Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.

2. Reikalavimus keliams, jų projektavimui, tiesimui ir priežiūrai, kelio statiniams, įrenginiams, techninėms eismo reguliavimo priemonėms ir su tuo susijusias kelių savininkų bei kitų institucijų pareigas nustato Kelių įstatymas.

3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokosPakeista šioje redakcijoje

1. Automagistralė – specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti ir kuris: 1) turi, išskyrus tam tikras vietas arba laikinus atvejus, dvi atskiras priešingų krypčių važiuojamąsias kelio dalis, viena nuo kitos atskirtas transporto priemonėms važiuoti nenumatyta skiriamąja juosta arba išimtiniais atvejais kitais būdais; 2) viename lygyje nekerta jokio kelio, geležinkelio bėgių arba pėsčiųjų tako; 3) pažymėtas kelio ženklu „Automagistralė“.

2. Automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas. Prie automobilių priskiriami ir troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.

3. Automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas.

4. Bėginė transporto priemonė – bėgiais judanti transporto priemonė.

5. Blogas matomumas – meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m neatsižvelgiant į kelio parametrus.

6. Centralizuotoji techninės apžiūros duomenų bazė – duomenų bazė, kurioje tvarkomi visi tarpusavyje susiję transporto priemonių ir jų techninės apžiūros duomenys.

7. Didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – didžiausioji leidžiamoji masė) – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą.

8. Dviračių juosta – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu.

9. Dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.

10. Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami.

11. Eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).

12. Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

13. Eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.

14. Eismo organizavimas – teisinių ir techninių eismo reguliavimo priemonių ir tvarkomųjų veiksmų visuma.

15. Eismo saugumas – visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių.

16. Eismo saugumo užtikrinimas – veikla, kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams, sušvelninti jų padarinius.

17. Eismo tvarka – transporto priemonių, pėsčiųjų, kitų eismo dalyvių judėjimo, sustojimo, stovėjimo keliuose tvarka, nustatyta šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose.

18. Galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė atviru kėbulu, kuri skirta daugiausia naudoti pramogai arba žemės ūkyje ir važiuoti bekele arba keliais be dangos, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 1 000 cm3, masė be krovinio didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė be krovinio didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.

19. Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“.

20. Greitkelis – motorinių transporto priemonių eismui skirtas ženklu „Automobilių kelias“ pažymėtas kelias, į kurį įvažiuojama tik per skirtingo lygio, žiedines ar reguliuojamas sankryžas.

21. Istorinė motorinė transporto priemonė – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.

22. Kelyje dirbantis asmuo – asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą, šalinantis nuo kelio arba aptveriantis priverstinai sustojusią transporto priemonę ar kitokią kliūtį, likviduojantis eismo įvykio ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius, atliekantis kitus gelbėjimo darbus, teikiantis medicinos pagalbą kelyje esančiam eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui ar kitam asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba.

23. Kelio saugumo auditas – nepriklausomas išsamus sisteminis ir techninis kelio infrastruktūros projekto saugumo charakteristikų patikrinimas ir kelio būklės įvertinimas kelių eismo saugumo užtikrinimo požiūriu visais projekto įgyvendinimo etapais: planavimo, projektavimo, tiesimo (rekonstrukcijos) ir eksploatavimo.

24. Kelio saugumo tikrinimas – periodinis tikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka saugaus eismo reikalavimus ir ar nėra saugumo tikslais šalintinų defektų.

25. Kelio ženklas – Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.

26. Kelių eismo reguliuotojas (toliau – reguliuotojas) – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas reguliuoti kelių eismą, dėvintis uniformą ir turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu).

27. Keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW.

28. Lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

29. Maršrutinė transporto priemonė – viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.

30. Mokinys – asmuo, kuris nustatyta tvarka mokosi vairuoti transporto priemonę.

31. Mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

32. Motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.

33. Motociklininkų apsaugos – motociklų, triračių, keturračių, galingųjų keturračių vairuotojams ir keleiviams skirtos galvos, akių apsaugos nuo sužeidimo priemonės.

34. Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas.

35. Motorinės transporto priemonės arba jos priekabos registracija – procedūra, kurią sudaro motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymas, jos duomenų įrašymas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą, leidimo dalyvauti viešajame eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas, valstybinio registracijos numerio ženklų ir dokumento, liudijančio apie transporto priemonės įregistravimą, išdavimas ir kurią baigus įgyjamas leidimas motorinei transporto priemonei arba jos priekabai dalyvauti viešajame eisme.

36. Motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h.

37. Nauja transporto priemonė – transporto priemonė, kuri anksčiau nebuvo registruota arba nuo kurios pirmo registravimo yra praėję ne daugiau kaip šeši mėnesiai.

38. Neblaivumas – nuo etilo alkoholio apsvaigusio asmens būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Pradedantieji vairuotojai, taip pat transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimas vietas, taksi automobilių ir motociklų vairuotojai laikomi neblaiviais, kai alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra 0,2 promilės.

39. Oficialus vizitas – užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos arba religinės bendrijos oficialaus asmens apsilankymas Lietuvos Respublikoje Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, užsienio reikalų ministro arba kito Vyriausybės nario, taip pat kariuomenės vado oficialiu kvietimu kviečiančiajai institucijai ir oficialaus asmens institucijai susitarus dėl vizito oficialaus statuso.

40. Papildomas vairuotojų mokymas – Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (reikalavimus), susijusį (susijusius) su vairuotojų pareigų pėstiesiems, lenkimo taisyklių, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, eismo reguliavimo signalų nesilaikymu, taip pat ir įspėjamųjų signalų naudojimo, važiavimo per sankryžas, vairuotojų naudojimosi saugos diržais, motociklininko šalmais pažeidimais, nustatyto greičio viršijimu daugiau kaip 10 km/h ir transporto priemonių vairavimu, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės), mokymas, taip pat sukėlusių eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata, motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, mokymas. Redakcija nuo 2015-01-01: 40. Papildomas vairuotojų mokymas – Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas mokymas: 1) pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (reikalavimus) vykdyti vairuotojų pareigas pėstiesiems, laikytis lenkimo taisyklių, vairuojant nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, laikytis eismo reguliavimo signalų, KET nustatyta tvarka naudoti įspėjamuosius signalus, laikytis važiavimo per sankryžas tvarkos, vairuotojams naudoti saugos diržus, motociklininko šalmus, neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės), taip pat sukėlusių eismo įvykį, per kurį buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata; 2) motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų.

41. Periodinis profesinis vairuotojų mokymas – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas teisės aktų nustatytu dažnumu siekiant tobulinti profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais ir suteikti vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą.

42. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.

43. Pėsčiųjų perėja – perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.

44. Pėsčiųjų takas – kelio dalis arba takas pėstiesiems, pažymėtas tam skirtais kelio ženklais.

45. Poveikio kelių saugumui vertinimas – strateginis lyginamasis naujo kelio tiesimo ar esamo kelio rekonstrukcijos poveikio greta esančio kelių tinklo saugumui vertinimas.

46. Pradedantysis vairuotojas – asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų.

47. Pradinis profesinis vairuotojų mokymas – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas siekiant suteikti šių transporto priemonių vairuotojų pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais ir kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo patvirtinama ši kvalifikacija.

48. Priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės.

49. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra (toliau – privalomoji techninė apžiūra) – transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas, apimantis transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą.

50. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolierius (toliau – techninės apžiūros kontrolierius) – privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą.

51. Priverstinis transporto priemonės sustojimas (toliau – priverstinis sustojimas) – transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga.

52. Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinama priekaba, kurios dalis remiasi į motorinę transporto priemonę ir kurios masės dalis, taip pat krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

53. Ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais – geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos liemenė arba kitas viršutinės kūno dalies (nuo kaklo iki juosmens) drabužis su iš visų pusių kitiems eismo dalyviams matomais šviesą atspindinčiais elementais.

54. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito.

55. Skiriamoji kelio juosta (toliau – skiriamoji juosta) – gretimas važiuojamąsias dalis skiriantis konstrukcinis kelio elementas (apželdintas veja, želdiniais arba su kelio danga), kur transporto priemonėms draudžiama važiuoti, sustoti ir stovėti.

56. Specialioji transporto priemonė – policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios laisvės atėmimo vietos transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, pritaikyta suimtiesiems ir nuteistiesiems konvojuoti į gydymo įstaigas, vidaus reikalų statutinės įstaigos, prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos specialiomis spalvomis nudažyta ar nenudažyta motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais.

57. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų mokymas – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas specialiųjų transporto priemonių vairuotojų mokymas. 57 dalis įsigalioja 2015-07-01.

58. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais.

59. Šeimos nariai – sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Globėjų ar rūpintojų šeimų nariais laikomi vaikai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyta globa ar rūpyba.

60. Taktinės ir logistinės transporto priemonės – transporto priemonės, skirtos karinėms operacijoms, joms pasirengti ir kitoms kariuomenės funkcijoms atlikti.

61. Tamsusis paros metas – laikas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.

62. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – teismo ar kitos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas nustatytam terminui atimti iš asmens teisę vairuoti transporto priemones ar uždrausti naudotis šia teise.

63. Traktorius – ratinė arba vikšrinė ne mažiau kaip dviejų ašių transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis yra ne mažesnis kaip 6 km/h, pagrindinė paskirtis – traukti, vilkti, stumti, vežti žemės ir miškų ūkio techniką arba vilkti priekabas ir kuri gali būti pritaikyta kroviniams vežti ir turėti keleivių sėdynių.

64. Transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.

65. Transporto priemonės ir priekabos atitikties įvertinimas – procedūra, kai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, ar transporto priemonė ir jos dalys atitinka nustatytus reikalavimus.

66. Transporto priemonės masė be krovinio (toliau – masė be krovinio) – transporto priemonės masė su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu be vairuotojo, keleivių ir krovinio.

67. Transporto priemonės masė su kroviniu (toliau – masė su kroviniu) – transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu.

68. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise.

69. Transporto priemonės stovėjimas (toliau – stovėjimas) – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

70. Transporto priemonės sustojimas (toliau – sustojimas) – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

71. Transporto priemones tikrinantys pareigūnai (toliau – tikrinantys pareigūnai) – uniformuoti valstybės institucijų (policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė stabdyti transporto priemones ir atlikti būtiną patikrinimą.

72. Transporto priemonės tipo patvirtinimas (toliau – tipo patvirtinimas) – procedūra, per kurią patvirtinama, kad transporto priemonė atitinka tam tikras administracines nuostatas ir techninius reikalavimus. Prie šios procedūros priskiriamas ir transporto priemonės atskiros sistemos, sudedamosios dalies ar techninio mazgo atitikties administracinėms nuostatoms ir techniniams reikalavimams patvirtinimas.

73. Transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.

74. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.

75. Transporto priemonių ekspertas – transporto priemonių techninės ekspertizės įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes.

76. Transporto priemonių junginys – sujungtos kelios transporto priemonės.

77. Transporto priemonių techninė ekspertizė (toliau – techninė ekspertizė) – pagamintų ar perdirbtų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų konstrukcijos atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimas, eismo ar kito įvykio metu sugadintų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų atkuriamojo remonto įvertinimas.

78. Triratis – triratė motorinė transporto priemonė su simetriškai išdėstytais ratais, kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.

79. Vairavimo egzaminas (toliau – egzaminas) – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas.

80. Vairavimo instruktorius – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus asmenis saugiai vairuoti transporto priemones pagal KET reikalavimus.

81. Vairavimo mokykla – įstaiga ar įmonė, kuriai Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymą.

82. Vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti.

83. Vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.

84. Vairuotojų mokymas – mokymas, per kurį įgyjama eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis valdymo įgūdžių ir gebėjimų.

85. Vairuotojų mokytojas – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus asmenis transporto priemonių eismo teorijos.

86. Važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms.

87. Viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-760,

2010-04-15, Žin., 2010, Nr. 48-2308 (2010-04-27)

Nr.

XI-893,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)

Nr. XI-1808,

2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 156-7389 (2011-12-22)

Nr. XI-1942,

2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 38-1892 (2012-03-31)

Nr. XI-1943,

2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 42-2044 (2012-04-07)

Nr. XII-53,

2012-12-13, Žin., 2012, Nr. 151-7722 (2012-12-21)

Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Nr. XII-969,

2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-10014

Ankstesnė redakcija

3 straipsnis. Eismo tvarka

1. Lietuvos Respublikoje eismas keliais vyksta dešine kelio puse.

2. Eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė.

3. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir ženklinimo linijų reikalavimai skiriasi, vadovaujamasi kelio ženklo reikalavimais.

4 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimo principai

Eismo saugumo užtikrinimo principai yra: 1) valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos; 2) eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai; 3) asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą.

5 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimo teisinis reglamentavimas

Eismo saugumo užtikrinimą reglamentuoja šis įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai.

6 straipsnis. Pagrindinės eismo saugumo užtikrinimo kryptysPakeista šioje redakcijoje

Eismo saugumas užtikrinamas: 1) nustatant Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų, savivaldybių įgaliojimus eismo saugumo užtikrinimo srityje; 2) reguliuojant ir kontroliuojant juridinių ir fizinių asmenų veiklą eismo saugumo užtikrinimo srityje; 3) priimant eismo saugumo užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus; 4) šviečiant ir mokant eismo dalyvius ir specialistus; 5) sprendžiant klausimus, susijusius su mokslo ir technikos naujovių diegimu transporto srityje; 6) materialiai ir finansiškai užtikrinant priemonių eismo saugumo srityje įgyvendinimą; 7) vykdant socialiai orientuotą civilinės atsakomybės privalomojo draudimo politiką transporto srityje; 8) vykdant valstybinę įstatymų ir kitų eismo saugumo užtikrinimą reguliuojančių teisės aktų vykdymo priežiūrą ir kontrolę; 9) skatinant saugių ir aplinką tausojančių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

7 straipsnis. Valstybinė eismo saugumo užtikrinimo politika

Valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė.

Nr.

XI-893,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)

8 straipsnis. Valstybinės eismo saugumo programos vykdymo finansavimas

1. Valstybinė eismo saugumo programa finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis.

2. Valstybinei eismo saugumo programai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.

9 straipsnis. Valstybinė eismo saugumo komisijaPakeista šioje redakcijoje

1. Valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimą kontroliuoja nuolatinė Valstybinė eismo saugumo komisija (toliau – Komisija).

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės patvirtintais Komisijos veiklos nuostatais ir kitais teisės aktais.

3. Komisiją sudaro Ministras Pirmininkas, susisiekimo ministras, vidaus reikalų ministras, Finansų ministerijos atstovas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas bei Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Komisijos pirmininkas yra Ministras Pirmininkas.

4. Komisija: 1) teikia Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms siūlymus šio įstatymo įgyvendinimo klausimais; 2) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų atitikties eismo saugumo reikalavimams; 3) rengia Valstybinės eismo saugumo programos projektą ir jį teikia Vyriausybei; 4) svarsto eismo saugumo užtikrinimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus.

5. Komisijos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už Komisijos darbą.

6. Komisija Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro Eismo saugumo tarybą, konsultuojančią Komisiją eismo saugumo klausimais.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

10 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimas

1. Užtikrindama

eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos:

1) tvirtina

techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus,

motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo

reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių

rekonstrukcijos, kelių projektavimo, kelių saugumo audito, poveikio kelio

saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, kelių tinklo saugumo lygio ir

didelio avaringumo ruožų nustatymo reikalavimus ir tvarką;

2)

suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato tvarką ir atvejus, kada

taisomuose kelių (gatvių) ruožuose keliuose dirbantys asmenys gali reguliuoti

eismą;

3)

nustato keleivių vežimo reguliariais reisais nustatytais maršrutais leidimo

išdavimo tvarką;

4) nustato

motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros

ir techninės ekspertizės atlikimo tvarką, tvirtina Centralizuotosios techninės

apžiūros duomenų bazės nuostatus;

5) nustato

reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų

priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonėms, atliekančioms

motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę;

6) suteikia

įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją

techninę apžiūrą, taip pat įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių

ir jų priekabų techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti privalomąją

techninę apžiūrą, motorinių transporto priemonių ir priekabų technines

ekspertizes, šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina;

7) suteikia

teisės aktų reikalavimus atitinkančioms įmonėms teisę atlikti motorinių

transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat

motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę ir šią teisę

sustabdo, atnaujina, panaikina;

8)

organizuoja eismo dalyvių švietimą eismo saugumo srityje;

9) nustato

vairuotojų mokymo tvarką;

10) nustato papildomo vairuotojų mokymo

tvarką;

11) suderinusi

su Švietimo ir mokslo ministerija, nustato C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE

kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei

kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarką;

12) nustato

motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta

dėl KET pažeidimų, papildomo vairuotojų mokymo tvarką;

13) nustato

šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B kategorijos motorines

transporto priemones, mokymo tvarką;

14) nustato

reikalavimus vairavimo instruktoriams ir vairavimo mokykloms bei teritorijoms,

kuriose bus atliekamas vairuotojų mokymas, taip pat reikalavimus šių mokyklų

darbuotojams, susijusiems su vairuotojų mokymu (už vairuotojų mokymą

atsakingiems asmenims, vairuotojų mokytojams ir vairavimo instruktoriams);

15) organizuoja

ir atlieka motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės,

vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo kontrolę;

16) tvirtina

motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijas ir klases pagal

konstrukciją, suteikia šalies transporto priemonių gamintojams pasaulinį

transporto priemonės gamintojo identifikavimo kodą (WMI) ir pasaulinį transporto

priemonių sudedamųjų dalių gamintojo identifikavimo kodą (WPMI);

17)

suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato motorinių transporto

priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo

dalyvauti viešajame eisme tvarką ir šio draudimo panaikinimo tvarką;

18)

nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti

viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo

tvarką;

19) nustato

transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarką;

20) suteikia

asmenims teisę dirbti

vairuotojų mokytoju ir (arba) vairavimo instruktoriumi ir nustato šios teisės

suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarką;

21) suteikia

įstaigoms ar įmonėms teisę vykdyti vairuotojų mokymą ir (ar) papildomą

vairuotojų mokymą ir nustato šios teisės suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar

panaikinimo tvarką;

22) atlieka vairuotojų

mokymo ir papildomo vairuotojų mokymo priežiūrą;

23) prižiūri,

kaip laikomasi privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės

atlikimo tvarkos;

24) nustato

motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių

reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros

dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką;

25) nustato

motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurių privalomosios techninės

apžiūros dokumentų galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, nuvykimo į

transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros

atlikti teisės suteikimo tvarką;

26) tvirtina

Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės nuostatus;

27) atlieka

transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kontrolę;

28) tvirtina

reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems

asmenims ir nustato transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto

paslaugų teikimo tvarką;

29) nustato

transporto priemonių ir transporto priemonių sudedamųjų dalių (tarp jų ir ne

keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių) atitikties įvertinimo

tvarką;

30)

gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

2. Užtikrindama

eismo saugumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliotos

institucijos nustato asmenis, turinčius teisę naudoti skiriamąjį ženklą

„Neįgalusis“, ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės ir dokumento,

patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarką.

3.

Užtikrindama eismo saugumą, Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos

institucijos:

1) nustato

vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimus ir tvarką;

2)

nustato eismo dalyvių mokymo teikti pirmąją pagalbą tvarką;

3) nustato sveikatos sutrikimus, dėl kurių ribojama teisė arba

draudžiama vairuoti tam tikros kategorijos motorines transporto priemones;

4)

gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

4. Užtikrindama

eismo saugumą, Švietimo ir mokslo ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1)

organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą ikimokyklinio

ugdymo, bendrojo lavinimo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose;

2) organizuoja

mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais

įgūdžių;

3)

gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

5. Užtikrindama

eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinių

transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygas ir tvarką;

2)

kaupia duomenis apie išduotus motorinių transporto priemonių vairuotojų

pažymėjimus;

3)

nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo ir apskaitos

tvarką;

4)

organizuoja motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimą ir

apskaitą;

5) suderinusi

su Susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo

pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo

tvarką;

6) nustato

laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms,

priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarką;

7) suderinusi su

Susisiekimo ministerija, nustato specialiųjų transporto priemonių vairuotojų

papildomo mokymo tvarką;

8)

gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

6. Užtikrindama

eismo saugumą, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1)

nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų kategorijas ir mažiausią jų

vairuotojų amžių;

2)

nustato ir tvirtina traktorių, savaeigių mašinų ir jų priekabų atitikties

įvertinimo tvarką;

3)

nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų techninės apžiūros tvarką ir

techninius reikalavimus traktoriams ir savaeigėms mašinoms ir jų priekaboms;

4)

nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų rengimo ir

teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo tvarką (jei mokymai susiję su

pirminiu profesiniu, tęstiniu profesiniu ar neformaliuoju suaugusiųjų švietimu,

tvarka turi būti suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija);

5)

nustato ir tvirtina dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti traktorius ir (ar)

savaeiges mašinas, formą, išdavimo tvarką;

6)

suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų

maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis, ašių apkrovas ir bendrąją

masę;

7)

gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

7. Neteko

galios nuo 2010 m. liepos 1 d.

8. Užtikrindamas

eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius:

1) vadovaudamasis

Valstybine eismo saugumo programa, tvirtina savivaldybės eismo saugumo

programą;

2)

iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų

savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo

saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus. Savivaldybės pagrįstu prašymu

valstybinio administravimo subjektai turi deleguoti atstovus į savivaldybės

saugaus eismo komisiją;

3)

sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse,

vietinės reikšmės keliuose;

4) rūpinasi

vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų

projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo

audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio

avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės

reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo

įvykiuose nukentėjusiems asmenims;

5)

įgyvendina švietėjišką mokomąją veiklą eismo saugumo srityje;

6)

atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės

teritorijoje.

9.

Eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos

pareigūnai. Užtikrindama eismo saugumą, policija:

1) prižiūri, kaip

eismo dalyviai laikosi šio įstatymo nuostatų ir kituose teisės aktuose

nustatytos eismo tvarkos;

2) reguliuoja eismą;

3)

tiria KET pažeidimus, atlieka ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų

nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus,

nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir priima nutarimus šiose

bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones;

4) kontroliuoja, ar

neviršyti leistini transporto priemonių masė ir matmenys;

5) kontroliuoja, kaip

fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose

nustatytas pareigas dėl eismo saugumo užtikrinimo;

6) kontroliuoja

transporto priemonių techninę būklę, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą

keliuose;

7) kaupia ir

analizuoja duomenis apie KET pažeidimus ir eismo įvykius;

8) teikia eismo

įvykio metu nukentėjusiems asmenims pirmąją pagalbą tuo atveju, kai šalia nėra

kvalifikuoto medicinos darbuotojo;

9) imasi

priemonių, būtinų saugiam eismui eismo įvykio vietoje užtikrinti ir dėl eismo

įvykio paliktam be priežiūros turtui apsaugoti;

10)

eskortuoja ir lydi vadovybę, oficialius Lietuvos Respublikos svečius ir

oficialias delegacijas, lydi didžiagabarites transporto priemones, kai jos gali

kelti grėsmę eismo saugumui, ir transporto priemones, kuriomis vežami

keleiviai, masinių ir kitokių renginių dalyviai;

11)

gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

10.

Tikrinantys pareigūnai, atlikdami savo

funkcijas, neturi kelti grėsmės eismo saugumui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-261,

2009-05-14, Žin., 2009, Nr. 61-2405 (2009-05-26)

Nr. XI-717,

2010-03-30, Žin., 2010, Nr. 41-1942 (2010-04-10)

Nr. XI-760,

2010-04-15, Žin., 2010, Nr. 48-2308 (2010-04-27)

Nr.

XI-893,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)

Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

11 straipsnis. Saugių eismo sąlygų užtikrinimas keliuosePakeista šioje redakcijoje

1. Saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones.

2. Eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais.

3. Prižiūrint kelius (gatves) vieną kartą per metus privalo būti nustatomi kelių saugumo ir didelio avaringumo ruožai, ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus atliekamas kelių saugumo patikrinimas. Prieš atliekant kelių (gatvių) tiesimo ir rekonstrukcijos darbus turi būti atliekamas kelio projekto poveikio kelio saugumui vertinimas ir kelio saugumo auditas.

4. Neteko galios nuo 2014-07-01.

5. Asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, – ir šviesomis. Kelyje (gatvėje) dirbantys asmenys privalo vilkėti ryškiaspalvius darbo drabužius, įspėjamąsias liemenes arba uniformas. Taisomuose kelių (gatvių) ruožuose dirbantys asmenys nustatytais atvejais ir tvarka gali reguliuoti eismą.

6. Reklamos įrengimo keliuose, virš kelių, kelių juostose ir jų apsaugos zonose, taip pat gatvėse ar prie jų, reikalavimus ir ribojimus nustato Reklamos įstatymas. Reklama, įrengta pažeidžiant nustatytus reikalavimus, turi būti nuimta, nugriauta ar išardyta jos savininko arba įrengusių asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių.

7. Kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; 4) tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; 5) atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

12 straipsnis. Bendrosios eismo dalyvių pareigosPakeista šioje redakcijoje

1. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

2. Eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET.

3. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis šio ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

4. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus.

5. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

6. Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokius nors daiktus ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemones, avarinio ryšio linijas ir želdinius, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie priešgaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką.

7. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti, – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.

8. Gavęs policijos kvietimą, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą. Su savimi jis privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kitus kvietime nurodytus dokumentus.

9. Eismo dalyviai KET nustatyta tvarka privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais.

10. Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigas transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams. Transporto priemonės oranžinį švyturėlį būtina įjungti tada, kai trukdoma eismui (dėl transporto priemonės didesnių, negu leidžiama, matmenų su kroviniu ar be jo, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotą dviratininkų grupę, vežant pavojinguosius krovinius). Įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1943,

2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 42-2044 (2012-04-07)

Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

13 straipsnis. Bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigosPakeista šioje redakcijoje

1. Draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę.

2. Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techninių reikalavimų) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Tuo atveju, kai važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to ji neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET nustatytus atvejus.

3. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. Saugos diržų, šalmų, vaikiškų saugos sėdynių, motociklininkų apsaugų ir kitų saugumo priemonių naudojimo atvejus ir tvarką nustato KET.

4. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims.

5. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

6. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

7. Transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.

8. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo užtikrinti, kad jų transporto priemonės neviršytų teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio.

9. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios motorinės transporto priemonės variklis išjungtas.

10. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

11. Motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo nustatyta tvarka dalyvauti ir užbaigti papildomus vairuotojų mokymus.

12. Transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.

13. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jei kelyje yra vaikai arba neįgalieji.

14. Motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų vairuotojai privalo tikrintis sveikatą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu.

15. Kitas transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiomis eismo situacijomis nustato KET.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1943,

2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 42-2044 (2012-04-07)

Nr. XI-2107,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 78-4029 (2012-07-04)

Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

14 straipsnis. Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigosPakeista šioje redakcijoje

1. Keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose.

2. Vairuotojas, kuris verčiasi keleivių vežimu, privalo su savimi turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždamas keleivius reguliariais reisais nustatytais maršrutais, – ir nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą, ir tikrinančių pareigūnų reikalavimu juos bei kitus dokumentus pateikti.

3. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jei yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus pašalinti.

4. Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato KET.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

15 straipsnis. Pėsčiųjų pareigos

1. Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

2. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

3. Pėstiesiems draudžiama: 1) eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas); 2) eiti automagistrale ar greitkeliu; 3) eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu; 4) išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių; 5) eiti dviračių takais; 6) pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo.

4. Kitos pėsčiųjų pareigos yra nustatytos KET.

16 straipsnis. Keleivių pareigosPakeista šioje redakcijoje

1. Maršrutinio transporto leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra, – prie stotelės ženklo ant šaligatvio ar kelkraščio.

2. Keleiviams leidžiama įlipti (išlipti) tik kai transporto priemonė visiškai sustoja.

3. Jeigu tikrinantis pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus.

4. Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

5. Važiuodami motorine transporto priemone ir priekaba su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu, mopedu, lengvuoju keturračiu, keturračiu, galinguoju keturračiu ar triračiu – užsidėję ir užsisegę motociklininko šalmus. Leidžiama važiuoti be motociklininko šalmo, jeigu mopedas, motociklas, triratis, lengvasis keturratis, keturratis ar galingasis keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis – apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.

6. Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.

7. Kitos keleivių pareigos yra nustatytos KET.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

17 straipsnis. Reikalavimai dviračių vairuotojamsPakeista šioje redakcijoje

1. Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

2. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonas šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.

3. Dviračių taku dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems.

4. Dviračių vairuotojams draudžiama: 1) važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus KET nustatytus atvejus; 2) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais; 3) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo; 4) vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų; 5) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams; 6) būti velkamiems kitų transporto priemonių; 7 ) vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas; 8) važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.

5. Kiti reikalavimai dviračių vairuotojams yra nustatyti KET.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1594,

2008-06-10, Žin., 2008, Nr. 71-2719 (2008-06-21)

Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

18 straipsnis. Reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliamsPakeista šioje redakcijoje

1. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų oranžiniai, gale raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus. Tamsiuoju paros metu ar kai blogas matomumas, vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas, raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

2. Vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama: 1) palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros; 2) pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią; 3) varyti gyvulius ar paukščius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be kelio savininko sutikimo; 4) varyti gyvulius ar paukščius per geležinkelį ir kelią, kur nėra specialiai tam skirtų vietų; 5) joti važiuojamąja dalimi tamsiuoju paros metu; 6) automagistralėse ir greitkeliuose vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti.

3. Kiti reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams nustatyti KET.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

19 straipsnis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teisės ir pareigosPakeista šioje redakcijoje

1. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis.

2. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami keliu su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, gali pasinaudoti pirmenybe tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Pasinaudoti pirmenybe taip pat gali transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai, tačiau tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.

3. Siekiant perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami stovinčių specialiųjų transporto priemonių mėlyni ir raudoni arba tik mėlyni švyturėliai be specialiųjų garso signalų.

4. Leidimų naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas teises ir pareigas taip pat turi Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotų Šengeno valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, kai jie tarptautinių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo tarnybines pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1594,

2008-06-10, Žin., 2008, Nr. 71-2719 (2008-06-21)

Nr.

XI-893,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)

Nr. XI-2107,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 78-4029 (2012-07-04)

Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

21 straipsnis. Mokymas vairuotiPakeista šioje redakcijoje

1. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną automobilių keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus.

2. Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, jeigu mokinys moka KET ir laikosi jų reikalavimų. Draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę, nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui.

4. Pradėti mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną leidžiama tik nustatytus reikalavimus atitinkančioje aikštelėje arba teritorijoje. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Mokyti vairuoti galima tik tuose keliuose, kuriuose to nėra uždraudęs kelio savininkas.

5. Kelyje mokomas vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną mokinys neturi būti jaunesnis daugiau kaip vienais metais negu nustatytas amžius, nuo kurio teisės aktai leidžia vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.

6. Asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui. Jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi KET.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

22 straipsnis. Teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimasPakeista šioje redakcijoje

1. Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.

2. Teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas.

3. Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

4. Vairuotojo pažymėjimai išduodami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, o teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos.

5. Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

6. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo nustatyta tvarka baigti mokymus pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti bei periodinius profesinius mokymus.

7. Vairuodamas motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, vairuotojas privalo vykdyti vairuotojo pažymėjime nurodytas sąlygas (vairuoti tik su akiniais ar kontaktiniais lęšiais; tik transporto priemones su rankiniu valdymu, transporto priemones su automatine pavarų dėže ir pan.).

8. Vairavimo praktinį egzaminą asmuo gali laikyti tik sukakęs šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytą amžių, atsižvelgiant į motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos kategoriją, taip pat pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui.

9. Asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos.

Nr.

XI-893,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)

Nr. XI-1943,

2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 42-2044 (2012-04-07)

Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

23 straipsnis.

Motorinių transporto priemonių kategorijos ir minimalus vairuotojų amžius

1. Motorinių

transporto priemonių, jų junginių su priekabomis kategorijos:

1) AM kategorija – mopedai ir lengvieji

keturračiai;

2) A1 kategorija

– motociklai, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 125 cm3, galia neviršija 11 kW, o galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,1 kW/kg, taip pat triračiai, kurių

galia ne didesnė kaip 15 kW;

3) A2 kategorija

– motociklai, kurių galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne

didesnis kaip 0,2 kW/kg ir kurie nėra kilę iš daugiau kaip du kartus

galingesnės transporto priemonės;

4) A kategorija

– triračiai, kurių galia didesnė kaip 15 kW, ir motociklai;

5) B1 kategorija

– keturračiai;

6) B kategorija

– automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir

kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius,

neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios

didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai

taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė

didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi

būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji

leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji

masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir

elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“;

7) BE kategorija –

B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne

didesnė kaip 3 500 kg, junginiai;

8) C1 kategorija

– automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji

leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg, ir kurie skirti ir

suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo;

šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji

leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

9) C1E

kategorija – C1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji

leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai, taip pat junginiai, sudaryti

iš B kategorijos vilkiko ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė

didesnė kaip 3 500 kg; šių junginių didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne

didesnė kaip 12 000 kg;

10) C kategorija

– automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji

leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti

ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos

automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji

masė ne didesnė kaip 750 kg;

11) CE

kategorija – C kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji

leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;

12) D1

kategorija – automobiliai, kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip

šešiolika keleivių, neįskaitant vairuotojo, ir kurie ne ilgesni kaip 8 metrai; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji

masė ne didesnė kaip 750 kg;

13) D1E

kategorija – D1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji

leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;

14) D kategorija

– automobiliai, skirti ir suprojektuoti vežti daugiau kaip aštuonis keleivius,

neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios

didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

15) DE

kategorija – D kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji

leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;

16) T kategorija

– troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, sujungtos su išoriniu

elektros šaltiniu.

2. Minimalus

amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti motorines transporto

priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo

pažymėjimus:

1) AM kategorija

– 15 metų;

2) A1 kategorija

– 16 metų;

3) A2 kategorija

– 18 metų;

4) A kategorija

– 20 metų, išskyrus teisę vairuoti triračius. Norint įgyti teisę vairuoti

A kategorijos motociklus, reikia turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto

priemonių

vairavimo

stažą. Reikalavimas

turėti dvejų

metų A2 kategorijos

transporto priemonių

vairavimo

stažą netaikomas 24

metų sulaukusiems asmenims. Teisė vairuoti triračius, kurių galia didesnė kaip

15 kW, suteikiama nuo 21 metų;

5) B1 kategorija

– 16 metų;

6) B kategorija

– 18 metų;

7) BE kategorija

– 18 metų;

8) C1 kategorija

– 18 metų;

9) C1E

kategorija – 18 metų;

10) C kategorija

– 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę

profesinę kvalifikaciją vežti krovinius;

11) CE

kategorija – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję

pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius;

12) D1

kategorija – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję

pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius;

13) D1E

kategorija – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję

pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius;

14) D kategorija –

24 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę

kvalifikaciją vežti keleivius;

15) DE

kategorija – 24 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję

pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius;

16) T kategorija

– 21 metai;

17) galingieji

keturračiai – 18 metų.

3. Minimalus

amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti C, CE, D1, D1E, D, DE

kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir

galima išduoti vairuotojo pažymėjimus, asmenims, kurie nustatyta tvarka yra

įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius (keleivius), yra

reglamentuojamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Vairuotojo

pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti:

1) šio

straipsnio 2 dalies 2–16 punktuose nurodytų kategorijų transporto priemones

taip pat suteikia teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones;

2) A2

kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir A1 kategorijos

transporto priemones;

3) A kategorijos

transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir A1, A2 kategorijų transporto

priemones;

4) B, C arba D

kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti atitinkamai ir B1, C1

arba D1 kategorijų transporto priemones;

24 straipsnis. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimasPakeista šioje redakcijoje

1. Teisė vairuoti transporto priemones atimama: 1) įstatymuose nustatytais atvejais; 2) sutrikus elgesiui, asmenybei ir (ar) susirgus ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, teisė vairuoti transporto priemones atimama nustatyta tvarka; 3) paaiškėjus, kad teisė vairuoti transporto priemones buvo suteikta pateikus neteisingus asmens, sveikatos būklės duomenis ar kitą neteisingą informaciją, lėmusią teisės vairuoti transporto priemones suteikimą.

2. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama asmeniui, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai jo sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus.

3. Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus.

4. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą, išskyrus asmenį, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų.

5. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui.

6. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka.

7. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.

8. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.

9. Pradedantysis vairuotojas, per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

25 straipsnis. Bendrieji reikalavimai motorinėms transporto priemonėms ir priekabomsPakeista šioje redakcijoje

1. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Vieną parą dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama laikinaisiais valstybinio registracijos numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

2. Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

3. Viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.

4. Draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti. Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, taip pat transporto priemonėms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos istorinių motorinių transporto priemonių kategorijai.

5. Transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus.

6. Motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai motorinės transporto priemonės neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis ar lonžeronas, ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema), o priekabos negali būti velkamos, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas. Po atkuriamojo motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos remonto patvirtinus, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir yra žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga, ji vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta tvarka panaikinus draudimą dalyvauti viešajame eisme.

7. Motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-760,

2010-04-15, Žin., 2010, Nr. 48-2308 (2010-04-27)

Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

26 straipsnis. Transporto priemonių ir priekabų skiriamieji ženklaiPakeista šioje redakcijoje

1. Kiekviena motorinė transporto priemonė, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais, registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.

2. Valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Tuo atveju, kai vežamas prie motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos galinės dalies pritvirtintas dviratis (dviračiai) uždengia valstybinio numerio ženklą, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gale gerai matomoje vietoje turi būti pritvirtinta valstybės įmonės „Regitra“ išduota lentelė su valstybiniu numeriu.

3. Transporto priemonė, į Lietuvos Respubliką atvykusi iš kitos valstybės, turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jei šio ženklo nėra valstybiniame numeryje. Į Lietuvos Respubliką atvykstančių užsienyje registruotų transporto priemonių skiriamieji ženklai nustatomi tarptautinėmis sutartimis.

4. KET nustato atvejus, kuriais tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai neprivalomi skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtų transporto priemonių vairuotojams.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

27 straipsnis. Motorinių transporto priemonių registracija, registracijos sustabdymas ir panaikinimasPakeista šioje redakcijoje

1. Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos ekonominės erdvės šalyje registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje taip pat netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) su užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nėra Europos ekonominės erdvės šalis, registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims.

2. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos registruojamos neterminuotai, išskyrus šioje dalyje nustatytus atvejus. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gali būti registruojamos tik laikinai, kai dėl jų registravimo kreipiasi: 1) asmuo, kurio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje riboja įstatymai ar kiti teisės aktai; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama asmens teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui; 2) laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantis, tačiau nelaikomas Lietuvos Respublikos gyventoju asmuo; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama laikotarpiui iki šešių mėnesių; 3) asmuo, kurio transporto priemonės valdymo terminas apribotas transporto priemonės valdymą patvirtinančiu dokumentu; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama jos valdymo laikotarpiui; 4) asmuo, valdantis iš Lietuvos Respublikos išvežamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, kurių registracijos, privalomosios techninės apžiūros dokumentai ar leidimas laikinai dalyvauti viešajame eisme (ir nėra apribojimų dalyvauti viešajame eisme) negalioja Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje; šiuo atveju transporto priemonė registruojama laikotarpiui iki mėnesio.

3. Laikinai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, registruotos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos ženklinamos laikinaisiais valstybinio registracijos numerio ženklais, ant kurių nurodomas jų galiojimo (motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos registracijos) terminas.

4. Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad neatlikta motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos privalomoji techninė apžiūra (išskyrus transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) arba kad motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, arba kad nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, sustabdomas leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme.

5. Per 90 dienų nepašalinus priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme, taip pat šio įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka panaikinamas leidimas šiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme ir ji išregistruojama. Šių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų valstybinio registracijos numerio ženklai pripažįstami negaliojančiais ir privalo būti nedelsiant grąžinti juos išdavusiai institucijai. Šioje dalyje nurodytos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik iš naujo registruotos bendra tvarka.

6. Kai draudimo įmonė, apdraudusi atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys (paskirti ekspertai), vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis, nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią transporto priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui. Tokios transporto priemonės registracija vidaus reikalų ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinama ir ši transporto priemonė netenka teisės sugrįžti į Lietuvos Respublikos viešąjį eismą.

7. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurios dėl sugedimo ar susidėvėjimo baigtos eksploatuoti užsienyje, kai kompetentingos institucijos paima jų registravimo dokumentus ar juose uždeda atitinkamą žymą arba Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkymo įstaiga tai nustato tarptautinėse transporto priemonių duomenų bazėse ar kitais būdais, taip pat motorinės transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčios vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d., istorines motorines transporto priemones ir specialioms darbo funkcijoms atlikti skirtas motorines transporto priemones, Lietuvos Respublikoje neregistruojamos.

8. Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos tik tos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių tipo patvirtinimas ir privalomoji techninė apžiūra atlikti nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. 8 dalis galioja iki 2016-10-28.

9. Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos tik tos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių tipo patvirtinimas (Europos Bendrijos tipo patvirtinimas, individualus patvirtinimas) ir privalomoji techninė apžiūra atlikti nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. 9 dalis įsigalioja nuo 2016-10-29.

10. Galingieji keturračiai yra registruojami Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Šioms transporto priemonėms leidžiama dalyvauti tik Lietuvos Respublikos viešajame eisme.

11. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos tik tos transporto priemonės, kurioms yra atliktos privalomos muitinės procedūros ir sumokėti valstybei nustatyti mokesčiai.

12. Leidimas dalyvauti viešajame eisme transporto priemonės valdytojo prašymu iki šio straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų nustatymo gali būti sustabdomas ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-760,

2010-04-15, Žin., 2010, Nr. 48-2308 (2010-04-27)

Nr. XI-1198,

2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 148-7566 (2010-12-18)

Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

28 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir priekabų atitikties įvertinimas

1. Atitikties

įvertinimas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekamas

motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms bei šių transporto priemonių

sudedamosios dalims.

2. Motorinių

transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių

atitikties įvertinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.

28 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir priekabų tipo patvirtinimas ir atitikties įvertinimas, techninė priežiūra ir remontas

1. Tipo

patvirtinimas ir atitikties įvertinimas Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka atliekami motorinėms transporto priemonėms ir jų

priekaboms bei šių transporto priemonių sudedamosioms dalims.

2. Motorinių

transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių

tipą patvirtina ir atitiktį įvertina Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Transporto priemonių techninis

aptarnavimas ir remontas turi būti atliekami laikantis Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos (Lietuvos standartizacijos departamento) pratvirtinto

standarto.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

29 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir priekabų privalomoji techninė apžiūra ir techninė ekspertizėPakeista šioje redakcijoje

1. Lietuvos Respublikoje registruotų motorinių transporto priemonių ir priekabų valdytojai privalo šias transporto priemones pateikti periodinei privalomajai techninei apžiūrai.

2. Šio įstatymo 25 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais motorinių transporto priemonių, priekabų valdytojai privalo pateikti jas privalomajai neeilinei techninei apžiūrai.

3. Naujos motorinės transporto priemonės ir priekabos laikotarpiu nuo transporto priemonės pirmo registravimo datos iki pirmos privalomosios techninės apžiūros dalyvauja viešajame eisme be privalomosios techninės apžiūros (išskyrus vienetinės gamybos transporto priemones).

4. Privalomąsias technines apžiūras ir technines ekspertizes atlieka įmonės, kurioms suteikta teisė verstis šia veikla. Privalomąsias technines apžiūras atliekančios įmonės turi būti akredituotos kaip A tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“.

5. Motorinių transporto priemonių ir priekabų techninė ekspertizė atliekama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

6. Sprendimus dėl motorinės transporto priemonės ir priekabos techninės būklės atitikties nustatytiems reikalavimams priima techninės apžiūros kontrolierius.

7. Duomenys apie motorinių transporto priemonių ir priekabų privalomąją techninę apžiūrą yra kaupiami ir saugomi CTADB.

8. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurių privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, savininkai arba valdytojai, nustatyta tvarka gali gauti ne ilgiau kaip vieną parą galiojantį leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti.

9. Maksimalias privalomosios techninės apžiūros kainas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Šios kainos turi būti ekonomiškai pagrįstos, padengti paslaugų sąnaudas ir užtikrinti reikiamą paslaugų kokybę, atsižvelgiant į paslaugų poreikį ir kitus veiksnius, lemiančius kainos dydį. Paslaugų savikaina (išlaidos) nustatoma pagal argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmonės privalo pateikti paslaugų išlaidų skaičiavimus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

30 straipsnis. Eismo dalyvio pareigos įvykus eismo įvykiui

Įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

31 straipsnis. Gelbėjimo darbai

Jeigu eismo įvykyje buvo sužeistas arba (ir) žuvo žmogus, jei dėl eismo įvykio susidarė transporto grūstis, jei eismo įvykyje dalyvauja transporto priemonė, kuri veža pavojingą krovinį arba krovinį, kurio išsipylė (išsiliejo) ant kelio, ir taip sudaro pavojų eismui, Vyriausybės įgaliotų institucijų tarnybos privalo nedelsdamos atvykti į eismo įvykio vietą, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiesiems, neutralizuoti įvykio padarinius.

32 straipsnis. Atsakomybė

Siekiant užtikrinti eismo keliais saugumą ir apsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą ir turtą, asmenims taikoma atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių eismo keliais saugumą, pažeidimus.

33 straipsnis. Transporto priemonės priverstinis nuvežimas arba draudimas važiuoti

1.

Priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris

teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla,

transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei

transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę

eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam

transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar

kitų teisės aktų reikalavimus.

2. Priverstinai

transporto priemonė gali būti nuvežama į kitą vietą iš vietų, kuriose leidžiama

transporto priemonėms stovėti, jei trukdo šias vietas valyti ir tvarkyti

savivaldybės vykdomosios institucijos prašymu arba jei trukdo valstybės

institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos

padarinius, ir iš vietų, kurios turi būti atlaisvintos dėl rengiamo oficialaus

vizito. Šioje dalyje numatytais atvejais transporto priemonės savininkas ar

valdytojas neatlygina išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu

nuvežimu.

3.

Sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ar uždraudimo toliau

važiuoti, jei yra šio straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, gali priimti

policijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo

ministerijos pareigūnai, o jei yra šio straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai,

– policijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus

reikalų ministerijos pareigūnai.

4.

Policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės

nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų

nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės

nuvežimo.

5.

Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ar draudimo vairuoti tvarką nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

6.

Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto

priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos

saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto

priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti

atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo

aikštelės.

Pastaba. Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m.

lapkričio 22 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 128-5213) 33 straipsnio 6 dalies

nuostata „Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš

transporto priemonės stovėjimo aikštelės“ tiek, kiek ja nesudaryta galimybė

susigrąžinti transporto priemonę adekvačiai užtikrinus prievolės atlyginti

išlaidas įvykdymą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23

straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis

Teismas, Nutarimas

2013-12-20, Žin., 2013, Nr. 133-6792

(2013-12-21)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.