lietuvos valstybės biudžeto.

Savivaldybė gali

naudotis bankų kreditais, imti ir teikti paskolas įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1330, 96.05.07, Žin., 1996, Nr.50-1196

(96.05.29)

24 straipsnis. Savivaldybių santykiai su valstybės institucijomis

Tarybų ir savivaldybės vykdomųjų institucijų santykiai su valstybės institucijomis grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. Savivaldos institucijos nėra pavaldžios valstybės institucijoms. Tais atvejais, kai su savivaldybės interesais susijusius reikalus svarsto aukštesniosios valstybės institucijos, jos apie tai privalo pranešti savivaldybei. Taryba teikia pasiūlymus, kuriuos privalo išnagrinėti aukštesniosios valstybės institucijos. Vyriausybė ir jos institucijos sprendimus valstybės teritorijos planavimo klausimais derina su savivaldybėmis ir savivaldybių ribas siūlo keisti, atsižvelgdamos į savivaldybių pasiūlymus. Vyriausybė remia savivaldybes rengiant, tobulinant ir perkvalifikuojant savivaldybių tarnautojus. Savivaldybės informuojamos ir konsultuojamos valstybės institucijose visais su savivaldybėmis susijusiais klausimais.

25 straipsnis. Lietuvos Respublikos savivaldybių atstovavimas Lietuvos Respublikos savivaldybėms

Seime, santykiuose su Respublikos Prezidentu, Vyriausybėje ir tarptautinėse organizacijose atstovauja Respublikinė savivaldybių asociacija.

26 straipsnis.

Savivaldybių veiklos teisinių garantijų bendrosios nuostatos

Savivaldybės

tarybos, valdybos sprendimai ir mero potvarkiai, neviršijantys jų

kompetencijos, yra privalomi visoms savivaldybės teritorijoje esančioms

įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat pareigūnams ir gyventojams.

Šio įstatymo

nustatytos savivaldybės teisės negali būti varžomos ar ribojamos, išskyrus

Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus.

Įstatymų ir kitų teisės aktų projektai, susiję

su savivaldybių veikla, rengimo ir svarstymo stadijose institucijų nustatyta

tvarka derinami su Lietuvos savivaldybių asociacija.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-95, 97.01.23, Žin., 1997, Nr.11-206

(97.02.05)

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446

(97.03.07)

27 straipsnis.

Tarybų veiklos teisinė apsauga Tarybos dėl savo teisių pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

28 straipsnis.

Savivaldos institucijų ir pareigūnų veiklos teisinė priežiūra

Ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar

vykdo Vyriausybės sprendimus, įstatymų nustatyta tvarka prižiūri apskričių

viršininkai.

Piliečių skundus dėl

savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo

kontrolieriai, kurių įgaliojimus nustato Seimo kontrolierių įstatymas.

Tarybų, jų vykdomųjų

institucijų bei pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir

organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446

(97.03.07)

29 straipsnis.

Savivaldybių atributika ir raštvedyba

Savivaldybės herbu

laikomas savivaldybės centro herbas. Savivaldybės, kurios neturi nustatyta

tvarka patvirtinto savivaldybės herbo, naudoja valstybės herbą.

Savivaldybės herbas

naudojamas savivaldybės vėliavoje, vietos savivaldos institucijų, savivaldybės

administracijos bei jos padalinių ir pareigūnų antspauduose, merų ženkluose,

dokumentų blankuose ir iškabose.

Savivaldybių

raštvedyba tvarkoma lietuvių kalba ir turi atitikti valstybės nustatytus

raštvedybos reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. 1-1227, 96.03.14, Žin., 1996, Nr. 33-804

(96.04.12)

31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja pirmą dieną po įvykusių rinkimų į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas. Įsigaliojus šiam įstatymui, nustoja galios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymas.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.