Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas

1 straipsnis. Vietos savivaldos samprata ir įstatymo paskirtis

Vietos savivalda (toliau - savivalda) - tai Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio vieneto gyventojų išrinktos vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiškai savo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės reikalus ir tenkinti vietos gyventojų poreikius. Savivaldybė - tai valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio gyventojų bendruomenė turi valstybės laiduotą savivaldos teisę. Savivaldybės gyventojų bendruomenė - tai konkrečios savivaldybės gyventojai, susiję savivaldos teisiniais santykiais. Savivaldos teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai, tarybų statutai. Šis įstatymas nustato bendrą savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką. Jeigu savivaldybei deleguojamos kitokios valstybės valdymo ar administravimo funkcijos arba to reikia jos išskirtiniam statusui įgyvendinti, tai įstatymai gali nustatyti ir kitokią tos savivaldybės institucijų organizavimo ir veiklos tvarką.

2 straipsnis. Savivaldos principai

Savivalda realizuojama vadovaujantis šiais principais: 1) savivaldybės ir valstybės interesų derinimo; 2) tiesioginio toje savivaldybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių dalyvavimo savivaldybės tarybos rinkimuose, apklausose, gyventojų sueigose ir peticijose; 3) savivaldos institucijų bei jų pareigūnų atskaitingumo gyventojams; 4) viešumo ir reagavimo į gyventojų nuomonę; 5) teisėtumo ir socialinio teisingumo; 6) ekonominio savarankiškumo.

3 straipsnis. Savivaldos teritorinis pagrindas

Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. II skyrius SAVIVALDOS INSTITUCIJOS, JŲ

4 straipsnis. Savivaldos institucijosPakeista šioje redakcijoje

Savivaldos institucijos yra: 1) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau - taryba); 2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu); 3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius. Kadencijos pradžioje pasirinkta vykdomųjų institucijų, išvardintų šio straipsnio antrajame punkte, struktūra nekeičiama iki tarybos įgaliojimų pabaigos. Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinkti savivaldybės meras, mero pavaduotojas, suformuotos savivaldos institucijos, patvirtinta administracijos struktūra bei tarybos statutas. Savivaldybės institucijų įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinkta taryba. Pirmajame tarybos posėdyje atsistatydina meras, valdyba ir kontrolierius, o taryba paveda jiems eiti pareigas tol, kol nustatyta tvarka bus išrinkti ar paskirti nauji pareigūnai.

Ankstesnė redakcija

5 straipsnis. Taryba

Tarybų narius dvejiems metams renka savivaldybės gyventojai - Lietuvos Respublikos piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka. Taryba įgyvendina valstybės laiduotą savivaldos teisę ir turi juridinio asmens teises. Taryba sudaro komitetus, komisijas ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus organus. Tarybos struktūrą ir veiklos tvarką nustato tarybos statutas. Taryba netenka įgaliojimų prieš terminą, kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas.

6 straipsnis.

Tarybos veiklos formos Tarybos darbo tvarką nustato šis įstatymas ir jos priimtas statutas. Posėdis yra pagrindinė tarybos veiklos forma. Taryba savo įgaliojimus vykdo svarstydama ir spręsdama klausimus tarybos, komitetų bei komisijų posėdžiuose, frakcijų ir grupių pasitarimuose. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir organizuoja jų įgyvendinimą bei kontrolę. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi informuoti gyventojus apie savo ir jos suformuotų institucijų veiklą, šalinti nurodytus darbo trūkumus, įgyvendinti konstruktyvius pasiūlymus. Pagrindinėje darbovietėje negautas atlyginimas už tarybos posėdžiuose praleistą laiką tarybos nariams mokamas ir su darbu taryboje susijusios išlaidos kompensuojamos tarybos nustatyta tvarka.

7 straipsnis.

Tarybos posėdis

Tarybos

posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja

nustatyto viso

tarybos narių skaičiaus dauguma.

Pirmąjį

naujai išrinktos tarybos posėdį šaukia atitinkamos

rinkimų komisijos

pirmininkas ne vėliau kaip per dvi savaites po

rinkimų rezultatų

paskelbimo. Jį pradeda rinkimų komisijos

pirmininkas ir

pirmininkauja iki mero išrinkimo. Jeigu komisijos

pirmininkas

posėdžio nešaukia, tarybos nariai renkasi patys kitą

dieną pasibaigus

dviejų savaičių terminui.

Kitus tarybos

posėdžius šaukia meras, o jei jo nėra - mero

pavaduotojas savo

iniciatyva arba komiteto, valdybos siūlymu,

taip pat kai to

raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto

skaičiaus tarybos

narių, nurodydami svarstytinus klausimus.

Meras, mero

pavaduotojas privalo sušaukti posėdį ir teikti

svarstyti

pasiūlytus klausimus ne vėliau kaip per dvi savaites

nuo tarybos narių

reikalavimo gavimo.

Jeigu per

nustatytą laiką posėdis nesušaukiamas, jį gali

šaukti ne mažiau

kaip 1/3 visų tarybos narių, apie tai raštu

pranešę kitiems

tarybos nariams ir gyventojams. Jei meras ir jo

pavaduotojas

posėdyje nedalyvauja, pirmininkauja ir visus

posėdyje priimtus

dokumentus pasirašo vienas iš tarybos narių.

Apie posėdžio

sušaukimą bei parengtus svarstyti klausimus

meras, jo

pavaduotojas arba 1/3 tarybos narių praneša visiems

tarybos nariams ir

gyventojams ne vėliau kaip prieš tris dienas

iki posėdžio

pradžios.

Klausimus

svarstyti tarybai pateikia komitetai, komisijos,

tarybos nariai,

meras, valdyba. Tarybos posėdžio darbotvarkę

sudaro meras. Ji

gali būti papildyta ar pakeista tarybos

sprendimu

komitetui ar komisijai, frakcijai, grupei,

kontrolieriui ar

Vyriausybės atstovui pasiūlius.

Tarybos sprendimai

priimami posėdyje dalyvaujančių jos

narių balsų

dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai,

sprendžiamąjį

balsą turi meras. Tarybos narys neturi balsavimo

teisės, kai

sprendžiami su juo susiję turtiniai ir finansiniai

klausimai.

Tarybos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų

paskelbimo, jeigu

juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

Tarybos

posėdžiai yra protokoluojami. Protokolą ir tarybos

sprendimus pasirašo

meras. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo

rinkimų komisijos ar

posėdžio pirmininkas.

Tarybos

posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per

ketvirtį.

Tarybos

posėdžiai yra vieši. Juose turi teisę dalyvauti ir

pasisakyti

kontrolierius, valdybos nariai, Vyriausybės atstovas,

Lietuvos

Respublikos Seimo nariai. Įmonių, įstaigų, organizacijų

atstovų ir

gyventojų dalyvavimo tarybos posėdžiuose tvarką

nustato tarybos

statutas.

Tarybos

posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių

tarybos statuto

nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų

projektai.

Straipsnio

{#95CCAA0835 ;} Nr.

1-835, 95.04.04, Žin., 1995, Nr. 30-683 (95.04.07)

8 straipsnis.

Tarybos komitetai Tarybos komitetai - tai tarybos organai, sudaromi klausimams preliminariai nagrinėti, rengti ir teikti tarybai, merui, valdybai bei kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi tarybos, mero, valdybos sprendimai. Komitetai gali svarstyti savo kompetencijos klausimus ir priimti rekomendacinius sprendimus, kuriuos turi apsvarstyti rekomendacijas ar pasiūlymus gavusios savivaldos institucijos, administracijos padaliniai, savivaldybės įmonės bei organizacijos. Komitetai taip pat teikia pasiūlymus ir išvadas dėl tarybai svarstyti pateiktų sprendimų ir kitų dokumentų projektų. Komitetai sudaromi iš tarybos narių. Komitetų ir jų narių skaičių, kompetenciją bei darbo tvarką nustato tarybos statutas. Komitetų pirmininkai renkami mero siūlymu. Komitetų posėdžiai protokoluojami. Išvadas ir sprendimus pasirašo komitetų pirmininkai.

9 straipsnis. Meras, mero pavaduotojas

Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero siūlymu - mero pavaduotoją. Meras, mero pavaduotojas renkami slaptu balsavimu. Meras, mero pavaduotojas laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma. Už savarankiškosios kompetencijos įgaliojimų vykdymą meras, mero pavaduotojas yra atsakingi ir atskaitingi tarybai. Meras, mero pavaduotojas yra tiesiogiai atsakingi už valstybės deleguotų įgaliojimų vykdymą. Jei meras, mero pavaduotojas nevykdo arba blogai vykdo valstybės deleguotus įgaliojimus, Vyriausybė apie tai praneša tarybai, o šiuos pareigūnus įspėja ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per nustatytą laiką trūkumai nepašalinami, Vyriausybė savo nutarimu kreipiasi į tarybą dėl mero, mero pavaduotojo atleidimo. Vyriausybės kreipimasis tarybos posėdyje turi būti apsvarstytas per dvi savaites. Jeigu taryba mero, mero pavaduotojo neatleidžia, Vyriausybė kreipiasi į Seimą dėl tiesioginio valdymo įvedimo. Meras, mero pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų, jeigu: l) įsigalioja teismo nuosprendis dėl jų padarytų nusikaltimų; 2) jie neatsisako kito darbo ar pareigų pagal šio straipsnio dešimtąją dalį; 3) savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas. Prieš terminą motyvuotu tarybos sprendimu meras, mero pavaduotojas gali būti atleisti iš pareigų 1/3 tarybos narių iniciatyva, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma. Meras, mero pavaduotojas gali būti atleisti iš pareigų prieš terminą ir kitais Darbo sutarties įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti galima tik po pusės metų, išskyrus tuos atvejus, kai išaiškėja šio straipsnio ketvirtojoje dalyje išvardintos aplinkybės. Pasibaigus įgaliojimų laikui, jeigu meras, mero pavaduotojas neišrenkami naujam terminui ir jų negalima grąžinti į ankstesnį darbą (pareigas), išmokama trijų mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Mero, mero pavaduotojo atlyginimą pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus nustato taryba. Meras, mero pavaduotojas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti jokiose kitose valstybinėse ar privačiose įmonėse ir gauti papildomai jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Mero pavaduotojas vykdo mero jam deleguotus įgaliojimus ir atlieka visas mero pareigas, kai šio nėra. Mero pavaduotojas pirmininkauja tarybos bei valdybos posėdžiui, kai svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai. Merui, mero pavaduotojui įgaliojimai pratęsiami ir po naujų rinkimų iki reikalų perdavimo naujai išrinktam merui, mero pavaduotojui arba Vyriausybės įgaliotiniui, kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas.

10 straipsnis. Valdyba

Taryba gali nuspręsti ir savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių sudaryti kolegialią vykdomąją instituciją - valdybą, nustatydama ir jos narių skaičių. Atskirais įstatymuose nurodytais atvejais sudaryti valdybą gali būti privaloma, o jos sudėtis reglamentuota. Jeigu valdyba sudaroma, į ją pagal pareigas įeina meras ir mero pavaduotojas. Valdybos narių kandidatūras tarybai tvirtinti teikia meras. Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų jos narių. Valdybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista valdybos sprendimu, pasiūlius valdybos nariams, kontrolieriui ar Vyriausybės atstovui. Valdybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo meras. Valdybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Valdybos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Valdybos sprendimus tarybos savarankiškosios kompetencijos klausimais privalo pasirašyti meras. Meras turi teisę nepasirašyti valdybos sprendimų, susijusių su valstybės deleguotomis funkcijomis, jeigu jie prieštarauja įstatymams. Piliečių ir organizacijų teises pažeidžiantys mero veiksmai dėl sprendimo nepasirašymo gali būti skundžiami teisme. Taryba gali 1/3 tarybos narių iniciatyva pareikšti nepasitikėjimą visa valdyba, jeigu ši sudaroma, arba atskiru valdybos nariu, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma. Kai pareiškiamas nepasitikėjimas, valdyba ar atskiras jos narys privalo iš pareigų atsistatydinti. Jeigu sprendimas pareikšti nepasitikėjimą nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti galima tik po pusės metų. Valdybos įgaliojimai pratęsiami ir po tarybos narių rinkimų iki naujos valdybos sudarymo.

11 straipsnis.

Administracija Tarybos, mero, valdybos sprendimus įgyvendina bei tarybą, merą, valdybą techniškai aptarnauja administracija. Administracijos struktūrą, jos nuostatus tvirtina taryba, o etatus bei administracijos darbuotojų atlyginimus - meras (valdyba, jeigu ji sudaroma), vadovaudamasis įstatymų arba Vyriausybės nutarimų patvirtintais normatyvais ir neviršydamas nustatyto mokos fondo. Administracijai vadovauja administratorius. Administratorius: 1) yra atskaitingas merui, vykdo jo potvarkius ir nurodymus; 2) organizuoja tarybos ir valdybos posėdžių parengimą ir dokumentų įforminimą; 3) atsako už administracijos vidaus darbo tvarką; 4) pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus. Administratorių skiria ir atleidžia meras. Jeigu sudaroma valdyba, ji skiria ir atleidžia administratorių mero teikimu. Administracijos padalinių vadovus, jų pavaduotojus, merui pritarus, skiria ir atleidžia administratorius. Kitus administracijos tarnautojus priima į darbą ir atleidžia administratorius. Administracijos darbuotojai negali būti tarybos, kurią jie aptarnauja, nariai.

12 straipsnis. Seniūnas

Seniūnas yra administracijos pareigūnas seniūnijoje. Jį skiria ir iš pareigų atleidžia meras. Seniūnas paprastai turi būti tos seniūnijos gyventojas - Lietuvos Respublikos pilietis. Pasibaigus įgaliojimų laikui, jeigu seniūnas neskiriamas naujam terminui ir jo negalima grąžinti į ankstesnį darbą, jam išmokama trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Seniūno įgaliojimai tęsiasi ir po naujų tarybos narių rinkimų iki reikalų perdavimo naujai paskirtam seniūnui. Seniūno atlyginimą pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus nustato meras (valdyba, jeigu ji sudaroma).

13 straipsnis. Kontrolierius

Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių. Kontrolieriumi gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Kontrolierius skiriamas slaptu balsavimu. Kontrolierius laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma. Tokia pat tvarka kontrolieriaus teikimu skiriamas kontrolieriaus pavaduotojas. Kontrolierius, kontrolieriaus pavaduotojas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti jokiose kitose valstybinėse ar privačiose įmonėse ir gauti papildomai jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Jeigu kontrolierius negali eiti savo pareigų arba jo nėra, šias pareigas eina kontrolieriaus pavaduotojas. Kontrolierius, kontrolieriaus pavaduotojas gali būti atleisti iš pareigų prieš terminą 1/3 tarybos narių iniciatyva motyvuotu tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma. Jeigu sprendimas atleisti kontrolierių, kontrolieriaus pavaduotoją nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti galima tik po pusės metų. Pasibaigus įgaliojimų laikui, jeigu kontrolierius, kontrolieriaus pavaduotojas neskiriami naujam terminui ir jų negalima grąžinti į ankstesnį darbą (pareigas), išmokama trijų mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Kontrolieriaus, kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimai tęsiasi ir po tarybos narių rinkimų iki reikalų perdavimo naujai paskirtam kontrolieriui.

14 straipsnis. Bendrosios nuostatos

Savivaldos institucijų kompetencija yra savarankiškoji ir valstybės deleguotoji. Savivaldos institucijos pagal šio įstatymo joms priskirtą savarankiškąją kompetenciją turi veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę, kiek tai leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Be to, savivaldybėse sprendžiamos ir kitos jų gyventojų bendruomenės nariams iškylančios problemos, kurias spręsti nepriskirta valstybės institucijų kompetencijai. Valstybės funkcijos deleguojamos savivaldybėms šiuo ir kitais įstatymais. Savivaldos institucijos, priimdamos sprendimus valstybės deleguotosios kompetencijos klausimais, vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais poįstatyminiais aktais. Valstybės institucijos veikia bei kontroliuoja savivaldos institucijas, įgyvendinančias valstybės deleguotąsias funkcijas, tik įstatymuose numatytais atvejais ir formomis.

15 straipsnis. Tarybos savarankiškoji kompetencija

Taryba: 1) renka bei atleidžia iš pareigų merą ir mero pavaduotoją; 2) sudaro komitetus, o nutarusi - ir valdybą, administracinę bei kitas komisijas, keičia jų sudėtį, tvirtina mero pasiūlytas komitetų ir komisijų pirmininkų kandidatūras; 3) nustato administracijos struktūrą, etatų skaičių, darbo užmokesčio fondą; 4) skiria kontrolierių bei jo pavaduotoją; 5) priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos suskirstymo į seniūnijas ir nustato jų ribas; 6) tvirtina tarybos statutą; 7) tvirtina mero (valdybos, jeigu ji sudaroma) bei kontrolieriaus veiklos nuostatus; 8) nutraukia tarybos narių įgaliojimus prieš terminą Vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka; 9) tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą; 10) tvirtina nebiudžetinių fondų ir lėšų sudarymo bei naudojimo tvarką, jų panaudojimo apyskaitą; 11) skirsto arba įgalioja merą (valdybą, jeigu ji sudaroma) skirstyti papildomas savivaldybės biudžeto lėšas; 12) tvirtina kainas ir tarifus už valstybinių savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas; 13) tvirtina iš savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų bendrą asignavimų sumą ir darbo užmokesčio fondą; 14) įstatymų numatyta tvarka nustato vietines rinkliavas; 15) priima sprendimus įsteigti, reorganizuoti ar likviduoti veikiančias pagal Įmonių įstatymą savivaldybės įmones ir organizacijas; 16) priima sprendimus dėl iš savivaldybės biudžeto lėšų išlaikomų įstaigų, įmonių, organizacijų steigimo, reorganizavimo bei likvidavimo; 17) nustato mokėjimų arba kompensacijų už išperkamus žemės sklypus, naudojimąsi savivaldybės įrengimais, objektais bei gamtos ištekliais dydį; 18) tvirtina savivaldybės teritorijos plėtojimo generalinį planą ir jo pakeitimus, miestų ir miestelių plėtimo ir kūrimo generalines schemas; 19) įstatymų nustatyta tvarka steigia ir tvarko savivaldybės saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus; 20) nustato savivaldybės sutarčių bei susitarimų su savo ir kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, kitomis savivaldybėmis, užsienio įmonėmis tvirtinimo tvarką; 21) gali teikti finansines lengvatas savo sąskaita įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms kitus būtiniausius gyventojų poreikius; 22) naudojasi bankų kreditais, ima ir teikia paskolas įstatymų nustatyta tvarka, nustato savivaldybės vykdomųjų institucijų naudojimosi bankų kreditais bei paskolų ėmimo ir teikimo sąlygas; 23) nagrinėja tarybos narių keliamus klausimus, priima dėl jų sprendimus; 24) išklauso mero (valdybos, jeigu ji sudaroma) bei kitų tarybos sudarytų organų ataskaitas, tarybos narių paklausimus administracijos pareigūnams, savivaldybės įmonių, organizacijų vadovams bei priima dėl jų sprendimus; 25) savo iniciatyva, Vyriausybės atstovo arba kitų institucijų siūlymu ar reikalavimu panaikina ar atšaukia įstatymams, Vyriausybės ar tarybos sprendimams prieštaraujančius tarybos, mero (valdybos, jeigu ji sudaroma) bei kitų savivaldos institucijų sprendimus ir potvarkius; 26) tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir miestelių tvarkymo ir švaros, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles, už kurių pažeidimą įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė; 27) priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas ir dėl prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų; 28) tvirtina savivaldybės simbolius, teikia siūlymus patvirtinti savivaldybės herbą; 29) teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo.

16 straipsnis.

Valstybės deleguotoji kompetencija

Savivaldos

institucijos atlieka civilinės metrikacijos

funkcijas, tvarko

savivaldybių ir valstybinių bei privataus

kapitalo įmonių,

visuomeninių organizacijų registrą, taip pat

gali valdyti

valstybinius parkus (nacionalinius ir regioninius),

organizuoti

savivaldybių policiją, civilinę ir priešgaisrinę

saugą, organizuoti

sveikatinimo veiklą savivaldybės teritorijoje

Vyriausybės

nustatyta tvarka, įgyvendinti kitas įstatymų

deleguotas

funkcijas.

Savivaldos

institucijos, įgyvendindamos deleguotas

valstybės

funkcijas, vadovaujasi įstatymais, vykdo Vyriausybės

nutarimus.

Straipsnio

{#95FDAA1033 ;} Nr.

1-1033, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1486 (95.07.19)

17 straipsnis.

Mero įgaliojimai ir kompetencija

Meras numato

tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukia tarybos

posėdžius ir jiems

pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir

komisijų veiklą,

pasirašo tarybos sprendimus ir posėdžių

protokolus. Meras

organizuoja tarybos sprendimų įgyvendinimą.

Jei sudaroma

kolegiali vykdomoji institucija - valdyba,

meras jai vadovauja

ir pirmininkauja jos posėdžiams, pasirašo

sprendimus

savarankiškosios kompetencijos klausimais ir turi

teisę nepasirašyti

valdybos sprendimų valstybės deleguotosios

kompetencijos

klausimais, jeigu šie, jo nuomone, prieštarauja

įstatymams ar

Vyriausybės nutarimams.

Mero darbą

reglamentuoja tarybos patvirtinti nuostatai.

Vykdydamas savo

Ōgaliojimus, meras:

1)

atstovauja arba Ōgalioja kitus asmenis atstovauti

tarybai ir

valdybai teisme, santykiuose su kitomis

savivaldybÓmis,

valstybÓs ar uŲsienio valstybiÖ bei savivaldos

institucijomis,

savivaldybÓs gyventojais;

2) si×lo

mero pavaduotojo, komitetÖ, komisijÖ pirmininkÖ,

kitÖ tarybos

sudaromÖ organÖ vadovÖ kandidat×ras;

3) skiria

ir atleidŲia administratoriÖ ir seni×nus;

tvirtina seni×no

veiklos nuostatus;

4) sudaro

ir teikia tarybai tvirtinti sutartis ir

susitarimus su savo

ir kitÖ savivaldybiÖ teritorijoje esanŃiomis

ŌmonÓmis,

Ōstaigomis, organizacijomis ir uŲsienio ŌmonÓmis bei

kitomis

savivaldybÓmis, o jeigu savivaldybÓs teritorijoje yra

laisvoji ekonominÓ

zona, - taip pat sutartis ir susitarimus su

Õios zonos valdymo

bendrove;

5)

organizuoja vaikÖ ir jaunimo bendrŠjŌ lavinimŠ ir

papildomŠ

ugdymŠ, suaugusiÖjÖ bendrŠjŌ ugdymŠ, r×pinasi

gyventojÖ

kult×ros ugdymu, bendrosios ir etnokult×ros

puoselÓjimu, organizuoja

gyventojÖ pirminŅ sveikatos apsaugŠ ir

sergamumo

prevencijŠ, ligoniÖ, invalidÖ ir seneliÖ slaugŠ,

r×pinasi

teritorijos sanitarija ir kad b×tÖ laikomasi higienos

bei gamtos

apsaugos reikalavimÖ, plÓtoja gyventojÖ poilsio ir

turizmo industrijŠ;

6)

organizuoja invalidÖ, vieniÕÖ nusenusiÖ asmenÖ r×pybŠ,

prieŲi×rŠ ir

aptarnavimŠ, labdaros renginius, tarybos nustatyta

tvarka skirsto

surinktas lÓÕas ir aukas.

Vykdydamas

šiuos ir kitus įstatymų numatytus įgaliojimus

meras priima

potvarkius.

Straipsnio

{#96B[AA1262 ;} Nr.

1-1262, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-869 (96.04.19)

18 straipsnis.

Valdybos kompetencija

Jeigu taryba

sudaro valdybą, tai ši, vykdydama savo

įgaliojimus:

1) tarybai pavedus

nustato kainas ir tarifus už savivaldybės

įmonių teikiamas

gyventojams paslaugas;

2) tarybai

įgaliojus skirsto papildomas savivaldybės

biudžeto lėšas bei

kitus išteklius;

3)

organizuoja teritorijos raidos analizę, bendrųjų

ilgalaikių

socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių,

demografinių,

ekologinių ir kitų programų projektų rengimą;

4) organizuoja

tarybos patvirtintų programų įgyvendinimą

savivaldybės

teritorijoje;

5) organizuoja

teritorijos generalinio plano, jo pakeitimų

projektų bei detalių

planų rengimą;

6)

kontroliuoja, kaip laikomasi visų objektų statybos,

plėtimo ir

rekonstrukcijos, pastatų ir teritorijos statybų,

kraštovaizdžio,

architektūros bei kultūros paminklų apsaugos

reikalavimų;

7) teikia

tarybai spręsti arba pati sprendžia socialinės ir

gamybinės

infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos

klausimus,

prižiūri, kad būtų nustatyta jų eksploatavimo tvarka,

o prireikus -

atliekamos užsakovo funkcijos;

8) sudaro ir

teikia tarybai tvirtinti biudžeto projektą,

biudžeto įvykdymo

apyskaitą;

9) pagal

tarybos patvirtintus nuostatus sudaro

nebiudžetinius

fondus;

10)

kontroliuoja, ar tikslingai ir teisėtai naudojami

savivaldybės

įsteigti fondai;

11)

kontroliuoja, kaip laikomasi tarybos nustatytų

taisyklių, už kurių

pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė;

12) įstatymų

nustatyta tvarka organizuoja gyvenamųjų patalpų

statybą,

eksploataciją, sudaro ir tvarko piliečių eiles valstybės

paramai gauti,

nuomoja ir parduoda savivaldybių fondo

gyvenamąsias

patalpas;

13) tiria ir

analizuoja migracijos procesus, kartu su

teritorinėmis

darbo biržomis organizuoja racionalų gyventojų

užimtumą, gyventojų

kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą bei

viešuosius darbus;

14) kartu su

kitomis valstybės institucijomis rengia ir

įgyvendina

prevencines priemones, gyventojų gelbėjimą nuo

katastrofų,

stichinių nelaimių, epidemijų, užkrečiamų ligų,

likviduoja jų

padarinius;

15) rengia

tarybai pasiūlymus steigti, reorganizuoti ir

likviduoti iš

savivaldybės biudžeto lėšų išlaikomas įstaigas,

įmones ir

organizacijas;

16) valdo,

naudoja ir saugo savivaldybės turtą;

17) rengia

gyventojų susirinkimus, kuriuose ne rečiau kaip

kartą per metus

pateikia informaciją apie savivaldybės reikalus,

taip pat kartą per

metus ir pagal reikalavimą atsiskaito už savo

veiklą tarybai.

Valdybos

kompetenciją reguliuoja tarybos patvirtinti

nuostatai.

Jeigu valdyba

nesudaroma, tai visus valdybai priskirtus

įgaliojimus vykdo

meras.

19 straipsnis.

Seniūno kompetencija

Seniūno darbą

reglamentuoja jo veiklos nuostatai.

Seniūnas:

1) mero

pavedimu rengia ir teikia mero potvarkių (valdybos

sprendimų, jeigu ji

sudaroma) projektus seniūnijos klausimais;

2) teikia merui

rekomendacijas dėl socialinės globos;

3) teikia

merui pasiūlymus dėl savivaldybės saugomų

teritorijų ir

kraštovaizdžio objektų priežiūros;

4) renka jo

kompetencijai priskirtus statistikos duomenis;

5) išduoda

pažymas seniūnijos gyventojams dėl jų socialinės

padėties;

6) šaukia

seniūnijos gyventojų sueigas;

7) organizuoja

kapinių priežiūrą;

8) renka žinias

apie žemės nuomos poreikius;

9) organizuoja

rinkliavas ir vietinių mokesčių rinkimą;

10) tvarko

ūkines knygas;

11)

kontroliuoja ir teikia savivaldybei informaciją apie

tarybos (valdybos,

jeigu ji sudaroma) sprendimų, mero potvarkių

įgyvendinimą

seniūnijos teritorijoje;

12) kaimo

vietovėse registruoja gimimus bei mirtis, išduoda

leidimus laidoti,

įstatymų nustatyta tvarka atlieka notarinius

veiksmus, įrašo

Lietuvos Respublikos piliečio pase duomenis apie

nuolatinę gyvenamąją

vietą;

13) atlieka

kitas mero potvarkiu (valdybos sprendimu, jeigu

ji sudaroma)

deleguotas funkcijas.

Straipsnio

{#95HMAA1041 ;} Nr.

1-1041, 95.09.14, Žin., 1995, Nr. 79-1820 (95.09.27)

20 straipsnis. Kontrolieriaus kompetencija

Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarybos sprendimų nustatytų įgaliojimų, prižiūri, kaip naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir efektyviai eksploatuojama savivaldybės nuosavybė, taip pat savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė. Kontrolieriaus veiklą reglamentuoja nuostatai. Kontrolierius pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus. Kontrolierius: 1) vadovauja kontrolieriaus tarnybai, priima į darbą ir atleidžia tarnybos darbuotojus (neviršydamas biudžeto asignavimų ir nustatyto mokos fondo); 2) teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės biudžeto vykdymo, dėl nebiudžetinių lėšų ir fondų naudojimo; 3) tarybos, jos komitetų, mero (valdybos, jeigu ji sudaroma) siūlymu arba savo iniciatyva organizuoja patikrinimus bei revizijas administracijoje, savivaldybės valstybinėse ir valstybinėse akcinėse įmonėse, įstaigose, organizacijose; 4) teikia savivaldybės institucijoms išvadas ir pasiūlymus dėl patikrinimų ir revizijų rezultatų; 5) atlieka kitus veiksmus, užtikrinančius nustatytų pažeidimų pašalinimą. Kontrolierius yra juridinis asmuo.

21 straipsnis. Savivaldybės nuosavybė

Savivaldybės ekonominės veiklos pagrindą sudaro savivaldybės nuosavybė. Savivaldybės nuosavybė - tai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio savininko funkcijas pagal įstatymus įgyvendina taryba. Savivaldybės nuosavybės objektus nustato įstatymai. Savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda: 1) perduodant įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybės objektus savivaldybės nuosavybėn. Šiuo atveju gali būti įstatymuose nustatytos disponavimo tokiais objektais apribojimo sąlygos; 2) sukuriant naujus nuosavybės objektus; 3) sudarant sandorius arba kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taryba teisę valdyti bei eksploatuoti konkrečius savivaldybės nuosavybės objektus gali deleguoti savo suformuotoms institucijoms arba ūkio subjektams.

23 straipsnis. Savivaldybės finansai

Savivaldybės finansinius išteklius sudaro savivaldybės biudžetas, nebiudžetiniai fondai ir lėšos. Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems metams. Biudžetiniais metais taryba gali keisti biudžetą ir sudaryti papildomą biudžetą ta pačia tvarka, kokia jis sudaromas ir tvirtinamas. Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros ir Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai. Savivaldybės biudžeto pajamos formuojamos iš pajamų už jos nuosavybei priklausančio turto eksploatavimą, iš jos teritorijoje esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų mokamų mokesčių bei kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus joms priskirtų pajamų šaltinių. Jeigu savivaldybių biudžetams priskirtų pajamų neužtenka jų socialinėms reikmėms tenkinti, savivaldybių biudžetams gali būti skiriamos subsidijos iš Lietuvos valstybės biudžeto tikslinėms programoms įgyvendinti. Papildomos savivaldybių biudžetų pajamos, gautos vykdant biudžetą, taip pat sutaupytos išlaidos lieka savivaldybėms. Jeigu savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl Lietuvos valstybės institucijų priimtų aktų keičiasi, pasikeitusios sumos kompensuojamos atitinkamai iš Lietuvos valstybės ar savivaldybės biudžetų. Kompensacijų sumas derina suinteresuotos šalys. Kilus ginčui, galutinį sprendimą priima teismas. Lėšos valstybės deleguotosioms funkcijoms įgyvendinti skiriamos iš Lietuvos valstybės biudžeto. Savivaldybės nebiudžetiniai fondai ir lėšos sudaromi iš vietinių rinkliavų ir kitų pajamų šaltinių. Vietinių rinkliavų nustatymo bei savivaldybės nebiudžetinių fondų ir lėšų sudarymo ir naudojimo tvarką nustato įstatymai. Savivaldybė gali naudotis bankų kreditais, imti ir teikti paskolas įstatymų nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Savivaldybių santykiai su valstybės institucijomis

Tarybų ir savivaldybės vykdomųjų institucijų santykiai su valstybės institucijomis grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. Savivaldos institucijos nėra pavaldžios valstybės institucijoms. Tais atvejais, kai su savivaldybės interesais susijusius reikalus svarsto aukštesniosios valstybės institucijos, jos apie tai privalo pranešti savivaldybei. Taryba teikia pasiūlymus, kuriuos privalo išnagrinėti aukštesniosios valstybės institucijos. Vyriausybė ir jos institucijos sprendimus valstybės teritorijos planavimo klausimais derina su savivaldybėmis ir savivaldybių ribas siūlo keisti, atsižvelgdamos į savivaldybių pasiūlymus. Vyriausybė remia savivaldybes rengiant, tobulinant ir perkvalifikuojant savivaldybių tarnautojus. Savivaldybės informuojamos ir konsultuojamos valstybės institucijose visais su savivaldybėmis susijusiais klausimais.

25 straipsnis. Lietuvos Respublikos savivaldybių atstovavimas Lietuvos Respublikos savivaldybėms

Seime, santykiuose su Respublikos Prezidentu, Vyriausybėje ir tarptautinėse organizacijose atstovauja Respublikinė savivaldybių asociacija.

VI

skyrius

26 straipsnis. Savivaldybių veiklos teisinių garantijų bendrosios nuostatos

Savivaldos institucijų sprendimai, neviršijantys jų kompetencijos, yra privalomi visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat pareigūnams ir gyventojams. Šio įstatymo nustatytos savivaldybės teisės negali būti varžomos ar ribojamos, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus.

27 straipsnis.

Tarybų veiklos teisinė apsauga Tarybos dėl savo teisių pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

28 straipsnis. Savivaldos institucijų ir pareigūnų veiklos teisinė priežiūra

Ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, įstatymų nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės atstovai. Piliečių skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai, kurių įgaliojimus nustato Seimo kontrolierių įstatymas. Tarybų, jų vykdomųjų institucijų bei pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.

29 straipsnis.

Savivaldybių atributika ir raštvedyba

Savivaldybės

herbu laikomas savivaldybės centro herbas.

Savivaldybės,

kurios neturi nustatyta tvarka patvirtinto

savivaldybės herbo,

naudoja valstybės herbą.

Savivaldybės

herbas naudojamas savivaldybės vėliavoje,

vietos savivaldos

institucijų, savivaldybės administracijos bei

jos padalinių ir

pareigūnų antspauduose, merų ženkluose,

dokumentų blankuose

ir iškabose.

Savivaldybių

raštvedyba tvarkoma lietuvių kalba ir turi

atitikti valstybės

nustatytus raštvedybos reikalavimus.

Straipsnio

{#96BMAA1227 ;} Nr.

1-1227, 96.03.14,

30 straipsnis. Tiesioginio valdymo įvedimas savivaldybės teritorijoje

Savivaldybės teritorijoje laikinai, bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos, Seimo sprendimu gali būti įvestas tiesioginis valdymas. Įvedus tiesioginį valdymą, savivaldybės taryba ir jos suformuotos vykdomosios institucijos netenka savo įgaliojimų. Tiesioginis valdymas gali būti įvedamas, jeigu: 1) savivaldos institucijos savo veiksmais kėsinasi į valstybės teritorijos vientisumą bei konstitucinę santvarką; 2) teismai nustato, kad taryba nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nuolat pažeidinėja įstatymus; 3) taryba neišsirenka mero, mero pavaduotojo ir nesuformuoja savivaldos institucijų per šiame įstatyme nustatytą laiką arba tris kartus nesusirenka į mero šaukiamą posėdį; 4) meras ir taryba nesilaiko šio įstatymo 9 straipsnio trečiosios dalies nuostatų. Siūlymą laikinai įvesti tiesioginį valdymą Seimui gali pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o išvadas dėl tokio siūlymo pagrįstumo Seimui teikia Seimo Savivaldybių komitetas. Seimas, priimdamas sprendimą laikinai įvesti tiesioginį valdymą, nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą. Tiesioginį savivaldybės valdymą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl administracinių teritorinių vienetų tiesioginio valdymo" įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja pirmą dieną po įvykusių rinkimų į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas. Įsigaliojus šiam įstatymui, nustoja galios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymas.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.