Dėl Mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo
- Rūšis
- Nutarimas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
2016-01-01 – 2016-04-3014 redakcijų
Rodoma ne dabar galiojanti redakcija. Atidaryti dabartinę
Suvestinė redakcija nuo 2016-01-01 iki 2016-04-30; Nutarimas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 51-1778, i. k. 1011100NUTA00000697; Nauja redakcija nuo 2014-07-29: Nr. 738 (2014-07-22)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖNUTARIMAS
Dėl Mažmeninės PREKYBOS taisyklių patvirtinimo
2001 m. birželio 11 d. Nr. 697
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.350 straipsnio 2 dalimi ir 6.362 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Mažmeninės prekybos taisykles (pridedama).
Ministras Pirmininkas Rolandas Paksas
Ūkio ministras Eugenijus Gentvilas
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 738 redakcija)
Mažmeninės prekybos taisyklės
I SKYRIUSBendrosios Nuostatos
1. Mažmeninės prekybos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato bendruosius mažmeninės prekybos Lietuvos Respublikoje reikalavimus.
2. Taisyklių privalo laikytis verslininkai – pardavėjai (toliau – pardavėjas), parduodantys prekes pirkėjams – vartotojams (toliau – vartotojas). Taisyklių nuostatos taikomos ir pardavėjams, parduodantiems prekes pagal vartojimo pirkimo–pardavimo nuotolines sutartis ir ne prekybos patalpose sudaromas sutartis, jeigu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) nenustatyta kitaip.
3. Taisyklėse vartojama sąvoka „turgavietė“ – teritorijų planavimo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prekybos veiklai suformuota lauko teritorija, pritaikyta prekybai nuo laikinųjų prekybos įrenginių (prekystalių, vežimėlių), iš automobilių, stoginėse, paviljonuose ir kituose joje pastatytuose statiniuose (taip pat ir laikinuosiuose), kurioje nuolat arba tam tikromis savaitės dienomis fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, sumokėję turgavietės administratoriaus nustatytą mokestį, parduoda žemės ūkio ir maisto produktus, gyvus gyvūnus, miško gėrybes, augalus, kitas ne maisto, taip pat ir naudotas prekes. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme.
4. Taisyklės netaikomos energijos pirkimui–pardavimui, kai ji tiekiama inžineriniais tinklais, ir mažmeninei prekybai vaistais.
5. Parduodamos prekės turi būti saugios – atitikti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Lietuvoje tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus saugos reikalavimus.
6. Pardavėjai privalo turėti teisės aktų nustatyta tvarka išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad jų naudojamos matavimo priemonės, kita įranga, prekių gabenimo (transportavimo) priemonės, patalpos, kuriose vykdoma mažmeninė prekyba arba laikomos, saugomos, fasuojamos ar kitaip tvarkomos prekės, atitinka teisės aktuose nustatytus metrologijos, higienos, visuomenės sveikatos priežiūros, prekių tvarkymo, saugos reikalavimus.
7. Jeigu vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, kad prekės turi būti pristatytos vartotojui, pardavėjas privalo pristatyti prekes Civilinio kodekso 6.359 straipsnyje nustatyta tvarka.
8. Pardavėjui draudžiama parduoti prekes: