Lietuvos Respublikos žemės įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
2019-10-01 – 2019-10-3175 redakcijos
Rodoma ne dabar galiojanti redakcija. Atidaryti dabartinę
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.11)
Suvestinė redakcija nuo 2019-10-01 iki 2019-10-31; Įstatymas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 34-620, i. k. 0941010ISTA000I-446
TAR pastaba. Jeigu iki įstatymo Nr. XIII-2283 įsigaliojimo (2019-10-01) yra pradėtas valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam priskirta valstybinė žemė negali būti perduodama privačion nuosavybėn, pardavimas viešame aukcione, tokius žemės sklypus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas išnuomoja pagal iki įstatymo Nr. XIII-2283 įsigaliojimo (2019-10-01) galiojusias nuostatas. Įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-2283, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomi valstybinės žemės sklypai, kurie priskirti parduotam valstybės ar savivaldybių nekilnojamajam turtui ir dėl kurių sudarytos nuomos sutartys, per 6 mėnesius nuo įstatymo Nr. XIII-2283 įsigaliojimo (2019-10-01) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovo sprendimu perduodami patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti jais Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2283 (2019-07-09)
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas
Nauja įstatymo redakcija nuo 2004-02-21:
Nr. IX-1983 (2004-01-27)
LIETUVOS RESPUBLIKOSŽ E M Ė SĮSTATYMAS
1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446
Vilnius
I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje.
Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-2173 (2015-12-15)
2. Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos.
2. Racionaliai tvarkoma žemės ūkio valda – žemės valda, kurios formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai žemės ūkio veiklai.
3. Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka.
4. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių.
5. Ūkis – Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas arba kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą.