Lietuvos Respublikos teismų įstatymas

1 straipsnis. Teisingumo vykdymas

1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

2. Teismai sprendimus bylose priima Lietuvos Respublikos vardu.

3. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

2 straipsnis. Teismų nepriklausomumas

Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.

3 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas

1. Teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai.

2. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų.

3. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.

4. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

5. Teisėjams suteikiamos socialinės garantijos, atitinkančios jų statusą ir užtikrinančios jų nepriklausomumą.

4 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą

1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves. Įstatymų numatytais atvejais jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

2. Užsieniečiai bei asmenys be pilietybės turi tokias pačias teises į teisminę gynybą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, jeigu kitaip nenustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

3. Teisę į teisminę gynybą taip pat turi įmonės, įstaigos, organizacijos bei kitos institucijos.

5 straipsnis. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą

1. Asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

2. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką.

6 straipsnis. Lygybė įstatymui ir teismui

1. Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

2. Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitų aplinkybių.

7 straipsnis. Viešumas

1. Teismuose bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

2. Bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai.

8 straipsnis. Teismo proceso kalba

1. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba.

2. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, teisė dalyvauti teismo procese garantuojama per vertėją.

9 straipsnis. Teismų sprendimų privalomumas

1. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

10 straipsnis. Teismų savivaldaPakeista šioje redakcijoje

1. Teismų nepriklausomumas lemia jų organizacinį savarankiškumą, kuris įgyvendinamas per teismų savivaldą.

2. Teismų savivalda grindžiama atstovavimu, rinkimais, jos vykdomųjų institucijų atskaitingumu, taip pat teismų savivaldos institucijų atsakomybe už tinkamą pavestų funkcijų atlikimą. Redakcija nuo 2014-07-01: 2. Teismų savivalda grindžiama atstovavimu, rinkimais, visuomenės dalyvavimu, teismų savivaldos vykdomųjų institucijų atskaitingumu, taip pat teismų savivaldos institucijų atsakomybe už tinkamą pavestų funkcijų atlikimą.

3. Teismų savivaldos institucijos periodiškai atsiskaito už savo veiklą aukščiausiam savivaldos organui – Visuotiniam teisėjų susirinkimui.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XII-748,

2013-12-23, paskelbta TAR 2014-01-03, i. k. 2014-00013

Ankstesnė redakcija

11 straipsnis. Teismų veiklos finansinės ir materialinės garantijos

1. Teismų savarankiškumą ir nepriklausomumą užtikrina šio Įstatymo laiduojamos finansinės ir materialinės garantijos.

2. Teismų materialinis techninis aprūpinimas turi atitikti mokslo ir technikos pažangą, atsižvelgiant į valstybės ekonomines galimybes.

3. Bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines technines teismų veiklos sąlygas draudžiama. Kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali peržiūrėti teismų finansines ir materialines veiklos sąlygas.

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir steigimas

1. Teismų sistemą ir

kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

Lietuvos Respublikos teismai steigiami įstatymu.

2. Lietuvos

Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir

specializuoti teismai.

3. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios

kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir

administracinių teisės pažeidimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra

bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias

bylas. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali

nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo.

4. Lietuvos

vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra

specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš

administracinių teisinių santykių.

5. Darbo,

šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti

steigiami ir kiti specializuoti teismai.

6. Teismai,

turintys ypatingus įgaliojimus, taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti

steigiami.

7. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų

teismų skaičių ir jų veiklos teritorijas nustato įstatymai.

8. Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato Seimas Respublikos Prezidento

teikimu, pasiūlius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

9. Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skaičių nustato Respublikos

Prezidentas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko siūlymu.

10. Kitų teismų

teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.

11. Kiekvienas

teismas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. XI-1145,

2010-11-18, Žin., 2010, Nr. 142-7260 (2010-12-04), administracinių teisės pažeidimų bylos, pradėtos ir nebaigtos iki šio

įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia

tvarka

13 straipsnis. Teismų reorganizavimas ir likvidavimas

1. Teismai reorganizuojami ar likviduojami tik įstatymu.

2. Teismas negali būti reorganizuotas ar likviduotas, jeigu jo kompetencijai priskirtos teisingumo vykdymo funkcijos neperduotos kito teismo jurisdikcijai.

III

14 straipsnis. Apylinkės teismas

Apylinkės teismas susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo (pavaduotojų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas apylinkės teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du teismo pirmininko pavaduotojai, apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip penkiasdešimt teisėjų, – trys teismo pirmininko pavaduotojai, apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip aštuoniasdešimt teisėjų, – keturi teismo pirmininko pavaduotojai.

Nr.

XI-1845,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-181 (2012-01-10)

Nr. XI-2313,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6641 (2012-11-15)

15 straipsnis. Apylinkės teismo kompetencija

1. Apylinkės

teismas yra pirmoji instancija:

1) civilinėms

byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;

2)

baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;

3) (neteko galios

nuo 2012-07-01);

4)

administracinių teisės pažeidimų byloms;

5) byloms, susijusioms

su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu.

2. Įstatymų

nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo

teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas, taip pat kitas apylinkės teismo

kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1145,

2010-11-18, Žin., 2010, Nr. 142-7260 (2010-12-04), administracinių teisės pažeidimų bylos, pradėtos ir nebaigtos iki šio

įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia

tvarka

Nr.

XI-1845,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-181 (2012-01-10)

18 straipsnis. Apygardos teismas

1. Apygardos teismas susideda iš šio teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų.

2. Apygardos teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius.

3. Teisėjus į apygardos teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto apygardos teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.

19 straipsnis. Apygardos teismo kompetencija

Apygardos teismas: 1) yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; 2) yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; 3) yra apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų; 4) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

20 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas

1. Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – Apeliacinis teismas) susideda iš šio teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų.

2. Apeliaciniame teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius.

3. Teisėjus į Apeliacinio teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Apeliacinio teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.

4. Apeliacinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

21 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija

Apeliacinis teismas: 1) yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų; 2) nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje; 3) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

22 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Aukščiausiasis Teismas) susideda iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų.

2. Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius.

3. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.

4. Aukščiausiajame Teisme sudaromas Aukščiausiojo Teismo senatas.

5. Aukščiausiojo Teismo organizavimo ir veiklos klausimus nustato šis Įstatymas bei įstatymu patvirtintas Aukščiausiojo Teismo statutas.

6. Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

23 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kompetencija

1. Aukščiausiasis Teismas

yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios

kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims,

nutarimams (išskyrus nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose) ir

įsakymams peržiūrėti. Aukščiausiasis Teismas nagrinėja prašymus dėl proceso

atnaujinimo užbaigtose administracinių teisės pažeidimų bylose.

2. Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos

teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam

Aukščiausiasis Teismas:

1) skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir

išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė

dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų. Į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje

paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo

išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat

kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;

2) analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir

teikia rekomendacinius išaiškinimus;

3) gali konsultuoti teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir

taikymo klausimais.

3.

Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų

išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina bendrosios kompetencijos teismų

praktiką taikant Europos Sąjungos teisės normas ir teikia rekomendacijas dėl

Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų ir Europos Sąjungos teisminių institucijų

bendradarbiavimo užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimą ir

taikymą Lietuvos Respublikoje.

4. Aukščiausiasis Teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų

priskirtas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

Nr. XI-1145,

2010-11-18, Žin., 2010, Nr. 142-7260 (2010-12-04), administracinių teisės pažeidimų bylos, pradėtos ir nebaigtos iki šio

įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia

tvarka

24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato sudėtis

1. Į Aukščiausiojo Teismo senatą įeina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, taip pat po septynis Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus didžiausią Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbo stažą turinčius teisėjus.

2. Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

3. Aukščiausiojo Teismo senatas iš savo narių ketveriems metams išrenka Senato sekretorių.

25 straipsnis. Aukščiausiojo

Teismo senato kompetencija Aukščiausiojo Teismo senatas: 1) tvirtina teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgas ir teikia rekomendacinius išaiškinimus; 2) svarsto medžiagos paskelbimo Aukščiausiojo Teismo biuletenyje būtinumą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus; 3) sprendžia kitus Senato kompetencijai įstatymų priskirtus klausimus; 4) Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu sprendžia kitus šio teismo veiklos klausimus.

26 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiai

1. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas.

2. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose su patariamuoju balsu turi teisę dalyvauti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie nėra Senato nariai.

3. Į Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius kviečiami Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, teisingumo ministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, generalinis prokuroras, Advokatų tarybos pirmininkas, prireikus – ir kiti asmenys. Kai šie asmenys Senato posėdyje dalyvauti negali, jame gali dalyvauti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, teisingumo viceministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas, generalinio prokuroro pavaduotojas, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas.

4. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose gali dalyvauti kitų teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai.

5. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki Senato posėdžio pranešama, dokumentų nuorašai ir projektai išsiunčiami Senato nariams, kitiems Aukščiausiojo Teismo teisėjams, Apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų pirmininkams, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, teisingumo ministrui, generaliniam prokurorui, Advokatų tarybos pirmininkui, prireikus – ir kitiems asmenims.

6. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiui pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai šio nėra, – Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantis šio teismo skyriaus pirmininkas.

7. Aukščiausiojo Teismo senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių. Senato nutarimai priimami balsuojant. Nutarimas yra priimtas, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių Senato narių. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Senato pirmininko balsas.

8. Aukščiausiojo Teismo senato nutarimus pasirašo Senato pirmininkas ir sekretorius.

27 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo biuletenis

1. Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį „Teismų praktika“. Biuletenyje periodiškai skelbiama: 1) šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje numatytos nutartys ir rekomendacijos; 2) Senato patvirtintos teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai; 3) kita medžiaga, kurios paskelbimo būtinumą pripažįsta Senatas.

2. Aukščiausiojo Teismo biuletenio leidyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš pardavus biuletenį gautų lėšų. Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai biuletenį gauna nemokamai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

28 straipsnis. Apygardos administracinis teismas

Apygardos administracinis teismas susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo (-ų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apygardos administraciniame teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du pirmininko pavaduotojai.

29 straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija

Apygardos administracinis teismas: 1) yra pirmoji instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; 2) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

30 straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – Vyriausiasis administracinis teismas) susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir kitų teisėjų.

2. Vyriausiojo administracinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

31 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija

1. Vyriausiasis administracinis teismas yra:

1) pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų

priskirtoms jo kompetencijai;

2) apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų

sprendimų, nutarimų ir nutarčių;

3) (neteko

galios nuo 2011 m. sausio 1 d.);

4) instancija,

įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti prašymus dėl proceso atnaujinimo

užbaigtose administracinėse bylose.

2. Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių

teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam

Vyriausiasis administracinis teismas:

1) skelbia šio teismo plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus

ir nutartis, trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių teisėjų kolegijų

priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė

dauguma šio teismo teisėjų, taip pat visus sprendimus dėl norminių

administracinių aktų teisėtumo. Į Vyriausiojo administracinio teismo

biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius

įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės

ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus

ir kitus teisės aktus;

2) analizuoja administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus

teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;

3) gali konsultuoti administracinių teismų teisėjus įstatymų ir kitų

teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais.

3. Vyriausiasis administracinis teismas,

vadovaudamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų išaiškinimais, analizuoja

ir apibendrina administracinių teismų praktiką taikant Europos Sąjungos teisės

normas ir teikia rekomendacijas dėl Lietuvos administracinių teismų ir Europos

Sąjungos teisminių institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienodą Europos

Sąjungos teisės aktų aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje.

4. Vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai

įstatymų priskirtas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

Nr. XI-1145,

2010-11-18, Žin., 2010, Nr. 142-7260 (2010-12-04), administracinių teisės pažeidimų bylos, pradėtos ir nebaigtos iki šio

įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia

tvarka

32 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis

1. Vyriausiasis administracinis teismas leidžia biuletenį „Administracinių teismų praktika“. Biuletenyje periodiškai skelbiama: 1) šio Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje numatyti sprendimai, nutarimai, nutartys ir rekomendacijos; 2) teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai; 3) kita medžiaga, kurios paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų.

2. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenio leidyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš pardavus biuletenį gautų lėšų. Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai biuletenį gauna nemokamai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

33 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai

1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams.

2. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis.

3. Teismai, nagrinėdami bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais.

4. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

34 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai

1. Teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų. Kituose įstatymuose gali būti numatyta ir šiame Įstatyme nenurodytų principų.

2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.

3. Teisėjas negali atlikti veiksmų, susijusių su išieškojimo nukreipimu į jo ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų turtą. Tokiu atveju apylinkės teismo pirmininkas šiuos veiksmus atlikti paveda kitam to paties teismo teisėjui.

4. Teismuose gali būti nustatyta teisėjų specializacija tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti. Teisėjų specializacijos nustatymo tvarkos aprašą ir pagrindus tvirtina Teisėjų taryba.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr.

XI-1845,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-181 (2012-01-10)

35 straipsnis. Teismo posėdžių salės simbolika ir teismo posėdžio dalyvių skiriamieji ženklai

1. Teismo posėdžių salėje turi būti Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės herbas.

2. Teisėjai bylas nagrinėja dėvėdami mantijas ir ženklus su Lietuvos valstybės herbu.

3. Teismo posėdžio metu advokatai ir prokurorai dėvi mantijas.

36 straipsnis. Teismo sudėtis

1. Apylinkės teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, turintis visus proceso įstatymuose numatytus teismo įgaliojimus. Įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teisme bylas gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija.

2. Apygardos administraciniame teisme, apygardos teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o įstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas. Kai apygardos teisme byla nagrinėjama apeliacine tvarka, įstatymų nustatytais atvejais bylą gali nagrinėti mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.

3. Vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė penkių teisėjų kolegija arba Vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija.

4. Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Įstatymų nustatytais atvejais bylą Apeliaciniame teisme gali nagrinėti mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.

5. Aukščiausiajame Teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Aukščiausiojo Teismo ar Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinė sesija. Įstatymų nustatytais atvejais bylai nagrinėti Aukščiausiajame Teisme gali būti sudaryta mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija ar teismo skyriaus plenarinė sesija.

6. Apygardų teismų, Apeliacinio teismo bei Aukščiausiojo Teismo pirmininkai gali nagrinėti bylas atitinkamo teismo bet kurio skyriaus teisėjų kolegijose, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas – taip pat Aukščiausiojo Teismo bet kurio skyriaus plenarinėje sesijoje.

7. Vyriausiojo administracinio teismo plenarinei sesijai pirmininkauja šio teismo pirmininkas, o jei jis šio teismo plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, – pirmininko pavaduotojas. Teismo plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai teismo teisėjų. Sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sesijos posėdžio pirmininko balsas.

8. Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o jei jis skyriaus plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, – pirmininko paskirtas skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, pirmininkas. Jei Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, pirmininkas skyriaus plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirtas vienas skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, teisėjas. Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai skyriaus teisėjų. Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinėje sesijoje, nagrinėjančioje bylą, kurios procesas atnaujintas, Aukščiausiojo Teismo pirmininko patvarkymu gali dalyvauti kito skyriaus teisėjai. Sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sesijos posėdžio pirmininko balsas.

9. Teisėjams ir teisėjų kolegijoms bylos visais atvejais paskirstomos taip, kad būtų užtikrinta proceso šalių ir proceso dalyvių teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.

10. Bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis.

11. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos ir teisėjų kolegijos būtų sudaromos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, laikinojo nedarbingumo, atostogų ar komandiruotės atvejus.

Nr.

IX-1508,

2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1914 (2003-05-01)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr. XI-1482,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4128 (2011-07-13)

37 straipsnis. Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimas

1. Iškelta

civilinė ar administracinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas

(skundas, prašymas) negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos

priežasties, kad byla teisminga atitinkamai administraciniam ar bendrosios

kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

2. Bylos rūšinį

teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio

santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus,

bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis

ar administracinis) byloje vyrauja.

3. Kai teismui

kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar

administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia

speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko

pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.

4. Šio

straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais bendrosios kompetencijos teismas

motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per

Aukščiausiąjį Teismą, o administracinis teismas – per Vyriausiąjį

administracinį teismą.

5. Šio

straipsnio 3 dalyje numatytos specialios teisėjų kolegijos posėdžiams

pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Specialios teisėjų kolegijos sprendimas priimamas bendru sutarimu arba

kolegijos narių balsų dauguma; jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia

kolegijos posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo

klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama.

6. Išsprendus

bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui

išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties

priėmimo dienos. Speciali teisėjų kolegija

taip pat turi teisę pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios

kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas.

7. Kai dėl bylos

rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis

apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija

konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, žemesnės instancijos

teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka

teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti

atitinkamos kompetencijos teismui.

8. Kai byla

bendrosios kompetencijos teismui perduodama iš administracinio teismo arba

administraciniam teismui – iš bendrosios kompetencijos teismo, teismas nustato

dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių

procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1482,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4128 (2011-07-13)

Įstatymas

papildomas 37¹ straipsniu nuo 2013-07-01:

38 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose eigos ir rezultatų fiksavimas

1. Proceso įstatymų numatytais atvejais teismo posėdžio eigą protokoluoja (stenografuoja) teismo posėdžio sekretorius.

2. Teismo posėdžio protokolo turinį, protokolo surašymo tvarką nustato proceso įstatymai.

3. Teismo posėdžio eigai fiksuoti proceso įstatymų nustatyta tvarka daromas garso įrašas. Įrodymams fiksuoti ir tirti proceso įstatymų nustatyta tvarka teismas gali daryti vaizdo įrašus, filmuoti ir fotografuoti ar naudoti kitas technines priemones.

4. Proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą.

5. Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones. Draudimą teismo posėdžio metu naudoti technines priemones pažeidusiems asmenims taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

6. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima sprendimą. Teismo sprendimo turinį ir priėmimo tvarką nustato proceso įstatymai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

39 straipsnis. Teismų sprendimų oficialus skelbimas

1. Teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. 1 dalies redakcija nuo 2014-01-01: 1. Teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo skelbiami Teisės aktų registre.

2. Viešai skelbiamame teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais šis aktas grindžiamas, išskyrus proceso įstatymų nustatytus atvejus. Teismo baigiamuoju aktu laikomas teismo aktas, kuriuo byla baigiama iš esmės.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės teismų praktikos apžvalgos skelbiami nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame interneto tinklalapyje taip pat skelbiami lietuvių kalba surašyti arba į lietuvių kalbą išversti Europos žmogaus teisių teismo, Europos Sąjungos teisminių institucijų ir kitų tarptautinių teisminių institucijų sprendimai, prejudiciniai sprendimai, išvados bylose, kuriose dalyvaujantys asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys arba Lietuvos valstybė, kiti šioje dalyje nurodytų institucijų procesiniai sprendimai, kurių skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas arba Vyriausiasis administracinis teismas, o Teisėjų tarybos nustatyta tvarka – ir kita medžiaga.

5. Prieiga prie šio straipsnio nustatyta tvarka internete skelbiamos informacijos yra vieša ir nemokama. Duomenų bazės turi būti aprūpintos elektroninėmis paieškos priemonėmis.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr. XI-810 (2010-05-13)

Žin., 2010, Nr. 63-3089 (2010-05-31)

Nr. XI-1972,

2012-04-17, Žin., 2012, Nr. 51-2527 (2012-05-03)

Nr. XI-2348,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6676 (2012-11-15)

40 straipsnis.

Teismų susižinojimas dėl teisinės pagalbos Lietuvos Respublikos teismai, kuriems byloms nagrinėti reikalinga informacija ar teisinė pagalba iš kitos valstybės, su užsienio teismais ar kitomis įstaigomis, ar tarptautinėmis organizacijomis susižino Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.

41 straipsnis. Teisėjo įgaliojimai

1. Teisėjas yra valstybės pareigūnas ir turi šiame bei kituose įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus.

2. Teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Už teisėjo reikalavimų nevykdymą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

42 straipsnis. Teisėjų skiriamieji ženklai

1. Teisėjų valdžios vykdant teisingumą simboliai yra mantija ir ženklas su Lietuvos valstybės herbu.

2. Paskirtam teisėjui išduodamas teisėjo pažymėjimas. Jį pasirašo Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas.

3. Teisėjų valdžios simbolių etalonus, teisėjo pažymėjimo pavyzdžius, jų išdavimo ir galiojimo tvarkos aprašą tvirtina Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos siūlymu.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

43 straipsnis. Teisėjo pareigos

1. Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus.

2. Be teisingumo vykdymo, teisėjas atlieka kitas pareigas, įstatymų priskirtas teismo, kuriame jis dirba, kompetencijai.

3. Teisėjas privalo raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą, kuriame tas teisėjas yra proceso šalis. Teisėjas taip pat privalo raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą, kuriame to teisėjo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) yra proceso šalis, jei byla teisminga teismui, kuriame jis dirba teisėju.

4. Teisėjas privalo nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją.

5. Teisėjas privalo tikrintis sveikatą šio Įstatymo 53¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Už teisėjo pareigų nevykdymą teisėjas atsako šiame Įstatyme nustatyta tvarka.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

44 straipsnis. Teisėjo teisės ir laisvės

1. Teisėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves.

2. Teisėjo procesines teises nustato proceso įstatymai.

3. Teisėjai turi teisę laisvai jungtis į teisėjų asociacijas ar kitokias nepolitines organizacijas, ginančias teisėjų teises, atstovaujančias jų interesams bei tenkinančias jų profesinius poreikius.

4. Teisėjas turi teisę atstovauti teisme savo, savo nepilnamečių vaikų, taip pat asmenų, kurių globėjas ar rūpintojas jis yra, interesams.

45 straipsnis. Teisėjo įgaliojimų pastovumas

1. Teisėją skirti, perkelti, atleisti ar pašalinti iš pareigų galima tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir šiame Įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.

2. Į teisėjo pareigas asmuo skiriamas nustatytam laikui.

3. Į pareigas paskirtam teisėjui nustatytas įgaliojimų laikas negali būti sutrumpintas.

4. Teisėją skirti žemesnės pakopos teismo teisėju galima tik teisėjo sutikimu, išskyrus atvejus, kai žemesnės pakopos teismo teisėju asmuo skiriamas taikant drausminę atsakomybę.

5. Teisėją perkelti į kitą tos pačios pakopos ar kitos jurisdikcijos teismą arba žemesnės pakopos teismą galima tik teisėjo sutikimu, išskyrus atvejus, numatytus šio Įstatymo 63 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse.

Straipsnio

Nr.

XI-1423,

2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 67-3157 (2011-06-02)

46 straipsnis. Draudimas daryti poveikį teisėjui

1. Draudžiama daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ar baigčiai.

2. Mitingai, piketai ir kitokie pavienių asmenų ar jų grupių veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme, jeigu tuo siekiama daryti poveikį teisėjui arba teismui, yra kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą.

3. Asmenys, kurie savo veiksmais ar neveikimu trukdo teismui vykdyti teisingumą, neteisėtai daro poveikį bylos eigai ar baigčiai, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

47 straipsnis. Teisėjo imunitetas

1. Teisėjas gali atsakyti

baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė

tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus

atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti).

2. Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti

ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje

asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti

teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą

ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

3. Pradėti

naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones prieš

teisėją galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo

sprendimu generaliniam prokurorui sutikus, o pradėti ikiteisminį tyrimą gali

tik generalinis prokuroras. Teisėjo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, įgaliojimus

gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo

įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba

sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu

paaiškėja aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba

nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių teisėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba teismo

sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu, teisėjo

įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo

laiką.

4. Teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta

laisvės nevaržanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn bendra

tvarka. Apie šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs

pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų tarybai.

5. Teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta

laisvę varžanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn gavus Seimo, o

tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą. Apie šį teisėjo padarytą

administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs pareigūnas per 3 dienas praneša

Teisėjų tarybai.

6. Be asmens dokumentų sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos

institucijas teisėjas turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatoma jo asmenybė.

7. Teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl

to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo nusikalstamos

veikos vykdant teisingumą atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę

ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo.

Nr.

IX-1450,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1695 (2003-04-24)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2007-12-17, Žin., 2007, Nr. 134-5427 (2007-12-18)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr. XI-2262,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6121 (2012-10-20)

48 straipsnis. Teisėjo darbas ir veikla ne teisme

1. Teisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

2. Teisėjas nevaržomai dalyvauja teismų savivaldos institucijų veikloje. Darbo teismų savivaldos institucijose metu teisėjo darbo krūvis teisme, kuriame jis dirba, atitinkamai sumažinamas.

3. Teisėjas gali dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių, taip pat kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse), jei tai netrukdo atlikti teisėjo pareigas. Apie tai teisėjas praneša teismo, kuriame jis dirba, pirmininkui. Teisės aktų nustatyta tvarka teisėjas gali atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose.

4. Teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

5. Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų, kitų politinių organizacijų veikloje.

6. Teisėjas nešaukiamas į privalomąją karo tarnybą.

49 straipsnis. Teisėjo, teisėjo šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga

1. Teisėjo ir jo šeimos narių fizinė apsauga, kai yra reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui dėl su teisėjo pareigų atlikimu susijusių priežasčių, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Žalą, padarytą sužalojant, sunaikinant ar pagrobiant teisėjui arba jo šeimos nariams priklausantį turtą dėl su teisėjo pareigų atlikimu susijusių priežasčių, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

50 straipsnis. Kitos teisėjų nepriklausomumo garantijos

1. Valstybė finansinėmis ir organizacinėmis techninėmis priemonėmis užtikrina tinkamas teisėjų ir teismų darbo sąlygas.

2. Valstybė užtikrina ir kitas įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas teisėjų nepriklausomumo garantijas.

51 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus

1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai.

2. Užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

Nr.

IX-2240,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 84-3042 (2004-05-25)

Nr.

X-635,

2006-06-01, Žin., 2006, Nr. 68-2493 (2006-06-17)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

52 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką; 2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai; 3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu; 4) neatitinka kitų Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų.

53 straipsnis. Teisinio darbo stažas

1. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šio Įstatymo 51 straipsnyje numatytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše.

2. Teisinių pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Kai abejojama dėl asmens teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija.

4. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

5. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadose nurodoma, kiek asmuo turi teisinio darbo stažo.

6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

54 straipsnis. Pretendentų į teisėjus egzamino komisija

1. Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją trejiems metams iš septynių asmenų sudaro Teisėjų taryba. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teisėjų tarybos pirmininkas, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų visuomeninė organizacija ir teisingumo ministras. Teisėjų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai.

2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai.

3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl egzamino rezultatų per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai. Teisėjų tarybos sprendimas yra galutinis.

4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. XI-523,

2009-12-03, Žin., 2009, Nr. 147-6559 (2009-12-12)

55 straipsnis. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašas

1. Atitinkantis teisėjui keliamus reikalavimus ir išlaikęs egzaminą asmuo įrašomas į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.

2. Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarką tvirtina Teisėjų taryba.

3. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašas pateikiamas Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1302,

2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 17-700 (2003-02-19)

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

56 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjo skyrimas

1. Apylinkės teismo

teisėją iš asmenų, įrašytų pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų

vietas sąraše, skiria Respublikos Prezidentas.

2. Dėl apylinkės teismo

teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Respublikos

Prezidentas, gavęs Atrankos komisijos išvadą dėl pretendentų į teisėjus, ne

vėliau kaip per 30 dienų pateikia Teisėjų tarybai svarstyti konkrečias

kandidatūras, prašydamas Teisėjų tarybos patarimo.

4. Asmenų

skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą klausimas paprastai svarstomas

artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje.

5. Apsvarsčiusi

asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba pataria dėl konkrečios

kandidatūros Respublikos Prezidentui. Į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą

Teisėjų taryba gali patarti dėl dviejų ar daugiau kandidatūrų.

6. Respublikos

Prezidentui Teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu

praneša Teisėjų tarybos pirmininkas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1302 (2003-01-21)

Žin., 2003, Nr. 17-700 (2003-02-19)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas,

Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

57 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai

1. Asmuo į

teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus. Kai teisėjui sukanka 65 metai,

jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos

nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla bus baigta

nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas.

2. Dėl teisėjo

įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

3. Kol nesuėjęs

šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti

nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjo atleidimo

ar pašalinimo iš pareigų atvejais.

Straipsnio

Nr.

IX-1322,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-440 (2003-01-31)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

59 straipsnis. Teisėjo priesaika

1. Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų: 1) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas.“; 2) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui.“

2. (Neteko galios nuo 2005 m. gruodžio 8 d.)

3. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją.

4. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas laikomas teisėjo asmens byloje.

5. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu.

6. Respublikos Prezidentui ar Seimui teisėjas prisiekia vieną kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai nebuvo nutraukti.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-414 (2005-11-22)

Žin., 2005, Nr. 143-5176 (2005-12-08)

60 straipsnis. Buvusio Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo teisė būti paskirtam teisėju Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos gali būti paskirtas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XII-544,

2013-10-08, Žin., 2013, Nr. 109-5364 (2013-10-17)

61 straipsnis. Buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai

Buvęs bet kurio aukštesnės pakopos teismo teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

62 straipsnis. Apribojimai skirti teisėją dirbti į konkretų teismą ar teismo skyrių

Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme ar teismo skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės).

63 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą

1. Apylinkės

teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas, praėjus

ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas, arba apylinkės

teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo pirmininkas,

pasibaigus jo, kaip teismo pirmininko, įgaliojimų laikui, jo pageidavimu gali būti

perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos

tos pačios pakopos teismą.

2. Sprendžiant

teisėjo perkėlimo į kitą teismą klausimą, šio straipsnio 1 dalyje numatytais

atvejais taikoma šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta atrankos

tvarka.

3. Kai pagal

įstatymą teismai likviduojami

arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime

dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus

tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos

teismus. Teisėjai gali pareikšti pageidavimą būti perkeliami arba skiriami į

atitinkamą teismą. Tais atvejais, kai į vieną teisėjo vietą pageidauja būti

perkelti arba į žemesnės pakopos teismą paskirti du ar daugiau teisėjų,

sprendžiant perkėlimo ar paskyrimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 551

straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai,

kurie pareiškė pageidavimą dėl perkėlimo ar paskyrimo į atitinkamą teismą.

4. Teisėjų

tarybai konstatavus poreikį, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo

ar apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti nuolat perkeltas teisėju į

kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą.

Jeigu šioje dalyje numatytu atveju į vieną teisėjo vietą pageidauja būti

perkelti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo klausimą, taikoma šio

Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje

dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pageidauja būti perkelti į kitą teismą šioje

dalyje nustatyta tvarka.

5. Teisėjų

tarybai konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, apylinkės

teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas gali būti

be jo sutikimo nuolat perkeltas į kitą tos pačios pakopos arba į

kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje

vietovėje, ir kai nė vienas teisėjas nesutinka būti perkeltas šio straipsnio 4

dalyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju perkeliamas mažiausią teisėjo darbo stažą

turintis teisėjas iš teismo, kuriame nustatytas mažiausias darbo krūvis.

6. Teisėjo

sutikimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių (teisėjas serga, yra

laisva teisėjo vieta, padidėjęs darbo krūvis teisme ar yra kitų priežasčių)

Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą teismą, kad

būtų užtikrintas tinkamas to teismo funkcionavimas. Šioje dalyje nustatytais

atvejais galima laikinai perkelti teisėją į kitą tos pačios pakopos teismą arba

į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, apygardos teismo teisėją – į

apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ir Vyriausiąjį

administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją – į apygardos

administracinį teismą ir Apeliacinį teismą, Aukščiausiojo Teismo teisėją – į

Apeliacinį teismą. Taip perkeltam teisėjui mokamas ankstesnis atlyginimas,

skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, skaičiuojamas teisėjo

darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės

garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka

perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir ne dažniau

kaip kartą per trejus metus.

7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais

atvejais teisėjas perkeliamas į kitą teismą laikantis šiame Įstatyme nustatytos

teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, netaikant šio Įstatymo 551 straipsnyje

nustatytos atrankos tvarkos.

8. Sprendžiant dėl teisėjo perkėlimo šio straipsnio

6 dalyje numatytais

atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė

padėtis, atstumas nuo teisėjo gyvenamosios vietovės iki teismo, į kurį teisėjas

yra perkeliamas, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat

kitos esminės aplinkybės.

9. Dėl

teisėjo perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

10. Teisėjas

laikomas perkeltu į kitą teismą nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo

perkėlimo įsigaliojimo dienos.

Straipsnio

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr.

XI-1423,

2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 67-3157 (2011-06-02)

Nr. XII-543,

2013-10-08, Žin., 2013, Nr. 109-5363 (2013-10-17)

64 straipsnis. Teisėjo paskyrimas kito žemesnės pakopos teismo teisėju

1. Teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas bet kokio žemesnės pakopos teismo teisėju.

2. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju.

3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, taip pat apylinkės teismo teisėju.

4. Šio Įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju teisėjas žemesnės pakopos teismo teisėju skiriamas, tik jei su tuo sutinka.

5. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas skiriamas į kitą teismą be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli teisėjai, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka.

6. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka teisėjas be atrankos skiriamas žemesnės pakopos teismo teisėju, kai jis šio Įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku arba šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka Aukščiausiojo Teismo teisėjas skiriamas Apeliacinio teismo teisėju ir po to šio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku. Taip paskirtam teisėjui mokamas ne mažesnis nei ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas buvo atleistas, skaičiuojamas teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos, taip pat ir pirmumo teisė be atrankos būti paskirtam į ankstesnes pareigas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1685 (2008-07-03)

Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr. XII-543,

2013-10-08, Žin., 2013, Nr. 109-5363 (2013-10-17)

65 straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registras ir duomenų bazės

1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Teisėjas, pageidaujantis būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, įrašomas į teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, duomenų bazę. Teisėjas, siekiantis karjeros tos pačios pakopos teismuose, įrašomas į teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes, taip pat į juos įrašytų asmenų asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.

3. Asmenų įrašymo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes tvarką tvirtina Teisėjų taryba.

4. Nacionalinė teismų administracija duomenis apie į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes įrašytus asmenis perduoda Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1302,

2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 17-700 (2003-02-19)

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. XI-523,

2009-12-03, Žin., 2009, Nr. 147-6559 (2009-12-12)

66 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju

Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.

Straipsnio

Nr.

IX-2240,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 84-3042 (2004-05-25)

Nr.

X-635,

2006-06-01, Žin., 2006, Nr. 68-2493 (2006-06-17)

Nr. XII-543,

2013-10-08, Žin., 2013, Nr. 109-5363 (2013-10-17)

67 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju

1. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.

2. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas neatsižvelgiant į darbo stažą Apeliaciniame teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme.

Straipsnio

Nr.

IX-2240,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 84-3042 (2004-05-25)

Nr.

X-635, 2006-06-01,

Žin., 2006, Nr. 68-2493 (2006-06-17)

Nr. XII-543,

2013-10-08, Žin., 2013, Nr. 109-5363 (2013-10-17)

68 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti

Aukščiausiojo Teismo teisėju Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.

Straipsnio

Nr.

IX-2240,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 84-3042 (2004-05-25)

Nr.

X-635,

2006-06-01, Žin., 2006, Nr. 68-2493 (2006-06-17)

Nr. XII-543,

2013-10-08, Žin., 2013, Nr. 109-5363 (2013-10-17)

69 straipsnis. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimas

Šio Įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytu teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis darbas, dirbtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-1479,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 78-3804 (2011-06-30)

70 straipsnis. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjo skyrimas

1. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo

teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria

Respublikos Prezidentas.

2. Dėl apygardos teismo, apygardos administracinio

teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros

į apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjus svarstomos

Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta

tvarka.

Straipsnio

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

71 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimas

1. Vyriausiojo administracinio teismo teisėją iš

įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos

Prezidentas.

2. Dėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo

skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros

į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio

Įstatymo 56 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

Straipsnio

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

72 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjo skyrimas

1. Apeliacinio

teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų

Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas.

2. Dėl

Apeliacinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų

taryba.

3. Kandidatūros

į Apeliacinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56

straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

Straipsnio

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

73 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimas

1. Aukščiausiojo

Teismo teisėją skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

2. Kandidatūras

į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Respublikos Prezidentui parenka ir pasiūlo

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Šis siūlymas Respublikos Prezidento nesaisto.

Straipsnio

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

74 straipsnis. Apylinkės teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, apygardos teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimas

1. Apylinkės teismo, apygardos teismo, apygardos

administracinio teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją, skyriaus pirmininką

skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.

2. Apygardos

administracinio teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, apygardos teismo

pirmininkas, skyriaus pirmininkas skiriamas penkeriems metams.

3. Apylinkės

teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas skiriamas penkeriems metams.

Straipsnio

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

75 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo skyrimas

1. Vyriausiojo

administracinio teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją skiria Respublikos

Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.

2. Vyriausiojo

administracinio teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas skiriamas

penkeriems metams.

Straipsnio

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

Nr.

X-1099,

2007-04-19, Žin., 2007, Nr. 46-1724 (2007-04-26)

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

76 straipsnis. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ir

Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko

pavaduotojo,

skyriaus pirmininko skyrimo tvarka

1. Kandidatūras

į laisvas

arba

atsilaisvinsiančias

apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo,

Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus

pirmininko vietas parenka šio Įstatymo 551 straipsnio 1

dalyje nurodyta Atrankos komisija pagal Teisėjų tarybos patvirtintus Teisėjų

karjeros siekiančių asmenų atrankos nuostatus ir Teisėjų karjeros siekiančių

asmenų vertinimo kriterijus.

2. Kandidatūros

į apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ir Vyriausiojo

administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko

pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 straipsnio 3, 4, 5 ir 6

dalyse nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1302,

2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 17-700 (2003-02-19)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

Nr.

X-1099,

2007-04-19, Žin., 2007, Nr. 46-1724 (2007-04-26)

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. XI-523,

2009-12-03, Žin., 2009, Nr. 147-6559 (2009-12-12)

77 straipsnis. Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimas

1. Apeliacinio teismo

pirmininką iš paskirtų šio teismo teisėjų Seimo pritarimu skiria Respublikos

Prezidentas.

2. Apeliacinio teismo skyriaus pirmininką iš paskirtų

šio teismo teisėjų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas.

3. Dėl Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus

pirmininko skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

4. Apeliacinio

teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas skiriamas penkeriems metams.

Straipsnio

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

Nr.

X-1099,

2007-04-19, Žin., 2007, Nr. 46-1724 (2007-04-26)

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr.

XI-240,

2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 54-2138 (2009-05-12)

78 straipsnis. Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka

1. Kandidatūras

į laisvas arba

atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko

vietas atrenka šio Įstatymo 551 straipsnio 1 dalyje nurodyta

Atrankos komisija pagal Teisėjų tarybos patvirtintus Teisėjų karjeros

siekiančių asmenų atrankos nuostatus ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų

vertinimo kriterijus.

2. Kandidatūros

į Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko pareigas svarstomos

Teisėjų taryboje šio Įstatymo 56 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1302,

2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 17-700 (2003-02-19)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. XI-523,

2009-12-03, Žin., 2009, Nr. 147-6559 (2009-12-12)

79 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimas

1. Aukščiausiojo Teismo

pirmininką iš paskirtų šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento

teikimu.

2. Aukščiausiojo Teismo

skyriaus pirmininką iš paskirtų šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos

Prezidento teikimu.

3. Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas, skyriaus pirmininkas skiriamas penkeriems metams.

4. Kandidatūros į Aukščiausiojo

Teismo pirmininko ir skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje

šio Įstatymo 56 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

Straipsnio

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

Nr.

X-1099,

2007-04-19, Žin., 2007, Nr. 46-1724 (2007-04-26)

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

80 straipsnis. Teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko statusas

1. Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas, vykdydami teisingumą, turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai.

2. Teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko papildomas procesines teises ir pareigas nustato įstatymai.

3. Teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko administracinius įgaliojimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

4. Teisėjas tos pačios pakopos teisme į tas pačias – teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko – pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Po dviejų iš eilės kadencijų teisėjas į tos pačios pakopos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas gali būti skiriamas, jei po jo antros kadencijos pabaigos yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai.

Straipsnio

Nr.

X-1099,

2007-04-19, Žin., 2007, Nr. 46-1724 (2007-04-26)

81 straipsnis. Teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko atleidimas iš pareigų

1. Teismo

pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas iš pareigų

atleidžiamas:

1) pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui;

2) jeigu jo veiklos vertinimo metu yra nustatyta, kad

jis netinkamai atlieka įstatymų nustatytas administravimo funkcijas;

3) visais kitais šio Įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje

numatytais teisėjo atleidimo iš pareigų atvejais.

2. Aukščiausiojo

Teismo pirmininką iš pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

3. Aukščiausiojo Teismo

skyriaus pirmininką iš pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

4. Apeliacinio teismo

pirmininką ir skyriaus pirmininką iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas

Seimo pritarimu.

5. Vyriausiojo

administracinio teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją iš pareigų atleidžia

Respublikos Prezidentas.

6. Apygardos

teismo pirmininką ir skyriaus pirmininką, apygardos administracinio teismo

pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, apylinkės teismo pirmininką ir pirmininko

pavaduotoją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.

7. Dėl šio

straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų asmenų atleidimo iš pareigų

Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba, išskyrus atvejus, kai teisėjas

yra paskiriamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju arba

Vyriausybės nariu.

Straipsnio

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

Nr.

X-1099,

2007-04-19, Žin., 2007, Nr. 46-1724 (2007-04-26)

Nr.

X-611, 2006-05-23,

Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr.

XI-240,

2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 54-2138 (2009-05-12)

82 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko pašalinimas iš pareigų

1. Aukščiausiojo

Teismo pirmininką ar Apeliacinio teismo pirmininką už šiurkštų Lietuvos

Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat jei

paaiškėja, kad jis padarė nusikalstamą veiką, Seimas gali pašalinti iš teismo

pirmininko ir teisėjo pareigų apkaltos proceso tvarka.

2. Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta pašalinimo iš pareigų tvarka gali būti taikoma ir

Aukščiausiojo Teismo bei Apeliacinio teismo skyrių pirmininkams.

3. Seimo

nutarimu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytam asmeniui pradėjus Seime

apkaltos procesą, jam suteikti įgaliojimai sustabdomi iki Seimo sprendimo

apkaltos procese priėmimo. Jei Seimas apkaltai nepritaria, šio asmens

įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo

laiką.

Nr.

IX-1450,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1695 (2003-04-24)

83 straipsnis. Teisėjo drausminė atsakomybė

1. Teisėjas drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme.

2. Teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka: 1) už teisėjo vardą žeminantį poelgį; 2) už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą; 3) už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą.

3. Teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

84 straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas

1. Drausmės byla teisėjui gali būti iškelta tuoj pat, kai paaiškėja bent vienas iš šio Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią apie nusižengimą sužinojo turinti teisę iškelti drausmės bylą Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Į šį laikotarpį neįskaitomas laikas, kai teisėjas nedirbo dėl ligos arba atostogų.

2. Drausmės bylos iškelti negalima praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo.

3. Drausmės byla Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo nariui gali būti iškelta tik tuo atveju, kai yra gautas Teisėjų tarybos sutikimas.

4. Siūlyti iškelti drausmės bylą turi teisę Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie šio Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

5. Teismų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir kitiems teisėjams drausmės bylas turi teisę iškelti Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Jeigu iškelti drausmės bylą siūlo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, tai dėl drausmės bylos iškėlimo Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje sprendžiama tam Komisijos nariui nedalyvaujant.

6. Iškelta drausmės byla perduodama Teisėjų garbės teismui. Apie atsisakymą iškelti drausmės bylą pranešama iškelti drausmės bylą pasiūliusiam subjektui.

7. Kai drausmės byla teisėjui iškeliama dėl konkrečios jo nagrinėjamos bylos, teisėjas nuo šios bylos nagrinėjimo nušalinamas.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

85 straipsnis. Teisėjų etikos ir drausmės komisija

1. Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus.

2. Teisėjų etikos ir drausmės komisija sudaroma iš septynių narių. Į šios komisijos narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, vieną kandidatą – Seimo Pirmininkas, keturis kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas šios komisijos nariais skiria visuomenės atstovus. Iš paskirtų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių Teisėjų taryba tvirtina komisijos pirmininką. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu negali būti Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis pareigūnas, Teisėjų garbės teismo narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos.

3. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip keturi komisijos nariai.

4. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario įgaliojimai pasibaigia, kai: 1) pasibaigia jo, kaip teisėjo, įgaliojimai; 2) pasibaigia terminas, kuriam jis buvo paskirtas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu; 3) jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario pareigų; 4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti jam drausminę nuobaudą; 5) jis atšaukiamas iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario pareigų.

6. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys atšaukiamas iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario pareigų, jeigu jį paskyręs subjektas priima motyvuotą sprendimą, kad šis komisijos narys netinkamai atlieka jam priskirtas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario funkcijas.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr. XI-523,

2009-12-03, Žin., 2009, Nr. 147-6559 (2009-12-12)

86 straipsnis. Teisėjų garbės teismo sprendimaiPakeista šioje redakcijoje

1. Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali: 1) nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo; 2) nutraukti drausmės bylą, jei praleistas terminas šiai bylai iškelti; 3) apsiriboti drausmės bylos svarstymu; 4) paskirti drausminę nuobaudą.

2. Teisėjų garbės teismas savo sprendimu gali: 1) pasiūlyti Respublikos Prezidentui ar Seimui šio Įstatymo nustatyta tvarka atleisti teisėją iš pareigų; 2) pasiūlyti Respublikos Prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui.

3. Kai Respublikos Prezidentas ar Seimas atsisako taikyti šio straipsnio 2 dalyje numatytas drausminės atsakomybės priemones, Teisėjų garbės teismas atnaujina drausmės bylos nagrinėjimą ir priima vieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų.

4. Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui. Tokius skundus Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skundą turi teisę paduoti teisėjas ir iškelti drausmės bylą pasiūlęs subjektas. Redakcija nuo 2014-07-01: 4. Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui. Tokius skundus Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skundą turi teisę paduoti teisėjas, iškelti drausmės bylą pasiūlęs subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai.

5. Teisėjų garbės teismo išnagrinėta drausmės byla saugoma kartu su teisėjo asmens byla.

6. Šio straipsnio nustatyta tvarka priimti ir įsiteisėję sprendimai drausmės bylose skelbiami atskiroje Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapio skiltyje, išskyrus atvejus, kai tai pažeistų valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį arba asmens privataus gyvenimo apsaugą. Redakcija nuo 2014-07-01: 6. Šio straipsnio nustatyta tvarka priimti ir įsiteisėję Teisėjų garbės teismo sprendimai ir Teisėjų garbės teismo narių atskirosios nuomonės drausmės bylose skelbiami atskiroje Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapio skiltyje, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr. XII-748,

2013-12-23, paskelbta TAR 2014-01-03, i. k. 2014-00013

Ankstesnė redakcija

87 straipsnis. Teisėjų garbės teismo skiriamos drausminės nuobaudos

1. Teisėjų garbės teismas gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų: 1) pareikšti pastabą; 2) pareikšti papeikimą; 3) pareikšti griežtą papeikimą.

2. Apie priimtus sprendimus Teisėjų garbės teismas praneša Teisėjų tarybai.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

88 straipsnis. Drausminės nuobaudos galiojimas

Teisėjų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja praėjus dešimčiai dienų po jos paskyrimo ir galioja vienerius metus.

91 straipsnis. Teisėjo pašalinimas iš pareigų

1. Aukščiausiojo Teismo teisėją, Apeliacinio teismo teisėją už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat jei paaiškėja, kad teisėjas padarė nusikalstamą veiką, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

2. Seimo nutarimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytam teisėjui pradėjus Seime apkaltos procesą, teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki Seimo sprendimo apkaltos procese priėmimo. Jei Seimas apkaltai nepritaria, šio teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.

Nr.

IX-1450,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1695 (2003-04-24)

Įstatymas

papildytas skirsniu:

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

92 straipsnis. Teisėjų mokymo rūšys

1. Teisėjams nustatomas įvadinis mokymas ir privalomasis kvalifikacijos kėlimas.

2. Įvadinis mokymas skiriamas asmenims, pirmą kartą paskirtiems apylinkės teismo teisėjais, jų žinioms plėsti ir profesiniams įgūdžiams formuoti. Teisėjo įvadinis mokymas prieš jam pradedant eiti teisėjo pareigas trunka ne mažiau kaip mėnesį.

3. Privalomasis kvalifikacijos kėlimas – specialių profesinių žinių plėtimas ir įgūdžių formavimas, skirtas teisėjams: 1) kai paaukštinamos jų pareigos; 2) paskirtiems ar perkeltiems iš bendrosios kompetencijos teismo į specializuotą teismą ir atvirkščiai, taip pat kitais atvejais, kai keičiasi teisėjo specializacija; 3) kai iš esmės pasikeičia visuomeninių santykių teisinis reglamentavimas; 4) ne rečiau kaip kas penkeri metai, skaičiuojant nuo ankstesnio mokymo; 5) kitais reikiamais atvejais.

93 straipsnis. Teisėjų mokymo organizavimas

1. Teisėjų mokymo programas, suderinusi su Teisingumo ministerija, tvirtina Teisėjų taryba.

2. Teisėjų mokymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. XI-1482,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4128 (2011-07-13)

Nr.

XII-295,

2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 57-2839 (2013-06-01)

94 straipsnis. Teisėjų mokymo finansavimas

1. Teisėjų mokymą finansuoja valstybė. Tam Nacionalinei teismų administracijai pagal atskirą programą numatomos lėšos teisėjų mokymui organizuoti, metodinei medžiagai rengti ir leisti bei kitoms mokymo išlaidoms.

2. Teismų išlaidų sąmatose teisėjų planiniam mokymui numatomos lėšos, kurios turi sudaryti ne mažiau kaip 1,5 procento teisėjų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-1482 (2011-06-21)

Žin., 2011, Nr. 85-4128 (2011-07-13)

95 straipsnis. Teismo tarnautojų mokymas

Teismo tarnautojų mokymą nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Rengiant ir tvarkant teismo tarnautojų kvalifikacijos kėlimo ir mokymo programas, taip pat organizuojant jų kvalifikacijos kėlimą ir mokymą, be Valstybės tarnybos įstatyme numatytų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, taip pat dalyvauja Teisingumo ministerija.

XI

96 straipsnis. Teisėjų atlyginimas1. Teisėjų atlyginimas nustatomas įstatymu. 2. Teisėjo darbo teisme metu draudžiama mažinti teisėjo atlyginimą, išskyrus šio

Įstatymo numatytus atvejus, ar kitas socialines garantijas.

Straipsnio

Nr.

X-1772,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5023 (2008-11-15)

97 straipsnis. Teisėjo darbo stažas

1. Teisėjo darbo stažas skaičiuojamas nuo asmens paskyrimo į bet kurio teismo teisėjo pareigas dienos.

2. Į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas.

Straipsnio

Nr.

IX-1014,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3090 (2002-07-19)

Nr.

IX-1450,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1695 (2003-04-24)

Nr.

X-1772,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5023 (2008-11-15)

98 straipsnis. Teisėjų atostogos

1. Teisėjams suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Teisėjams, turintiems daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena kalendorine diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 56 kalendorinės dienos.

2. Be šio Įstatymo nustatytų atostogų, teisėjai taip pat turi teisę į Darbo kodekso nustatytas tikslines ir nemokamas atostogas.

3. Išimtiniais atvejais teisėjas jo sutikimu gali būti atšauktas iš atostogų. Nepanaudotos kasmetinės atostogos teisėjui suteikiamos kitu laiku.

4. Teisėjams, teismo skyrių pirmininkams, teismo pirmininko pavaduotojui teismo pirmininkas, o teismų pirmininkams Respublikos Prezidentas gali suteikti iki vienerių metų atostogas kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju teisėjui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas atlyginimas nemokamas; atostogų kvalifikacijai tobulinti laikas įskaitomas į teisėjo darbo stažą. Pasinaudoti atostogomis kvalifikacijai tobulinti teisėjas gali vieną kartą per penkerius metus.

5. Teisėjui dėl šio Įstatymo 63 ir 64 straipsniuose nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį teisėjui mokamas jo vidutinis atlyginimas.

6. Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui atostogas suteikia Respublikos Prezidentas.

7. Teismo pirmininkui, teismo pirmininko pavaduotojui, skyriaus pirmininkui ir kitiems teisėjams atostogas suteikia atitinkamo teismo pirmininkas. Apie teismo pirmininkui suteiktas atostogas informuojamas Respublikos Prezidentas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1685 (2008-07-03)

Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr. XI-523,

2009-12-03, Žin., 2009, Nr. 147-6559 (2009-12-12)

99 straipsnis. Teisėjų valstybinis socialinis draudimas

Teisėjai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

100 straipsnis. Teisėjų pensinis aprūpinimas

Teisėjų pensinį aprūpinimą nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Valstybinių pensijų įstatymas bei Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas.

Straipsnio

Nr.

IX-1014,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3090 (2002-07-19)

101 straipsnis. Kitos teisėjų socialinės garantijos

1. Teisėjui, kuris atleidžiamas iš pareigų: dėl sveikatos būklės arba kai sulaukia įstatymo nustatyto pensinio amžiaus, arba kai pasibaigia jo įgaliojimų laikas, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Asmeniui, kuris yra atleistas ar pašalintas iš teisėjo pareigų dėl jo kaltų veiksmų, išeitinė išmoka nemokama.

2. (Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.)

3. Teisėjui, paskirtam žemesnės pakopos teismo teisėju šio Įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju, tris mėnesius mokamas ankstesnis atlyginimas.

4. Teisėjui, perkeltam į kitą teismą šio Įstatymo 63 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju, Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su perkėlimu susijusios išlaidos.

5. Teisėjo, kuris buvo tyčia nužudytas dėl teisėjo pareigų atlikimo, šeimai, tai yra jo vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, vaikams (įvaikiams) iki 24 metų, kurie yra nustatyta tvarka įregistruotų švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio mokymo programų mokiniai arba nuolatinių ar ištęstinių studijų programų studentai, taip pat gimusiems po teisėjo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai, nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, – lygiomis dalimis per trejus metus nuo teisėjo mirties valstybė sumoka 120 mėnesių jo mėnesinio atlyginimo (toliau – MA) dydžio išmoką.

6. Teisėjas, tyčia nužudytas dėl teisėjo pareigų atlikimo, laidojamas valstybės lėšomis, kurios negali viršyti 40 bazinių socialinių išmokų dydžio. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

7. Teisėjui, kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl teisėjo pareigų atlikimo, valstybė sumoka kompensaciją pagal netekto darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumą: 1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo, – 60 MA dydžio; 2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo, – 48 MA dydžio; 3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo, – 36 MA dydžio; 4) dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo – 24 MA dydžio; 5) dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo – iki 12 MA dydžio.

8. Teisėjo tyčinio nužudymo ar tyčinio sveikatos sutrikdymo dėl teisėjo pareigų atlikimo faktinės aplinkybės nustatomos teismo sprendimu.

9. Teisėjams užtikrinama galimybė valstybės lėšomis plėsti savo žinias, reikalingas teisėjo pareigoms atlikti, ir kelti profesinę kvalifikaciją.

10. Įstatymai gali numatyti ir kitokių teisėjų socialinių garantijų.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr.

X-1772,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5023 (2008-11-15)

Nr.

XI-1423,

2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 67-3157 (2011-06-02)

Nr.

XII-295,

2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 57-2839 (2013-06-01)

102 straipsnis. Bendrosios administravimo teismuose nuostatos

1. Administravimą teismuose sudaro teismo pareigūnų organizacinė veikla (vidinis teismo administravimas) ir šiame Įstatyme numatytų pareigūnų atliekama nurodytos veiklos priežiūra (išorinis teismų administravimas).

2. Administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo.

3. Administravimo teismuose nuostatus tvirtina Teisėjų taryba.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

103 straipsnis. Vidinis teismo administravimas

1. Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas yra teismo pareigūnai, kurie šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka vadovauja teismo organizaciniam darbui.

2. Teismo pirmininkas skiria teisėjus į teismo skyrius, nustato teisėjų specializaciją atskirų kategorijų byloms nagrinėti, tvirtina teismo struktūrą.

3. Teismo skyriaus darbui vadovauja ir už tinkamą skyriui priskirtų funkcijų atlikimą atsako skyriaus pirmininkas. Be to, teismo pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas atsako už tą teismo organizacinio darbo sritį, kurią jiems paveda teismo pirmininkas arba nustato šis ir kiti įstatymai.

4. Teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, kontroliuoja, kaip laikomasi Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. Teismo pirmininkas tiria asmenų skundus dėl teismo pirmininko pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, ir suinteresuotiems asmenims praneša tyrimo rezultatus, šalina nustatytus teismo darbo trūkumus, atlieka kitas jam priskirtas teismo administravimo funkcijas.

5. Teismo pirmininkas jam priskirtas administravimo funkcijas atlieka asmeniškai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti teismo pirmininko pavaduotojui (pavaduotojams), skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams.

6. Teismo pirmininkas, įgyvendindamas jam priskirtas vidinio administravimo funkcijas, gali sudaryti teismo administracinės veiklos ar su teisingumo vykdymu nesusijusios teisėjo veiklos tyrimo komisiją, į kurią gali būti įtraukti kitų teismų teisėjai ar tarnautojai, taip pat kitų institucijų, įstaigų specialistai, mokslininkai, visuomenės atstovai. Šių asmenų dalyvavimas įgyvendinant teismo administravimo funkcijas grindžiamas skaidrumo, savanoriškumo ir nešališkumo principais. Šioje dalyje numatytos komisijos įgaliojimus ir sudarymo tvarką tvirtina Teisėjų taryba.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr. XI-1243,

2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7975 (2010-12-31)

Nr.

XI-1845,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-181 (2012-01-10)

104 straipsnis. Teismų administracinės veiklos priežiūra

1. Administracinės veiklos priežiūrą Administravimo teismuose nuostatų nustatyta tvarka atlieka: 1) apylinkių teismų – atitinkamo apygardos teismo pirmininkas; 2) apygardų administracinių teismų – Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas; 3) apygardų teismų – Apeliacinio teismo pirmininkas; 4) Apeliacinio teismo – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas; 5) visų teismų – Teisėjų taryba.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, įgyvendindami teismų administracinės veiklos priežiūros funkcijas, gali atlikti teismo administracinės veiklos ar su teisingumo vykdymu nesusijusios teisėjo veiklos tyrimus. Šiam tikslui gali būti sudaryta tyrimo komisija, į kurią gali būti įtraukti kelių teismų teisėjai, taip pat kitų institucijų, įstaigų specialistai, mokslininkai, visuomenės atstovai. Šių asmenų dalyvavimas įgyvendinant teismų administravimo funkcijas grindžiamas skaidrumo, savanoriškumo ir nešališkumo principais. Šioje dalyje numatytos komisijos įgaliojimus ir sudarymo tvarką tvirtina Teisėjų taryba.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-1243,

2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7975 (2010-12-31)

105 straipsnis. Teismo vadovų pavadavimas ir laikinas pareigų ėjimas

1.

Kai nėra apygardos teismo, Apeliacinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo

pirmininko, šias pareigas eina didesnį teisėjo darbo stažą šiame teisme

turintis skyriaus pirmininkas. Kai šioje dalyje nurodytame teisme nėra teismo

skyrių pirmininkų, teismo pirmininko pareigas eina didžiausią darbo stažą šiame

teisme turintis teisėjas.

2.

Kai nėra apygardos teismo, Apeliacinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo skyriaus

pirmininko, šias pareigas eina didžiausią teisėjo darbo stažą šiame teisme

turintis to skyriaus teisėjas.

3. Kai

nėra apygardos administracinio teismo ar Vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko, šias pareigas eina atitinkamo teismo pirmininko pavaduotojas arba

didžiausią teisėjo darbo stažą šiame teisme turintis teismo pirmininko

pavaduotojas. Kai šioje dalyje nurodytame teisme nėra teismo pirmininko

pavaduotojo pareigybės, teismo pirmininko pareigas eina

didžiausią darbo stažą šiame teisme turintis teisėjas.

4.

Kai nėra apygardos administracinio teismo ar Vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojo, bet tokia pareigybė teisme yra, šias pareigas eina

didžiausią darbo stažą šiame teisme turintis teisėjas.

5.

Kai nėra apylinkės teismo pirmininko, šias pareigas eina šio teismo pirmininko

pavaduotojas arba didžiausią teisėjo darbo stažą šiame teisme turintis

teismo pirmininko pavaduotojas. Kai apylinkės teisme nėra teismo pirmininko

pavaduotojo pareigybės, apylinkės teismo pirmininko pareigas eina didžiausią

teisėjo darbo stažą šiame teisme turintis teisėjas.

6.

Kai nėra apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, bet tokia pareigybė apylinkės

teisme yra, šias pareigas eina didžiausią darbo stažą šiame teisme turintis

teisėjas.

7.

Kai šiame straipsnyje numatytais atvejais apskaičiuojant didžiausią darbo

atitinkame teisme turinčio teisėjo stažą nustatoma, kad tokį patį stažą iš tuo

metu teisme ar teismo skyriuje esančių teisėjų turi keli teisėjai, atitinkamas

pareigas eina vyriausias pagal amžių teisėjas.

8. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai

teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas šio

Įstatymo nustatyta tvarka yra atleistas iš pareigų ir nėra paskirtas naujas

teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas. Šiuo

atveju teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas

šiame straipsnyje nustatyta tvarka laikinai eina kitas šio teismo teisėjas,

išskyrus atvejus, kai į šias pareigas ne ilgesniam nei vienerių metų terminui,

netaikant šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatytos atrankos

tvarkos, laikinai paskiriamas kitas to teismo teisėjas. Laikino paskyrimo

atveju kandidatūrą laikinai eiti pareigas apylinkės teisme, apygardos teisme,

apygardos administraciniame teisme ar Apeliaciniame teisme turi teisę siūlyti

aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, išklausęs atitinkamo teismo teisėjų

kolektyvo nuomonę. Laikinai skiriant teisėją į pareigas Aukščiausiajame Teisme

ir Vyriausiajame administraciniame teisme, išklausoma atitinkamo teismo teisėjų

kolektyvo nuomonė.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-1243,

2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7975 (2010-12-31)

Nr. XII-543,

2013-10-08, Žin., 2013, Nr. 109-5363 (2013-10-17)

106 straipsnis. Teismo personalas

Teismo personalą

sudaro teismo tarnautojai (valstybės tarnautojai), užtikrinantys tinkamą teismo

funkcionavimą ir padedantys teisėjams eiti pavestas pareigas.

106 straipsnio redakcija nuo 2015 m. sausio1 d.:

106 straipsnis. Teismo administravimas

1. Teismo, kaip valstybės valdžios institucijos ir

biudžetinės įstaigos, vadovas yra teismo pirmininkas.

2. Teismo kancleris yra karjeros valstybės

tarnautojas, pavaldus teismo pirmininkui. Teismo

kancleris vadovauja teismo administracijai.

3. Teismo kancleris:

1) koordinuoja

ir kontroliuoja teismo administracijos

padalinių

veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant teismo strateginius veiklos planus

optimaliai būtų valdomi ir naudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai

ir informacijos ištekliai;

2) organizuoja

ir koordinuoja teismo strateginių veiklos planų rengimą ir įgyvendinimą;

3) tvirtina

teismo administracijos padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės

biudžeto (toliau – darbuotojai), pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus,

vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtintais pavyzdiniais pareigybių sąrašais

ir aprašymais;

4) įstatymų

nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų teismo administracijos

padalinių valstybės tarnautojus ir darbuotojus, taip pat juos skatina, skiria

jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas, pašalpas;

5) atlieka kitas

įstatymų, kitų teisės aktų ir teismo pirmininko jam pavestas funkcijas.

4. Kai teismo kanclerio

nėra, visas arba dalį jo funkcijų, išskyrus funkcijas, susijusias su asignavimų

valdymu ir naudojimu, teismo pirmininkas paveda vienam iš teismo

administracijos padalinių vadovų.

5. Teismo

kanclerio pareigybės aprašymą tvirtina teismo pirmininkas, vadovaudamasis

Teisėjų tarybos patvirtintu pavyzdiniu teismo kanclerio pareigybės aprašymu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17),

Nr. XI-587,

2009-12-21, Žin., 2009, Nr. 154-6957 (2009-12-28))

Nr. XI-1754,

2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 150-7053 (2011-12-08)

107 straipsnis.

Teismo administracijos struktūra

*1. Kiekvieno teismo administracijos

struktūrą sudaro raštinė, archyvas, buhalterija (finansininkas), ūkio skyrius

(ūkvedys). Teisme gali būti atskiros teismo skyrių raštinės, teismų praktikos analizės ir (ar)

apibendrinimo padalinys, teismo

priimamasis, biblioteka, informacijos,

kodifikavimo ir kiti struktūriniai padaliniai. Kiekviename teisme turi būti asmuo, atsakingas už

ryšius su visuomene, lietuvių kalbos specialistas ir teismo posėdžių

sekretoriai.

2. Jeigu teisme nėra teismo priimamojo, turi būti

nustatyta gyventojų priėmimo, jų skundų, prašymų, pareiškimų, nesusijusių su

tuo metu nagrinėjamomis konkrečiomis bylomis, priėmimo, asmenų informavimo

telefonu tvarka. Skundų ir prašymų nagrinėjimo administracines procedūras

nustato Viešojo administravimo įstatymas ir Vyriausybės nutarimai.

3. Teismo administracijos struktūrą tvirtina teismo kancleris,

vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtintais pavyzdinės teismų struktūros

aprašymais.

*Pastaba.

107 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2015-01-01.

Straipsnio

Nr.

X-611, 2006-05-23,

Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr. XI-587 (2009-12-21)

Žin., 2009, Nr. 154-6957 (2009-12-28))

Nr. XI-1754,

2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 150-7053 (2011-12-08)

108 straipsnis. Teismo valstybės tarnautojai ir darbuotojai

1. Teismo valstybės tarnautojai skirstomi į: 1) tarnautojus, tiesiogiai padedančius teisėjams eiti pavestas pareigas, analizuojančius ir apibendrinančius teismų praktiką; 2) kitus valstybės tarnautojus.

2. Teismo valstybės tarnautojų statusą nustato Valstybės tarnybos įstatymas, teismo darbuotojų – Darbo kodeksas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

113 straipsnis. Teismų savivaldos samprata

Teismų savivalda

– teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos

Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe

spręsti teismų veiklos klausimus.

Redakcija nuo 2014-07-01:

113 straipsnis. Teismų savivaldos samprata

Teismų savivalda

– teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos

Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe

spręsti teismų veiklos klausimus. Teismų savivaldos principas derinamas su

visuomenės dalyvavimu teismų savivaldos institucijų veikloje. Visuomenės

atstovai teismų savivaldos institucijų veikloje dalyvauja šio Įstatymo

numatytais atvejais.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XII-748,

2013-12-23, paskelbta TAR 2014-01-03, i. k. 2014-00013

114 straipsnis. Teismų savivaldos sistema

1. Teismų savivaldos sistemą sudaro: 1) Visuotinis teisėjų susirinkimas; 2) Teisėjų taryba; 3) Teisėjų garbės teismas.

2. Teisėjų taryba ir Teisėjų garbės teismas už savo veiklą yra atskaitingi Visuotiniam teisėjų susirinkimui.

3. Teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija.

4. Tam tikriems klausimams rengti, iš anksto svarstyti ar spręsti Teisėjų taryba gali sudaryti nuolatines arba laikinąsias komisijas.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

115 straipsnis. Savanoriškos teisėjų organizacijos

Teisėjai gali laisvai vienytis ir jungtis į teisėjų asociacijas ar kitas nepolitines organizacijas, atstovaujančias teisėjų interesams.

116 straipsnis. Visuotinis teisėjų susirinkimas

1. Visuotinis teisėjų susirinkimas – aukščiausia teismų savivaldos institucija.

2. Visuotiniame teisėjų susirinkime dalyvauja visi Lietuvos teisėjai.

117 straipsnis. Visuotinio teisėjų susirinkimo kompetencija

Visuotinis teisėjų susirinkimas: 1) tvirtina Visuotinio teisėjų susirinkimo darbo reglamentą; 2) tvirtina Teisėjų etikos taisykles; 3) renka ir atšaukia Teisėjų tarybos narius, kurie pagal pareigas nėra Teisėjų tarybos nariai; 4) išklauso Teisėjų tarybos veiklos ataskaitą; 5) išklauso Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitą; 6) svarsto ir sprendžia kitus teismų veiklos klausimus.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

118 straipsnis. Visuotinio teisėjų susirinkimo rengimas, darbotvarkė, sprendimų priėmimas

1. Eilinis

Visuotinis teisėjų susirinkimas paprastai šaukiamas kovo pirmąjį penktadienį ne

rečiau kaip kartą per dvejus metus.

2. Prireikus

Teisėjų tarybos ar trečdalio visų Lietuvos teisėjų iniciatyva gali būti

šaukiamas neeilinis Visuotinis teisėjų susirinkimas.

3. Visuotinio

teisėjų susirinkimo darbotvarkės projektas teisėjams išsiunčiamas, taip pat

apie neeilinio Visuotinio teisėjų susirinkimo datą teisėjams pranešama

paprastai ne vėliau kaip prieš mėnesį. Teikti pasiūlymus dėl Susirinkimo

darbotvarkės papildymo ar pakeitimo galima ir Visuotinio teisėjų susirinkimo

metu.

4. Visuotinis

teisėjų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų

Lietuvos teisėjų.

5. Visuotinį teisėjų susirinkimą pradeda Teisėjų

tarybos pirmininkas. Jis vadovavimą posėdžiui perduoda Susirinkime išrinktam

posėdžio pirmininkui.

6. Visuotinio

teisėjų susirinkimo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių teisėjų

balsų dauguma. Susirinkimui nutarus, sprendimai gali būti priimami slaptu

balsavimu. Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimus pasirašo Susirinkimo

posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

7. Visuotinio

teisėjų susirinkimo sprendimus vykdo teismų savivaldos institucijos, teisėjai

ir Nacionalinė teismų administracija.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

119 straipsnis.

Teisėjų taryba, jos sudarymas

1. Teisėjų taryba yra vykdomoji

teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.

*2. Teisėjų

tarybą sudaro dvidešimt trys nariai:

1) pagal

pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas,

Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;

2) Visuotiniame teisėjų

susirinkime išrinkti teisėjai: po tris – iš Aukščiausiojo Teismo,

Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, po vieną – iš

kiekvieno apygardos teismo, vienas – nuo visų apygardos administracinių teismų

ir po vieną – nuo kiekvieno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių visų

apylinkės teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia

ir renka atitinkamų teismų atstovai.

3. Teisėjų tarybos nariu negali būti renkamas

teisėjas, kuris turi mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba kuriam

buvo taikyta drausminė nuobauda.

4. Teisėjų tarybos įgaliojimų

laikas – ketveri metai.

5. Teisėjų tarybos

pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių dvejiems metams iš Teisėjų

tarybos narių renka Teisėjų taryba slaptu balsavimu. Pirmą sudarytos naujos

Teisėjų tarybos posėdį pradeda didžiausią teisėjo darbo stažą turintis

teisėjas. Šis teisėjas organizuoja Teisėjų tarybos pirmininko rinkimus.

6. Teisėjų

tarybos nario įgaliojimai pasibaigia, kai:

1) pasibaigia

jo, kaip teisėjo, įgaliojimai;

2) pasibaigia

terminas, kuriam šis teisėjas buvo paskirtas Teisėjų tarybos nariu;

3) jis savo noru

atsistatydina iš Teisėjų tarybos nario pareigų;

4) įsiteisėja

Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti jam drausminę nuobaudą (išskyrus

Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo

pirmininkus; jie ex officio yra Teisėjų tarybos nariai);

5) jis

atšaukiamas iš Teisėjų tarybos nario pareigų (išskyrus Aukščiausiojo Teismo,

Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus; jie ex

officio yra Teisėjų tarybos nariai).

7. Teisėjų

tarybos narys atšaukiamas iš Teisėjų tarybos nario pareigų Visuotiniam teisėjų

susirinkimui priėmus motyvuotą sprendimą, kad teisėjas netinkamai atlieka jam

priskirtas Teisėjų tarybos nario funkcijas.

Straipsnio

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr.

XI-2312,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 129-6476 (2012-11-08)

*Pastaba. Iki šio įstatymo įsigaliojimo

sudarytos ir veikiančios Teisėjų tarybos įgaliojimai tęsiasi tol, kol šio

įstatymo nustatyta tvarka bus sudaryta nauja Teisėjų taryba.

120 straipsnis.

Teisėjų tarybos kompetencija

Teisėjų taryba:

1) slaptu

balsavimu renka Teisėjų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir

sekretorių;

2) tvirtina

Teisėjų tarybos darbo reglamentą;

3) motyvuotai

pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir

atleidimo iš pareigų;

4) motyvuotai

pataria Respublikos Prezidentui dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų,

skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų;

5) motyvuotai

pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar

pakeitimo;

6) sudaro

Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją; tvirtina Pretendentų į teisėjus

egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą;

7) tvirtina

Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą

tvarkos aprašą ir Asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą

tvarkos aprašą;

8) sudaro

nuolatines ar laikinąsias komisijas ir tvirtina jų nuostatus;

9) slaptu

balsavimu renka ir skiria Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius teisėjus,

iš

visų šios komisijos narių renka komisijos pirmininką ir šio Įstatymo nustatytais

pagrindais atšaukia juos iš pareigų; tvirtina Teisėjų etikos ir drausmės

komisijos nuostatus;

10) slaptu

balsavimu renka Teisėjų garbės teismo narius ir šio Įstatymo nustatytais pagrindais

atšaukia juos iš pareigų;

11) tvirtina

Teisėjų garbės teismo nuostatus;

12) išklauso

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitas;

13) turi teisę

siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui;

14) tvirtina

Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašą ir Nuolatinės teisėjų veiklos

vertinimo komisijos nuostatus, nagrinėja skundus dėl teisėjų veiklos vertinimo

rezultatų;

15) sudaro

Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją;

16) nustato

teisėjų specializacijos nustatymo tvarką ir pagrindus, tvirtina Bylų

paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles;

17) tvirtina

Administravimo teismuose nuostatus, sprendžia kitus administravimo teismuose

klausimus;

18) tvirtina

Teisėjų mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius

kvalifikacijos tobulinimo planus ir kvalifikacinius reikalavimus lektoriams;

19) tvirtina

pavyzdinės apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų

struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus ir aprašymus;

20) svarsto ir

aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicinių programų projektų ir pasiūlymus

dėl teismų biudžetų projektų, pateikia juos Vyriausybei;

21) išklauso

Nacionalinės teismų administracijos veiklos ataskaitas;

22) kasmet ne vėliau kaip

iki kovo 31 dienos Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje

paskelbia praėjusių metų teismų veiklos apžvalgą;

23) šaukia eilinius,

prireikus ir neeilinius Visuotinius

teisėjų susirinkimus;

24)

bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir

organizacijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos

klausimais;

25) bendradarbiauja su

kitų valstybių ir tarptautinėmis institucijomis teismų savivaldos,

administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;

26) turi teisę gauti iš

valstybės institucijų informaciją, reikalingą Teisėjų tarybos funkcijoms

atlikti;

27) sprendžia

kitus šiame ir kituose įstatymuose numatytus klausimus.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1302,

2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 17-700 (2003-02-19)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 51-1894 (2006-05-11)

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr. XI-1482,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4128 (2011-07-13)

Nr.

XII-295,

2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 57-2839 (2013-06-01)

121 straipsnis. Teisėjų tarybos posėdžiai

1. Teisėjų tarybos posėdis yra pagrindinė Teisėjų tarybos veiklos forma. Teisėjų tarybos posėdžiai paprastai vyksta Aukščiausiojo Teismo patalpose.

2. Teisėjų tarybos posėdžiai paprastai šaukiami kas mėnesį. Įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, kad ši patartų Respublikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, Teisėjų tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per keturiolika dienų. Prireikus posėdžiai šaukiami Teisėjų tarybos pirmininko arba trečdalio Teisėjų tarybos narių iniciatyva.

3. Medžiaga, susijusi su Teisėjų tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais, pateikiama visiems Teisėjų tarybos nariams ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki Teisėjų tarybos posėdžio.

4. Teisėjų taryba, atlikdama savo funkcijas, priima nutarimus. Teisėjų tarybos nutarimai priimami atviru balsavimu. Teisėjų tarybos nutarimas yra priimtas, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė visų Teisėjų tarybos narių. Teisėjų tarybos nutarimus pasirašo Teisėjų tarybos pirmininkas ir sekretorius. Nusprendusi Teisėjų taryba nutarimus gali priimti slaptu balsavimu. Visi Teisėjų tarybos priimti nutarimai ne vėliau kaip per tris dienas skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje.

5. Teisėjų taryba nutarimus, kuriais Respublikos Prezidentui patariama dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, priima tik atviru balsavimu.

6. Teisėjų tarybos priimti nutarimai, kuriais Respublikos Prezidentui patariama tam tikrą asmenį skirti teisėju, paaukštinti, perkelti, atleisti iš teisėjo pareigų arba patariama to asmens neskirti teisėju, nepaaukštinti, neatleisti iš pareigų (o kai skiriamas, paaukštinamas, perkeliamas ar atleidžiamas iš pareigų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar šio teismo teisėjas arba Apeliacinio teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar šio teismo teisėjas – patariama teikti jo kandidatūrą Seimui arba jos neteikti), turi būti argumentuoti.

7. Teisėjų taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų (jų pareigūnų) visą Tarybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją.

8. Teisėjų tarybos posėdžiai yra vieši.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

122 straipsnis. Teisėjų garbės teismas

1. Teisėjų garbės teismas

– teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo

nagrinėjanti teismų savivaldos institucija.

2. Teisėjų

garbės teismas sudaromas ketveriems metams iš devynių narių. Po du narius iš

Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo,

tris narius iš visų apygardos administracinių teismų, apygardos teismų ir

apylinkės teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba.

Paprastai į vieną Teisėjų garbės teismo nario vietą siūlomos ne mažiau kaip dviejų

teisėjų kandidatūros. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti renkamas Teisėjų

tarybos narys,

drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis subjektas, Teisėjų etikos ir

drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės

nuobaudos. Teisėjų garbės teismo nariai išsirenka šio teismo pirmininką ir

pirmininko pavaduotoją.

3. Teisėjų

garbės teismo posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip septyni

Teisėjų garbės teismo nariai. Teisėjų garbės teismo sprendimai priimami

paprasta posėdyje dalyvaujančių Teisėjų garbės teismo narių dauguma. Tais

atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už

kurį balsavo Teisėjų garbės teismo pirmininkas.

4. Teisėjų garbės teismas bylas nagrinėja viešai,

išskyrus atvejus, kai tai pažeistų valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį arba

asmens privataus gyvenimo apsaugą. Teisėjų garbės teismo sprendimų, priimtų

neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos

viešai.

5. Informacija apie Teisėjų garbės teismo

posėdžiuose numatomus svarstyti klausimus skelbiama Nacionalinės teismų

administracijos interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki

posėdžio. Informacija apie Teisėjų garbės teismo priimtus sprendimus skelbiama

Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje per 10 dienų po

posėdžio.

6. Teisėjų

garbės teismo nario įgaliojimai pasibaigia, kai:

1) pasibaigia

jo, kaip teisėjo, įgaliojimai;

2) pasibaigia

terminas, kuriam šis teisėjas buvo paskirtas Teisėjų garbės teismo nariu;

3) jis savo noru

atsistatydina iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų;

4) įsiteisėja

Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti jam drausminę nuobaudą;

5) jis

atšaukiamas iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų.

7. Teisėjų

garbės teismo narys atšaukiamas iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų, jeigu

Teisėjų taryba priima motyvuotą sprendimą, kad teisėjas netinkamai atlieka jam

priskirtas Teisėjų garbės teismo nario funkcijas.

Redakcija nuo 2014-07-01:

122 straipsnis. Teisėjų garbės teismas

1. Teisėjų

garbės teismas – teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės

gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija.

2. Teisėjų

garbės teismas sudaromas Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties narių.

Į Teisėjų garbės teismo narius du kandidatus skiria Respublikos

Prezidentas, du kandidatus – Seimo Pirmininkas, šešis šio teismo kandidatus –

Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas Teisėjų garbės

teismo nariais skiria visuomenės atstovus. Po vieną narį iš Aukščiausiojo

Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius

iš visų apygardų teismų, apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų

teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo

pirmininką renka Teisėjų taryba iš Teisėjų garbės teismo narių teisėjų.

Kandidatų į Teisėjų garbės teismą kėlimo ir Teisėjų garbės teismo narių rinkimo

tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti renkamas

Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis

subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas,

kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų garbės teismo narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką

nustato Vyriausybė.

3. Teisėjų garbės

teismo posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip šeši Teisėjų

garbės teismo nariai ir iš jų bent vienas visuomenės atstovas. Teisėjų

garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Teisėjų

garbės teismo narių teisėjų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po

lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Teisėjų garbės teismo

pirmininkas. Teisėjų garbės teismo narys, turintis kitą nuomonę dėl priimamo

Teisėjų garbės teismo sprendimo, turi teisę ją išdėstyti raštu kaip atskirąją

nuomonę. Ši atskiroji nuomonė skelbiant Teisėjų garbės teismo sprendimą

neskaitoma, bet pridedama prie bylos ir kartu su sprendimu paskelbiama

atskiroje Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapio skiltyje.

4. Teisėjų garbės

teismas bylas nagrinėja viešai, išskyrus atvejus, kai tai pažeistų valstybės,

tarnybos, komercinę paslaptį arba asmens privataus gyvenimo apsaugą. Teisėjų

garbės teismo sprendimų, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys

visais atvejais paskelbiamos viešai.

5. Informacija

apie Teisėjų garbės teismo posėdžiuose numatomus svarstyti klausimus skelbiama

Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš

3 darbo dienas iki posėdžio. Informacija apie Teisėjų garbės teismo priimtus

sprendimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje

per 10 dienų po posėdžio.

6. Teisėjų

garbės teismo nario įgaliojimai pasibaigia, kai:

1) pasibaigia

jo, kaip teisėjo, įgaliojimai;

2) pasibaigia

terminas, kuriam jis buvo paskirtas Teisėjų garbės teismo nariu;

3) jis savo noru

atsistatydina iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų;

4) įsiteisėja

Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti teisėjui drausminę nuobaudą;

5) jis

atšaukiamas iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų.

7. Teisėjų

garbės teismas laikinai atlieka savo pareigas iki naujos sudėties Teisėjų

garbės teismo sudarymo.

8. Teisėjų

garbės teismo narys atšaukiamas iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų, jeigu

jį paskyręs ar išrinkęs subjektas priima motyvuotą sprendimą, kad šis Teisėjų

garbės teismo narys netinkamai atlieka jam priskirtas Teisėjų garbės teismo

nario funkcijas, arba paaiškėja aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo būti

paskirtas ar išrinktas Teisėjų garbės teismo nariu.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr. XII-748,

2013-12-23, paskelbta TAR 2014-01-03, i. k. 2014-00013

Pastaba. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Teisėjų garbės

teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol bus sudarytas 122 straipsnyje nustatytos

sudėties Teisėjų garbės teismas, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio

įstatymo įsigaliojimo.

123 straipsnis. Teisėjų garbės teismo posėdžiai

Teisėjų garbės teismas teisėjų drausmės bylas ir prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėja vadovaudamasis šiuo Įstatymu ir Teisėjų garbės teismo nuostatais. Juos tvirtina Teisėjų taryba.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

124 straipsnis. Nacionalinė teismų administracija

1. Nacionalinė teismų administracija yra biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį Įstatymą, Nacionalinės teismų administracijos įstatymą ir kitus teisės aktus.

2. Nacionalinė teismų administracija įgyvendina šiuos uždavinius: 1) padeda užtikrinti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, teismų organizacinį savarankiškumą; 2) pagal kompetenciją užtikrina teismų ir teismų savivaldos institucijų glaudžius tarpusavio ryšius; 3) padeda teismų savivaldos institucijoms įgyvendinti pavestas funkcijas; 4) pagal kompetenciją užtikrina sklandų teisėjų korpuso formavimą; 5) organizuoja ir užtikrina centralizuotą teismų materialinį techninį aprūpinimą; 6) užtikrina teisėjų pensinį aprūpinimą; 7) siekdama užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės lėšų valdymą ir naudojimą, organizuoja teismų vykdomų valstybės biudžeto programų projektų ir programų sąmatų projektų rengimą, įgyvendina teismų investicijų projektus (investicijų programas); 8) kuria ir įgyvendina bendrosios teismų informacinės sistemos strategiją; 9) siekia, kad Lietuvos Respublikos teismų sistema veiktų efektyviai.

3. Nacionalinė teismų administracija, įgyvendindama savo uždavinius, atlieka Nacionalinės teismų administracijos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr.

XII-295,

2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 57-2839 (2013-06-01)

126 straipsnis. Teismų sistemos finansavimas

Teismai finansuojami iš valstybės biudžeto. Kiekvienas teismas turi savo atskirą išlaidų sąmatą. Įstatymų numatytais atvejais teismų sistema gali būti finansuojama iš kitų valstybės finansinių šaltinių.

127 straipsnis. Biudžeto projektų parengimas ir svarstymas

1. Biudžeto projektus sudaro asignavimų valdytojai – teismai.

2. Asignavimų valdytojai – teismai pasiūlymus dėl savo biudžetų projektų pateikia Teisėjų tarybai svarstyti. Aprobavusi pasiūlymus dėl pateiktų biudžetų projektų, Teisėjų taryba juos pateikia svarstyti Vyriausybei.

3. Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr.

XII-295,

2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 57-2839 (2013-06-01)

128 straipsnis. Teismų materialinis techninis aprūpinimas

1. Teismo materialinį techninį aprūpinimą pagal patvirtintą išlaidų sąmatą organizuoja ir užtikrina teismo kancleris. Teismų centralizuotą aprūpinimą reikiamu ilgalaikiu turtu, inventoriumi ir paslaugomis organizuoja ir užtikrina Nacionalinė teismų administracija.

2. Valstybės investicijų programoje numatytų investicijų, skirtų teismams, asignavimų valdytoja yra Nacionalinė teismų administracija.

3. Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi su Teisingumo ministerija suderintu ir Teisėjų tarybos patvirtintu tvarkos aprašu, rengia teismų investicijų projektus, teikia juos Teisėjų tarybai derinti ir siūlo juos įtraukti į Valstybės investicijų programą.

4. Teismų investicijų projektus įgyvendina Nacionalinė teismų administracija.

5. Pastatai ir kitas turtas, kuriuo naudojasi teismai ir Nacionalinė teismų administracija, yra valstybės nuosavybė. Teismai ir Nacionalinė teismų administracija šį turtą valdo, juo naudojasi ir disponuoja turto patikėjimo teise. Teismams ir Nacionalinei teismų administracijai perduotas turtas negali būti paimtas be Teisėjų tarybos sutikimo.

6. Atskirais atvejais teismai savo funkcijoms atlikti reikalingas patalpas gali nuomotis.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr.

XII-295, 2013-05-14,

Žin., 2013, Nr. 57-2839 (2013-06-01)

129 straipsnis. Teismų ūkinės finansinės veiklos tikrinimas

1. Finansinį ir veiklos auditą teismuose įstatymų nustatyta tvarka pagal savo įgaliojimus atlieka Valstybės kontrolė.

2. Vidaus auditą teismuose įstatymų nustatyta tvarka atlieka Nacionalinė teismų administracija.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1685,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

130 straipsnis. Rimties ir tvarkos teismuose palaikymas, teismų apsauga

1. Tvarką ir rimtį teismuose padeda užtikrinti policija.

2. Teismų apsaugai užtikrinti skiriamų policijos pareigūnų skaičių nustato policijos generalinis komisaras, atsižvelgęs į Teisėjų tarybos siūlymus.

3. Teismų apsaugą užtikrinanti policija finansuojama iš policijai išlaikyti skirtų valstybės biudžeto lėšų.

4. Teismų apsaugą užtikrinančių policijos pareigūnų įgaliojimus nustato įstatymai.

Straipsnio

Nr.

X-611,

2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)

VII

131 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. gegužės 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.