Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.

2. Reikalavimus keliams, jų projektavimui, tiesimui ir priežiūrai, kelio statiniams, įrenginiams, techninėms eismo reguliavimo priemonėms ir su tuo susijusias kelių savininkų bei kitų institucijų pareigas nustato Kelių įstatymas.

3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Automagistralė – specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir

nutiestas kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas

arba iš jų išvažiuoti ir kuris:

1)

turi, išskyrus tam tikras vietas arba laikinus atvejus, atskiras dviejų krypčių

važiuojamąsias kelio dalis, viena nuo kitos atskirtas transporto priemonėms

važiuoti nenumatyta skiriamąja juosta arba išimtiniais atvejais kitais būdais;

2)

viename lygyje nekerta jokio kelio, geležinkelio bėgių arba pėsčiųjų tako;

3) pažymėtas kelio

ženklu „Automagistralė“.

2.

Automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir

(ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus

motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius,

mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas. Prie automobilių

priskiriami ir troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, kurioms

energija tiekiama elektros laidais.

3. Automobilių

kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės ploto paviršius.

4.

Bėginė transporto priemonė – geležinkelių ar kita bėgiais judanti

transporto priemonė.

5.

Blogas matomumas – meteorologinių ar kitų reiškinių lemiamas kelio

matomumas mažesniu kaip 300 m atstumu, neatsižvelgiant į kelio parametrus.

6.

Didžiausioji leidžiamoji masė – visiškai sukomplektuotos transporto

priemonės (ar transporto priemonių junginio) su vairuotoju, keleiviais ir

kroviniu masė, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą.

7.

Dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti

kelio ženklu „Dviračių takas“, kuriuose motorinių transporto priemonių eismas

draudžiamas. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio

ženklais arba kelio inžinerinėmis priemonėmis.

8.

Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė,

varoma tik ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas.

Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami.

9.

Egzaminas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

atliekamas teisę vairuoti tam tikro tipo ir kategorijos transporto priemonę

įgyti norinčio asmens teorinių žinių, praktinių transporto priemonės valdymo

įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas.

10.

Eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis,

keleivis).

11.

Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant

transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent

viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas

įvykio vietoje buvęs turtas.

12.

Eismo juosta – Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET)

nustatytomis kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis (toliau –

ženklinimo linijos) ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė

važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams

važiuoti viena eile.

13.

Eismo organizavimas – transporto priemonių ir eismo dalyvių judėjimo keliais

reguliavimo teisinių ir techninių priemonių bei tvarkomųjų veiksmų kompleksas.

14. Eismo saugumas – kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra

apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių.

15. Eismo

saugumo užtikrinimas –

veikla, kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams, sušvelninti jų padarinius.

16.

Eismo tvarka – transporto priemonių, pėsčiųjų, kitų eismo dalyvių judėjimo,

sustojimo ir stovėjimo tvarka keliuose, numatyta šiame ir kituose Lietuvos

Respublikos įstatymuose, KET ir kituose teisės aktuose.

17.

Galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė

atviru kėbulu, kuri skirta daugiausia naudoti pramogai arba žemės ūkyje ir

važiuoti bekele arba keliais be dangos, kurios didžiausiasis projektinis

greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 1 000 cm3, masė be krovinio didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė be krovinio

didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu

varoma transporto priemonė) ir didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15

kW, bet ne didesnė kaip 100 kW. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos

daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios

galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.

18.

Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurioje galioja papildomi kelių eismo

reikalavimai ir kurios pradžioje keliai pažymėti ženklu „Gyvenvietės pradžia“,

o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“.

19. Greitkelis

– motorinių transporto priemonių eismui skirtas ženklu „Automobilių kelias“

pažymėtas kelias, į kurį įvažiuojama tik per skirtingo lygio ar reguliuojamas

sankryžas ir kurio važiuojamojoje dalyje (važiuojamosiose dalyse) draudžiama

sustoti ir stovėti.

20. Istorinė

motorinė transporto priemonė – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta

transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri

yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.

21. Kelio

saugumo auditas – nustatyta tvarka atliekamas išsamus techninis

kelio projekto saugumo charakteristikų patikrinimas visais projekto

rengimo ir įgyvendinimo etapais, pradedant nuo planavimo ir baigiant kelio

priežiūros darbais, taip pat eksploatuojamo kelio būklės įvertinimas kelių

eismo saugumo užtikrinimo požiūriu.

22.

Kelio ženklas – KET nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo

tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.

23.

Kelyje dirbantis asmuo – asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines

eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą,

šalinantis nuo kelio arba aptveriantis priverstinai sustojusią transporto

priemonę ar kitokią kliūtį, likviduojantis eismo įvykio ar kito nelaimingo

atsitikimo padarinius, atliekantis kitus gelbėjimo darbus, teikiantis medicinos

pagalbą kelyje esančiam eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui ar kitam

asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba.

24.

Kelių eismo reguliuotojas (toliau – reguliuotojas) – asmuo, teisės

aktų nustatyta tvarka įgaliotas reguliuoti kelių eismą, dėvintis uniformą ir

turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį

su raudonu atšvaitu).

25.

Keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius

keturračius, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, masė be krovinio ne

didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės

transporto priemonės masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir

didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW.

26.

Lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė,

kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma

transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo

varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio

tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4

kW (esant elektros varikliui).

27.

Maršrutinė transporto priemonė – viešojo transporto priemonės

(autobusai, troleibusai, maršrutiniai taksi), kuriomis reguliariai vežami

keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat

mokykliniai autobusai.

28.

Mokyklinis autobusas – geltonas skiriamaisiais ženklais

paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai)

specialiu maršrutu.

29.

Mokinys – asmuo, kuris nustatyta tvarka mokosi vairuoti transporto

priemonę.

30. Mopedas

– dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis

projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3

(esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne

didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto

priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji

galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o

didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

31.

Motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine

priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis

kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis projektinis

greitis didesnis kaip 45 km/h.

32.

Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto

priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones,

traktorius ir savaeiges mašinas.

33. Motorinės

transporto priemonės arba priekabos registravimas –

veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos

tapatumo nustatymą, jų duomenų įrašymą į Kelių transporto priemonių

registrą, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo

dokumento išdavimą.

34.

Papildomas vairuotojų mokymas – mokymas nustatyta tvarka, organizuojamas ir

vykdomas tik praktinio vairuotojų mokymo centruose pradedantiesiems

vairuotojams, motorinių transporto priemonių vairuotojams, kuriems teisė

vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, taip pat specialiųjų

transporto priemonių vairuotojams, naudojantiems mėlynus ir (ar) raudonus (arba

tik mėlynus) žybčiojančius švyturėlius ir (arba) specialiuosius garso signalus.

[Dalies redakcija nuo 2013-07-01

pagal Nr.

XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)]

40. Papildomas

vairuotojų mokymas – Susisiekimo

ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka organizuojamas ir vykdomas pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių

KET reikalavimą (reikalavimus), susijusį (susijusius) su vairuotojų pareigų

pėstiesiems, lenkimo taisyklių, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio

priemonėmis, eismo reguliavimo signalų nesilaikymu, taip pat ir

įspėjamųjų signalų naudojimo, važiavimo per sankryžas, vairuotojų naudojimosi

saugos diržais, motociklininko šalmais pažeidimais, nustatyto greičio viršijimu

daugiau kaip 10 km/h ir transporto priemonių vairavimu, kai nustatomas lengvas

neblaivumo laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės), mokymas, taip pat

sukėlusių eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata, motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems

teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, mokymas.

35.

Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat

važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis

dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar

kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.

36.

Pėsčiųjų perėja – važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėjimo per kelią

vieta, pažymėta kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik

kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos,

o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai

per kelią.

37.

Pėsčiųjų takas – pėstiesiems skirta kelio dalis arba takas,

pažymėti atitinkamais kelio ženklais „Pėsčiųjų takas“ arba „Pėsčiųjų ir

dviračių takas“.

38.

Pirminis mokymas – mokymas, per kurį įgyjama teorinių žinių, praktinių

transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų.

39.

Pradedantysis vairuotojas – asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, B1,

B kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki

dvejų metų.

40.

Praktinio vairuotojų mokymo centras – juridinis asmuo, kuriam Vyriausybės

arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikta teisė organizuoti ir

rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą.

41.

Priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone.

Priekabomis laikomos ir puspriekabės.

42.

Privalomoji techninė apžiūra – Lietuvos Respublikoje įregistruotų

transporto priemonių ir priekabų privalomas techninės būklės tikrinimas,

apimantis transporto priemonės ir priekabos tapatumo nustatymą ir jų techninės

būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą.

43.

Priverstinis transporto priemonės sustojimas (toliau – priverstinis

sustojimas) – transporto priemonės sustabdymas (sustojimas),

kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga.

44.

Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinama

priekaba, kurios dalis remiasi į motorinę transporto priemonę ir kurios masės

dalis, taip pat krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

45. Sankryža

– kelių susikirtimo, susijungimo arba atsišakojimo viename lygyje vieta,

įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai,

susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama

iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių

šalia jo teritorijų.

46. Skiriamoji

kelio juosta (toliau – skiriamoji juosta) – konstrukcinis

kelio elementas (apželdintas veja, želdiniais arba su kelio danga, kurioje

įrengti apsauginiai atitvarai), skiriantis gretimas važiuojamąsias kelio dalis

ir nenumatytas transporto priemonėms važiuoti arba sustoti (stovėti).

47.

Specialiosios transporto priemonės – operatyvinių tarnybų ir

kitos transporto priemonės su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba

tik su specialiaisiais šviesos signalais.

48.

Šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie

važiuojamosios kelio dalies arba atskirta nuo jos.

49. Taktinės ir logistinės transporto priemonės – transporto priemonės, skirtos karinėms

operacijoms, joms pasirengti ir kitoms kariuomenės funkcijoms atlikti.

50. Tamsusis

paros metas – laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.

51.

Techninės apžiūros kontrolierius – asmuo, atliekantis viešojo

administravimo funkcijas ir atitinkantis nustatytus reikalavimus, dirbantis

techninės apžiūros įmonėje ir turintis nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą,

kuriuo suteikiama teisė atlikti privalomąją techninę apžiūrą ir priimti

sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios techninės

apžiūros atlikimas, išdavimo.

52. Tikrinantys

pareigūnai – uniformuoti valstybės institucijų (policijos,

muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo

ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos,

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė stabdyti transporto

priemones.

53.

Traktorius – ratinė arba vikšrinė ne mažiau kaip dviejų ašių transporto

priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis yra ne mažesnis kaip 6 km/h, o pagrindinė paskirtis – traukti, vilkti, stumti, vežti žemės ir miškų ūkio techniką arba

vilkti priekabas, kuri taip pat gali būti pritaikyta kroviniams vežti ir turėti

keleivių sėdynių.

54. Transporto

priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos

sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius,

savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.

55. Transporto

priemonės ir priekabos atitikties įvertinimas – veikla, kuria tiesiogiai ar

netiesiogiai nustatoma, kiek transporto priemonė ir jos dalys atitinka

nustatytus reikalavimus.

56.

Transporto priemonės masė be krovinio (toliau – masė be krovinio)

– transporto priemonės masė be vairuotojo, keleivių ir krovinio, tačiau su visa

degalų atsarga ir įrankių komplektu.

57.

Transporto priemonės masė su kroviniu (toliau – masė su kroviniu)

– faktinė transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir

kroviniu.

58. Transporto

priemonės savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto

priemonė.

59.

Transporto priemonės stovėjimas (toliau – stovėjimas) – iš

anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia

keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

60.

Transporto priemonės sustojimas (toliau – sustojimas) – iš

anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu

reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

61. Transporto

priemonės vairavimas – asmens, esančio transporto priemonėje ar ant

jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė.

62.

Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu

pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.

63. Transporto

priemonių junginys – sujungtos kelios transporto priemonės.

64. Triratis –

triratė motorinė transporto priemonė su simetriškai išdėstytais ratais, kurios

vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.

65.

Vairavimo instruktorius – asmuo, kuriam šio įstatymo ir kitų

teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus asmenis

vairuoti transporto priemones.

66. Vairuotojas

– asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams gali būti

prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme apibrėžtus

papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu

gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti.

67.

Vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas,

kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę

transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.

68.

Vairuotojų mokymas pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti – C1, C1E, C, CE,

D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų junginių su

priekabomis vairuotojų mokymas siekiant, kad jie įgytų kvalifikacijos

pažymėjimą, patvirtinantį šių transporto priemonių vairuotojų pradinę profesinę

kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.

69.

Vairuotojų periodinis profesinis mokymas – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE

kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis

vairuotojų mokymas siekiant, kad jie įgytų vairuotojo profesinės kvalifikacijos

periodinio tobulinimo pažymėjimą, patvirtinantį, kad šių transporto priemonių

vairuotojai tobulino profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius

komerciniais tikslais.

70.

Važiuojamoji kelio dalis – kelio

dalis transporto priemonėms važiuoti.

71. Viešasis

eismas – procesas, atsirandantis judant žmonėms ir kroviniams keliais

transporto priemonėmis arba be jų kelių ribose.

[Straipsnio redakcija nuo

2014-07-01]

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Automagistralė – specialiai

motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris

nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti ir

kuris:

1) turi,

išskyrus tam tikras vietas arba laikinus atvejus, dvi atskiras priešingų

krypčių važiuojamąsias kelio dalis, viena nuo kitos atskirtas transporto

priemonėms važiuoti nenumatyta skiriamąja juosta arba išimtiniais

atvejais kitais būdais;

2) viename

lygyje nekerta jokio kelio, geležinkelio bėgių arba pėsčiųjų tako;

3) pažymėtas

kelio ženklu „Automagistralė“.

2.

Automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir

(ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus

motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius,

mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas. Prie automobilių

priskiriami ir troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, kurioms

energija tiekiama elektros laidais.

3. Automobilių

kelias

– visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas.

4. Bėginė

transporto priemonė – bėgiais judanti transporto priemonė.

5. Blogas

matomumas – meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio

matomumas yra mažesnis kaip 300 m neatsižvelgiant į kelio parametrus.

6. Centralizuotoji

techninės apžiūros duomenų bazė – duomenų bazė, kurioje tvarkomi visi

tarpusavyje susiję transporto priemonių ir jų techninės apžiūros duomenys.

7.

Didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – didžiausioji

leidžiamoji masė) – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės

(ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu,

kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatė kaip didžiausią leidžiamą.

8. Dviračių

juosta – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta,

atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu.

9. Dviračių

takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam

skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo

dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.

10.

Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja

važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų

vežimėliai prie dviračių nepriskiriami.

11. Eismo

dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis,

keleivis).

12. Eismo

įvykis – įvykis

kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei

žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto

priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje

esantis turtas.

13. Eismo

juosta

–

kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba

nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka

automobiliams važiuoti viena eile.

14. Eismo

organizavimas

– teisinių ir techninių eismo reguliavimo priemonių ir tvarkomųjų veiksmų

visuma.

15. Eismo

saugumas

– visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo

eismo įvykių ir jų padarinių.

16.

Eismo saugumo užtikrinimas – veikla, kuria siekiama užkirsti kelią

eismo įvykiams, sušvelninti jų padarinius.

17. Eismo

tvarka

– transporto priemonių, pėsčiųjų, kitų eismo dalyvių judėjimo, sustojimo,

stovėjimo keliuose tvarka, nustatyta šiame ir kituose įstatymuose bei teisės

aktuose.

18.

Galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė

atviru kėbulu, kuri skirta daugiausia naudoti pramogai arba žemės ūkyje ir

važiuoti bekele arba keliais be dangos, kurios didžiausiasis projektinis

greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 1 000 cm3, masė be krovinio didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė be krovinio

didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu

varoma transporto priemonė) ir didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15

kW, bet ne didesnė kaip 100 kW. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos

daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios

galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.

19.

Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti

ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“.

20. Greitkelis

– motorinių transporto priemonių eismui skirtas ženklu „Automobilių kelias“

pažymėtas kelias, į kurį įvažiuojama tik per skirtingo lygio, žiedines ar reguliuojamas

sankryžas.

21. Istorinė

motorinė transporto priemonė – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta

transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri

yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.

22. Kelyje dirbantis asmuo –

asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones,

reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą, šalinantis nuo kelio arba

aptveriantis priverstinai sustojusią transporto priemonę ar kitokią kliūtį,

likviduojantis eismo įvykio ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius,

atliekantis kitus gelbėjimo darbus, teikiantis medicinos pagalbą kelyje

esančiam eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui ar kitam asmeniui, kuriam

reikalinga medicinos pagalba.

23. Kelio

saugumo auditas – nepriklausomas išsamus sisteminis ir techninis kelio

infrastruktūros projekto saugumo charakteristikų patikrinimas ir kelio

būklės įvertinimas kelių eismo saugumo užtikrinimo požiūriu visais

projekto įgyvendinimo etapais: planavimo, projektavimo, tiesimo

(rekonstrukcijos) ir eksploatavimo.

24. Kelio

saugumo tikrinimas – periodinis tikrinimas, ar kelias ir jo elementai

atitinka saugaus eismo reikalavimus ir ar nėra saugumo tikslais šalintinų

defektų.

25. Kelio

ženklas – Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nurodytas ženklas,

kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama

informacija.

26.

Kelių eismo reguliuotojas (toliau – reguliuotojas) –

asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas reguliuoti kelių eismą, dėvintis

uniformą ir turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo

lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu).

27. Keturratis

– keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius

keturračius, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, masė be krovinio ne

didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės

transporto priemonės masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios

didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW.

28. Lengvasis

keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be

akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė)

be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne

didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji

galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui),

didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

29.

Maršrutinė transporto priemonė – viešojo transporto priemonė

(autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai

nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis

autobusas.

30. Mokinys –

asmuo, kuris nustatyta tvarka mokosi vairuoti transporto priemonę.

31. Mopedas

– dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis

greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo

varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant

elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios

didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji

galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o

didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

32. Motociklas – dviratė

motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus

degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba)

didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.

33. Motociklininkų

apsaugos – motociklų, triračių, keturračių, galingųjų keturračių

vairuotojams ir keleiviams skirtos galvos, akių apsaugos nuo sužeidimo priemonės.

34. Motorinė

transporto priemonė – variklį

turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines

transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas.

35. Motorinės

transporto priemonės arba jos priekabos registracija – procedūra, kurią

sudaro motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymas, jos

duomenų įrašymas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą,

leidimo dalyvauti viešajame eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas, valstybinio

registracijos numerio ženklų ir dokumento, liudijančio apie transporto

priemonės įregistravimą,

išdavimas ir kurią baigus įgyjamas leidimas motorinei transporto priemonei arba

jos priekabai dalyvauti viešajame eisme.

36. Motorinis

dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus

degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne

didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis

kaip 25 km/h.

37. Nauja

transporto priemonė

– transporto priemonė, kuri anksčiau nebuvo registruota arba nuo kurios pirmo

registravimo yra praėję ne daugiau kaip šeši mėnesiai.

38. Neblaivumas – nuo etilo

alkoholio apsvaigusio asmens būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse

organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose

organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų,

vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse

ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio

koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Pradedantieji vairuotojai, taip

pat transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5

t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimas vietas, taksi automobilių ir

motociklų vairuotojai laikomi neblaiviais, kai alkoholio koncentracija jų

iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra 0,2

promilės.

39. Oficialus

vizitas – užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos arba religinės

bendrijos oficialaus asmens apsilankymas Lietuvos Respublikoje Respublikos

Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, užsienio reikalų ministro

arba kito Vyriausybės nario, taip pat kariuomenės vado oficialiu kvietimu

kviečiančiajai institucijai ir oficialaus asmens institucijai susitarus dėl

vizito oficialaus statuso.

40. Papildomas

vairuotojų mokymas – Susisiekimo

ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka organizuojamas ir vykdomas pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių

KET reikalavimą (reikalavimus), susijusį (susijusius) su vairuotojų pareigų

pėstiesiems, lenkimo taisyklių, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio

priemonėmis, eismo reguliavimo signalų nesilaikymu, taip pat ir

įspėjamųjų signalų naudojimo, važiavimo per sankryžas, vairuotojų naudojimosi

saugos diržais, motociklininko šalmais pažeidimais, nustatyto greičio viršijimu

daugiau kaip 10 km/h ir transporto priemonių vairavimu, kai nustatomas lengvas

neblaivumo laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės), mokymas, taip pat

sukėlusių eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata, motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems

teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, mokymas.

40 dalis įsigalioja 2013-07-01.

41. Periodinis

profesinis vairuotojų mokymas – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE

kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis

vairuotojų mokymas teisės aktų nustatytu dažnumu siekiant tobulinti profesinę

kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais ir suteikti vairuotojo

profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą.

42.

Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat

važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis

dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar

kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.

43. Pėsčiųjų

perėja – perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio

ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais

„Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų

nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.

44. Pėsčiųjų

takas – kelio dalis arba takas pėstiesiems, pažymėtas tam skirtais

kelio ženklais.

45. Poveikio

kelių saugumui vertinimas – strateginis lyginamasis naujo kelio tiesimo ar

esamo kelio rekonstrukcijos poveikio greta esančio kelių tinklo saugumui

vertinimas.

46. Pradedantysis

vairuotojas – asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos

motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų.

47. Pradinis

profesinis vairuotojų mokymas – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų

motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas

siekiant suteikti šių transporto priemonių vairuotojų pradinę profesinę

kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais ir

kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo patvirtinama ši kvalifikacija.

48. Priekaba –

transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis

laikomos ir puspriekabės.

49.

Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra (toliau – privalomoji

techninė apžiūra) – transporto priemonių techninės būklės privalomas

tikrinimas, apimantis transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės

būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą.

50. Privalomosios

transporto priemonių techninės apžiūros kontrolierius (toliau – techninės

apžiūros kontrolierius) – privalomosios transporto priemonių techninės

apžiūros įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti privalomąją

techninę apžiūrą.

51.

Priverstinis transporto priemonės sustojimas (toliau – priverstinis

sustojimas) – transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas,

kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga.

52.

Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinama

priekaba, kurios dalis remiasi į motorinę transporto priemonę ir kurios masės

dalis, taip pat krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

53. Ryškiaspalvė

liemenė su šviesą atspindinčiais elementais – geltonos, oranžinės ar

raudonos spalvos liemenė arba kitas viršutinės kūno dalies (nuo kaklo iki

juosmens) drabužis su iš visų pusių kitiems eismo dalyviams matomais šviesą

atspindinčiais elementais.

54. Sankryža – kelių kirtimosi,

jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus,

kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis

nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas

arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra

reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas.

Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje

ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito.

55. Skiriamoji

kelio juosta (toliau – skiriamoji juosta) – gretimas

važiuojamąsias dalis skiriantis konstrukcinis kelio elementas (apželdintas

veja, želdiniais arba su kelio danga), kur transporto priemonėms draudžiama

važiuoti, sustoti ir stovėti.

56. Specialioji

transporto priemonė – policijos, greitosios medicinos

pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės

tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos motorinė

transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su

specialiaisiais šviesos signalais, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios laisvės atėmimo vietos

transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su

specialiaisiais šviesos signalais, pritaikyta suimtiesiems ir nuteistiesiems

konvojuoti į gydymo įstaigas, vidaus reikalų statutinės įstaigos, prokuratūros,

Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Antrojo

operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos

kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos, muitinės, Valstybinės

kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos specialiomis

spalvomis nudažyta ar nenudažyta motorinė transporto priemonė su

specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos

signalais.

57. Specialiųjų

transporto priemonių vairuotojų mokymas – Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas specialiųjų transporto

priemonių vairuotojų mokymas.

57 dalis įsigalioja 2015-07-01.

58.

Šaligatvis

–

kelio

dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta

nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais

atvejais.

59. Šeimos

nariai – sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai

ir vaikaičiai. Globėjų ar rūpintojų šeimų nariais laikomi vaikai, kuriems pagal

Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyta globa ar rūpyba.

60. Taktinės ir logistinės transporto priemonės – transporto priemonės, skirtos karinėms

operacijoms, joms pasirengti ir kitoms kariuomenės funkcijoms atlikti.

61. Tamsusis

paros metas – laikas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.

62. Teisės

vairuoti transporto priemones atėmimas – teismo ar kitos kompetentingos

institucijos priimtas sprendimas nustatytam terminui atimti iš asmens teisę

vairuoti transporto priemones ar uždrausti naudotis šia teise.

63.

Traktorius –

ratinė arba vikšrinė ne mažiau kaip dviejų ašių transporto priemonė, kurios

didžiausiasis projektinis greitis yra ne mažesnis kaip 6 km/h, pagrindinė paskirtis – traukti, vilkti, stumti, vežti žemės ir miškų ūkio techniką arba

vilkti priekabas ir kuri gali būti pritaikyta kroviniams vežti ir turėti

keleivių sėdynių.

64. Transporto

priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos

sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius,

savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.

65.

Transporto priemonės ir priekabos atitikties įvertinimas – procedūra, kai

tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, ar transporto priemonė ir jos dalys

atitinka nustatytus reikalavimus.

66.

Transporto priemonės masė be krovinio (toliau – masė be krovinio)

– transporto priemonės masė su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu be

vairuotojo, keleivių ir krovinio.

67.

Transporto priemonės masė su kroviniu (toliau – masė su kroviniu) –

transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu.

68. Transporto

priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso

nuosavybės teise.

69.

Transporto priemonės stovėjimas (toliau – stovėjimas) – transporto

priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba

transporto priemonei krauti.

70.

Transporto priemonės sustojimas (toliau – sustojimas) –

transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams

laipinti arba transporto priemonei krauti.

71. Transporto

priemones tikrinantys pareigūnai (toliau – tikrinantys pareigūnai) –

uniformuoti valstybės institucijų (policijos, muitinės, Valstybinės kelių

transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos

tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka suteikta teisė stabdyti transporto priemones ir atlikti būtiną

patikrinimą.

72. Transporto

priemonės tipo patvirtinimas (toliau – tipo patvirtinimas) –

procedūra, per kurią patvirtinama, kad transporto priemonė atitinka tam tikras

administracines nuostatas ir techninius reikalavimus. Prie šios procedūros

priskiriamas ir transporto priemonės atskiros sistemos, sudedamosios dalies ar

techninio mazgo atitikties administracinėms nuostatoms ir techniniams

reikalavimams patvirtinimas.

73. Transporto

priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens

veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.

74.

Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės,

patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir

naudojantis transporto priemonę.

75. Transporto

priemonių ekspertas – transporto priemonių techninės ekspertizės įmonėje

dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti motorinių transporto

priemonių ir priekabų technines ekspertizes.

76. Transporto

priemonių junginys – sujungtos kelios transporto

priemonės.

77. Transporto

priemonių techninė ekspertizė (toliau – techninė ekspertizė) –

pagamintų ar perdirbtų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų

konstrukcijos atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimas, eismo ar kito

įvykio metu sugadintų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų atkuriamojo

remonto įvertinimas.

78. Triratis –

triratė motorinė

transporto priemonė su simetriškai išdėstytais ratais, kurios vidaus degimo

variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.

79. Vairavimo

egzaminas (toliau –

egzaminas) – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros

kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams

reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir

gebėjimų patikrinimas.

80. Vairavimo

instruktorius – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta

teisė mokyti kitus asmenis saugiai vairuoti transporto priemones pagal

KET reikalavimus.

81. Vairavimo

mokykla – įstaiga ar įmonė, kuriai Susisiekimo ministerijos arba jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti motorinių

transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymą.

82. Vairuotojas

– asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys,

dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus

(vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip

pat asmenys, kurie moko vairuoti.

83. Vairuotojo

pažymėjimas –

teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens

teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines

transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.

84. Vairuotojų

mokymas – mokymas, per kurį įgyjama eismo dalyviams reikalingų teorinių

žinių, praktinių motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis

valdymo įgūdžių ir gebėjimų.

85. Vairuotojų

mokytojas – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė

mokyti kitus asmenis transporto priemonių eismo teorijos.

86.

Važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto

priemonėms.

87. Viešasis

eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas

kelio ribose.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-760,

2010-04-15, Žin., 2010, Nr. 48-2308 (2010-04-27)

Nr.

XI-893,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)

Nr. XI-1808,

2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 156-7389 (2011-12-22)

Nr. XI-1942,

2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 38-1892 (2012-03-31)

Nr. XI-1943,

2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 42-2044 (2012-04-07)

Nr. XII-53,

2012-12-13, Žin., 2012, Nr. 151-7722 (2012-12-21)

Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

3 straipsnis. Eismo tvarka

1. Lietuvos Respublikoje eismas keliais vyksta dešine kelio puse.

2. Eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė.

3. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir ženklinimo linijų reikalavimai skiriasi, vadovaujamasi kelio ženklo reikalavimais.

4 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimo principai

Eismo saugumo užtikrinimo principai yra: 1) valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos; 2) eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai; 3) asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą.

5 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimo teisinis reglamentavimas

Eismo saugumo užtikrinimą reglamentuoja šis įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai.

6 straipsnis. Pagrindinės eismo saugumo užtikrinimo kryptys

Eismo

saugumas užtikrinamas:

1)

nustatant Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų, savivaldybių įgaliojimus eismo

saugumo užtikrinimo srityje;

2)

reguliuojant ir kontroliuojant juridinių ir fizinių asmenų veiklą eismo saugumo

užtikrinimo srityje;

3)

priimant eismo saugumo užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus;

4)

eismo dalyvius bei specialistus šviečiant ir mokant;

[Punkto redakcija nuo 2014-07-01]

4) šviečiant ir

mokant eismo dalyvius ir specialistus;

5)

sprendžiant klausimus, susijusius su mokslo ir technikos naujovių diegimu

transporto srityje;

6)

materialiai ir finansiškai užtikrinant priemonių įgyvendinimą eismo saugumo

srityje;

[Punkto redakcija nuo 2014-07-01]

6) materialiai

ir finansiškai užtikrinant priemonių eismo saugumo srityje įgyvendinimą;

7)

vykdant socialiai orientuotą civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

politiką transporto srityje;

8)

vykdant valstybinę įstatymų ir kitų eismo saugumo užtikrinimą reguliuojančių

teisės aktų vykdymo priežiūrą ir kontrolę;

9)

skatinant aplinką tausojančių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą.

[Punkto redakcija nuo 2014-07-01]

9) skatinant

saugių ir aplinką tausojančių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

[Straipsnio redakcija nuo

2014-07-01]

7 straipsnis. Valstybinė eismo saugumo užtikrinimo politika

Valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė.

Nr.

XI-893,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)

8 straipsnis. Valstybinės eismo saugumo programos vykdymo finansavimas

1. Valstybinė eismo saugumo programa finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis.

2. Valstybinei eismo saugumo programai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.

9 straipsnis. Valstybinė eismo saugumo komisijaPakeista šioje redakcijoje

1. Valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimą kontroliuoja nuolatinė Valstybinė eismo saugumo komisija (toliau – Komisija).

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės patvirtintais Komisijos veiklos nuostatais ir kitais teisės aktais.

3. Komisiją sudaro Ministras Pirmininkas, susisiekimo ministras, vidaus reikalų ministras, Finansų ministerijos atstovas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas bei Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Komisijos pirmininkas yra Ministras Pirmininkas.

4. Komisija: 1) teikia Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms siūlymus šio įstatymo įgyvendinimo klausimais; 2) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų atitikties eismo saugumo reikalavimams; 3) rengia Valstybinės eismo saugumo programos projektą ir jį teikia Vyriausybei; 4) svarsto eismo saugumo užtikrinimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus.

5. Komisijos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per eilinę Seimo sesiją atsiskaito Seimui už Komisijos darbą. [Dalies redakcija nuo 2014-07-01] 5. Komisijos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už Komisijos darbą.

6. Komisija Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro Eismo saugumo tarybą, konsultuojančią Komisiją eismo saugumo klausimais.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

10 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimas

1. Užtikrindama

eismo saugumą, Susisiekimo ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1)

tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus,

motorinių transporto priemonių ir jų

priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos

techninius dokumentus, nustatančius kelių

rekonstrukcijos, kelių projektavimo, kelių saugumo audito reikalavimus;

2)

suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato tvarką ir atvejus, kada

taisomuose kelių (gatvių) ruožuose keliuose dirbantys asmenys gali reguliuoti

eismą;

3)

nustato keleivių vežimo reguliariais reisais nustatytais maršrutais leidimo

išdavimo tvarką;

4) nustato

motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomos techninės apžiūros

atlikimo tvarką;

5)

nustato reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir

jų priekabų privalomą techninę apžiūrą;

6)

nustato kvalifikacijos reikalavimus įmonių, atliekančių motorinių transporto

priemonių ir jų priekabų privalomą techninę apžiūrą, darbuotojams;

7)

išduoda leidimus atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų

privalomą techninę apžiūrą teisės aktų reikalavimus atitinkančioms įmonėms;

8)

organizuoja eismo dalyvių švietimą eismo saugumo srityje;

9) nustato vairuotojų

pirminio mokymo tvarką;

10)

nustato pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo tvarką;

11) suderinusi

su Švietimo ir mokslo ministerija, nustato C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE

kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei

kvalifikacijai įgyti bei vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarką;

12) nustato

motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta

dėl KET pažeidimų, papildomo vairuotojų mokymo tvarką;

13)

nustato šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų

transporto priemones, mokymo tvarką;

14)

nustato reikalavimus vairavimo instruktoriams ir mokymo įstaigoms bei

teritorijoms, kuriose bus mokoma pradėti vairuoti motorinę transporto priemonę;

15)

organizuoja motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės,

vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo kontrolę;

16)

tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijas ir klases

pagal konstrukciją;

17)

suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato motorinių transporto

priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, kai jos negali

judėti sava eiga, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme tvarką, taip pat tokio

draudimo panaikinimo tvarką;

18)

nustato motorinės transporto priemonės, priekabos, kurioms uždrausta dalyvauti

viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo

tvarką;

19) nustato

transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarką;

20)

gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

[Dalies redakcija nuo 2014-07-01]

1. Užtikrindama

eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos:

1) tvirtina

techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus,

motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus,

normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių

rekonstrukcijos, kelių projektavimo, kelių saugumo audito, poveikio kelio

saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, kelių tinklo saugumo lygio ir

didelio avaringumo ruožų nustatymo reikalavimus ir tvarką;

2)

suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato tvarką ir atvejus, kada

taisomuose kelių (gatvių) ruožuose keliuose dirbantys asmenys gali reguliuoti

eismą;

3)

nustato keleivių vežimo reguliariais reisais nustatytais maršrutais leidimo

išdavimo tvarką;

4) nustato

motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros

ir techninės ekspertizės atlikimo tvarką, tvirtina Centralizuotosios techninės

apžiūros duomenų bazės nuostatus;

5) nustato

reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų

priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonėms, atliekančioms

motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę;

6) suteikia

įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją

techninę apžiūrą, taip pat įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių

ir jų priekabų techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti privalomąją

techninę apžiūrą, motorinių transporto priemonių ir priekabų technines

ekspertizes, šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina;

7) suteikia

teisės aktų reikalavimus atitinkančioms įmonėms teisę atlikti motorinių

transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat

motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę ir šią teisę

sustabdo, atnaujina, panaikina;

8)

organizuoja eismo dalyvių švietimą eismo saugumo srityje;

9) nustato

vairuotojų mokymo tvarką;

10) nustato papildomo vairuotojų mokymo

tvarką;

11) suderinusi

su Švietimo ir mokslo ministerija, nustato C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE

kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei

kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarką;

12) nustato

motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta

dėl KET pažeidimų, papildomo vairuotojų mokymo tvarką;

13) nustato

šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B kategorijos motorines

transporto priemones, mokymo tvarką;

14) nustato

reikalavimus vairavimo instruktoriams ir vairavimo mokykloms bei teritorijoms,

kuriose bus atliekamas vairuotojų mokymas, taip pat reikalavimus šių mokyklų

darbuotojams, susijusiems su vairuotojų mokymu (už vairuotojų mokymą

atsakingiems asmenims, vairuotojų mokytojams ir vairavimo instruktoriams);

15) organizuoja

ir atlieka motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės,

vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo kontrolę;

16) tvirtina

motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijas ir klases pagal

konstrukciją, suteikia šalies transporto priemonių gamintojams pasaulinį

transporto priemonės gamintojo identifikavimo kodą (WMI) ir pasaulinį

transporto priemonių sudedamųjų dalių gamintojo identifikavimo kodą (WPMI);

17)

suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato motorinių transporto

priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo

dalyvauti viešajame eisme tvarką ir šio draudimo panaikinimo tvarką;

18)

nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti

viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo

tvarką;

19) nustato

transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarką;

20) suteikia

asmenims teisę dirbti

vairuotojų mokytoju ir (arba) vairavimo instruktoriumi ir nustato šios teisės

suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarką;

21) suteikia

įstaigoms ar įmonėms teisę vykdyti vairuotojų mokymą ir (ar) papildomą

vairuotojų mokymą ir nustato šios teisės suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar

panaikinimo tvarką;

22) atlieka vairuotojų

mokymo ir papildomo vairuotojų mokymo priežiūrą;

23) prižiūri,

kaip laikomasi privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės

atlikimo tvarkos;

24) nustato

motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių

reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros

dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką;

25) nustato

motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurių privalomosios techninės

apžiūros dokumentų galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, nuvykimo į

transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros

atlikti teisės suteikimo tvarką;

26) tvirtina

Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės nuostatus;

27) atlieka

transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kontrolę;

28) tvirtina

reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems

asmenims ir nustato transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto

paslaugų teikimo tvarką;

29) nustato transporto

priemonių ir transporto priemonių sudedamųjų dalių (tarp jų ir ne keliais

judančių mechanizmų vidaus degimo variklių) atitikties įvertinimo tvarką;

30)

gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

2. Užtikrindama

eismo saugumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliotos

institucijos nustato asmenis, turinčius teisę naudoti skiriamąjį ženklą

„Neįgalusis“, ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės ir dokumento,

patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarką.

3.

Užtikrindama eismo saugumą, Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos

institucijos:

1)

nustato vairuotojų sveikatos ir psichofiziologinių gebėjimų tikrinimo

reikalavimus ir tvarką;

[Punkto redakcija nuo 2014-07-01]

1) nustato

vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimus ir tvarką;

2)

nustato eismo dalyvių mokymo teikti pirmąją pagalbą tvarką;

3) nustato sveikatos sutrikimus, dėl kurių ribojama teisė arba

draudžiama vairuoti tam tikros kategorijos motorines transporto priemones;

4)

gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

4. Užtikrindama

eismo saugumą, Švietimo ir mokslo ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1)

organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą

ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo

įstaigose;

2)

organizuoja mokinių mokymą, suteikiant jiems saugaus važiavimo dviračiais

įgūdžius;

[Punkto redakcija nuo 2014-07-01]

2) organizuoja

mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais

įgūdžių;

3)

gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

5. Užtikrindama

eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinių

transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygas ir tvarką;

2)

kaupia duomenis apie išduotus motorinių transporto priemonių vairuotojų

pažymėjimus;

3)

nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo ir apskaitos

tvarką;

4)

organizuoja motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimą ir

apskaitą;

5) suderinusi

su Susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo

pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo

tvarką;

6)

nustato leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei

transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarką;

[Punkto redakcija nuo 2014-07-01]

6) nustato

laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms,

priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarką;

7) suderinusi su

Susisiekimo ministerija, nustato specialiųjų transporto priemonių

vairuotojų, naudojančių mėlynus ir (ar) raudonus (arba tik mėlynus) žybčiojančius

švyturėlius ir (arba) specialiuosius garso signalus, papildomo vairuotojų

mokymo tvarką;

[Punkto redakcija nuo 2014-07-01]

7) suderinusi su

Susisiekimo ministerija, nustato specialiųjų transporto priemonių vairuotojų

papildomo mokymo tvarką;

8)

gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

6. Užtikrindama

eismo saugumą, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1)

nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų kategorijas ir mažiausią jų

vairuotojų amžių;

2)

nustato ir tvirtina traktorių, savaeigių mašinų ir jų priekabų atitikties

įvertinimo tvarką;

3)

nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų techninės apžiūros tvarką ir

techninius reikalavimus traktoriams ir savaeigėms mašinoms ir jų priekaboms;

4)

nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų rengimo ir

teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo tvarką (jei mokymai susiję su

pirminiu profesiniu, tęstiniu profesiniu ar neformaliuoju suaugusiųjų švietimu,

tvarka turi būti suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija);

5)

nustato ir tvirtina dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti traktorius ir (ar)

savaeiges mašinas, formą, išdavimo tvarką;

6)

suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų

maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis, ašių apkrovas ir bendrąją

masę;

7)

gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

7. Neteko

galios nuo 2010 m. liepos 1 d.

8. Užtikrindamas

eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius:

1) vadovaudamasis

Valstybine eismo saugumo programa, tvirtina savivaldybės eismo saugumo

programą;

2)

iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų

savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo

saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus. Savivaldybės pagrįstu prašymu

valstybinio administravimo subjektai turi deleguoti atstovus į savivaldybės

saugaus eismo komisiją;

3)

sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse,

vietinės reikšmės keliuose;

4)

rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto

infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir

rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose

nukentėjusiems asmenims;

[Punkto redakcija nuo 2014-07-01]

4) rūpinasi

vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų

projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo

audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio

avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės

reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo

įvykiuose nukentėjusiems asmenims;

5)

įgyvendina švietėjišką mokomąją veiklą eismo saugumo srityje;

6)

atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės

teritorijoje.

9.

Eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos

pareigūnai. Užtikrindama eismo saugumą, policija:

1) prižiūri, kaip

eismo dalyviai laikosi šio įstatymo nuostatų ir kituose teisės aktuose

nustatytos eismo tvarkos;

2) reguliuoja eismą;

3)

tiria KET pažeidimus, atlieka ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų

nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus,

nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir priima nutarimus šiose

bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones;

4) kontroliuoja, ar

neviršyti leistini transporto priemonių masė ir matmenys;

5) kontroliuoja, kaip

fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose

nustatytas pareigas dėl eismo saugumo užtikrinimo;

6) kontroliuoja

transporto priemonių techninę būklę, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą

keliuose;

7) kaupia ir analizuoja duomenis apie KET pažeidimus ir eismo

įvykius, kurių metu nukentėjo žmonės;

[Punkto redakcija nuo 2014-07-01]

7) kaupia ir

analizuoja duomenis apie KET pažeidimus ir eismo įvykius;

8) teikia eismo

įvykio metu nukentėjusiems asmenims pirmąją pagalbą tuo atveju, kai šalia nėra

kvalifikuoto medicinos darbuotojo;

9)

imasi priemonių, būtinų saugiam eismui užtikrinti ir dėl eismo įvykio paliktam

be priežiūros turtui apsaugoti;

[Punkto redakcija nuo 2014-07-01]

9) imasi priemonių,

būtinų saugiam eismui eismo įvykio vietoje užtikrinti ir dėl eismo įvykio

paliktam be priežiūros turtui apsaugoti;

10)

eskortuoja ir lydi vadovybę, oficialius Lietuvos Respublikos svečius ir

oficialias delegacijas, lydi didžiagabarites transporto priemones, kai jos gali

kelti grėsmę eismo saugumui, ir transporto priemones, kuriomis vežami

keleiviai, masinių ir kitokių renginių dalyviai;

11)

gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

10.

Tikrinantys pareigūnai, atlikdami savo

funkcijas, neturi kelti grėsmės eismo saugumui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-261,

2009-05-14, Žin., 2009, Nr. 61-2405 (2009-05-26)

Nr. XI-717,

2010-03-30, Žin., 2010, Nr. 41-1942 (2010-04-10)

Nr. XI-760,

2010-04-15, Žin., 2010, Nr. 48-2308 (2010-04-27)

Nr.

XI-893,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)

Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

11 straipsnis. Saugių eismo sąlygų užtikrinimas keliuosePakeista šioje redakcijoje

1. Saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones.

2. Eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais.

3. Vykdant kelių tiesimo ir rekonstrukcijos darbus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka prieš tai turi būti atliekamas kelių saugumo auditas. Auditas – neatsiejama kelio projekto įgyvendinimo dalis. Juo siekiama nustatyti ir pašalinti pavojų saugiam eismui keliuose. [Dalies redakcija nuo 2014-07-01] 3. Prižiūrint kelius (gatves) vieną kartą per metus privalo būti nustatomi kelių saugumo ir didelio avaringumo ruožai, ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus atliekamas kelių saugumo patikrinimas. Prieš atliekant kelių (gatvių) tiesimo ir rekonstrukcijos darbus turi būti atliekamas kelio projekto poveikio kelio saugumui vertinimas ir kelio saugumo auditas.

4. Dviračių takai, pėsčiųjų ir dviračių takai, kurie yra tiesiami ne motorinių transporto priemonių eismui skirtoje kelio dalyje, turi būti atskiriami kelio ženklais ar konstrukciniais kelio elementais. [Dalies redakcija nuo 2014-07-01] 4. (neteko galios nuo 2014-07-01).

5. Asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, – ir šviesomis. Kelyje (gatvėje) dirbantys asmenys privalo vilkėti ryškiaspalvius darbo drabužius, įspėjamąsias liemenes arba uniformas. Taisomuose kelių (gatvių) ruožuose dirbantys asmenys nustatytais atvejais ir tvarka gali reguliuoti eismą.

6. Reklamos įrengimo keliuose, virš kelių, kelių juostose ir jų apsaugos zonose, taip pat gatvėse ar prie jų, reikalavimus ir ribojimus nustato Reklamos įstatymas. Reklama, įrengta pažeidžiant nustatytus reikalavimus, turi būti nuimta, nugriauta ar išardyta jos savininko arba įrengusių asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių.

7. Kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; 4) tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; 5) atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

12 straipsnis. Bendrosios eismo dalyvių pareigosPakeista šioje redakcijoje

1. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

2. Eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET.

3. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis šio ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

4. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus.

5. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

6. Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie priešgaisrinio hidranto ar kitos pastate įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką. [Dalies redakcija nuo 2014-07-01] 6. Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokius nors daiktus ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemones, avarinio ryšio linijas ir želdinius, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie priešgaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką.

7. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti, – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.

8. Gavęs policijos kvietimą, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą. Su savimi jis privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kitus kvietime nurodytus dokumentus.

9. Eismo dalyviai KET nustatyta tvarka privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais. [Dalies redakcija nuo 2014-07-01] 9. Eismo dalyviai KET nustatyta tvarka privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais.

10. Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigas transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojams. [Dalies redakcija nuo 2014-07-01] 10. Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigas transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams. Transporto priemonės oranžinį švyturėlį būtina įjungti tada, kai trukdoma eismui (dėl transporto priemonės didesnių, negu leidžiama, matmenų su kroviniu ar be jo, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotą dviratininkų grupę, vežant pavojinguosius krovinius). Įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1943 (2012-03-27)

Žin., 2012, Nr. 42-2044 (2012-04-07)

Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

13 straipsnis. Bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigosPakeista šioje redakcijoje

1. Draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę.

2. Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techninių reikalavimų) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Tuo atveju, kai važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to ji neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET nustatytus atvejus.

3. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. Saugos diržų, šalmų, vaikiškų saugos sėdynių ir kitų saugumo priemonių naudojimo atvejus ir tvarką nustato KET. [Dalies redakcija nuo 2014-07-01] 3. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. Saugos diržų, šalmų, vaikiškų saugos sėdynių, motociklininkų apsaugų ir kitų saugumo priemonių naudojimo atvejus ir tvarką nustato KET.

4. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims.

5. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje. [Dalies redakcija nuo 2014-07-01] 5. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

6. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

7. Transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus teisėtus tikrinančių pareigūnų ir reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai šių institucijų įgalioti pareigūnai, reguliuotojai, policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūnai sustabdo. [Dalies redakcija nuo 2014-07-01] 7. Transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.

8. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo užtikrinti, kad jų transporto priemonės neviršytų teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio.

9. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios motorinės transporto priemonės variklis išjungtas.

10. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš motorinės transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prisisegęs prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. [Dalies redakcija nuo 2014-07-01] 10. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

11. Motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo nustatyta tvarka dalyvauti ir užbaigti papildomus vairuotojų mokymus.

12. Transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.

13. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jei kelyje yra vaikai arba neįgalieji.

14. Kitas transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiomis eismo situacijomis nustato KET. [14-15 dalių redakcija nuo 2014-07-01] 14. Motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų vairuotojai privalo tikrintis sveikatą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu.

15. Kitas transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiomis eismo situacijomis nustato KET.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1943,

2012-03-27, Žin., 2012, Nr. 42-2044 (2012-04-07)

Nr. XI-2107,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 78-4029 (2012-07-04)

Nr. XII-360 (2013-06-13)

Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

14 straipsnis. Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigosPakeista šioje redakcijoje

1. Keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose.

2. Vairuotojas, kuris verčiasi keleivių vežimu, privalo su savimi turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždamas keleivius reguliariais reisais nustatytais maršrutais, – ir nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą, ir tikrinančių pareigūnų reikalavimu juos bei kitus dokumentus pateikti.

3. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jei yra (atsirado važiuojant) pavojingi keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus pašalinti. [Dalies redakcija nuo 2014-07-01] 3. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jei yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus pašalinti.

4. Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato KET.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

15 straipsnis. Pėsčiųjų pareigos

1. Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

2. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

3. Pėstiesiems draudžiama: 1) eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas); 2) eiti automagistrale ar greitkeliu; 3) eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu; 4) išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių; 5) eiti dviračių takais; 6) pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo.

4. Kitos pėsčiųjų pareigos yra nustatytos KET.

16 straipsnis. Keleivių pareigosPakeista šioje redakcijoje

1. Maršrutinio transporto leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra, – prie stotelės ženklo ant šaligatvio ar kelkraščio.

2. Keleiviams leidžiama įlipti (išlipti) tik kai transporto priemonė visiškai sustoja.

3. Jeigu tikrinantis pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus.

4. Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

5. Važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu ar mopedu, – užsidėję ir (ar) užsisegę saugos šalmus. [Dalies redakcija nuo 2014-07-01] 5. Važiuodami motorine transporto priemone ir priekaba su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu, mopedu, lengvuoju keturračiu, keturračiu, galinguoju keturračiu ar triračiu – užsidėję ir užsisegę motociklininko šalmus. Leidžiama važiuoti be motociklininko šalmo, jeigu mopedas, motociklas, triratis, lengvasis keturratis, keturratis ar galingasis keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis – apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.

6. Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.

7. Kitos keleivių pareigos yra nustatytos KET.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

18 straipsnis. Reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliamsPakeista šioje redakcijoje

1. Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų oranžiniai, gale raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui vadeliotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. [Dalies redakcija nuo 2014-07-01] 1. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų oranžiniai, gale raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus. Tamsiuoju paros metu ar kai blogas matomumas, vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas, raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

2. Vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama: 1) palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros; 2) pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią; 3) varyti gyvulius ar paukščius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be kelio savininko sutikimo; 4) varyti gyvulius ar paukščius per geležinkelį ir kelią, kur nėra specialiai tam skirtų vietų; 5) joti važiuojamąja dalimi tamsiuoju paros metu; 6) automagistralėse ir greitkeliuose vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti.

3. Kiti reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams nustatyti KET.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

19 straipsnis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teisės ir pareigos

1.

Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali turėti ir važiuoti su

įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais

švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai

būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinti viešąją tvarką,

sulaikyti įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis. Šia teise taip pat naudojasi

transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės,

vairuotojai.

2. Specialiųjų

transporto priemonių (policijos, greitosios medicinos pagalbos ir

priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų, dujų įmonių avarinių tarnybų),

taip pat specialiomis spalvomis nudažytų ir nenudažytų vidaus reikalų

statutinių įstaigų, prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų

tyrimų tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos

ministerijos, Karo policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto

inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės institucijų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami

kelyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais)

žybčiojančiais švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais, gali

pasinaudoti pirmenybe tik jei tai nepakenks eismo saugumui ir tik tuo atveju,

kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.

3.

Specialiųjų šviesos ir garso signalų naudojimo tvarką nustato KET.

4.

Oranžinį švyturėlį leidžiama įjungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto

priemonės matmenims su kroviniu ar be jo viršijant leistinus, dirbant kelyje,

sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, vežant pavojingus krovinius ir t. t.).

Žybčiojantis oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį

ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų.

5.

Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais

vairuotojai, važiuodami kelyje, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina,

kad nepakenks eismo saugumui.

6. Specialiųjų

transporto priemonių vairuotojai, naudojantys mėlynus ir (ar) raudonus

(arba tik mėlynus) žybčiojančius švyturėlius ir (arba) specialiuosius

garso signalus, privalo nustatyta tvarka užbaigti papildomus vairuotojų

mokymus.

[Straipsnio redakcija nuo

2014-07-01]

19 straipsnis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teisės ir pareigos

1. Specialiųjų

transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus

švyturėlius bei specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais

ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais

tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą,

užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus

padarius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos

Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus

asmenis.

2. Specialiųjų

transporto priemonių vairuotojai, važiuodami keliu su įjungtais mėlynais ir

raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais,

gali pasinaudoti pirmenybe tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik

tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Pasinaudoti pirmenybe

taip pat gali transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto

priemonės, vairuotojai, tačiau tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir

tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.

3. Siekiant

perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami

stovinčių specialiųjų transporto priemonių mėlyni ir raudoni arba tik mėlyni

švyturėliai be specialiųjų garso signalų.

4. Leidimų naudoti

mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus išdavimo ir

naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Šio straipsnio

1, 2 ir 3 dalyse nustatytas teises ir pareigas taip pat turi Europos Sąjungos

valstybių narių ir asocijuotų Šengeno valstybių specialiųjų transporto

priemonių vairuotojai, kai jie tarptautinių teisės aktų nustatytais atvejais ir

tvarka vykdo tarnybines pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1594,

2008-06-10, Žin., 2008, Nr. 71-2719 (2008-06-21)

Nr.

XI-893,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 75-3791 (2010-06-29)

Nr. XI-2107,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 78-4029 (2012-07-04)

Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

20 straipsnis. Reikalavimai transporto priemonių savininkams ir valdytojams

1. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.

2. Policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

3. Gavęs kvietimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo (jeigu savininkas – juridinis asmuo) privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kitus kvietime nurodytus dokumentus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1144,

2010-11-18, Žin., 2010, Nr. 142-7259 (2010-12-04)

Nr. XI-1224,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7791 (2010-12-28)

Nr. XII-362,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3403 (2013-06-28)

21 straipsnis. Mokymas vairuotiPakeista šioje redakcijoje

1. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną automobilių keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus.

2. Mokymo metu vairavimo instruktorius visada privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi teisę mokyti vairuoti. Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų transporto priemones, leidžiama nustatyta tvarka. [Dalies redakcija nuo 2014-07-01] 2. Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, jeigu mokinys moka KET ir laikosi jų reikalavimų. Draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę, nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui.

4. Pradėti mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną leidžiama tik nustatytus reikalavimus atitinkančioje aikštelėje arba teritorijoje. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Mokyti vairuoti galima tik tuose keliuose, kuriuose to nėra uždraudęs kelio savininkas.

5. Kelyje mokomas vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną mokinys neturi būti jaunesnis daugiau kaip vienais metais negu nustatytas amžius, nuo kurio teisės aktai leidžia vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.

6. Asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui. Jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi KET.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

22 straipsnis. Teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimas

1.

Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius,

savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems

kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra

tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę,

traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus

teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta

tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.

2.

Teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas

nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta

tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės

vairavimą neturint tam teisės, terminas.

3.

Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones

patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų

registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip

pat policijos įstaigų

išduoti vairuotojo

pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio

valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

4.

Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo

pažymėjimas. Pradedantysis vairuotojas gali pakeisti šį pažymėjimą į 10 metų

galiojantį vairuotojo pažymėjimą tik užbaigęs papildomus vairuotojų mokymus

pagal nustatytą tvarką.

5.

Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo

pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo

pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET

reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas

papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo

sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET

reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas

papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per

vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

22 straipsnis. Teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimas

1.

Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius,

savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems

kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra

tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę,

traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus

teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta

tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.

2.

Teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas

nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta

tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės

vairavimą neturint tam teisės, terminas.

3.

Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones

patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų

registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip

pat policijos įstaigų

išduoti vairuotojo

pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio

valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

4. Vairuotojo

pažymėjimai išduodami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, o teisė vairuoti C1,

C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones galioja ne ilgiau

kaip 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos.

5.

Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas,

kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę

papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo

(reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų

mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio

sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus),

už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas,

papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo

padarymo datos.

5 dalis įsigalioja 2013-07-01.

23 straipsnis.

Motorinių transporto priemonių kategorijos ir minimalus vairuotojų amžius

1. Motorinių

transporto priemonių, jų junginių su priekabomis kategorijos:

1) AM kategorija – mopedai ir lengvieji

keturračiai;

2) A1 kategorija

– motociklai, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 125 cm3, galia neviršija 11 kW, o galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,1 kW/kg, taip pat triračiai, kurių

galia ne didesnė kaip 15 kW;

3) A2 kategorija

– motociklai, kurių galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne

didesnis kaip 0,2 kW/kg ir kurie nėra kilę iš daugiau kaip du kartus

galingesnės transporto priemonės;

4) A kategorija

– triračiai, kurių galia didesnė kaip 15 kW, ir motociklai;

5) B1 kategorija

– keturračiai;

6) B kategorija

– automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir

kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius,

neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios

didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai

taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė

didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi

būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji

leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji

masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir

elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“;

7) BE kategorija –

B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne

didesnė kaip 3 500 kg, junginiai;

8) C1 kategorija

– automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji

leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg, ir kurie skirti ir

suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo;

šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji

leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

9) C1E

kategorija – C1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji

leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai, taip pat junginiai, sudaryti

iš B kategorijos vilkiko ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė

didesnė kaip 3 500 kg; šių junginių didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne

didesnė kaip 12 000 kg;

10) C kategorija

– automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji

leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti

ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos

automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji

masė ne didesnė kaip 750 kg;

11) CE

kategorija – C kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji

leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;

12) D1

kategorija – automobiliai, kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip

šešiolika keleivių, neįskaitant vairuotojo, ir kurie ne ilgesni kaip 8 metrai; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji

masė ne didesnė kaip 750 kg;

13) D1E

kategorija – D1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji

leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;

14) D kategorija

– automobiliai, skirti ir suprojektuoti vežti daugiau kaip aštuonis keleivius,

neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios

didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

15) DE

kategorija – D kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji

leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;

16) T kategorija

– troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, sujungtos su išoriniu

elektros šaltiniu.

2. Minimalus

amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti motorines transporto

priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo

pažymėjimus:

1) AM kategorija

– 15 metų;

2) A1 kategorija

– 16 metų;

3) A2 kategorija

– 18 metų;

4) A kategorija

– 20 metų, išskyrus teisę vairuoti triračius. Norint įgyti teisę vairuoti

A kategorijos motociklus, reikia turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto

priemonių

vairavimo

stažą. Reikalavimas

turėti dvejų

metų A2 kategorijos

transporto priemonių

vairavimo

stažą netaikomas 24

metų sulaukusiems asmenims. Teisė vairuoti triračius, kurių galia didesnė kaip

15 kW, suteikiama nuo 21 metų;

5) B1 kategorija

– 16 metų;

6) B kategorija

– 18 metų;

7) BE kategorija

– 18 metų;

8) C1 kategorija

– 18 metų;

9) C1E

kategorija – 18 metų;

10) C kategorija

– 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę

profesinę kvalifikaciją vežti krovinius;

11) CE

kategorija – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję

pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius;

12) D1

kategorija – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję

pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius;

13) D1E

kategorija – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję

pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius;

14) D kategorija –

24 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę

kvalifikaciją vežti keleivius;

15) DE

kategorija – 24 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję

pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius;

16) T kategorija

– 21 metai;

17) galingieji

keturračiai – 18 metų.

3. Minimalus

amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti C, CE, D1, D1E, D, DE

kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir

galima išduoti vairuotojo pažymėjimus, asmenims, kurie nustatyta tvarka yra

įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius (keleivius), yra

reglamentuojamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Vairuotojo

pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti:

1) šio

straipsnio 2 dalies 2–16 punktuose nurodytų kategorijų transporto priemones

taip pat suteikia teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones;

2) A2

kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir A1 kategorijos

transporto priemones;

3) A kategorijos

transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir A1, A2 kategorijų transporto

priemones;

4) B, C arba D

kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti atitinkamai ir B1, C1

arba D1 kategorijų transporto priemones;

24 straipsnis.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas

1.

Teisė vairuoti transporto priemones atimama:

1)

įstatymuose nustatytais atvejais;

2)

sutrikus elgesiui, asmenybei ir (ar) susirgus ligomis, įtrauktomis į

patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali

tinkamai vairuoti transporto priemonių, teisė vairuoti transporto priemones

atimama nustatyta tvarka;

3)

paaiškėjus, kad teisė vairuoti transporto priemones buvo suteikta pateikus

neteisingus asmens, sveikatos būklės duomenis ar kitą neteisingą informaciją,

lėmusią teisės vairuoti transporto priemones suteikimą.

2.

Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama asmeniui, iš kurio teisė vairuoti

transporto priemones buvo atimta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai jo

sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus.

3.

Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET

pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta

tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus.

4.

Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo

atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti

transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir

perlaikius egzaminą.

5.

Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka.

9. Pradedantysis

vairuotojas, per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus

nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto

priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į

10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam

vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius

vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas,

kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio

įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

[Straipsnio redakcija

nuo 2014-07-01]

24 straipsnis. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas

1.

Teisė vairuoti transporto priemones atimama:

1)

įstatymuose nustatytais atvejais;

2)

sutrikus elgesiui, asmenybei ir (ar) susirgus ligomis, įtrauktomis į

patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali

tinkamai vairuoti transporto priemonių, teisė vairuoti transporto priemones

atimama nustatyta tvarka;

3)

paaiškėjus, kad teisė vairuoti transporto priemones buvo suteikta pateikus

neteisingus asmens, sveikatos būklės duomenis ar kitą neteisingą informaciją,

lėmusią teisės vairuoti transporto priemones suteikimą.

2.

Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama asmeniui, iš kurio teisė vairuoti

transporto priemones buvo atimta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai jo

sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus.

3.

Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET

pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta

tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus.

4. Asmeniui, iš

kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl

teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto

priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus

papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą, išskyrus asmenį,

kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė

teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų

svaigiųjų medžiagų.

5. Asmeniui, iš

kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai,

kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų,

vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones

grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos

atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo

egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl

šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto

priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui.

6.

Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka.

7. Asmeniui, iš

kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus

už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo

narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto

priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.

8. Asmeniui, iš

kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris

kartus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10

metų.

9. Pradedantysis

vairuotojas, per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus

nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto

priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į

10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam

vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius

vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas,

kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio

įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

9 dalis įsigalioja 2013-07-01.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

25 straipsnis. Bendrieji reikalavimai motorinėms transporto priemonėms ir priekaboms

1.

Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai

tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus KET

numatytus atvejus. Trumpalaikis (vienos dienos) dalyvavimas viešajame eisme

nustatyta tvarka leidžiamas laikinaisiais valstybinio numerio ženklais paženklintoms

motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra

apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju

draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su

dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

2.

Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka

įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir

galioja privaloma techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę

transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir

sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame

eisme susijusius mokesčius.

3. Motorinės transporto priemonės, priekabos, dalyvaujančios eisme,

techninę būklę, registravimą ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą

užtikrina transporto priemonės valdytojas ir vairuotojas.

4. Draudžiama

dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos

eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas,

kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo

funkcijoms atlikti. Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus)

į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto

priemonėmis atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai

apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat

Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio

valstybėje, taip pat transporto priemonėms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka

priskirtos istorinių motorinių transporto priemonių kategorijai.

5.

Transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones

ir daiktus.

6.

Motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio

įvykio metu, kai jos negali judėti sava eiga, nustatyta tvarka uždraudžiama

dalyvauti viešajame eisme. Po atstatomojo motorinės transporto priemonės,

priekabos remonto, kurio metu visiškai atkuriamos kėbulo (rėmo), važiuoklės

konstrukcijos ir jų stiprumas bei gamintojo įrengta saugos įranga, jos vėl gali

dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta tvarka atlikus techninę ekspertizę

ekspertizių įmonėse ir panaikinus tokį draudimą.

[Straipsnio redakcija

nuo 2014-07-01]

25 straipsnis. Bendrieji reikalavimai motorinėms transporto priemonėms ir priekaboms

1. Lietuvos

Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms

motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus

atvejus. Vieną parą dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos

Respublikos teritorijoje leidžiama laikinaisiais valstybinio registracijos numerio ženklais paženklintoms

motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių savininkai

(valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su

transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

2. Dalyvauti

viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms

motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė

apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą

nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės

apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių

valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus

su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius

mokesčius.

3. Viešajame

eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą

techninę būklę, registravimą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės

privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.

4. Draudžiama

dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms,

kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje

pusėje, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo

funkcijoms atlikti. Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus)

į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto

priemonėmis atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai

apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat

Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio

valstybėje, taip pat transporto priemonėms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka

priskirtos istorinių motorinių transporto priemonių kategorijai.

5.

Transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones

ir daiktus.

6. Motorinėms

transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio

metu, kai motorinės transporto priemonės neatitinka techninių reikalavimų

(deformuotas statramstis ar lonžeronas, ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos,

ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema), o priekabos negali būti

velkamos, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros

dokumentų galiojimas. Po atkuriamojo motorinės transporto priemonės ir

(ar) priekabos remonto patvirtinus, kad transporto priemonė yra tinkamai

suremontuota ir yra žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga, ji vėl gali

dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta tvarka panaikinus draudimą dalyvauti

viešajame eisme.

7. Motorinėms

transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurios neatitinka techninių

reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų

galiojimas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-760,

2010-04-15, Žin., 2010, Nr. 48-2308 (2010-04-27)

Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

26 straipsnis. Transporto priemonių ir priekabų skiriamieji ženklaiPakeista šioje redakcijoje

1. Kiekviena motorinė transporto priemonė, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais, registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.

2. Valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. [Dalies redakcija nuo 2014-01-01] 2. Valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Tuo atveju, kai vežamas prie motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos galinės dalies pritvirtintas dviratis (dviračiai) uždengia valstybinio numerio ženklą, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gale gerai matomoje vietoje turi būti pritvirtinta valstybės įmonės „Regitra“ išduota lentelė su valstybiniu numeriu.

3. Transporto priemonė, į Lietuvos Respubliką atvykusi iš kitos valstybės, turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jei šio ženklo nėra valstybiniame numeryje. Į Lietuvos Respubliką atvykstančių užsienyje registruotų transporto priemonių skiriamieji ženklai nustatomi tarptautinėmis sutartimis.

4. KET gali nustatyti, kad tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai neprivalomi skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtų transporto priemonių vairuotojams. [Dalies redakcija nuo 2014-07-01] 4. KET nustato atvejus, kuriais tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai neprivalomi skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtų transporto priemonių vairuotojams.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Ankstesnė redakcija

27 straipsnis. Transporto priemonių registravimas

1. Lietuvos

Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka

įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms. Reikalavimas

įregistruoti motorinę transporto priemonę, priekabą Lietuvos Respublikoje

netaikomas su Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos

šalyse įregistruota motorine transporto priemone, priekaba į Lietuvos

Respubliką atvykusiems asmenims. Reikalavimas įregistruoti motorinę transporto

priemonę, priekabą Lietuvos Respublikoje taip pat netaikomas laikinai (iki 90

dienų per metus) su užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė

narė ir nėra Europos laisvosios

prekybos asociacijos šalis, įregistruota motorine transporto

priemone, priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims.

2. Motorinės

transporto priemonės, priekabos, kurios dėl jų sugedimo ar susidėvėjimo baigtos

eksploatuoti užsienyje, kai kompetentingos institucijos paima jų registravimo

dokumentus, taip pat motorinės transporto priemonės, pritaikytos eismui

kairiąja kelio puse ir (ar) turinčios vairą dešinėje pusėje, išskyrus istorines

motorines transporto priemones ir skirtas specialioms darbo funkcijoms atlikti

motorines transporto priemones, Lietuvos Respublikoje neregistruojamos.

3. Transporto

priemonės, priekabos registruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto

priemonių registre arba Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio

mašinų ir jų priekabų registre. Taktinės ir logistinės paskirties transporto

priemonės registruojamos Lietuvos Respublikos taktinės ir logistinės paskirties

transporto priemonių registre.

4.

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą tvarko vadovaujančioji

registro tvarkymo įstaiga – Vidaus reikalų ministerija ir registro tvarkymo

įstaiga – valstybės įmonė „Regitra“. Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių

ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą tvarko vadovaujančioji registro

tvarkymo įstaiga – Žemės ūkio ministerija ir registro tvarkymo įstaigos –

valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir

savivaldybės. Lietuvos Respublikos taktinės ir logistinės paskirties transporto

priemonių registrą tvarko vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Krašto

apsaugos ministerija ir registro tvarkymo įstaiga – Lietuvos kariuomenė.

[Straipsnio redakcija

nuo 2014-07-01]

27 straipsnis. Motorinių transporto priemonių registracija, registracijos sustabdymas ir panaikinimas

1. Lietuvos

Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms

motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Reikalavimas registruoti

motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas

su Europos ekonominės erdvės šalyje registruota motorine transporto priemone ir

(ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Reikalavimas

registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos

Respublikoje taip pat netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) su užsienio

valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nėra Europos ekonominės

erdvės šalis, registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba

į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims.

2. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos registruojamos neterminuotai, išskyrus šioje

dalyje nustatytus atvejus. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gali būti registruojamos tik laikinai, kai dėl jų

registravimo kreipiasi:

1)

asmuo, kurio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje riboja įstatymai ar kiti

teisės aktai; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama asmens teisėto buvimo Lietuvos

Respublikoje laikotarpiui;

2)

laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantis, tačiau nelaikomas Lietuvos

Respublikos gyventoju asmuo; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama laikotarpiui iki šešių mėnesių;

3)

asmuo, kurio transporto priemonės valdymo terminas apribotas transporto

priemonės valdymą patvirtinančiu dokumentu; šiuo atveju motorinė transporto

priemonė ir

(ar) priekaba registruojama jos valdymo laikotarpiui;

4)

asmuo, valdantis iš Lietuvos Respublikos išvežamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, kurių registracijos, privalomosios techninės

apžiūros dokumentai ar leidimas laikinai dalyvauti viešajame eisme (ir nėra

apribojimų dalyvauti viešajame eisme) negalioja Lietuvos Respublikoje arba

užsienio valstybėje; šiuo atveju transporto priemonė registruojama

laikotarpiui iki mėnesio.

3.

Laikinai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, registruotos motorinės

transporto priemonės ir

(ar) priekabos ženklinamos laikinaisiais valstybinio

registracijos numerio ženklais, ant kurių nurodomas jų galiojimo (motorinės

transporto priemonės ir (ar) priekabos

registracijos) terminas.

4. Vidaus

reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad neatlikta motorinės transporto

priemonės ir (ar) priekabos privalomoji techninė apžiūra (išskyrus transporto

priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros

įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) arba kad motorinė transporto

priemonė ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių savininkų ir

valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, arba kad nesumokėti

valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme

susiję mokesčiai, sustabdomas leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir

(ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme.

5. Per 90 dienų

nepašalinus priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas motorinei

transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme, taip pat šio

įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro

nustatyta tvarka panaikinamas leidimas šiai motorinei transporto priemonei ir

(ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme ir ji išregistruojama. Šių motorinių

transporto priemonių ir (ar) priekabų valstybinio registracijos numerio ženklai

pripažįstami negaliojančiais ir privalo būti nedelsiant grąžinti juos

išdavusiai institucijai. Šioje dalyje nurodytos motorinės transporto priemonės

ir (ar) priekabos vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik iš naujo

registruotos bendra tvarka.

6. Kai draudimo

įmonė, apdraudusi atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens civilinę

atsakomybę, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro

įgalioti asmenys (paskirti ekspertai), vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis

Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo

taisyklėmis, nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui

transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią

transporto priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto

priemonių registrui. Tokios transporto priemonės registracija vidaus reikalų

ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinama ir ši

transporto priemonė netenka teisės sugrįžti į Lietuvos Respublikos viešąjį

eismą.

7. Motorinės

transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurios dėl sugedimo ar susidėvėjimo

baigtos eksploatuoti užsienyje, kai kompetentingos institucijos paima jų

registravimo dokumentus ar juose uždeda atitinkamą žymą arba Lietuvos

Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkymo įstaiga tai nustato

tarptautinėse transporto priemonių duomenų bazėse ar kitais būdais, taip

pat motorinės transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir

(ar) turinčios vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos

Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d., istorines motorines transporto

priemones ir specialioms darbo funkcijoms atlikti skirtas motorines transporto

priemones, Lietuvos Respublikoje neregistruojamos.

[8 dalies redakcija

iki 2016-10-28]

8. Lietuvos

Respublikoje Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre

registruojamos tik tos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių

tipo patvirtinimas ir privalomoji techninė apžiūra atlikti nustatyta tvarka,

išskyrus šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.

[9 dalies redakcija

nuo 2016-10-29]

9. Lietuvos

Respublikoje Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre

registruojamos tik tos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių

tipo patvirtinimas (Europos Bendrijos tipo patvirtinimas, individualus

patvirtinimas) ir privalomoji techninė apžiūra atlikti nustatyta tvarka,

išskyrus šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.

10. Galingieji

keturračiai yra registruojami Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių

registre. Šioms transporto priemonėms leidžiama dalyvauti tik Lietuvos

Respublikos viešajame eisme.

11. Lietuvos

Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos tik tos

transporto priemonės, kurioms yra atliktos privalomos muitinės procedūros ir

sumokėti valstybei nustatyti mokesčiai.

12. Leidimas

dalyvauti viešajame eisme transporto priemonės valdytojo prašymu iki šio

straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų nustatymo gali būti sustabdomas ne

ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-760,

2010-04-15, Žin., 2010, Nr. 48-2308 (2010-04-27)

Nr. XI-1198,

2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 148-7566 (2010-12-18)

Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

[Straipsnio redakcija

nuo 2014-07-01]

28 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir priekabų atitikties įvertinimas

1. Atitikties

įvertinimas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekamas

motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms bei šių transporto priemonių

sudedamosios dalims.

2. Motorinių

transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių

atitikties įvertinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.

[Straipsnio redakcija

nuo 2014-07-01]

28 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir priekabų tipo patvirtinimas ir atitikties įvertinimas, techninė priežiūra ir remontas

1. Tipo

patvirtinimas ir atitikties įvertinimas Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka atliekami motorinėms transporto priemonėms ir jų

priekaboms bei šių transporto priemonių sudedamosioms dalims.

2. Motorinių

transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių

tipą patvirtina ir atitiktį įvertina Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Transporto priemonių techninis

aptarnavimas ir remontas turi būti atliekami laikantis Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos (Lietuvos standartizacijos departamento) pratvirtinto

standarto.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

29 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir priekabų privaloma techninė apžiūra

1.

Lietuvos Respublikoje registruotos motorinės transporto priemonės ir priekabos

valdytojas privalo jas pateikti periodinei privalomai techninei apžiūrai.

2.

Motorinės transporto priemonės, priekabos septynias dienas nuo jų įregistravimo

Lietuvos Respublikoje dienos dalyvauja eisme be atliktos privalomos techninės

apžiūros.

3.

Šio įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais motorinių transporto

priemonių, priekabų valdytojai privalo pateikti jas privalomai neeilinei

techninei apžiūrai.

4.

Naujos motorinės transporto priemonės ir priekabos laikotarpiu nuo pirmos

transporto priemonės registravimo datos iki pirmos techninės apžiūros dalyvauja

viešajame eisme be privalomos techninės apžiūros (išskyrus vienetinės gamybos

transporto priemones).

5. Privalomas technines apžiūras atlieka įmonės, atitinkančios

nustatytus reikalavimus ir gavusios leidimus verstis šia veikla.

6.

Sprendimus dėl motorinės transporto priemonės ir priekabos techninės būklės

atitikties nustatytiems reikalavimams priima techninės apžiūros kontrolierius.

[Straipsnio redakcija

nuo 2014-07-01]

29 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir priekabų privalomoji techninė apžiūra ir techninė ekspertizė

1. Lietuvos

Respublikoje registruotų motorinių transporto priemonių ir priekabų valdytojai

privalo šias transporto priemones pateikti periodinei privalomajai techninei

apžiūrai.

2. Šio įstatymo

25 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais motorinių transporto priemonių,

priekabų valdytojai privalo pateikti jas privalomajai neeilinei techninei

apžiūrai.

3. Naujos

motorinės transporto priemonės ir priekabos laikotarpiu nuo transporto

priemonės pirmo registravimo datos iki pirmos privalomosios techninės apžiūros

dalyvauja viešajame eisme be privalomosios techninės apžiūros

(išskyrus vienetinės gamybos transporto priemones).

4. Privalomąsias

technines apžiūras ir technines ekspertizes atlieka įmonės, kurioms

suteikta teisė verstis šia veikla. Privalomąsias technines apžiūras

atliekančios įmonės turi būti akredituotos kaip A tipo kontrolės įstaigos pagal

tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės

įstaigų veikimo kriterijai“.

5. Motorinių

transporto priemonių ir priekabų techninė ekspertizė atliekama Susisiekimo

ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

6. Sprendimus dėl motorinės transporto priemonės ir priekabos

techninės būklės atitikties nustatytiems reikalavimams priima techninės

apžiūros kontrolierius.

7. Duomenys apie

motorinių transporto priemonių ir priekabų privalomąją techninę apžiūrą yra

kaupiami ir saugomi CTADB.

8. Motorinių

transporto priemonių ir jų priekabų, kurių privalomosios techninės apžiūros

dokumentų galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, savininkai arba

valdytojai, nustatyta tvarka gali gauti ne ilgiau kaip vieną parą galiojantį

leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios

techninės apžiūros atlikti.

9. Maksimalias

privalomosios techninės apžiūros kainas tvirtina Vyriausybės įgaliota

institucija.

Šios kainos turi būti ekonomiškai pagrįstos, padengti paslaugų sąnaudas ir

užtikrinti reikiamą paslaugų kokybę, atsižvelgiant į paslaugų poreikį ir kitus

veiksnius, lemiančius kainos dydį. Paslaugų savikaina (išlaidos) nustatoma

pagal argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmonės privalo pateikti paslaugų

išlaidų skaičiavimus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

30 straipsnis. Eismo dalyvio pareigos įvykus eismo įvykiui

Įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

31 straipsnis. Gelbėjimo darbai

Jeigu eismo įvykyje buvo sužeistas arba (ir) žuvo žmogus, jei dėl eismo įvykio susidarė transporto grūstis, jei eismo įvykyje dalyvauja transporto priemonė, kuri veža pavojingą krovinį arba krovinį, kurio išsipylė (išsiliejo) ant kelio, ir taip sudaro pavojų eismui, Vyriausybės įgaliotų institucijų tarnybos privalo nedelsdamos atvykti į eismo įvykio vietą, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiesiems, neutralizuoti įvykio padarinius.

32 straipsnis. Atsakomybė

Siekiant užtikrinti eismo keliais saugumą ir apsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą ir turtą, asmenims taikoma atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių eismo keliais saugumą, pažeidimus.

33 straipsnis. Transporto priemonės priverstinis nuvežimas arba draudimas važiuoti

1.

Priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris

teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla,

transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei

transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę

eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam

transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar

kitų teisės aktų reikalavimus.

2.

Priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama iš vietų, kur leidžiama

transporto priemonėms stovėti, į kitą vietą, jei trukdo valstybės institucijoms

ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, ir

iš vietų, kurios turi būti atlaisvintos dėl rengiamo oficialaus vizito. Šiuo

atveju transporto priemonės savininkas ar valdytojas neatlygina išlaidų,

susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu.

[Dalies redakcija

nuo 2014-07-01]

2. Priverstinai

transporto priemonė gali būti nuvežama į kitą vietą iš vietų, kuriose leidžiama

transporto priemonėms stovėti, jei trukdo šias vietas valyti ir tvarkyti

savivaldybės vykdomosios institucijos prašymu arba jei trukdo valstybės

institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos

padarinius, ir iš vietų, kurios turi būti atlaisvintos dėl rengiamo oficialaus

vizito. Šioje dalyje numatytais atvejais transporto priemonės savininkas ar

valdytojas neatlygina išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu

nuvežimu.

3.

Sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ar uždraudimo toliau

važiuoti, jei yra šio straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, gali priimti

policijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo

ministerijos pareigūnai, o jei yra šio straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai,

– policijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus

reikalų ministerijos pareigūnai.

4.

Policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės

nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų

nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės

nuvežimo.

5.

Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ar draudimo vairuoti tvarką nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

6.

Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto

priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos

saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto

priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti

atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo

aikštelės.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-360 (2013-06-13)

Žin., 2013, Nr. 68-3401 (2013-06-28)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.