Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo tikslas

Šio įstatymo tikslas – skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą.

2 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas, jų įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokosPakeista šioje redakcijoje

1. Savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą.

2. Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias institucijas. 3 dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

3. Savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir vykdomosios institucijos – savivaldybės valdyba (toliau – valdyba), savivaldybės meras (toliau – meras), turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises bei pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais. 3 dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.: 3. Savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybės administracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.

4. Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas.

5. Savivaldybės kontroliuojamos įmonės – savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, ir akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei.

6. Savivaldybės administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir joms pavaldžios įstaigos bei kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių funkcijų įgyvendinimą.

7. Savivaldybės tarnautojai – asmenys, pagal Valstybės tarnybos įstatymą įgiję valstybės tarnautojo statusą ir savivaldybės institucijose ar įstaigose atliekantys viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantys viešąsias paslaugas visuomenei.

8. Savivaldybių funkcijos – šio ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos.

9. Bendruomenė – atitinkamoje teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys, susieti bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Ankstesnė redakcija

4 straipsnis. Vietos savivaldos principai

Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: 1) atsakingumas rinkėjams. Savivaldybės tarybos nariai (toliau – tarybos nariai) už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams; 2) gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia visuomeninių organizacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu; 3) savivaldybių ir valstybės interesų derinimas tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus; 4) savivaldybės institucijų veiklos laisvė ir savarankiškumas, kai jos, įgyvendindamos įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus; 5) veiklos skaidrumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; 6) bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimas. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių; 7) viešumas ir reagavimas į gyventojų nuomonę. Gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų bei atskirų tarnautojų darbą. Savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla gali būti slapta ar konfidenciali tik įstatymų nustatytais atvejais; 8) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; 9) žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas. Savivaldybės institucijų ar tarnautojų priimami sprendimai neturi pažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių.

5 straipsnis. Savivaldybių funkcijos

1. Savivaldybių

funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į:

1)

savarankiškąsias. Jas savivaldybės atlieka pagal įstatymų suteiktą

kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais.

Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų

priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą;

2) priskirtąsias

(ribotai savarankiškas). Įgyvendindamos šį ir kitus įstatymus ir jų pagrindu

priimtus kitus teisės aktus, savivaldybės šias funkcijas atlieka atsižvelgdamos

į vietos sąlygas ir aplinkybes;

3)

valstybines (perduotas savivaldybėms). Tai yra valstybės funkcijos, perduotos

savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Šios funkcijos perduodamos

įstatymais ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais. Savivaldybės,

įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo

laisvę;

4) sutartines.

Šių funkcijų įgyvendinimas grindžiamas sutartimis.

2

dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

2. Savivaldybių

funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į viešojo administravimo ir viešųjų

paslaugų teikimo. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka

atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės kontrolierius, valdyba, meras,

savivaldybės administracija, kitos įstaigos, tarnybos, savivaldybės

tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia

viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas

teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis

sudarytas sutartis – kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.

2

dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

2. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į

vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos

valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba.

Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės

taryba, savivaldybės administracijos direktorius, kiti savivaldybės įstaigų ir

tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės

tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės

teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų

teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei

juridiniai asmenys, pasirenkami viešai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

6

straipsnio redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

6 straipsnis.

Savarankiškosios savivaldybių funkcijos

Nustatomos šios

savarankiškosios savivaldybių funkcijos:

1) ikimokyklinis vaikų ugdymas;

2) vaikų ir

jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas;

3) suaugusiųjų

neformalusis švietimas;

4) maitinimo

paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose;

5) socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų steigimas,

išlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis;

6) savivaldybės

gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto;

7) gyventojų

užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo organizavimas, viešųjų bei

sezoninių darbų organizavimas;

8) dalyvavimas

užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir

prevencijos vietinių programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant

savivaldybių teritoriją aptarnaujančias policijos įstaigas bei įtraukiant į šią

veiklą visuomenines organizacijas ir gyventojus);

9) kūno kultūros

ir sporto plėtojimas;

10) turizmo ir

gyventojų poilsio organizavimas;

11) savivaldybės

saugomų teritorijų steigimas, vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo

objektų paskelbimas savivaldybės saugomais objektais;

12) sąlygų

verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;

13)

kitos funkcijos, kurios nepriskirtos valstybės institucijoms.

6

straipsnio redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

6 straipsnis.

Savarankiškosios savivaldybių funkcijos

Nustatomos šios

savarankiškosios savivaldybių funkcijos:

1) savivaldybės

biudžeto sudarymas ir tvirtinimas;

2) ikimokyklinis

vaikų ugdymas;

3) vaikų ir

jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas;

4) suaugusiųjų

neformalusis švietimas;

5) maitinimo

paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose;

6) socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų

steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis;

7) savivaldybės

gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto;

8) gyventojų

užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo organizavimas, viešųjų bei

sezoninių darbų organizavimas;

9) dalyvavimas

užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir

prevencijos vietinių programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant

savivaldybių teritoriją aptarnaujančias policijos įstaigas bei įtraukiant į šią

veiklą visuomenines organizacijas ir gyventojus);

10) kūno

kultūros ir sporto plėtojimas;

11) turizmo ir

gyventojų poilsio organizavimas;

12) savivaldybės

saugomų teritorijų steigimas, vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo

objektų paskelbimas savivaldybės saugomais objektais;

13) sąlygų

verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;

14) kitos

funkcijos, kurios nepriskirtos valstybės institucijoms.

Straipsnio

Nr.

IX-839,

2002-04-09, Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

7 straipsnis. Priskirtosios

(ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos Priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos yra: 1) vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas; 2) kaimo bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toli nuo mokyklos, nemokamo pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas; 3) savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi bendrojo lavinimo ar kitokioje švietimo sistemos mokykloje užtikrinimas; 4) socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimas; 5) sąlygų neįgalių gyventojų (invalidų, visiškos negalios invalidų) socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas; 6) savivaldybių sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas; 7) pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra; 8) alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių kontrolė; 9) teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; 10) gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (muziejų, teatrų bei kitų kultūros įstaigų steigimas ir jų veiklos priežiūra), savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas ir jų veiklos priežiūra; 11) statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų nustatymas statinio projektavimo sąlygų sąvade įstatymų nustatyta tvarka; 12) kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga; 13) statinių naudojimo priežiūra, statinio projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka; 14) infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas, turizmo, būsto, smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas; 15) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo; 16) šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir valymo organizavimas; 17) valstybės paramos būstui įsigyti tvarkymas, socialinių būstų suteikimas; 18) aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga; 19) sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas; 20) komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas; 21) vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas; 22) keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas; 23) adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų bei gyvenamųjų namų ir butų numerių) suteikimas ir keitimas; 24) ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas bei kapinių priežiūros organizavimas; 25) dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant regionų plėtros programas; 26) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešosiose vietose nustatymas; 27) leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Straipsnio

Nr.

IX-585,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 99-3519 (2001-11-28), įsigalioja nuo 2002-01-01

Nr.

IX-1095,

2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 96-4171 (2002-10-04), įsigalioja nuo 2003-01-01

8 straipsnis.

Valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos

Valstybinės

(perduotos savivaldybėms) funkcijos yra:

1) civilinės

būklės aktų registravimas;

2) įstatymų

priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;

3) civilinės

saugos organizavimas;

4) savivaldybės

priešgaisrinių tarnybų organizavimas;

5) dalyvavimas

valdant valstybinius parkus;

6) kompensacijų (šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir

karštam vandeniui, lengvatinio keleivių vežimo ir kt.) skaičiavimas ir

mokėjimas;

7) mažas pajamas

turinčių šeimų vaikų nemokamo maitinimo organizavimas visų tipų bendrojo

lavinimo mokyklose;

8) socialinių

išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;

9) savivaldybei

priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir

disponavimas juo patikėjimo teise;

10) piliečių

prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus,

ūkinės ir komercinės paskirties pastatus nagrinėjimas bei sprendimų dėl

nuosavybės teisės atkūrimo priėmimas;

11) valstybės

garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų

ar jų dalių ir butų, vykdymas;

12) dokumentų

pilietybei suteikti rengimas;

13) valstybinės

kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė;

14)

savivaldybėms pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų tvarkymas;

15) dalyvavimas

atrenkant šauktinius į karo tarnybą;

16) statistikos

duomenų teikimas;

17) dalyvavimas

rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų

užimtumo programas;

18) dalyvavimas

organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus;

19) dalyvavimas

rengiant gyventojų apklausas ir referendumus;

20) dalyvavimas

atliekant gyventojų ir būstų bei kitus visuotinius surašymus;

*21) duomenų apie

piliečio nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymas į Lietuvos Respublikos piliečio

pasą ir gyvenamosios vietos duomenų apskaitos dokumentus;

22) vaikų ir jaunimo teisių apsauga;

23) žemės ūkio

produkcijos valstybinio supirkimo kvotų skirstymas;

24) ūkininkų

ūkių registravimas;

25) pasėlių

deklaravimas;

26) kanopinių

žvėrių žemės ūkiui padarytos žalos nustatymas;

27) melioracijos

ir hidrotechnikos įrenginių eksploatavimas, dirvų kalkinimo organizavimas;

28) traktorių,

savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimas ir techninė

priežiūra;

29) žemės ūkio

klausimų koordinavimas, kaimo plėtros bei paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai

organizavimas ir įgyvendinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka;

30) Žemės ūkio

bendrovių įstatymo vykdymo priežiūra ir kitos įstatymų perduotos funkcijos.

*Pastaba. 8 straipsnio

papildymas 21 punktu galioja iki 2003 m. sausio 1 d.(tai nusako įstatymas Nr.

IX-426)

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-426 (2001-07-05); Nr. 64-2323 (2001-07-25); Nr. IX-633 (2001-12-10); Nr. 110-3984 (2001-12-29), įsigalioja nuo 2002-04-01

Nr.

IX-1095,

2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 96-4171 (2002-10-04), įsigalioja nuo 2003-01-01

9 straipsnis. Sutartinės savivaldybių funkcijos

1. Savivaldybės gali atlikti kitas šiame įstatyme nenumatytas valstybės funkcijas (viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo) pagal su valstybės institucijomis ar įstaigomis sudarytas sutartis. Savivaldybė tokias sutartis gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybės taryba pritaria. Sutartys sudaromos ir vykdomos vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatomis. Sutartinės funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio.

2. Bendriems tikslams savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis.

10 straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo pagrindinės nuostatos

1. Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams.

2. Viešosios paslaugos gyventojams teikiamos už užmokestį ir nemokamai.

3. Savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus (viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis.

4. Teikdami savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, tiekėjai privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais.

5. Savivaldybės steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės.

6. Steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus, savivaldybė turi siekti, kad už užmokestį teikiamos viešosios paslaugos būtų ekonomiškai racionalios ir kad nustatytas užmokestis už jas padengtų tų paslaugų teikimo bei kitas su jų teikimu susijusias teikėjo išlaidas, bet šių paslaugų teikimas nevirstų pelno siekiančia veikla.

7. Savivaldybė turi siekti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.

11 straipsnis. Bendrosios nuostatosPakeista šioje redakcijoje

1. Institucija, įgyvendinanti savivaldos teisę, yra savivaldybės taryba. 2 dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

2. Savivaldybės tarybos priimtus norminius administracinius teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Valdybos priimtus norminius administracinius teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pati valdyba arba savivaldybės taryba. Mero priimtus norminius administracinius teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti meras arba savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus norminius administracinius teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją meras arba valdyba, arba taryba. Savivaldybės vykdomosios institucijos ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus norminius teisės aktus, kuriais įgyvendinami įstatymai ir vykdomi Vyriausybės nutarimai ar kiti teisės aktai (kuriais įgyvendinamos valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos), gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Jeigu savivaldybės viešojo administravimo subjektai per įstatymo nustatytą terminą nepanaikina ginčijamų norminių teisės aktų arba priima naujus Konstitucijos ar įstatymų neatitinkančius norminius teisės aktus, Vyriausybės atstovas nurodytų teisės aktų teisėtumą skundžia Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2 dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.: 2. Savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus norminius teisės aktus, kuriais įgyvendinami įstatymai ir vykdomi Vyriausybės nutarimai ar kiti teisės aktai (kuriais įgyvendinamos valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos), gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Jeigu savivaldybės viešojo administravimo subjektai per įstatymų nustatytą terminą nepanaikina ginčijamų norminių teisės aktų arba priima naujus Konstitucijos ar įstatymų neatitinkančius norminius teisės aktus, Vyriausybės atstovas nurodytų teisės aktų teisėtumą skundžia Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Bet kuri šio straipsnio 2 dalyje nurodyta savivaldybės institucija, panaikinusi kito savivaldybės administravimo subjekto norminį administracinį teisės aktą, prireikus perduoda klausimą iš naujo nagrinėti tam pačiam administravimo subjektui, kurio aktas panaikintas, arba pati jį išnagrinėja ir priima tuo klausimu norminį administracinį teisės aktą, arba pripažįsta, kad tokio akto priimti nereikia.

4. Savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti individualūs administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr.

IX-1283,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5749 (2002-12-31)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Ankstesnė redakcija

12 straipsnis. Savivaldybės tarybaPakeista šioje redakcijoje

1. Savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų.

2. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

3. Savivaldybės tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tarybos nariai. 4 dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

4. Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras ir sudaryta valdyba. 4 dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.: 4. Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.

5. Jeigu naujai išrinktos savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamos savivaldybės tarybos įgaliojimai tęsiasi iki savivaldybės tarybos, kuri bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje.

6. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės taryba netenka įgaliojimų.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Ankstesnė redakcija

14 straipsnis. Savivaldybės tarybos posėdžiaiPakeista šioje redakcijoje

1. Savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. 2 dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

2. Pirmąjį naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu rinkimai vyko naujai įsteigtoje savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 85 straipsnyje numatytu atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 3 dienas paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja pagal amžių vyriausias tarybos narys. 2 dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.: 2. Pirmąjį naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu rinkimai vyko naujai įsteigtoje savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 85 straipsnyje numatytu atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja pagal amžių vyriausias tarybos narys. 3 dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

3. Pirmajame naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas tik vienas klausimas – renkamas savivaldybės meras. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. 3 dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.: 3. Pirmajame naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdyje svarstomi du klausimai: 1) renkamas savivaldybės meras, gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas; 2) priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimai, ir pavedimo jam eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai.

4. Kitus savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas. Posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas. Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas privalo sušaukti posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.

5. Apie posėdžio laiką bei svarstyti parengtus klausimus meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys raštu praneša visiems tarybos nariams ir savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gyventojams ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. 6 dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

6. Savivaldybės taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, valdyba, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administratorius. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu. 6 dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.: 6. Savivaldybės taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu.

7. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba posėdžio pirmininko balsas. Tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Savivaldybės tarybos sprendimai įsigalioja nuo priėmimo, jeigu juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data, o sprendimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, – kitą dieną po jų viešo paskelbimo, jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. 8 dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

8. Savivaldybės tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, – administratoriaus paskirtas už protokolus atsakingas tarnautojas. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininkavęs savivaldybės tarybos posėdžiui. 8 dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.: 8. Savivaldybės tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, – savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas už protokolus atsakingas tarnautojas. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininkavęs savivaldybės tarybos posėdžiui.

9. Savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims leidžiama pasisakyti savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

10. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, savivaldybės taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.

11. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Ekstremalių situacijų atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą ne pagal nustatytą tvarką.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Ankstesnė redakcija

15 straipsnis.

Savivaldybės tarybos komitetai

1. Savivaldybės

tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams

preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip

laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, valdybos, mero sprendimai.

2. Komitetai

sudaromi iš tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje

privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų

savivaldybės taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų

skaičius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcingo daugumos ir mažumos

atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių bei įgaliojimus, išskyrus

Kontrolės komiteto, nustato taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus taryba

nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma

savivaldybės tarybos veiklos reglamente.

3. Komitetų,

išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų

nariai. Kontrolės komiteto pirmininką renka, o jo pavaduotoją Kontrolės

komiteto pirmininko teikimu skiria savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto

pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas laikomas paskirtu, jeigu už

tai balsuoja išrinktų tarybos narių dauguma.

4. Kontrolės

komitetas:

1) siūlo

savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra Valstybės

tarnybos įstatyme nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;

2) teikia

savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos) veiklos rezultatų;

3) svarsto

savivaldybės kontrolieriaus veiksmų plano projektą ir teikia jį savivaldybės

tarybai tvirtinti, teikia pasiūlymus dėl šio plano papildymo ar keitimo;

4) svarsto

savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos) veiksmų plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia

savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo

teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus ir

savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos;

5) siūlo

savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo

bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;

4

dalies 6 punkto redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

6) periodiškai

(kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiksmų planas, savivaldybės

kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių

vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos)

atliktų patikrinimų metu nustatytų trūkumų ar pažeidimų pašalinimo, prireikus

kreipiasi į savivaldybės administratorių dėl savivaldybės kontrolieriaus

reikalavimų įvykdymo;

4

dalies 6 punkto redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

6) periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiksmų

planas, savivaldybės kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų,

įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos) atliktų patikrinimų metu nustatytų trūkumų ar

pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos

direktorių dėl savivaldybės kontrolieriaus reikalavimų įvykdymo;

7) dirba pagal

savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje

už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai.

5. Komitetai

pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. savivaldybės

institucijos su jų veikla susijusius komitetų sprendimus privalo apsvarstyti ir

pranešti komitetams apie priimtus sprendimus. Savivaldybės administracija, jos

padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos bei savivaldybės

kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi

apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.

6. Komitetų ir

komisijų darbe patariamojo balso teise savivaldybės tarybos veiklos

reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomenės atstovai, ekspertai ir

savivaldybės tarnautojai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

16 straipsnis.

Savivaldybės tarybos komisijos

1

dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

1. Savivaldybės taryba

savo įgaliojimų laikui prie tarybos sudaro Administracinę komisiją. Ši komisija

nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai priskirtas

administracinių teisės pažeidimų bylas. Savivaldybės taryba šios komisijos

pirmininku mero teikimu skiria tarybos narį. Komisijos atsakingojo sekretoriaus

pareigas atlieka savivaldybės administratoriaus paskirtas savivaldybės

tarnautojas, šios funkcijos įrašomas į jo pareigybės aprašymą.

1

dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

1. Savivaldybės

taryba savo įgaliojimų laikui prie tarybos sudaro Administracinę komisiją. Ši

komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai

priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Savivaldybės taryba šios

komisijos pirmininku mero teikimu skiria tarybos narį. Komisijos atsakingojo

sekretoriaus pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus

paskirtas savivaldybės tarnautojas, šios funkcijos įrašomos į jo pareigybės

aprašymą.

2. Įstatymų

nustatytais atvejais ar savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir

kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems

klausimams nagrinėti) komisijos. Šių komisijų sudarymo tvarką nustato

savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, jų veiklos nuostatus tvirtina

savivaldybės taryba.

3. Savivaldybės

tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti tarybos nariai, savivaldybės

tarnautojai bei gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

17

straipsnio redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

17 straipsnis.

Savivaldybės tarybos įgaliojimai

Savivaldybės

taryba:

1) tvirtina

savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi

būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, kurie

garantuotų vietos savivaldos principų ir teisių įgyvendinimą bendruomenės

interesais;

2) renka bei

prieš terminą iš pareigų atleidžia merą;

3) mero teikimu

skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją (pavaduotojus),

vadovaudamasi įstatymais nustato jam (jiems) darbo užmokestį;

4) mero teikimu

nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sritis;

5) sudaro

savivaldybės valdybą;

6) sudaro

savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas bei įstatymų numatytas visuomenines

komisijas ir tarybas;

7) renka

Kontrolės komiteto pirmininką, jo teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko

pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą;

8) sudaro

pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, priima

sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir

atleidimo iš valstybės tarnybos, savivaldybės kontrolieriaus teikimu

steigia savivaldybės kontrolieriaus tarnybą, tvirtina savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiksmų planą ir kartą

per metus išklauso savivaldybės kontrolieriaus ataskaitą bei priima dėl jos

sprendimą;

9) sudaro pretendentų į savivaldybės administratoriaus

pareigas atrankos komisiją, priima sprendimą dėl savivaldybės administratoriaus

priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, mero teikimu tvirtina

savivaldybės administracijos struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo

užmokesčio fondą;

10) mero teikimu

gali priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, priskiria

seniūnijoms savivaldybės teritorijas, nustato jų ribas ir prireikus jas keičia

įvertinusi vietos gyventojų nuomonę;

11) tvirtina

savivaldybės kontrolieriaus bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos

nuostatus;

12)

Biudžetinės sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą

ir jo įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą;

13) priima

sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir

kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo;

14) skirsto

biudžetinėms įstaigoms biudžeto asignavimus;

15) kasmet

nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus;

16) nustato

kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių,

savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas

bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų numatyta tvarka

nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas,

nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas;

17) Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka laikydamasi įstatymų nustatytų

skolinimosi limitų priima sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų

ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės

kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;

18)

priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas

lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustato subsidijų ir kompensacijų

skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką,

atitinkamai keičia savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo

numatyta;

19) tvirtina

savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros programas;

20)

deleguoja tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas bei komisijas

ir suteikia jiems įgaliojimus;

21) priima

sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu,

nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus

atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose;

22) priima

sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės

turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise;

23) priima

sprendimus dėl biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių bei šeimynų steigimo,

dėl viešųjų įstaigų bei akcinių bendrovių steigimo ar dalyvavimo jas steigiant,

dalies steigėjo funkcijų perdavimo kitoms savivaldybės institucijoms, dėl šių

įstaigų ir įmonių bei šeimynų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo

arba dalyvavimo jas reorganizuojant, pertvarkant ir likviduojant;

24) priima

sprendimus dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo;

25) įstatymų

nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus. Specialiuosius ir

detaliuosius planus gali pavesti tvirtinti valdybai;

26) Saugomų

teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas,

skelbia savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo

objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti;

27) teikia

siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo

suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų

ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių,

pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų

pavadinimus;

28) tvirtina

želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, sanitarijos ir

higienos, atliekų tvarkymo, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas

taisykles;

29) teikia

siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus,

tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka

gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios

vietovės) piliečio garbės vardą;

30) savivaldybės

tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso savivaldybės tarybai

atskaitingų institucijų ataskaitas bei mero, savivaldybės administratoriaus,

savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir

organizacijų vadovų atsakymus į tarybos narių paklausimus ir priima dėl jų

sprendimus;

31) teikia

valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų

padalinių veiklos, prireikus savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta

tvarka išklauso šių padalinių vadovus;

32) priima

sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės

teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;

33) priima

sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą

kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas;

34) priima

sprendimus dėl koncesijų naudotis savivaldybės objektais suteikimo tikslingumo

ir atlyginimo dydžio nustatymo;

35) priima

sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo;

36) nustato savivaldybės

vardu gautos labdaros skirstymo tvarką;

37) gali priimti

sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių

tam tikros veiklos nepriklausomą auditą;

38) tvirtina

sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios sutartys negali

būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo;

39)

priima sprendimą išieškoti iš valdybos narių (mero) žalą, atsiradusią dėl jų

(jo) tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo

atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo

sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų (jo) paskutinių šešių

mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

40) priima

sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio

šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų;

41) tvirtina

kaimo plėtros programas;

42) priima sprendimus skelbti vietos gyventojų

apklausą.

17

straipsnio redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

17 straipsnis. Savivaldybės tarybos įgaliojimai

Savivaldybės

taryba:

1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos

reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo

su gyventojais formos ir būdai, kurie garantuotų vietos savivaldos principų ir

teisių įgyvendinimą bendruomenės interesais;

2) renka bei

prieš terminą iš pareigų atleidžia merą;

3) mero teikimu

skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją (pavaduotojus),

vadovaudamasi įstatymais nustato jam (jiems) darbo užmokestį;

4) mero teikimu

nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sritis;

5) priima sprendimą sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją

ir mero teikimu ją sudaro;

6) sudaro

savivaldybės tarybos komitetus, komisijas ir kitas struktūras, reikalingas

savivaldybės tarybos darbui organizuoti, bei įstatymų numatytas visuomenines

komisijas ir tarybas;

7) renka

Kontrolės komiteto pirmininką, jo teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko

pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą;

8) sudaro

pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, priima

sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš

valstybės tarnybos, savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia savivaldybės

kontrolieriaus tarnybą, tvirtina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos) veiksmų planą ir kartą per metus išklauso savivaldybės

kontrolieriaus ataskaitą bei priima dėl jos sprendimą;

9) priima sprendimą dėl savivaldybės administracijos

direktorius (direktoriaus pavaduotojo) priėmimo į pareigas ir atleidimo iš

valstybės tarnybos, mero teikimu tvirtina savivaldybės administracijos

struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, nustato

didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių;

10) gali priimti

sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, priskiria seniūnijoms

savivaldybės teritorijas, nustato jų ribas ir prireikus jas keičia, įvertinusi

vietos gyventojų nuomonę;

11) tvirtina savivaldybės kontrolieriaus

bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus;

12) Biudžeto

sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo

įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą;

13) priima

sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir

kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo;

14) skirsto

biudžetinėms įstaigoms biudžeto asignavimus;

15) priima

sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių

socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų

kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų

rengimo;

16) priima sprendimus dėl valstybės

socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų

bei materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms;

17) priima

sprendimus dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir

statybos, paveda savivaldybės administracijai atlikti šių darbų užsakovo

funkcijas, nustato šių objektų eksploatavimo tvarką;

18) priima

sprendimus dėl socialinio būsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir t. t.)

tvarkos, būsto suteikimo tvarkos bei dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos

mokesčio dydžio;

19) mero siūlymu

sprendžia dėl savivaldybės tarybos sekretoriato valstybės tarnautojų pareigybių

steigimo, nustato jų skaičių;

20) kasmet

nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus;

21) nustato

kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių,

savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas

bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų nustatyta tvarka

nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas,

nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas;

22) Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, laikydamasi įstatymų nustatytų

skolinimosi limitų ir gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą, priima

sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų

suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių

imamas paskolas;

23) priima

sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas

savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustato subsidijų ir kompensacijų skyrimo

naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką, atitinkamai keičia

savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;

24) tvirtina

savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros programas;

25) deleguoja

tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas bei komisijas ir

suteikia jiems įgaliojimus;

26) priima

sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu,

nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus

atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose;

27) priima

sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės

turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise;

28) priima

sprendimus dėl biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių bei šeimynų steigimo ir

jų vadovų skyrimo, dėl viešųjų įstaigų bei akcinių bendrovių steigimo ir jų

vadovų skyrimo ar dalyvavimo jas steigiant, dalies steigėjo funkcijų perdavimo

kitoms savivaldybės institucijoms, dėl šių įstaigų ir įmonių bei šeimynų

reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant,

pertvarkant ir likviduojant;

29) priima

sprendimus dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo;

30) įstatymų

nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus. Specialiuosius ir

detaliuosius planus įstatymų ir savivaldybės tarybos veiklos reglamento

nustatyta tvarka gali pavesti tvirtinti savivaldybės administracijos

direktoriui;

31) Saugomų

teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas,

skelbia savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo

objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti;

32) teikia

siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo

suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų

ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių,

pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų

pavadinimus;

33) tvirtina

želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, visuomenės

sveikatos, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo bei aplinkos apsaugos,

gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles;

34) teikia

siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus,

tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka

gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios

vietovės) piliečio garbės vardą;

35) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta

tvarka išklauso savivaldybės mero, savivaldybės administracijos direktoriaus,

savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir

organizacijų vadovų ataskaitas bei atsakymus į tarybos narių paklausimus ir

priima dėl jų sprendimus;

36) teikia

valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų

padalinių veiklos, prireikus savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta

tvarka išklauso šių padalinių vadovus;

37) priima

sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės

teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;

38) priima

sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą

kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas;

39) priima

sprendimus dėl koncesijų naudotis savivaldybės objektais suteikimo tikslingumo

ir atlyginimo dydžio nustatymo;

40) priima

sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo;

41) nustato

savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarką;

42) gali priimti

sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių

tam tikros veiklos nepriklausomą auditą;

43) tvirtina

savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios

sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo;

44) priima sprendimą išieškoti iš savivaldybės

administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo

subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų

neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo

administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala

neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

45) priima

sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su

užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos

organizacijų;

46) tvirtina

kaimo plėtros programas;

47) priima sprendimus skelbti vietos

gyventojų apklausą;

48) neperžengdama

įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra

išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo

subjektams.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-633,

2001-12-10, Žin., 2001, Nr. 110-3984 (2001-12-29), įsigalioja nuo 2002-04-01

Nr.

IX-839,

2002-04-09, Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

Nr. IX-1137,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 103-4605 (2002-10-30)

Nr.

IX-1172,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

18

straipsnio redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

18 straipsnis.

Valdyba

1. Savivaldybės

taryba savo įgaliojimų laikui iš savivaldybės tarybos narių sudaro valdybą ir

nustato jos narių skaičių.

2. Valdybos nariai pagal pareigas yra meras ir mero

pavaduotojas (pavaduotojai). Kitų (neetatinių) valdybos narių kandidatūras iš

tarybos narių savivaldybės tarybai tvirtinti teikia meras. Valdybos nariais

gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Valdybos nariais negali būti

Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas ir Kontrolės komiteto nariai. Valdybos

narių statusą, jų tvirtinimo ir valdybos nario statuso praradimo procedūrą

nustato savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

3. Valdyba

sprendimus priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne

mažiau kaip 2/3 visų jos narių.

4. Valdybos

posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista valdybos

sprendimu savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

5. Valdybos

posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo to posėdžio

pirmininkas – meras ar posėdžiui pirmininkavęs valdybos narys ir

administratoriaus paskirtas atsakingas už protokolus savivaldybės tarnautojas.

6. Valdybos

sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kai valdybos

narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba kito posėdžiui

pirmininkaujančio valdybos nario balsas. Valdybos sprendimai įsigalioja nuo jų

priėmimo, o sprendimai, kuriuose nustatomi, keičiami ar pripažįstami

netekusiais galios norminiai administraciniai teisės aktai, – kitą dieną po jų viešo

paskelbimo savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatytu būdu, jeigu

pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Valdybos

sprendimus pasirašo posėdžio pirmininkas – meras arba kitas posėdžiui

pirmininkavęs valdybos narys.

7. Pareikšti

nepasitikėjimą valdybos nariais, išskyrus nepasitikėjimą meru ir mero

pavaduotoju (pavaduotojais), gali 1/3 išrinktų tarybos narių. Valdybos nariai

iš valdybos atleidžiami, jeigu už nepasitikėjimą balsuoja visų tarybos

narių dauguma. Jeigu sprendimas atleisti atskirus valdybos narius iš pareigų

dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šis klausimas pakartotinai svarstomas

savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

8. Valdybos

įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktos tarybos

nariai. Iki naujos valdybos sudarymo jos įgaliojimus laikinai vykdo meras.

18

straipsnio redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

18 straipsnis.

Savivaldybės tarybos kolegija

1. Savivaldybės

taryba savo įgaliojimų laikui iš savivaldybės tarybos narių gali sudaryti

savivaldybės tarybos kolegiją (toliau – kolegija) ir nustatyti jos narių

skaičių. Savivaldybės taryba gali pavesti kolegijai vykdyti šio įstatymo 17

straipsnio 15, 19 ir 20 punktuose nustatytus savivaldybės tarybos įgaliojimus.

2. Kolegijos

nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai). Kitų

(neetatinių) kolegijos narių kandidatūras savivaldybės tarybai tvirtinti teikia

meras. Kolegijos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai,

kolegijos nariais negali būti Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas

ir Kontrolės komiteto nariai. Kolegijos darbo tvarką, posėdžių organizavimo

tvarką, kolegijos narių statusą, jų tvirtinimo ir kolegijos nario statuso

praradimo procedūrą nustato savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Kolegija

ne rečiau kaip kartą per metus arba prireikus atsiskaito už savo veiklą

savivaldybės tarybai.

3. Kolegijos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį

posėdį susirenka naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai. Iki naujos

kadencijos kolegijos sudarymo jos įgaliojimus laikinai vykdo meras.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

19

straipsnio redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

19 straipsnis.

Valdybos įgaliojimai

1. Valdyba:

1) organizuoja

savivaldybės biudžeto projekto rengimą, teikia jį ir biudžeto įvykdymo apyskaitą

tvirtinti savivaldybės tarybai;

2) priima

sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių

socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų

kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų

rengimo;

3) priima

sprendimus dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir

kitų valstybės fondų lėšų paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms;

4) vadovaudamasi

įstatymais ir Vyriausybės nutarimais priima sprendimus dėl savivaldybės

gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio;

5) nagrinėja

piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis,

butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus;

6) priima

sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo už valstybės išperkamus grąžintinus

pastatus ar jų dalis ir kitus statinius;

7) savivaldybės

tarybos nustatyta tvarka skirsto gautą labdarą, jeigu labdaros davėjas

nenurodė konkretaus labdaros gavėjo;

8) priima

savivaldybės gyventojams privalomus sprendimus sanitarijos, visuomenės

sveikatos bei aplinkos apsaugos klausimais ir skelbia juos spaudoje;

9) atlieka

įstatymų nustatytas teritorijų planavimo funkcijas, savivaldybės tarybos

pavedimu tvirtina specialiuosius ir detaliuosius planus;

10) vadovaudamasi

atitinkamais savivaldybės biudžeto straipsniais priima sprendimus dėl

socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos,

paveda savivaldybės administracijai atlikti šių darbų užsakovo funkcijas,

nustato šių objektų eksploatavimo tvarką;

11) pagal

patvirtintą biudžetą priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo formavimo

(statybos, pirkimo ir t. t.) bei būsto suteikimo;

12) priima

sprendimus dėl piliečių, turinčių teisę į valstybės paramą gyvenamajam būstui

įsigyti, eilių sudarymo bei tvarkymo ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų

nuomos savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka;

13) teikia savivaldybės tarybai pasiūlymus steigti

įmones ir iš savivaldybės biudžeto išlaikomas įstaigas, šeimynas, jas

pertvarkyti, reorganizuoti ir likviduoti;

14) savivaldybės

tarybos nustatyta tvarka priskiria savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms bei

įstaigoms valdyti patikėjimo teise savivaldybės nekilnojamąjį turtą, prireikus

perduoda šį turtą iš vienų savivaldybės įstaigų bei įmonių kitoms;

15) mero

siūlymu ir atsižvelgdama į įstatymų patvirtintą sąrašą sprendžia politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo klausimą,

nustato jų skaičių;

16) nustato

savivaldybės tarnautojų skaičių ir atlieka kitas personalo valdymo funkcijas, priskirtas

valdybai pagal Valstybės tarnybos įstatymą;

17) ne

rečiau kaip kartą per metus arba prireikus atsiskaito už savo veiklą

savivaldybės tarybai.

18)

priima sprendimus dėl žemės ūkio produkcijos valstybinio supirkimo kvotų

paskirstymo;

19)

priima sprendimus dėl kanopinių žvėrių žemės ūkiui padarytos žalos;

20) priima

sprendimus dėl melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių eksploatavimo ir dirvų

kalkinimo.

2. Valdybos

darbo tvarką reglamentuoja savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

19 straipsnis. 19 straipsnis netenka galios nuo 2003 m. vasario 25 d.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-633,

2001-12-10, Žin., 2001, Nr. 110-3984 (2001-12-29), įsigalioja nuo 2002-04-01

Nr.

IX-839,

2002-04-09, Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

20 straipsnis.

Meras, mero pavaduotojas

1

dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų

laikui iš tarybos narių renka merą ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero

pavaduotojus. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos

piliečiai. Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas

atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas

skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas

paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų tarybos narių dauguma. Su meru

darbo sutartis nesudaroma.

1

dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų

laikui iš tarybos narių renka tarybos pirmininką – merą (toliau – meras) ir

mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Meras yra savivaldybės

vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos

piliečiai. Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas

atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas

skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas

paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų tarybos narių dauguma. Su meru

ir mero pavaduotojais darbo sutartis nesudaroma.

2. Meras, mero

pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės tarybos

sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma:

1) Vyriausybės

arba valstybės kontrolės institucijos siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų

pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės

interesams bei nuosavybei;

2) kai dėl

laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš

eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika

mėnesių;

3)

kai pateikia atsistatydinimo prašymą;

4) kai išvyksta

nuolat gyventi į užsienio valstybę.

3

dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

3. Meras, mero

pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau

kaip 1/3 visų tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba

priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo

ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero

pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti

galima tik po pusės metų.

3

dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

3. Meras, mero

pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau

kaip 1/3 visų tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba

priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo

ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero

pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti

galima tik po metų.

4. Mero

pavaduotojas mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už tai

balsuoja visų tarybos narių dauguma.

5. Mero, mero

pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka tarybos nario mandato.

6

dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

6. Pasibaigus

savivaldybės tarybos įgaliojimams, šios tarybos išrinkto mero bei mero

pavaduotojo įgaliojimai baigiasi, kai naujai išrinkta savivaldybės

taryba išrenka merą. Jeigu meras atsisako eiti pareigas iki to

laiko, kol naujai išrinkta savivaldybės taryba išrinks merą, laikoma, kad jis

atsistatydino savo noru, ir jam išeitinė pašalpa nemokama. Šiuo atveju

savivaldybės taryba mero pareigas laikinai eiti paveda vienam naujai išrinktos

tarybos nariui.

6

dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

6. Pasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimams, baigiasi

ir šios tarybos išrinkto mero bei mero pavaduotojo įgaliojimai.

7. Po savo kadencijos pabaigos meras bei mero

pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju, turi

teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo tarybos nariais eitas

pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas to paties lygio ir kategorijos

pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos karjeros

valstybės tarnautojų pareigoms. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo tarybos nariais

tokių pareigų nėjo, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio

dydžio kompensacija. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį.

Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3

mėnesių, likusi neišmokėta kompensacijos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero

ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienerius metus iki kadencijos

pabaigos, jiems išmokama 1 mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio

kompensacija. Nutrūkus mero bei mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą,

kai jiems nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių ir už tokį

sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių, jiems išmokama 2

mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

8. Mero ir mero

pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina

savivaldybės taryba.

9. Meras ir mero

pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir

organizacijose bei gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę,

pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

10. Mero

pavaduotojas pirmininkauja savivaldybės tarybos ar valdybos posėdžiui,

kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.

11. Merui, mero

pavaduotojui Darbo sutarties įstatymas, taip pat darbo įstatymų nuostatos,

reglamentuojančios drausminių nuobaudų skyrimą, netaikomi.

12

dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

12. Savo

įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojų. Jų skaičių nustato valdyba.

12

dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

12. Savivaldybės tarybos posėdžiams,

komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų

projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl tarybos sprendimų projektams rengti

mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos sekretoriatas (toliau –

sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą

atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato atskirą

sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas sudaromas iš savivaldybės

administracijos tarnautojų.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-426 (2001-07-05)

64-2323 (2001-07-25)

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

21

straipsnio redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

21 straipsnis.

Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai

1. Meras yra

atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą.

Meras:

1) nustato ir

sudaro savivaldybės tarybos bei valdybos posėdžių darbotvarkes bei teikia

sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems

pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą,

pasirašo savivaldybės tarybos, valdybos sprendimus ir posėdžių, kuriems

pirmininkavo, protokolus;

2) atstovauja

pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme,

bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio valstybių

institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

3) atstovauja

savivaldybei Regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę

sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;

4) siūlo

savivaldybės tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), valdybos narių ir komisijų

pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų;

5)

atsižvelgdamas į savivaldybės administratoriaus teikimą, tvirtina savivaldybės

administracijos padalinių nuostatus, padalinių etatus, neviršydamas darbo

užmokesčiui skirtų lėšų ir valdybos nustatyto savivaldybės administracijos

tarnautojų skaičiaus;

6) administruoja

savivaldybės asignavimus, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako

už savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą arba įgalioja visa tai daryti

savivaldybės administratorių;

7)

per savivaldybės administratorių vadovauja savivaldybės administracijos

struktūriniams ir struktūriniams teritoriniams padaliniams;

8) Valstybės

tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia turimus politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;

9) kartu

su atitinkamomis valstybės institucijomis ir įstaigomis rengia bei įgyvendina

prevencines priemones ir gelbėja gyventojus įvykusių katastrofų, stichinių

nelaimių, epidemijų, užkrečiamųjų ligų atvejais, likviduoja jų padarinius,

rūpinasi nusikaltimų kontrolės ir prevencijos programų įgyvendinimu bei

aplinkos būkle savivaldybės teritorijoje;

10) gavęs

savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su

valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis bei užsienio institucijomis

sutartis;

11) rūpinasi

viešąja tvarka ir gyventojų rimtimi;

12) organizuoja

migracijos procesų tyrimą ir analizę, kartu su teritorinėmis darbo biržomis

rūpinasi gyventojų užimtumu, jų kvalifikacijos kėlimu ir perkvalifikavimu bei

viešųjų darbų organizavimu;

13) atsako už valstybinės kalbos

vartojimo kontrolę;

14)

įstatymų nustatyta tvarka išduoda statinių projektavimo sąlygų sąvadus,

statybos leidimus bei vykdo statinių naudojimo priežiūrą arba nustatyta tvarka

įgalioja tai daryti savivaldybės administratorių ar kitą savivaldybės

administracijos tarnautoją;

15)

organizuoja pirminę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą, ligonių, invalidų

ir senelių slaugą ir rūpybą, išduoda rekomendacijas pirminės sveikatos

priežiūros įstaigoms dėl farmacinės veiklos;

16) sudaro

ir tvirtina naujokų šaukimo ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijas;

17) organizuoja

vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrąjį lavinimą, ikimokyklinį vaikų ugdymą,

vaikų ir jaunimo papildomą ugdymą;

18) organizuoja

socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimą, atsako už neįgalių

gyventojų (invalidų, visiškos negalios invalidų) socialinę integraciją;

19) rūpinasi

gyventojų bendrosios kultūros ugdymu, etnokultūros puoselėjimu, nekilnojamųjų

kultūros vertybių apsauga;

20) atlieka

įstatymų jam priskirtas funkcijas ir įgaliojimus;

21) ne

rečiau kaip kartą per metus atsiskaito rinkėjams už savivaldybės tarybos ir

valdybos veiklą;

22) koordinuoja

pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja.

2.

Meras atsakingas už valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų įgyvendinimą.

3. Mero

sprendimai įforminami potvarkiais.

4. Mero

pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero

pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo

pareigas, išskyrus šio straipsnio

1 dalies 4 ir 8 punktuose numatytus įgaliojimus. Mero veiklą ir jo pavadavimo

procedūrą reglamentuoja savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

21

straipsnio redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

21 straipsnis.

Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai

1. Meras yra

atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą.

2. Meras:

1) planuoja

savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių

darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos

posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir

komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems

pirmininkavo, protokolus;

2) savivaldybės

tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus

asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis,

valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais

asmenimis;

3) atstovauja savivaldybei regiono

plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant

regiono plėtros programą;

4) siūlo

savivaldybės tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės

administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus

pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu) ir

komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš

pareigų bei siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui;

5) tvirtina sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos

įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia sekretoriato darbuotojus;

6) vadovauja sekretoriato darbui;

7) kontroliuoja

ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų bei įstaigų ir

įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės bei

savivaldybės tarybos sprendimus;

8) gavęs

savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su

valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis bei užsienio institucijomis

sutartis;

9) kontroliuoja

pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja.

3. Meras

analizuoja padėtį savivaldybėje ir siūlo savivaldybės tarybai sprendimų

projektus bei rekomendacijas viešojo administravimo įstaigoms šiais

klausimais:

1) viešosios

tvarkos ir gyventojų rimties;

2) pirminės asmens ir visuomenės

sveikatos priežiūros, ligonių, invalidų bei senelių slaugos ir rūpybos;

3) vaikų,

jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo, ikimokyklinio vaikų ugdymo, vaikų ir

jaunimo papildomo ugdymo;

4) gyventojų

bendrosios kultūros ugdymo, etnokultūros puoselėjimo;

5) migracijos procesų, gyventojų

užimtumo, jų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo bei viešųjų darbų

organizavimo.

4. Mero

sprendimai įforminami potvarkiais.

5. Meras ne

rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai už savo veiklą ir

rinkėjams už savivaldybės veiklą.

6. Mero

pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero

pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo

pareigas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytus

įgaliojimus. Mero veiklą ir jo pavadavimo procedūrą nustato savivaldybės

tarybos veiklos reglamentas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr.

IX-585,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 99-3519 (2001-11-28), įsigalioja nuo 2002-01-01

Nr. IX-633,

2001-12-10, Žin., 2001, Nr. 110-3984 (2001-12-29), įsigalioja nuo 2002-04-01

Nr. IX-1137,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 103-4605 (2002-10-30)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

22 straipsnis. Tarybos nario statusas

1. Tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį.

2. Tarybos narys turi savivaldybės tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėjimą įteikia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, o jeigu asmuo tarybos nariu tampa vietoj netekusio mandato tarybos nario, – meras.

3. Draudžiama tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos narys gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

4. Tarybos nario pareigas ir teises nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

23 straipsnis. Tarybos nario pareigos Tarybos narys privalo: 1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; 2) būti vieno

(be Kontrolės komiteto) komiteto nariu; 3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose; 4) nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui; 5) ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

24 straipsnis.

Tarybos nario teisės Tarybos narys turi teisę: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose; 2) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų ir organizacijų gauti su savivaldybės taryboje nagrinėjamais klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, pasisakyti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir tarnautojus; 3) dalyvauti ir pasisakyti komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat valdybos posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai; 4) jungtis į frakcijas savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka; 5) gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti.

25 straipsnis.

Tarybos nario įgaliojimų netekimas prieš terminą Tarybos narys įgaliojimų netenka prieš terminą: 1) jeigu pagal įstatymą savivaldybės teritorijoje laikinai įvestas tiesioginis valdymas; 2) Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą; 3) kai išvyksta nuolat gyventi į užsienio valstybę; 4) įsiteisėjus teismo sprendimui dėl tarybos nario – ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

26 straipsnis. Tarybos narių veiklos apmokėjimas

1. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį gali būti mokama išmoka, kurios dydis patvirtinamas tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka.

2. Jeigu pagal mero potvarkį tarybos narys atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas.

3. Savivaldybės tarybos, komitetų ir valdybos posėdžių laiku, taip pat kitais savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.

Straipsnio

Nr.

IX-839,

2002-04-09, Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

Nr.

IX-1172,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

27 straipsnis. Savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnyba

1. Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje. Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.

2. Savivaldybės kontrolės institucijos funkcijoms įgyvendinti savivaldybės kontrolieriaus teikimu savivaldybės taryba gali steigti (o kai savivaldybės gyventojų skaičius viršija 30 tūkstančių gyventojų, privalo steigti) savivaldybės kontrolieriaus tarnybą. Jai vadovauja savivaldybės kontrolierius.

3. Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5 metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

4. Pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, į kurią savo atstovą deleguoja Finansų ministerija, tvirtina savivaldybės taryba. Priėmimo į savivaldybės kontrolieriaus pareigas konkursą teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja meras arba savivaldybės tarybos įgaliotas kitas asmuo, o sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus paskyrimo į pareigas priima savivaldybės taryba.

5. Savivaldybės taryba gali nepripažinti konkurso rezultatų, jeigu konkursas vyko pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Tokiu atveju konkursas organizuojamas iš naujo.

6. Savivaldybės kontrolierius privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą finansų, ekonomikos, kontrolės arba viešojo administravimo srityse.

7. Savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Be to, taryba nustato savivaldybės kontrolieriaus tarnybos (jeigu ji steigiama) darbo užmokesčio fondą ir, vadovaudamasi įstatymų nustatytais koeficientais, tvirtina savivaldybės kontrolieriaus atlyginimą.

8. Savivaldybės kontrolierius gali būti savivaldybės tarybos sprendimu atleistas iš pareigų iki kadencijos pabaigos Valstybės tarnybos įstatymo numatytais pagrindais.

9. Savivaldybės kontrolieriaus, taip pat savivaldybės kontrolieriaus tarnybos (jeigu ji steigiama) finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato atskirą savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) išlaidų sąmatą. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) turi savo antspaudą.

10. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės patvirtintais Valstybės institucijos vidaus audito tarnybos nuostatais, Nacionaliniais valstybinio sektoriaus vidaus audito standartais ir savivaldybės tarybos patvirtintais savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiklos nuostatais. Savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolieriaus tarnybai) vidaus audito klausimais metodiškai vadovauja Finansų ministerija.

11. Savivaldybės kontrolieriaus, taip pat savivaldybės kontrolieriaus tarnybos tarnautojų statusą nustato Valstybės tarnybos ir šis įstatymas.

12. Savivaldybės kontrolierius, taip pat savivaldybės kontrolieriaus tarnybos tarnautojai negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

28 straipsnis. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos)

kompetencija

1. Savivaldybės

kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) prižiūri, ar teisėtai,

tikslingai ir efektyviai naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, kitas

savivaldybės turtas ir savivaldybei perduotas valstybės turtas.

2. Savivaldybės

kontrolierius:

1) tvirtina

savivaldybės kontrolieriaus tarnybos (jeigu ji steigiama) pareigybių sąrašą,

Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į tarnybą ir atleidžia iš

jos tarnautojus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo jam, kaip įstaigos

vadovui, priskirtas funkcijas;

2) organizuoja

savivaldybės tarybos patvirtinto metinio savivaldybės kontrolės tarnybos

patikrinimų plano vykdymą;

3) savo

iniciatyva, savivaldybės tarybos ar mero rašytiniu pavedimu atlieka arba organizuoja

tikslinius patikrinimus bei revizijas savivaldybės administracijoje

(struktūriniuose ir struktūriniuose teritoriniuose padaliniuose),

savivaldybės biudžetinėse ir viešosiose įstaigose bei savivaldybės

kontroliuojamose įmonėse;

4) valstybės

kontrolieriaus, jo pavaduotojų arba Valstybės kontrolės skyrių vadovų prašymu

dalyvauja arba paveda tarnybos tarnautojams dalyvauti Valstybės

kontrolės organizuojamuose tiksliniuose patikrinimuose bei revizijose

savivaldybės institucijose ir įstaigose bei savivaldybės kontroliuojamose

įmonėse;

5) nustato

tarnybos tarnautojų užduotis ir jų atlikimo metodus;

2

dalies 6 punkto redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

6) teikia savivaldybės administratoriui bei

tikrinamų įstaigų ir įmonių vadovams išvadas bei pasiūlymus dėl patikrinimų

metu konstatuotų trūkumų pašalinimo ir reikalauja iš jų informacijos apie tokių

trūkumų pašalinimą ir pasiūlymų vykdymą. Savivaldybės administratorius bei

tikrinamų įstaigų ar įmonių vadovai per mėnesį nuo teikimo gavimo dienos

privalo pateikti informaciją savivaldybės kontrolieriui dėl patikrinimų metu

konstatuotų trūkumų pašalinimo bei pasiūlymų vykdymo;

2

dalies 6 punkto redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

6) teikia

savivaldybės administracijos direktoriui bei tikrinamų įstaigų ir įmonių

vadovams išvadas bei pasiūlymus dėl patikrinimų metu konstatuotų trūkumų

pašalinimo ir reikalauja iš jų informacijos apie tokių trūkumų pašalinimą ir

pasiūlymų vykdymą. Savivaldybės administracijos direktorius bei tikrinamų

įstaigų ar įmonių vadovai per mėnesį nuo teikimo gavimo dienos privalo pateikti

informaciją savivaldybės kontrolieriui dėl patikrinimų metu konstatuotų trūkumų

pašalinimo bei pasiūlymų vykdymo;

7) tikrinimų

išvadas teikia savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui ir merui, o išvadas dėl

savivaldybės biudžeto vykdymo, dėl kitų savivaldybės lėšų ir turto naudojimo –

ir savivaldybės tarybai;

8) yra

atsakingas už savivaldybės finansinių išteklių bei turto naudojimo patikrinimų

atlikimą arba organizavimą;

9) patikrinimo

metu nustatęs nusikaltimo požymių, medžiagą perduoda teisėsaugos institucijoms;

10) priima

sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus tarnybos gaunamų gyventojų skundų ar

pareiškimų nagrinėjimo;

11)

pagal Seimo kontrolierių prašymus teikia jiems reikalingą informaciją;

12) pagal

kompetenciją leidžia įsakymus;

13) kiekvienais

metais iki savivaldybės biudžeto patvirtinimo pateikia savivaldybės tarybai

veiklos ataskaitą, o kai savivaldybės taryba ar Kontrolės komitetas reikalauja,

– teikia prašomą informaciją nustatytais terminais;

14) ne rečiau

kaip 2 kartus per metus pateikia Finansų ministerijai (jos nustatytais

terminais ir tvarka) informaciją apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei

kitų lėšų, skiriamų iš Europos Sąjungos, naudojimą savivaldybėje.

3. Savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos (jeigu ji steigiama) tarnautojai:

1)

kontrolieriaus pavedimu atlieka planinius ir tikslinius patikrinimus bei

revizijas savivaldybės administracijoje, jos padaliniuose, savivaldybės

biudžetinėse ir viešosiose įstaigose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse;

2) tikrina

savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo teisėtumą visose, nepaisant jų

statuso, įstaigose, įmonėse bei organizacijose, kurioms tos lėšos skirtos;

3) pagal

kompetenciją Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja

gyventojų skundus ir pareiškimus. Anoniminiai skundai ar pareiškimai

nagrinėjami, jeigu taip nusprendžia savivaldybės kontrolierius;

4)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo

administracinių teisės pažeidimų protokolus ir juos teikia nagrinėti įstatymų

nustatyta tvarka savivaldybės Administracinei komisijai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

29 straipsnis.

Savivaldybės administracija, administratorius

1. Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga,

kurią sudaro struktūriniai, struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos

ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo bei paslaugų

valstybės tarnautojai (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo

tarnautojus). Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir

darbo užmokesčio fondą mero teikimu tvirtina arba keičia savivaldybės taryba, o

etatus, didžiausią leistiną darbuotojų skaičių savivaldybės administratoriaus

teikimu tvirtina valdyba. Savivaldybės administracijos įgaliojimai nesusiję su

savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga. Savivaldybės administracija turi

sąskaitų bankuose ir antspaudą su savivaldybės herbu. Savivaldybės

administracijos struktūriniai ir struktūriniai teritoriniai padaliniai –

seniūnijos taip pat gali turėti sąskaitų bankuose.

2. Savivaldybės

administratorius yra savivaldybės administracijos vadovas – viešojo

administravimo valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, atsakingas ir

atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui. Savivaldybės administratoriaus

skyrimo ir atleidimo tvarką nustato šis ir Valstybės tarnybos įstatymai.

3. Savivaldybės

administratorius skiriamas į pareigas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta

tvarka atviro konkurso būdu 5 metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės

administratorius gali pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas

naujam terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

4. Pretendentų į

savivaldybės administratoriaus pareigas atrankos komisiją, į kurią savo atstovą

deleguoja Vidaus reikalų ministerija, tvirtina savivaldybės taryba. Priėmimo į

savivaldybės administratoriaus pareigas konkursą teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja

meras arba kitas savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo. Sprendimą dėl

savivaldybės administratoriaus paskyrimo į pareigas priima savivaldybės taryba.

5. Savivaldybės

taryba gali nepripažinti konkurso rezultatų, jeigu konkursas vyko pažeidžiant teisės

aktų nustatytą tvarką ir sąlygas. Tokiu atveju konkursas organizuojamas iš

naujo.

6.

Savivaldybės administracija:

1) savivaldybės

teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų

įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;

2) įgyvendina

įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės institucijų

sprendimų;

3)

įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų

bei kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir

kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą;

4)

administruoja viešųjų paslaugų teikimą;

5)

rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus;

6) techniškai

aptarnauja merą, kitas savivaldybės institucijas ir tarybos narius, kai šie

vykdo savo įgaliojimus.

7.

Savivaldybės administratorius:

1) atsako už

vidaus administravimą savivaldybės administracijoje;

2) administruoja

asignavimus, tarybos skirtus savivaldybės administracijai;

3) gavęs mero įgaliojimus, administruoja savivaldybės biudžeto

asignavimus, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už

savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą;

4) organizuoja

savivaldybės administracijos darbą;

5) padeda merui

rengti savivaldybės institucijų posėdžius, juose dalyvauja ir, kai posėdžio

pirmininkas leidžia, gali pasisakyti, rūpinasi, kad būtų rašomi ir saugomi

posėdžių protokolai, nustatyta tvarka skelbiami ir išsiuntinėjami savivaldybės

institucijų sprendimai, mero potvarkiai;

6) atsako

už savivaldybės tarybos, valdybos sprendimų ir mero potvarkių

įgyvendinimą;

7) Valstybės

tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia valstybės viešojo

administravimo ir paslaugų tarnautojus ir viešąsias paslaugas teikiančių

įstaigų vadovus, koordinuoja ir kontroliuoja jų darbą, atlieka kitas Valstybės

tarnybos įstatymo jam priskirtas personalo valdymo funkcijas;

8) organizuoja

savivaldybės viešojo administravimo institucijų tarnautojų mokymą bei

tobulinimąsi;

9) pagal

įgaliojimus savivaldybės reikalais gali kreiptis į valstybinio administravimo

subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos

struktūriniams bei struktūriniams teritoriniams padaliniams ir į struktūrinius

padalinius neįeinantiems viešojo administravimo bei paslaugų valstybės

tarnautojams.

8. Savivaldybės

tarnautojų teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

Savivaldybės administracijos karjeros ir paslaugų valstybės tarnautojai

atskaitingi savivaldybės administratoriui, o politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojai – merui.

9. Kai

savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės

administratorius yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybės įgaliotiniui.

10. Savivaldybės

administracijos tarnautojai negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba,

tarybos nariais.

29

straipsnio redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

29 straipsnis.

Savivaldybės administracija, savivaldybės administracijos direktorius

1. Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga,

kurią sudaro struktūriniai, struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos

(filialai) ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo bei

kiti valstybės tarnautojai (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojus). Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus

ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių

ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš

savivaldybės biudžeto, skaičių mero teikimu tvirtina arba keičia savivaldybės

taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės administracijos įgaliojimai nesusiję su savivaldybės tarybos

įgaliojimų pabaiga. Savivaldybės administracija turi sąskaitų bankuose ir

antspaudą su savivaldybės herbu. Savivaldybės administracijos struktūriniai

ir struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos paprastai turi sąskaitų

bankuose.

2. Savivaldybės administracijos direktorius yra

savivaldybės administracijos vadovas – įstaigos vadovas, pavaldus savivaldybės

tarybai ir atskaitingas merui. Savivaldybės administracijos direktoriaus

skyrimo ir atleidimo tvarką nustato šis ir Valstybės tarnybos įstatymai.

3. Savivaldybės administracijos

direktorius į pareigas skiriamas mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu

tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam

asmeniui neribojamas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

(jeigu ši pareigybė įsteigiama) į pareigas mero siūlymu skiriamas savivaldybės

tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tarnybines

nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui)

už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Tarnybinės nuobaudos skyrimo

procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine

informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus

pavaduotojo) tarnybinius nusižengimus.

4. Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus

pavaduotojo pareigybės steigimo ar administracijos direktoriaus pavadavimo

sprendžia savivaldybės taryba.

5. Pasibaigus savivaldybės administracijos direktoriaus,

administracijos direktoriaus pavaduotojo (jeigu ši pareigybė įsteigta)

kadencijai, jei jie į šias pareigas nepaskiriami naujai kadencijai, išmokamos

atitinkamai dviejų mėnesių savivaldybės administracijos direktoriaus,

administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio dydžio išeitinės

išmokos.

6. Savivaldybės

administracija:

1) savivaldybės

teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų

įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;

2) įgyvendina

įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės institucijų

sprendimų;

3) įstatymų

nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų bei kitų

piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja

savivaldybės turto valdymą ir naudojimą;

4) administruoja

viešųjų paslaugų teikimą;

5) rengia

savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus;

6) atlieka

sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus finansinį,

ūkinį bei materialinį aptarnavimą.

7. Savivaldybės administracijos

direktorius:

1) tiesiogiai ir

asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų

įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;

2) organizuoja

savivaldybės administracijos darbą, atsako už vidaus administravimą

savivaldybės administracijoje;

3) administruoja

asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai;

4) savivaldybės

tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus,

organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę bei

finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą;

5) įstatymų

nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos

darbuotojus. Koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų

darbą, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo bei savivaldybės tarybos jam

priskirtas personalo valdymo funkcijas;

6) organizuoja savivaldybės viešojo

administravimo įstaigų tarnautojų mokymą bei jų kvalifikacijos kėlimą;

7) įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės

ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo

subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos

struktūriniams bei struktūriniams teritoriniams padaliniams – seniūnijoms ir į

struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams;

8) savivaldybės

tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka atsiskaito ir teikia savo veiklos

ataskaitas tarybai ir merui.

8. Savivaldybės tarnautojų teisinius santykius

reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Savivaldybės administracijos

tarnautojai atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui.

9. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas

tiesioginis valdymas, savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus ir

atskaitingas Vyriausybės įgaliotiniui.

10. Savivaldybės

administracijos tarnautojai negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba,

tarybos nariais.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

30 straipsnis. Seniūnija ir seniūnasPakeista šioje redakcijoje

1. Seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys – jos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos ribas ir seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas savo sprendimu nustato savivaldybės taryba. Seniūnijų skaičių taip pat nustato savivaldybės taryba.

2. Prireikus savivaldybės taryba seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje steigia viešąsias įstaigas ir savivaldybės įmones. Savivaldybės taryba gali perduoti seniūnui dalį šių įstaigų ir įmonių steigėjo funkcijų. 3 dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

3. Seniūnijai vadovauja seniūnas. Jį konkurso būdu (palanki gyventojų nuomonė laikoma kandidato privalumu) skiria ir atleidžia savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymu. 3 dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.: 3. Seniūnijai vadovauja seniūnas. Jį konkurso būdu (palanki gyventojų nuomonė laikoma kandidato privalumu) skiria ir atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymu.

4. Seniūnija paprastai turi sąskaitą banke.

5. Seniūnijoje iš gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovų gali būti sudaroma patariamoji visuomeniniais pagrindais dirbanti seniūnijos taryba. Jos nuostatus tvirtina meras pagal vidaus reikalų ministro patvirtintus pavyzdinius nuostatus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr.

IX-1172,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Ankstesnė redakcija

31 straipsnis.

Seniūnijos ir seniūno funkcijos

1. Seniūnijos

veiklą reglamentuoja savivaldybės mero patvirtinti seniūnijos veiklos

nuostatai. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto, tam

seniūnijai skiriami reikiami asignavimai.

2. Seniūnija:

1) prireikus

įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas ir pateikia savivaldybės

administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims)

reikalingumo bei paramos būdų;

2) tvarko namų

ūkio knygas kaimo vietovėje;

2

dalies 3, 4 ir 5 punktų redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

3) renka ir savivaldybės

administratoriui teikia duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;

4) renka ir savivaldybės

administratoriui teikia duomenis apie šaukiamojo amžiaus jaunuolius,

gyvenančius seniūnijos teritorijoje;

5) registruoja žemės, vandens telkinių, miško

sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų

padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administratoriui;

2

dalies 3, 4 ir 5 punktų redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

3) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia

duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;

4) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia

duomenis apie šaukiamojo amžiaus jaunuolius, gyvenančius seniūnijos

teritorijoje;

5) registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų

savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą

žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;

6) dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų

prevencijos gerinimo priemones;

7) dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;

8) dalyvauja

organizuojant civilinę saugą;

9) dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje

teritorijoje;

10) nustatyta

tvarka dalyvauja rengiant gyventojų apklausas;

11) padeda

organizuoti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir

savivaldybės tarybos rinkimus bei referendumus;

12) dalyvauja

kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;

13) organizuoja

viešuosius darbus;

14) organizuoja

bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą bei

gatvių ir kitų viešųjų vietų apšvietimą;

15) organizuoja

kapinių priežiūrą;

16) organizuoja

želdinių priežiūrą;

17) organizuoja

laisvalaikio centrų veiklą;

18) nustatyta

tvarka gali organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą;

19) organizuoja

seniūnijos veiklos nuostatuose priskirtas būsto paslaugas;

20) prireikus

organizuoja viešųjų tualetų paslaugas.

3. Seniūnas:

1) atlieka seniūnijos vidaus

administravimą;

2) administruoja

seniūnijai skirtus asignavimus;

3) seniūnijos

veiklos nuostatų nustatyta tvarka atlieka jam priskirtas personalo valdymo

funkcijas;

4) išduoda

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą

ir kitokias faktinę padėtį patvirtinančias pažymas, išskyrus atvejus, kai tai

pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais;

5) kaimo

gyvenamųjų vietovių seniūnijose ir miestuose, kuriuose nėra civilinės

metrikacijos įstaigų, registruoja mirtis;

6) išduota leidimus laidoti;

7) Notariato įstatymo nustatyta tvarka

neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius

veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams

prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos

patalpose. Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali

tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga,

invalidumas) negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į

gyvenamąją vietą;

8) nagrinėja Administracinių teisės

pažeidimų kodekso priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas;

9) seniūnijos

veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;

10) kontroliuoja, ar teikiant viešąsias

paslaugas laikomasi teisės aktuose bei sutartyse nustatytų dėl jų teikimo

reikalavimų, nagrinėja gyventojų prašymus bei skundus dėl viešųjų paslaugų

teikimo ir šiais klausimais pagal savo kompetenciją priima sprendimus.

Savivaldybės administracijai bei kitiems viešųjų paslaugų teikimą

administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo

gerinimo;

11) nustatyta

tvarka prižiūri prekybą viešosiose vietose;

3

dalies 12 punkto redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

12) teikia

savivaldybės administratoriui pasiūlymus dėl kitų savivaldybės administracijos

struktūrinių padalinių tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos

seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių

kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo

transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių

remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams

organizavimo;

3

dalies 12 punkto redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

12) teikia savivaldybės administracijos direktoriui

pasiūlymus dėl kitų savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių

tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje

teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių,

šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo,

savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių

priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo;

13) mero

pavedimu rengia ir teikia savivaldybės tarybos bei valdybos sprendimų ir mero

potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, organizuoja bei kontroliuoja

jų vykdymą;

14) šaukia

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų

susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;

15) dalyvauja savivaldybės institucijų

posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijai priskirtos teritorijos bendruomenės

gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos tarnautoją;

3

dalies 16 punkto redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

16) apibendrina gyvenamųjų vietovių

bendruomenių atstovų pastabas bei pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės

administratoriui. Konsultuoja seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojus ir

teikia jiems informaciją apie savivaldybės institucijų ir savivaldybės

administracijos bei valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje.

3

dalies 16 punkto redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.:

16) apibendrina

gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas bei pasiūlymus ir teikia juos

savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai priskirtos

teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės

institucijų ir savivaldybės administracijos bei valstybės institucijų veiklą

savivaldybės teritorijoje.

4. Seniūnijos

veiklos nuostatuose gali būti seniūnijoms bei seniūnams pavesta atlikti ir

kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems savivaldybės administracijos

struktūriniams padaliniams seniūnijai priskirtoje teritorijoje.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-426 (2001-07-05)

64-2323 (2001-07-25)

Nr.

IX-1172,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

Nr. IX-1313,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 12-439 (2003-01-31)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

32 straipsnis. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo statusas

1. Gyvenamosios vietovės ar kelių gyvenamųjų vietovių (kaimo ar kelių kaimų, miesto arba miestelio) bendruomenės gyventojai gali išsirinkti bendruomenės atstovą (atstovus).

2. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas renkamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

3. Pagrindinis gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo uždavinys – rūpintis bendruomenės interesais ir atstovauti bendruomenei seniūnijoje, prireikus – ir savivaldybės institucijose bei savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose, taip pat supažindinti seniūnijos, kuriai priskirta bendruomenės teritorija, seniūną apie viešus bendruomenės reikalus. Jeigu reikalai susiję su seniūno veikla, gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas gali apie juos pranešti merui.

4. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

33 straipsnis. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo teisės ir pareigosPakeista šioje redakcijoje

1. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas: 1) atstovauja bendruomenės interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose; 2) teikia informaciją atstovaujamos bendruomenės gyventojams apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir jos padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, apskrities viršininko administracijos ir jos padalinių bei Vyriausybės atstovo funkcijas, jų darbo laiką ir darbo tvarką; 3) skatina bendruomenę prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją (kelius, gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastruktūros objektus), plėtoti bei organizuoti kaimo (miesto, miestelio) kultūrinį ir sportinį gyvenimą; 1 dalies 4 punkto redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.: 4) prireikus organizuoja gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su tarybos nariais, seniūnu, savivaldybės administratoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės bei valstybės institucijų atstovais. 1 dalies 4 punkto redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.: 4) prireikus organizuoja gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su tarybos nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės bei valstybės institucijų atstovais.

2. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas turi teisę gauti informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, apskrities viršininko administracijos ir jos padalinių, Vyriausybės atstovo funkcijas ir darbo laiką. Šią informaciją gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui teikia seniūnijos, kuriai priskirta bendruomenės teritorija, seniūnas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Ankstesnė redakcija

34 straipsnis. Savivaldybių nuosavybė

1. Savivaldybių turto sandarą ir įsigijimo būdus, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir savivaldybių tarybų sprendimai.

2. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba.

3. Savivaldybės turtą savivaldybės įstaigos, organizacijos bei įmonės valdo ir naudoja patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

4. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Turtiniai santykiai, kai keičiamos savivaldybių teritorijų ribos

1. Kai steigiama, likviduojama savivaldybė ar keičiamos jos teritorijos ribos, kitai savivaldybei perduodama ta savivaldybės nekilnojamojo turto dalis, kuri yra priskiriamoje teritorijoje. Kartu su perduodamu nekilnojamuoju turtu perduodamas ir su juo susijęs turtas, finansiniai ir kitokie įsipareigojimai bei teisės. Kitas turtas ir skolos, įvertinus faktinę būklę bei savivaldybių siūlymus, paskirstomos savivaldybėms Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu.

2. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pertvarkymų kilusius savivaldybių turtinius ginčus sprendžia teismas.

36 straipsnis. Savivaldybių finansiniai ištekliai ir jų panaudojimas

Savivaldybių finansinius išteklius sudaro: 1) pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių gaunamos savivaldybių biudžetų pajamos; 2) pajamos iš savivaldybių turto (nuosavybės); 3) baudos, gautos įstatymų nustatyta tvarka; 4) vietinės rinkliavos; 5) savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas; 6) pajamos už savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose; 7) pajamos, gautos Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ir išnuomotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus; 8) valstybės biudžeto dotacijos; 9) kitos įstatymų nustatytos pajamos; 10) negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos); 11) paskolos. 2. Savivaldybės dalį pajamų gauna iš mokesčių, kurių tarifus neviršydamos įstatymų numatytų dydžių, didina ar mažina savivaldybių tarybos. 3. Savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių tarybų patvirtintoms socialinėms ir ekonominėms bei kitoms programoms įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti. 4. Savivaldybės arba jų vardu Lietuvos savivaldybių asociacija derina teisės akto, pagal kurį numatomas savivaldybių funkcijų, pajamų ir (ar) išlaidų pasikeitimas, projektą kartu su prie jo pridėtais finansiniais skaičiavimais. 5. Jeigu savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl valstybės institucijų priimtų teisės aktų keičiasi, pasikeitusios sumos, išskyrus sumas, kuriomis savivaldybių biudžetai sumažėja dėl valstybinės žemės laisvosios ekonominės zonos teritorijoje nuomos mokesčio, panaudoto žemei išpirkti iš žemės savininkų šioje teritorijoje, kompensuojamos atitinkamai iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų. Kompensuojamos sumos nustatomos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu kyla ginčas, galutinį sprendimą priima teismas. 6. Papildomos ir planą viršijančios biudžeto pajamos, gautos vykdant biudžetą, taip pat sutaupytos lėšos (išlaidos) lieka savivaldybėms. 7. Lėšos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skiriamos iš valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedamos savivaldybėms kaip specialioji dotacija.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

37 straipsnis. Savivaldybės biudžeto rengimas ir kontrolė

1. Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems biudžetiniams metams. Savivaldybių biudžetų rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūrą nustato Biudžetinės sandaros įstatymas ir Vyriausybės nutarimu patvirtintos taisyklės.

2. Biudžetiniais metais savivaldybės taryba biudžetą gali tikslinti.

3. Savivaldybės biudžeto sudarymo pagrindas yra savivaldybės tarybos patvirtintos socialinės, ekonominės ir kitos programos bei savivaldybių funkcijoms įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai.

4. Savivaldybės turi sudaryti sąlygas gyventojams savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka svarstyti biudžeto projektą.

5. Savivaldybės finansų vidaus kontrolę atlieka savivaldybės kontrolierius.

6. Pasibaigus biudžetiniams metams, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti atliekamas nepriklausomas finansų ir (ar) veiklos auditas. Jeigu nepriklausomas auditas atliekamas, audito ataskaita turi būti viešai apsvarstyta savivaldybės tarybos posėdyje ne vėliau kaip iki atitinkamų biudžetinių metų rugsėjo 1 d.

7. Prireikus valstybės kontrolieriaus sprendimu Valstybės kontrolė gali atlikti savivaldybių biudžetų vykdymo, taip pat savivaldybių įstaigų bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

38 straipsnis. Savivaldybių santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis

1. Savivaldybių santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais.

2. Savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms.

3. Centriniai ir teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, svarstydami su vienos savivaldybės ar visų savivaldybių interesais susijusius klausimus, praneša apie tai atitinkamos savivaldybės merui ar Lietuvos savivaldybių asociacijai. Savivaldybės tarybos ar Lietuvos savivaldybių asociacijos valdymo organų raštu pateiktus siūlymus valstybinio administravimo subjektai išnagrinėja (įvertina) ir pateikia atsakymą.

4. Sprendimų dėl valstybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų pakeitimo projektai svarstomi su savivaldybėmis teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Valstybė remia savivaldybių tarnautojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą

6. Savivaldybės prireikus gali gauti konsultacijų iš valstybės institucijų, planuodamos ir spręsdamos visus su jomis tiesiogiai susijusius klausimus.

7. Rengiami bei svarstomi su savivaldybių veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai aptariami su atskiromis savivaldybėmis arba Lietuvos savivaldybių asociacija Seimo statuto ir Vyriausybės darbo reglamento bei kitų valstybinio administravimo subjektų nustatyta tvarka.

8. Nustatyta tvarka kasmet Vyriausybė ir Lietuvos savivaldybių asociacija svarsto ir derina savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir jų išlyginimą lemiančius rodiklius.

9. Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos interesams bei pozicijoms derinti šalių susitarimu sudaroma dvišalė komisija.

39 straipsnis. Savivaldybių atstovavimas

Vyriausybėje, kitose valstybės institucijose ir tarptautinėse organizacijose bendriems savivaldybių interesams atstovauja Lietuvos savivaldybių asociacija.

40 straipsnis. Savivaldybių teisės ir jų apsauga

1. Savivaldybės dėl savo teisių pažeidimo, atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį, gali kreiptis į teismą. Savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal šiame ir kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus.

2. Savivaldybės tarybos, valdybos sprendimai ir mero potvarkiai, neviršijantys šių institucijų kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams.

3. Valstybinio administravimo subjektams draudžiama savivaldybių įgaliojimus ir teises suvaržyti ar apriboti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

4. Savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų, taip pat tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai bei į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

5. Savivaldybės turi teisę imtis visų teisėtų priemonių, kad būtų laikomasi savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir su jo įgyvendinimu susijusių reikalavimų.

6. Savivaldybės turi teisę pačios ir per Lietuvos savivaldybių asociaciją dalyvauti rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą ar nustatančius savivaldybių funkcijas, dėl parengtų projektų pareikšti savo pasiūlymus ir pastabas.

41 straipsnis. Savivaldybių veiklos priežiūra

1. Kaip savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami pareigūnai – Vyriausybės atstovai.

2. Gyventojų skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai, kurių įgaliojimus nustato Seimo kontrolierių įstatymas.

3. Savivaldybės institucijų bei savivaldybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Savivaldybių funkcijų ir teisių apribojimus, kai skelbiama karo ir (ar) nepaprastoji padėtis, nustato atitinkami įstatymai.

Straipsnio

Nr.

IX-482,

2001-08-02, Žin., 2001, Nr. 71-2515 (2001-08-17)

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

42 straipsnis. Savivaldybių atributika

1. Savivaldybės turi savo atributiką.

2. Savivaldybių atributiką ir jos naudojimo tvarką reglamentuoja Savivaldybių atributikos įstatymas.

3. Savivaldybių herbai yra savivaldybių nuosavybė ir Savivaldybių atributikos įstatymo nenumatytais atvejais gali būti naudojami tik savivaldybių tarybų leidimu.

4. Savivaldybių vėliavų etaloną tvirtina savivaldybių tarybos.

43 straipsnis. Savivaldybių raštvedyba

Savivaldybių raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai bei techniniai dokumentai tvarkomi lietuvių kalba ir turi atitikti galiojančių teisės aktų nustatytus raštvedybos reikalavimus.

Įstatymas

papildytas tryliktuoju skirsniu:

Nr. IX-1137,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 103-4605 (2002-10-30)

44 straipsnis. Vietos gyventojų apklausos bendrieji principai

1. Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa).

2. Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio.

3. Dalyvavimas apklausoje yra laisvas (savanoriškas) ir grindžiamas visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti nuomonę.

4. Apklausoje gali dalyvauti savivaldybės gyventojai, kurie turi teisę rinkti šios savivaldybės tarybą.

5. Atrankinės apklausos metu apklausiami gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas, kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp apklausiamųjų. Vertinant atrankinių apklausų rezultatus, turi būti nurodomi jų patikimumo duomenys.

6. Apklausa yra tiesioginė. Gyventojai apklausoje dalyvauja asmeniškai, jų reiškiamos valios kontroliuoti neleidžiama.

7. Negalima varžyti gyventojų teisės dalyvauti apklausoje dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

45 straipsnis. Apklausai teikiami klausimai

1. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias, priskirtąsias (ribotai savarankiškas) bei sutartines funkcijas.

2. Apklausos dėl savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo rengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.

46 straipsnis. Apklausos būdai

1. Apklausos būdai: 1) tiesioginis gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose; 2) gyventojų nuomonės pareiškimas sueigoje balsuojant; 3) atrankinė gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose; 4) atrankinė gyventojų apklausa telefonu.

2. Apklausos būdą pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima savivaldybės taryba atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes.

3. Savivaldybės taryba patvirtina nustatytu būdu vykdomos apklausos tvarką bei apklausos komisijos įgaliojimus.

47 straipsnis. Apklausos teritorija

Apklausa gali būti surengta savivaldybės, seniūnijos (kelių seniūnijų) arba gyvenamosios vietovės (kelių gyvenamųjų vietovių) teritorijoje. Apklausos teritorija negali būti mažesnė kaip gyvenamosios vietovės teritorija.

48 straipsnis. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė

1. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams ir savivaldybės tarybai.

2. Gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, reikalavimu.

3. Savivaldybės taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

49 straipsnis. Gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimasPakeista šioje redakcijoje

1. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 gyventojų, turinčių teisę rinkti savivaldybės tarybą. Grupės atstovas asmeniškai pateikia merui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę.

2. Iniciatyvinės grupės prašyme turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstas, siūlomas apklausos būdas bei iniciatyvinės grupės koordinatorius (koordinatoriai). Iniciatyvinės grupės prašyme taip pat gali būti pasiūlyta apklausos teritorija. Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai.

3. Jeigu iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstas yra preliminarus, grupės atstovų prašymu savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstą. Galutinį klausimo (-ų) tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas merui. 4 dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

4. Meras paveda savivaldybės administratoriui spręsti iniciatyvinės grupės įregistravimo klausimą. Savivaldybės administratorius, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos įregistravimo išduoda vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus. 4 dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.: 4. Meras paveda savivaldybės administracijos direktoriui spręsti iniciatyvinės grupės įregistravimo klausimą. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos įregistravimo išduoda vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus.

5. Gyventojų iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas vieno mėnesio laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos. 6 ir 7 dalių redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

6. Jeigu per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas gyventojų parašų skaičius, savivaldybės administratorius tolesnį parašų rinkimą nutraukia.

7. Gyventojų reikalavimus dėl apklausos paskelbimo kaupia iniciatyvinė grupė. Per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą surinkusi reikiamą gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičių, iniciatyvinė grupė surašo parašų rinkimo baigiamąjį aktą ir jį kartu su gyventojų reikalavimais perduoda savivaldybės administratoriui. 6 ir 7 dalių redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.: 6. Jeigu per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas gyventojų parašų skaičius, savivaldybės administracijos direktorius tolesnį parašų rinkimą nutraukia. 7. Gyventojų reikalavimus dėl apklausos paskelbimo kaupia iniciatyvinė grupė. Per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą surinkusi reikiamą gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičių, iniciatyvinė grupė surašo parašų rinkimo baigiamąjį aktą ir jį kartu su gyventojų reikalavimais perduoda savivaldybės administracijos direktoriui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Ankstesnė redakcija

50 straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimasPakeista šioje redakcijoje

1. Jeigu per šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo skelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų), savivaldybės taryba privalo priimti sprendimą paskelbti apklausą. 2 dalies redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:

2. Savivaldybės taryba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir gyventojų reikalavimų pateikimo savivaldybės administratoriui dienos priima sprendimą paskelbti apklausą. 2 dalies redakcija nuo 2003 m. vasario 25 d.: 2. Savivaldybės taryba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir gyventojų reikalavimų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos priima sprendimą paskelbti apklausą.

3. Sprendime paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą.

4. Savivaldybės tarybos sprendimas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Ankstesnė redakcija

51 straipsnis. Apklausos agitacija

1. Apklausos agitacijos kampanijos pradžia yra gyventojų iniciatyvinės grupės įregistravimo savivaldybės administracijoje diena.

2. Apklausos agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus bei kitus teisės aktus.

3. Apklausos agitacijos kampanijoje negali dalyvauti apklausos komisijos nariai.

52 straipsnis. Apklausos organizavimas

Apklausą organizuoja meras savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

53 straipsnis. Apklausos rezultatų nustatymas ir paskelbimas

1. Apklausa laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (-ais) klausimu (-ais) pareiškė ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. Šis reikalavimas netaikomas atrankinei apklausai.

2. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia merui ir paskelbia per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones.

54 straipsnis. Apklausai teiktų klausimų sprendimas

Apklausos rezultatai turi būti svarstomi savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka ir į juos gali būti atsižvelgiama priimant sprendimą dėl apklausai teikto (-ų) klausimo (-ų).

55 straipsnis. Apklausos organizavimo išlaidos

Apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.